Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistiesiems J. L., R. K., jų gynėjams advokatams Egidijui Grigaravičiui, Vidmantui Baumilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. L., nuteistojo R. K. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Tomo Uldukio (toliau – prokuroras) apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

– J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, o pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, J. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė –laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 68² straipsniu, J. L. atimta teisė 2 (dvejus) metus dirbti valstybės tarnyboje. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, J. L. taikytas turto konfiskavimas ir iš jo nuspręsta išieškoti 1 240 Eur.

– R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

J. L. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, todėl didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo, bei pasikėsino įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino – turėdamas tikslą ją platinti, t. y. eidamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas, siekdamas turtinės naudos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 3 d., iš anksto susitaręs su ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytu asmeniu, už 140 Eur atlygį į (duomenys neskelbtini) pataisos namus pažadėjo įnešti ir perduoti čia bausmę atliekančiam nenustatytam nuteistajam mobilaus ryšio telefoną. R. M., veikdama (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančio A. B. nurodymu, 2017 m. gegužės 3 d. mobilaus ryšio telefoną kartu su 140 Eur, skirtų J. L., supakavo į siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš UAB „Omniva LT“ paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), išsiuntė į UAB „Omniva LT“ paštomatą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodydama J. L. naudojamą mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kaip gavėjo. J. L. 2017 m. gegužės 5 d. iš nurodyto paštomato paėmė siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), su joje esančiais 140 Eur, juos pasiliko sau, o mobiliojo ryšio telefoną įnešė į (duomenys neskelbtini) pataisos namus bei perdavė bausmę atliekančiam nenustatytam nuteistajam.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 22 d., iš anksto susitaręs su ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytu asmeniu, pažadėjo už 400–500 Eur atlygį įnešti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ir perduoti čia bausmę atliekančiam nenustatytam nuteistajam mobiliojo ryšio telefonus. R. M., veikdama(duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančio A. B. nurodymu, 2017 m. gegužės 22 d. supakavo į siuntą Nr. (duomenys neskelbtini)mobiliojo ryšio telefonus kartu su 400–500 Eur, skirtų J. L., kurią iš UAB „Omniva LT“ paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), išsiuntė į UAB „Omniva LT“ paštomatą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodydama J. L. naudojamą mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kaip gavėjo. J. L. 2017 m. gegužės 24 d. iš paminėto paštomato paėmė siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), su joje esančiais 400–500 Eur, juos pasiliko sau, o mobiliojo ryšio telefonus įnešė į (duomenys neskelbtini) pataisos namus bei perdavė laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nenustatytam nuteistajam.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. rugpjūčio 7 d., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo bei teismo metu nenustatytu asmeniu, pažadėjo už 700–800 Eur atlygį įnešti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ir perduoti čia bausmę atliekančiam nenustatytam nuteistajam draudžiamus turėti daiktus: planšetinį kompiuterį ir mobiliojo ryšio telefonus. R. M., veikdama (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančio A. B. nurodymu, 2017 m. rugpjūčio 7 d. supakavo į siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) planšetinį kompiuterį ir mobiliojo ryšio telefonus kartu su 700–800 Eur, skirtų J. L., ir iš UAB „Omniva LT“ paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), išsiuntė į UAB „Omniva LT“ paštomatą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodydama J. L. naudojamą mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kaip gavėjo. J. L. 2017 m. rugpjūčio 9 d. iš šio paštomato atsiėmė siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), pinigus pasiliko sau, o planšetinį kompiuterį ir mobiliojo ryšio telefonus įnešė į (duomenys neskelbtini) pataisos namus bei perdavė bausmę atliekančiam nenustatytam nuteistajam.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. rugpjūčio 13 d. iš anksto susitaręs su ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytu asmeniu, pažadėjo už 2 500 Eur įnešti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ir perduoti čia bausmę atliekančiam nenustatytam nuteistajam labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino. Turint šį tikslą, 2017 m. rugsėjį, nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens R. K. įgijus labai didelį kiekį – 18,031 g – narkotinės medžiagos – heroino ir supakavus ją į išorinio maitinimo šaltinio „Canyon“ korpusą bei 2 500 Eur, skirtų apmokėti J. L., už jo įnešimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ir perdavimą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, R. K., padedant Ž. S., kuris nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, 2017 m. rugpjūčio 13 d. iš UAB „Omniva LT“ paštomato, (duomenys neskelbtini), išsiuntė siuntą į UAB „Omniva LT“ paštomatą, esantį (duomenys neskelbtini). Po to. J. L., 2017 m. rugsėjo 14 d., 11.56 val., į jam priklausančio UAB „Tele2“ individualaus apmokėjimo plano „Pildyk“ SIM kortelės abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo įstatyta į jo naudojamą mobilųjį telefoną „Samsung SM-J510FN/DS“ gavęs UAB „Omniva LT“ trumpąją SMS žinutę apie siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) pristatymą ir jos saugojimą šiame paštomate (saugykloje), 2017 m. rugsėjo 19 d., apie 7.15 val., atvyko prie paminėto paštomato, ir surinkęs UAB „Omniva LT“ atsiųstoje žinutėje nurodytą paštomato saugyklos apsaugos kodą 562851, leidžiantį atrakinti saugyklą ir atsiimti siuntą, paėmė ją, tačiau nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinės medžiagos įgijimu nebaigė, nes 2017 m. rugsėjo 13 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, išėmė siuntoje buvusį išorinį maitinimo šaltinį „Canyon“ CNE-CPB1300Q, su jame buvusia narkotine medžiaga ir pakeitė analogišku išoriniu maitinimo šaltiniu be narkotinės medžiagos.

Tokiais savo veiksmais J. L. pažeidė – (duomenys neskelbtini) pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto įstaigos direktoriaus 2017 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1-74 7 punktą, (duomenys neskelbtini) pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus nuostatų, patvirtintų įstaigos direktoriaus 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1-332, II skirsnyje numatytus pagrindinius šio skyriaus uždavinius, t. y. 5, 6, 7, 10, 13 ir 14 punktus, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 51 punktą, Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 172, 2 priede numatytą, 2002 m. spalio 1 d. pasirašytą Pasižadėjimą – ir padarė didelės neturtinės žalos valstybei, bei valstybės vardu veikiančiam juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini) pataisos namams, nes minėtais neteisėtais veiksmais sumenkino (duomenys neskelbtini) pataisos namų, kaip valstybinės įstaigos, privalančios kontroliuoti joje laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų elgesį, įvaizdį, diskreditavo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, dirbančio pataisos įstaigoje, vardą, jo neteisėtas veikimas turėjo tiesioginių neigiamų pasekmių normaliam šios įstaigos darbui, nes sudarė pagrindą susiformuoti nuteistųjų tarpe nuostatoms apie galimybę apeiti draudimus ir apie įstaigos nesugebėjimą užtikrinti jų izoliavimą.

R. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, gabeno ir siuntė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, o būtent: turėdamas tikslą platinti narkotinę medžiagą, 2017 m. rugsėjį, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 13 d., nenustatytoje vietoje bei iš ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatyto asmens, įgijo labai didelį kiekį – 18,031 g – narkotinės medžiagos – heroino, ją supakavo į išorinio maitinimo šaltinio „Canyon“ korpusą, kurį kartu su 2 500 Eur, skirtų apmokėti (duomenys neskelbtini) pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniajam inspektoriui J. L., už šio maitinimo šaltinio su viduje paslėpta narkotine medžiaga įnešimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ir perdavimą bausmę atliekančiam nenustatytam asmeniui, sudėjo į dėžutę nuo fotoaparato „Olympus“, kurią ketino siųsti per UAB „Omniva LT“ siuntų terminalą į (duomenys neskelbtini). R. K., 2017 m. rugsėjo 13 d. pasitelkęs Ž. S., nieko nežinojusį apie daromą nusikalstamą veiką, nurodė išsiųsti paruoštą siuntą per UAB „Omniva LT“ savitarnos siuntų terminalą. Tam automobiliu „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) siuntinį su narkotine medžiaga neteisėtai gabeno iki „Maxima“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), ten susitiko ir paėmė Ž. S., vėliau šį siuntinį nugabeno iki parduotuvės „RIMI“, esančios (duomenys neskelbtini), kur Ž. S. „SEB“ bankomate į V. R. „SEB“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė R. K. paduotus 10 Eur, skirtus siuntai išsiųsti ir apmokėti. Vėliau narkotinę medžiagą gabeno iki UAB „Omniva LT“ siuntų terminalo, esančio (duomenys neskelbtini), kur Ž. S. apie 13.42 val., padedant R. K., banko kortele siuntų terminale apmokėjo už siuntos pristatymą, ir nurodė R. K. duotą kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi J. L., bei išsiuntė siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), su joje esančia narkotine medžiaga į UAB „Omniva LT“ siuntų terminalą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau narkotinė medžiaga į (duomenys neskelbtini) pristatyta nebuvo, nes 2017 m. rugsėjo 13 d. pareigūnai, atlikdami veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, išėmė siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusius išorinį maitinimo šaltinį „Canyon“ su jame esančia narkotine medžiaga – 18,031 g heroino.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis J. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – jį išteisinti. Nuteistasis skundą grindžia šiais argumentais:

Apskųstasis teismo nuosprendis neteisėtas bei nepagrįstas, priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikant nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, kad teisingumą vykdo tik teismas, bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įsiteisėjusiu nuosprendžiu, visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, dėl kiekvienos veikos turi būti atskleistas asmens kaltės turinys ir, kad siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, ne visada tikslinga veiką pripažinti nusikaltimu ir taikyti griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Nuosprendyje išdėstytos apkaltinančios aplinkybės yra tik formaliai perkeltos iš kaltinamojo akto, jų neindividualizuojant ir nekonkretizuojant, nenurodant kaip jos patvirtina nusikalstamos veikos sudėtį, tiesiog perrašant didžiąją dalį ikiteisminio tyrimo protokolų. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad byloje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nuteistajam inkriminuotų veikų požymiai, tačiau tokie teiginiai niekaip konkrečiai nepagrįsti ir neindividualizuoti.

Nuteistasis jam inkriminuotų veikų nepadarė, su nuteistaisiais jokių artimesnių ar neleistinų ryšių nepalaikė, draudžiamų daiktų (mobilaus ryšio telefonų, jų priedų, SIM kortelių ir kt.) į pataisos namus nenešė ir neperdavė, niekada negalvojo apie narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, nešiojimą ar platinimą, nieko nežinojo apie 2017 m. rugsėjo 19 d. 7.15 val. paštomate buvusios siuntos turinį, joje esančią narkotinę medžiagą bei jos kiekį, nebendrininkavo su R. K. ar kitais asmenimis. Apeliantas dirbo pagal savo pareiginę instrukciją ir vykdė kitus savo vadovybės nurodymus, t. y. bendravo su nuteistaisiais, rinko informaciją apie galbūt esamas ar būsimas nuteistųjų rengiamas nusikalstamas veikas ir t.t. Nuteistieji, jo kolegos ir kiti pareigūnai ir asmenys jo pravarde jokia nevadindavo, negirdėjo, tik kai jis ateidavo į savo aptarnaujamą lokalinį sektorių, stebėtojai pranešdavo švilpimais ir rėkimu, kad ateina „dėdė J.“, arba „mentai“.

Pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į jo objektyvius paaiškinimus, taip pat į tai, kad kriminalinė žvalgyba nuo 2017 m. gegužės žinojo apie nusikalstamas veikas, tačiau nusikalstamus veiksmus nutraukė ne 2017 m. gegužės 24 d. ar 2017 m. rugpjūčio 9 d., ar tariamai įnešant į pataisos namus, ar tariamai perduodant daiktus nuteistajam, o tik 2017 m. rugsėjo 19 d. atsiimant siuntą, nors kriminalinės žvalgybos veiksmai sankcionuoti nuo 2017 m. birželio 4 d. Tokie pareigūnų veiksmai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kurią netoleruotinas skatinimas, pasyvumas, iškart neužkirtimas kelio paskesnėms nusikalstamoms veikoms. Byloje nėra jokių apelianto telefoninių, radijo ryšio pokalbių, video medžiagos apie jį pataisos namų teritorijoje, nors tą postą, kai jis buvo prie nuteistųjų parduotuvės filmuodavo kamera.

Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino: kad jis negalėjo kėsintis perduoti jokių narkotinių medžiagų, nes nieko nežinojo apie jas ar jų kiekius, jis nei rengėsi, nei kėsinosi daryti kokią tai nusikalstamą veiką; kad nors tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytas siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), tačiau bylos duomenimis siunta buvo pristatyta į paštomatą, esantį (duomenys neskelbtini); kad siunta buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) esantį paštomatą, tačiau prieš tai ji buvo kelis kartus apžiūrėta (duomenys neskelbtini), po to išgabenta į (duomenys neskelbtini); kad pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) poėmį atliko tyrėjas A. B. nedalyvaujant kitiems nesuinteresuotiems asmenims; kad paimtas siunčiamas maišelis nesupakuotas ir neužklijuotas, siuntimo kodas padarytas tušinuku, nepridėta nuotraukų nors rašyta, jog fotografuota bei filmuota; kad ant svarstyklių buvo padėtas neaiškus turinys; kad „Omniva“ atsakyme į reikalavimą Kalėjimų departamento Imuniteto skyriui nurodė vienodus siuntų numerius, siuntimo laikus, tačiau skirtingus siuntėjus.

Apygardos teismas, grįsdamas kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, rėmėsi liudytojo V. L. parodymais, tačiau nepašalino prieštaravimų, esančių tarp jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Be to, nors liudytojas ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kelis kartus, tačiau prie bylos pridėtas tik vienos apklausos protokolas. V. L. tvirtino, kad jis iš nuteistojo kelis kartus įgijo kelis mobiliojo ryšio telefonus, tačiau tokių jo parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Byloje nebuvo apklausti V. L. apklausoje paminėti asmenys (G. A. ir „K.“), neva gaudavę telefonus iš „Dramblio“ (apelianto). Tokia aplinkybė nėra užfiksuota nei liudytojo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, ji neminima ir kaltiniame, nes, jeigu apeliantas platino telefonus V. L., tuomet, nuteistojo vertinimu, jam suformuluotame kaltinime turėjo būti nurodyta, jog tai jis darė ne su nenustatytais asmenimis, o su V. L.. Taigi, teismas, priimdamas prieš jį apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes iš tiesų nė vienas byloje esantis dokumentas ir apklaustas liudytojas nepatvirtino kaltinimo aplinkybių, kad jis kuriam nors nuteistajam būtų perdavęs mobilaus ryšio telefoną ar nors su kuriuo kalbėjęsis apie kokias nors narkotines medžiagas arba jų įgijimą.

Nuteistasis du kartus priėmė siuntas ir iš vienos siuntos kelis telefonus bei 300 Eur pasiliko sau, tačiau kartu pažymi, jog iš anksto apie siuntų turinius, R. K., A. K. ir Ž. S. veiksmus, V. R. vardu atliktus pavedimus, nieko nežinojo, su R. M. dėl siuntų nesitarė, su ja jokiomis ryšio priemonėmis nebendravo. Apeliantas su nuteistuoju A. B. kalbėjo tik apie darbo įrankius, tačiau jokių jam draudžiamų daiktų: telefonų, planšetinių kompiuterių jam nenešė ir neperdavė.

Apeliaciniame skunde nuteistojo R. K. gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį, kurioje R. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – R. K. išteisinti. Gynėjas skundą grindžia šiais argumentais:

Apskųstasis teismo nuosprendis neteisėtas bei nepagrįstas, neatitinka teismų praktikoje pateiktų jo turiniui keliamų reikalavimų, nėra tinkamai argumentuotas, t. y. jame nėra atliktas įrodymų vertinimas, nenurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai: nuosprendyje aprašyta dalis byloje esančių įrodymų, nenurodant, kokias konkrečiai faktines aplinkybes šie įrodymai patvirtina ar paneigia ir kokios teismo išvados jais remiantis darytinos, nenurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nepasisakyta dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo.

Tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų nuostatos garantuoja, kad kiekvienas nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių abejonių nekeliančių įrodymų, kurie patvirtintų R. K. kaltę padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuota, kad teismai konstatuodami, jog buvo padarytos kelios veikos, turi nustatyti kiekvienos jų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį, draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK 260 straipsnio 3 dalyje kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis neteisėtai įgijo, gabeno ir siuntė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis faktu, kad toks kiekis paminėtos medžiagos buvo rastas išorinio maitinimo šaltinyje „Canyon“, tačiau netyrė aplinkybių, kaip šios atsirado siuntoje, ar duomenys apie siuntoje buvusią narkotinę medžiagą, gauti įstatymo nustatyta tvarka. Tokių aplinkybių nepatvirtina reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokoluose esantys duomenys. Šie dokumentai surašyti 2017 m. rugsėjo 13 d., šią dieną taip pat surašytas ir Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas, kuriame konstatuota, jog logistikos centre paimta ir apžiūrėta pašto siunta, tuo tarpu, išorinis maitinimo šaltinis apžiūrėtas tik 2017 m. rugsėjo 14 d. Tokios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl paminėtuose dokumentuose nurodytų duomenų gavimo teisėtumo.

R. K. turėjo sąsajų su byloje minimu siuntiniu, tačiau jis jokiame nusikaltime nedalyvavo, t. y. jokiomis narkotinėmis medžiagomis nedisponavo. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. R. K. pripažino, kad jis paėmė siuntinį, jį gabeno, prisidėjo prie išsiuntimo, tačiau tokie veiksmai nesuteikė pagrindo teismui spręsti apie tiesioginės tyčios požymių buvimą šiuose jo veiksmuose arba kad tokie veiksmai patvirtina, jog jis suprato, kad siuntinyje yra labai didelis heroino kiekis ir tai žinodamas jį gabeno bei prisidėjo prie siuntimo norėdamas, jog narkotinės medžiagos pasiektų adresatą.

Teismas nustatė, kad R. K. labai didelį narkotinių medžiagų kiekį įgijo tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje bei iš nenustatyto asmens, tačiau konkrečiu atveju byloje nesurinkta nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurie būtų leidę teismui daryti neabejotiną išvadą, jog jis neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Aplinkybės, kad nuteistasis paėmė ir gabeno siuntinį, padėjo Ž. S. sumokėti už jo siuntimą, nėra tie tarpiniai faktai, kuriuos sujungus į loginę grandinę galima būtų daryti vienintelę išvadą, jog R. K. iš tikrųjų žinojo, kokį siuntinį paima, gabena ir padeda išsiųsti, juolab žinojo apie labai didelį heroino kiekį. Ant išorinio maitinimo šaltinio nerasti jokie R. K. pėdsakai. Tai leidžia manyti, kad nuteistasis neapžiūrėjo nei dėžutės, nei joje buvusio maitinimo šaltinio. R. K. būste nebuvo rasta nei heroino, nei išorinių maitinimo šaltinių, nei detalių, išimtų iš tokio šaltinio, nei medžiagų, kurių pagalba būtų galima taip sudėti tą šaltinį po narkotinių medžiagų paslėpimo. Siuntos svoris taip pat neleidžia nustatyti nei siuntos turinio, nei narkotinių medžiagų kiekio. Taigi, joks bylos informacijos šaltinis nepatvirtina, kad R. K. buvo pranešta, jog siuntinyje yra ne tik pinigai, kuriuos jis pats matė, bet ir narkotikai. Nuosprendyje nurodyta, kad siuntinys buvo skirtas kitam nuteistajam J. L., kuris jį turėjo perduoti nenustatytam asmeniui, tačiau R. K. nebuvo kaltinamas veikęs bendrininkų grupe su J. L., nebuvo nustatyta, jog jie būtų bendravę ir pan.

R. K. teistas net kelis kartus, tačiau visos tos veikos, dėl kurių įvykdymo jis buvo pripažintas kaltu, nebuvo susijusios su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Liudytojas A. B., žinantis R. K. daug metų, teisme patvirtino, kad R. K. yra vagis, o ne prekeivis narkotikais. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo užfiksuoti tam tikri nuteistojo ryšiai su (duomenys neskelbtini) PN bausmę atliekančiu O. V., tačiau pastarasis nebuvo nei kaltinamas, nei teisiamas šioje baudžiamojoje byloje, todėl daryti išvadą, kad jų bendravimas buvo kriminalinio pobūdžio ir nuteistasis yra susijęs su siuntinyje buvusiu heroinu, nėra pagrindo. R. K. sąsajų su siuntoje rasta narkotine medžiaga neįrodo ir bylos duomenys, kad siuntos išsiuntimu rūpinosi liudytoju apklaustas Ž. S.. Taigi, byloje nesurinkta duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad nuteistasis bent abstrakčiai suvokė, jog disponuoja labai dideliu kiekiu heroino.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. S., kuris iš pradžių buvo pripažintas įtariamuoju, parodė, kad jis nežinojo, jog siuntinyje buvo narkotinė medžiaga. Jis nepatvirtino ir kad R. K. žinojo apie siuntoje esantį heroiną. Liudytojas matė maišelyje buvusią dėžutę, ant kurios buvo nupieštas fotoaparatas, tačiau dėžutės turinio jis nematė. Anot Ž. S., jam tik kilo įtarimas, kad siuntoje gali būti telefonai arba narkotikai, bet R. K. jam nepasakė, kas yra siuntinyje. Kita vertus, net ir nustačius, kad R. K. taip pat galėjo įtarti, jog siuntinyje yra heroino, toks įtarimas nesuteikia pagrindo spręsti apie tiesioginės tyčios požymių buvimą jo elgesyje. Liudytojo įtarimai nėra tie duomenys, kurie gali pagrįsti asmeniui pareikštą kaltinimą. Be to, jo aiškinimai, kad R. K. padėjo liudytojui paštomate išsiųsti siuntinį, prieštarauja objektyviai tiesai. Byloje esančiame vaizdo įraše matyti, kad jam padeda ne R. K.. Ž. S. parodė, kad R. K. jam siūlė išangėje įnešti į (duomenys neskelbtini) PN narkotikus. Teisme tapo aišku, kad tokiu būdu perduoti narkotines medžiagas neįmanoma, nes Ž. S. galėtų su kuriuo nors nuteistuoju susitikti tik trumpalaikio pasimatymo, kuris vyksta stebint pareigūnams ir per stiklo pertvarą, metu. Antra vertus, liudytojo pasakojimas apie R. K. reakciją sužinojus, kas buvo rasta siuntinyje, tik sustiprina manymą, kad nuteistajam buvo didelė staigmena žinia apie siuntoje buvusį labai dideli narkotinės medžiagos kiekį.

Teismas taip pat neteisingai nurodė, kad R. K. paskutinį kartą teistas 2018 m. birželio 18 d. pagal BK 180 straipsnio 2 ir 3 dalis. Už šiuos nusikaltimus Vilniaus miesto apylinkės teismas jam buvo paskyręs laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams. Kaltinamajame akte nurodyta, kad kardomoji priemonė – suėmimas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro 2019 m. vasario 14 d. nutarimu buvo panaikinta, nes tuo metu R. K. (duomenys neskelbtini) PN atlikinėjo bausmę, o 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuteistasis iš (duomenys neskelbtini) PN buvo lygtinai paleistas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendis buvo apskųstas ir byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu R. K. paskyrė bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams bei 6 (šešiems) mėnesiams. Subendrinęs šią bausmę su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, teismas nustatė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams. Į šią bausmę įskaičiavo kitais nuosprendžiais paskirtas bei atliktas bausmes. Be to, R. K. buvo nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu už 2017 m. birželio 11 d. įvykdytą nusikalstamą veiką. Šiuo nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bausmė. Visos bausmės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi subendrintos, į bausmę įskaičiuotos anksčiau atliktos bausmės, todėl R. K. (duomenys neskelbtini) PN turėjo atlikti laisvės atėmimo 6 (šešeriems) metams bei 9 (devyniems) mėnesiams bausmę ir pataisos namuose turėjo būti laikomas iki 2021 m. vasario 21 d., tačiau 2020 m. rugpjūčio 21 d. buvo iš pataisos namų lygtinai paleistas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo svarstyti klausimą dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo, nes šioje teisės normoje nustatyta, kad pagal 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tai reiškia, kad Kauno apygardos teismas turėjo svarstyti klausimą dėl ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės įskaičiavimo į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Apeliaciniame skunde prokuroras prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria J. L. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams, pakeisti: panaikinti BK 54 straipsnio taikymą, paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo, o už nusikaltimo, numatyto ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą – 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, taikant bausmių apėmimą, griežtesne bausme apimant švelnesnę, J. L. paskirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atklikti pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Prokuroras skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir J. L. paskyrė neteisingą bausmę. Apygardos teismo nuteistajam paskirta bausmė yra visiškai neindividualizuota ir nemotyvuota.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. L., įvertino jo amžių, šeiminę padėtį, sveikatos būklę, kad anksčiau neteistas, neturi administracinių nuobaudų, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jokia žala niekam nebuvo padaryta, tačiau teismo aptartos jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, nėra niekuo išskirtinės ar ypatingos ir jos nesutrukdė jam padaryti nusikaltimus, už kurių padarymą pastarasis nuteistas. Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų nedarymas yra ne asmens teisė, o – pareiga. Teistumo neturėjimas kaltininkui papildomų privilegijų nesukuria. Tai, kad nuteistasis turi šeimą, taip pat nelaikytina išskirtine aplinkybe, nes tai yra būdinga daugeliui asmenų ir dėl to negali būti kriterijus, rodantis mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. J. L. padarytas nusikaltimas, BK 260 straipsnio 3 dalyje, yra itin pavojingas, todėl bausmės už šį labai sunkų nusikaltimą paskyrimas negali būti siejamas tik su įprastinėmis, elementariomis, teismo selektyviai įvertintomis nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, būdingoms ne išimtinai jam, tačiau daugeliui asmenų.

J. L. pasikėsino įgyti labai didelį kiekį – 18,031 g – narkotinės medžiagos –heroino, kurį ketino išplatinti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalintiems nuteistiesiems. Tokie jo veiksmai nesukėlė akivaizdžių neigiamų padarinių, tačiau jie potencialiai sudarė prielaidas tokiems padariniams kilti. Aplinkybės, kad teisėsaugos institucijų atstovų veiksmai nulėmė tai, jog J. L. neįgyvendino savo nusikalstamo sumanymo, niekaip teigiamai neapibūdina nuteistojo. Veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, J. L. padarė būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, kurio viena iš pareigų būtent ir buvo užkirsti kelią narkotinėms medžiagoms patekti į įkalinimo įstaigą, tačiau šios pareigos jis nevykdė. Nuteistasis vieną labai sunkų nusikaltimą pasikėsino padaryti ir vieną sunkų nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jo nusikalstamą elgesį nulėmė savanaudiški motyvai. J. L. suprato, kad jam siūlomi atlikti veiksmai yra nusikalstami ir už jų padarymą gali sulaukti neigiamų teisinių padarinių. Jo nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, spontaniški, o buvo iš anksto planuoti, konspiruoti. Veika, numatyta BK 228 straipsnio 2 dalyje, buvo tęstinė, sisteminio pobūdžio. Byloje nenustatyta jokių J. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Taigi, J. L. už BK 228 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra aiškiai per švelnios, neatitinka bausmės paskirties, numatytos BK 41 straipsnio 2 dalyje, ir bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismo išvados nuteistajam J. L. skirti aiškiai per švelnias bausmes prieštarauja teisingumo principui ir pažeidžia draudimą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas aiškinti kaip išimtį, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. L. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro skundą – atmesti.

Nuteistasis R. K. ir jo gynėjas prašė gynėjo skundą tenkinti.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė jo skundą tenkinti, o kitų apeliantų skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. L. ir prokuroro apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o R. K. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalis, kurioje J. L. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, keistina dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas), o dalis, kurioje J. L. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį už pasikėsinimą įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – heroino, naikinama dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo vertinant nuteistojo kaltę patvirtinančius įrodymus ir netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo ir J. L. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (dėl pasikėsinimo įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino)

BPK 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, privalu ne tik greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, bet užtikrinti ir tai, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Taigi, asmenį pripažįstant kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų, bylos įrodymų visuma turi leisti daryti vienareikšmišką ir kategorišką išvadą dėl jo kaltės.

Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas J. L. veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, nustatė, kad po to, kai J. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. už pirmosios instancijos teismo nustatytas sumas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus įnešė A. B. nurodymu R. M. per „Omniva“ paštomatus jam atsiųstas siuntas, kuriose buvo mobilaus ryšio telefonai ir planšetinis kompiuteris, kuriuos jis perdavė laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nenustatytam nuteistajam, nuteistasis J. L., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip iki 2017 m. rugpjūčio 13 d. su ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytu asmeniu iš anksto susitarė už 2 500 Eur į (duomenys neskelbtini) pataisos namus įnešti bei perduoti čia bausmę atliekančiam nenustatytam nuteistajam labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino. Įgyvendinant šį sumanymą, 2017 m. rugsėjį, nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens R. K. įgijo labai didelį kiekį – 18,031 g – narkotinės medžiagos – heroino ir ją bei 2 500 Eur, skirtų sumokėti J. L., supakavo į išorinio maitinimo šaltinio „Canyon“ korpusą ir, padedant Ž. S., kuris nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, 2017 m. rugpjūčio 13 d. iš UAB „Omniva LT“ paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), siuntą išsiuntė J. L. į UAB „Omniva LT“ paštomatą, esantį (duomenys neskelbtini). J. L., 2017 m. rugsėjo 14 d., 11.56 val., į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) gavęs UAB „Omniva LT“ trumpąją SMS žinutę apie siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) pristatymą ir jos saugojimą paštomate, 2017 m. rugsėjo 19 d., apie 7.15 val., atvyko prie nurodytos saugyklos ir, surinkęs UAB „Omniva LT“ atsiųstoje žinutėje nurodytą paštomato apsaugos kodą 562851, leidžiantį atrakinti saugyklą ir atsiimti siuntą, paėmė ją, tačiau nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinės medžiagos įgijimu, nebaigė, nes 2017 m. rugsėjo 13 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, išėmė siuntoje buvusį išorinį maitinimo šaltinį „Canyon“ CNE-CPB1300Q, su jame buvusia narkotine medžiaga ir pakeitė analogišku išoriniu maitinimo šaltiniu be narkotinės medžiagos. Tokiu būdu J. L. pasikėsino įgyti labai didelį kiekį – 18,031 g – narkotinės medžiagos – heroino.

Pirmosios instancijos teismas šias išvadas grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: iš dalies pačių nuteistųjų J. L. ir R. K. paaiškinimais, liudytojų A. B., N. F., N. G., Z. M., V. L., Ž. S. parodymais, taikant procesines prievartos priemones gautais ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotais duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga.

Pagrįsti yra nuteistojo J. L. apeliacinio skundo argumentai, kad apygardos teismas, nustatydamas nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybes, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus kaip pagrindžiančius jo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo.

BK 260 straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas neteisėtai <...> įgijo <...> labai didelį kiekį narkotinių <...> medžiagų. Nusikaltimo sudėtį sudaro ne tik objektyvieji, tačiau ir subjektyvieji požymiai. Neįrodžius bent vieno iš jų, nėra nusikaltimo sudėties.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą nurodyta, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai įgyja labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, ir nori tai daryti. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-51-677/2016). Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų suradimo aplinkybės, duomenys apie tai, kad kaltininkas žinojo, kokios tai medžiagos, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-604/2014). Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-107/2013). Taigi, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kaltininkas turi bent bendrais bruožais suvokti, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja, yra narkotinės, o jeigu asmuo nesuvokia ir neturi bei negali numatyti, kad disponuoja tokiomis medžiagomis, baudžiamojon atsakomybėn jis pagal BK 260 straipsnį traukiamas negali būti.

Bylos medžiagos duomenimis, R. K., padedant Ž. S., kuris nežinojo apie nusikalstamos veikos darymą, 2017 m. rugsėjo 13 d. iš Vilniaus, pasinaudojant UAB „Omniva LT“ pašto kurjerio paslaugomis, išsiuntė siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su galimai baudžiamojo įstatymo uždraustomis medžiagomis į šiai bendrovei priklausantį paštomatą, esantį (duomenys neskelbtini). Pašto siuntos gavėjas nebuvo įvardytas, buvo nurodytas tik jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip vėliau nustatyta, naudojasi (duomenys neskelbtini) pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektorius J. L. (t. 1, b. l. 1–2). Patikrinus paminėtos siuntos turinį, jos viduje rastas išorinio maitinimo šaltinis „Canyon“ CNE-CPB1300Q, jo pakrovimo laidas ir 2 500 Eur. Patikrinus maitinimo šaltinį vidutinio svorio bagažo tikrinimo sistema PX 6.4, esančia AB Lietuvos pašto pervežimo centro patalpose, 2017 m. rugsėjo 13 d., 19.10 val., adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad išorinio maitinimo šaltinio dalys yra išimtos, jų vietoje įdėta kažkokia galimai narkotinė biri medžiaga (t. 1, b. l. 13–14). Iš 2017 m. rugsėjo 13 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pareigūnai A. B. ir A. Ž. 2017 m. rugsėjo 13 d. 22.50 val. atvyko į UAB „Omniva LT“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), ir sandėlininko G. K. pareikalavo pateikti siuntą Nr. (duomenys neskelbtini). Siunta buvo pateikta polietileniniame maišelyje su žmonių atvaizdais ir ant maišelio užrašytu siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10–12). 2017 m. rugsėjo 13 d. Veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas tvirtina, kad A. B. su A. Ž. 2017 m. rugsėjo 13 d. 23.10 val. slapta iš UAB „Omniva LT“ siuntų terminalo, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė siuntą Nr. CP02020027TEE ir iš jos išėmė juodo korpuso plastiko išorinį maitinimo šaltinį „Canyon“ CNE-CPB1300Q su galimai narkotine medžiaga bei pakeitė analogišku balto plastiko korpuso maitinimo šaltiniu, viską supakavo į dėžutę, maišelį, ant siuntos užklijavo UAB „Omniva LT“ lipduką su siuntėjo ir gavėjo duomenimis ir siuntą pagal pakvitavimą 2017 m. rugsėjo 14 d. 0.45 val. grąžino į UAB „Omnivą LT“ pašto siuntų terminalą (t 1., b. l. 23–25, 26), kuri 2017 m. rugsėjo 13 d., 13.42 val., buvo išsiųsta iš Vilniaus „R. H.“ (duomenys neskelbtini) paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o 2017 m. rugsėjo 14 d., 11.56 val., pristatyta į (duomenys neskelbtini)„Rimi“ (duomenys neskelbtini) paštomatą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 65). Iš 2017 m. rugsėjo 13 d. Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje esantys daiktai buvo apžiūrėti 2017 m. rugsėjo 13 d. laikotarpiu nuo 23.15 val. iki 23.45 val. (duomenys neskelbtini), t. y. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patalpose, tarnybiniame kabinete Nr. 309. Šiame protokole nurodyta, kad siunta yra suvyniota į polietileninį maišelį, ant siuntos tušinuku užrašytas siuntos Nr. (duomenys neskelbtini). Siunta neužklijuota ir nesupakuota. Maišelio viduje rasta dėžutė nuo fotoaparato Olimpus VG-120, kurios viduje polietileniniame permatome maišelyje sudėti pinigai, iš viso 2 500 Eur. Po pinigais polietileniniame maišelyje suvyniotas išorinio maitinimo šaltinis „Canyon“ CNE-CPB1300Q šviesios spalvos korpusas su juodos spalvos plastiko dangteliais, ant korpuso matosi klijavimo (ardimo) žymės. Maišelyje taip pat rastas maitinimo šaltinio pakrovėjo laidas su USB jungtimi (t. 1, b. l. 27–30). Iš 2017 m. rugsėjo 14 d. Daiktų apžiūros protokolo su priedais prie jo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. laikotarpiu nuo 7.45 val. iki 8.10 val. (duomenys neskelbtini)1, t. y. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patalpose, tarnybiniame kabinete Nr. 309, buvo apžiūrėtas išorinis maitinimo šaltinis „Canyon“ CNE-CPB1300Q, paimtas iš siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios UAB „Omiva LT“ sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Išorinio maitinimo šaltinio viduje rasta į permatomą polietileninį maišelį suvyniota šviesios spalvos biri medžiaga, kurios svoris su įpakavimu yra 155 g. Patikrinus iš išorinio maitinimo šaltinio išimtos medžiagos pavyzdį narkotinių medžiagų nustatymo testu Opiamp N. 10 pagal testo veikliosios medžiagos chemines reakcijas su medžiagos, išimtos iš išorinio maitinimo šaltinio, pavyzdžiu, nustatyta, kad šviesios spalvos birios medžiagos, įvyniotos į polietileninį maišelį, rastos išorinio maitinimo šaltinio „Canyon“ CNE-CPB1300Q korpuso viduje, gali būti narkotinės medžiagos – heroino (t. 1, b. l. 31–34, 35–38). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. spalio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5907)-IS1-6165 konstatuota, kad iš bespalvio plastikinio maišelio geltonos spalvos medžiagos, 2017 m. rugsėjo 13 d. paimtos iš siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusio plastikinio išorinio maitinimo šaltinio „Canyon“ CNE-CPB1300Q korpuso, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 18,031 g. (t 1., b. l. 95–96). J. L. 2017 m. rugsėjo 19 d. sulaikymo protokolas patvirtina, kad nuteistasis buvo sulaikytas iš karto, kai atėjęs į paštomatą pasiėmė siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo labai didelis kiekis nustatytos narkotinės medžiagos.

Taigi, aptarti faktiniai duomenys papildo vienas kitą ir nebejotinai patvirtina, kad nustatytą siuntą, kurioje buvo labai didelis kiekis – 18,031 g heroino, išsiuntę J. L. asmenys tikėjosi, kad pastarasis šią narkotinę medžiagą nuneš į pataisos namų teritoriją, taip pat, kaip ir anksčiau, kai į pataisos įstaigą buvo siunčiami telefonai, ir perduos nenustatytam nuteistajam.

J. L. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jis nežinojo, jog siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurią jis pasiėmė 2017 m. rugsėjo 19 d., apie 7.15 val., iš UAB „Omniva LT“ paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo išorinis maitinimo šaltinis „Canyon“ CNE-CPB1300Q su joje paslėpta narkotine medžiaga – heroinu, o ne telefonai (t. 5, b. l.56–57, 68–69; t. 8, b. l. 33–44). Tokios pačios pozicijos nuteistasis laikėsi ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. L. parodė, kad jis, iš paštomato pasiėmęs siuntą, jos turinio net nespėjo apžiūrėti, nes iš karto buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jis siuntos pakuotės nebuvo atidaręs, todėl nematė, kad joje yra 2 500 Eur ir maitinimo šaltinis su jame paslėpta narkotine medžiaga. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad šiuos apelianto parodymus paneigia kiti bylos faktiniai duomenys ir nustatytos nusikaltimo padarymo aplinkybės.

Kaip nustatyta pirmiau, siunta Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje rasta išorinio maitinio baterija su joje paslėpta narkotine medžiaga, jos pakrovimo laidas ir 2 500 Eur, buvo supakuota į fotoaparato Olimpus VG-120 dėžutę, kuri dar buvo įvyniota į polietileninį maišelį su žmonių atvaizdais ir užklijuota UAB „Omniva LT“ siuntos lipduku. Taigi, J. L., esant tokiam siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) supakavimui, neturėjo faktinės galimybės, neatidaręs siuntos, pamatyti jos turinį. Kaip matyti iš nuteistojo J. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, gavęs siuntinius su telefonais, kuriuos turėjo nunešti į pataisos namus, jis visuomet juos išpakuodavo, matydavo jų turinį, išsiimdavo jam už siuntos įnešimą skirtus pinigus, tačiau šį kartą tai padaryti jam nepavyko, nes vos paėmęs siuntinį iš paštomato, nuteistasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus pareigūnų buvo sulaikytas netrukus po to, kai, atsiėmęs pašto siuntą, su ja ėjo savo automobilio link (t. 5, b. l. 79, 80, 81). 2017 m. rugsėjo 22 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini), paimta 2017 m. rugsėjo 19 d. J. L. sulaikymo metu nebuvo pažeista. Taigi, remiantis pirmiau aptartais duomenimis ir jais remiantis nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad J. L. žinojo, jog siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) bus ne telefonai, kaip būdavo anksčiau, o narkotinės medžiagos.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad J. L. palaikė nusikalstamus ryšius su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nenustatytu nuteistuoju ir sistemingai įnešdavo siuntas su draudžiamais daiktais, t. y. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tačiau kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje negali būti preziumuojama, ji turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos, o to nepadarius, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgment of 31 March 2009). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-110/2013).

Bylą nagrinėjant instancine tvarka, liudytoju apklaustas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus pareigūnas A. B. parodė, kad buvo gauta duomenų, jog J. L. už piniginį atlygį nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, teikia mobiliuosius telefonus ir galimai narkotines medžiagas, todėl buvo pradėtas tyrimas, kurio metu taikant procesines prievartos priemones užfiksuotas O. V. (O. V.) susirašinėjimas su M. Ž., kad reikia surinkti 2 500 Eur, nes „(duomenys neskelbtini)“ pažadėjo atnešti (t. 7, b. l. 133–139; t. 9, b. l. .46–49). Tačiau liudytojo parodymų apie O. V. tokio nusikalstamo pobūdžio santykius su nuteistuoju J. L. nepatvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir BPK nustatyta tvarka pirmosios instancijos teisme ištirti bylos įrodymai: Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2018 m. spalio 4 d. protokole ir Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2018 m. lapkričio 20 d. protokole užfiksuoti duomenys, gauti kontroliuojant K. V. (O. V. sutuoktinės) ir O. V. susirašinėjimus elektroninių ryšių tinklais (t. 1, b. l. 194–208; t. 2, b. l. 150–151, 152–153, 154–155). Šiuose protokoluose esantys duomenys rodo tik tai, kad K. V. O. V. pavedimu renka iš jo nurodytų asmenų pinigus, galimai gautus už narkotinių medžiagų realizavimą (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, po to tuos pinigus perduota O. V. nurodytiems asmenims, jog vėl būtų įgytos narkotinės medžiagos, bei kad O. V. su M. Ž. bendrauja per socialinį tinklą „Facebook“ (t. 2, b. l. 160–161). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju O. V. neigė turėjęs kokių nors „reikalų“ su J. L. ir tvirtino negirdėjęs, kad jis į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą būtų nešęs narkotines medžiagas (t. 7, b. l. ). Apklausiamas įtariamuoju J. L. taip pat neigė, kad O. V. būtų su juo kontaktavęs dėl siuntų su narkotinėmis medžiagomis įnešimo į įkalinimo įstaigą. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir liudytojo Ž. S. bei R. K. parodymai ir tyrimo metu taikytų procesinių prievartos priemonių metu gauti duomenys (t. 4, b. l. 87–88; t. 6, b. l. 101–102, 105–106, 111; t. 8, b. l. 35–44). Nors iš nuteistojo O. V. pokalbių su K. V. galima spręsti, jog narkotines medžiagas nuteistieji ruošiasi įsigyti ne pirmą kartą, tačiau jie nepatvirtina, kad narkotinių medžiagų disponavime dalyvavo ar dalyvauja ir J. L.. Taigi, A. B. aiškinimo, kad taikant procesines prievartos priemones buvo gauti duomenys, jog už 2 500 Eur būtent „(duomenys neskelbtini)“ (J. L.) pažadėjo į pataisos namus įnešti narkotines medžiagas, jo nurodyti faktiniai bylos duomenys nepatvirtina, o kitų šaltinių apie J. L. dalyvavimą narkotikų platinime, liudytojas A. B. nenurodė. Liudytojas A. B. nurodė aplinkybę, kad J. L. pataisos namuose turėjo „Dramblio“ pravardę. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojais apklausti J. L. kolegos N. F. ir M. P., liudytojas A. B., o ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir pats apeliantas. Tačiau ši aplinkybė pati savaime nei patvirtina, nei paneigia J. L. inkriminuoto nusikaltimo subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios disponuoti narkotinėmis medžiagomis turinio.

Liudytojais apklausti pareigūnai N. F., N. G. ir M. P. patvirtino, kad nuteistasis J. L. niekada nebuvo įtartas narkotinių medžiagų platinimu pataisos namuose. Liudytojais apklausti laisvės atėmimo bausmes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliekantys nuteistieji Z. M. ir V. L. taip pat negalėjo pasakyti, ar J. L. be mobilaus ryšio telefonų į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą neša ir narkotinių medžiagų (t. 3, b. l. 122–123; t. 4, b. l. 60–61; t. 7, b. l. 133–139, 146–150, 163–165, 184–187), o liudytojas M. K. (buvęs nuteistasis, atlikęs bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose) tvirtino, kad jis, nors iš nuteistųjų ir girdėjo, jog 2017 m. sulaikytas (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnas į pataisos namus nešė narkotikus kažkuriam nuteistajam, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę drausmės grupėje, tačiau teigė, kad jam J. L. vardas ir pavardė nieko nesako (t. 3, b. l. 141–142; t. 7, b. l. 146–150). Be to, iš karto po nuteistojo J. L. sulaikymo jo automobilyje, darbo kabinete, gyvenamojoje vietoje ir garaže buvo padarytos kratos, tačiau jų metu nebuvo rasta jokių narkotinių medžiagų pėdsakų ar su jų disponavimu susijusių daiktų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. L. parodė, kad jis 2015 m. pavasarį sužinojo, jog J. L., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, atneša nuteistiesiems draudžiamus daiktus. Konkrečiai ką atneša, liudytojas negalėjo pasakyti, nes iš kitų nuteistųjų girdėjo tik tai, kad „kažką atneša“, tačiau, jo nuomone, tai galėjo būti ne tik mobilaus ryšio telefonai, anabolikai, bet ir narkotinės medžiagos. Vėliau, jis iš kitų nuteistųjų girdėjo, kad J. L. yra sulaikytas su narkotikais, kad nuteistieji apgailestavo, jog per neapdairumą „sudegė“ toks geras „kelias“, nes J. L. turėjo savo žmogų 1 „vachtoje“ ir visada žinodavo, kada galima eiti saugiai, o kada ne (t. 3, b. l. 122–123). Liudytoju apklaustas pareigūnas M. P. taip pat nurodė, kad po J. L. sulaikymo tarp nuteistųjų buvo kalbos, jog jo sulaikymas logiška pabaiga, nes nuteistieji yra pastebėję, kad, kai J. L. atostogauja, „zonoje nėra kaifo“, tačiau liudytojas oficialios informacijos apie nusikalstamus apelianto ryšius su laisvės atėmimo bausmę atliekančiais nuteistaisiais neturėjo, nenurodė ir nuteistųjų, iš kurių jis išgirdo tokio pobūdžio informaciją. Paminėtų liudytojų parodymai apie J. L. į pataisos namus įnešamus narkotikus negali būti pripažinti patikimais, nes jie yra prielaidų pobūdžio, susiję su kitų, byloje nenustatytų asmenų pokalbių, kad J. L. įnešdavo mobilaus ryšio telefonus ir kad jis buvo sulaikytas su siunta, kurioje buvo narkotikų, vertinimu. Šie duomenys suformuoja tik prielaidas, kad nuteistasis J. L., kaip pareigūnas, turėjo galimybę nešti ne tik pataisos namų teritorijoje draudžiamus daiktus, tačiau ir narkotines medžiagas, o prielaidomis nuosprendis negali būti grindžiamas. Patikrinti šias prielaidas BPK nustatytais būdais, nėra galimybės, nes tiesioginiai šių prielaidų suformavimo šaltiniai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti.

J. L. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose prižiūrėtoju dirbo daug metų, bendravo su nuteistaisiais ir, nešdamas draudžiamus daiktus, galėjo tikėtis, kad vieną kartą, jam nežinant, siuntoje gali būti paslėptos ir narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Nešdamas siuntas jis rizikavo būti apkaltintas ne tik piktnaudžiavimu tarnyba, tačiau ir disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis žinojo, jog šį kartą siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) bus ne telefonai ar kiti draudžiami daiktai, o labai didelis kiekis heroino ir siekė įgyti labai didelį kiekį šios narkotinės medžiagos, turint tikslą jas platinti.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Visos abejonės ir neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinamos nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys faktiniai bylos duomenys, vertinant juos kiekvieną atskirai ir įrodymų grandinėje, yra nepakankami pagrįsti, kad J. L. konkrečiu atveju buvo susitaręs, pažadėjęs į įkalinimo įstaigą nunešti ne kitus draudžiamus daiktus, o labai didelį kiekį heroino, žinojo, galėjo realiai numatyti, kad šį kartą siuntoje yra ši narkotinė medžiaga, ir paimdamas siuntą siekė ne tik piktnaudžiauti tarnyba, bet ir disponuoti labai dideliu heroino kiekiu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl J. L. inkriminuoto pasikėsinimo įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – heroino, nesilaikė reikalavimo įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl J. L. kaltės.

BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Kaip jau minėta, nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, gali būti padarytas tik veikiant tiesiogine tyčia, o jai nepasitvirtinus, kaltininko veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.

Taigi, konkrečiu atveju nesurinkus byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad nuteistasis J. L. žinojo ar suprato, jog jam adresuotoje siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) be kitų draudžiamų daiktų yra ir labai didelis kiekis narkotinių medžiagų – heroino, ir norėjo jis juo disponuoti, t. y. neįrodžius tiesioginės tyčios – subjektyviojo požymio, konstatuotina, kad jo veiksmai, atvykstant atsiimti jam adresuotą siuntinį, nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Todėl J. L. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį dėl pasikėsinimo įgyti labai didelį kiekį – 18,031 g – narkotinės medžiagos – heroino išteisinamas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, BPK 329 straipsnio1 punktas).

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad byloje atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo trukmė neatitinka proporcingumo reikalavimo. Konkrečiu atveju techninių priemonių naudojimas specialia tvarka buvo sankcionuotas nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 9 d., o su galimais įkalčiais J. L. sulaikytas 2017 m. rugsėjo 19 d., todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad šiek tiek daugiau, negu 3 mėnesių, trukmės elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontroliavimas, jos fiksavimas ir kaupimas, taip pat 2 savaičių trukmės slapta pašto siuntų kontrolė buvo neproporcingi siekiant išsiaiškinti galimai J. L. daromą sunkų nusikaltimą (t. 1, b. l. 144–180; t. 2, b. l. 1–21).

Dėl J. L. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl draudžiamų daiktų: mobilaus ryšio telefonų ir planšetinio kompiuterio įnešimo į (duomenys neskelbtini) pataisos namus)

BK 228 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas būdamas valstybės tarnautoju <...>, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi <...>, siekdamas turtinės <...> naudos, nesant kyšininkavimo požymių ir jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, <...>, juridinis <...> asmuo.

Pirmosios instancijos teismas J. L. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteisė už tai, kad jis, eidamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas, būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos, pažeisdamas pirmosios instancijos teismo nustatytų teisės aktų reikalavimus ir padarydamas didelę neturtinę žalą valstybei bei (duomenys neskelbtini) pataisos namams, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 3 d., iki 2017 m. gegužės 22 d. ir iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. ir 13 d., t. y. iš viso tris kartus, iš anksto susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytu asmeniu, už 140 Eur, už 400–500 Eur ir už 700–800 Eur dydžio atlygį į (duomenys neskelbtini) pataisos namus pažadėjo įnešti ir perduoti čia bausmę atliekančiam nenustatytam nuteistajam mobilaus ryšio telefonus bei planšentinį kompiuterį. R. M., veikdama (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančio A. B. nurodymu, 2017 m. gegužės 3 d. mobilaus ryšio telefoną kartu su 140 Eur, 2017 m. gegužės 22 d. mobiliojo ryšio telefonus kartu su 400–500 Eur ir 2017 m. rugpjūčio 7 d. planšetinį kompiuterį bei mobiliojo ryšio telefonus kartu su 700–800 Eur, skirtų J. L., supakavo į siuntas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš UAB „Omniva LT“ paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), išsiuntė į UAB „Omniva LT“ paštomatą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodydama J. L. naudojamą mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kaip gavėjo. J. L. 2017 m. gegužės 5 d., 2017 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. iš paminėto paštomato paėmė nurodytas siuntas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) su joje esančiais 140 Eur, 400–500 Eur ir 700–800 Eur, kuriuos visus pasiliko sau, o mobiliojo ryšio telefonus ir planetinį kompiuterį įnešė į (duomenys neskelbtini) pataisos namus bei perdavė bausmę atliekančiam nenustatytam nuteistajam.

Kaip tęstiniai šio nusikaltimo veiksmai pagal nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje, sutaptį J. L. buvo inkriminuotas nenustatytam asmeniui už 2 500 Eur siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo rastas labai didelis kiekis heroino, pažadėtas paėmimas iš paštomato, taip pasikėsinant šią narkotinę medžiagą įgyti. Kadangi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepasitvirtino, kad nuteistasis J. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, teisėjų kolegija tikslina šios tęstinės piktnaudžiavimo veikos dalies pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes ir nustato, kad:

Tęsdamas šią nusikalstamą veiką, J. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. rugpjūčio 13 d., iš anksto susitaręs su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytu asmeniu, pažadėjo įnešti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ir perduoti čia bausmę atliekančiam nenustatytam nuteistajam dar vieną siuntą. 2017 m. rugsėjį, nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens R. K. įgijus labai didelį kiekį – 18,031 g – narkotinės medžiagos – heroino, ją įmontavus išoriniame maitinimo šaltinio „Canyon“ korpuse bei supakavus kartu su 2 500 Eur, apie sumos, skirtos sumokėti už siuntos įnešimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ir perdavimą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui dydį J. L. nežinant, R. K., padedant Ž. S., kuris nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, 2017 m. rugpjūčio 13 d. iš UAB „Omniva LT“ paštomato, (duomenys neskelbtini), išsiuntė siuntą į UAB „Omniva LT“ paštomatą, esantį (duomenys neskelbtini). Po to, 2017 m. rugsėjo 14 d., 11.56 val., J. L., į jam priklausančio UAB „Tele2“ individualaus apmokėjimo plano „Pildyk“ SIM kortelės abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo įstatyta į jo naudojamą mobilųjį telefoną „Samsung SM-J510FN/DS“, gavęs UAB „Omniva LT“ trumpąją SMS žinutę apie siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) pristatymą ir jos saugojimą šiame paštomate (saugykloje), 2017 m. rugsėjo 19 d., apie 7.15 val., atvyko prie paminėto paštomato, ir, nežinodamas apie vykdomą disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu nusikaltimą, surinkęs UAB „Omniva LT“ atsiųstoje žinutėje nurodytą paštomato saugyklos apsaugos kodą 562851, leidžiantį atrakinti saugyklą ir atsiimti siuntą, siuntą pasiėmė, tačiau jos į pataisos namus nepristatė, nes įvykio vietoje pareigūnai jį sulaikė.

Skunde J. L. neneigia du kartus 2017 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. iš UAB „Omniva LT“ paštomato atsiėmęs jo vardu atsiųstas siuntas, kuriose, anot apelianto, buvo keli mobilaus ryšio telefonai ir 300 Eur, tačiau mano, kad tokie jo veiksmai neįrodo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nusikaltimo sudėties, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis kuriam nors konkrečiam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui pataisos namuose būtų perdavęs įkalinimo įstaigoje draudžiamus turėti daiktus, taip pat kokiomis nors ryšio priemonėmis bendravęs su R. M. dėl jam skirtų siuntų, iš anksto aptaręs jų turinį. Todėl jis pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nesant jo veiksmuose jam inkriminuoto nusikaltimo požymių. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti.

Formuojamoje teismų praktikoje nėra retos situacijos, kai baudžiamojoje byloje nustatomos ne visos aplinkybės, tačiau tokiu atveju svarbu nustatyti, ar jos (ne)svarbios asmens padarytos veikos kvalifikacijai, nes veikos preziumuoti negalima. Kaip minėta, kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. (kasacinės nutartys Nr. 2K-487/2010, Nr. 2K-274-696/2017 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, iš tiesų, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti konkrečių asmenų, su kuriais apeliantas iš anksto susitarė jiems perduoti draudžiamus pataisos namuose turėti daiktus ir kuriems šiuos daiktus jis perdavė bei tikslesnio šių veiksmų padarymo laiko, tačiau tai nereiškia, jog konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo atskleistų ir apkaltinamajame nuosprendyje nurodytų, byloje esančių faktinių duomenų nepakanka J. L. piktnaudžiavimo tarnyba nusikalstamos veikos padarymo faktinėms aplinkybėms ir šio nusikaltimo požymiams nustatyti.

BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, Nr. 2K-P-1/2014).

Tai, kad valstybės tarnautojas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dažniausiai patvirtina aplinkybės, kad toks asmuo veikdamas (arba neveikdamas) atitinkamu būdu pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (kasacinės nutartys Nr. 2K-354-511-2015, Nr. 2K-35-697/2016 ir kt.).???

Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei ar kitiems BK 228 straipsnio dispozicijoje nurodytiems subjektams, ir šios žalos nori (kasacinė nutartis Nr. 2K-104/2013).

Teisėjų kolegija, ištyrusi baudžiamosios bylos medžiagą, J. L. apeliacinio skundo argumentus, iš naujo dar kartą įvertinusi bylos įrodymų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog nustatytomis aplinkybėmis J. L. įgyvendino piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veiką. Apygardos teismo išvadas dėl J. L. kaltės patvirtina byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visetas.

J. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltės dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nepripažino ir aiškino, kad jis su nuteistaisiais palaikė tik tarnybinius santykius, jokių mobilaus ryšio telefonų, planšetinių kompiuterių į (duomenys neskelbtini) pataisos namus nenešė, jokios turtinės naudos negavo. Apklausiamas įtariamuoju po jo sulaikymo nuteistasis teigė, kad 2017 m. liepą jam būnant Kauno mašinų turguje, prie jo priėjo iš matymo pažįstamas asmuo, kuris jam pasiūlė į (duomenys neskelbtini) pataisos namus už 250 Eur įnešti mobilaus ryšio telefonus ir nurodė pagal kokią schemą bus veikiama, t. y. kad jis (nepažįstamasis) paruoš siuntą su dviem mobilaus ryšio telefonais, į siuntą įdės 250 Eur, skirtų apeliantui už įnešimą, ir ją atsiųs į (duomenys neskelbtini) m. paštomatą. Apie siuntą J. L. gaus SMS žinutę į išankstinio apmokėjimo paslaugos pakuotėje, kurią L. L. davė turguje sutiktas buvęs nuteistasis, nurodytą telefono numerį, o pataisos namuose prie jo prieis žmogus ir pasakys, kam mobilaus ryšio telefonus perduoti. J. L. sutiko su jam pateiktu pasiūlymu, o gautą SIM kortelę įsidėjo į savo telefoną ir kartas nuo karto patikrindavo, ar nėra SMS apie siuntą (t 5, b. l. 56–57). Vėlesnėse apklausose J. L. jau neigė susitikęs Kauno turguje su asmeniu, pasiūliusiu į pataisos namus įnešti nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, ir tvirtino jam perduotą išankstinio mokėjimo pakuotę išmetęs, o naują nusipirkęs pats, nes užsisakinėjo prekes internetu. Kodėl į jo išankstinės mokėjimo paslaugos numerį, kuriuo jis su niekuo nebuvo pasidalijęs, buvo atsiųsta SMS apie įtarimuose nurodytas jo vardu gautas siuntas, J. L. paaiškinti negalėjo, ir nurodė, kad siuntą atsiimti nuėjo iš smalsumo (t. 5, b. l. 68–69). Bylą nagrinėjant teisme, J. L. prisipažino du kartus, t. y. 2017 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. iš UAB „Omniva LT“ paštomato atsiėmęs jo vardu atsiųstas siuntas, kuriose buvo keli mobilaus ryšio telefonai ir 300 Eur, tačiau neigė mobilaus ryšio telefonus nešęs į pataisos namus ir tvirtino, kad gegužę siuntoje rastus telefonus išmetė į šiukšlinę, o rugpjūtį – pasiliko sau, juos laikė garaže esančioje dėžėje, kurioje garaže atliktos kratos metu pastarieji ir buvo surasti (t. 8, b. l. 35–44). Panašios gynybinės pozicijos J. L. laikėsi ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Taigi, J. L. parodymus apie jam inkriminuotą veiką davė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Tačiau iš apklausų protokolų matyti, kad jo pozicija dėl esminių jam inkriminuoto nusikaltimo faktinių aplinkybių baudžiamojo proceso metu nebuvo nuosekli ir kito dėl byloje surinktų įrodymų, keliant įvairias gynybos versijas, tokiu būdu stengiantis sumenkinti savo vaidmenį dėl pareikštų įtarimų, o vėliau – dėl kaltinimų. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo parodymais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti, objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Šios nuostatos pirmosios instancijos teismas laikėsi ir J. L. parodymus vertino kitų byloje esančių faktinių duomenų kontekste.

Liudytoja R. M. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jos brolis A. B., atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, 2017 m. pavasarį, jos paprašė į laisvės atėmimo vietą atsiųsti mobilaus ryšio telefoną, kurį jis jai buvo atsiuntęs paštu. Mobilaus ryšio telefoną paprašė atsiųsti per UAB „Omniva LT“ paštomatą, nurodė siuntos gavėjo telefono numerį. Liudytoja siuntą išsiuntė iš paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), gavėjo pavardės nesakė. Gavėjo skiltyje ji suvedė brolio nurodytą telefono numerį, o už siuntos išsiuntimą apmokėjo banko kortele. Brolis dar liepė į siuntą įdėti apie 140 Eur. Ji telefonus ir pinigus sudėjo į paprastą dėžute, ant dėžutės užrašė siuntos numerį, apmokėjo už ją, ant siuntos užklijavo „Omniva LT“ lipduką su siuntos numeriu, duomenis apie siuntos siuntėją ir ją išsiuntė. Po kurio laiko brolis vėl paskambino ir paprašė, kad ji į (duomenys neskelbtini) vėl išsiųstų keturis ar penkis telefonus į tą patį paštomatą, tam pačiam gavėjui. Šią siuntą ji vėl pati supakavo, kartu su telefonais į siuntos dėžutę brolio nurodymu įdėjo apie 400–500 Eur. Siuntą išsiuntė iš to paties „Omniva“ paštomato, esančio (duomenys neskelbtini). Liudytoja taip pat nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio–rugsėjo laikotarpiu, naktį vienas asmuo atvežė jai telefonus ir apie 500 Eur, kuriuos ji kartu su planšete, brolio nurodymu išsiuntė į (duomenys neskelbtini) esantį paštomatą, esantį (duomenys neskelbtini). Į siuntos dėžutę brolio nurodymu įdėjo apie 700–800 Eur. Supakavo ir išsiuntė siuntą iš „Omniva“ paštomato, esančio (duomenys neskelbtini). Vėliau ji broliui pasakė, kad daugiau telefonų per paštomatus nebesiųs (t. 3, b. l. 166–168; t. 7, b. l. 133–139). Šios liudytojos parodymus papildo UAB „Omniva LT“ pateikta informacija, kad 2017 m. gegužės 22 d. siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugpjūčio 7 d. siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) siuntėjas yra telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (R. M.), o gavėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (J. L.) (t. 1, b. l. 65–66), taip pat duomenys, kad į UAB „Omniva LT“ paštomatą, esantį (duomenys neskelbtini), R. M. išsiuntė siuntą ir 2017 m. gegužės 3 d. (t. 1, b. l. 82–84). Nors 2017 m. gegužės 3 d. siunta buvo išsiųsta nurodant telefono Nr. (duomenys neskelbtini), J. L. proceso metu tvirtino nežinąs tokio telefono numerio, tačiau bylos duomenys, įrodantys, kad R. M. siuntą telefono Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė ir 2017 m. balandžio 25 d., o 2017 m. balandžio 26 d. ji tikslino šios siuntos gavėjo telefono numerį, nurodydama J. L. asmeninį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l 184–186), leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai manyti, kad telefono kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė taip pat J. L., nes jis jas tyčia keitė, tokiu būdu siekdamas slėpti daromos nusikalstamos veikos pėdsakus. Šiai teismo išvadai neprieštarauja ir 2017 m. rugsėjo 20 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, liudijantys, kad 2017 m. gegužės 5 d., 09.47 val., iš R. M. el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) išsiųstas el. laiškas su tekstu „Siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) Laba diena, pakeičiu gavėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir atsakymas iš UAB „Omniva LT“ su tekstu „Laba diena, SMS pranešimą persiuntėme nurodytu telefono Nr. Gražios dienos“ (t. 3, b. l. 184–186, 187–190). „Swedbank“ AB 2019 m. liepos 22 d. pateikti R. M. sąskaitos išrašai patvirtina jos parodymus, kad ji už siuntų išsiuntimus naudojantis UAB „Omniva LT“ siuntų terminalo paslaugomis sumokėjo per elektroninę bankininkystę (t. 3, b. l. 199, 200, 201–204). Tai, kad būtent A. B. R. M. nurodė J. L. naudojamą telefono numerį, patvirtina ir 2018 m. lapkričio 20 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, jog 2017 m. rugpjūčio 6 d. buvo fiksuotas pokalbis tarp A. B. ir R. M. (pokalbio Nr. 6722), kurio metu A. B. ir R. M. kalba apie tai, ką reikia sudėti, mini telefonus, planšetę; vėliau A. B. diktuoja R. M. telefono Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (J. L. naudojamas telefono Nr.), o į R. M. klausimą A. B. – „O tai kur, ten pat siųsti? Į (duomenys neskelbtini), ar ne?“, A. B. atsako, – „Taip“ (t. 1, b. l. 183–187). Faktą, kad R. M. 2017 m. rugpjūčio 7 d. išsiųsta siunta pasiekė adresatą, patvirtina Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2018 m. lapkričio 20 d. protokolas, kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. 11.44.18 val. buvo užfiksuota SMS žinutė į J. L. naudojamą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Omniva LT“, kuria pranešama apie gautą siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 181–182) bei daiktų apžiūros 2019 m. sausio 28 d. protokolas, kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. J. L., apsirengęs tarnybine uniforma, priėjo prie paštomato ir surinko saugyklos kodą, o atsidarius saugyklai, iš jos paėmė gelsvos spalvos paketą (siuntą) (t. 1, b. l. 77–80).

Kaip minėta, J. L. tvirtina, kad jo kaltumą dėl jam inkriminuotos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi veikos paneigia tai, jog jis su R. M. jokiomis ryšio priemonėmis nebendravo, su ja dėl šių siuntų nesitarė ir jų turinio neaptarė. Iš tiesų, byloje esantys įrodymai tokių aplinkybių nepatvirtina, tačiau vien tai savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl J. L. kaltės piktnaudžiavus tarnybine padėtimi. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių R. M. būtų suinteresuota apkalbėti J. L. ir duoti jį kaltinančius sunkaus nusikaltimo padarymu parodymus. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šios liudytojos nuosekliais parodymais, kuriuos, kaip nustatyta pirmiau, patvirtina kiti šios bylos objektyvūs faktiniai duomenys, kurie papildo vienas kitą ir patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes.

Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be kaltininko aiškinimų, kaip jis suvokė ir vertino savo daromus veiksmus, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos darant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-76/2007, Nr. 2K-370-677/2015).

Ištirti objektyvūs bylos faktiniai duomenys neabejotinai paneigia J. L. gynybos versiją, kad jis su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiais nuteistaisiais jokių neleistinų santykių nepalaikė ir jokių draudžiamų daiktų jiems nenešė. Teisėjų kolegija, tokius J. L. parodymus įvertinusi visų bylos įrodymų kontekste, juos pripažįsta neįtikinamais. J. L., kaip valstybės tarnautojo, kuriam keliami didesni atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimai, aiškinimai, kad jis, nors ir nežinojo, kas jam siunčia, ką siunčia ir kodėl siunčia, tačiau siuntas vis tiek atsiėmė, taip pat prieštarauja ir elementariai logikai. Iš UAB „Omniva Lt“ pateiktų dokumentų matyti, kad ant siuntos buvo nurodytas siuntėjo telefono numeris, kaip vėliau byloje nustatyta, jis priklauso R. M., kuri savo brolio A. B., atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nurodymu siuntė J. L. siuntas su mobilaus ryšio telefonais, planšetiniu kompiuteriu ir pinigais (t. 1, b. l. 82–84). Taigi, J. L., atsiėmęs siuntas ir jose pamatęs, kaip pats tvirtina, ne jam skirtus daiktus bei tam tikras pinigų sumas, turėjo visas galimybes susisiekti ant siuntos nurodytu siuntėjo telefonu ir išsiaiškinti dėl siuntų turinio arba apie ne jam skirtas siuntas pranešti UAB „Omniva LT“ ir jas grąžinti šiai bendrovei arba siuntėjui, o ne tariamai atsikratyti siuntų turiniu, išmetant į šiukšlinę, o pinigus neteisėtai pasisavinti. Kita vertus, apelianto aiškinimas, kad jis visų šių daiktų į pataisos namų teritoriją nenunešė, prieštarauja liudytojos R. M. tvirtinimui, kad jai brolis A. B. niekada nesakė, jog kuri nors siunta kada nors būtų dingusi ir / ar nepasiekusi jos gavėjo. Liudytojai brolis buvo sakęs, kad pinigai yra skirti tam žmogui, kuris įneša telefonus į pataisos namus, ir niekada nesiskundė, kad už į siuntą įdėtus pinigus negavo reikiamos paslaugos. J. L. R. M. nepažinojo, nežinojo ir jo pavardės, tiesiogiai su juo nebendravo, jam siuntas siuntė brolio nurodytu telefono numeriu, į nurodytą paštomatą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokie liudytojos parodymai sutampa su J. L. parodymais apie Kauno turguje sutikto asmens jam nurodytą J. L. nusikalstamų veiksmų mechanizmą. Šiuos parodymus jis patvirtino savo veiksmais, paimdamas minėtos liudytojos jam siunčiamas siuntas.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad R. M. A. B. nurodytu gavėjo telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įdėtas į telefoną „Samsung“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), naudojosi J. L.. Šis telefonas buvo rastas 2017 m. rugsėjo 19 d. nuteistojo automobilyje atliktos kratos metu. Daiktadėžėje buvo rastos dvi SIM kortelės, kurių numeriai sutampa su A. B. R. M. nurodytais telefono numeriais (kaip minėta, bylos duomenimis į J. L. asmeninį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) buvo siųsta siunta ir 2017 m. balandžio 26 d., tačiau šioje byloje kaltinimai jam dėl to nepareikšti) (t. 5, b. l. 95–97, 98). Taigi, teisėjų kolegija, vertindama aptartus bylos duomenis ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, neturi jokių teisinių prielaidų manyti, kad sistemingas trumpųjų žinučių siuntimas į J. L. naudojamą telefono numerį, taip pat siuntų kartotinis siuntimas iš UAB „Omniva LT“ paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), į UAB „Omniva LT“ paštomatą, esantį (duomenys neskelbtini), siuntų atsiėmimas iš šio paštomato yra atsitiktiniai ir vyko be J. L. valios bei žinios. J. L. su R. M. jokių ryšių nepalaikė, jokiomis priemonėmis su ja nebendravo, nes laikėsi konspiracijos ir tokiu būdu siekė nuslėpti savo dalyvavimą inkriminuotoje veikoje, o išankstinio mokėjimo telefono kortelės, įskaitant ir kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tam tinkamos priemonės saugiam nusikalstamam ryšiui trumposiomis žinutėmis palaikyti. Tam neprieštarauja bylos duomenys, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. kratos, atliktos J. L. gyvenamojoje vietoje ir garaže, metu buvo rasti dar trys Nokia telefonai ir išankstinio apmokėjimo paslaugos „Pildyk“ pakuotė, su neaktyvuota SIM kortele, o 2017 m. rugsėjo 19 d. asmens kratos metu užrašų knygelė, su joje įrašytais UAB „Omniva LT“ saugyklos kodais, būtinais suvesti, atsiimant gautą siuntą (t. 5, b. l. 105–107, 110–111). Apeliantas skunde nurodo, kad telefonų radimo faktas patvirtina, jog jis siunčiamų telefonų į pataisos namus nenunešė. Šiuos argumentus paneigia jau aptartų įrodymų visetas ir jo paties parodymai, kad telefonus išmesdavo į šiukšlinę, nors telefonai buvo rasti jo gyvenamojoje vietoje ir automobilyje. Taigi, nuteistojo šie skundo argumentai tik patvirtina jo siekį sušvelninti savo teisinę padėtį.

Be to, nors proceso metu J. L. akcentavo, kad dėl taikytos nejautros atliktų operacijų metu, jam yra suprastėjusi atmintis, todėl jis ne visas aplinkybes gerai atsimena, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Iš J. L. parodymų akivaizdu, kad jis gerai atsimena tik, jo manymu, jį teisinančias aplinkybes, o prastai – tik tas, kurios jį kaltina. J. L. aiškino, kad jis tikėjosi, jog vienoje iš siuntų bus darbo įrankiai, kuriuos iš laisvės neteistajam A. B. turėjo atsiųsti draugai, tačiau pats nustatytų siuntų dydis ir nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis siuntas išpakuodavo, paneigia tokį nuteistojo aiškinimą. Kita vertus, aplinkybių apie kokius nors buvusius jam reikalingus darbo įrankius ir su tuo susijusius prašymus teisme liudytoju apklaustas A. B. nepatvirtino (t. 8, b. l. 5–9).

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. L. neva Kauno turguje sutikto iš matymo pažįstamo asmens jam nurodyta draudžiamų daiktų patekimo į pataisos namus schema iš esmės yra identiška jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo mechanizmui, o jo parodymai apie SIM kortelės veikimą kartkartėmis sutampa su kriminalinės žvalgybos pareigūno liudytojo A. B. parodymais teisme, kad J. L. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) įjungdavo tik tam tikromis dienomis (t 5, b. l. 56–57; t. 7, b. l. 133–139). Taigi, J. L., ilgus metus dirbdamas pataisos namuose, būdamas atsakingas už nuteistiesiems perduotos ar iš jų paimtos buitinės vaizdo ir garso aparatūros patikrinimą, kad jos viduje nebūtų paslėpta nuteistiesiems turėti uždraustų daiktų (mobiliųjų telefonų, interneto modemų ir kt.), puikiai žinojo visas galimybes, leidžiančias nepastebėtam įnešant į pataisos namus nuteistiesiems turėti draudžiamus daiktus ir iš to gavo turtinės naudos. Kad J. L. į pataisos namus atnešdavo draudžiamų daiktų: mobilaus ryšio telefonų, nes turėjo savo žmogų 1 „vachtoje“, baudžiamojo proceso metu nurodė ir liudytoju apklaustas V. L. (t. 3, b. l. 122–123; t. 7, b. l. 184–187).

Skunde J. L. tvirtina, kad byloje neužfiksuota nuteistojo telefoninių, radijo ryšio pokalbių, video medžiagos apie jo tariamus neteisėtus veiksmus pataisos namuose, kuriuose vaizdas yra stebimas filmavimo kameromis, teisme neapklausti liudytojo V. L. įvardyti asmenys (G. A. ir „Kieša“), galintys patvirtini, kad nuteistieji mobilaus ryšio priemones pataisos namuose gaudavo iš apelianto. Šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo ištirtų bei šiame nuosprendyje aptartų faktinių duomenų, kurie kiekvienas atskirai, vertinant bylos nustatytų aplinkybių ir kitų įrodymų kontekste, neabejotinai patvirtina J. L. kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo. Be to, kaip tvirtina bylos duomenys, nuteistasis nusikalstamai veikdamas buvo atsargus: telefonu betarpiškai nebendraudavo, pataisos namuose dirbo jau ilgus metus, todėl jam buvo gerai žinomos filmuojamos ir ne filmuojamos teritorijos vietos, o tai leido maskuoti savo veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms, tai, kad jis nebuvo fiksuotas įnešantis draudžiamus įnešti daiktus ar bendraujantis dėl to su nuteistaisiais, nekelia pagrįstų abejonių kitų įrodymų teisingumu. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2013, Nr. 2K-165-648/2015 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nuteistasis J. L., būdamas atsakingas už tai, kad į pataisos namus nepatektų draudžiami nuteistiesiems turėti daiktai, jis tyčia nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir duotos priesaikos, taip pat nesaugojo nepriekaištingos pareigūno reputacijos ir nesusilaikė nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą ir jos institucijas. J. L., būdamas ilgametis pareigūnas neužtikrindamas draudžiamų daiktų nepatekimo į pataisos namus, suvokė, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala ne tik juridiniam asmeniui, bet ir valstybei ir dėl savanaudiškų paskatų – norėdamas pasipelnyti to siekė, t.y. jis veikė tiesiogine tyčia.

Be kitų piktnaudžiavimo nusikaltimo požymių, būtinasis piktnaudžiavimo sudėties požymis yra didelė žala, kuri tiesioginiu priežastiniu ryšių siejama su kaltininko padarytais veiksmais. Didele žala gali būti pripažinta turtinė arba neturtinė žala. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-16/2010, Nr. 2K-100/2014 ir kt.). Vertinant didelės žalos požymį, teismų praktikoje nurodoma, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas BK 228 straipsnyje baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnyba, siekia užtikrinti normalią, teisinės valstybės siekį atitinkančią, veiksmingą, autoritetingą, Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančią institucijų ar asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, veiklą. Tokia institucija yra ir (duomenys neskelbtini) pataisos namai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. L. savo nusikalstamais veiksmais padarė didelę neturtinę žalą. Būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniuoju inspektorium ir turėdamas pareigą padėti įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus nuteistiesiems paskirta bausme keliamus tikslus, pats puikiai žinodamas, kad nuteistieji telefonus ir kitas priemones neretai naudoja, siekdami įgyti laisvėje esančių kitų asmenų turtą, įgyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, taip į nusikalstamus veiksmus įtraukia ir kitus asmenis, pats pažeidė pareigybės aprašymo, patvirtinto įstaigos direktoriaus 2017 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1-74, 7 punktą, (duomenys neskelbtini) pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus nuostatų, patvirtintų įstaigos direktoriaus 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1-332, II skirsnyje numatytus pagrindinius šio skyriaus uždavinius, t. y. 5, 6, 7, 10, 13 ir 14 punktus, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 51 punktą, Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 172, 2 priede numatytą, 2002 m. spalio 1 d. pasirašytą Pasižadėjimą. J. L., būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) pataisos namų uždavinių įgyvendinimą, vidaus tvarkos taisyklių laikymosi užtikrinimą, pažeidė draudimą su nuteistaisiais palaikyti bet kokio pobūdžio ryšius, nenusijusius su tarnybinių pareigų vykdymu, sudarė sąlygas nuteistiesiems laisvės atėmimo vietoje turėti jiems draudžiamus daiktus, kurie galėjo būti panaudoti ne tik jų teisėtam bendravimui su už pataisos namų teritorijos esančiais asmenimis, bet ir kitų nusikaltimų darymui. Dėl tokių jo neteisėtų veiksmų sumenko (duomenys neskelbtini) pataisos namų, kaip valstybinės įstaigos, privalančios kontroliuoti joje laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų elgesį, įvaizdis, buvo diskredituotas valstybės tarnautojo, dirbančio pataisos įstaigoje, vardas, neteisėtas veikimas turėjo tiesioginių neigiamų pasekmių normaliam pataisos namų darbui, nes leido susiformuoti nuteistųjų tarpe nuostatoms apie galimybę apeiti draudimus ir įstaigos nesugebėjimą užtikrinti jų izoliavimą, užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistieji gautas ryšio priemones panaudojo naujiems nusikaltimams daryti, tačiau tam neprieštarauja byloje nustatytos aplinkybės, jog nuteistieji per J. L. bandė siųstis narkotines medžiagas. Byloje taip pat nepasitvirtino, kad nuteistasis žinojo, jog jam atsiųstoje siuntoje buvo labai didelis kiekis heroino, tačiau tai nuteistojo veiksmų piktnaudžiaujant tarnyba pavojingumo aptartų aplinkybių kontekste nemenkina.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad piktnaudžiaudamas tarnyba J. L. padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir juridiniam asmeniui. Kvalifikuodamas J. L. nusikalstamus veiksmus pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė šį baudžiamąjį įstatymą.

Dėl J. L. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės

Pagrįstas prokuroro skundo argumentas, kad apygardos teismas, nustatydamas J. L. bausmės dydį, neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Baudžiamais įstatymas už nusikaltimo, nustatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą nustato alternatyvias bausmes: baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų.

Pirmosios instancijos teismas J. L. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Apygardos teismas, parinkdamas nuteistajam J. L. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė, kad apeliantas padarė sunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas, jo asmenybė apibūdinama teigiamai, taip pat įvertino J. L. amžių, šeiminę padėtį bei sveikatos būklę. Šios aplinkybės neabejotinai svarbios ir turi įtakos individualizuojant bausmės rūšį ir dydį, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, konkrečiu atveju jos turi būti vertinamos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas įvertino nepakankamai. J. L. sunkią veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jo nusikalstamus veiksmus lėmė savanaudiški motyvai. Padaryta veika nebuvo atsitiktinė, priešingai, buvo iš anksto suplanuota, veiksmai buvo tęstiniai, turėjo sisteminį pobūdį. Nuteistasis nebuvo eilinis tarnautojas, jis buvo pareigūnas, turintis užtikrinti, nuteistiesiems paskirtos bausmės vykdymo kontrolę, siekti, kad jie pakeistų savo kriminogenines nuostatas ir daugiau nenusikalstų, tačiau jis veikė priešingai – ne tik pats nusikalto, bet ir savo nusikalstamais veiksmais sudarė sąlygas nuteistiesiems daryti teisės pažeidimus, o galimai net ir nusikalsti. Visa tai rodo didesnį J. L. asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą. Vertinant tai, kokias pasekmes nuteistojo nusikalstami veiksmai sukėlė kitiems asmenims, paskirtų bausmių vykdymo procesui kartu su pirmosios instancijos teismo aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad apygardos teismas teisingai nuteistajam parinko bausmės rūšį, tačiau nustatydamas jos trukmę, paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, todėl ji griežtinama iki 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo. Nustatydama šios bausmės trukmę gerokai mažesnę negu baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje nustatytą vidurkį, teisėjų kolegija be jau aptartų aplinkybių įvertina ir tai, kad nuteistasis dirba ir kad byloje nėra duomenų, jog J. L. jau netrumpą laiką po nusikaltimo padarymo būtų padaręs kitus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bausmė užtikrins bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu J. L. dėl kaltinimų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį išteisinamas, todėl naikintina apskųstojo teismo nuosprendžio dalis dėl J. L. už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių subendrinimo BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Taip pat atsižvelgus į tai, kad šiuo nuosprendžiu J. L. dėl pasikėsinimo įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino išteisinamas, teisėjų kolegija dėl prokuroro skundo argumentų, susijusių su BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu J. L., plačiau nepasisako, nes tai prarado teisinę reikšmę.

J. L. nusikalstamos veikos padarymo metu (2017 m. gegužės 5 d.–2017 m. rugpjūčio 9 d.) BK 75 straipsnis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) numatė galimybę asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, įskaitant ir sunkius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Šiuo nuosprendžiu J. L. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį skiriama 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas svarstyti klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų jam taikymo.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, taip pat turi įvertinti ir visas kitas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipdamas į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015).

Kaip jau minėta, J. L. padarė sunkų nusikaltimą, priskirtą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Padaryti nusikalstami veiksmai buvo iš anksto suplanuoti, sistemingi ir sudarė sąlygas formuotis bausmę atliekančių asmenų nuostatoms apie galimybę apeiti draudimus, nesilaikyti pataisos namuose teisės aktais nustatytos tvarkos, daryti teisės pažeidimus ir net galimai nusikalsti. J. L. dėl padarytos nusikalstamos veikos neatgailavo, menkino savo vaidmenį, nėra nei vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog, įvertinus visas skiriant bausmę aptartas aplinkybes, nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad nuteistasis toliau laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Taigi, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip labiau švelninti J. L. teisinę padėtį, tokiu būdu aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant jo asmeninius interesus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamų įstatyminių sąlygų ir pagrindų manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Dėl BK 68² straipsnio taikymo

BK 68² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla (kasacinė nutartis Nr. 2K-92-495/2021).

Paskirdamas aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajam apygardos teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad J. L. nusikalto eidamas statutinio valstybės tarnautojo pareigas, susijusias su nuteistųjų priežiūra, todėl, vadovaudamasis BK 68² straipsniu, atėmė iš jo teisę 2 (dvejus) metus dirbti valstybės tarnyboje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir konstatuoti, kad nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas yra neproporcingas ir nepagrįstas.

Skunde apeliantas nenurodo nesutikimo argumentų su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Iš apskųstojo nuosprendžio matyti, kad teismas nustatęs, jog J. L. iš jo padarytos nusikalstamos veikos gavo 1 240 Eur (140+400+700 (teismas parinko mažesnes sumas iš ribos, nurodytos J. L. pareikštame kaltinime)) dydžio turtinę naudą, vadovaudamasis BK 72 straipsniu, nusprendė ją išieškoti iš nuteistojo kaip uždraustos veikos rezultatą. Toks teismo sprendimas neprieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys), taip pat nuostatoms, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis), jeigu konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Šioje baudžiamojoje byloje iš nuteistojo buvo nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę, nes bylos faktiniais duomenimis neabejotinai pasitvirtino, kad piniginės lėšos, kaip atlygis už J.L. šioje byloje nustatytus nusikalstamus veiksmus, yra 1 240 Eur turtinė nauda, gauta iš baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos.

Skunde nuteistasis nenurodo jokių nesutikimo argumentų dėl iš jo išieškotinos sumos dydžio, teisėjų kolegijai dėl to pagrįstų abejonių nekyla, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Dėl R. K. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

BK 260 straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas neteisėtai <...> įgijo, gabeno, <...> siuntė <...> labai didelį kiekį narkotinių <...> medžiagų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. K., turėdamas tikslą platinti narkotinę medžiagą, 2017 m. rugsėjį, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 13 d., nenustatytoje vietoje bei iš ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatyto asmens, įgijo labai didelį kiekį – 18,031 g – narkotinės medžiagos – heroino, ją supakavo į išorinio maitinimo šaltinio „Canyon“ korpusą, kurį kartu su 2 500 Eur, skirtų sumokėti J. L., sudėjo į dėžutę nuo fotoaparato „Olympus“, kurią ketino siųsti per UAB „Omniva LT“ siuntų terminalą į (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 13 d R. K. nieko nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką Ž. S. nurodė išsiųsti paruoštą siuntą per UAB „Omniva LT“ savitarnos siuntų terminalą. Tam automobiliu „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis siuntinį su narkotine medžiaga neteisėtai gabeno iki „Maxima“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), ten susitiko ir paėmė Ž. S., vėliau šį siuntinį nugabeno iki parduotuvės „RIMI“, esančios (duomenys neskelbtini), kur Ž. S. „SEB“ bankomate į V. R. „SEB“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė R. K. paduotus 10 Eur, skirtus siuntai išsiųsti ir apmokėti. Vėliau narkotinę medžiagą gabeno iki UAB „Omniva LT“ siuntų terminalo, esančio (duomenys neskelbtini), kur Ž. S. apie 13.42 val., padedant R. K., banko kortele siuntų terminale apmokėjo už siuntos pristatymą, ir nurodė R. K. duotą kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi J. L., bei išsiuntė siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su joje esančia narkotine medžiaga į UAB „Omniva LT“ siuntų terminalą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau narkotinė medžiaga į (duomenys neskelbtini) pristatyta nebuvo, nes 2017 m. rugsėjo 13 d. pareigūnai, atlikdami veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, išėmė siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusius išorinį maitinimo šaltinį „Canyon“ su jame esančia narkotine medžiaga – 18,031 g heroino. Tokiu būdu R. K. neteisėtai įgijo, gabeno ir siuntė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino.

Kaip konstatuota anksčiau, byloje neginčytinai nustatyta, kad siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas išorinio maitinimo šaltinis „Canyon“ CNE-CPB1300Q, jo pakrovimo laidas ir 2 500 Eur. Siunta buvo suvyniota į polietileninį maišelį, ant siuntos tušinuku užrašytas siuntos Nr. (duomenys neskelbtini). Siunta neužklijuota ir nesupakuota. Maišelio viduje rasta dėžutė nuo fotoaparato Olimpus VG-120, kurios viduje polietileniniame permatome maišelyje sudėti pinigai, iš viso 2 500 Eur. Po pinigais polietileniniame maišelyje suvyniotas išorinio maitinimo šaltinis „Canyon“ CNE-CPB1300Q šviesios spalvos korpusas su juodos spalvos plastiko dangteliais, ant kurio korpuso matėsi klijavimo (ardymo) žymės. Apžiūrėjus išorinį maitinimo šaltinį „Canyon“ CNE-CPB1300Q, paimtą iš siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), jo viduje rasta į permatomą polietileninį maišelį suvyniota šviesios spalvos biri medžiaga. Atlikus šių medžiagų cheminį tyrimą, nustatyta, kad geltonos spalvos medžiagos, 2017 m. rugsėjo 13 d. paimtos iš siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusio plastikinio išorinio maitinimo šaltinio „Canyon“ CNE-CPB1300Q korpuso, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 18,031 g sudaro labai didelį šios medžiagos kiekį.

Skunde R. K. gynėjas neneigia, kad R. K. turėjo ryšį su minėta siunta, ją gabeno ir prisidėjo prie išsiuntimo, tačiau, gynėjo vertinimu, tokie nuteistojo veiksmai neatskleidžia jam inkriminuotos veikos subjektyviosios pusės, t. y. kad jis suprato, jog siuntinyje yra labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino ir, tai žinodamas, šias medžiagas gabeno, prisidėjo prie jų siuntimo ir norėjo, kad narkotinės medžiagos pasiektų adresatą pataisos namuose. Gynėjo skundo argumentus, kad byloje esantys duomenys neįrodo, jog R. K. disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino, kuris buvo paslėptas išorinio maitinimo šaltinio „Canyon“ CNE-CPB1300Q viduje, paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys, t. y. paties R. K., liudytojų Ž. S. ir kt. parodymai, vaizdo įrašai, akistatos, procesinių prievartos priemonių taikymo, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai ir jau aptarti įrodymai.

Skunde gynėjas nepagristai abejoja šioje byloje, taikant procesines prievartos priemones ir atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, gautų duomenų teisėtumu. Procesinių prievartos priemonių ir kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas byloje sankcionuotas motyvuotomis teismų nutartimis (t. 1, b. l. 21–22; t. 2, b. l. 3–4, 5–6, 7), kurių teisėtumas ir pagrįstumas abejonių nekelia. Tai, kad Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo, Veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo ir Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai surašyti 2017 m. rugsėjo 13 d., o išorinis maitinimo šaltinis „Canyon“, paimtas iš siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios UAB „Omiva LT“ sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas 2017 m. rugsėjo 14 d. laikotarpiu nuo 7.45 val. iki 8.10 val. (duomenys neskelbtini), t. y. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patalpose, tarnybiniame kabinete Nr. 309, nepatvirtina šių procesinių veiksmų neteisėtumo. Nors apeliantas tvirtina, kad šių veiksmų teisėtumas jam kelia abejones, tačiau objektyviai jų nepagrindžia.

Gynėjas teisingai nurodo, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, ir nori tai daryti. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponavo, buvo narkotinės.

Nuteistasis R. K. viso baudžiamojo proceso metu kaltės dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje nepripažino ir tvirtino, kad siuntą, kurioje vėliau buvo rastas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino, išsiųsti į (duomenys neskelbtini) paprašė (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantis Z. M., kuris sakė, kad siuntoje bus mobilaus ryšio telefonai ir pinigai, o apie draudžiamas medžiagas jis nieko nekalbėjo (t. 6, b. l. 105–106, 111). Bylą nagrinėjant instancine tvarka R. K. iš esmės laikėsi panašios pozicijos, t. y. neneigė žinojęs, kad siuntoje yra didelė pinigų suma, tačiau aiškino nežinojęs apie siuntoje buvusias draudžiamas medžiagas (t. 8, b. l. 58–63). Tokius R. K. parodymus patvirtino byloje liudytoju apklaustas Z. M., kuris nurodė, kad jo prašymu nuteistasis išsiuntė siuntą, tačiau jis R. K. nesakė, jog siuntoje be mobilaus ryšio telefono ir pinigų, yra ir narkotinės medžiagos, nes R. būtų nesutikęs siųsti (t. 4, b. l. 60–61, t. 7, b. l. 163–165). Aptartus R. K. ir Z. M. parodymus, kad siunta buvo siųsta Z. M. iniciatyva, paneigia liudytojo Ž. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įskaitant ir jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad su juo per Facebook programėlę susisiekė O. V., kuris prašė surasti banko kortelę ir teigė, jog visa kita jam paaiškins R. K.. Liudytojas sutiko padėti O. V., nes buvo jam skolingas pinigų. Jis iš pažįstamos V. R. pasiskolino banko kortelę, į kurią įnešė 10 Eur siuntai išsiųsti, o susitikus su R. K., pastarasis jam perdavė siuntą. Kas buvo siuntinyje, R. K. liudytojui nesakė, nurodė tik gavėjo numerį ir kad siunta bus siunčiama į (duomenys neskelbtini). Ž. S. matė ant dėžutės nupieštą fotoaparatą, tačiau jokių įtarimų jam nekilo, jis siuntos atidaręs nebuvo (t. 4, b. l. 80–83). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo Ž. S. parodymais. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui pripažįstami įrodymais (kasacinės nutartys Nr. 2K-27/2014, Nr. 2K-208-976/2017). Kita vertus, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad Ž. S. būtų suinteresuotas apkalbėti R. K. ir duoti jį kaltinančius labai sunkaus nusikaltimo padarymu parodymus. Ž. S. duotus parodymus patvirtino akistatos su R. K. metu (t. 4, b. l. 84–86). Taigi, šio liudytojo parodymai patvirtina, kad R. K. žinojo apie siuntinio turinį. Tam neprieštarauja ir paties R. K. pripažinta aplinkybė, kad jis matė, jog siuntinyje yra didelė pinigų suma ir tai jam leido suprati atliekamų veiksmų pavojingą pobūdį, taip pat aplinkybė, kad siuntai siųsti nuteistasis pasinaudojo kito asmens paslaugomis, pats savo vardu siuntos nesiuntė, tam buvo naudojama pašalinio asmens banko kortelė.

Be to, Ž. S. parodymai neprieštarauja ir kitiems byloje esantiems objektyviems faktiniams duomenis, t. y.: 2017 m. spalio 2 d. daiktų apžiūros protokolui, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus UAB „Maxima LT“ pateiktą 2017 m. rugsėjo 13 d. vaizdo įrašą matyti, jog 2017 m. rugsėjo 13 d., 13.25 val., į prekybos centrą „Maxima“, esantį (duomenys neskelbtini), ateina R. K. ir Ž. S.; R. K. eina į prekybos centrą, o Ž. S. nueina prie bankomato, po to prieina ir R. K.. (t. 1, b. l. 130– 133), 2017 m. rugsėjo 29 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus UAB „Omniva LT“ pateiktą 2017 m. rugsėjo 13 d. vaizdo įrašą matyti, jog 2017 m. rugsėjo 13 d. laikotarpiu nuo 13.34 val. iki 13.44 val. prie paštomato, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas(duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), priėjo Ž. S. ir išsiuntė siuntą (t. 1, b. l. 68–70), 2017 m. spalio 3 d. AB „SEB“ banko sąskaitos išrašo duomenims, V. R. AB „SEB“ banke yra atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo atliktas grynųjų (10 Eur) įmokėjimas bankomate (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. rugsėjo 14 d. iš V. R. priklausančios kortelės atliktas lėšų nurašymas (1,99 Eur) apmokant „Omniva“ („Rimi“)“ (t. 1, b. l. 123–124), 2017 m. spalio 24 d. daiktų apžiūros protokolas tvirtina, kad tyrimo metu V. R. prisijungė prie savo „Facebook“ paskyros „V. V.“, kurioje paieškos lauke įvedus raktinį žodį, buvo nustatyta „Facebook“ paskyra „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios jai rašė Ž. S. (t. 4, b. l. 37, 39).

Apklausiamas liudytoju Ž. S. tvirtino, kad R. K., sužinojęs, jog Ž. S. išsiųsta siunta sulaikyta, nurodė pasikeisti telefono numerį, o duodant parodymus sakyti, kad siuntos užsakovas yra Z. M. (t. 4, b. l 80–83). Byloje taip pat yra duomenų apie tai, kad Ž. S., 2018 m. spalio 23 d. eidamas skambinti, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-Kalėjime sutiko R. K., kuris jam grasino ir reikalavo pakeisti parodymus (t. 4, b. l. 89, 90). 2018 m. sausio 5 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole esantys duomenys rodo, kad 2018 m. sausio 14 d. buvo fiksuota SMS žinutė ir pokalbis tarp R. K. ir Ž. S., kurios metu buvo tariamasi dėl susitikimo (t. 2, b. l. 95–97). Iš 2018 m. lapkričio 28 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad R. K. su O. V. per A. K. derino parodymus, kuriuos, reikalui esant, turėtų duoti asmuo, prisiimsiantis kaltę dėl siuntos išsiuntimo (t. 2, b. l. 178–179), o iš 2018 m. gruodžio 28 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad pokalbio tarp A. K. ir R. K. metu jie taip pat derina parodymus dėl asmens, kuris prisiimtų kaltę dėl siuntos išsiuntimo (t. 2, b. l. 158–159). Taigi, byloje nustatytos siuntos išsiuntimo aplinkybės, paties R. K. veiksmai, parodymai apie siuntos pakavimo aplinkybes ir jos turinį, kad siuntos siuntimui nuteistasis pasinaudojo kito asmens paslaugomis ir pašalinio asmens banko kortele, pats savo vardu siuntos nesiuntė, bei reakcijos po to, kai tapo žinoma, kad pareigūnai siuntą su narkotinėmis medžiagomis sulaikė, aptartų įrodymų kontekste papildo vienas kitą ir patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog R. K. neabejotinai suprato, kad siuntoje yra narkotinės medžiagos, kurių kiekis yra labai didelis.

Todėl išdėstytas aplinkybes įvertinus kiekvieną iš jų atskirai ir kaip visumą visų bylos įrodymų kontekste, darytina faktiniais duomenimis pagrįsta išvada, kad R. K. puikiai suvokė, jog jis disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, bei norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad jis galimai nežinojo tikslaus narkotinių medžiagų kiekio, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės ir nepaneigia jo kaltės. Tam neprieštarauja skunde gynėjo akcentuojami faktai, kad ant išorinio maitinimo šaltinio nerasti jokie R. K. pėdsakai, kad darant kratą nebuvo rasta heroino, išorinių maitinimo šaltinių, kokių nors detalių, išimtų iš tokio šaltinio, medžiagų, kurių pagalba būtų galima taip sudėti tą šaltinį po narkotinių medžiagų paslėpimo, taip pat jog Ž. S. siuntą faktiškai padėjo išsiųsti prie UAB ‚Omniva LT“ paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), buvusi moteris. Visos šios aplinkybės kiekviena atskirai ir vertinant kaip visumą, nepaneigia pirmiau aptartų duomenų visumos, kuri neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis R. K., veikdamas su nenustatytu asmeniu, siuntą su narkotine medžiaga pakavo, matė jos turinį ir dalyvavo jos išsiuntime. Nors apeliantas tvirtina, kad matydamas į siuntą įdėtus 2 500 Eur R. K. galėjo nematyti, jog maitinimo šaltinyje yra narkotinė medžiaga ir nesuprato, ką pakuoja, gabena ir siunčia, tačiau tai prieštarauja sveikai logikai, kurią pagrindžia pirmiau aptarti objektyvūs faktiniais duomenys, kurių kiti įrodymai nepaneigia ir nesudaro pagrindo abejoti teismo nustatytomis šiam nuteistajam inkriminuotomis faktinėmis nusikaltimo padarymo aplinkybėmis.

Nagrinėjamu atveju protingas situacijos vertinimas pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad R. K., būdamas suaugęs, pakaltinamas, turėdamas kriminalinės patirties, iš nenustatyto asmens įgytą narkotinę medžiagą – heroiną slėpdamas išorinio maitinimo šaltinio „Canyon“ CNE-CPB1300Q viduje ir į tą pačią siuntą įdėdamas 2 500 Eur, bendrais bruožais neabejotinai galėjo suvokti, kad tai yra baudžiamojo įstatymo draudžiamos medžiagas, o jų kiekis – labai didelis. Baudžiamojo proceso metu R. K. neigė pats pakavęs siuntą ir tvirtino, kad ją jau supakuotą pasiėmė iš nepažįstamo asmens (duomenys neskelbtini), tačiau tokius nuteistojo parodymus paneigia aptarti bylos įrodymai. Kita vertus, netgi darant prielaidą, kad siuntą R. K. pakavo ne pats, jo paties nurodytos aplinkybės, jog matė dėžutėje nuo fotoaparato įdėtą kaltinime minimą išorinio maitinimo šaltinį bei didelę pinigų sumą, teisėjų kolegijai nepalieka abejonių, jog jis galėjo numatyti, kad įgyja, gabena ir ruošiasi išsiųsti labai didelį kiekį draudžiamų medžiagų, ir norėjo taip veikti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje susidėjusios situacijos teisinis bei faktinis vertinimai nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos principo. Panašios pozicijos laikomasi ir formuojamoje tarptautinių bei nacionalinių teismų praktikoje (žr., pvz., EŽTT 1988 m. spalio 7 d. sprendimas byloje Salabiaku prieš Prancūziją, (peticijos Nr. 10519/83); 2004 m. spalio 19 d. nutarimas byloje Falk prieš Nyderlandus, (peticijos Nr.66773/01); kasacinė nutartis Nr. 2K-426-507/2016).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog R. K. veiksmuose yra visi jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Teisėjų kolegija tikslina R. K. padaryto nusikaltimo aplinkybes ir nustato, kad jis Ž. S. nurodė kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi J. L., nežinojęs apie disponavimą narkotine medžiaga.

Dėl bausmės paskyrimo ir BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo

Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių prieštaravimų dėl R. K. paskirtos bausmės – 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo – dydžio ar jos pagrįstumo. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, įvertinęs visas R. K. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą jam paskyrė teisingą, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančią bausmę. Paskirtoji dešimties metų laisvės atėmimo bausmė atitinka įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, minimalios bausmės ribą ir nėra aiškiai per griežta.

Bylos duomenys rodo, kad R. K. teisiamas ne pirmą kartą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas 8 (aštuoneriems) metams laisvės atėmimo. Šis nuosprendis buvo apskųstas ir byla nagrinėta apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu R. K. paskyrė bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Subendrinęs šią bausmę su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, teismas nustatė jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams. Į šią bausmę įskaičiavo kitais nuosprendžiais paskirtas bei atliktas bausmes. R. K. buvo teisiamas dar ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu už 2017 m. birželio 11 d. padarytą nusikalstamą veiką, kuriuo jam buvo paskirta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmė. Visos R. K. paskirtos bausmės subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi. R. K. 2020 m. rugpjūčio 21 d. lygtinai paleistas iš pataisos namų.

Skunde gynėjas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju apygardos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, turėjo svarstyti klausimą dėl ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės įskaitymo į R. K. apskųstuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę. Tokie gynėjo argumentai nepagrįsti.

BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Taigi, bendrinant bausmes pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti bendrinama ne tik apėmimo, bet ir dalinio ar pilno sudėjimo būdu su ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir tik tada įskaitoma atlikta bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo skundą, negali pasunkinti jo teisinės padėties, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BPK 362 straipsnio nuostatomis, gali spręsti klausimą dėl atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo ir atliktos bausmės įskaitymo į paskirtąją subendrintą bausmę.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinis teismas nuteistajam R. K. paskyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktą gynėją.

Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. rugsėjo 30 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam R. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 243 Eur išlaidų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nuteistasis yra jauno amžiaus ir gali dirbti. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria J. L. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį – J. L. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, J. L. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos.

Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nuosprendį pakeisti: J. L., nuteistam pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. L. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į J. L. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d.

Nuteistojo R. K. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 243 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.