- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- eB2-1349-855/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00802-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Kategorijos
- 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto UAB „Mojo Lounge Vilnius“ nemokumo administratorės UAB "Talismanas LT" pareiškimą suinteresuotiems asmenims - bankrutavusiai ir likviduojamai dėl bankroto UAB „Mojo Lounge Vilnius“, K. R. dėl UAB „Mojo Lounge Vilnius“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir teisių apribojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Bankrutavusios ir likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Mojo Lounge Vilnius“ nemokumo administratorė UAB "Talismanas LT" kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti BUAB „Mojo Lounge Vilnius“ bankrotą tyčiniu bei nustatyti, kad tyčinis bankrotas sukeltas K. R. veikimu/neveikimu, o papildomu 2021-01-08 pareiškimu taip pat prašė apriboti K. R. teisę eiti viešojo ar/ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu penkeriems metams.
Šalies argumentai
1.1. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-07-01 nutartyje, kuria UAB „Mojo Lounge Vilnius“ iškelta bankroto byla, konstatuota, kad įmonė turi kreditorių, jokio turto neturi, veiklos nevykdo, paskutinį kartą teikė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2017 m. laikotarpį, ir pagal tuometinio balanso duomenis įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę turto vertės, net 910,61 Eur įsiskolinimo iš įmonės antstoliai negalėjo išieškoti. Teismo 2019-11-13 ir 2020-04-29 nutartimis buvo patvirtinti ir patikslinti įmonės kreditoriniai reikalavimai, ir juos sudaro 4 404 Eur pirmos eilės, 17 121,40 Eur antros eilės ir 67 662,52 Eur trečios eilės, viso - 89 187,97 Eur kreditorinių reikalavimų.
1.2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3546-545/2020 konstatuota, kad buvusiam įmonės vadovui K. R. BUAB „Mojo Lounge Vilnius“ nemokumas turėjo būti žinomas ne vėliau kaip 2017-12-31, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, o įmonė negalėjo mokėti darbo užmokesčio darbuotojams. Nurodė, kad 2020-02-18 iš VMI buvo gauti BUAB „Mojo Lounge Vilnius“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie 2019 m. buvo perduoti VMI patikrinimui atlikti, ir patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2018-09-30 įmonė turėjo turto už 34 155 Eur, o įsipareigojimų - 104 677 Eur, iš kurių 95 274,24 Eur pradelstų įsipareigojimų, t. y. įmonė 2018-09-30 buvo nemoki. Taigi, jau nuo 2017-12-01, kai bendrovė buvo nepajėgi atsiskaityti su savo darbuotojais ir kitais kreditoriais ir faktiškai buvo nemoki, K. R., kuris buvo įmonės vadovu nuo 2017-05-12 iki 2019-01-02, turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, siekiant išvengti skolos didėjimo, tačiau to nepadarė, įmonės skolos ne tik nemažėjo, bet ir nuosekliai didėjo. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020-04-28 nutartyje c.b. Nr. e2-677-241/2020 konstatavo, jog K. R. ėjo įmonės vadovo pareigas, buvo atsakingas už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, buhalterinių dokumentų sudarymą, įskaitant kasos knygas, ir byloje nėra duomenų, kad minėti dokumentai būtų perduoti 2018-09-28 įmonės akcininkų K. R. ir J. K. naujai paskirtam vadovui V. J., kuris ir taip (duomenys neskelbtini)mirė. V. J. nebuvo įregistruotas atsakovės vadovu, jis apskritai nėjo vadovo pareigų, o buvo tik fiktyvus vadovas, nes faktiniu vadovu visą laiką buvo K. R., kuris pažeidė savo pareigą elgtis rūpestingai, veikti įmonės ir jos kreditorių interesais, nedidinti įmonės nuostolių ir įsipareigojimų kreditoriams, kreiptis laiku dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
1.3. Nurodė, kad K. R., kaip buvęs BUAB „Mojo Lounge Vilnius“ vadovas ir akcininkas, neperdavė bankroto administratorei jokių bendrovės dokumentų, todėl negalima nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio, nustatyti, ar teisėtai panaudotas buvęs 2017 m. balanse apskaitytas turtas, turto likimas nežinomas, neaišku, su kokiais kreditoriais ir kokia tvarka buvo atsiskaitoma.
1.4. Bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu ir dėl sąmoningai blogo įmonės valdymo, nes K. R., kaip vadovo ir akcininko, sprendimai nulėmė tai, kad įmonės turtas buvo paslėptas, nežinomas jo likimas, negalima nustatyti turto ir įsipareigojimo, buvo sunaikinti ir paslėpti įmonės dokumentai, įmonės vadovu fiktyviai paskirtas V. J.. Bendrovė gavo pajamas, kurių neapskaitė, jas naudojo nesilaikydama atsiskaitymų eiliškumo, nes nebuvo atsiskaitoma su darbuotojais, jiems nebuvo mokamas darbo užmokestis, neatsiskaityta su VMI, VSDFV, t. y. pažeisti CK 6.930¹ str. reikalavimai.
1.5. Visi šie buvusio įmonės vadovo K. R. veiksmai rodo, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, sąmoningai blogai valdant įmonę, nevykdant pareigų, neišsaugant turto ir dokumentų, atsiskaitant su kreditoriais nesilaikant eiliškumo, savalaikiai nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, didinant kreditorinius įsiskolinimus.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo K. R. atsiliepime į prašymą nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį atmesti.
2.1. Nurodė, įmonės vadovu buvo nuo 2017-05-05 iki 2018-09-30, kai akcininkų sprendimu buvo atšauktas iš vadovo pareigų, o įmonės vadovu paskirtas V. J.. Po to pablogėjo sveikata, jam nebuvo teikiama informacija apie įmonės veiklą, o visus savo žinioje turėtus buhalterinės apskaitos dokumentus jis 2019-06-15 perdavė VMI reikalavimu.
2.2. Nurodė, kad BUAB „Mojo Lounge Vilnius“ bankrotas buvo sąlygotas ekonominių priežasčių, nes nuo 2018-01-01 pasikeitus Alkoholio įstatymui, uždraudus alkoholio reklamą ir įvedus apribojimus asmenų, galinčių įsigyti alkoholį, amžiui, įmonė, kuri vykdė naktinio klubo veiklą penktadieniais ir šeštadieniais bei prekiavo alkoholiniais ir svaigiaisiais gėrimais, negavo tiek pajamų, kiek buvo planavusi gauti. Kreditoriai UAB "Bennet distributors", UAB "Mineraliniai vandenys" ir UAB "Prike Lietuva" teikė įmonei nuolaidas alkoholiniams gėrimams, tačiau įmonei nepardavus jų normų, nuolaidos nebebuvo taikomos. Be to, naktinis klubas buvo strategiškai netinkamoje vietoje, nes Vokiečių gatvėje naktinis gyvenimas liko nuošalėje, klubas nebegeneravo tiek pajamų, kad galėtų pelningai veikti ir išsilaikyti konkurencingoje rinkoje.
2.3. Pabrėžė, kad 2017 m. įmonė turėjo 3 189 Eur pelno, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad įmonė 2017-12-01 buvo nemoki, nes nemokumo administratorės byloje dėl administravimo išlaidų atlyginimo buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos nemokumo administratorei atlyginimo, o ne dėl tyčinio bankroto, ir toje byloje teismas nenustatė, kiek 2017-12-01 įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Įmonė tuo metu nors ir turėjo įsiskolinimą vienam iš darbuotojų, tačiau nebuvo nemoki, o nemokios įmonės statusą ji įgijo tik 2018-09-30, kas konstatuota VMI patikrinimo metu. Kadangi tuo metu K. R. jau nebuvo įmonės vadovas, jis neturėjo jokios galimybės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Be to, vien tik prievolės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti.
2.4. Nurodė, kad UAB „Mojo Lounge Vilnius“ nesudarė jokių įmonei nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių, įtakojusių įmonės nemokumą, o nemokumo administratorė nėra nuginčijusi nei vieno iš sandorių.
2.5. Visus dokumentus, kuriuos K. R. turėjo savo žinioje, jis perdavė VMI, šie dokumentai buvo surišti ir sunumeruoti, o nemokumo administratorė nenurodė ir nepagrindė, kokie konkrečiai jai neperduoti dokumentai egzistuoja ir kad tokius dokumentus turi būtent K. R.. Jo žiniomis, įmonės turtas likęs patalpose Vokiečių g. 2, Vilniuje, tačiau į jas neįmanoma patekti, o bankroto administratorė nedėjo jokių pastangų turtui atgauti.
Šalies argumentai
2.6. Pareiškėjo teiginiai, kad net ir perėmus vadovavimą V. J., įmonės veikla buvo vykdoma, kiekvieną savaitgalį organizuojami renginiai, jog įmonė gavo pajamas, jų nepaskaitė ir pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, niekuo nepagrįsti ir neįrodyti.
2.7. K. R. niekaip neprisidėjo prie įmonės tyčinio bankroto, savo vadovavimo metu dėjo pastangas, kad įmonė dirbtų, gautų pajamas ir būtų konkurencinga rinkoje, o nemokumą lėmė verslo nesėkmė.
2.8. Pabrėžė, kad iš bankroto administratoriaus pateiktų sąskaitų matyti, kad K. R., kaip UAB „Mojo lounge Vilnius“ vadovas, tinkamai vykdė savo pareigas ir vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, taip pat po kiekvieno savaitgalio buvo gaunamos pajamos. Iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad bankroto administratorius turi jam perduotas debitorines skolas, tokias kaip UAB „Grilis ir pramogos“ 15 750 Eur skola, 2 075 Eur J. K. debitorinė skola ir kitos. Atsakovas neturi galimybės nurodyti tikslius debitorius, nes visus buhalterinės apskaitos dokumentus savo žinioje turi turėti bankroto administratorius. Pareiškėjas nenurodė, nei kokia žala buvo padaryta kreditoriams, nei ar ji apskritai buvo padaryta, nepateikė jokių žalos padarymo nei faktų, nei įrodymų.
2.9. Su prašymu apriboti K. R. teisę eiti juridinio asmens vadovo pareigas 5 metams nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai apie vadovo deklaratyvią pareigą kreiptis į teismą tada, kai tik pradėjo kauptis skolos ir nevertinant kokia jų dalis buvo pradelsta, neįrodo, kad K. R. pažeidė savo, kaip direktoriaus, pareigas ir sukėlė įmonės kreditoriams žalos. Pareiškėjas klaidina teismą, kad UAB „Mojo lounge Vilnius“ dokumentai yra dingę, nes K. R. buhalterinės apskaitos dokumentus buvo perdavęs VMI, o bankroto administratorius 2020-02-17 visus dokumentus perėmė iš VMI.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo BUAB „Mojo Lounge Vilnius“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB "Talismanas LT", atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su juo sutinka ir prašė tenkinti pareiškėjo nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
4. Visų pirma, pažymėtina, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.
5. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad materialiniams teisiniams santykiams taikomi šių santykių atsiradimo metu galioję įstatymai. ĮBĮ materialiosios teisės normoms priskirtinos normos dėl įmonės nemokumo nustatymo kriterijų, asmenų, atsakingų už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą, sąrašas ir kt. Proceso teisės normoms savo ruožtu priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Taigi, sprendžiant dėl tyčinio bankroto požymių, taikytinos teisės normos, galiojusios vertinamų veiksmų atlikimo ir (ar) neveikimo atlikimo momentu. Tokio aiškinimo laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-326-381/2020; 2020 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-613-241/2020; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-744-553/2020; 2020 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-724-585/2020; 2020 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1537-450/2020 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kad su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Mojo Lounge Vilnius“ iškėlimo į teismą buvo kreiptasi 2019-05-30, bankroto byla įmonei buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019-07-01 nutartimi, todėl spręsdamas pareiškimą dėl BUAB „Mojo Lounge Vilnius“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismas vadovaujasi iki 2020-01-01 galiojusio ĮBĮ nuostatomis.
6. Tuo pačiu tai reiškia, jog netgi jeigu nagrinėjamoje byloje ir būtų pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, teismas bet kuriuo atveju negalėtų tenkinti reikalavimo nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą, kadangi ankščiau galiojusiame ĮBĮ įpareigojimas teismui nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą, nebuvo numatytas, o kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Naujausioje teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismui, nagrinėjančiam klausimą dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu, įpareigojimas įvardinti atsakingus asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą, atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo JANĮ, kurio 70 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas toks įpareigojimas, tuo tarpu bylą nagrinėjantis teismas teisiniams santykiams taiko tas materialiosios teisės normas, kurios galiojo teisinių santykių atsiradimo metu. Nustačius, kad įmonės vadovų veiksmai, kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti iki 2020 metų, reikalavimas suinteresuotus asmenis pripažinti atsakingais dėl įmonės tyčinio bankroto galėtų būti sprendžiamas tik tuo atveju, jei JANĮ 70 straipsnio 3 dalies norma būtų laikoma procesine, tačiau ši norma, nors ir turi procesinės teisės požymių, iš esmės yra materialioji, ir ji turi būti taikoma ne savarankiškai, o kartu su JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tyčinio bankroto samprata ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytais tyčinio bankroto požymiais. Tai reiškia, kad JANĮ 70 straipsnio 3 dalies norma negali būti taikoma su ankstesniu, ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatytu tyčinio bankroto apibrėžimu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytais jo požymiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-11-10 nutartis c.b. Nr. e2-1662-241/2020).
Dėl tyčinio bankroto sampratos
7. ĮBĮ 2 str. 12 d. tyčinį bankrotą apibrėžė kaip įmonės privedimą prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 str. 2 d. įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, iš kurių esant bent vienam, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-12-21 nutarimo Nr. 33 „Dėl įstatymo taikymo bankroto bylose“ 13 p. išaiškinta, kad nagrinėjant bankroto bylas, kreiptinas dėmesys į tikrąsias bankroto priežastis, t. y. ar įmonės bankroto nenulėmė sąmoningas blogas jos valdymas, įmonės nuostolingai pasirašyti sandoriai, ar nebuvo išvaistytas ir perleistas kitiems asmenims įmonei priklausantis turtas. Apie tyčinį bankrotą galima spręsti iš to, kad įmonės vadovai akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą ar jo neorganizavo; buvo sudarinėjami nuostolingi sandoriai; akivaizdžiai turtas buvo paslėptas, išvaistytas, perleistas kitiems asmenims, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas).
9. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).
10. ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p., 2 p., 4 p. ir 5 p., kuriais, kaip matyti iš pareiškimo turinio (faktinio pagrindo) nagrinėjamu atveju remiasi nemokumo administratorė UAB "Talismanas LT", nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad:
- įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;
- buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;
- įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.
- teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio ar kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įvirtinto tyčinio bankroto požymio
11. Sprendžiant dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindo, kuriuo nagrinėjamu atveju pareiškėja grindžia savo reikalavimą, visų pirma pažymėtina, kad pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – tai labai abstrakti sąvoka, todėl ji negali būti aiškinama tokiu būdu, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu.
12. Aiškindamas įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti, įtvirtintos ĮBĮ 8 str. 1 d., pažeidimą, kaip tyčinio bankroto požymį - o būtent tokiais buvusio UAB „Mojo Lounge Vilnius“ vadovo K. R. veiksmais / neveikimu šiuo atveju kaip tik ir remiasi pareiškėja – kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
13. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo, viešųjų registrų duomenų, BUAB „Mojo Lounge Vilnius“ bankroto bylos Nr. eB2-551-855/2020 medžiagos, įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2019-07-01 nutartyje, kuria UAB „Mojo Lounge Vilnius“ buvo iškelta bankroto byla, konstatuotų aplinkybių, taip pat kaip konstatuota įsiteisėjusiame ir res judicata galią nagrinėjamai bylai turinčiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-16 sprendime c.b. Nr. 2-3546-545/2020 pagal ieškovės - nemokumo administratorės UAB "Talismanas LT" ieškinį atsakovui K. R. dėl bankroto administravimo išlaidų atlyginimo, jau vėliausiai 2017 m. gruodžio mėnesį (2017-12-31 dienai) UAB „Mojo Lounge Vilnius“ tikrai buvo nemoki ĮBĮ 2 str. 8 d. prasme, nes tuo metu jos pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai) siekė 73 861 Eur ir viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (82 489 Eur).
14. Kaip neneigė suinteresuotas asmuo K. R. bei kaip matyti iš Juridinių asmenų registro duomenų, K. R. įmonės vadovu buvo nuo 2017-05-05 iki 2018-09-30. Taigi, UAB "Mojo lounge Vilnius" finansinė būklė atitiko nemokumo požymius, įtvirtintus ĮBĮ, jau tuo metu, kai jai vadovavo K. R., ir jam, kaip įmonės vadovui bei įmonės akcininkui, neabejotinai apie tai buvo žinoma ir negalėjo būti nežinoma.
Žemesnės instancijos teismas
15. Be to, kaip konstatuota UAB „Mojo Lounge Vilnius“ bankroto byloje Nr. eB2-551-855/2020 priimtoje Vilniaus apygardos teismo 2020-02-18 nutartyje bei ją palikusioje nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-28 nutartyje c.b. Nr. e2-677-241/2020, kuriose buvo spręstas klausimas dėl K. R. įtraukimo į UAB „Mojo Lounge Vilnius“ kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašą, aplinkybė, jog bendrovės akcininkų sprendimu nuo 2018-10-01 įmonės vadovu paskirtas V. J. nebuvo įregistruotas įmonės vadovu, jog dalį įmonės dokumentų Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2019-02-15 - 2019-04-24 vykdžiusiai įmonės veiklos patikrinimą, 2019-03-15 Priėmimo - perdavimo aktu perdavė pats K. R., pagal akcininkų sprendimą jau nebūdamas įmonės vadovu, taip pat viešai prieinami duomenys apie tai, kad V. J. (kuris (duomenys neskelbtini)mirė) buvo įregistruotas dar kelių faktiškai veiklos nevykdančių juridinių asmenų vadovu, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys apie šio asmens išsilavinimą, teistumą, tame tarpe už sukčiavimą, leidžia sutikti su bankroto administratorės pozicija, kad V. J. apskritai nėjo UAB „Mojo Lounge Vilnius“ vadovo pareigų, nedisponavo įmonės dokumentais (byloje nėra duomenų, kad įmonės dokumentai būtų jam perduoti).
16. Visos šios aplinkybės ir nagrinėjamoje byloje, teismui sprendžiant klausimą dėl tyčinio bankroto ir galimai jį lėmusių veiksmų buvimo, leidžia daryti pakankamai aukšto tikėtinumo išvadą, jog faktiškai ir po 2018-09-30 suinteresuotas asmuo K. R. de facto vadovavo įmonei bei tvarkė jos reikalus. Vis dėlto, nei K. R. vadovavimo įmonei de jure, nei de facto metu jis nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kadangi 2019-05-30 su tokiu pareiškimu į teismą kreipėsi įmonės kreditorė UAB "Straujos" prekybos sistemos. Atsakovo K. R. neteisėti veiksmai (neveikimas), jam pažeidus įmonės vadovo pareigą veikti tiek kreditorių, tiek pačios įmonės interesais ir dėl to kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, konstatuoti ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-16 sprendimu c.b. Nr. 2-3546-545/2020, kuriuo iš K. R. nemokumo administratorei UAB "Talismanas LT" priteistos administravimo išlaidos.
17. Kita vertus, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog vien įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo konstatavimas savaime negali būti pakankamas pagrindas tyčiniam bankrotui preziumuoti, t. y. net ir konstatavus nemokią bendrovės būseną jau 2017 m. gruodžio mėnesį, vien tai savaime a priori neleidžia BUAB „Mojo Lounge Vilnius“ bankrotą laikyti tyčiniu. Kaip jau buvo minėta aukščiau, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio konstatavimas priklauso nuo kitų įmonės valdymo organo veiksmų (neveikimo) teisėtumo bei tokių veiksmų (neveikimo) sukeltų padarinių, o nagrinėjamu atveju nei BUAB „Mojo Lounge Vilnius“ bankroto byloje Nr. eB2-551-855/2020, nei nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų ir juos galinčių pagrįsti įrodymų, kad:
a) K. R. de jure vadovaujant įmonei nemokumo būsena ją ištiko, t. y. įmonė tapo faktiškai nemoki dėl sąmoningo tyčinio netinkamo įmonės valdymo, o ne dėl kokių nors kitų, objektyvių, nuo vadovo veiksmų/neveikimo nepriklausančių priežasčių (sumažėjusių pajamų dėl sumažėjusio klientų skaičiaus, padidėjusios konkurencijos ir kitų ekonominio pobūdžio priežasčių toje rinkoje, kurioje veikė įmonė ir pan.);
b) kad per laikotarpį nuo 2017-12-31, kai nustatyta įmonės nemokumo būklė iki kreditoriaus pareiškimo teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įmonėje buvo sąmoningai sudaromi aiškiai jai nuostolingi sandoriai, pažeidžiantys įmonės kreditorių teises ir interesus, kad bendrovės veikla nurodytu laikotarpiu buvo organizuojama taip, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo apribotos ar panaikintos, kad buvo kryptingai siekiama įmonės nemokumo ir/ar ir taip nemokios įmonės turtinės padėties dar didesnio pabloginimo ir pan.
18. Šiuo aspektu pirmiausia svarbu pažymėti, jog vadovaujantis kasacinio teismo praktika, de facto (faktiniam) vadovui apskritai negali būti taikoma civilinė atsakomybė už ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos de jure (teisinio) vadovo pareigos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017), o nagrinėjamu atveju, kaip minėta, byloje nustatyta, kad K. R., nors ir po 2018-09-30 faktiškai toliau vadovavo įmonei, tačiau de jure vadovu nebebuvo (tokiu vadovu buvo V. J.).
19. Be to, byloje nėra pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie leistų teismui spręsti, jog tiek 2017 m. pabaigoje, tiek ir per visus likusius 2018 m., kuomet K. R. de jure buvo įmonės vadovu, jis būtų sąmoningai tyčia bloginęs iš pradžių dar mokios, o vėliau ir nemokia ĮBĮ prasme tapusios įmonės finansinę būklę, sudaręs aiškiai ekonomiškai nenaudingus bendrovei sandorius, priėmęs kreditorių interesus pažeidžiančius sprendimus ir pan., kas leistų įžvelgti siekį tyčia privesti įmonę prie bankroto, iš esmės pabloginti ir taip jau nemokios įmonės finansinę būklę.
20. Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų bankroto byloje esančių įrodymų duomenimis, 2017-12-31 įmonės įsipareigojimai, iš kurių visi buvo pradelsti, siekė 73 891 Eur, įmonė turėjo 3 189 Eur pelno, tuo metu įmonė jokio registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturėjo. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VMI 2019-04-25 Operatyvaus patikrinimo, atlikto 2019-04-25 - 2019-04-25, pažymos Nr. (7.1.)FR1042-1570, buhalterės V. B., atlikusios jai pateiktų UAB "Mojo Lounge Vilnius" buhalterinės apskaitos dokumentų analizę, siekiant įvertinti įmonės finansinę padėtį, 2020-03-02 Išvados bei jos parengtų 2018-09-30 Įmonės balanso ir Pelno (nuostolių) ataskaitos, 2018-09-30 dienai įmonės pradelsti įsipareigojimai siekė 95 274,24 Eur, t. y. kiek padidėjo lyginant su prieš tai buvusiais metais. Kaip matyti iš BUAB „Mojo Lounge Vilnius“ bankroto bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų, nors 2018-2019 m. bendrovės atžvilgiu buvo priimti keli teismo sprendimai ir įsakymai dėl skolų kreditoriams išieškojimo, buvo vykdomas išieškojimas VSDFV ir kitų kreditorių naudai, susiformavo mokestinė nepriemoka VMI, nuo 2018 m. birželio mėnesio susiformavo įsiskolinimai darbuotojams, tačiau tuo pačiu bendrovė stengėsi toliau vykdyti ir tęsti savo įprastą ūkinę - komercinę veiklą bei gauti iš jos pajamas tiek atsiskaitymui su įmonės darbuotojais, tiek mokestinių prievolių vykdymui, tiek atsiskaitymui su tuometiniais kreditoriais. Kaip matyti iš BUAB "Mojo Lounge Vilnius" bankroto bylos Nr. eB2-551-855/2020 medžiagos, o konkrečiai iš nemokumo administratorės teiktų prašymų dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo ir prie jų pridėtų rašytinių įrodymų, Vilniaus apygardos teismo 2020-03-17, 2020-04-29, 2020-07-08 nutarčių, kuriomis buvo tikslinami kreditoriniai reikalavimai, taip pat iš bankroto administratorės UAB "Talismanas LT' pateiktų įmonės banko sąskaitų išrašų, per 2017-2018 metus įmonės buvo sudaromi atitinkami sandoriai bei toliau vykdomi jau ankščiau sudaryti sandoriai, betarpiškai susiję su įprastine įmonės veikla, t. y. naktinio klubo savaitgaliais veikla, renginiais, prekyba naktiniame klube alkoholiniais ir kitais gėrimais, su šios veiklos palaikymu, siekiant gauti atitinkamas pajamas: sudarytos bei toliau vykdytos jau ankščiau sudarytos sutartys dėl ilgalaikio didmeninio alkoholio pirkimo - pardavimo, nešiojamų kompiuterių nuomos ir kompiuterinės programinės įrangos klube, maisto atliekų tvarkymo/utilizavimo, naktinio klubo patalpų apsaugos paslaugų, patalpų kvėpinimo, kavos aparato nuomos ir kt., atsiskaitoma už veiklai vykdyti reikalingų prekių/produktų įsigijimą ir paslaugų teikimą (su UAB "Prike Lietuva", UAB "VSA Vilnius", "Ratara", UAB "Bitai", UAB "Aromika", UAB "G4S" ir kt.)., mokamos VSDFV įmokos ir pan.
21. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, jog tiek iki įmonės nemokumo būklės atsiradimo, tiek ir 2017 m. pabaigoje įmonėje atsiradus nemokumo požymiams, toliau būtų sudaromi su įmonės veikla aiškiai nesusiję ir nesuderinami sandoriai, jog būtų prisiimami neprotingi, nepagrįsti, proporcingos verslo rizikos neatitinkantys finansiniai įsipareigojimai, tyčia siekiant dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, kas savo ruožtu leistų teismui apgrįstai suabejoti ar paneigti suinteresuoto asmens K. R. teiginius bei paaiškinimus apie tai, kad įmonės finansinė padėtis blogėjo dėl sumažėjusio naktinio klubo klientų skaičiaus, atitinkamai ir sumažėjusių pajamų iš įmonės veiklos, įmonės nesugebėjimo išsilaikyti itin konkurencingoje rinkos srityje, kad nemokumą lėmė verslo nesėkme. Įvertinus bankroto administratorės UAB "Talismanas LT" pateiktus į bylą to laikotarpio įmonės banko sąskaitos išrašus matyti, kad įmonės turėtos piniginės lėšos buvo ir toliau skiriamos atsiskaitymui su atitinkamų prekių/produktų/paslaugų, reikalingų įprastinei įmonės veiklai vykdyti, teikėjais, VSDFV biudžeto įmokoms mokėti, ir nei teismas nustatė, nei bankroto administratorė nenurodė jokių konkrečių mokėjimų, kurie galėtų būti vertinami, kaip nepagrįstas, neiškus įmonės turto/piniginių lėšų švaistymas, išgryninimas, neprotingas išlaidavimas ir pan.
22. Šiame kontekste itin svarbu pažymėti, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai / požymiai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnyje, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).). Taip pat ir aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo nemoki, savaime nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).
23. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė nenurodė ir neįrodė, o įvertinęs BUAB "Mojo Lounge Vilnius" bankroto bylos medžiagą, kitus nagrinėjamoje byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas taip pat nenustatė kokių nors buvusio įmonės vadovo K. R. veiksmų, kurie reikštų sąmoningai blogą įmonės valdymą, kryptingą siekį bloginti įmonės turtinę padėtį, privesti ją prie bankroto, iš esmės apsunkinti ir taip jau nemokios įmonės kreditorių teises, kurie reikštų aiškiai nuostolingų, netikslingų, kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių sudarymą, neprotingų finansinių įsipareigojimų prisiėmimą, esamų įsipareigojimų didinimą ir pan., bei leistų patikimai konstatuoti ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p. įtvirtintų tyčinio bankroto požymių buvimą.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įvirtinto tyčinio bankroto požymio
24. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu, ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Kaip minėta anksčiau, turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.
25. Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą arba nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).
26. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti vienokių ar kitokių ekonomiškai nenaudingų ir nuostolingų įmonei sandorių sudarymą ar nepagrįstų ir neprotingų įmonei sprendimų priėmimą, kaip tyčinio bankroto požymį.
27. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad savo pareiškime dėl BUAB "Mojo Lounge Vilnius" bankroto pripažinimo tyčiniu nemokumo administratorė UAB "Talismanas LT" apskritai nenurodė konkrečių sandorių ar/ir konkrečių sprendimų (ar jų visumos), kurie jos nuomone, buvo įmonei nuostolingi, ekonomiškai aiškiai įmonei nenaudingi ir pan., t. y. nenurodė nei kada konkrečiai sudaryti, nei kokie konkrečiai sandoriai ir/ar sprendimai galėtų atitikti ĮBĮ įtvirtintus požymius, nepaaiškino ir nepagrindė, dėl kokių priežasčių vienokie ar kitokie sandoriai ir/ar sprendimai turėtų būti laikomi aiškiai įmonei ekonomiškai nenaudingais ir nereikalingais.
28. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pareiškėja gi nepateikė ne tik nenurodė, bet ir nepateikė įrodymų, kad nemoki BUAB „Mojo Lounge Vilnius“ sąmoningai sudarinėjo sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus ar jos veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą būtų apribotos/panaikintos. Pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės, kad BUAB „Mojo Lounge Vilnius“ turtas buvo iššvaistytas ir/arba paslėptas, todėl įmonė neteko galimybės atsiskaityti su kreditoriais, yra grindžiamas tik subjektyvia pareiškėjos nuomone, nepateikiant jokių šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių duomenų (CPK 178 straipsnis).
29. Antra, kaip teisingai pažymėjo suinteresuotas asmuo K. R., per visus 2019-2020 metus, kuomet vyko ir tebevyksta įmonės bankroto procesas, net ir betarpiškai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gavusi didžiąją dalį BUAB "Mojo lounge Vilnius" turėtų įmonės finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų už 2014-2018 laikotarpį, taip pat betarpiškai gavusi atitinkamus su įmonės veikla susijusius pirminius dokumentus iš kreditorinius reikalavimus bankroto byloje pareiškusių įmonės kreditorių, turėdama priėjimą prie viešųjų registrų duomenų ir pan., nemokumo administratorė neginčijo nei vieno iš UAB "Mojo Lounge Vilnius" iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sandorių nei actio Pauliana, nei jokiais kitais sandorių negaliojimo pagrindais, o kaip minėta, buvo Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškusi tik ieškinį K. R. dėl bankroto administravimo išlaidų atlyginimo, grindžiamą jo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, pažeidimu.
30. Trečia, kaip buvo teismo detaliai aptarta ankstesnėje šios nutarties dalyje, byloje teismui nėra pagrindo spręsti apie vienokių ar kitokių įmonei nenaudingų ir nuostolingų sandorių, lėmusių sąmoningą ir tyčinį įmonės privedimą prie nemokumo būklės, sudarymą, sąmoningai blogą įmonės valdymą ir pan. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014), tačiau narinėjamu atveju tokių veiksmų byloje nenustatyta ir neįrodyta.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įvirtinto tyčinio bankroto požymio
31. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018; 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).
33. Atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-324-915/2017).
34. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė UAB "Talismanas LT" ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p. įtvirtintą tyčinio bankroto požymį grindė ta aplinkybe, jog UAB "Mojo Lounge Vilnius", turėdama su darbo teisiniais santykiais susijusių įsiskolinimų įmonės darbuotojams bei mokestines ir VSDFV įmokų nepriemokas, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tuo pažeisdama jų eiliškumą, sumažindamas aukštesnės eilės kreditorių savo reikalavimų patenkinimo galimybes. Vis dėlto, toks nemokumo administratorės teiginys negali būti laikomas pagrįstu.
35. Kaip matyti iš BUAB „Mojo Lounge Vilnius“ bankroto bylos Nr. eB2-551-855/2020 medžiagos ir joje esančių LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019-05-14, 2019-05-15, 2019-03-28, 2019-04-23, 2019-04-03 sprendimų darbo bylose, darbo užmokesčio įsiskolinimai buvusiems įmonės darbuotojams (J. G., I. P., A. P., P. D., P. T.) iš esmės pradėjo formuotis nuo 2018 m. birželio mėnesio. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo 2019-04-25 pažymos bei VMI 2019-08 rašto nemokumo administratorei dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, pirmosios mokestinės (PVM) nepriemokos (757,05 Eur) mokėjimo terminas buvo tik 2019-01-25, o likusi didžioji nepriemokos dalis (1 519 Eur) susiformavo už 2019 m. sausio mėnesio laikotarpį. Iš bankroto byloje esančio VSDFV 2019-08-19 rašto bankroto administratorei dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo matyti, kad didžioji dalis įsiskolinimo VSDFV biudžetui (3 695 Eur) susiformavo 2019 m. I ketvirtį. Kaip matyti iš buhalterės V. B., atlikusios jai pateiktų UAB "Mojo Lounge Vilnius" buhalterinės apskaitos dokumentų analizę, Pradelstų įsipareigojimų lentelės, 2017-12-31 dienai buvę įmonės įsipareigojimai trečios eilės kreditoriams - įmonėms - per visą laikotarpį iki 2018-09-30 didėjo, ir byloje nėra jokių duomenų, kad su šiais kreditoriais būtų atsiskaitoma (be kita ko, aplenkiant aukštesnės eilės kreditorius), kad įsiskolinimai jiems tiek ženkliai, tiek apskritai mažėtų. Tai reiškia, kad 2017 m. pabaigoje turėdama ženklių pradelstų įsiskolinimų tiekėjams (įmonėms), balanso duomenimis siekiančių net 73 861 Eur, UAB "Mojo lounge Vilnius" ir toliau vykdė savo mokestines prievoles, taip pat mokėjo VSDFV įmokas bei su darbo santykiais susijusias išmokas darbuotojams, kuriems įsiskolinimai, kaip minėta pradėjo formuotis tik 2018 m. antroje pusėje ir 2019 metais, ir byloje iš esmės nėra jokių įrodymų, jog įmonė būtų teikusi prioritetą žemesnės eilės kreditoriams ar/ir kreditoriams, kurių įsipareigojimai atsirado vėliau ar buvo mažesni.
36. Taigi, teismas nagrinėjamu atveju neturi pakankamo pagrindo spręsti apie tai, kad vienokių ar kitokių kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti bei tokiu būdu konstatuoti esant ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p. aprašomą tyčinio bankroto požymį.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įvirtinto tyčinio bankroto požymio
37. Pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p. vienas iš tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių yra tas, kad įmonės teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio ar kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Nagrinėjamu atveju pareiškimą dėl BUAB „Pavianas“ bankroto pripažinimo tyčiniu nemokumo administratorė grindė ir ta aplinkybe, kad buvęs įmonės vadovas K. R., iškėlus įmonei bankroto bylą, neperdavė administratorei įmonės turto ir dokumentų.
38. Šiame kontekste teismas pažymi, kad vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir/ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo bei tyčinio bankroto buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1717-823/2017).
39. Nors nagrinėjamu atveju formaliai K. R. iš tikrųjų neperdavė nemokumo administratorei UAB "Talismanas LT" jokių įmonės dokumentų bei turto, tačiau, kaip jau buvo minėta aukščiau, de jure tokią pareigą turėjo paskutinis buvęs įmonės vadovas V. J.. Be to, kaip nurodė K. R., kaip matyti iš UAB "Mojo Lounge Vilnius" bankroto byloje Nr. eB2-551-855/2020 esančių rašytinių įrodymų - Vilniaus apskrities VMI 2019-04-25 Operatyvaus patikrinimo pažymos, 2019-03-15 Dokumentų perdavimo akto ir kaip iš esmės neneigė pati nemokumo administratorė UAB "Talismanas LT", visus turėtus bendrovės finansinės buhalterinės atskaitomybės, apskaitos ir kitus dokumentus - 2017-2017 m. laikotarpio PVM deklaracijas, VSDV duomenis, prekių perpardavimų duomenis, darbo laiko ir darbo užmokesčio žiniaraščius, ilgalaikio turto dokumentus, darbo sutartis, 2017 m. sintetinių sąskaitų žiniaraščius, 2017-2018 m. pirkimų, pardavimų dokumentus, Didžiąją knygą, avansines apyskaitas, Skolų suderinimo aktus, kitus turėtus registrus ir dokumentus - K. R. 2019-03-15, t. y. dar iki bankroto bylos UAB "Mojo Lounge Vilnius" iškėlimo, perdavė Valstybinei mokesčių inspekcijai, o pastaroji atitinkamai vėliau 2020-02-17 Bylų perdavimo - priėmimo aktu šiuos dokumentus perdavė nemokumo administratorei UAB "Talismanas LT". Byloje nėra duomenų ir įrodymų, jog K. R. dispozicijoje būtų dar kokie nors kiti dokumentai ir/ar įmonės turtas, kurie galėtų būti perduoti nemokumo administratorei, kurie turėtų esminės įtakos bankroto proceso eigai ir pan. K. R. tiek operatyvaus patikrinimo metu VMI, tiek UAB "Mojo Lounge Vilnius" bankroto byloje, tiek šiuo metu nagrinėjamoje byloje nuosekliai nurodė ir teigė, jog kitų dokumentų neturi, galimai jie yra išlikę įmonės veiklos patalpose.
40. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir apgaulingai, jog apskaitos dokumentai buvo slepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita nebuvo tvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugoti apskaitos dokumentai.
41. Teismų praktikoje pažymima, kad netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017). ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto.
42. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).
43. Aukščiau nurodytų teismų praktikos išaiškinimų kontekste pažymėtina, kad gavusi iš Valstybinės mokesčių inspekcijos visus jai ankščiau K. R. perduotus įmonės finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus bei pasitelkus buhalterę V. B. atlikusi šių dokumentų analizę, nemokumo administratorė UAB "Talismanas LT" nustatė, kad 2017-12-31 įmonės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma sudarė apie 63 926,27 Eur, kai tuo tarpu savo paties pasirašytame įmonės balanse įmonės vadovas K. R. buvo nurodęs, jog pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 73 861 Eur, t. y. yra labai panaši. Nemokumo administratorė jai perduotų įmonės dokumentų pagrindu taip pat nustatė, kad 2018-09-30 dienai įmonės pradelstų įsipareigojimų suma sudarė apie 95 274,24 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2019-09-12, 2019-11-13, 2019-12-18, 2020-01-22, 2020-03-17, 2020-04-29, 2020-07-08 nutartimis UAB "Mojo Lounge Vilnius" bankroto bylose buvo patvirtintas, o vėliau tikslintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, ir šiai dienai teismo pagal įmonės kreditorių pateiktus pirminius dokumentus (sutartis, PVM sąskaitas - faktūras, skolų suderinimo aktus ir kt.) yra patvirtinti kreditoriniai reikalavimai bendrai 91 312,26 Eur sumai, t. y. iš esmės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai atitinka K. R. dar 2019 m. VMI perduotų įmonės dokumentų pagrindu pačios nemokumo administratorės nustatytus įmonės kreditorinius reikalavimus, o tai leidžia spręsti, jog įmonės kreditoriai yra žinomi, jų reikalavimus pagrindžiantys dokumentai egzistuoja, nebuvo ir nėra apsunkintas jų nustatymas bankroto proceso metu, dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo nei bankroto administratorei, nei teismui nekilo abejonių, bankroto byloje nebuvo kilę jokių ginčų dėl kreditorinių reikalavimų buvimo, jų dydžio ir kitų aspektų (išskyrus paties K. R. kreditorinį reikalavimą, kurio (ne)patvirtinimo klausimas išspręstas įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2020-02-18 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-28 nutartimis), t. y. nepriklausomai nuo to, ar bankroto byloje būtų perduoti nemokumo administratoriui įmonės dokumentai ir turtas, nebuvo kliūčių kreditoriniams reikalavimams patvirtinti.
45. Teismas pažymi, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnio 6-8 dalys), todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto.
46. Be to, kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015, 2016-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017-01-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir kt.). Taigi, įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
47. Aukščiau nurodytų išaiškinimų kontekste, atsižvelgdamas į aukščiau teismo nustatytas ir šioje nutartyje aprašytas aplinkybes, kompleksiškai įvertinęs tiek nagrinėjamos, tiek BUAB "Mojo Lounge Vilnius" bankroto bylos Nr. eB2-551-855/2020, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo c.b. Nr. 2-3546-545/2020 medžiagą, teismas šiuo atveju neturi neabejotino pagrindo spręsti, jog BUAB "Mojo Lounge Vilnius" bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Pareiškėja UAB "Talismanas LT" nenurodė ir nepagrindė, kad BUAB „Mojo Lounge Vilnius“ bankrotas būtų suinteresuoto asmens (buvusio įmonės vadovo K. R.) netinkamų, tyčinių, blogų valdymo veiksmų pasekmė, o ne verslo nesėkmė (CPK 178, 185 straipsniai). Tokiu būdu byloje nesant pakankamai duomenų ir įrodymų, leidžiančių konstatuoti pareiškėjos nurodomus ĮBĮ 20 str. 2 d. 1, 2, 4 ir 5 p. įtvirtintus įmonės tyčinio bankroto požymius, pareiškimas dėl BUAB „Mojo Lounge Vilnius“ bankroto pripažinimo tyčiniu negali būti tenkinamas.
Dėl apribojimo teisės eiti vadovo pareigas ar būti valdymo organo nariu
48. Papildomai 2021-01-08 pateiktu prašymu nemokumo administratorė UAB "Talismanas LT" taip pat prašė K. R. taikyti sankciją - penkeriems metams apriboti jo teisę eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
49. Pagal ginčo santykiams taikytino ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.), teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.
50. Tiek anksčiau galiojęs ir nagrinėjamu atveju taikytinas, tiek ir šiuo metu galiojantis įmonių bankrotą reglamentuojantis įstatymas, o konkrečiai JANĮ 13 straipsnio 2 dalis numato galimybę teismui apriboti juridinio asmens vadovo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas tuo atveju, kai vadovas neperduoda įmonės turto ar dokumentų.
51. Aiškinant ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies nuostatas kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016). Taip pat nurodoma, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies nuostatas teismas, spręsdamas tiek suinteresuotų asmenų pateiktą prašymą taikyti įmonės vadovui teisių apribojimą, tiek tai darydamas savo iniciatyva, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).
52. Be to, Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).
53. Kadangi nagrinėjamu atveju savo prašymą taikyti buvusiam BUAB "Mojo Lounge Vilnius" vadovui K. R. tokią išimtinę sankciją, kaip teisių apribojimas, nemokumo administratorė grindė visomis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė ir pareiškimą dėl BUAB "Mojo Lounge Vilnius" bankroto pripažinimo tyčiniu, ir jokių naujų aplinkybių, argumentų ir įrodymų, kurie būtų susiję išimtinai ar papildomai būtent su šia prašoma buvusiam vadovui taikyti sankcija, teismui nenurodė ir nepateikė, tuo tarpu teismas dėl aukščiau šioje nutartyje pateiktų motyvų prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu atmeta, nėra pagrindo tenkinti ir šį išvestinį prašymą dėl teisės eiti vadovo pareigas ar būti valdymo organo nariu apribojimo K. R.. Kaip jau buvo teismo konstatuota, ištyrus bei įvertinus teisiškai reikšmingas aplinkybes, įrodymus, BUAB "Mojo Lounge Vilnius" bankroto bylos medžiagą, nėra pagrindo išvadai, jog K. R. būtų sąmoningai tyčia bloginęs iš pradžių dar mokios, o vėliau ir nemokia ĮBĮ prasme tapusios įmonės finansinę būklę, sudaręs aiškiai ekonomiškai nenaudingus bendrovei sandorius, priėmęs kreditorių interesus pažeidžiančius sprendimus ir pan., taip pat jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir apgaulingai, apskaitos dokumentai buvo slepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita nebuvo tvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugoti apskaitos dokumentai, juo labiau, kad didžiąją dalį įmonės dokumentų jis, kaip teismo minėta aukščiau, buvo perdavęs mokestinį patikrinimą atlikusiam mokesčių administratoriui (VMI) dar iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Be to, kaip jau buvo minėta aukščiau ir kaip akcentuojama teismų praktikoje, vien įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo konstatavimas savaime negali būti pakankamas pagrindas nei tyčiniam bankrotui preziumuoti, nei sankcijai - apribojimui eiti vadovo ar valdymo organo nario pareigas - taikymui. Šios pareigos neįvykdymas, konstatuotas minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3546-545/2020 tapo pagrindu taikyti buvusiam vadovui K. R. civilinę atsakomybę ir priteisti iš jo atitinkamas bankroto administravimo išlaidas nemokumo administratorei, tačiau tai per se nesuponuoja ir kitų galimų tiek turtinių, tiek neturtinių sankcijų taikymo būtinumo. Pagaliau, jokie buvusio įmonės vadovo K. R. kitokie veiksmai, kuriais būtų buvę vengiama pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip būtų trukdoma procedūroms, byloje nenustatyti ir pakankamai neįrodyti.
54. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes ir teismų praktiką, nėra pagrindo tenkinti BUAB ‚Mojo Lounge Vilnius“ nemokumo administratorės prašymą dėl teisės eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas K. R. apribojimo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškėjo BUAB „Mojo Lounge Vilnius“ nemokumo administratorės UAB "Talismanas LT" pareiškimą suinteresuotiems asmenims - bankrutavusiai ir likviduojamai dėl bankroto UAB „Mojo Lounge Vilnius“, K. R. dėl BUAB „Mojo Lounge Vilnius“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat dėl teisių eiti vadovo pareigas ar/ir būti valdymo organo nariu apribojimo taikymo atmesti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.