Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3967-1186/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui D. A. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ prašė priteisti iš atsakovo D. A. 4 398,64 Eur negrąžintą paskolą, 254,75 Eur paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. iki 2025 m. sausio 16 d., 360,44 Eur administravimo mokestį, 90,80 Eur nuostolių atlyginimą (pagal Paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas), kurį sudaro Paskolos sutartyje įtvirtintos 14 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 17 d. iki 2025 m. kovo 24 d.; 14 proc. nuostolių atlyginimą (pagal Paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas), skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2026 m. birželio 18 d.), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 300,94 Eur sumos; 355,31 Eur sutarties sudarymo mokestį, 38,89 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 131 Eur už žyminį mokestį ir 605 Eur išlaidas už teisines paslaugas.

2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2023 m. gruodžio 18 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 62461154 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 6 093,40 Eur paskolą (5 608,97 Eur paskolos suma ir 484,43 Eur Sutarties sudarymo mokestis) 30 mėnesių laikotarpiui. Tačiau atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nustatytu grafiku grąžinti paskolą nesilaikė, į raginimus sumokėti skolą nereagavo, todėl Sutartis buvo vienašališkai nutraukta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2025 m. balandžio 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovo D. A. 4 398,64 Eur vartojimo kredito skolą; 254,75 Eur paskolos palūkanas; 89,55 Eur sutarties sudarymo mokestį; 149,19 Eur sutarties administravimo mokestį; 90,80 Eur nuostolių atlyginimą; 14 procentų nuostolių atlyginimą (pagal Sutartį ieškovės negautas pajamas), skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. birželio 18 d.), nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta Paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 300,94 Eur sumos; 38,89 Eur delspinigius; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 675,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad 2023 m. gruodžio 18 d. ieškovė su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 62461154, kuria ieškovė įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovui 6 093,40 Eur paskolą 30 mėnesių laikotarpiui, kurią sudarė 5 000 Eur paskolos suma, kuri buvo pervesta į atsakovo asmeninę banko sąskaitą, 484,43 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis, įskaitytas į ieškovės sąskaitą, bei 608,97 Eur ankstesnio atsakovo įsiskolinimo suma ieškovei pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 17729179. Paskola atsakovui suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt (toliau – ir portalas), kurioje ieškovė veikia kaip tarpininkė tarp portale užsiregistravusių paskolos davėjų bei paskolos gavėjų. Atsakovui prisiimtos prievolės nevykdžius, Sutartis 2025 m. sausio 17 d. buvo nutraukta.

5. Teismas, konstatavęs, jog ieškovė tinkamai atliko ikisutartines pareigas bei įvertino atsakovo galimybes prisiimti prievolę, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas laiku ir tinkamai nevykdo pagal Sutartį prisiimtos prievolės, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.200 straipsnio 1 dalimi, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6.205 straipsniu, sprendė, jog ieškovei iš atsakovo priteistina 4 398,64 Eur negrąžinto kredito suma.

6. Atsižvelgęs į tai, jog sutarties sudarymo mokestis yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, ir jo mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį, vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismų ir kasacinio teismo praktika, sprendė, jog reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2025 m. sausio 17 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. birželio 18 d.) tenkinti pagrindo nėra, todėl reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 89,55 Eur sutarties sudarymo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos, atsižvelgus į tai, jog atsakovas jau yra padengęs dalį sutarties mokesčio.

7. Teismas, įvertinęs tai, jog Sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu nustatytais terminais ir tvarka, sprendė, kad atsakovui tenka pareiga (sutartinė atsakomybė) atlyginti ieškovei šios patirtus nuostolius. Teismas sprendė, jog ieškovė nuo ginčo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2025 m. sausio 17 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki ginčo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. sausio 18 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti, taikant 14 procentų normą, pagal grafiką apskaičiuotas pelno palūkanas (tinkamo sutarties vykdymo atveju). Atsižvelgęs į tai, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai priteisti 90,80 Eur nuostolių atlyginimą ir 14 procentų nuostolių atlyginimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. birželio 18 d. ), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, laikytini pagrįstais ir tenkintini.

8. Įvertinęs tai, kad prašomos priteisti pelno palūkanos paskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo dienos (2025 m. sausio 17 d.), kad sutartimi nustatytas mokėjimo palūkanų dydis (14 procentų) neviršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – ir VKĮ) įtvirtinto palūkanų dydžio (75 procentų), atsakovui įsipareigojus mokėti palūkanas už suteiktą kreditą ir byloje nesant duomenų, kad atsakovas šias palūkanas būtų sumokėjęs, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl 254,75 Eur mokėjimo palūkanų priteisimo pagrįstas ir tenkintinas.

9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad administravimo mokestis paskolos gavėjo yra mokamas ieškovei už paskolos administravimo paslaugas, yra išskaidomas į periodines įmokas ir mokamas visą paskolos laikotarpį, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, numatančia, jog vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, taip pat apeliacinės instancijos teismų praktika, kurioje pripažįstama, kad administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki kredito sutarties nutraukimo, sprendė, jog šio ieškovės reikalavimo visa apimtimi tenkinti pagrindo nėra, todėl reikalavimą dėl sutarties administravimo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 149,19 Eur sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo datos (2025 m. sausio 17 d.), atimant atsakovo jau sumokėtą sumą.

10. Atsižvelgęs į tai, jog pareigą mokėti sutarties ar įstatymo nustatyto dydžio netesybas numato Sutarties bendrųjų sąlygų 7.5 punktas ir CK 6.258 straipsnio 1-2 dalys, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti 38,89 Eur delspinigius, paskaičiuotus pagal 0,05 procentų normą už laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. iki 2025 m. sausio 16 d. nesumokėtas įmokas, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

11. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovės reikalavimą dėl 5 procento dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkino.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų bitė“ prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimo už akių dalį civilinėje byloje Nr. e2-3967-1186/2025 ir priteisti 355,31 Eur sutarties sudarymo mokestį; taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.

13. Nurodo, kad, remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punktu, sutarties sudarymo mokestis – šios sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Tai yra mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma. Taip pat jis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį. Ir paskolos suma (5 608,97 Eur), ir sutarties sudarymo mokestis (484,43 Eur) yra skolintojų investuojama suma. Skolintojai suinvestavo atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovės sąskaitą, kaip atlygis organizatoriui, remiantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams, pagal paskolos įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis.

14. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus dėl Sutarties sudarymo mokesčio vertino neįsigilinęs į ginčo Sutarties nuostatas, nepagrįstai taikydamas tik bendrąsias civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ieškovės reikalavimo priteisti Sutarties sudarymo mokestį, kaip dalies tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio, remiantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi.

15. Pažymi, kad ieškovė, atsižvelgdama į VKĮ pakeitimus, kuriais buvo leista tam tikrą dalį operatoriaus patiriamų sąnaudų padengti sutarties sudarymo metu, taip pat remdamasi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, šiuo metu yra pritaikiusi tokį veiklos modelį, kai į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina kitus minėtoje normoje nustatytus reikalavimus, todėl netaiko VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų proporcingai skaičiuoti platformos operatoriui mokamo atlygio. Ieškovei, kaip platformos operatorei, mokamas atlygis pagal paskolų sutartis, sudarytas iš sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, kurie yra įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir neviršija VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų. Minėti mokesčiai nurodyti paskolos (vartojimo kredito) sutartyje, apie juos paskolos gavėjas buvo informuotas ir įsipareigojo juos sumokėti.

16. Nurodo, jog, remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 3.18 bei 4.4 punktuose įtvirtintu paskolos gavėjo išankstiniu suteiktu įgaliojimu bendrovei paskirstyti lėšas jo elektroninių pinigų sąskaitoje, paskolos gavėjui išmokant paskolą, atskaitomas sutarties sudarymo mokestis, kaip dalis organizatoriui (šiuo atveju ieškovei) mokamo atlygio, vadovaujantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovės, kaip skolintojos (platformoje suteiktas identifikacinis Nr. I-00007702), investuota suma į su atsakovu sudarytą Paskolos sutartį Nr. L-62461154 buvo 735 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 676,57 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12,06 proc. bendros vartojimo kredito sumos, ir 58,43 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti.

17. Apeliantės tvirtinimu, ji atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis nurodyta išimtimi ir netaikyti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų skaičiuojant operatoriaus mokestį. Todėl ieškovė nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kad sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju iš atsakovo turėtų būti priteista visa likusi negrąžinta 355,31 Eur Sutarties sudarymo mokesčio suma.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Nors apeliacinį skundą ieškovė pateikė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas dėl Sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, Panevėžio apygardos teismas 2025 m. spalio 28 d. nutartimi pranešė šalims apie ketinimą dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengti apeliacinio skundo ribas ir svarstyti: ar šalių sudarytoje Sutartyje įtvirtintas sutarties sudarymo mokestis ir sutarties administravimo mokestis atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus ir ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi teisę į dalį tarp šalių sudarytoje Sutartyje nustatyto sutarties sudarymo mokesčio ir sutarties administravimo mokesčio.

Dėl esminių ginčo faktinių aplinkybių

21. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas D. A. 2023 m. gruodžio 18 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 62461154, pagal kurią ieškovė joje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovui 6 093,40 Eur paskolą (5 608,97 Eur paskolos suma ir 484,43 Eur sutarties sudarymo mokestis) 30 mėnesių laikotarpiui.

22. Paskola atsakovui buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt. Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą, atsakovo 484,43 Eur sutarties sudarymo mokestį pagal iš anksto duotą paskolos gavėjo pavedimą įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, 608,97 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB „Finansų bitė“ pagal Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 17729179 be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, o 5 000 Eur paskolos sumą / likutį ieškovė tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą.

23. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal šalių sudarytą Sutartį, ieškovė 2025 m. sausio 2 d. atsakovui įteikė raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir įspėjimą, kad paskolos (vartojimo kredito) sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta, jei įsiskolinimas nebus sumokėtas per 14 dienų, tačiau atsakovas į nurodytą įspėjimą nereagavo ir įsiskolinimo nei per nurodytą terminą, nei iki šiol nepadengė. Paskolos (vartojimo kredito) sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2025 m. sausio 17 d. atskiru pranešimu.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

24. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria iš dalies tenkintas reikalavimas dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, iš esmės grindžia tuo, jog sutarties sudarymo mokestis yra dalis ieškovei, kaip organizatorei, mokamo atlyginimo, vadovaujantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi. Šis mokestis yra apibrėžtas konkrečia suma ir sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį, kuri tiesiogiai buvo įskaityta į ieškovės sąskaitą. Ieškovės tvirtinimu, ji, paskolos išmokėjimo metu išskaičiuodama sutarties sudarymo mokestį iš skolintojų paskolintos sumos, vadovavosi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, leidžiančia jai netaikyti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodytą išimtį.

25. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja VKĮ 25³ straipsnio 6 ir 6¹ dalių nuostatos. Paskolos (vartojimo kredito) sutarties sudarymo metu (2023 m. gruodžio 18 d.) galiojusios redakcijos (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip 75 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Toks reglamentavimas tam tikrą tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį (ne mažiau kaip 75 proc.) tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant paskolos sutartį grąžinama įmokų suma, kartu imperatyviai nustatydamas su įmokų grąžinimu nesusijusios atlygio dalies maksimalią ribą (iki 25 proc.), kurią draudžiama viršyti. Įstatyme taip pat įtvirtinta išimtis, kada toks ribojimas netaikomas, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 proc. negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos (VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalis). Tarpusavio skolinimo platformos operatorius, norėdamas pasinaudoti nurodyta išimtimi, turėtų vartojimo kredito dalį (ne mažesnę kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos) finansuoti savo lėšomis. Kitaip tariant, tarpusavio skolinimo platformos operatorius tokiu atveju veiktų ne tik kaip tam tikras tarpininkas tarp kreditoriaus ir skolininko, bet ir pats įgytų kreditoriaus statusą, kuris lemtų ir galimybes taikyti kitokią atlygio skaičiavimo tvarką.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, konstatuoja, jog ieškovė šiuo atveju neįrodė, jog turėjo teisę pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad investuoja ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos į kiekvieną per tarpusavio skolinimo platformą sudaromą vartojimo kreditą. Ieškovės deklaratyvūs teiginiai, jog ji į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos, nepatvirtina realaus įstatymo reikalavimus atitinkančio investavimo fakto į kiekvieną vartojimo kreditą, suteikiamą per tarpusavio skolinimo platformą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas dėl VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintos išimties taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

27. Kaip nurodyta sprendimo 25 punkte, įstatymas draudžia tarpusavio skolinimo platformos operatoriui nustatyti tokią savo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, pagal kurią didesnė nei 25 proc. atlygio dalis nebūtų siejama su kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinta kredito dalimi. Nagrinėjamu atveju, ieškovės atlygį sudaro 484,43 Eur sutarties sudarymo mokestis ir 633,47 Eur sutarties administravimo mokestis. Taigi bendra ieškovės atlygio suma sudaro 1 117,90 Eur, o iš šios sumos sutarties sudarymo mokestis sudaro 43,33 proc. (484,43 x 100 / 1 117,90). Taigi, ieškovės atlygio dalis, sietina su Sutarties sudarymo momentu, viršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjo vykdant sutartį grąžinta kredito suma, ribą, kas lemia tokio mokesčio neteisėtumą.

28. Nors apeliantė nurodo, jog sutarties sudarymo mokestis yra išskaidytas dalimis visam paskolos terminui, tačiau tokia sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka nepaneigia sprendimo 27 punkte nurodytos išvados, kadangi tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovė nurodė šį mokestį įsiskaičiusi į savo sąskaitą būtent Sutarties sudarymo metu, tačiau VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis didesnę nei 25 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį sutarties sudarymo metu išskaityti draudė tiek iš paskolos gavėjo (atsakovo), tiek ir iš skolintojams priklausančių sumų (platformos).

29. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento įstatymui prieštaraujančias ir nesąžiningas Sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), dėl ko ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo šio mokesčio priteisimo ir turi grąžinti atsakovui neteisėtai įsiskaitytas sumas dengiant šį mokestį iš atsakovo pervestų įmokų.

Dėl sutarties administravimo mokesčio

30. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti 360,44 Eur sutarties administravimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad administravimo mokestis paskolos gavėjo yra mokamas ieškovei už paskolos administravimo paslaugas, yra išskaidomas į periodines įmokas ir mokamas visą paskolos laikotarpį, vadovaudamasis kasacinio teismo ir apeliacinės instancijos teismų praktika, sprendė, jog šio ieškovės reikalavimo visa apimtimi tenkinti pagrindo nėra, todėl reikalavimą dėl sutarties administravimo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisdamas 149,19 Eur sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo datos (2025 m. sausio 17 d.), atimant atsakovo jau sumokėtą sumą.

31. Apeliacinės instancijos teismas, išeidamas už apeliacinio skundo ribų, toliau pasisakys dėl šalių sudarytoje Sutartyje įtvirtinto sutarties administravimo mokesčio atitikties VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje nustatytiems reikalavimams.

32. Kaip konstatuota sprendimo 26 punkte, ieškovei neįrodžius, jog ji turėjo teisę pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, šioje byloje VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatyta išimtis nėra aktuali ir ieškovė privalėjo laikytis VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies norma imperatyviai nustato tarpusavio skolinimo platformos operatoriui pareigą ne mažiau kaip 75 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio skaičiuoti proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neturėjo diskrecijos teisės nustatyti kitokios atlygio skaičiavimo tvarkos nei imperatyviai įtvirtinta minėtoje VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje.

33. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės atlygio dalį, be sutarties sudarymo mokesčio, taip pat sudarė 633,47 Eur administravimo mokestis, mokamas už vartojimo kredito administravimą ir išskaidytas per visą paskolos (vartojimo kredito) sutarties terminą (iš viso 30 įmokų). Ši ieškovės atlygio dalis sudaro 56,67 proc. (633,47 x 100 / 1 117,90) nuo viso pagal Sutartį gautino atlygio.

34. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad administravimo mokestis sudaro 0,67 proc. ir yra mokamas kas mėnesį. Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą formos skiltyje „Su vartojimo kredito sutartimi susijusios išlaidos“ yra nurodoma: „Administravimo mokestis – 0,67 proc. (skaičiuojamas nuo paskolos likučio per mėnesį)“. Iš byloje pateikto Įmokų grafiko matyti, jog administravimo mokestis skaičiuotas nuo pirmos atsakovo mokėtinos įmokos (2024 m. sausio 18 d.) iki paskolos (vartojimo kredito) sutarties grafiko pabaigos (2026 m. birželio 18 d.) proporcingai nuo paskolos likučio per mėnesį.

35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pagal šalių sudarytą paskolos (vartojimo kredito) sutartį sutarties administravimo mokestis buvo skaičiuojamas proporcingai nuo paskolos gavėjo negrąžintos paskolos likučio, o ne proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, kaip reikalaujama VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks sutarties administravimo mokesčio skaičiavimo modelis yra nenaudingas kredito gavėjui (vartotojui), nes kredito gavėjas pradinėje kredito sutarties vykdymo stadijoje privalo mokėti didesnį sutarties administravimo mokestį nei turėtų mokėti tuo atveju, jei sutarties administravimo mokestis būtų skaičiuojamas proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų.

36. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento įstatymui prieštaraujančias ir nesąžiningas Sutarties sąlygas dėl sutarties administravimo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių permokų bei delspinigių

37. Byloje nustatyta, kad ieškovė iš atsakovo sumokėtomis įmokomis yra gavusi 129,12 Eur sutarties sudarymo mokesčio įmokų (484,43 Eur – 355,31 Eur) ir 273,03 Eur sutarties administravimo mokesčio įmokų (633,47 Eur – 360,44 Eur), t. y. iš viso 402,15 Eur sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių įmokų, kurios, Sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio ir sutarties administravimo mokesčio pripažinus negaliojančiomis nuo sudarymo momento, turi būti grąžintos atsakovui.

38. Remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 papunkčiu, iš paskolos gavėjo nuskaitomos sumos paskirstomos Specialiosiose sąlygose ir paskolos grąžinimo grafike nurodyta tvarka. Tais atvejais, jeigu buvo perduotas įsipareigojimų išieškojimas priverstine tvarka – pirma eile yra kompensuojamos visos organizatoriaus išlaidos, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, išieškojimu ir pan. Tik padengus šias išlaidas, pradedamos dengti netesybos ir įsiskolinimas pagal aukščiau šiame punkte nustatytą tvarką.

39. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punkte pateikta įmokų paskirstymo tvarka, atsakovo įmokėtu ir jam grąžintinu 129,12 Eur sutarties sudarymo mokesčiu ir 273,03 Eur sutarties administravimo mokesčiu yra padengiama iš atsakovo ieškovei priteista 254,75 Eur paskolos palūkanų suma ir iš dalies padengiama iš atsakovo ieškovei priteista 4 398,64 Eur negrąžinto vartojimo kredito suma, todėl iš atsakovo paskolos palūkanos nepriteistinos, o likusi iš atsakovo priteistina negrąžinta vartojimo kredito suma yra 4 251,24 Eur.

40. Taip pat perskaičiuotina ieškovei priklausanti delspinigių suma, nes ieškovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius nuo negrąžintų sutarties sudarymo mokesčio ir sutarties administravimo mokesčio. Delspinigiai, pagal ieškovės pateiktą delspinigių skaičiavimo pažymą: už 120 d. nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. sudaro 12,92 Eur ((260,99 Eur – 16,14 Eur sutarties sudarymo mokestis – 29,47 Eur sutarties administravimo mokestis) x 0,05 proc. / 100 proc. x 120 d.); už 90 d. nuo 2024 m. spalio 18 d. – 9,74 Eur ((260,99 Eur – 16,14 Eur sutarties sudarymo mokestis – 28,37 Eur sutarties administravimo mokestis) x 0,05 proc. / 100 proc. x 90 d.); už 59 d. nuo 2024 m. lapkričio 18 d. – 6,42 Eur ((260,99 Eur – 16,14 Eur sutarties sudarymo mokestis – 27,25 Eur sutarties administravimo mokestis) x 0,05 proc. / 100 proc. x 59 d.); už 29 d. nuo 2024 m. gruodžio 18 d. – 3,17 Eur ((260,99 Eur – 16,14 Eur sutarties sudarymo mokestis – 26,11 Eur sutarties administravimo mokestis) x 0,05 proc. / 100 proc. x 29 d.). Taigi, viso ieškovei iš atsakovo priteistini delspinigiai sudaro 32,25 Eur (12,92 Eur + 9,74 Eur + 6,42 Eur + 3,17 Eur).

Dėl procesinės bylos baigties

41. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių pakeisti – pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento Sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio ir sutarties administravimo mokesčio, panaikinti sprendimo už akių dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas 89,55 Eur sutarties sudarymo mokestis, 149,19 Eur sutarties administravimo mokestis ir 254,75 Eur paskolos palūkanos, ir šį klausimą išsprendus iš esmės, reikalavimus atmesti visa apimtimi; sumažinant sprendimu už akių iš atsakovo ieškovei priteistą delspinigių sumą nuo 38,89 Eur iki 32,25 Eur, negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo 4 398,64 Eur iki 4 251,24 Eur, bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 675,50 Eur iki 552,00 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

42. Kadangi apeliacinės instancijos teismas (ex officio) panaikina šalių sudarytos Sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio ir sutarties administravimo mokesčio, nagrinėjamoje byloje priimamas teismo sprendimas (CPK 326 straipsnio 2 dalis).

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

44. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

45. Ieškovė už pareikštus ieškinio reikalavimus sumokėjo 131 Eur žyminį mokestį bei pateikė duomenis apie patirtas 605 Eur išlaidas už teisines paslaugas, taigi iš viso pirmosios instancijos teisme patyrė 736 Eur bylinėjimosi išlaidų.

46. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Šiuo procesiniu sprendimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, spręsti, kad ieškovės ieškinys yra tenkintas 75 procentus. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistina 552 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (736 Eur x 75 proc.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82, 93 straipsniai).

47. Ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria iš dalies tenkintas reikalavimas dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo. Šio apeliacinio skundo reikalavimo netenkinus, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra atlyginamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 25 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2023 m. gruodžio 18 d. Paskolos sutarties Nr. 62461154 sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio ir sutarties administravimo mokesčio.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 25 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovo D. A. priteistos 254,75 Eur paskolos palūkanos, 89,55 Eur sutarties sudarymo mokestis bei 149,19 Eur sutarties administravimo mokestis, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinio reikalavimus dėl paskolos palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, sutarties administravimo mokesčio priteisimo atmesti.

Sumažinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 25 d. sprendimu už akių iš atsakovo D. A. priteistą delspinigių sumą nuo 38,89 Eur iki 32,25 Eur, negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo 4 398,64 Eur iki 4 251,24 Eur, bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 675,50 Eur iki 552,00 Eur.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 25 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.