Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1025-413/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-15
Bylos Nr.: e2A-1025-413/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-10572-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Tomas Romeika
Ieškovas: G. K.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Medžio stilius“

Kategorijos

2.6.1.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1025-413/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10572-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.8.2; (S) 2.6.8.10; 2.6.18.6; 3.3.1.18.4

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medžio stilius“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1728-490/2022 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medžio stilius“ dėl sutarties nutraukimo, avanso ir delspinigių priteisimo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. K. ir atsakovė UAB „Medžio stilius“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. sudarė Rangos sutartį V-004045 (toliau – ir Sutartis). Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo per 14 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo 2020 m. spalio 17 d., pristatyti į ieškovo butą parketlentes bei duris, atlikti jų klojimo ir montavimo darbus, pritvirtinti grindjuostes, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei už prekes ir atliktus darbus 6 240,15 Eur. Iš nurodytos pinigų sumos ieškovas sumokėjo atsakovei 4 600 Eur avansą.

Šalies argumentai

2. Ieškovas kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas:

2.1. taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą vartotojo pažeistų teisių gynybos būdą – nutraukti 2020 m. rugpjūčio 12 d. Rangos sutartį V-004045 ir priteisti ieškovui iš atsakovės 4 600 Eur sumokėtą avansą bei įpareigoti atsakovę per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita išmontuoti ir išvežti iš ieškovo objekto netinkamos kokybės parketlentes (ir jų pagrindą) bei duris;

2.2. priteisti ieškovui iš atsakovės 224,65 Eur delspinigių; 170 Eur nuostolius už plytelės ir sienos sugadinimą; 242,00 Eur ekspertizės išlaidų; 629,20 Eur pretenzijos parengimo ir pateikimo išlaidų; 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 132 Eur žyminį mokestį ir 1 101,10 Eur advokato atstovavimo išlaidas.

3. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nėra tinkamai įvykdžiusi sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pristatytos ir paklotos parketlentes yra su akivaizdžiais kokybės trūkumais, t. y. apie 50 proc. parketlenčių yra su išilginiais įtrūkiais; pristatytos durys taip pat nekokybiškos – išlinkusios ir išsigaubusios. Ieškovas 2021 m. gegužės 13 d. pateikė atsakovei rašytinę pretenziją dėl netinkamos kokybės prekių/rangos paslaugų, reikalaudamas pašalinti darbų trūkumus: pakeisti visas įtrūkusias parketlentes į tinkamos kokybės (neįtrūkusias) parketlentes, išmontuoti ir pasiimti netinkamos kokybės duris bei atitinkamai sumažinti Sutarties kainą ir kompensuoti kitus nuostolius, sumokėti delspinigius. Atsakovė, atsakydama į pateiktą pretenziją, formaliai nurodė, kad darbai atlikti tinkamai, grindų įtrūkimai atsirado dėl netinkamo temperatūros režimo bute. Atsakovei kategoriškai nesutikus su ieškovo nurodytais prekių/darbų trūkumais, ieškovas kreipėsi į statybos veiklos ekspertizę atliekančią įmonę UAB „Statybos tyrimų institutas“, ekspertas prof. dr. S. M. atliko ekspertinį tyrimą ir surašė 2021 m. balandžio 13 d. Tyrimo aktą Nr. 21-27, jame konstatuodamas prekių/darbų trūkumus.

Atsiliepimas

4. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šiam ginčui netaikytinos ieškovo nurodytos vartojimo pirkimo-pardavimo ir rangos teisės normos, nes butą, kuriame buvo klojamos parketlentės ir keičiamos durys, ieškovas įsigijo ne savo ir šeimos poreikių tenkinimui, o nuomai. Ieškovas nuolat gyvena ir dirba Norvegijoje. Dėl paties ieškovo kaltės darbai buvo pradėti tik 2020 m. lapkričio mėnesį, o galutinai užbaigti 2021 m. balandžio 26 d. Po darbų užbaigimo ieškovas užrakino butą patikrinęs darbų rezultatą ir gavęs atliktų darbų aktą. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos rangos santykius reglamentuojančios teisės normos.

5. Prašydama atmesti ieškinį, atsakovė pareiškė byloje savarankišką reikalavimą (pateikė priešieškinį), reikalaudama priteisti iš ieškovo 1 793,42 Eur skolą už atliktus darbus, 28,80 Eur delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po darbų atlikimo atsakovė 2021 m. gegužės 12d. išsiuntė ieškovui darbų sąmatą ir PVM sąskaitą faktūrą, kurią ieškovas pagal sutartį (sutarties 5.2 punktas) buvo įsipareigojęs apmokėti po PVM sąskaitos pateikimo dienos. Kadangi iki šiol minėta sąskaitą nepamokėta ir ieškovas vengia tai padaryti gera valia, atsakovė buvo priversta ginti savo teises pateikdama byloje priešieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui G. K. iš atsakovės UAB „Medžio stilius“ 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 224,65 Eur delspinigių ir 170 Eur nuostolių atlyginimo ir 1 528,66 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė atsakovei iš ieškovo 1 793,42 Eur skolą ir 1 468,63 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

7. Teismas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. ieškovas su atsakove sudarė rangos (darbų pirkimo) sutartį. Kadangi ieškovas kreipėsi ir užsakė prekes bei rangos paslaugas kaip vartotojas, t. y. savo asmeniniams/šeimos poreikiams tenkinti, todėl šiam ginčui spręsti taikytinos vartojimo tisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kadangi į bylą nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių buto nuomą patvirtinančius teisinius santykius. Remdamasis nurodyta išvada, teismas konstatavo, kad tarp šalių atsiradę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip rangos sutartiniai teisiniai santykiai, o pati rangos sutartis – kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).

8. Teismas pažymėjo, kad medienos gaminių pristatymo ir montavimo darbų atlikimas yra atsakovės, kaip rangovės, verslas, todėl jos atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), kadangi rangovas, specializuodamasis medienos gaminių pristatymo ir montavimo darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika.

9. Teismas nustatė, kad atsakovė užsiima medinių durų, grindų ir laiptų iš ąžuolo gamyba bei montavimo darbais. 2020 m. rugpjūčio 12 Rangos sutarties 3.2.1 punkte šalys numatė, jog darbus atsakovė įsipareigojo atlikti vadovaujantis normatyviniais statybos dokumentų reikalavimais, sutartimi bei jos priedais (CK 6.695 straipsnis). Kilus ginčui dėl statybos rangos darbų trūkumų užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

Atsiliepimas

10. Atsakovė nurodė, kad darbus baigė 2021 m. balandžio 29 d., atliktų darbų aktą pasirašė vienašališkai, o ieškovas per 3 dienas neorganizavo darbų priėmimo ir nepareiškė pretenzijų dėl darbų kokybės, nors žinojo, kad parketlentės turi įtrūkimų, todėl ieškovas yra praradęs teisę reikšti pretenzijas dėl aiškių trūkumų. Teismo vertinimu, šiuos atsakovės teiginius paneigia ieškovo paaiškinimai, liudytojo K. R. parodymai bei šio liudytojo 2021 m. gegužės 11 d. rašytas el. laiškas ieškovui, kuriame nurodyta, kad darbų pabaiga fiksuojama 2021 m. gegužės 12d. Todėl pretenziją dėl prekių kokybės ieškovas pareiškė laiku, t. y. 2021 m. gegužės 13 d.

Žemesnės instancijos teismas

11. Prekių trūkumus ieškovas įrodinėjo 2021 m. balandžio 13 d. UAB Statybos tyrimų instituto tyrimo aktu Nr. 21-27, kuriame nustatyta, kad: 1) grindų dangoje daugelyje vietų (apie 50 proc. parketlenčių) matosi išilginiai įtrūkiai. Nustatyti parketlenčių įtrūkiai matosi vizualiai. Dėl nustatytų įtrūkių gadinamas grindų estetinis vaizdas. Tai neatitinka įprastai tokios rūšies darbams (prekėms) keliamų reikalavimų ir laikytina defektais; 2) durys (durų varčia) išlinkusios, išsigaubusios apie 7 mm. Durų išlinkimas (išsigaubimas) matomas vizualiai. Sumontavus tokias duris, tarp durų ir sienos durų vidurinėje dalyje bus didesnis tarpas, negu viršutinėje ir apatinėje dalyse. Durų kreivumas matysis vizualiai. Tai gadina estetinį durų vaizdą ir neatitinka įprastai tokios rūšies darbams (prekėms) keliamų reikalavimų; taip pat antstolio D. K. 2021m. rugsėjo 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame konstatuota, kad apžiūrėjus užsakovo G. K. bute esančias vonios duris, jos yra išlinkusios, suskilusios, kraštai nubraižyti, kampas nudaužtas; grindų lentos yra suskilusios, daug kur matyti klijų ar kitokios medžiagos dėmės. Anot teismo, šie įrodymai patvirtina atsakovės pristatytų gaminių kokybės trūkumų faktą, todėl atsakovė, teigdama, kad ji nėra atsakinga už trūkumus, turi pareigą įrodyti, jog dėl grindų ir durų įtrūkių atsakomybė tenka ieškovui (CK 6.697 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis).

12. Teismas pažymėjo, kad pagal šalių sudarytos Sutarties priedo „Garantinės sąlygos“ 2.3 punktą, 60 mėnesių kokybės garantija rangovo pateiktoms įrengimo medžiagoms ir darbams netaikoma, jeigu produkto montavimo ir jo eksploatavimo metu patalpose nepalaikomos sąlygos pagal HN 42:2009 standartą, t. y. santykinis oro drėgnumas nėra 40-60 proc., o temperatūra >= 15o C. Nesilaikant šių reikalavimų pretenzijos dėl gaminių deformavimosi (medienos skilinėjimas ir kt.) ir dėl to gaminių galimų defektų atsiradimo, nepriimamos.

13. Iš liudytojų R. P., K. R. ir R. A. parodymų, ieškovo 2021 m. vasario 14 d. el. laiško K. R. teismas nustatė, kad 2021 m. vasario 11 d. 19 val. susitikimo metu, kuriame dalyvavo ieškovo atstovas R. P. ir atsakovės atstovas R. A., pastarasis turimu prietaisu atliko patalpų temperatūros bei oro drėgmės matavimus ir užfiksavo tokius rodiklius: oro temperatūra +18, oro drėgmė 35 proc., medienos drėgmė 10 proc., t. y. kad patalpos oro drėgmė neatitiko sutarties priede nurodytų patalpos oro drėgnumo reikalavimų. Ieškovo atstovai ginčijo šiuos matavimo rezultatus, teigdami, kad atsakovė nepateikė matavimo prietaiso metrologinės patikros, todėl jo parodymais remtis negalima. Teismas šiuos ieškovo atstovų argumentus atmetė kaip nepagrįstus, nes oro santykinės drėgmės patalpoje matavimai buvo atlikti profesionaliu matavimo prietaisu, dalyvaujant šalių atstovams, pretenzijų nei matuojant, nei iš karto po matavimų šalys neturėjo (2021 m. balandžio 21-26 d. ieškovo el. laiškais K. R. buvo abejojama tik parketlenčių drėgnumo procentu).

14. Ieškovo sąskaitos už buto šildymą įrodo, kad butas 2020 – 2021 m. šildymo sezonu buvo šildomas. Teismo manymu, būtent tai, kad butas buvo šildomas, o ieškovas bute negyveno ir neužtikrino pakankamo buto vėdinimo, lėmė, kad patalpose oro santykinė drėgmė buvo per žema, dėl ko natūralaus medžio gaminiai džiūvo ir trūkinėjo.

15. Teismas nurodė, kad atsakovės pateiktos 2015 m. Eksploatacinių savybių deklaracijos Nr. 15/7 ir 15/2 bei 2018 m. gaminių aprašymai, kurie yra nenuginčyti ir jais abejoti nėra pagrindo, patvirtina aplinkybę, kad atsakovės pateikti gaminiai atitiko kokybės standarto reikalavimus. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė paneigė ieškovo teiginį, jog jos pristatyti gaminiai buvo nekokybiški, taip pat įrodė, kad gaminiai sutrūkinėjo dėl ieškovo kaltės, kadangi jis neužtikrino Sutartimi nustatytos patalpos oro santykinės drėgmės (CK 6.697 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis).

16. Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas dėl nekokybiškų durų grindžiamas 2021 m. balandžio 13 d. UAB Statybos tyrimų instituto pateiktu tyrimo aktu Nr. 21-27. Anot teismo, šalių ir liudytojų parodymais nustatyta, kad atsakovė akte nurodomas duris yra pakeitusi kitomis durimis, kurių parametrai atitinka gamintojo deklaruojamus rodiklius, todėl ieškovo pretenziją dėl durų išlinkimo pripažino nepagrįsta.

17. Teismas nurodė, kad ieškovas taip pat reiškė pretenzijas atsakovei dėl ant parketlenčių esančių dėmių ir durų kraštų nubraižymo bei kampo nudaužimo, durų užrakto mechanizmo pritvirtinimo. Šios aplinkybės įrodytos 2021 m. balandžio 13 d. UAB „Statybos tyrimų instituto“ aktu, 2021 m. rugsėjo 20 d. antstolio D. K. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, liudytojo D. M. parodymais, kuris patvirtino, kad dėmės ant grindų yra nuo klijų ir jos lengvai nusivalo klijų gamintojo servetėlėmis. Teismo vertinimu, šios ieškovo pretenzijos yra pagrįstos ir prapažintinos atsakovės atlikto darbo broku, už kurį atsakovė yra atsakinga (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad minėtų trūkumų nežymus mastas neįtakoja šių gaminių naudojimo pagal paskirtį, nemažina jų naudojimo ilgaamžiškumo ir kitų naudojimo savybių, taip pat kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių, teismas konstatavo, kad ieškovo pažeistos teisės šioje dalyje gali būti ginamos netaikant ieškovo prašomo ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto vartotojo pažeistų teisių gynybos būdo: sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, o taikant neturtinės žalos atlyginimo institutą. Pažymėjo, kad nors ieškovas tokio reikalavimo nereiškė, tačiau ginčo santykius kvalifikavus kaip rangos sutartinius teisinius santykius, o pačią rangos sutartį – kaip vartojimo rangos sutartį, taip pat siekiant išspręsti ginčo esmę ir užtikrinti CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, konstatavo, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

18. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 170 Eur plytelės ir sienos remonto vertę, teismas nurodė, kad atsakovė nesutiko su šiuo reikalavimu, nes ji plytelės neapgadino, o apie tai, kad siena gali būti apgadinta, ieškovas buvo įspėtas pasirašant Sutartį. Anot teismo, į bylą pateiktais įrodymais: 2021 m. rugsėjo 20 d. antstolio D. K. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (nuotraukos Nr.71,72), 2021 m. vasario 9 ir 19 d. el. laiškais, rašytais atsakovės darbuotojo liudytojo K. R., įrodyta, kad atsakovės atsakingas darbuotojas K. R. pripažino kaltę dėl sugadintos plytelės ir sienos, žadėjo tai pataisyti ir dėl to buvo susitarta su ieškovo atstovu, tačiau šių defektų neištaisė. Todėl teismas sprendė, kad šioje reikalavimų dalyje ieškovo ieškinys yra pagrįstas.

19. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 224,65 Eur dydžio delspinigius, kuris buvo motyvuojamas tuo, kad pagal Sutarties 3.2.3. punktą atsakovė įsipareigojo atlikti darbus per 14 kalendorinių dienų nuo darbų pradžios, t. y. nuo 2020 m. spalio 17 d. iki 2020 m. spalio 31 d., o Sutarties 6.6. punkte numatyta, kad jeigu rangovas vėluoja atlikti sutartyje numatytus įsipareigojimus, jis įsipareigoja mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo sutarties kainos, nurodytos šios sutarties 5.1. punkte (t. y. nuo 6 240,15 Eur), už kiekvieną uždelstą dieną, teismas konstatavo, kad atsakovė nėra tinkamai atlikusi darbus ir perdavusi juos ieškovui daugiau nei 180 dienų. Todėl ieškovas turi teisę į 224,65 Eur delspinigių (6 240,15 Eur×0,02 proc. × 180 dienų) atlyginimą.

Dėl priešieškinio

20. Teismas nustatė, kad Sutartimi ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei 6 240,15 Eur. Avansu ieškovas sumokėjo 1 700 Eur ir 2 900 Eur, iš viso 4 600 Eur. Pagal sutartį ir pradinę sąmatą likusi mokėtina suma būtų 1 640,15 Eur, tačiau galutinė mokėtina suma, atsižvelgiant į faktinius darbų kiekius, buvo pakoreguota ir sudaro 1 793,42 Eur (Rangos sutarties 2.2 p.). Galutinės kainos koregavimas nurodytas ir šalių pasirašytoje sąmatoje. Pakoregavus sąmatą pagal faktiškai atliktus kiekius, ji ieškovui išsiųsta 2021 m. gegužės 12 d. kartu su PVM sąskaita faktūra. Likusią kainą ieškovas įsipareigojo sumokėti po PVM sąskaitos pateikimo (Sutarties 5.2 punktas), tačiau iki šiol ieškovas to nepadarė.

21. Teismas pažymėjo, kad atmetus ieškovo reikalavimą dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, ieškovui išlieka pareiga pagal Sutartį atsiskaityti už atsakovės atliktus darbus, todėl atsakovės reikalavimą dėl 1 793,42 Eur skolos priteisimo teismas pripažino pagrįstu (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).

22. Atmesdamas atsakovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės atsakingas darbuotojas K. R. siūlė ieškovui darbų pabaigą fiksuoti 2021 m. gegužės 12 d., o gegužės 13 d. ieškovas jau pareiškė pretenziją dėl prekių kokybės, todėl delspinigiai jam negali būti skaičiuotini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 4 325,75 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, sumokėjo 132 Eur žyminį mokestį, 629,2 Eur už pretenzijos parengimą, 242 Eur už specialisto tyrimo aktą ir 145,2 Eur už antstolio paslaugas, iš viso – 5 475,15 Eur. Atsakovė už teisines paslaugas patyrė 1 996,5 Eur ir 41 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį, iš viso – 2 037,5 Eur. Ieškinį tenkinus 27,92 proc., ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos iš atsakovės 1 528,66 Eur bylinėjimosi išlaidos; atsakovei iš ieškovo priteistina 1 468,63 Eur bylinėjimosi išlaidų proporcingai atmestai ieškinio daliai (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

24. Apeliaciniu skundu ieškovas G. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė mišrūs teisiniai santykiai – vartojimo pirkimo-pardavimo ir vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl šioje byloje turi būti taikomos šiuos teisiniu santykius reglamentuojančios teisės normos. Ginčo metu galiojusi CK 6.363 straipsnio 11 dalis numatė prezumpciją, jog daikto trūkumai, paaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Teismas padarė bylos įrodymais nepagrįstas išvadas, jog atsakovė neva įrodė, kad gaminiai sutrūkinėjo dėl tariamos ieškovo kaltės, jam neva neužtikrinus reikalaujamos patalpos oro santykinės drėgmės (CK 6.697 str. 3 d., CPK 178 str.). Tokias neteisingas teismo išvadas lėmė netinkamas bylos įrodymų vertinimas ir netinkamas įrodinėjimo pareigos paskirstymas.

24.2. Atsakovė nepateikė nei vieno patikimo ir objektyvaus įrodymo, kad gaminiai sutrūkinėjo dėl ieškovo kaltės. Tuo tarpu byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo butas yra A+ energinio naudingumo klasės name, ginčo laikotarpiu patalpos buvo šildomos ir vėdinamos, patalpose buvo įrengta ir nuolat veikė rekuperacinė (vėdinimo) sistema, veikė centrinis šildymas, šiluma į patalpas buvo tiekiama tiek iš name įrengto geoterminio šildymo, tiek iš centrinio Vilniaus šilumos tinklų tiekiamo šildymo. Byloje pateiktas MB „Orventa“ Atliktų darbų aktas 201912-1 patvirtina, kad vėdinimo sistemos (rekuperacijos) įrengimo, montavimo, sistemos balansavimo darbai buvo atlikti dar 2019 m. gruodžio 11 d. Patalpų vėdinimo sistema veikė nuolatos. Minimas aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nebuvo pateikta.

24.3. Atsakovės darbuotojai niekada nebuvo įspėję ieškovo apie tariamai netinkamas patalpose esančias sąlygas, nors lankėsi ieškovo bute ne vieną kartą. Be to, vertinant teismo paminėtą Sutarties garantinių sąlygų nuostatą, ypatingai svarbi faktinė aplinkybė yra ta, kad produkcija ir darbai iki trūkumų paaiškėjimo nebuvo perduoti ieškovui, šios produkcijos ieškovas tuo metu neeksploatavo, todėl Garantinių sąlygų 2.3 punktas, kaip pagrindas atsakovei išvengti tenkančios atsakomybės, nagrinėjamu atveju apskritai negalėjo būti taikomas.

24.4. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad medienos gaminiai perdžiūvo, o jų (parketo, durų medienos) drėgnumas buvo mažesnis už leistiną drėgnumą. Atsakovės teismui pateiktame Gaminio aprašyme nurodoma, kad grindų lentų viršutinio sluoksnio drėgnumas pateikimo metu turi būti 8 proc. ± 2, tačiau byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog medienos gaminių drėgnumas ieškovo patalpose tapo ženkliai mažesnis nei nurodomas Gaminio aprašyme ir tai sąlygojo šių gaminių skilimą daugelyje vietų. Be to, į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovė pardavė ir sumontavo ieškovui tinkamos kokybės produkciją, atitinkančią deklaruojamus kokybės standarto reikalavimus.

24.5. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bute buvo sumontuotos išlinkusios, išsigaubusios, suskilusios durys, durų atrama suklijuota iš kelių medžiagų, kas fiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Šie trūkumai akivaizdžiai matosi. Be to, šio fakto neneigė ir atsakovės atstovai, tą patvirtino ir teisme apklausti jos darbuotojai.

Šalies argumentai

24.6. Atsižvelgdamas į paaiškėjusį produkcijos trūkumų mastą (apie 50 proc. parketlenčių įtrūkusių, parketlentės išteptos klijais, durys išsilenkusios, subraižytos, nudaužtais kampais), kuris gadina šios produkcijos estetinį vaizdą ir neatitinka įprastai tokios rūšies prekėms (darbams) keliamų kokybės reikalavimų, vartotojo lūkesčių bei produkcijos ilgaamžiškumo ir atsparumo reikalavimų, ieškovas prašė teismo nutraukti sutartį ir taikyti restituciją. Patenkinus šiuos reikalavimus nebelieka teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimus.

Atsiliepimas

25. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Medžio stilius“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

25.1. Nepagrįsta apelianto pozicija, kad tarp šalių susiklostė mišrūs teisiniai santykiai – vartojimo pirkimo – pardavimo ir vartojimo rangos teisiniai santykiai, kadangi pats apeliantas atsakovei nurodė, kad jo butas bus nuomojamas. Todėl vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos šiuo atveju negalėjo būti taikomos.

25.2. Kad buto drėgmė neatitinka sutarties sąlygų, atsakovė nustatė kartu su apelianto atstovu ir matavimo parodymai iš apelianto pusės nebuvo ginčijami. Savo elektroniniuose laiškuose apeliantas R. P. įvardijo kaip savo atstovą, kuris būtent 2021 m. vasario 11 d. 19 val. bute susitiko su atsakovo atstovu, kartu pamatavo oro drėgnumą ir nustatė, kad oro drėgnumas neatitinka rangovo sutartyje nurodytų medienos gaminių eksploatavimo sąlygų. Todėl nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad R. P. nebuvo įgaliotas veikti ieškovo vardu.

25.3. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovo patalpose buvo įrengta nuolat veikianti rekuperacinė sistema, savaime nepatvirtina, kad buvo užtikrintas tinkamas patalpų vėdinimas ir oro santykinės drėgmės palaikymas. Be to, ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad ši sistema veikė nuolat.

25.4. Darbai objekte buvo baigti 2021 m. balandžio 26 d., kai apeliantas atsakovės darbuotojus įleido į butą darbų užbaigimui. Po darbų užbaigimo apeliantas užrakino butą, patikrino darbų rezultatą ir gavo atliktų darbų aktą. Per tris dienas apeliantas nepareiškė pretenzijų dėl darbų rezultato, todėl, vadovaujantis Sutarties 3.1.3 punktu, atliktų darbų aktą atsakovė pasirašė vienašališkai. Atlikus darbus, apeliantas nebereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl parketlenčių kokybės, nes susirašinėdamas su atsakovės darbuotojais suprato, kad jis nesilaikė sutartyje numatytų parketlenčių eksploatavimo sąlygų, nenutraukė sutarties, nes jos vykdymas buvo susijęs su jo veiksmais organizuojant atsakovės darbuotojų įleidimą į objektą.

25.5. Vadovautis eksperto S. M. išvada nėra pagrindo, kadangi akte nefiksuota itin svarbi aplinkybė – patalpų temperatūra ir drėgnumas, kurių parametrai yra tiesiogiai susiję su būtinomis gaminių eksploatavimo sąlygomis.

25.6. Grindys apelianto bute sutrūko ne dėl to, kad ši prekė buvo nekokybiška, bet todėl, kad apeliantas trukdė ir nesudarė sąlygų atsakovui laiku atlikti darbus, nesilaikė Sutartyje numatytų prekių eksploatavimo sąlygų ir šios aplinkybės atleidžia atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

Šalies argumentai

26. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Medžio stilius“ (toliau ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš jo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

26.1. Teismas nepagrįstai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kaip rangos sutartinius santykius, o pačią rangos sutartį – kaip vartojimo rangos sutartį, suteikdamas nepagrįstai didesnę įrodomąją galią ieškovo deklaratyviems teiginiams prieš byloje esančius rašytinius įrodymus. Dar prieš sudarydamas sutartį ieškovas apeliantės vadybininkui K. R. nurodė, kad butą įsigijo nuomai kaip investiciją, nes jis Lietuvoje negyvena ir gyventi nesiruošia, nuolatos gyvena Norvegijoje, kur ir dirba. Vėliau (2021 m. vasario 7 d.) elektroniniu laišku ieškovas dar kartą informavo atsakovę, kad dėl tariamai vėluojančių darbų jis negali perduoti buto nuomininkui. Apie savo ir šeimos asmeninius poreikius ieškovas nieko nepasakojo, į bylą taip pat nepateikė įrodymų, kad jis turi šeimą Lietuvoje, ar kad čia gyvena. Apeliantės įsitikinimu, ieškovas įsigijo butą komerciniais tikslais.

26.2. Teismas ne tik ignoravo Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, į kurią kaip ikiteisminio ginčo nagrinėjimo instituciją kreipėsi ieškovas, sprendimą, tačiau ir nelaikė tinkamais įrodymais 2021 m. vasario 25 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atsakymą dėl pateikto G. K. 2021 m. vasario 23 d. prašymo dėl iš UAB „Medžio stilius“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. rangos sutartimi V-004045 įsigytų parketlenčių ir stumdomų vidaus durų galimai netinkamos kokybės. Tarnyba, įvertinusi G. K. prašyme nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasi vartojimo santykių teisiniu reguliavimu, nustatė, kad G. K. nelaikytinas vartotoju Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatytos sąvokos prasme ir atsisakė nagrinėti jo prašymą, apie tai 2021 m. kovo 30 d. informuodama pareiškėją. Pažymi, kad ieškovas į bylą šio atsakymo taip ir nepateikė, nes toks atsakymas jam buvo nenaudingas, o teismas, vertindamas tarp šalių susiklosčiusius santykius kaip vartojimo teisinius santykius, nebuvo aktyvus renkant įrodymus, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai.

26.3. CK 6.228³ straipsnis nustato, kad vartojimo teisės normos netaikomos statybos rangos sutartims dėl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos. Atsakovė rangovui įrenginėjo duris ir grindis naujame pastate, t. y. atliko vieną iš naujos statybos rangos darbų.

26.4. Kadangi teismas nepagrįstai šioje byloje pripažino rangos sutartį vartojimo rangos sutartimi, todėl nepagrįstai ieškovui priteisė neturtinę žalą. Be to, teismas šioje byloje peržengė ieškinio ribas, kadangi ieškovas pareiškė ieškinį dėl sutrūkusių parketlenčių ir durų išlinkimo (ieškinio 23 punktas), plytelės ir sienos sugadinimo (ieškinio 27 punktas), tačiau teismas sprendime pasisakė dėl ieškinyje nekelto reikalavimo dėl grindų ištepimo klijais ir durų subraižymo, kurie atsirado po ieškinio pateikimo teismui. Ieškinys buvo pateiktas teismui 2021 m. birželio 21 d. ir tuo metu grindys niekuo nebuvo išteptos, durys nebuvo subraižytos. Ieškovas savo reikalavimų negrindė žalos dėl ant parketlenčių esančių dėmių ir durų kraštų nubraižymo bei kampo nudaužymo, durų užrakto mechanizmo pritvirtinimo. Tokios aplinkybės buvo nurodytos 2021 m. rugsėjo 20 d. antstolio D. K. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tačiau po jo surašymo ieškovas savo ieškinio netikslino ir papildomų reikalavimų byloje nepareiškė.

Šalies argumentai

26.5. Durų tiesumą antstolis matavo grindjuoste, kuri akivaizdžiai buvo kreiva (nuotraukos 15-18). Prie nuotraukoje Nr. 17 užfiksuotos grindjuostės pridėjus liniuotę akivaizdžiai matyti, kad ne durys, o pati grindjuostė yra kreiva. Pažymi, kad atsakovė vėliau sumontavo ne 2021 m. balandžio 13 d. UAB „Statybos tyrimų instituto“ akte fiksuotas duris, o naujas ir tiesias duris, dėl kurių kokybės šalių ginčo nėra. Be to, teismas tinkamai neįvertino antstolio 2021 m. rugsėjo 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio, nepalygino jo su 2021 m. balandžio 13 d. UAB „Statybos tyrimų instituto“ akto turiniu, dėl to padarė neteisingas išvadas ir priėmė neteisėtą sprendimą.

26.6. Teismas sprendime konstatavo, kad trūkumų mastas yra nežymus ir neįtakoja gaminių naudojimo pagal jų paskirtį, nemažina gaminių naudojimo ilgaamžiškumo ir kitų naudojimo savybių, juo labiau, kad kai kurie minimi defektai lengvai pašalinami. Tai reiškia, kad ieškovas teismo priteistos 1 000 Eur neturtinės žalos negalėjo patirti. Be to, teismas nenustatė ieškovui dėl to atsiradusių pasekmių, t. y. dvasinio skausmo, neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, todėl šioje dalyje priėmė nemotyvuotą sprendimą.

26.7. Ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo ir neįrodė žalos dydžio. Apeliantė ieškinyje nurodytos plytelės neapgadino, o apie tai, kad siena gali būti apgadinta ieškovas buvo įspėtas pasirašant sutartį ir su tuo sutiko. Todėl 170 Eur nuostoliai ieškovui negalėjo būti priteisti.

26.8. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo priteisti ieškovui iš apeliantės ir 224,65 Eur delspinigius. Ieškovas buvo Lietuvoje 2020 m. rugpjūčio mėnesį, o sekantį kartą atvyko į Lietuvą 2021 metų liepos mėnesį. Atsakovė įrodinėjo, kad ji negalėjo patekti į butą ilgą laiką, dėl ko ir užtruko 2021 m. sausio mėnesį atvežtų durų sumontavimas. Ieškovas nebuvo paskyręs jokio įgaliotinio ir kaip paaiškino teisme, kad R. P. neturėjo jokių įgaliojimų ir nebuvo ieškovo atstovas, o buvo asmuo, kuris perduodavo buto raktus atsakovei.

Atsiliepimas

27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. K. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

27.1. Atsakovės darbuotojas 2021 m. gegužės 11 d. elektroniniame laiške konstatavo, jog darbų pabaiga iš atsakovės pusės laikytina 2021 m. gegužės 12 d. Todėl teismas visiškai pagrįstai pripažino atsakovės produkcijos / darbo broką – ant parketlenčių esančias klijų dėmes, durų kraštų nubraižymus, kampo nudaužimą, durų mechanizmo pritvirtinimą, ir vartotojo teisių pažeidimą. Teismas visiškai pagrįstai priteisė iš atsakovės plytelės ir sienos remonto darbų vertę bei delspinigius, nes šias sumas elektroniniuose laiškuose pripažino pačios atsakovės darbuotojas.

27.2. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad tarp ginčo šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Ta aplinkybė, kad jau kurį laiką ieškovas dirba užsienyje, nereiškia, kad jis neketina grįžti į Lietuvą, kad jis, kaip privatus asmuo, negali įgyti nekilnojamojo turto Lietuvoje savo ar savo šeimos narių poreikiams tenkinti. Jokia buto nuomos sutartis nebuvo ir nėra sudaryta, ieškovas realiai neketino ir neketina niekam šio buto nuomoti, butas iki šiol nėra naudojamas.

27.3. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba jokio realaus tyrimo neatliko, nesiaiškino visų aplinkybių (tiek dėl buto įgijimo tikslų, tiek ir dėl minėto elektroninio laiško surašymo aplinkybių), išsamiau neapklausė ieškovo, nepareikalavo ir netyrė papildomų duomenų, todėl padarė visiškai formalią išvadą. Ieškovas nuosavybės teise turi tik vienintelį ginčo nekilnojamąjį turtą. Jei ieškovas turėtų tikslą butą nuomoti, verslo logika sąlygotų, kad jis pirmiausia neįrenginėtų buto tokiomis brangiomis medžiagomis, be to, jis jau seniai būtų pabaigęs buto įrengimo darbus, jį išnuomojęs ir gavęs iš to pajamų.

Šalies argumentai

27.4. Ieškovas į teismą kreipėsi dėl jo, kaip vartotojo, teisių gynybos, nurodydamas, kad atsakovės pristatytos ir įrengtos (sumontuotos) parketlentės bei durys yra su akivaizdžiais esminiais kokybės trūkumais. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad reiškia atsakovui pretenzijas dėl grindų dangos trūkumų – suskilusios parketlentės, išteptos klijais; dėl durų išlinkimo, suskilimo ir subraižymo; dėl įrengto ne tokio durų užrakto; dėl durų atramos, suklijuotos iš kelių atskirų medžiagų. Pažymi, kad pareikštu ieškiniu ieškovas prašė įpareigoti atsakovą išmontuoti grindų dangą ir duris, tokiu būdu pašalinant visus produkcijos / darbų trūkumus. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, todėl teismas privalo būti aktyvus ir turi teisę taikyti alternatyvius vartotojo teisių gynybos būdus. Pirmosios instancijos teismas, bylos įrodymais nustatęs atsakovės produkcijos ir darbų broką, visiškai pagrįstai ėmėsi veiksmų apginti vartotojo pažeistas teises.

27.5. Atsakovė, kaip savo veiklos profesionalė, apskritai neatliko durų apžiūros ir nefiksavo durų esamų trūkumų. Todėl šiuo atveju keistai skamba jos priekaištai dėl antstolio atlikto durų išlinkio fiksavimo, o apeliantės deklaratyvus teiginys, jog prie durų pridėta grindjuostė tariamai yra išlinkusi, yra grindžiamas vien subjektyvia jos nuomone ir samprotavimu, bet ne objektyviais įrodymais.

27.6. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas ir jo liudytojas R. P. paaiškino, kad atsakovo darbuotojams 2020 m. lapkričio mėnesio gale sumontavus grindų dangą, bet negalint (nemokant) sumontuoti durų, atsakovo darbuotojai paliko objektą maždaug dviem savaitėms su buto raktais, kuriuos iš atsakovės darbuotojų po kurio laiko atsiėmė liudytojas R. P.. Taigi, atsakovo darbuotojams buvo žinomi R. P. kontaktai, tačiau pastarajam skambinant atsakovo darbuotojams dėl darbų vykdymo, jie dažniausiai neatsiliepdavo ir nebendraudavo. Be to, ieškovo buto raktai ilgą laiką buvo pas atsakovės darbuotojus, todėl jie bet kuriuo metu galėjo patekti į butą ir atlikti būtinus darbus, tačiau to nedarė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl šalis siejusių teisnių santykių kvalifikavimo

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas G. K. (užsakovas) ir atsakovė UAB „Medžio stilius“ (rangovė) 2020 m. rugpjūčio 12 d. sudarė Rangos sutartį V-004045, kuria remiantis atsakovė įsipareigojo per 14 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo 2020 m. spalio 17 d., iš savo medžiagų atlikti ieškovo bute grindų parketlentės klojimo, grindjuostės pritvirtinimo ir durų montavimo darbus, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei už prekes ir atliktus darbus 6 240,15 Eur atlyginimą, iš kurio sumokėjo rangovei kaip avansą 4 600 Eur.

30. Byloje kilo ginčas dėl Sutarties šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo. Ieškovas teigė, kad tarp šalių susiklostė mišrūs pirkimo–pardavimo ir rangos vartojimo santykiai, atsakovė teigė priešingai, t. y. kad šalis siejusių teisnių santykių negalima laikyti vartojimo santykiais, kadangi ieškovas savo butą, kuriame atsakovė atliko darbus, ketino išnuomoti tretiesiems asmenims, taigi ketino verstis komercine veikla.

31. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovo pozicijai ir sprendime konstatavo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Apeliantė su tokia išvada nesutinka remdamasi paties ieškovo pripažinimo apie ketinimą ateityje išnuomoti butą faktu ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada, kuria buvo atsisakyta ginti ieškovo kaip vartotojo teises pagal Tarnybai adresuotą jo skundą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ( 26.1, 26.2 punktai).

32. Pagal CK 6.228(1) straipsnio 2 dalį vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (šio straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse (2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1975 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d.) nustatytos savo esme yra analogiškos vartotojo ir verslininko sampratos.

33. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-634/2006) pateiktus išaiškinimus teisės aktuose gali būti nustatyti specialūs reikalavimai, tokie kaip registracija, verslo liudijimo gavimas ir kita, kuriuos įvykdęs fizinis asmuo įgyja teisę verstis ūkine komercine veikla.

34. Nagrinėjamo klausimo sprendimui aktualūs yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-3-242-684/2020), kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl gyvenamųjų patalpų (buto) nuomos sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties, suformuluoti išaiškinimai dėl verslininko sampratos.

35. Nurodytoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020 kasacinis teismas pažymėjo, kad verslininko kaip ir vartotojo sąvoka yra autonominė ES teisės sąvoka, kurią reikia aiškinti vienodai Sąjungos teritorijoje, nepaisant valstybių narių kvalifikavimo, todėl jos aiškinimui ir taikymui yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT, Teisingumo Teismas) praktika. Prekybininkas (verslininkas) gali būti fizinis arba juridinis asmuo, reglamentuojamas viešosios arba privatinės teisės, kuris su vartotoju užmegztuose santykiuose veikia vykdydamas komercinę ar profesinę veiklą, o tai leidžia daryti prielaidą, kad jis vykdo nuolatinę veiklą, kuria siekia pelno (žr. generalinio advokato Y. Boto (Y. Bot) išvados byloje BKK Mobil Oil Körperschaft des öffentlichen Rechts prieš Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV, C 59/12, 41 ir 42 punktus). Atitinkamai Teisingumo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas prekybininko (verslininko) sąvoką apibrėžė ypač plačiai; ji apima bet kurį fizinį arba juridinį asmenį, jeigu jis vykdo atlygintiną veiklą (žr. ESTT 2013 m. spalio 3 d. sprendimo byloje BKK Mobil Oil Körperschaft des öffentlichen Rechts prieš Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV, C 59/12, 32 punktą; 2018 m. spalio 4 d. sprendimo byloje Komisia za zashtita na potrebitelite prieš E. K., C-105/17, 30 punktą).

36. Kita vertus, ESTT, spręsdamas klausimą, ar interneto svetainėje paskelbti aštuoni skelbimai apie parduodamas įvairias prekes reiškia verslo veiklą, sprendime byloje Kamenova atkreipė dėmesį į tai, kad savaime nei pelno siekimas, nei skelbimų skaičius nėra pagrindas automatiškai pripažinti, jog asmuo vykdo verslo veiklą (žr. minėto ESTT 2018 m. spalio 4 d. sprendimo byloje Komisia za zashtita na potrebitelite prieš E. K., C-105/17, 38, 40 punktus). ESTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad verslo tikslai yra nustatomi kiekvieno konkretaus sandorio atžvilgiu (žr. ESTT 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo byloje Karel de Grote – Hogeschool Katholieke Hogeschool Antwerpen VZW prieš Susan Romy Jozef Kuijpers, C-147/16, 55 punktą; 2019 m. kovo 21 d. sprendimo byloje Henri Pouvin, Marie Dijoux prieš Électricité de France (EDF), C-590/17, 36 punktą).

37. Remdamasis pirmiau nurodyta ESTT praktika, kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020 (41 punktas), spręsdamas klausimą dėl gyvenamųjų patalpų (buto) nuomos sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties, konstatavo, kad vien verslo liudijimo turėjimo faktas nesudaro pagrindo spręsti, kad fizinis asmuo veikia siekdamas verslo tikslų ir todėl gali būti laikomas verslininku.

38. Aptartos ESTT praktikos bei kasacinio teismo išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalis siejo vartojimo rangos teisniai santykiai, kadangi nei bylos medžiaga, nei atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais nebuvo nustatyta, kad ieškovas turėjo verslo liudijimą verstis komercine gyvenamųjų patalpų nuomos veikla; kad tokia veikla jis vertėsi (verčiasi); kad iš tokios veiklos jis gavo (gauna) nuolatines pajamas, todėl apeliantės nurodytais motyvais nėra pagrindo automatiškai pripažinti, kad ieškovas vykdo komercinę veiklą. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad nei Tarnybos išvados, nei kiti įrodymai (išskyrus CPK numatytas išimtis) teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinami pagal CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Dėl ieškovo (vartotojo) pasirinkto teisių gynimo būdo

39. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą vartotojo pažeistų teisių gynybos būdą – nutraukti 2020 m. rugpjūčio 12 d. Rangos sutartį V-004045 ir priteisti ieškovui iš atsakovės 4 600 Eur sumokėtą avansą bei įpareigoti atsakovę per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita išmontuoti ir išvežti iš ieškovo buto netinkamos kokybės parketlentes (ir jų pagrindą) bei duris. Be to, ieškovas prašė priteisti 170 Eur nuostolius už plytelės ir sienos sugadinimą, netesybas ir kitas iki ieškinio padavimo patirtas išlaidas.

40. Pažymėtina, kad vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas visų pirma grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina. Specialiu vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties esant sutartiniams santykiams trūkumus. Į šią aplinkybę turi būti atsižvelgiama aiškinant ir taikant CK „Vartojimo rangos“ skirsnio normas – jos yra specialiosios kitų teisės normų atžvilgiu vartotojo ir verslininko teisių ir pareigų rangos santykiuose klausimais, ir teisės normų kolizijos atveju turi būti taikomos prioritetiškai prieš kitas teisės normas.

41. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, užsakovas turi teisę pasirinkti, kuriuo iš įstatyme nustatytų gynybos būdų naudotis – rangovas negali primesti užsakovui savo valios dėl pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo ar apriboti užsakovo pasirinkimą. Rangovas prisiima riziką ir, žinodamas savo teises ir pareigas, turi žinoti, kad netinkamos kokybės daikto pagaminimo atveju užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

42. Užsakovo teises, kai darbo rezultato trūkumai išaiškėja rangovui darbą atlikus, jo rezultato perdavimo užsakovui momentu arba vėliau, reglamentuoja CK 6.678 straipsnis.

43. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnio 1–2 dalyse atitinkamai įtvirtinta, kad užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties termino įvykdymo praleidimo padarytus nuostolius. Taigi, palyginus su bendruoju rangos santykių reglamentavimu, užsakovui suteikiamas platesnis gynybos būdų pasirinkimas – užsakovo teisė pašalinti trūkumus savo jėgomis ir pareikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas nesaistoma sąlygos, kad ji būtų numatyta rangos sutartyje; teisę vienašališkai spręsti, ar atlikti darbą iš naujo, vartojimo rangos atveju priklauso ne rangovui, o užsakovui.

44. Pažymėtina, kad pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalį vartojimo rangos sutarčiai gali būti taikomos ir kitos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Todėl nagrinėjant šalių ginčą būtina nustatyti ginčo pobūdį ir pagal jį spręsti, ar yra pagrindas taikyti ir kokia apimtimi kitus CK numatytus vartotojo teisių gynimo būdus.

45. Be to, nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu pažymėti, kad vartotojo teisė į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Esant vartojimo teisiniams santykiams civilinės atsakomybės sąlygos, jų įrodinėjimo taisyklės pasižymi tam tikra specifika, kurios tikslas – papildomomis priemonėmis užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą sutartiniuose santykiuose su objektyviai pranašesnėje padėtyje esančiu verslininku.

46. Įstatyme įtvirtintų vartotojo pažeistų teisių gynybos būdų taikymas neatima teisės kartu pareikalauti atlyginti nuostolius visais atvejais, kai egzistuoja būtinos civilinės atsakomybės prielaidos, nepaisant to, ar tokia vartotojo teisė nurodyta atskirą vartojimo santykių rūšį reglamentuojančiose teisės normose. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei proporcingumo (CK 1.2 straipsnis) principo reikalavimus.

47. Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti yra būtinas visų šių sąlygų buvimas. Vartojimo sutartinių santykių specifika lemia tai, kad antroji vartojimo sutarties šalis visada yra verslininkas (t. y. asmuo, kuris veikia verslo ar profesiniais tikslais, plačiau žr. Teismų praktikos apžvalgą skelbtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 30). Verslas yra veikimas savo rizika, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą verslininkui tenka neigiamų jo veiklos padarinių rizika. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės (t. y. atsakomybė verslininkui yra taikoma už nuostolių padarymo faktą), nebent įstatymai ar sutartis numato kitaip.

48. Kilus ginčui, ar rangos darbai atlikti tinkamai, turi būti sprendžiama, ar vartojimo rangos darbo rezultatas yra tinkamos kokybės, o nustačius, kad jis yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatyti nukrypimai nuo kokybės reikalavimų yra tokie, jog sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą, tarp jų ir įtvirtintą CK 6.363 straipsnio 8 dalyje.

49. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas taikyti ieškovo pasirinktą teisės gynimo būdą (nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą avansą), nusprendė taikyti kitą teisės gynimo būdą – priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą už nekokybiškai atliktus darbus (ant parketlenčių paliktas dėmes, durų kraštų ir kampo sugadinimą, netinkamo durų užrakto mechanizmo įrengimą (nutarties 17 punktas), tačiau, kaip teisingai nurodė apeliantė, tokio pobūdžio klausimai (daiktai ir jų sugadinimas) ieškiniu nebuvo keliami.

50. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio (priešieškinio) pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio (priešieškinio) ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 29, 30 punktai).

51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai teismas peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis jis turi motyvuoti, priimdamas rašytinę arba žodinę nutartį (CPK 290 straipsnis), tinkamai iš anksto apie tai informuoti dalyvaujančius byloje asmenis, suteikti jiems galimybę pateikti savo poziciją tiek dėl poreikio peržengti ginčo ribas, tiek dėl naujų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2016, 28 punktas; 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 39 punktas; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019, 57 punktas; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021, 34, 35 punktai).

52. Tinkamo proceso principas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (lot. audiatur et altera pars, tebūnie išklausyta ir antroji pusė). Pagal CPK 17 straipsnį šalių procesinės teisės yra lygios. Šalių procesinio lygiateisiškumo principo turinį sudaro šie esminiai aspektai: teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių ir abiem pusėms turi būti garantuojamos vienodos tiesos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021, 24 punktas). Kai teismas nepraneša bylos šalims apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir jos neturėjo galimybės šiuo klausimu pateikti savo argumentų ir įrodymų, tuomet tai nesuderinama su tinkamo proceso principu, reikalaujančiu, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-378/2021, 28, 29, 32, 33 punktai).

53. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo procesinių dokumentų, teismas sprendimą priėmė peržengęs bylos ribas, t. y. nuspręsdamas dėl byloje nepareikštų ieškovo reikalavimų, iš anksto nei rašytine, nei žodine nutartimi neinformavo šalių apie savo ketinimus peržengti bylos nagrinėjimo ribas, o jas peržengus – ex officio spręsti dėl alternatyvių ieškovo teisių gynimo būdų. Tai reiškia, kad byloje dalyvaujantys asmenys nebuvo tinkamai informuoti nei apie teismo ketinimą peržengti bylos ribas, nei kokia apimtimi teismas peržengs ieškinio ribas. Tokiu būdu byloje atsakovė neteko galimybės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikti savo poziciją tiek dėl poreikio peržengti ginčo ribas, tiek dėl galimybės teismui ex officio spręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Toks teismo sprendimas turėjo siurprizinį pobūdį.

54. Be to, kaip teisingai nurodė apeliantė, priimdamas sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, neanalizavo ir nenustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas šiuo atveju neatskleidė bylos esmės.

55. Minėtų materialinės ir proceso teisės normų pažeidimas lėmė, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kurį yra pagrindas panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui naujam nagrinėjimui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo

56. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 54, 55 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, teismas ex officio yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai: įvertinti įrodymai, konstatuota, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. Taigi, tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019, 20 punktas).

57. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Nors įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims, teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi ją patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Atitinkamai teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 24, 25 punktai).

58. Taigi, tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės trūkumas per visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, užsakovas (ieškovas) turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą ir neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Tuo tarpu rangovui (atsakovei) tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius jo atsakomybę šalinančias aplinkybes.

59. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ginčo dėl netinkamos kokybės darbų rezultato byloje nėra, tačiau, vadovaudamasis Sutarties priedo „Garantinės sąlygos“ 2.3 punktu, konstatavo, kad atsakovė įrodė jos atsakomybę šalinančią aplinkybę, kadangi ieškovas savo patalpose neužtikrino Sutartimi nustatyto santykinio 40-60 proc. oro drėgmės standarto.

60. Pažymėtina, kad Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ yra patvirtinta 2009 m. gruodžio 29 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1081.

61. Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos šios higienos normos 1 lentelėje, pagal kurią santykinės oro drėgmės parametrai tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laikotarpiu yra nuo 35 iki 60 proc. Vadinasi šalys sutartimi sulygo dėl žemesnės oro drėgmės patalpose ribos, nei numatyta paminėtame teisės akte. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl Sutarties atitikties teisės aktų reikalavimams nepasisakė. Aptariamam kontekste pastebėtina, kad atsakovė savo prietaisu nustatė patalpos drėgnumą, kuris atitiko minėtos higienos normos HN 42:2009 reikalavimus (35 proc.).

62. Be to, vertindamas darbų rezultato kokybės reikalavimus teismas padarė faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią ir specialių žinių bei pasiruošimo reikalaujančią išvadą, kad natūralaus medžio gaminiai džiūvo ir trūkinėjo dėl nepakankamo buto vėdinimo ir per mažos santykinės oro drėgmės, nors turėjo aktyviai imtis priemonių tokių įrodymų pateikimui į bylą (CPK 179 straipsnio 1, 2 dalys).

63. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Sutarties 3.2.7. punktą ir jos garantines sąlygas (2.3 punkto 3 dalis) atsakovė (rangovas) turėjo nustatyti patalpų drėgnumą ne tik baigusi darbus, bet ir pradėjusi montavimo darbus, tačiau šios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos ir teismas paminėtų Sutarties nuostatų įgyvendinimo aplinkybių nesiaiškino.

Dėl procesinės bylos baigties

64. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 179, 185 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).

65. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).

66. Minėta, kad teismas neatskleidė bylos esmės (54, 55 punktai), o aptartas pirmosios instancijos teismo byloje pateiktų įrodymų vertinimas buvo nepakankamas teismo išvadoms dėl atsakovės atsakomybę šalinančių aplinkybių.

67. Neištyrus šių aplinkybių pirmosios instancijos teisme ir nepasiūlius šalims pateikti papildomus įrodymus, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacijos paskirties, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas visa apimtimi ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (65 punktas).

68. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlbina RimdeikaitėTomas Romeika