Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Arūno Paštuolio,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. J. ir jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo G. J., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos N. J. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla G. J. atžvilgiu nutraukta.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. T. civilinis ieškinys dėl 589 Eur turtinės žalos ir 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. T. iš G. J. priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas.

Nuspręsta G. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. J. BK 40 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tai yra, už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d., apie 17.13 val., Kaune, Panerių gatve, kryptimi nuo miesto centro link Lapių mstl., vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties pastatu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklų 9, 127, 101 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, prieš persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos į antrąją, neįsitikino, kad tai daryti saugu, įvažiavęs į antrą eismo juostą atsitrenkė į priekyje sustojusį posūkiui į kairę automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio pajudėjęs į dešinę kliudė pravažiuojantį automobilį „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Audi A6“ vairuotojui I. T. nesunkiai sutrikdyta sveikata.

2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, jog byloje ištirtų įrodymų pagrindu visiškai įrodyta, kad G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Teismas sprendė, jog įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, laiduotojos turtinę padėtį, G. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 1 metų laikotarpiui. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, rėmėsi draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje apskaičiuota transporto priemonės vidutine verte ir sprendė, kad išmokėtos turtinės žalos dydis yra pagrįstas, neprieštaraujantis teisės normoms. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas nurodė, jog nukentėjusiajam draudimo bendrovė jau atlygino 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, apskaičiuodama neturtinės žalos dydį atsižvelgė net ir į netiesioginius įvykio padarinius – tulžies akmenų poslinkį, todėl nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. T. prašo pakeisti 2025 metų vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir jo civilinį ieškinį dėl 589 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo patenkinti pilnai.

3.1. Skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) 2023-09-11 Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) teismas atmetė kaip nepagrįstą. Joje nustatyta, kad iki autoįvykio automobilis „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tvarkingas, jo rinkos vertė autoįvykio dienai sudarė 2 480,00 Eur. Po autoįvykio, kurio kaltininkas buvo G. J., automobilis buvo nepataisomai sugadintas. Todėl jam, kaip turtinės žalos atlyginimas turėjo būti išmokėta 2 480,00 Eur draudimo išmoka bei 121 Eur, kuriuos sumokėjo už autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą. Viso 2 601 Eur, o atskaičiavus jam draudimo bendrovės jau išmokėtus 2 012 Eur, galutinė turtinė žala sudaro 589 Eur.

3.2. Skunde teigiama, kad draudimo bendrovė suinteresuota kiek įmanoma mažinti draudimo išmoką, nes tai yra jos verslas ir ji teikia įvairius tik savo pozicijai naudingus argumentus. Tačiau teismas nepagrįstai atmetė jo ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas vienu atsakovo argumentu, kad nepriklausomas vertintojas automobilio rinkos vertei nustatyti nepagrįstai pasirinko lyginamuosius objektus iš Lenkijos skelbimų ir tik vieną iš Lietuvos. Nurodo, jog nepriklausomi ekspertai ir yra ta institucija, kuri savo išvadomis padeda išspręsti tarp šalių nesutarimus dėl turto vertės, todėl jų ataskaita turi būti vadovaujamasi.

3.3. Skunde pažymima, kad prieš išmokėdami draudiminę išmoką, draudimo bendrovės specialistai, telefoninio pokalbio metu informavo, kad jie jam išmokės tik už sužalotą rankos petį ir už nieką daugiau, nors visus medicininius dokumentus susijusius tulžies akmenų pašalinimo ir pačios tulžies pašalinimo operacijomis buvo jiems nusiuntęs. Taigi tik iš teismo nuosprendžio jis sužinojo, kad jie iš viso pripažįsta netiesioginius įvykio padarinius – tulžies akmenų poslinkį. Savo civiliniame ieškinyje išdėstė kuo pasireiškė patirta neturtinė žala – autoįvykio metu patirtas stresas, didelis fizinis skausmas tiek autoįvykio metu, tiek ir po jo, patirtas itin didelis nepatogumas, gydymasis ligoninės stacionaro skyriuose, iškentėtos net trys chirurginės operacijos susiuvant rankos peties sausgysles bei raumenis, taip pat šalinant pasislinkusius tulžies akmenis, bei šalinant pačią tulžį. Tulžies šalinimo operacija buvo labai komplikuota, nevyko pagal chirurgų numatytą planą, neigiamas to pasekmes jaučia iki šiol. Todėl 10 000 Eur žalos atlyginimas už visas šias patirtas kančias tikrai nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašo apeliacinį skundą atmesti.

4.1. nurodo, jog buvo apskaičiuota likutinė transporto priemonės (AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė, kadangi remonto kaina viršijo 75 % įvykio dienai buvusios automobilio vertės – automobilio remontas netikslingas. Naujos informacijos draudimo bendrovei nebuvo pateikta, o pateikta (duomenys neskelbtini) Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ataskaita), pagal kurią automobilio rinkos vertė nustatyta 2480,00 Eur sumai. BTA ekspertai transporto priemonės rinkos vertę nustatė 2133 Eur (lyginamuoju būdu peržiūrint Lietuvos rinkoje esančius skelbimus transporto priemonių, su tokiais pačiais parametrais). Transporto priemonės likutinė vertė paskaičiuota 171 Eur, o skirtumas tarp vardinės ir likutinės vertės sudarė 1 962 Eur , kurią draudimo bendrovė ir išmokėjo, taip pat papildomai išmokėdama 50,00 už transportavimą.

4.2. teigia, kad žalą, vadovaujantis eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122, 13 punktu nukentėjusio trečiojo asmens transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui (toliau kartu – turtas) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, remonto paslaugų teikėjo pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais, remonto sąmatomis ar kitais remonto išlaidų pagrindimo dokumentais, taip pat atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus.

4.3. pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių naujų argumentų, dėl ko neturtinė žala turėtų būti įvertinta 10 000 Eur, be jokių motyvų teigdamas, jog draudiko atlyginta 6 000 Eur žala nėra pakankama jo dvasiniams išgyvenimams ir patirtam stresui atlyginti. Draudimo bendrovė vertindama neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumą, liekamuosius reiškinius, gydymo ir reabilitacijos laikotarpį, gydytojų prognozes, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, taip pat į padaryto nusikaltimo pobūdį (neatsargus nusikaltimas), į suformuotą teismų praktiką dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais neturtinę žalą įvertino būtent tokia pinigine satisfakcija. Draudimo bendrovėje buvo atsižvelgta ir į aplinkybę dėl tulžies akmenų operacijos, nors tai ir nėra tiesioginė avarijos pasekmė, tačiau įvertino, jog įvykis galėjo išprovokuoti šiuos simptomus, todėl į juos taip pat atsižvelgta atlyginant neturtinę žalą. Iš sveikatos išrašų nematyti, jog operacija buvo sudėtinga, kaip nurodo pats nukentėjęs asmuo, kaip matyti iš išrašo, dinamikoje paciento būklė gerėjo, uždegiminiai ir cholestaziniai rodikliai mažėjo. Manytina, kad reikalavimas atlyginti dar papildomai 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti yra prieštaraujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams, kadangi bendra suma neturtinei žalai sudarytų net 10 000 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiojo emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, nukentėjusiajam nebuvo nustatytas neįgalumo lygis, taip pat nėra jokių duomenų apie komplikacijas.

5.1. nukentėjusiojo I. T. atstovas advokatas R. Š. prašė apeliacinį skundą tenkinti, nurodė, jog I. T. rėmėsi nepriklausomo eksperto išduota pažyma, kurioje konstatuojama kad yra didesnė materialinė žala padaryta autoįvykio metu. Draudimo bendrovė yra suinteresuota, kad būtų išmokėtas mažesnis draudimas. Įskaičiuojant patirtą žalą, nepriklausomo eksperto bendrovė gali remtis ne tik Lietuvos lyginamaisiais pavyzdžiais, kas ir buvo padaryta. Dėl neturtinės žalos, nurodo, jog po smūgio įvyko ir šalutiniai padariniai, t. y. pajudėjo tulžies akmenys, buvo kritinė situacija, jam atliktos trys chirurginės operacijos ir galiausiai jam buvo pašalintas visas organas – tulžis.

5.2. prokurorė Rita Mikalauskienė prašė apeliacinį skundą atmesti, nurodė, jog automobilių rinkos vertės visoje Europos Sąjungoje skiriasi, Lenkijoje automobiliai yra brangesni, todėl apskaičiuojant automobilio vertę remtis skelbimais ne Lietuvos yra neteisinga. Dėl neturtinės žalos nurodė, jog ta suma paremta rekomendacijomis ir teismų praktika, žinoma kiekvienas atvejis turi būti individualizuojamas, siekiant atlyginti žalą kiek įmanoma priimtiniau už patirtus nepatogumus. Psichologinių pasekmių nebuvo nustatyta, nedarbingumo ar neįgalumo lygis nebuvo nustatytas. Sužalojimas nepalietė jokių gyvybiškai svarbių organų, nebuvo galvos traumos. 6 000 Eur suma yra nemaža, 10 000 Eur suma mokama bylose, kai atvejai yra arti sunkaus sveikatos sutrikdymo. Šiuo atveju atlyginta žala yra teisinga ir proporcinga tam padarytam sužalojimui, kuris buvo padarytas.

5.3. atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. J. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė prašė apeliacinį skundą atmesti, nurodė, jog vien jau užsienio lyginamųjų pavyzdžių paėmimas sudaro pagrindą, jog nukentėjusysis tokiu būdu bando praturtėti. Įvertinus automobilį brangiau, kai Lietuvoje jį galima nusipirkti pigiau, nukentėjusysis iš eismo įvykio tiesiog pasipelnytų. Nukentėjusiajam nepateikus jokių argumentų dėl kainos pagrįstumo Lietuvos rinkoje, kalbėti kad draudimo bendrovės apskaičiuota žala yra neteisinga nėra jokio pagrindo. Dėl neturtinės žalos, dėl raiščių plyšimo, patirtos operacijos sukėlė nepatogumų ir iš dokumentų matyti, kad buvo reabilitacija. Draudimas vertindamas neturtinę žalą išmokėjo 6 000 Eur, ši suma atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sužalojimas yra priskirtas prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Teigiama, kad buvo komplikacijos, kad gydymas nebuvo sklandus, tačiau tokių duomenų byloje nėra, nei šiandien tokie duomenys buvo pateikti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. T. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. J. kaltė, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio klausimą, skundu prašo nuosprendį pakeisti ir priteisti jam visą civiliniu ieškiniu prašomą priteisti žalos dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl turtinės žalos.

7. Byloje yra kilęs ginčas dėl turtinės žalos dydžio nustatymo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu turtinės žalos dydžiu, su draudimo bendrovės automobilio vertės apskaičiavimu ir teigia, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje nustatytu automobilio vertės dydžiu. Byloje nėra ginčo, jog draudimo bendrovė turi pareigą atlyginti nukentėjusiajam žalą už sugadintą automobilį, todėl spręstinas ginčo klausimas ar nukentėjusysis pagrįstai prašo priteisti papildomą 589 Eur turtinės žalos atlyginimo sumą. Apeliantas nurodo, jog 589 Eur turtinę žalą sudaro 121 Eur, kuriuos jis sumokėjo už autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą, ir 468 Eur skirtumas, tarp jo pateikto vertinimo automobilio vertės 2 480,00 Eur ir draudimo bendrovės jau išmokėtos jam 2012 Eur sumos.

8. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12-23 straipsniai). TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.

9. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – ir taisyklės) 13 punktas, iš esmės atkartodamas TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį, nustato, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.

10. Taigi, tiek TPVCAPDĮ, tiek taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą.

11. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl automobilio sugadinimo nukentėjusiajam turtinei žalai atlyginti draudimo bendrovės buvo išmokėta 2 012 Eur. Draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje nurodė, kad draudimo išmoka automobiliui apskaičiuota iš rinkos vertės minusavus likutinę transporto priemonės vertę (2 133 Eur - 171 Eur = 1 962 Eur). Tačiau nukentėjusysis, nesutikdamas su draudimo bendrovės nustatyta automobilio rinkos verte, pateikė teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad transporto priemonės „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 480,00 Eur, tuo tarpu draudimo bendrovės nustatyta automobilio rinkos vertė - 2 133 Eur.

13. Pažymėtina, kad tiek draudimo bendrovė 2023 m. rugsėjo 25 d. raštu dėl priimto sprendimo įvykio byloje Nr. ITCA/23/014629, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiojo pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įvertino ir dėl jos pateikė aiškius ir logiškus argumentus, pagrindžiančius kodėl minėta ataskaita nesivadovavo. Kaip kasacinis teismas yra išaiškinęs, teisės aktai draudikui numato pareigą ne tik apskaičiuoti mokėtino žalos atlyginimo sumą, bet ir pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019). Nukentėjusiajam pateikus draudikui įrodymus, kuriais jis grindžia didesnį nei draudikas apskaičiavo, žalos dydį, draudikui perėjo pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos mokėti skirtumą tarp jo nustatytos žalos dydžio ir prašomos atlyginti žalos dydžio sumos, ką šiuo atveju, apygardos teismo manymu, draudikas teisingai ir padarė (priimdamas 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą dėl nukentėjusiojo pateiktos ataskaitos, tinkamai pagrįsdamas nustatytą draudimo išmoką, nurodydamas transporto priemonės vidutinę vertę iš Lietuvos skelbimų). Pabrėžtina, kad nukentėjusysis neįrodė, jog būtent tokio kaip jo automobilio Lietuvos skelbimuose rasti nėra įmanoma, ką taip pat paneigė draudimo bendrovė savo vertės nustatymui radusi tinkamų panašių automobilių Lietuvos skelbimuose. Šiuo atveju apygardos teismas visiškai pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, jog draudimo bendrovės išmokėtos turtinės žalos dydis yra pagrįstas, neprieštaraujantis teisės normoms. Pažymėtina, jog toliau apygardos teismo aptariami teisės aktai tiek, kiek jie liečia skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl nesivadovavimo nukentėjusiojo pateikta vertinimo ataskaita. Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašo II skyriaus 8 punkte nurodyta, kad bazinė vertė nustatoma atliekant rinkos kainų tyrimą arba vadovaujantis transporto priemonių kainų žinynais. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau - Metodika) 49¹punktas nustato, kad vertindamas apgadintą transporto priemonę vertintojas gali vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos atlikti vertintojų ir vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaigos patvirtintu Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašu tik tais atvejais, kai vertinimui atlikti nepakanka viešai skelbiamų rinkos duomenų. Šios Metodikos 28 punktas nustato, kad Vertintojas vertindamas atsižvelgia į vertinimo sritį bei tikslą ir surenka duomenis apie: 1) vertinamo turto arba verslo buvimo vietos ekonominius, socialinius rodiklius; 2) vertinamo turto arba verslo rinkos konjunktūrą ir finansavimo sąlygas; 3) vertinamo turto arba verslo teisinį režimą (nuosavybės teisė, kitos daiktinės teisės, juridiniai faktai, specialios naudojimo sąlygos ir kt.); 4) turto arba verslo plėtros galimybes ir (arba) alternatyvų panaudojimą. Pagal Metodikos 29 punktą vertintojas vertindamas naudojasi informacija, kuri jam yra pateikta ir (arba) viešai prieinama, rodanti padėtį iki turto arba verslo vertinimo dienos ir vertinimo metu. Pagal Metodikos 30 punktą vertintojas vertindamas ataskaitoje nurodo surinktų ir naudotų duomenų šaltinius. Metodikos 56 punktas įtvirtina, kad lyginamuoju metodu nustatoma turto rinkos vertė. Kai rinkoje nėra pastaruoju metu įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių arba kai analogiško arba panašaus turto sandorių kainos reikšmingai svyruoja, taip pat jei nėra informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, lyginamasis metodas netaikomas ir išvada dėl vertinamo turto vertės neformuluojama, šiais atvejais turto vertinimas atliekamas taikant kitą turto vertinimo metodą (Metodikos 63 punktas). Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio nuostatas, turto vertė nustatoma laikantis, tame tarpe, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarčių laisvės, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo, teisinio apibrėžtumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų.

14. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ automobilio rinkos vertei nustatyti nepagrįstai pasirinko lyginamuosius objektus iš Lenkijos skelbimų ir tik vieną iš Lietuvos, nors kaip matyti iš draudimo bendrovės pateikto automobilių sąrašo, Lietuvos rinkoje buvo pakankamai lyginamųjų objektų. Pažymėtina, kad Lietuvos ir Lenkijos kainos, pragyvenimo lygiai, infliacija, paklausos ir pasiūlos lygiai bei jų pokyčiai, rinkos aktyvumai, pardavimo kiekiai, palūkanų normos ir valiutų kursų kaita, gamybos ir vartojimo dinamikos, nėra tapatūs, įtakojami pirmiausia konkrečios šalies ekonomikos pobūdžio ir lygio. Atsižvelgiant į tai, draudimo bendrovė pagrįstai pasirinko automobilio „Audi A6“ lyginamuosius pavyzdžius iš jo buvimo vietos - Lietuvoje esančių skelbimų, kas rodo, jog draudimo bendrovės pasirinktas automobilio „Audi A6“ vertės nustatymo kriterijus yra objektyvesnis nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes automobilių, tame tarpe „Audi A6“ kainos Lietuvoje ir Lenkijoje skiriasi dėl daugelio aukščiau nurodytų ekonominių priežasčių. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad nagrinėjamu atveju vidaus rinkoje (Lietuvoje) buvo pakankamai lyginamųjų objektų, laikytina nepagrįsta, neteisinga ir nesąžininga įtraukti lyginamuosius objektus iš tarptautinės rinkos, šiuo atveju iš Lenkijos, kur automobilių kainos yra aukštesnės. Be to, pažymėtina, kad nukentėjusiojo pateikta automobilio vertinimo ataskaita kritiškai vertintina ir ja nesivadovautina ir dėl to, kad šios ataskaitos pažymoje apie bazinę transporto priemonės rinkos vertę nurodyta prieštaringa ir neaiški informacija dėl paskaičiuotos automobilio vertės pažymint, jog: 1) duomenys apie transporto priemones surinkti iš automobilių pardavimo aikštelių bei spaudoje skelbiamos informacijos apie parduodamas transporto priemones, automobilių kainų žinynų ir interneto svetainių, tačiau kaip matyti iš joje esančios lentelės bei visos ataskaitos, jos priedų - duomenys surinkti tik iš interneto svetainių, todėl neaišku kokie kiti duomenys buvo surinkti iš pardavimo aikštelių, spaudos, kainų žinynų; 2) lyginamųjų objektų iš Lenkijos skelbimų kaina nurodyta įvertinus transportavimo į Lietuvą išlaidas, kas rodo, jog nurodyta automobilių kaina yra mažesnė, tačiau nenurodžius konkrečiai minėtų transportavimo išlaidų dydžio, nėra galimybės nustatyti kokia iš tikrųjų yra šių automobilių kaina. Pažymėtina, kad nors nukentėjusiojo pateiktoje ataskaitoje nurodoma, jog automobilio bazinės vertės nustatymui buvo atlikti Lietuvos ir aktyvių Europos valstybių rinkų tyrimai, tačiau kaip matyti iš ataskaitos tik vienas lyginamasis objektas buvo iš Lietuvos rinkos, kiti penki iš Lenkijos rinkos, o daugiau jokių kitų Europos valstybių rinkų nebuvo tirta, kas rodo selektyvų objektų pasirinkimą. Be to, iš nukentėjusiojo ataskaitos matyti, jog šį vertinimą atlikę vertintojai Lietuvos interneto svetainėse (www.autogidas.lt, www.autoplius.lt, www.autobilis.lt) nerado lyginamųjų objektų, tačiau kaip matyti iš draudimo bendrovės pateikto automobilių sąrašo, lyginamieji objektai parinkti būtent iš šių interneto svetainių (www.autogidas.lt, www.autoplius.lt), kuriose nukentėjusiojo pateiktą ataskaitą atlikę vertintojai nerado lyginamųjų objektų. Tai taip pat patvirtina selektyvų, neobjektyvų lyginamųjų objektų parinkimą. Dar daugiau, ši nukentėjusiojo užsakymu atlikta ataskaita neatitinka Metodikos 28 punkto reikalavimų, nes parenkant lyginamuosius objektus iš Lenkijos rinkos, neįvertinti vertinamo turto buvimo vietos ekonominiai, socialiniai rodikliai, vertinamo turto rinkos konjunktūra. Tai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo pateikta ataskaita negali būti laikoma kaip atitinkanti objektyvumo, teisingumo, sąžiningumo bei teisės aktų reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja nesivadovavo (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnis, Metodikos 28 punktas).

15. Dėl apelianto prašomų priteisti 121 Eur, kuriuos jis sumokėjo už autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą, apygardos teismas pažymi, kad šios išlaidos yra nuostoliai, susiję su žalos įvertinimu pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą. TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nukentėjęs asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padaryto žalos dydžio nustatymo. Tačiau dėl turto vertinimo patirtos išlaidos atlyginamos esant dviem sąlygom: kai draudikas neįvykdė savo pareigos apžiūrėti turtą ir kai vertinimo išlaidos atitinka rinkos kainas. Draudikas savo pareigą apžiūrėti (fiziniu ar nuotoliniu būdu) įvykio metu sugadintą turtą turi per minėto įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Todėl kiekvienu atveju reikia nustatyti, ar draudikas įvykdė jam įstatymo suteiktą pareigą apžiūrėti sugadintą turtą. Nagrinėjamu atveju draudikas nevengė apžiūrėti nukentėjusiajam priklausančio automobilio bei nepažeidė jam TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, todėl nėra pagrindo nukentėjusiajam priteisti jo iniciatyva atlikto vertinimo išlaidų.

16. Įvertinant teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, šioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos.

17. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

18. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

19. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

20. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis patirtos neturtinės žalos dydį įvertino 10 000 Eur suma. Iš jų 6 000 Eur jam atlygino draudimo bendrovė, todėl civiliniu ieškiniu prašė papildomai iš civilinio atsakovo priteisti 4 000 Eur. Pirmos instancijos teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą įvertino 6 000 Eur ir papildomos sumos iš draudimo bendrovės nepriteisė. Tačiau apeliaciniu skundu šis pirmosios instancijos teismo nustatytas dydis ginčijamas ir prašoma nustatyti 10 000 Eur neturtinės žalos dydį, priteisiant papildomą 4000 Eur neturtinės žalos sumą. Šiuo atveju apeliacinio skundo reikalavimas dėl 4 000 Eur papildomos neturtinės žalos priteisimo iš esmės motyvuojamas tuo, kad autoįvykio metu buvo patirtas stresas, didelis fizinis skausmas tiek autoįvykio metu, tiek ir po jo, patirtas itin didelis nepatogumas, gydymasis ligoninės stacionaro skyriuose, iškentėtos trys chirurginės operacijos susiuvant rankos peties sausgysles bei raumenis, taip pat šalinant pasislinkusius tulžies akmenis, bei šalinant pačią tulžį, tulžies šalinimo operacija buvo labai komplikuota, nevyko pagal chirurgų numatytą planą, neigiamas to pasekmes jaučia iki šiol.

21. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas savo nuosprendyje išsamiai aptardamas vieną iš neturtinės žalos kriterijų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi. Pagal pastaruoju metu susiformavusią teismų praktiką, tokiose bylose paprastai priteisiama nuo 500 Eur iki 5 000 Eur, išimtiniu atveju priteista 11 500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-459-511/2015, 2K-95-222/2017, 2K-201-895/2020, 2K-191-942/2021, 2K-132-942/2021, 2K-9-976/2022). Pavyzdžiui, kasacinėse bylose Nr: 2K-821/2007 (1448 Eur – krūtinkaulio lūžimas), 2K-44/2008 (2896 Eur – žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), 2K-68/2008 (11500 Eur– dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-171/2008 (1158 Eur – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyšimas), 2K-382/2008 (2896 Eur – krūtininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (2896 Eur – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 2316 Eur – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 1448 Eur – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokštele ir varžtais), 2K-64/2009 (3396 Eur – sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas), 2K-111/2009 (2027 Eur – galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumušimas bei patempimas; 2027 Eur – galvos smegenų sukrėtimas), 2K-129/2009 (1158 Eur – galvos smegenų sukrėtimas), 2K-179/2009 (2816 Eur – poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl dešinės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios būklės lankėsi ir pas psichoterapeutę), 2K-207/2009 (1158 Eur – muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-386/2009 (5792 Eur – muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje su kraujosruva dešinės pusės viršutiniame voke, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-401/2009 (1083 Eur – galvos sumušimas su potraumine tarpšonkauline neuralgija, dešinio peties sumušimas), 2K-168/2010 (2316 Eur – sumušta krūtinės ląsta, pasekmes dėl sužalojimo nukentėjusioji jautė beveik 2 mėnesius), 2K-200/2010 (2896 Eur – dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki šiol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą, ypač vasarą, dėl likusių randų), 2K-215/2010 (1948 Eur – kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas), 2K-277/2010 (1685 Eur – dešinės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki šiol skauda koja, geria vaistus), 2K-280/2010 (2896 Eur – skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas), 2K-288/2010 (3396 Eur – muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, kojose), 2K-97/2012 (868 Eur – padarytas krūtinės sumušimas su kairės pusės 9-ojo šonkaulio lūžimu), 2K-548/2012 (2654 Eur – šonkaulio ir delnakaulio lūžimai), 2K-372-942/2015 (2027,34 Eur – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), 2K-288-511/2015 (2 896,2 Eur – plėštinė dešinio kelio žaizda su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krūtinės ląstos pusėse), 2K-372-942/2015 (2 027,34 Eur – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai) 2K-252-677/2015 (3 475 Eur – galvos, abiejų kojų sužalojimus, vienos kojos kelias buvo sutraiškytas, po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai, iki šiol nukentėjusysis jaučia skausmą, nebegali aktyviai sportuoti), 2K-95-222/2017 (1 300 Eur – galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda dešinėje ausyje, dešinio raktikaulio petinio galo panirimas; 1 600 Eur – krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės 11-o šonkaulio lūžiu, kairio plaučio sumušimu, lydimais kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, stuburo kaklinės dalies 1-2 slankstelių panirimas (tokios atlygintinos neturtinės žalos sumos nustatytos, be kita ko, atsižvelgiant ir į vairuotojos didelį neatsargumą (KET 157 punkto reikalavimo pažeidimą), 2K-211-895/2018 (2 896,2 Eur – paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairio peties, abiejų riešų, klubo ir abiejų kelių srityse, kairiojo alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidutinio sėdmens raumens plėšimas, kairio peties ir riešo sąnarių kontraktūros). Pastebėtina, kad didesnės sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nusikaltimo metu yra sužalojama gyvybiškai svarbūs organai – galva ir joje esantys organai (akys, nosis ir kt.), stuburas bei vidaus organai, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, nukentėjusiajam nustatomas dalinis darbingumo bei dalyvumo lygis, ar dėl sužalojimo išsivystė gretutinės ligos (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-417/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-46-898/2024). Aptartos įprastai nustatomų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti ribos yra orientacinės, jos gali būti bei yra peržengiamos priklausomai nuo konkrečiu atveju teismų nustatomų reikšmingų aplinkybių.

22. Nagrinėjamu atveju, skundžiamu teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. T. nustatyta 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma akivaizdžiai viršina aukščiau minėtų priteistinų piniginių sumų ribas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose, kuomet sveikata sutrikdoma nesunkiai.

23. Byloje nustatyta, jog G. J. sukelto eismo įvykio metu nukentėjusysis I. T. patyrė kairio dvigalvio žasto raumens ilgosios sausgyslės dalinį plyšimą, kairio viršdyglinio ir podyglinio raumenų pilną plyšimą, be to, nukentėjusysis nurodo, kad nors specialisto išvadoje Nr. G 2468/2023 (02) nurodoma, kad gydymas dėl diagnozuotos pūslės akmenligės, tulžies latakų uždegimo su 2023 m. rugpjūčio 30 d. autoįvykiu nesusijęs, tačiau yra visiškai aišku, kad būtent smūgis autoįvykio metu ir išsaukė tulžies akmenų poslinkį, ko pasėkoje jau sekančią dieną po autoįvykio prasidėjo labai skausmingas, su itin aukšta kūno temperatūra uždegimas. Dėl to I. T. buvo atliktos dvi chirurginės operacijos - pašalinti akmenys, o vėliau teko ir pašalinti visą organą - tulžį.

24. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas I. T. neturtinės žalos dydį, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsižvelgė į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, pažymėdamas, jog nukentėjusysis dėl neteisėtų G. J. veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, ilgą sveikimą po operacijų, tačiau ir psichologinius išgyvenimus, jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl sausgyslės ir raumenų plyšimo, o gydymasis dėl diagnozuotos tulžies pūslės akmenligės, tulžies latakų uždegimo su 2023 m. rugpjūčio 30 d. autoįvykiu nesusiję, nors draudimo bendrovė tai įvertino, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo emocinė pusiausvyra dėl jo patirtų sužalojimų buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui. Pirmos instancijos teismas vertino, jog atsižvelgus į minėtas aplinkybes, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, prašomas priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų.

25. Apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamo nuosprendžio argumentams ir išvadai dėl prašomos neturtinės žalos dydžio ir papildomai pažymi, jog dėl neatsargių nusikalstamų G. J. veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl eismo įvykio I. T. buvo patyręs sužalojimus, jam buvo atliktos kelios operacijos. Nekyla abejonių, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. T. dėl eismo įvykio patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, didelių ir nemalonių gyvenimo pokyčių, gyvenimo kokybės sumažėjimą dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Visgi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog itin sunkių liekamųjų šio sveikatos sutrikdymo padarinių I. T. nebuvo konstatuota, įvykio metu nebuvo sužaloti gyvybiškai svarbūs jo organai, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, apie jo prarastą dalyvumą, nėra duomenų, jog nukentėjusiojo emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, nukentėjusiajam nebuvo nustatytas neįgalumo lygis, taip pat nėra jokių duomenų apie komplikacijas. Svarbu tai, kad draudimo bendrovė apskaičiuodama neturtinės žalos dydį atsižvelgė net ir į netiesioginius įvykio padarinius – tulžies akmenų poslinkį, o duomenų, kad minėta tulžies operacija buvo sudėtinga, su komplikacijom, kaip nurodo pats nukentėjęs asmuo, nepateikta.

26. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs skundžiamame nuosprendyje nurodytų ir šioje nutartyje aptartų neturtinės žalos nustatymo kriterijų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nukentėjusiajam nustatytas 6 000 Eur neturtinės žalos dydis šiuo atveju yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiojo sveikatos bei gyvenimo praradimus ir išgyvenimus ir šis dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, atitinka kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neprieštarauja pirmiau minėtai teismų praktikai, yra racionalus ir nepažeidžia priešingų pusių interesų pusiausvyros. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nusikalstama veika padarytos atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė vadovaudamasis minėtomis neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis ir pagal šioje konkrečioje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie netinkamai išspręstą atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą tokios išvados nepaneigia. Taigi, įvertinus neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių visumą, tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. T. apeliacinio skundo dėl neturtinės žalos padidinimo nėra pagrindo.

27. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. T. apeliacinis skundas atmestinas, paliekant galioti skundžiamą nuosprendį pilna apimtimi.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir bylinėjimosi išlaidų.

28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. balandžio 30 d. pažymą Nr. APD-2025-05247, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. J., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Neringa Grubliauskienė teikė antrinę teisinę pagalbą I. T. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 58,33 Eur.

29. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. T. skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš G. J. išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. T. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš G. J. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.