Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Alterna auto“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2294-781/2017, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Savas auto“ bankrotas pripažintas tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

BUAB „Savas auto“ bankroto administratorius M. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti BUAB „Savas auto“ bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintais pagrindais.Pareiškėjas nurodė, kad BUAB „Savas auto“ bankroto administratoriui pavyko rasti buvusį BUAB „Savas auto“ vadovą G. Č., tačiau pastarasis į administratoriaus raginimus perduoti įmonės turtą bei dokumentus nereagavo ir iki šiol nustatytos pareigos neįvykdė. Buvusiam BUAB „Savas auto“ vadovui už bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą buvo skirta bauda, tačiau jis taip ir neįvykdė minėtų įpareigojimų. Bendrovės dokumentai yra G. Č. žinioje, jie sąmoningai slepiami, siekiant trukdyti nustatyti bendrovės veiklą, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, taip pat siekiant turėti realią galimybę sudaryti fiktyvius sandorius, išrašyti sąskaitas atgaline data ar kitaip suklastoti buhalterinę bendrovės apskaitą. Be to, iki bankroto bylos BUAB „Savas auto“ iškėlimo, bendrovė pervedė buvusiam jos savininkui ir vadovui V. S. tam tikras pinigų sumas, todėl galimai buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos atsiskaitymų tvarkos ir (ar) buvo iššvaistytos įmonės lėšos.Suinteresuotas asmuo UAB „Alterna auto“ atsiliepime į bankroto administratoriaus pareiškimą dėl BUAB „Savas auto“ bankroto pripažinimo tyčiniu su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad bankroto administratorius nesuformulavo aiškios pozicijos, dėl kokių asmenų kaltės BUAB „Savas auto“ bankrotas pripažintinas tyčiniu. Vien aplinkybė, kad bankroto administratoriui nėra perduoti bendrovės dokumentai, negali būti pakankamas pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Suinteresuotas asmuo G. Č. atsiliepimo į bankroto administratoriaus pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pripažino BUAB „Savas auto“ bankrotą tyčiniu. Teismas konstatavo, kad G. Č., kuris vadovavo BUAB „Savas auto“, kai bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, t. y. neteikiamos finansinės atskaitomybės ataskaitos, netinkamai vykdė savo pareigas, todėl šios aplinkybės iš esmės pakanka spręsti dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio egzistavimo.Atsižvelgęs į tai, kad buvusiam BUAB „Savas auto“ vadovui (ir akcininkui) G. Č. neperdavus/neperduodant bankroto administratoriui bendrovės dokumentų, bankroto administratorius dėl jų trūkumo negali visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas pripažinti BUAB „Savas auto“ bankrotą tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.Teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog BUAB „Savas auto“ 2015 m. atliko du pavedimus buvusiam įmonės vadovui ir akcininkui V. S., nesudaro pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas, nes byloje nepateikta jokių įrodymų/ paaiškinimų, kokiu pagrindu šios lėšos buvo pervestos, kokie santykiai tuo metu siejo šiuos asmenis ir pan. Teismo vertinimu, nebuvo įrodyta, kad šiuo atveju egzistuoja ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas tyčinio bankroto požymis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo UAB „Alterna auto“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Tik perėmus įmonės dokumentus ir juos įvertinus galima daryti prielaidas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažįstamas tyčiniu, ar ne. Bankroto administratorius neišnaudojo visų galimybių, kad iš buvusio bendrovės vadovo G. Č. perimtų dokumentus. Bankroto administratorius į bylą pateikia tik antstolio dokumentą, kad antstolio siųstų dokumentų nepavyko įteikti. Tačiau tai yra akivaizdžiai nepakankamas įrodymas spręsti, kad yra atlikti visi reikalingi veiksmai, siekiant perimti bendrovės dokumentus. Neturint bendrovės dokumentų negalima kategoriškai teigti, kad UAB „Savas auto“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Vien dokumentų nepateikimas VĮ Registrų centrui nėra pakankamas pagrindas teigti, kad bendrovės buhalterinė apskaita yra tvarkoma netinkamai. Pats dokumentų neperdavimo faktas taip pat negali būti traktuojamas kaip aplaidus apskaitos tvarkymas.Bankroto byloje Nr. eB2-1556-866/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu esant analogiškai situacijai, t. y. kai bankroto administratoriui nebuvo perduoti įmonės dokumentai, ir minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad pagal tokias faktines aplinkybes nėra pagrindo bendrovės bankroto pripažinti tyčiniu. Taigi, analogiškas situacijas tos pačios kategorijos teismai vertino priešingai.Pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, ženkliai pailgėtų bendrovės bankroto procedūra.BUAB „Savas auto“ bankroto administratorius M. Ž. atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Akivaizdu, kad bankroto administratorius siekė perimti bendrovės dokumentus ir turtą: bankroto administratorius buvo nuvykęs bendrovės buveinės adresu, tačiau jokios informacijos apie bendrovę negavo; bankroto administratoriui pavyko susisiekti su bendrovės vadovu, buvo su juo susitikęs, keletą kartų kalbėjosi telefonu, siuntė elektroninius laiškus, ragino įvykdyti teismo įpareigojimą perduoti bendrovės dokumentus ir turtą. Kadangi vadovas tyčia vengia perduoti bendrovės turtą ir visus dokumentus, bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas skirti jam baudą, tačiau vadovas ir toliau nevykdo jam nustatytos pareigos. Be to, bankroto administratorius pateikė antstoliui Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą, antstoliui 2017 m. liepos 3 d. pavyko įteikti bendrovės vadovui raginimą įvykdyti teismo sprendimą, tačiau bendrovės dokumentai ir turtas iki šiol bankroto administratoriui nėra perduoti.Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovei iškeltą bankroto bylą ir jam ĮBĮ įtvirtintą pareigą per teismo nustatytą terminą perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą, sąmoningai šios pareigos nevykdo, t. y. tyčia slepia bendrovės dokumentus arba juos sunaikino, todėl nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pakanka nustatyti bent vieną iš tyčinio bankroto požymį, kad būtų galima pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Šiuo atveju teismas konstatavo, kad bendrovės vadovas, nuo 2014 m. neteikdamas Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas (netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas), taip pat be svarbių priežasčių neperdavė bankroto administratoriui bendrovės dokumentų.Pripažinus bendrovės bankrotą tyčiniu, bankroto procesas gali pailgėti, tačiau bankroto pripažinimu tyčiniu visų pirma yra siekiama užtikrinti įmonės kreditorių interesų apsaugą. Apeliantas vadovaujasi teismų praktika bylose, kurių faktinės aplinkybės nesutampa su faktinėmis aplinkybėmis nagrinėjamoje byloje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, teismui sprendus, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis (bendrovės valdymo organai netinkamai vykdė savo pareigas, dėl ko įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo tinkamai saugomi bei nebuvo perduodami laikantis teisės aktų reikalavimų) bei ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis (teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje tyčinio bankroto klausimu taip pat pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnyje detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, tačiau šie kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tokia išvada, be kita ko, darytina iš ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies, pagal kurią teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu tik esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams. Taigi, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).Pirmosios instancijos teismas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimo sprendė konstatavęs vienintelę aplinkybę, o būtent, kad Juridinių asmenų registrui nuo 2014 m. nebuvo teikiami bendrovės dokumentai; tuo tarpu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis buvo nustatytas teismui konstatavus bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šios nutarties 14 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui bei baudos dėl teismo įpareigojimo perduoti bendrovės dokumentus nevykdymo buvusiam bendrovės vadovui paskyrimo faktas, nesant byloje kitų įrodymų, nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir/ ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo. Aplinkybė dėl bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikimo Juridinių asmenų registrui taip pat pati savaime nėra pakankama bendrovės bankroto pripažinimui tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, paminėtus tyčinio bankroto nustatymo požymius konstatavo atsietai nuo ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamo tyčinio bankroto apibrėžimo, o teismo pateikti argumentai nėra pakankami teismo išvadai dėl tyčinio bankroto pagrįsti. Pareiškimą dėl tyčinio bankroto BUAB „Savas auto“ bankroto administratorius taip pat grindė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu. Iš bankroto administratoriaus pateikto bendrovės sąskaitos išrašo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. ir 7 d. pervedant lėšas (4 000 Eur) į V. S., iki 2011 m. balandžio 8 d. vadovavusio bendrovei, sąskaitą mokėjimo paskirtyse buvo nurodoma – dalinis paskolos grąžinimas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, detaliau netyrė lėšų išmokėjimo V. S. aplinkybių ir pagrindų, apsiribodamas konstatavimu, kad byloje nepateikta jokių įrodymų/ paaiškinimų, kokiu pagrindu šios lėšos buvo pervestos, kokie santykiai tuo metu siejo šiuos asmenis ir pan.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepagrįstai detaliau neanalizavo aplinkybių, susijusių su atsiskaitymu su V. S.. Iš teismo nutarties, kuria BUAB „Savas auto“ iškelta bankroto byla, matyti, kad teismas pripažino BUAB „Savas auto“ nemokumą jau pagal 2014 m. balanso duomenis. Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti tiek V. S. paaiškinimai, tiek 2007 m. birželio 1 d. paskolos sutartis bei susitarimai dėl jos pakeitimo. Paaiškinimuose V. S., be kita ko, pažymėjo, kad jam nepavyko atgauti savo į bendrovę investuotų pinigų. Tačiau byloje nenustatyta, ar įmonei išties buvo suteiktos paskolos, taip pat, ar atsiskaitant su buvusiu bendrovės vadovu nebuvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas, suponuojantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio konstatavimą. Pirmosios instancijos teismui neištyrus ir neįvertinus visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl BUAB „Savas auto“ bankroto pripažinimo tyčiniu.Kadangi pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme, o dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama didesne apimtimi naujais aspektais, išreikalaujant naujus įrodymus bei papildomus paaiškinimus, svarstant klausimą dėl kitų buvusių bendrovės vadovų, tarp jų V. S., įtraukimo į bylą, panaikinus ginčijamą nutartį, klausimas dėl BUAB „Savas auto“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl BUAB „Savas auto“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.