- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- 2K-51-677/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-03025-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Eligijus Gladutis, Viktoras Aidukas (pran.)
- Nuteistasis
- E. Š.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį dvylikai metų laisvės atėmimo, 199 straipsnio 2 dalį – trejiems metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir E. Š. paskirta subendrinta bausmė – dvylika metų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis bei E. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 30 d. nutartis, kuria nuteistojo E. Š. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. Š. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 7 d., būdamas Lenkijos Respublikoje, neteisėtai įgijo 496,71 g miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 478,33 g (96,3 proc.) sintetinio kanabinoido JWH-307, ir turėdamas tikslą neteisėtai kontrabandos būdu gabenti psichotropinę medžiagą, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, šią psichotropinę medžiagą, supakuotą į polietileninį maišelį, paslėpė po vairuojamo automobilio „BMW 525“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdyne, taip išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, kontrabanda iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardą – 2014 m. balandžio 7 d., apie 13.30 val., neteisėtai gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido JWH-307 (cheminis pavadinimas: (5-(2-fluorophenyl)-1-pentylpyrrol-3-yl)-naphthalen-1-ylmethanone) iki kol kelyje Suvalkai–Marijampolė E. Š. buvo sustabdytas teisėsaugos pareigūnų, o neteisėtai gabentas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos buvo rastas ir paimtas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo nuosprendį bei nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti ar pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Skundas grindžiamas tuo, kad Kauno apygardos teismas, pripažindamas E. Š. kaltu, nenustatė tiesioginės tyčios, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o aptardamas faktines bylos aplinkybes, teismas nustatė tik objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Nuteistasis teigia, jog vien faktas, kad jis kažkada yra bandęs narkotikų, neįrodo ir nepagrindžia to, jog jis turėjo žinoti ar žinojo apie konkrečios psichotropinės medžiagos JWF-307 uždraudimą, įsigaliojusį tik 2014 m. vasario 26 d., t. y. prieš vos daugiau nei mėnesį iki veikos padarymo. Pasak kasatoriaus, norminiuose aktuose turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti pageidaujamo ar draudžiamo elgesio ribos. Asmuo, neturintis chemiko išsilavinimo, negali pagal teisės aktuose nurodytą cheminį grupinės medžiagos apibūdinimą suvokti, kad niekur neįvardintas preparatas JWF-307 yra uždraustas. Šis subjektyviosios pusės aspektas, kad E. Š. neturėjo galimybės suvokti, jog jo gabenamos medžiagos yra uždraustos, nebuvo aptartas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų sprendimuose. Teismai taip pat visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl padarytos veikos motyvų bei tikslų. Anot kasatoriaus, pirmosios instancijos teismui pašalinus iš kaltinimo platinimo tikslą, tampa nerealu, kad jaunas žmogus, turintis darbą, šeimą, mažametį vaiką ir žinodamas, kokį stiprų poveikį jo psichinei sveikatai sukeltų šios medžiagos vartojimas, sąmoningai įsigytų tokį didelį jos kiekį sau svaigintis. Tai tik patvirtina nuteistojo nuoseklų aiškinimą, kad jis manė įsigyjantis ir vežantis maisto papildą, o ne draudžiamą psichotropinę medžiagą. Kadangi jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios požymio, kuris yra būtinas kvalifikuojant veiką pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, jis turi būti išteisintas, nes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gedgaudas Norkūnas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.
Prokuroras nurodo, kad abu teismai išsamiai aptarė visus duomenis, kurie yra susiję su nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės vertinimu, ir sprendimus priėmė vertindami visas aplinkybes visumoje. Tai, kad E. Š. veikė tiesiogine tyčia, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai grindė tuo, kad E. Š. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nenuoseklūs, o visos jo versijos buvo paneigtos ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad visos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog E. Š. suprato savo atliekamus veiksmus, jų neteisėtumą ir norėjo taip veikti. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. E. Š. turėjo pakankamas galimybes susipažinti su įstatyme nurodytu draudimu bei gauti visą reikalingą informaciją dėl tokių medžiagų (psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido JWH-307) įgijimo, laikymo bei gabenimo. Tai, kad E. Š. suprato, kokias medžiagas gabena, ir privalėjo suvokti, kad šių medžiagų apyvarta yra draudžiama, patvirtina, kad nuteistojo veiksmai buvo atlikti veikiant tiesiogine tyčia ir sudaro nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. Š. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl E. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Kasatorius, ginčydamas jo nuteisimą pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, kasacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismai nenustatė jo tyčios padaryti nusikalstamas veikas, t. y. to, jog jis turėjo žinoti ar žinojo apie gabenamos psichotropinės medžiagos JWF-307 uždraudimą.
Pagal BK 260 straipsnį (taip pat ir šio straipsnio 3 dalį) kaltininkas atsako už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurios ir yra pripažįstamos šio nusikaltimo dalyku. Taigi, kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal BK 260 straipsnio atitinkamą dalį, būtina nustatyti, kad medžiagos, kuriomis jis disponavo, jau tuo metu buvo laikomos narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir asmuo neturėjo leidimo jomis disponuoti. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnį gali atsirasti tik tada, kai neteisėtai disponuojama medžiagomis, jau įtrauktomis į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą ar kitus šios ministerijos patvirtintus sąrašus.
Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžiu E. Š. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir neturėdamas leidimo kontrabanda iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido JWH-307 (cheminis pavadinimas: (5-(2-fluorophenyl)-1-pentylpyrrol-3-yl)-naphthalen-1-ylmethanone). Sprendžiant, ar kasatorius buvo pagrįstai nuteistas už neteisėtą disponavimą minėta medžiaga, pažymėtina, kad sintetinis kanabinoidas JWH-307 (cheminis pavadinimas: (5-(2-fluorophenyl)-1-pentylpyrrol-3-yl)-naphthalen-1-ylmethanone) į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą buvo įtrauktas 2014 m. vasario 21 d., ir išimtas iš laisvos apyvartos. Taigi ši medžiaga tuo metu, kai kasatorius ja disponavo (2014 m. balandžio 7 d.), jau buvo teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta psichotropine medžiaga ir kartu laikoma nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnyje, dalyku ir norint ja disponuoti turėjo būti gautas atitinkamas leidimas. Byloje esančiame Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. balandžio 9 d. rašte, kurį surašė specialų tyrimą atlikusi specialistė M. Bružienė, nurodyta, jog nuteistojo įsigyta ir gabenta medžiaga yra sintetinių kanabinoidų darinių grupės 3 pogrupio „Naftoilpirolai“ psichotropinė medžiaga; sintetinių kanabinoidų grupė įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“.
Nuteistasis E. Š. skunde teigia, kad jis nežinojo apie gabenamos psichotropinės medžiagos JWF-307 uždraudimą, dėl to jo veikoje nėra subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios. Į analogišką apeliacinio skundo argumentą atsakė apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai pažymėdamas, kad pagal BK 2 straipsnio 2 dalį įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės, juolab kad nuo Rekomendacijų naujos redakcijos įsigaliojimo (aptariamos psichotropinės medžiagos kriminalizavimo) iki E. Š. padarytų nusikalstamų veikų praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, teisės aktas buvo paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka, todėl E. Š. nebuvo apribota galimybė susipažinti su pasikeitusiu reglamentavimu. Byloje surinktų įrodymų analize tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pagrindė išvadą, kad nuteistasis suvokė, jog jis neteisėtai disponuoja psichotropine medžiaga, bei to siekė. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad BK 260 straipsnio atitinkamose dalyse numatytos nusikalstamos veikos yra padaromos tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo bent bendrais bruožais turi suvokti, kad medžiagos, kuriomis jis disponuoja, psichotropinės ar narkotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2006, 2K-532/2009, 2K-13/2011 ir kt.). Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio darytina išvada, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė ir vadovaujantis byloje surinktų duomenų analize atskleidė E. Š. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tyčią, todėl nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad teismai nustatė tik objektyviuosius jo padarytos veikos požymius. Apie kaltės formą, rūšį, turinį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal faktines veikos aplinkybes, kurių šaltinis gali būti tiek kaltinamo asmens parodymai, tiek kiti įrodymai. Taigi nagrinėjamoje byloje spręsdami klausimą dėl kasatoriaus baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sintetinio kanabinoido JWH-307 gabenimą po automobilio „BMW 525“ vairuotojo sėdyne iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną teismai išnagrinėjo ir įvertino ne tik E. Š. parodymus bei jo pateiktas versijas (dėl nežinomos paketo atsiradimo kilmės, maisto papildų įsigijimo ir gabenimo ir kt.), liudytojų parodymus, specialistų išvadas bei kitus byloje surinktus įrodymus, bet įvertino ir kaltininko pasirinktą psichotropinės medžiagos gabenimo būdą (paketas buvo gabenamas ne matomoje automobilio salono vietoje, o paslėptas, pakištas po vairuotojo sėdyne), elgesį automobilio sustabdymo metu (akivaizdų jaudulį, bandymą kūnu slėpti paketą, negalėjimo nuosekliai bei logiškai paaiškinti kelionės tikslo ir paketo turinio), faktą, kad E. Š. pats vartojęs narkotines medžiagas, ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurių visuma leido teismams padaryti pagrįstą išvadą, kad E. Š. suvokė, jog jis disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, siekė, jog pareigūnai nesužinotų apie neteisėtai gabentą psichotropinę medžiagą per Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sienas bei norėjo taip veikti.
Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pagal kurią atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, perdavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas neturi reikšmės. Taigi kasacinio skundo argumentas, kad teismai neanalizavo jo veikos motyvų bei tikslų ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti skundžiamų teismų sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu ir konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes E. Š. nusikalstamai veikai tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 199 straipsnio 2 dalis 260 straipsnio 3 dalis, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai nustatyti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. Š. kasacinį skundą atmesti.