Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimo už akių dalies civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui M. U. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Finansų bitė“ (toliau – ir ieškovė) paduotu ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo M. U. (toliau – ir atsakovas):

1.1 2 458,58 Eur negrąžintą paskolą;

1.2 228,35 Eur paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d.;

1.3 474,17 Eur sutarties administravimo mokestį;

1.4 118,69 Eur nuostolių atlyginimą;

1.5 22 proc. nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2024 m. birželio 21 d. Paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 91886166 (toliau – ir Paskolos sutartis) termino pabaigos (2027 m. birželio 16 d.), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta Paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 595,63 Eur sumos);

1.6 261,10 Eur sutarties sudarymo mokestį ;

1.7 18,52 Eur delspinigius;

1.8 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

1.9 bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad ji ir atsakovas 2024 m. birželio 21 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 91886166, pagal kurią ieškovė įsipareigojo joje nurodytu būdu ir tvarka suteikti ir suteikė atsakovui 2 768,55 Eur paskolą (2 500 Eur paskolos suma ir 268,55 Eur sutarties sudarymo mokestis) 36 mėnesių laikotarpiui. Paskola atsakovui buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama tarpusavio skolinimo platforma www.finbee.lt (toliau – ir platforma). Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą, 268,55 Eur sutarties sudarymo mokestį, pagal iš anksto duotą atsakovo pavedimą, įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, o 2 500 Eur paskolos sumą / likutį pervedė tiesiogiai atsakovui į asmeninę banko sąskaitą.

3. Atsakovas atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 13 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies:

4.1.1 2 458,58 Eur negrąžintą paskolą;

4.1.2 228,35 Eur paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d.;

4.1.3 110,24 Eur sutarties administravimo mokestį;

4.1.4 118,69 Eur nuostolių atlyginimą;

4.1.5 22 proc. nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2025 m. kovo 18 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2027 m. birželio 16 d.), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta Paskolos sutarties įmokų grafike, neviršijant bendros 595,63 Eur sumos;

4.1.6 18,52 Eur delspinigius;

4.1.7 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2025 m. kovo 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4.1.8 593,87 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.2 pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento Paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio;

4.3 likusią ieškinio dalį atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovės 2 458,58 Eur negrąžintą paskolą ir 228,35 Eur paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d. konstatavo, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdė, pagal sutartį mokėtinų įmokų nemokėjo, pažeidė prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl ko Paskolos sutartis 2024 m. gruodžio 18 d. buvo nutraukta. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis). Darė išvadą, kad nurodytos aplinkybės suponuoja pagrindą ieškovės reikalavimą dėl negrąžintos paskolos dalies priteisimo tenkinti, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 2 458,58 Eur negrąžinta paskolos suma ir 228,35 Eur dydžio paskolos palūkanas pagal Paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d.

6. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovės 474,17 Eur administravimo mokestį nurodė, kad pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 papunktį, administravimo mokestis – specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis, išskaidytas visam paskolos terminui, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, ir yra įskaičiuojamas į įmoką. Paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose šalys sulygo, kad mėnesinis sutarties administravimo mokestis – 0,93 procento. Per 36 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovė ieškovei iš viso įsipareigojo sumokėti 493,55 Eur administravimo mokesčio. Dar kartą akcentavo, kad Paskolos sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2024 m. gruodžio 18 d. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Tai reiškia, kad nors šalys ir susitarė, jog administravimo mokestį atsakovė privalo mokėti iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi sutartį nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Vadinasi, sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas teisės reikalauti viso administravimo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau, neturi. Vertino, kad ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo, t. y. iki 2024 m. gruodžio 18 d., atskaičius atsakovo sumokėtus 19,38 Eur. Iš viso už šį laikotarpį (iki sutarties nutraukimo) administracinis mokestis sudaro 129,62 Eur ((19,38 + 22,86 + 22,47 + 22,06 + 21,64 + 21,21 = 129,62), atskaičius atsakovo sumokėtą 19,38 Eur administracinį mokestį, ieškovei iš atsakovo priteistina 110,24 Eur (129,62 – 19,38), o likusi reikalavimo dalis kaip nepagrįsta nėra tenkinama.

7. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovės 118,69 Eur nuostolių atlyginimą (pagal Paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro Paskolos sutartyje įtvirtintos 22 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 19 d. iki 2025 m. kovo 16 d.), 22 proc. nuostolių atlyginimą (pagal Paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2027 m. birželio 16 d.), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta Paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 595,63 Eur sumos), nusprendė, kad ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukus sutartį, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir/ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių prievolių tinkamą įvykdymą, sudaromos prielaidos išvadai, jog ieškovės nuostolių faktas yra įrodytas, todėl atsakovo atžvilgiu taikoma civilinė atsakomybė, iš atsakovo ieškovei priteisiant 118,69 Eur nuostolių atlyginimą (pagal Paskolos sutartį Ieškovo negautas pajamas, kurias sudaro Paskolos sutartyje įtvirtintos 22 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 19 d. iki 2025 m. kovo 16 d.), 22 proc. nuostolių atlyginimą (pagal Paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2027 m. birželio 16 d.), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta Paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 595,63 Eur sumos).

8. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovės 261,10 Eur sutarties sudarymo mokestį nurodė, kad Paskolos Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 papunktyje yra nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis – paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš paskolos sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei 0. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodytais ieškovės paaiškinimais, 268,55 Eur sutarties sudarymo mokestį ieškovė persivedė sau Paskolos sutarties sudarymo pradžioje, o atsakovui pervedė paskolos sumą / likutį. Nors ieškovė akcentuoja, kad atsakovas sutarties sudarymo mokestį turi mokėti periodinėmis įmokomis viso sutarties galiojimo laikotarpiu, ji aiškiai nurodo, jog pats mokestis nėra susijęs su besitęsiančiu sutarties administravimu, kad tai tik atidėtas jau sutarties sudarymo metu atsiradusių išlaidų kompensavimas. Kitaip tariant, ieškovė pati sukūrė veiklos modelį, pagal kurį atsakovui skaičiuojamas neteisėtas sutarties sudarymo mokestis, kurį ieškovė sutarties sudarymo metu įsiskaitė iš skolintojų platformoje laikomų lėšų, suteikdama galimybę atsakovui šį mokestį padengti atidėtais mokėjimas. Vien aplinkybė, kad ieškovė šią sumą iš esmės išieško ne sau, o skolintojams, pati savaime nepaneigia aptariamo reikalavimo pagrįstumo, kadangi ieškovė skolintojų interesais veikia kaip platformos operatorė. Priešinga išvada užkirstų ieškovei galimybes reikšti ir kitus reikalavimus dėl sumų (pvz., paskolos ar mokestinių palūkanų), kurios išieškomos ne pačiai ieškovei, priteisimo, dėl kurių pagrįstumo teismui abejonių nekilo. Kita vertus, konstatavus, kad sutarties sudarymo mokesčio nustatymas prieštarauja įstatymui, darytina išvada, jog ieškovė pati turi grąžinti neteisėtai įsiskaitytą sumą, o jos reikalauti iš atsakovo neturi teisės. Nusprendė, kad nurodytos aplinkybės laikytinos pagrindu pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio.

9. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovės 18,52 Eur delspinigius nurodė, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nusprendė, kad esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteisiami 18,52 Eur delspinigiai, kadangi jie paskaičiuoti taikant 0,05 proc. normą ir prašoma priteisti suma neviršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyto dydžio ir skaičiavimo laikotarpio (CK 6.71 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimo už akių dalį, kuria nuspręsta pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento Paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio ir papildomai priteisti jai iš atsakovės 261,10 Eur sutarties sudarymo mokestį. Taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

11. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino reikalavimo priteisti Paskolos sutarties sudarymo mokestį, kaip dalies tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio, remiantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi. Pažymėjo, kad ji, atsižvelgdama į VKĮ pakeitimus, kuriais buvo leista tam tikrą dalį operatoriaus patiriamų sąnaudų padengti sutarties sudarymo metu, taip pat remdamasi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, šiuo metu yra pritaikiusi tokį veiklos modelį, kai į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina kitus minėtoje normoje nustatytus reikalavimus, todėl netaiko VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų proporcingai skaičiuoti platformos operatoriui mokamo atlygio. Ieškovei, kaip platformos operatorei, mokamas atlygis pagal paskolų sutartis sudarytas iš sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, kurie yra įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir neviršija VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų. Minėti mokesčiai nurodyti Paskolos sutartyje, apie juos atsakovas buvo informuotas ir įsipareigojo juos sumokėti. Remiantis Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 3.18 bei 4.4 papunkčiuose įtvirtintu paskolos gavėjo išankstiniu suteiktu įgaliojimu ieškovei paskirstyti lėšas jos elektroninių pinigų sąskaitoje, paskolos gavėjui išmokant paskolą, atskaitomas sutarties sudarymo mokestis, kaip dalis organizatoriui (šiuo atveju ieškovei) mokamo atlygio, vadovaujantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi. Pažymėjo, kad Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 papunktyje apibrėžta, jog sutarties sudarymo mokestis – šios sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Paskolos gavėjui mokant mėnesines įmokas pagal Paskolos sutarties įmokų grafiką, iš atliktų mokėjimų gautos sumos paskirstomos Paskolos sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovui atlikus mokėjimus po paskolos išmokėjimo, sutarties sudarymo mokesčio dalis (nagrinėjamu atveju tai sudaro 7,45 Eur) buvo paskirstyta investuotojams. Sutarties sudarymo mokestis yra mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma. Taip pat jis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį. Ir paskolos suma (2 500 Eur), ir sutarties sudarymo mokestis (268,55 Eur) yra skolintojų (tame tarpe ir ieškovės) investuojama suma. Skolintojai suinvestavo atsakovės sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovės (organizatoriaus) sąskaitą, kaip atlygis organizatoriui, remiantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, o atsakovė sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams (kartu ir ieškovei), pagal Paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis. Nagrinėjamu atveju, ieškovės, kaip skolintojos (platformoje suteiktas identifikacinis Nr. I-00007702), investuota suma į su atsakove sudarytą Paskolos sutartį buvo 335 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 302,47 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12,10 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir 32,53 Eur – sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti. Atkreipė dėmesį, kad pagal susiklosčiusią įprastą tarpusavio skolinimo platformų rinkos praktiką, visos paskolos jos platformoje suteikiamos elektroniniu būdu, visiems skolintojams, paskolų gavėjams bei paskoloms platformoje suteikiami atitinkami identifikaciniai numeriai siekiant apsaugoti asmenų privatumą ir užtikrinant asmens duomenų subjektų apsaugą, todėl jie naudojami skelbiant paskolas aukcione, atitinkamai skolintojų turimuose paskolų portfeliuose bei paskolos gavėjam informacijoje apie turimas paskolas. Toks informacijos pateikimo būdas buvo pasirinktas ir teikiant įrodymus teismui bei pateikti papildomi duomenys įrodantys, jog ieškovė investavo ne tik į su atsakovu sudarytą sutartį, bet ir į visas kitas tą dieną išduotas paskolas. Nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys pagrindžia, jog ieškovė atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis nurodyta išimtimi ir netaikyti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų operatoriaus mokesčio skaičiavimui.

12. Atsakovas atsiliepimo nepateikė.

13. Teisėjų kolegija, apeliantei ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo momento Paskolos sutarties sąlygos dėl sutarties sudarymo mokesčio, vertindamas minėtą mokestį kaip atlygį platformos operatoriui VKĮ 253 straipsnio reglamentavimo kontekste, nustatęs poreikį apeliacinio skundo argumentus išanalizuoti viso platformos operatoriaus atlygio pagal Paskolos sutartį, kurį apima ne tik sutarties sudarymo mokestis, bet ir administravimo mokestis, kontekste, nutarė peržengti apeliacinio skundo ribas ir 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi apie tai informavo dalyvaujančius byloje asmenis bei pasiūlė jiems pateikti savo poziciją.

14. Ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydama, kad ji, atsižvelgdama į VKĮ pakeitimus, kuriais buvo leista tam tikrą dalį operatoriaus patiriamų sąnaudų padengti sutarties sudarymo metu, taip pat remdamasi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, šiuo metu yra pritaikiusi tokį veiklos modelį, kai į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina kitus minėtoje normoje nustatytus reikalavimus, todėl netaiko VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų proporcingai skaičiuoti platformos operatoriui mokamo atlygio. Kadangi nei įstatyme, nei formuojamoje teismų praktikoje nėra nurodoma, kokia forma ir už kokį laikotarpį turėtų būti pateikta informacija, įrodanti, kad apeliantė turi teisę pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, teikiant įrodymus teismui, buvo pateikti papildomi duomenys, įrodantys, jog ji investavo ne tik į su atsakovu sudarytą sutartį, bet ir į visas kitas tą dieną išduotas paskolas

15. Atsakovas pozicijos dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, tačiau konstatavo būtinybę peržengti apeliacinio skundo ribas.

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių, kuriuo ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo buvo tenkintas iš dalies, dalies teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

19. Atsakovas tarpusavio skolinimo platformoje www.finbee.lt 2024 m. birželio 21 d. pateikė paraišką paskolai gauti bei tą pačią dieną su ieškove sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 91886166 dėl 2 768,55 Eur paskolos sumos.

20. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad 268,55 Eur sutarties sudarymo mokestį, pagal iš anksto duotą atsakovo pavedimą, įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, o 2 500 Eur paskolos sumą / likutį pervedė tiesiogiai atsakovui į asmeninę banko sąskaitą (pavedimas atliktas 2024 m. birželio 21 d.).

21. Ieškovė 2024 m. lapkričio 29 d. pranešimu informavo atsakovą, kad jo įsiskolinimas pagal Paskolos sutartį šio pranešimo parengimo dienai sudaro 477,90 Eur bei, kad prašo nedelsiant, per 14 dienų, apmokėti įsiskolinimą, kitu atveju vienašališkai nutrauks sutartį ir kreipsis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

22. Ieškovė 2024 m. gruodžio 19 d. pranešimu informavo atsakovą, kad jis pažeidė Paskolos sutartyje numatytą mokėjimų grafiką bei, kad, nepadengus susidariusio įsiskolinimo per pranešime nurodytą terminą, vadovaujantis Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 8.9 papunkčiu, vienašališkai nutraukia Paskolos sutartį ir perduoda įsiskolinimą teisminiam išieškojimui.

Dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių

23. Vartojimo kreditų teikimo veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas, kurio paskirtis – nustatyti vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumą, vartojimo kredito gavėjų teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir vartojimo kredito davėjų ir paskolos davėjų teisę į kompensaciją išankstinio vartojimo kredito grąžinimo atvejais (VKĮ 1 straipsnio 1 dalis).

24. Pagal VKĮ 2 straipsnio 2 dalį, bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą sudaro bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma. Bendra vartojimo kredito suma – kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal vartojimo kredito sutartį (VKĮ 2 straipsnio 4 dalis). Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui; į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis).

25. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos www.finbee.lt operatorius, įtrauktas į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis, 251 straipsnio 1 dalis). Iš Paskolos sutarties įmokų grafiko matyti, kad bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą sudarė: 2 500 Eur paskolos suma, 972,60 Eur palūkanos, 268,55 Eur sutarties sudarymo mokestis ir 493,55 Eur sutarties administravimo mokestis (ieškinio priedas Nr. 2).

26. Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 papunktį, sutarties administravimo mokestis – Specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis, išskaidytas visam paskolos terminui, kuri paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal Paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, ir yra įskaičiuojamas į įmoką.

27. Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 papunktį, sutarties sudarymo mokestis –Specialiosiose sąlygose nurodytas Paskolos sutarties sudarymo mokestis, Paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir Kreditingumo vertinimo mokestį; sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos; sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos; sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas Specialiosiose paskolos sąlygose; sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka nurodyta paskolos grąžinimo grafike; sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu, jei taip nurodyta Specialiosiose sąlygose; sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei Kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei 0.

28. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.), ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų; šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalį, šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visa vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos; vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai.

29. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio apibrėžtis įstatyme nėra pateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu ši sąvoka turi apimti įvairius mokesčius, nepriklausomai nuo jų pavadinimo, kuriuos taiko tarpusavio skolinimo platformos operatorius už savo, kaip operatoriaus, teikiamas tarpininkavimo paslaugas, sudarant ir administruojant vartojimo kredito sutartis per internetinę tarpusavio skolinimo platformą. Atitinkamai tiek sutarties sudarymo mokestis, tiek administravimo mokestis vertinami sistemiškai, kaip vieningas atlygis ieškovei (tarpusavio skolinimo platformos operatorei) ir patenka į VKĮ 25³ straipsnio reguliavimo sritį.

30. Kaip jau buvo minėta, sutarties sudarymo mokestis sudaro 268,55 Eur bei sutarties administravimo mokestis – 493,55 Eur. Bendra ieškovės atlygio suma sudaro 762,10 Eur (268,55 Eur + 493,55 Eur), o iš šios sumos sutarties sudarymo mokestis sudaro 35,23 proc. (268,55 Eur / 762,10 Eur × 100 proc.). Taigi, ši ieškovės atlygio dalis viršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintinomis įmokomis, ribą, t. y. 25 procentus (VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis).

31. Apeliantė teigia, kad ji, remdamasi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, šiuo metu yra pritaikiusi tokį veiklos modelį, kai į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina kitus minėtoje normoje nustatytus reikalavimus, todėl netaiko VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų proporcingai skaičiuoti platformos operatoriui mokamo atlygio. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.

32. Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 3.23 papunktį, organizatorius turi teisę investuoti į paskolos gavėjų paskolas aukcione, o tokio investavimo atveju organizatoriui taikoma pirmenybė – t. y. organizatoriaus siūlymas yra visuomet pirmas; organizatorius į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų paskolos sumos ir užtikrina, kad visu paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu operatoriaus pagal paskolos sutartį paskolos gavėjui suteikta paskolos sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos paskolos sumos.

33. Ieškovės ieškinyje buvo nurodyta, kad jos, kaip skolintojos, investuota suma į su atsakovu sudarytą Paskolos sutartį buvo 335 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 302,47 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12,10 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir 32,53 Eur – sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė duomenis, kad jai, kaip skolintojai, platformoje suteiktas identifikacinis Nr. I-00007702 (ieškinio priedas Nr. 13) bei, kad ji pagal 2024 m. birželio 21 dienos sutartį suteikė paskolos gavėjui U-78566266 302,47 Eur paskolos sumą (ieškinio priedas Nr. 14). Paskolos (vartojimo kredito) sutartyje nurodyta, kad mokėjimo paskirtis – U-78566266. Taigi, ieškovė suteikė atsakovui 12,09 proc. bendros vartojimo kredito sumos (302,47 Eur / 2 500 Eur Eur x 100 proc.). Ieškovė kartu su ieškiniu taip pat pateikė duomenis, kad į visas 2024 m. birželio 21 dieną suteiktas paskolas investavo ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos (ieškinio priedas Nr. 15). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodytos išimties taikymo galimumo, įvertinus jos formuluotę bei remiantis bendraisiais teisės principais, vienos dienos laikotarpis nėra pakankamas tam, kad nustatyti, ar yra pagrindas išimčiai taikyti. Priešingas vertinimas neatitiktų minėtos teisės normos turinio.

34. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Vilniaus regiono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-7330-1224/2025 buvo pateikusi pažymą apie savo investicijas į paskolas už ilgesnį laikotarpį, t. y. už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2024 m. birželio 30 d., iš kurios matyti, kad ji investuoja ne į visas paskolas arba ne į visas ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos, kaip to reikalauja VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl vertintina, kad ji neturėjo teisės naudotis minėtoje nuostatoje nustatyta išimtimi, taigi, pažeidė imperatyvią VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento Paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio.

35. Sutarties administravimo mokestis sudaro 64,76 proc. viso ieškovės atlygio sumos (493,55 Eur / 762,10 Eur × 100 proc.). Pažymėtina, kad nei portalo naudojimosi sutartyje, nei Paskolos sutartyje nėra detalizuojama administravimo mokesčio apskaičiavimo tvarka. Paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose nurodoma, kad administravimo mokestis sudaro 0,93 proc. ir yra mokamas kas mėnesį. Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą formos skiltyje „Su vartojimo kredito sutartimi susijusios išlaidos“ yra nurodoma: „Administravimo mokestis – 0,93 proc. (skaičiuojamas nuo paskolos likučio per mėnesį)“.

36. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal Paskolos sutartį, sutarties administravimo mokestis buvo skaičiuojamas ne proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, kaip to reikalauja VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis, bet proporcingai nuo paskolos gavėjo negrąžintos paskolos likučio. Kitaip tariant, buvo pasirinkta įstatymui prieštaraujanti sutarties administravimo mokesčio skaičiavimo bazė. Toks sutarties administravimo mokesčio skaičiavimo modelis yra nenaudingas kredito gavėjui (vartotojui), nes kredito gavėjas pradinėje kredito sutarties vykdymo stadijoje privalo mokėti didesnį sutarties administravimo mokestį nei turėtų mokėti tuo atveju, jei sutarties administravimo mokestis būtų skaičiuojamas proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento ir Paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties administravimo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tokia praktika išplėtota Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-637-1092/2025.

Dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių permokų ir delspinigių

37. Ieškovė iš atsakovo gautomis įmokomis yra gavusi 7,45 Eur sutarties sudarymo mokesčio įmokų (268,55 Eur – 261,10 Eur) ir 19,38 Eur sutarties administravimo mokesčio įmokų (493,55 Eur – 474,17 Eur), t. y. iš viso 26,83 Eur sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių įmokų (7,45 Eur + 19,38 Eur), kurios turi būti grąžintos atsakovui.

38. Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 4.7 papunktį, iš paskolos gavėjo nuskaitomos sumos paskirstomos Specialiosiose sąlygose ir paskolos grąžinimo grafike nurodyta tvarka; tais atvejais, jeigu buvo perduotas įsipareigojimų išieškojimas priverstine tvarka – pirma eile yra kompensuojamos visos organizatoriaus išlaidos, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, išieškojimu ir pan.; tik padengus šias išlaidas, pradedamos dengti netesybos ir įsiskolinimas pagal aukščiau šiame punkte nustatytą tvarką.

39. Taigi, 283,56 Eur suma, iki 201,52 Eur, yra mažintina ieškovei iš atsakovės skundžiamu sprendimu priteista palūkanų suma (228,35 Eur - 26,83 Eur).

40. Taip pat perskaičiuotina ieškovei priklausanti delspinigių suma, nes ieškovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius nuo negrąžintų sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių. Delspinigiai, pagal ieškovės pateiktą delspinigių skaičiavimo pažymą (ieškinio priedas Nr. 10): už 124 d. nuo 2024 m. rugpjūčio 16 d. sudaro 5,43 Eur ((117,95 Eur - 7,45 Eur sutarties sudarymo mokestis - 22,86 Eur sutarties administravimo mokestis) x 0,05 proc. / 100 proc. x 124 d.); už 93 d. nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. – 4,09 Eur ((117,95 Eur - 7,45 Eur sutarties sudarymo mokestis - 22,47 Eur sutarties administravimo mokestis) x 0,05 proc. / 100 proc. x 93 d.); už 63 d. nuo 2024 m. spalio 16 d. – 2,78 Eur ((117,95 Eur - 7,45 Eur sutarties sudarymo mokestis - 22,06 Eur sutarties administravimo mokestis) x 0,05 proc. / 100 proc. x 63 d.); už 32 d. nuo 2024 m. lapkričio 16 d. – 1,42 Eur ((117,95 Eur - 7,45 Eur sutarties sudarymo mokestis – 21,64 Eur sutarties administravimo mokestis) x 0,05 proc. / 100 proc. x 32 d.); už 2 d. nuo 2025 m. gruodžio 16 d. – 0,08 Eur ((117,95 Eur - 7,45 Eur sutarties sudarymo mokestis – 21,21 Eur sutarties administravimo mokestis) x 0,05 proc. / 100 proc. x 2 d.). Taigi, viso ieškovei iš atsakovo priteistini delspinigiai sudaro 13,80 Eur (5,43 Eur + 4,09 Eur + 2,78 Eur + 1,42 Eur + 0,08 Eur).

Dėl bylos procesinės baigties

41. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

42. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus konstatuoja, kad skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl sutarties sudarymo mokesčio sąlygų pripažinimo negaliojančiomis yra teisėta ir pagrįsta, tuo tarpu dalis dėl sutarties administravimo mokesčio, palūkanų ir delspinigių priteisimo nėra teisėta ir pagrįsta, todėl pakeistina, pripažįstant negaliojančiomis nuo sudarymo momento Paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties administravimo mokesčio ir priteisiant ieškovei iš atsakovės 201,52 Eur paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d., bei 13,80 Eur delspinigius (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

43. Pakeitus skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl sutarties administravimo mokesčio, palūkanų ir delspinigių priteisimo, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

44. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

45. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 699 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos žyminiam mokesčiui (94 Eur) ir advokato pagalbai (605 Eur) apmokėti.

46. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

47. Įvertinus tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 78 proc. bei tai, kad jos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieškovei iš atsakovės priteistinos 545,22 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

49. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 23 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti.

50. Įvertinus tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, pirmiau nurodytos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, nes teismo procesinis sprendimas nėra priimtas ieškovės naudai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimo už akių dalį dėl sutarties administravimo mokesčio, palūkanų ir delspinigių priteisimo, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas bei sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, iš atsakovo M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 2 458,58 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų ir 58 ct) negrąžintą paskolą;

- 201,52 Eur (dviejų šimtų vieno euro ir 52 ct) dydžio paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d.;

- 118,69 Eur (vieno šimto aštuoniolikos eurų ir 69 ct) nuostolių atlyginimą;

- 22 proc. nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2025 m. kovo 18 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2027 m. birželio 16 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta 2024 m. birželio 21 d. Paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 91886166 įmokų grafike, neviršijant bendros 595,63 Eur sumos;

- 13,80 Eur (trylikos eurų ir 80 ct) delspinigius;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2025 m. kovo 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 545,22 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt penkių eurų ir 22 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2024 m. birželio 21 d. Paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 91886166 sąlygas dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.