- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-155-589/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00433-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- A. A., D. P.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3463-277/2022 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. A. ir D. P. dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje D. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir ieškovas) prašė neterminuotai apriboti atsakovams A. A. ir D. P. (toliau – ir atsakovė, ir atsakovas, ir atsakovai) motinos ir tėvo valdžią nepilnamečiam vaikui T. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos – laikinosios globos nustatymo 2021 m. gruodžio 31 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su laikinąją globėja D. A..
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovai visiškai nesirūpina savo vaiku. Atsakovas, palikęs vaiką su motina, išvyko į (duomenys neskelbtini), ten sukūrė kitą šeimą, turi dar du vaikus ir, jo paties aiškinimu, rūpintis dar vienu vaiku neturi galimybės, su sūnumi per penkerius metus bendravo vieną kartą. 2021 m. spalio 4 d. iš Ignalinos rajono socialinių paslaugų centro gautas pranešimas, kad atsakovė nesirūpina sūnumi, nesistengia keisti elgesio, nevykdo motinos pareigų, o pagalbos plane šeimai taikytos pagalbos priemonės buvo neveiksmingos. T. P. nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. spalio 8 d. perduotas močiutės D. A. priežiūrai. 2021 m. gruodžio 3 d. gautas pranešimas, kad atsakovė nesirūpina vaiku, išvyko į (duomenys neskelbtini), neatskleidžia gyvenamosios vietos, vaiko nelanko, su juo nebendrauja. Susisiekta su abiem tėvais, bet nei vienas jų neatvyko pasirūpinti vaiku. 2021 m. gruodžio 3 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktu T. P. perduotas močiutės D. A. priežiūrai. Utenos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5519-286/2021 leista paimti T. P. iš jo tėvų (atsakovų). Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V2-525 „Dėl laikinosios globos T. P. nustatymo“ T. P. nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta močiutė D. A.. Nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. sausio 11 d. su atsakovės šeima dirbo mobilioji komanda. Atsakovė sutiko bendradarbiauti ir priimti mobiliosios komandos pagalbą, bet nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso ir su specialistais susitikdavo sutartoje vietoje. Mobiliosios komandos specialistai su ja susitiko keturis kartus, įvyko keturios konsultacijos telefonu. Teikdama intensyvią pagalbą, mobilioji komanda identifikavo šias šeimos problemas: neatsakingas motinos elgesys dėl vaiko priežiūros, netinkamas asmeninių įsipareigojimų ir motinos pareigų vykdymas, konfliktiškas bendravimas su motina. Mobilioji komanda pateikė rekomendacijas, kokių veiksmų atsakovė turėtų imtis, kad galėtų tinkamai pasirūpinti sūnumi. Mobilioji komanda pastebėjo, kad nesikeitė atsakovės elgesys ir požiūris į rūpinimąsi vaiku ir jo priežiūrą, todėl mažamečiui T. P. saugiausia gyventi pas močiutę D. A.. 2022 m. birželio 1 d. atlikta vaiko globos peržiūra ir surašytas Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas Nr. 8GPA-8.8.18.-241. Įvertinus surinktą informaciją, padaryta išvada, kad pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba tėvams nepadėjo, nes atsakovai nesirūpina sūnumi, nesidomi vaiku, nelanko, išlaikymo neteikia. Tėvai net nesistengia keisti elgesio, vengia atlikti pareigą auklėti vaiką, piktnaudžiaudami tėvų valdžia, visiškai juo nesirūpindami, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti abiejų tėvų valdžią.
3. Taip pat nurodė, kad atsakovai sūnui išlaikymo neteikia, nors prašomo dydžio išlaikymą teikti gali, nes abu yra darbingo amžiaus, objektyvių priežasčių, kurios neleistų atsakovams dirbti ir užsidirbti pragyvenimui ir vaiko išlaikymui, nėra. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – ir NDNT) informacinės sistemos duomenimis, atsakovei nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, Sodros duomenimis, ji gauna 180 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensiją ir 32 Eur dydžio vienišo asmens išmoką. Be to, Užimtumo tarnybos duomenų bazės duomenimis, atsakovė gauna 343,10 Eur dydžio mokymo stipendiją. Sodros duomenimis, atsakovo gaunamos pajamos yra apie 500 Eur per mėnesį. Pagrįsdamas priteistino išlaikymo dydį, pažymėjo, kad T. P. nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir antro lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl mišrių specifinių raidos sutrikimų, todėl jam reikalinga įvairių specialistų pagalba. Toks išlaikymo dydis – minimali būtina suma vaiko minimaliems poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad laikinoji globėja tinkamai vykdo pareigas t. y. užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, jam yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, patenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios ribojimo, prašo T. P. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti kartu su globėja D. A. jos gyvenamojoje vietoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. spalio 21 d. sprendimu ieškovo ieškinys tenkintas – apribota neterminuotai atsakovų A. A. ir D. P. motinos ir tėvo valdžia sūnui T. P., priteistas iš atsakovų išlaikymas sūnui T. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur, pradedant nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta globėja D. A., iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo T. P. gyvenamoji vieta nustatyta su laikinąja globėja D. A.. Taip pat nuspręsta išieškoti iš D. P. į valstybės biudžetą 60,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
5. Teismas nustatė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, kurių šalys neginčija, ieškovo atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimai teisme, atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytos aplinkybės ir jos atstovo paaiškinimai teisme patvirtina, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigą auklėti mažametį vaiką ir visiškai juo nesirūpina. Teismas sprendė, kad pagal teismui pateiktus duomenis vaikui su tėvais nesaugu, nes atsakovai visiškai juo nesirūpina, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo mažametį vaiką, rūpintis jo sveikata, jį išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl, vadovaujantis vaiko interesais, atsakovų tėvų valdžia nepilnamečiam vaikui apribojama neterminuotai, taip pat iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su laikinąja globėja D. A., nes tai atitinka vaiko interesus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad prašomo priteisti išlaikymo dydis yra būtinas minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti, bet, atsižvelgdamas į atsakovų turtinę padėtį, atsakovo pareigą išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus ir nustatytą atsakovės 45 proc. darbingumo lygį, priteisiamą išlaikymą sumažino iki 150 Eur. Teismas nurodė, kad vaiko teisė į išlaikymo priteisimą atsiradimo laikinosios globos jam nustatymo dieną – 2021 m. gruodžio 31 d., ši data yra nustatyto 3 metų senaties termino ribose, todėl nuo šios dienos priteisiamas išlaikymas.
7. Teismas nustatė, kad atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteisiamos. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo – 41 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą ir 19,63 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atsakovė A. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovės sūnui T. P. 150 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį sumažinant iki 80 Eur per mėnesį.
9. Nurodo, kad teismas išlaikymo priteisimo klausimą sprendė formaliai, teismo padarytos išvados dėl bylos faktinių aplinkybių (turtinės padėties) neatitinka bylos medžiagos. Pažymi, kad vienintelės jos pajamos per mėnesį yra 180 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensija ir 32 Eur dydžio vienišo asmens išmoka, 343,10 Eur dydžio mokymosi stipendiją gavo tik 2022 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais, o bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu stipendijos nebegavo. Nors baigė mokymus, tačiau įsidarbinti pagal kasininkės specialybę kol kas nepavyko.
10. Taip pat pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kokio dydžio finansinę valstybės paramą gauna vaiko globėja D. A.. Nurodo, kad mokama vaiko globos išmoka sudaro 239,20 Eur per mėnesį, o nuo (duomenys neskelbtini) – kai jis sulauks (duomenys neskelbtini) metų amžiaus – sudarys jau 276 Eur per mėnesį. Iš minimalaus darbo užmokesčio (549,65 Eur) atskaičius globėjai mokamą globos išmoką, orientacinė suma, kurią vaiko išlaikymui turi skirti abu tėvai, mažėja iki 310,45 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra neįgali ir registruota kaip bedarbė, neturi vertingo turto, iš jos turėjo būti priteisiama mažesnė nei ½ dalis sumos, kurią vaiko išlaikymui turi skirti abu tėvai.
11. Mano, kad specialieji vaiko poreikiai, kurie skundžiamame sprendime, pasisakant dėl išlaikymo priteisimo, neakcentuoti, patys savaime negalėtų sąlygoti didesnio nei orientacinės sumos išlaikymo priteisimo. Bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tam tikros vaiko sveikatinimo procedūros nebūtų finansuojamos valstybės ir globėja dėl to patirtų papildomų išlaidų. Taip pat nėra duomenų, kad tam tikromis, objektyviai reikalingomis paslaugomis globėja negali pasinaudoti dėl lėšų trūkumo.
12. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų nesumažinti iš jos priteisto išlaikymo dydį, prašo įvertinti, ar dalyje dėl išlaikymo priteisimo yra atskleista bylos esmė ir ar šiuo pagrindu neturėtų būti grąžinta byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad šiuo atveju teismas neišsamiai ir netiksliai nustatė atsakovės turtinę padėtį, valstybės skiriamą paramą vaikui išlaikyti, kitus esminius faktus, reikšmingus sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, kas laikytina bylos esmės atitinkamoje dalyje neatskleidimu.
Atsiliepimas
13. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
14. Nurodo, kad nesutinka atsakovės apeliacinio skundo argumentais, tarp jų ir teikiamais skaičiavimais dėl priteistino išlaikymo dydžio. Mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo keisti ar grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės A. A. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme esmės
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteistas iš atsakovės A. A. 150 Eur išlaikymas vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas išlaikymo vaikui priteisimo klausimą sprendė formaliai, skundžiamo sprendimo motyvuose padaryta išvada dėl atsakovės turtinės padėties neatitinka bylos duomenų, o išlaikymas vaikui priteistas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nesumažinus valstybės vaikui mokama globos (rūpybos) išmoka. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma įvertinti, ar dalyje dėl išlaikymo priteisimo yra atskleista bylos esmė ir ar šiuo pagrindu byla neturėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų nesumažinti iš atsakovės priteistą išlaikymo dydį. Atsakovės teigimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netiksliai nustatė atsakovės turtinę padėtį, valstybės skiriamą paramą vaikui išlaikyti, kitus esminius faktus, reikšmingus sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, kas laikytina bylos esmės atitinkamoje dalyje neatskleidimu.
Dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio
17. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
18. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą). Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
19. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teikė įrodymus, patvirtinančius atsakovės A. A. turtinę padėtį. Buvo pateikta informacija iš NDNT informacinės sistemos, patvirtinanti, kad atsakovei yra nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, Sodros duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. atsakovei kas mėnesį buvo skirta ir mokama 180 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensija bei 32 Eur dydžio vienišo asmens išmoka, taip pat Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašas, patvirtinantis, kad atsakovė Užimtumo tarnyboje registruota nuo 2022 m. birželio 6 d., nuo 2022 m. vasario 7 d. dalyvauja profesiniuose mokymuose ir nuo 2022 m. vasario 7 d. jai paskirta ir mokama stipendija: už 2022 m. vasario mėn. atsakovei išmokėta 270,87 Eur, už 2022 m. kovo mėn. – 343,10 Eur, o už 2022 m. balandžio mėn. – 291,64 Eur stipendija. Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį jokių kitų įrodymų apie jos turtinę padėtį neteikė, tik nurodė, kad šiuo metu yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini) mieste, nuomoja butą, atlieka kasininkės praktiką maisto produktų parduotuvėje, o gaunamos pajamos yra nedidelės. Tiek pateiktame procesiniame dokumente, tiek teismo posėdyje jos atstovas prašė nustatyti mažesnį išlaikymo dydį, motyvuodamas tuo, kad teikti prašomą išlaikymą atsakovės galimybės yra apsunkintos dėl objektyvių priežasčių.
20. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės turtinę padėtį, atsakovei nustatytą 45 proc. darbingumo lygį, ieškovo prašomą priteisti iš atsakovės 200 Eur išlaikymo vaikui dydį sumažino iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, taip pat neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas atsakovės turtinę padėtį, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 12, 176-179, 185 straipsniai).
21. Pažymėtina, jog atsakovė šioje byloje buvo atstovaujama advokato, kuris nei su parengtu atsiliepimu į ieškinį, nei teismo posėdžio metu neteikė jokių papildomų dokumentų, patvirtinančių buvus kitokią atsakovės turtinę padėtį, nei ją įrodinėjo ieškovas. Nors atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad mokymo stipendija jai buvo mokama tik tris mėnesius, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu jau nebuvo mokama, su apeliaciniu skundu nepateikė jokių nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Byloje esančiame 2022 m. birželio 1 d. Užimtumo tarnybos duomenų bazės išraše atsakovės nurodoma informacija nėra užfiksuota – nėra nurodyta data, iki kurios turėjo būti mokama atsakovei paskirta stipendija. 2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu bylą nagrinėjęs teisėjas, tirdamas šią aplinkybę, bylos šalių klausė, ar atsakovė vis dar mokosi, tačiau atsakovės atstovas jokios informacijos apie tai neteikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamo sprendimo motyvuose padarytos išvados dėl atsakovės turtinės padėties neatitinka bylos duomenų.
22. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, todėl tėvai turėtų remti savo pilnametį vaiką lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra blogesnėje finansinėje padėtyje nei kitas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo šiuo atveju nukrypti nuo tėvų išlaikymo pareigos lygių dalių principo. Bylos duomenys neteikia pagrindo spręsti, kad atsakovų turtinė padėtis yra iš esmės skirtinga – abu atsakovai nekilnojamojo turto neturi, abu nuomojasi būstą, atsakovas gauna nuolatines su darbo santykiais susijusias pajamas, sudarančias vidutiniškai apie 450 Eur per mėnesį, ir turi dar du išlaikytinius, tuo tarpu atsakovė gyvena iš valstybės mokamų išmokų, kurios kartu su gaunama mokymo stipendija skundžiamo sprendimo priėmimo metu sudarė virš 500 Eur, nededa pakankamai pastangų susirasti darbą ir nesiekia gauti pakankamai lėšų, kad galėtų skirti pakankamą išlaikymą vaikui. Duomenų, suponuojančių priešingą išvadą, byloje nėra pateikta. Kaip minėta, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
24. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas priteisti iš kiekvieno atsakovo po 200 Eur išlaikymo vaikui, jo dydį grindė byloje esančiais dokumentais, patvirtinančiais vaiko specialiuosius poreikius, orientaciniu kriterijumi būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti prašė taikyti minimalios mėnesinės algos dydį. 2022 m. gegužės 30 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto 1.3 punkte apie vaiko sveikatą yra nurodyta, kad vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, įtakojanti diagnozė – mišrūs specifiniai raidos sutrikimai; vaikui diagnozuota astma, imunitetui stiprinti vaikas vartoja vitaminus; vaiko prasta dantų būklė; globėja su vaiku 3 kartus buvo Vilniuje, Žalgirio klinikoje; vizitų metu, su narkoze, buvo pašalinti 6 dantys, vaikas lankė reabilitaciją Ignalinoje: druskų kambarį, mankštas ir pan.; birželio 1 d. turėjo vykti į sanatoriją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šios bylos faktinės aplinkybės patvirtina vaiko specialiuosius poreikius ir įvairių papildomų išlaidų reikalingumą bei prašomo priteisti iš atsakovės išlaikymo dydžio pagrįstumą.
25. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliaciniame skunde pateiktam paskaičiavimui, anot kurio, visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažinimas globos (rūpybos) išmoka, mokama vaikui. Išmokų vaikams įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytam vaikui (asmeniui) kas mėnesį mokama našlaičių pensija ir (ar) vaikui išlaikyti skirta periodinė išmoka, globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp nustatyto globos (rūpybos) išmokos dydžio ir gaunamos našlaičių pensijos bei (ar) vaikui išlaikyti kas mėnesį mokamos periodinės išmokos dydžio. Tai reiškia, kad pagal šį įstatymą, globos (rūpybos) išmoka yra mažinama tokia suma, kiek vaiko tėvai sumoka periodinių išmokų, o ne atvirkščiai, kaip tvirtinama apeliaciniame skunde.
26. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamu sprendimu iš atsakovės vaikui priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dalies proporcingumo vaiko poreikių ir išlaikymą teikiančiojo galimybių atžvilgiu, todėl jį sumažinti iki apeliaciniame skunde nurodomo 80 Eur dydžio nėra pagrindo.
Dėl pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
27. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).
28. Nagrinėjamu atveju nei atsakovės A. A. nurodytų, nei kitų absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nedetalizuoja, kokios faktinės aplinkybės apie jos turtinę padėtį, valstybės skiriamą paramą vaikui išlaikyti, reikšmingos sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškintos ir dėl kokių priežasčių, jos nuomone, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Formalus prašymo motyvavimas, pacituojant teisės normas, nėra pakankamas šios teisės normos taikymui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atmestini atsakovės teiginiai dėl pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Remdamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo vaikui priteisimą, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą skundžiamoje dalyje, kurios keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės A. A. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
31. CPK 93 ir 98 straipsnių 1 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
32. Nagrinėjamu atveju iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos bylos šalys prašymų dėl apeliacinės instancijos teisme jų patirtų bylinėjimosi išlaidų ir šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.