Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d., po 17.00 val., važiavo nuo Kauno centro link (duomenys neskelbtini). Važiavo pirma eismo juosta, eismas vyko antroje eismo juostoje. Pastebėjo, kad eismas antroje juostoje prilėtėjo. Neatsimena, kokiu greičiu važiavo. Staiga prieš jį iš kitos eismo juostos išvažiavo „Volkswagen“ automobilis. Siekdamas išvengti susidūrimo, pasuko vairą į kairę pusę ir atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį. Nuėjo iki nukentėjusiojo, paklausė, ar jam viskas gerai, jis nusiskundimų neturėjo, nesimatė kraujo ar kitų sužalojimų, abu stovėjo ir kalbėjo. Tuomet paskambino 112 ir laukė pareigūnų. Visi įvykyje dalyvavę asmenys buvo blaivūs. Policijos pareigūnai pasakė kaltinamajam, kad jis yra kaltas, nes atsitrenkė į automobilio galą. Vairavo automobilį „Opel Insignia“, atsitrenkė į automobilį „Audi A6“. Pripažįsta, kad netinkamai bandė išvengti kliūties, pasirinko netinkamą greitį. Savo elgesį vertina kaip neatidų ir netinkamą. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo žmoną. Jų santykiai yra geri, jam svarbi jos nuomonė. Jai apie įvykį papasakojo tą pačią dieną, paskambino laukdamas policijos.

Be kaltinamojo G. J. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis I. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d., apie 17.10 val. vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Buvo šviesus paros laikas. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve kryptimi link kelio A1. Transporto priemonėje važiavo vienas. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę pravažiavo apie tris šimtus metrų tiesiai antra eismo juosta ir sustojo vietoje, kur galima apsisukti. Stovėdamas praleidinėjo transporto priemones, važiuojančias priešinga kryptimi tiesiai. Prieš sustodamas toje vietoje, kur reikia apsisukti, aiškiai matė, kad pirmoje eismo juostoje prie važiuojamosios dalies dešinio krašto jokios transporto priemonės nestovėjo. Prastovėjus 10-15 sekundžių pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Akimirksniu automobilis šiek tiek pasisuko dešiniau ir kliudė pirma eismo juosta, iš dešinės pusės pravažiuojantį juodos spalvos automobilį „VW Passat“. Automobilyje buvo įrengtas vaizdo registratorius ir yra užfiksuoti eismo įvykio momentai. Dėl automobilio apgadinimų sunkiai pavyko išlipti iš savo transporto priemonės. Priėjo nepažįstama mergina, teiravosi ar reikalinga medikų pagalba. Atsisakė medikų pagalbos. Mergina sakė, kad matė, kaip įvyko eismo įvykis, nes važiavo ta pačia kryptimi, kaip ir automobilis, kuris trenkėsi į nukentėjusiojo stovinčio automobilio galinę dalį. Mergina sakė, kad automobilis „Opel“ važiavo dideliu greičiu. Ar prieš smūgį automobilis „Opel“ atlikinėjo kokius nors persirikiavimo manevrus, kalbos nebuvo. Apsidairęs pamatė, kad stovi apgadintas priekine dalimi automobilis „Opel Insignia“. Priėjo prie šio automobilio. Šalia automobilio stovėjo vyrukas, kurio pasiteiravo, kas nutiko. Vaikinas pasakė, kad vairavo automobilį „Opel Insignia“, nepastebėjo stovinčio automobilio ir atsitrenkė į jį. Aplinkui buvo prisirinkę daug žmonių, sustoję daug transporto priemonių. Priėjo du vyrukai, kurie kalbėjo lietuviškai, bet buvo akivaizdu, kad jie yra užsieniečiai. Apie eismo įvykio kilimo aplinkybes su tais vyrais nekalbėjo, jie tik sakė, kad nukentėjusiojo automobilis kliudė jų automobilio kairę pusę. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, nes neturėjo deklaracijos lapų, du automobiliai buvo stipriai apgadinti. Atvykus policijos pareigūnams parodė vaizdo registratoriaus vaizdo įrašą ir jie pasakė, kad viskas čia yra aišku. Įvykio vietoje susipildė Eismo įvykio deklaracijas - du lapus. Matavimai jokie važiuojamosios dalies įvykio vietoje nebuvo atliekami. Tos pačios dienos vakarą savarankiškai kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą - Kauno ligoninę. Dar įvykio vietoje, kai praėjo kelios valandos, vis labiau įsiskaudėjo ranką, tačiau reikėjo pasirūpinti nevažiuojančiu automobiliu, todėl į gydymo įstaigą kreipėsi susitvarkęs šiuos reikalus. Kauno ligoninės priėmime buvo atlikti tyrimai, tačiau jokių rimtesnių sužalojimų nekonstatuota, buvo išleistas į namus gydytis ambulatoriškai. Po paros laiko sukilo aukšta temperatūra, buvo savaitgalis, visą laiką pragulėjo namuose. Medikamentais nusimušė temperatūrą ir pirmadienį nuvyko pas savo šeimos gydytoją į VšĮ Kauno miesto poliklinika Dainavos padalinyje. Tą dieną labai skaudėjo dešinį šoną. Atlikus kraujo tyrimą buvo kuo skubiau liepta važiuoti į Kauno klinikas. Atvykus į Kauno klinikų priėmimą, atlikus papildomus tyrimus paguldytas į stacionarą dėl tulžies pūslės uždegimo. Ligoninėje pragulėjo apie savaitę laiko. Visą laiką labai skaudėjo kairę ranką, sakė apie tai gydytojams. Atsakyta, kad skyrius, kuriame guli, nesusijęs su traumomis, jokie papildomi tyrimai dėl rankos skausmų nebuvo atliekami. Išėjęs iš ligoninės pasidarė magnetinio rezonanso tyrimą ir tada paaiškėjo kairės rankos skausmai - įvairūs raumenų ir sausgyslių plyšimai. Spalio mėnesį atlikta rankos operacija. Sausio mėnesį atlikta tulžies operacija, kurios metu pašalinta tulžis. Dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu, kreipėsi į draudimo bendrovę „BTA“, kur eismo įvykio metu buvo draustas automobilis „Opel Insignia“. Šiai dienai yra atlyginta dalis turtinės žalos, t. y. dėl sugadinto automobilio, nors jo pilnai netenkina ši gauta draudimo išmoka. Už rankos sužalojimą paskaičiuota ir atlyginta 6000 eurų žala (1 t., b. l. 154–156).

Liudytojas A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. vairavo Kauno mieste automobilį „VW Phaeton“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Kartu automobilyje važiavo sūnėnas D. Č.. Pamena, kad jau buvo laikas link vakaro. Pradžioje važiavo keliu A1 ir nusileidęs nuokalne įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve kryptimi link (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta. Matė, kad kiek toliau, priekyje jo vairuojamo automobilio, toje pačioje antroje eismo juostoje važiavęs automobilis „Audi“ pradeda stabdyti. Pažvelgė pro galinio vaizdo veidrodėlį ir aiškiai matė, kad pirma eismo juosta nėra atvažiuojančių automobilių, todėl įjungė dešinio posūkio signalą ir persirikiavo į pirmąją eismo juostą. Matė, kad priekyje važiavęs automobilis „Audi“ pilnai sustojo, nes ketino sukti į kairę ar apsisukti. Kai jau susigretino su automobiliu „Audi“, išgirdo automobilio padangų cypimą ir išgirdo trenksmą. O paskui pamatė, kaip jam iš kairės stovėjęs automobilis „Audi“ sujudėjo ir atsitrenkė į jo pravažiuojančio automobilio kairę pusę. Sustabdė savo vairuojamą automobilį prie dešinio važiuojamosios dalies krašto ir su sūnėnu išlipo iš automobilio. Eidamas link apgadintų automobilių matė, kad iš automobilio „Audi“ vairuotojo vietos išlipo vyras, o iš automobilio „Opel“ - jaunas vaikinas. Automobilis „Opel“ prieš įvykstant eismo įvykiui tikrai turėjo važiuoti labai dideliu greičiu, nes atsitrenkimas į automobilio „Audi“ galinę dalį buvo labai stiprus. Įvykio vietoje nei vienas iš vairuotojų nesiskundė, kad blogai jaučiasi. Automobilio „Audi“ vairuotojas paskambino ir iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams jie visi paaiškino situaciją, kaip kas nutiko. Policijos pareigūnai dar peržiūrėjo automobilio „Audi“ salone įrengtos vaizdo stebėjimo kamera užfiksuotą vaizdo įrašą. Policijos pareigūnai pasiūlė susipildyti eismo įvykio deklaraciją, ką jie visi trys, transporto priemonių vairuotojai, ir padarė. Automobilio „Opel“ vairuotojas neprieštaravo, kad būtent jo veiksmai sukėlė eismo įvykį. Eismo įvykio metu automobiliu „Opel“ važiavo tik vairuotojas, keleivių nebuvo. Dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu, atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę, kur tuo metu buvo draustas automobilis „Opel“. Padaryta žala pilnai atlyginta, niekam pretenzijų neturi (1 t., b. l. 137–138).

Liudytoja A. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. vasaros pabaigoje, tikslaus laiko nurodyti negali, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), važiavo Kaune, (duomenys neskelbtini) gatve kryptimi link (duomenys neskelbtini). Laikas buvo tarp 14.00 val. ir 17.00 val. - antroji dienos pusė. Automobilyje važiavo viena. Puikiai pamena, kad važiavo antra eismo juosta, nes jai kelio atkarpa puikiai pažįstama, žinojo, kad ties tiltu yra vykdomi kelio darbai. Tikrai niekur neskubėjo. Aiškiai matė, kad priekyje važiuoja kitos transporto priemonės, kurios lėtina greitį. Pradėjo lengvai stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę. Po akimirkos pamatė, kad pirma eismo juosta važiavęs automobilis, kuris važiavo tikrai labai dideliu greičiu, persirikiavo į antrą eismo juostą, tarytum norėdamas įlįsti tarp kitų transporto priemonių ir trenkėsi į priekyje esančio automobilio galinę dalį. Eismo įvykis įvyko per 1-2 automobilius, važiavusius priekyje liudytojos antra eismo juosta. Matė, kad pirma eismo juosta tuo momentu pravažiavo tamsios spalvos automobilis ir sustojo prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Matė, kad iš automobilio išlipo vyrai, kurie tikrai nebuvo lietuviai - kitataučiai. Tie vyrai priėjo prie eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių. Matydama, kaip įvyko eismo įvykis, liudytojai susidarė įspūdis, tarytum automobilis, kuris atliko persirikiavimo manevrą iš pirmos eismo juostos į antrą ir atsitrenkė į kito automobilio galinę dalį, bei kitataučių automobilis lenktyniavo. Iš savo automobilio neišlipo. Labai iš lėto pravažinėjo pro apgadintus automobilius. Matė, kad iš pirmojo automobilio, kurio buvo apgadinta galinė dalis, vairuotojo vietos buvo išlipęs vyras. Ji jo paklausė ar viskas gerai, ar iškviesta policija. Jis pasakė, kad viskas gerai. Aiškiai matė, kad vyras yra tikrai išsigandęs, nes atrodė, kad jam sunku susivokti, kas čia nutiko. Liudytoja nuvažiavo namo. Apie 19.00 val. važiavo į miesto centrą pro įvykio vietą. Matė, kad įvykio vietoje dar buvo apgadintas automobilis galine dalimi. Prie jo stovėjo vyras, o aplink jį - matyti kitataučiai vyrai. Sustojo, pasiteiravo, ar viskas gerai. Vyras, lietuvis, pasakė, kad taip, nors jai buvo akivaizdu, kad jis yra ištiktas šoko. Negali tiksliai nurodyti, kuriuo momentu paliko savo kontaktus automobilio, kurio buvo apgadinta galinė dalis, vairuotojui - iš karto po įvykio ar kai vėliau važiavo pro įvykio vietą. Puikiai pamena, kad sakė vyrui, jog matė kaip įvyko eismo įvykis. Parašė vyrui žinutę, kad pas jį liktų jos kontaktas (1 t., b. l. 133–135).

Liudytojas V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. dirbo Reagavimo valdyboje vyresniuoju tyrėju. Buvo darbo dienų, kai dirbdavo kartu su K. P., patruliuodavo Kauno mieste. Įvykį, dėl kurio yra apklausiamas, prisimena nelabai aiškiai. Žino, kad buvo šviesus paros laikas, galimai vasara, kai atvyko su kolege į (duomenys neskelbtini), netoli pakilimo į kelią A1, kur buvo įvykęs eismo įvykis. Važiuojamojoje dalyje stovėjo apgadintas automobilis „Audi“, važiuojamosios dalies krašte - automobilis „VW Phaeton“. Pamena, kad pastarojo automobilio vairuotojas ir keleivis buvo, galimai, romų kilmės vyrai. Policijos pareigūnai į įvykio vietą kviesti buvo dėl to, jei gerai prisimena, kad vairuotojai nesutarė dėl kaltės. Įvykio vietoje buvo peržiūrėtas trumpas vaizdo įrašas iš registratoriaus, kuriame buvo matyti, kaip automobilis „Audi“ (nustatyta įvykio vietoje) sustoja, o po akimirkos šis automobilis pastumiamas į priekį. Negali nurodyti, kurio automobilio vairuotojas įvykio vietoje sakė, kad nespėjo sustoti. Būdamas įvykio vietoje aiškinosi eismo įvykio kilimo aplinkybes. Tikrai nekilo jokių abejonių, kad eismo įvykį sukėlė automobilio, kuris atsitrenkė į automobilio „Audi“ galinę dalį, vairuotojo veiksmai. Kokį automobilį vairavo tas asmuo eismo įvykio metu, pasakyti negali, nes nepamena. Ar į įvykio vietą buvo atvykę daugiau policijos pareigūnų, nepamena. Tikrai žino, kad eismo įvykio dalyviai susipildė Eismo įvykio deklaracijas, ginčų tarp vairuotojų nebeliko. Pasiteiravus įvykio dalyvių, ar reikalingi medikai, visi atsakė, kad nereikia. Esant būtinumui vėliau kreipsis savarankiškai (1 t., b. l. 140–141).

2023 m. rugsėjo 18 d. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas I. T. pareiškimas Nr. 20-AP-8378 su prašymu atnaujinti eismo įvykio tyrimą. Pablogėjus vyro sveikatai po įvykio jis kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, gulėjo ligoninėje (1 t., b. l. 28).

Iš 2023 m. rugpjūčio 30 d. eismo įvykio deklaracijų matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. apie 17.13 val., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo trys transporto priemonės. Dokumente nurodyti transporto priemonių vairuotojai. Abiejose deklaracijose automobilio „Opel Insignia“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. J. savo parašais patvirtino, jog yra atsakingas už padarytą žalą (1 t., b. l. 29, 30).

Iš 2024 m. sausio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Nubraižytas įvykio vietos planas, prie tyrimo medžiagos pridėta įvykio vietos internetinė nuotrauka. Įvykio vietoje niekas nerasta ir niekas nepaimta (1 t., b. l. 31–33).

Iš sudarytų fotolentelių matyti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių išoriniai sugadinimai (1 t., b. l. 34–54).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad užfiksuoti automobilių „Opel“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir „Vokswagen Phaeton“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimai, transporto priemonių vairuotojai ir savininkai (1 t., b. l. 55).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2468/2023 (02) matyti, jog I. T. konstatuota kairio dvigalvio žasto raumens ilgosios sausgyslės dalinis plyšimas, kairio viršdyglinio ir podyglinio raumenų pilnas plyšimas. Gydymasis dėl diagnozuotos tulžies pūslės akmenligės, tulžies latakų uždegimo su 2023 m. rugpjūčio 30 d. autoįvykiu nesusiję. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio dvigalvio žasto raumens ilgosios sausgyslės dalinio plyšimo, kairio viršdyglinio ir podyglinio raumenų pilno plyšimo I. T. sveikata buvo sutrikusi daugiau 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 100–105).

Iš 2024 m. vasario 19 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė I. T., sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 62–65).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas G. J. dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, kai dėl jo įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, pasitvirtino.

Kaltinamojo kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai. Jis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d., apie 17.10 val. vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve kryptimi link kelio A1. Transporto priemonėje važiavo vienas. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę pravažiavo apie tris šimtus metrų tiesiai antra eismo juosta ir sustojo vietoje, kur galima apsisukti. Stovėdamas praleidinėjo transporto priemones, važiuojančias priešinga kryptimi tiesiai. Prieš sustodamas toje vietoje, kur reikia apsisukti, aiškiai matė, kad pirmoje eismo juostoje prie važiuojamosios dalies dešinio krašto jokios transporto priemonės nestovėjo. Prastovėjus 10-15 sekundžių pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Akimirksniu automobilis šiek tiek pasisuko dešiniau ir kliudė pirma eismo juosta, iš dešinės pusės pravažiuojantį juodos spalvos automobilį „VW Passat“. Išėjęs iš ligoninės pasidarė magnetinio rezonanso tyrimą ir tada paaiškėjo kairės rankos skausmai - įvairūs raumenų ir sausgyslių plyšimai. Spalio mėnesį atlikta rankos operacija.

Taip pat kaltinamojo G. J. kaltę patvirtina ir liudytojų A. A., A. P., V. P. parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusiajam eismo įvykio metu padarytų sužalojimų mastą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2468/2023 (02), kurioje nurodyta, kad I. T. konstatuota kairio dvigalvio žasto raumens ilgosios sausgyslės dalinis plyšimas, kairio viršdyglinio ir podyglinio raumenų pilnas plyšimas. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

G. J. veikė neatsargia kaltės forma, nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai (pagal atitinkamas teisės normas sudarantys baudžiamosios veikos sudėtį), nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis G. J., 2023 m. rugpjūčio 30 d., apie 17.13 val., (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo miesto centro link (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 285, pažeidė Kelių eismo taisyklų 9, 127, 101 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, prieš persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos į antrąją, neįsitikino, kad tai daryti saugu, įvažiavęs į antrą eismo juostą atsitrenkė į priekyje sustojusį posūkiui į kairę automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio pajudėjęs į dešinę kliudė pravažiuojantį automobilį „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Audi A6“ vairuotojui I. T. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais veiksmais G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kaltinamasis G. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis neteistas (1 t., b. l. 179), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 173–177), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nėra registruotas (1 t., b. l. 168), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 170), dirba (1 t., b. l. 171), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 30). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Būti laiduotoja byloje pateikusi prašymą N. J. – kaltinamojo sutuoktinė – nurodė, kad kaltinamasis G. J. yra jos sutuoktinis, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Jų santykiai yra geri, beveik niekada nekonfliktuoja, jis atsižvelgia į jos nuomonę, labai vertina jos nuomonę. Su sutuoktiniu bendrauja kiekvieną dieną. Jeigu teismas paskirtų užstatą, jį sumokėtų, yra įsitikinusi, kad užstatas sugrįžtų atgal.

N. J. neteista (2 t., b. l. 34), administracine tvarka bausta, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 35–37), dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 33).

Dėl patirtos turtinės žalos apskaičiavimo (sudaužyto nukentėjusiojo asmeninio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis I. T. kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“. Iš jam pateiktos 2023 m. rugsėjo 11 d. Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 22309016 matyti, kad iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. autoįvykio jo automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tvarkingas, jo rinkos vertė autoįvykio dienai sudarė 2480 Eur. Kadangi autoįvykio metu automobilis buvo nepataisomai sugadintas, nukentėjusiajam, kaip turtinės žalos atlyginimas ir turi būti išmokėta 2480 Eur suma. Taip pat, kaip patirtą turtinę žalą, jis įvertina ir 121 Eur, kuriuos sumokėjo „(duomenys neskelbtini)“ už Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr.22309016. Viso I. T. patirta turtinė žala sudaro 2601 Eur. Atskaičiavus realiai draudimo bendrovės išmokėtą 1962 Eur draudimo išmoką, jis reiškia 639 Eur dydžio civilinį ieškinį dalyje dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo.

Patirtą visą neturtinę žalą nukentėjusysis įvertina 10 000 Eur. Šia suma jis įvertina savo patirtą stresą, didelį fizinį skausmą tiek autoįvykio metu, tiek ir po jo, iškentėtas medicinines operacijas, bei itin didelį nepatogumą, gydymąsi ligoninės stacionariniuose skyriuose, bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl autoįvykio jam buvo konstatuota kairio dvigalvio žasto raumens ilgosios sausgyslės dalinis plyšimas, kairio viršdyglinio ir podyglinio raumenų pilnas plyšimas. Dėl šio sužalojimo jam buvo atlikta kairės rankos peties chirurginė operacija, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat, nors specialisto išvadoje Nr. G 2468/2023 (02) nurodoma, kad gydymas dėl diagnozuotos pūslės akmenligės, tulžies latakų uždegimo su 2023 m. rugpjūčio 30 d. autoįvykiu nesusijęs, tačiau yra visiškai aišku, kad būtent smūgis autoįvykio metu ir išsaukė tulžies akmenų poslinkį, ko pasėkoje jau sekančią dieną po autoįvykio prasidėjo labai skausmingas, su itin aukšta kūno temperatūra uždegimas. Dėl to I. T. buvo atliktos dvi chirurginės operacijos - pašalinti akmenys, o vėliau teko ir pašalinti visą organą - tulžį. Ši operacija buvo komplikuota, sudėtinga, nevyko pagal planą, dėl to neigiamas pasekmes jis jaučia iki šios dienos. Taigi realiai dėl minimame autoįvykyje patirtų sužalojimų, jis patyrė iš viso net tris chirurgines operacija, ilgą laiką buvo nedarbingas, negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo. Todėl neturtinės žalos dalyje nukentėjusysis reiškia 10 000 Eur civilinį ieškinį. Atskaičiavus draudimo bendrovės jam išmokėtą 6000 Eur žalos atlyginimą, galutinį ieškinį, susijusį su neturtine žala, reiškia 4000 Eur sumai (2 t., b. l. 44–46).

Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiojo atstovas, advokatas Rytis Šimkus nurodė, kad civilinį ieškinį pakoregavo, sumažino jį 50 Eur, todėl prašo priteisti I. T. 589 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.