Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, tačiau nustatė pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas, nes to reikalauja viešasis interesas.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovės reikalavimas dėl platformos administratoriaus atlygio dalies pagal vartojimo kredito sutartį – sutarties sudarymo mokesčio priteisimo – buvo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, jog sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl toks mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, tačiau laiko, kad teisinės pasekmės, kurių siekia apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, yra nepagrįstos.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

18. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

19. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą įrodymą, jo turinį, CPK 180, 314 straipsnių nuostatas, sprendžia priimti naują įrodymą, kaip susijusį su bylos nagrinėjimo dalyku.

Dėl ginčo esmės

21. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis įtvirtina teismo pareigą būti aktyviam ir vertinti sąlygų sąžiningumą savo iniciatyva. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad: „teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019, 19 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 47 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 37 punktas). Teismai, vertindami sutarties sąlygų sąžiningumą ex officio, turi atlikti ne visų sutarties sąlygų sąžiningumo patikrą, o tik tokių, kurios glaudžiai (sistemiškai) susijusios su ginčo dalyku.

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 6 d. paskolos sutarties Nr. 54833591 dėl vartojimo kredito suteikimo pagrindu tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, kuriuose atsakovas yra skolininkas, o ieškovė – tarpusavio skolinimo platformos operatorė ir šios sutarties bei jos šalių atžvilgiu taikytinos VKĮ nuostatos, taip pat CK 6 knygos XVIII-1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ ir 6 knygos XLIII skyriaus Trečiojo skirsnio „Vartojimo kreditas“ nuostatos. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei, dėl to pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo negrąžintą paskolos sumą, pradelstas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, nuostolių dėl negautų pajamų (mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų forma) atlyginimą, netesybas ir procesines palūkanas. Pirmosios instancijos sumažino ieškovei iš atsakovės priteistiną sutarties sudarymo mokestį bei sutarties administravimo mokestį, vertindamas, kad šie mokesčiai skaičiuotini iki sutarties nutraukimo dienos.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškinio reikalavimus dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės šiuos mokesčius, apskaičiuotus už laikotarpį iki paskolos sutarties nutraukimo, taip pat iš jų atėmęs atsakovės įmokėtas sumas (13,24 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 13,21 Eur administravimo mokesčio). Nors apeliacinį skundą ieškovė pateikė tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, susijusios su sutarties sudarymo mokesčio priteisimu, Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 22d. nutartimi pranešė šalims apie galimybę, vadovaujantis viešuoju interesu, išeiti už apeliacinio skundo ribų, kadangi byloje kyla poreikis apeliacinio skundo argumentus išanalizuoti viso platformos operatoriaus atlygio pagal vartojimo kredito sutartį, kurį apima ne tik sutarties sudarymo mokestis, bet ir sutarties administravimo mokestis, kontekste.

24. Kaip matyti iš su ieškiniu į bylą pateiktų paskolos sutarties specialiųjų sąlygų, šalys, be kita ko, susitarė dėl 9 proc. sutarties sudarymo mokesčio ir 0,07 proc. administravimo mokesčio. Iš byloje pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad sutarties sudarymo mokestis yra 503,41 Eur dydžio, o administravimo mokestis – 167,18 Eur dydžio. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio apibrėžtis įstatyme nėra pateikta. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-2006-1187/2024, yra išaiškinęs, jog ši sąvoka turi apimti įvairius mokesčius, nepriklausomai nuo jų pavadinimo, kuriuos taiko tarpusavio skolinimo platformos operatorius už savo, kaip operatoriaus, teikiamas tarpininkavimo paslaugas, sudarant ir administruojant vartojimo kredito sutartis per internetinę tarpusavio skolinimo platformą. Atitinkamai, tiek sutarties sudarymo mokestis, tiek administravimo mokestis vertinami sistemiškai, kaip vieningas atlygis ieškovei (tarpusavio skolinimo platformos operatorei) ir patenka į VKĮ 25³ straipsnio reguliavimo sritį.

25. Sutarties sudarymo mokestis: atlygis ieškovei už paskolos pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Administravimo mokestis – specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis, išskaidytas visam paskolos terminui, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, ir yra įskaičiuojamas į įmoką. VKĮ nuostatose nėra apibrėžta, kas sudaro skolinimo platformos operatoriui mokamą atlygį, t. y. nėra išskirti galimi sutarties sudarymo, administravimo mokesčiai ar kiti mokesčiai. Taigi, nagrinėjamoje byloje tiek ieškovės prašomas priteisti administravimo, tiek sutarties sudarymo mokestis vertintinas sistemiškai, kaip vieningas atlyginimas operatoriui.

Dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygiui taikomų reikalavimų

26. Kaip minėta, ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė ir jos veiklai taikytini VKĮ numatyti reikalavimai. Vadovaujantis VKĮ 25³ straipsnio 6 dalimi, ne mažiau kaip 75 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Toks reglamentavimas tam tikrą tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį (ne mažiau kaip 75 procentų) tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant paskolos sutartį grąžinama įmokų suma, kartu imperatyviai nustatydamas su įmokų grąžinimu nesusijusios atlygio dalies maksimalią ribą (iki 25 procentų), kurią draudžiama viršyti.

27. VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatyta, kad šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai.

28. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, ieškovė būtent ir remiasi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, numatančia išimtį, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pozicija yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad pagal VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalies nuostatas tarpusavio skolinimo platformos operatorius, norėdamas pasinaudoti nurodyta išimtimi, turėtų ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos investuoti į kiekvieną vartojimo kreditą, suteikiamą per tarpusavio skolinimo platformą. Ieškovė byloje duomenų, kad ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos investavo ji pati, o ne investuotojai, ir toks investavimas yra jos veiklos modelis, ir ji užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos, nepateikė. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal šią straipsnio nuostatą ieškovė turi būti pasirinkusi tokį veiklos modelį, pagal kurį turi taikyti įstatyminę išimtį kiekvienam vartojimo kreditui. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė savo pačios parengtą pažymą, kad konkrečią dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 6 d., investavo daugiau nei 12 procentų sumos į 54 paskolos sutartis. Taigi, šis įrodymas savo turinio prasme yra nepakankamas patvirtinti ieškovės pasirinktą veiklos modelį: 1) investavimą į kiekvieną vartojimo kreditą; 2) užtikrinimą, kad paskolos sutarties vykdymo atveju ieškovės investuota suma visada sudaro ne mažiau nei 12 proc. nuo likusios negrąžintos paskolos sumos.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio teisėtumo

29. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2006-1187/2024 išaiškino, jog VKĮ 253 straipsnio 6 dalies norma tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygį tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinama įmokų suma ir nustato maksimalią atlygio ribą, kurią draudžiama viršyti, todėl vertintina kaip imperatyvioji.

30. Nagrinėjamu atveju savo atlygį ieškovė suskaidė į dvi dalis: 503,42 Eur sutarties sudarymo mokestį ir 167,18 Eur sutarties administravimo mokestį. Bendra ieškovės atlygio suma sudaro 670,60 Eur (503,42 Eur + 167,18 Eur). Šios sumos sutarties sudarymo mokestis sudaro 75,07 proc. (503,42 Eur × 100 proc. ÷ 670,60 Eur).

31. Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu, jei taip nurodyta Specialiosiose sąlygose. Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą nurodyta, kad vartotojas turės sutarties sudarymo mokestį grąžinti investuotojams.

32. Taigi, ieškovė, įskaitydama į savo sąskaitą 503,42 Eur sutarties sudarymo mokestį, kuris sudaro 75,07 proc. operatoriui mokamo atlygio, jį susiejo su kita apskaičiavimo tvarka (nėra skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų), kurios apskaičiavimo mechanizmas sutartyje nėra nurodytas. Atkreipiamas dėmesys, kad įstatymų leidėjas pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį imperatyviai nustatė su įmokų grąžinimu nesusijusios atlygio dalies maksimalią ribą tik iki 25 procentų ir šią ribą draudžiama viršyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties nuostata, susijusi su sutarties sudarymo mokesčiu, vertintina kaip neatitinkanti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatų ir yra nesąžininga CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalies prasme.

33. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), o taip pat atmesti tiek ieškinio, tiek apeliacinio skundo reikalavimus dėl šio mokesčio priteisimo. Kadangi ieškovė iš atsakovo gautomis įmokomis yra padengusi šio neteisėto mokesčio dalį – 46,34 Eur (503,41 Eur – 457,07 Eur), ši suma grąžintina atsakovui (šia suma mažinant kitas priteistinas ieškovei iš atsakovės sumas).

Dėl sutarties administravimo mokesčio teisėtumo

34. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje imperatyviai numatyta, kad ne mažiau kaip 75 proc. paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio turi būti skaičiuojama tik nuo faktiškai vartojimo kredito gavėjo paskolos davėjui grąžintos įmokos.

35. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nurodyta, kad administravimo mokestis – specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis, išskaidytas visam paskolos terminui, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, ir yra įskaičiuojamas į įmoką. Pagal mokėjimo grafiką per 76 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas iš viso turėjo sumokėti ieškovei 167,18 Eur administravimo mokestį. Taigi, kitą atlygio dalį, kurį ieškovė apibrėžė kaip sutarties administravimo mokestį, ieškovė skaičiavo už viso sutarties galiojimo laikotarpiu teikiamas paslaugas. Ieškovės 167,18 Eur sutarties administravimo mokestis sudaro tik 24,93 proc. operatoriui mokamo atlygio, kuris yra apskaičiuojamas ne nuo faktiškai grąžintų įmokų, bet nuo kredito įmokų. Taigi, ši sutarties sąlyga prieštarauja imperatyvioms VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatoms ir yra nesąžininga CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalies prasme.

36. Be to, Specialiosiose sąlygose nurodoma, kad administravimo mokestis sudaro 0,07 proc. ir yra mokamas kas mėnesį. Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą nurodyta, kad administravimo mokestis – 0,07 proc. (skaičiuojamas nuo paskolos likučio per mėnesį). VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įstatymo leidėjas numatė aiškų bazinio atlygio apskaičiavimo mechanizmą – atlygis skaičiuojamas proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų, o ne nuo negrąžintų, įmokų. Taigi, ieškovė susikūrė sau palankų administravimo mokesčio apskaičiavimo mechanizmą ir iš esmės padidino bazinio atlygio dydį. Pagal tokias sutarties nuostatas vartotojas moka didesnį sutarties administravimo mokestį, negu mokėtų, jeigu sutarties administravimo mokestis būtų skaičiuojamas proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

37. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento įstatymui prieštaraujančias paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties administravimo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), taip pat atmesti ieškinio reikalavimą dėl šio mokesčio priteisimo. Ieškovė iš atsakovo gautomis įmokomis padengė šio neteisėto mokesčio dalį – 26,59 Eur (167,18 Eur – 140,59 Eur), ši suma grąžintina atsakovui (šia suma mažinant kitas priteistinas ieškovei iš atsakovės sumas).

Dėl procesinės bylos baigties

38. Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių pakeisti, pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, panaikinti sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas 13,38 sutarties administravimo mokestis ir 33,10 Eur sutarties sudarymo mokestis, ir šį klausimą išsprendus iš esmės, reikalavimą atmesti visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad buvo permokėta 72,93 Eur (46,34 Eur sutarties sudarymo mokesčio + 26,59 Eur sutarties administravimo mokesčio), vadovaujantis bendrųjų sutarties sąlygų 4.7 punkte pateikta įmokų paskirstymo tvarka, šia suma iki 357,62 Eur (430,55 Eur – 72,93 Eur) mažinama ieškovei iš atsakovės priteista mokėjimo palūkanų suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

39. Sumažinus ieškovei iš atsakovės priteisiamas sumas, patikslinimas ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius, kuriuos, kaip matyti iš su ieškiniu pateiktos lentelės, ieškovė skaičiavo ir už vėluojamą sumokėti neteisėtų sutarties administravimo ir sudarymo mokesčių dalis. Dėl nurodytos priežasties nurodytina, kad už 119 d. laikotarpį nuo 2024 m. liepos 25 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik už 117,37 Eur (123,99 Eur – 6,62 Eur sutarties sudarymo mokesčio) sumą ir negalėjo viršyti 6,98 Eur (117,37 Eur x 0,05 proc. x 119 d.). Už 88 d. laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik už 123,86 Eur (133,86 Eur – 6,62 Eur sutarties sudarymo mokesčio – 3,38 Eur sutarties administravimo mokesčio) sumą ir negalėjo viršyti 5,44 Eur (123,86 Eur × 0,05 proc. × 88 d.). Už 57 d. laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik už 123,88 Eur (133,86 Eur – 6,62 Eur sutarties sudarymo mokesčio – 3,36 Eur sutarties administravimo mokesčio) sumą ir negalėjo viršyti 3,53 Eur (123,88 Eur × 0,05 proc. × 57 d.). Už 27 d. laikotarpį nuo 2024 m. spalio 25 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik už 123,91 Eur (133,86 Eur – 6,62 Eur sutarties sudarymo mokesčio – 3,33 Eur sutarties administravimo mokesčio) sumą ir negalėjo viršyti 1,67 Eur (123,91 Eur × 0,05 proc. × 27 d.). Dėl nurodytų priežasčių ieškovei iš atsakovės priteista delspinigių suma mažinama iki 17,62 Eur (6,98 Eur + 5,44 Eur + 3,53 Eur + 1,67 Eur).

40. Tuo pačiu pagrindu iki 5 268,88 Eur (4 864,94 Eur negrąžinto kredito + 357,62 Eur mokėjimo palūkanų +28,70 Eur nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d., + 17,62 Eur delspinigių) mažinama bendra ieškovei iš atsakovės priteista suma, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos.

41. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė byloje patyrė 814,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: 209,00 Eur žyminio mokesčio, 605,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Teismas akcentavo, kad patenkino ieškovės reikalavimų 94,04 proc., atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai apskaičiavo ieškovei iš atsakovės priteistiną 765,49 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Priteistiną ieškovei sumą sumažinus 47,75 suma, atlygintina 586,08 Eur išlaidų dalis apskaičiuotina tokia tvarka: 72 proc. ((4 864,94 Eur negrąžinto kredito – 100 proc.) + (357,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų – 83 proc.) + (13,38 Eur administravimo mokesčio – 0 proc.) + 33,10 Eur sutarties sudarymo mokesčio – 0 proc.) + (17,62 Eur delspinigių – 93 proc.) + (28,70 Eur nuostolių atlyginimas už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d. – 100 proc.) + (22 proc. dydžio negautos pajamas, skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 2 d. iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2030 m. kovo 25 d.) nuo paskolos sutarties Nr. 54833591 mokėjimų grafike tą mėnesį turėjusio būti negrąžinto kredito dalies likučio, neviršijant bendros 3 310,82 Eur sumos, – 100 proc.) + (5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – 100 proc.) / 8) x 814 / 100 proc.). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės prašymas priteisti apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat atmetamas.

Kauno apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. sprendimą už akių pakeisti.

Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2023 m. gruodžio 6 d. paskolos sutarties Nr. 54833591 sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio ir sutarties administravimo mokesčio.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovo R. A. priteista 13,38 Eur (trylika eurų ir trisdešimt aštuoni centai) administravimo mokesčio ir 33,10 Eur (trisdešimt trys eurai ir dešimt centų) sutarties sudarymo mokesčio, klausimą išspręsti iš esmės, ieškinio reikalavimus dėl sutarties administravimo mokesčio ir sutarties sudarymo mokesčio priteisimo atmesti.

Sumažinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovo R. A. priteistą mokėjimo palūkanų sumą nuo 430,55 Eur iki 357,62 Eur.

Sumažinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovo R. A. priteistą delspinigių sumą nuo 18,89 Eur iki 17,62 Eur.

Sumažinti bendrą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovo R. A. priteistą sumą, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos, nuo 5 389,56 Eur iki 5 268,88 Eur.

Sumažinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovo R. A. priteistą bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo sumą nuo 765,49 Eur iki 586,08 Eur.

Palikti nepakeistą kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. sprendimo už akių dalį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.