Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. Š. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 15 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam E. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 1 mėnesio 26 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2023 m. gegužės 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau Komisijos nuomone stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas keturis kartus, dirba, palaiko su artimaisiais socialinius ryšius, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Komisija nurodo, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

E. Š. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą – 12 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 metų 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 7 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 7 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam E. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptartos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, tik kurių visumai esant galima spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios, aukščiau nurodytos įstatyme, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Kaip matyti, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatoma aukštesnė nei žema, reikalinga itin atidžiai įvertinti jo pastangas šią riziką mažinant ir tik nustačius, kad nuteistojo pastangos yra įtikinančios ir akivaizdžios galima spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Be kita ko lygtinio paleidimo instituto taikymui yra svarbu įvertinti nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, neprioretizuojant nei vieno iš laikotarpių atliekant laisvės atėmimo bausmę.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. Š. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną bausmės dalį, kurią atlikus atsiranda formalusis pagrindas spręsti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Vis tik, tai yra tik vienas iš pagrindų, kuriam egzistuojant galima spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tuo tarpu kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados nuteistojo E. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ metodiką šiuo metu dar išlieka vidutinė, todėl norit įvertinti ar egzistuoja ir materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui reikalinga įvertinti ar nuteistojo pastanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Sutinkamai su Komisijos nutarimu matyti, kad nuteistasis šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, keturis kartus buvo skatintas, įgijo keletą specialybių, dirba, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą ir bus įdarbintas, neturi finansinių įsiskolinimų, palaiko socialinius ryšius, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Tačiau teismas sprendžia, kad šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, asmens atliekančio laisvės atėmimo bausmę elgesyje nėra išskirtinai teigiamos, šiuo metu nuteistasis tiesiog elgiasi taip, kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Nors šiuo metu nuteistasis ir elgiasi gana pozityviai, tačiau toks jo elgesys nebuvo nuoseklus viso pataisos proceso metu. Kaip matyti iš byloje esančios pažymos apie nuteistojo E. Š. pažeidimus ir paskatinimus, jis per bausmės atlikimo laikotarpį keturis kartus buvo skatintas, kas galėtų būti teigiama aplinkybė sprendžiant dėl pozityvios nuteistojo elgesio korekcijos, tačiau nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu net dvidešimt šešis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus. Padaryti vidaus tvarkos pažeidimai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, atskleidžia jo nihilistinį požiūrį į taikomus ribojimus bei vyraujančias moralaus elgesio taisykles, vidaus tvarkos pažeidimai atskleidžia nuteistojo nenuoseklų siekį keisti savo elgesį išimtinai teigiama linkme. Tai, kad nuteistojo elgesys šiuo metu yra pozityvus, atsižvelgiant į ankščiau sistemingai darytus vidaus tvarkos pažeidimus, teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo elgesio pataisos procesas prasidėjo tik neseniai. Juo labiau, bylos duomenys atskleidžia, kad paskutinis vidaus tvarkos taikylių pažeidimas buvo padarytas 2021 m. spalio 22 d. dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo ar laikymo, tuo tarpu atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2014 m. balandžio 7 d., todėl darytina išvada, kad nuteistasis jau buvo gerai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis ir toks priešingas teisei jo elgesys buvo neatsitiktinis, o apgalvotas neigiamų nuostatų demonstravimas. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, jau viena aptarti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistojo pažanga mažinant aptartą riziką yra akivaizdi ir neabejotinai leidžianti spręsti, kad lygtinio paleidimo institutas šioje bausmės atlikimo stadijoje jau yra galimas, priešingai konstatuotina, kad nuosekliai pozityvus pataiso procesas dar tik prasidėjo. Kartu akcentuotina ir tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas yra vientisas procesas, o nuteistojo elgesio pokytis teigiama linkme yra vertinamas viso bausmės atlikimo laikotarpiu, tačiau jokiu būdu ne epizodiškai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jos nuteistojo E. Š. elgesyje vis dar išlieka jo nusikalstamą elgesio riziką didinantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių šiuo metu nustatyta net keturiolika (neturi arba turi maža/ nestabilią darbo patirtį, turi nestabilią darbo patirtį, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai). Atsižvelgiant į tai, kad šie veiksniai yra konstatuojami įvertinus nuteistojo ankstesnį elgesį ir jo pokyti laisvės atėmimo laikotarpiu, teismas sprendžia, kad šie rizikos veiksniai dar ne tik, kad gali, bet ir privalo būti mažinami, taip siekiant minimalizuoti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nurodytų veiksnių įtaka nuteistojo galimam pakartotiniam nusikalstamumui, gali būti mažinami nuteistajam dalyvaujant pozityvaus užimtumo priemonėse bei vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Kaip matyti iš aukščiau nurodytų duomenų vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksnių, didinančių nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu. Tuo tarpu bylos duomenys atskleidžia, tai, kad laisvėje nuteistojo E. Š. nusikalstamo elgesio raiškai, kai kuriais atvejais, įtakos turėjo alkoholio vartojimas, atsižvelgiant į pažymoje dėl nuobaudų ir paskatinimų užfiksuotus duomenis, matyti ir tai, kad alkoholio vartojimas buvo aktualus ir atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis 2018 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. gruodžio 27 d., 2020 m. birželio 10 d. pataisos įstaigoje vartojo alkoholinius gėrimus, už ką buvo nubaustas drausmine tvarka. Šie vidaus tvarkos bei rėžimo reikalavimų pažeidimai, nuteistojo ankstesnių patyrimų kontekste, atskleidžia tai, kad nuteistasis nėra linkęs koreguoti savo probleminių sričių, tuo labiau kaip jau matyti alkoholio vartojimo faktai, pataiso įstaigoje, fiksuoti nuteistajam jau ilgą laiką atliekant laisvės atėmimo bausmę, todėl tai tik atskleidžia, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška nėra atsitiktinė, o priešingai, ilgainiui susiformavusi ir kintanti netolygiai bei dar labai trumpą laiką. Visa tai neleidžia spręsti, kad nuteistasis šiuo metu jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais neizoliuotas nuo visuomenės, kadangi net būdamas struktūruotoje aplinkoje vidaus tvarkos taisyklių nebepažeidinėją dar tik sąlyginai trumpą laiką.

Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistojo E. Š. atžvilgiu jau ankščiau yra parodytas valstybės pasitikėjimas jam taikant bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau šio valstybės pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naujas labai sunkias nusikalstamas veikas, už kurių įvykdymą šiuo metu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ši aplinkybė, aukščiau aptartų duomenų kontekste, tik sustipriną teismo išvadą, kad šiuo metu lygtinio paleidimo institutas dar nėra galimas. Be to, nors Komisija savo nutarime akcentavo kaip teigiamą nuteistojo elgesio aplinkybę tai, kad jis dirba, ši aplinkybė taip pat nevertinama vienareikšmiai, kadangi bylos duomenys atskleidžia, kad taip, šiuo metu nuteistasis dirba, tačiau užsiėmimas darbine veikla, atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo nuoseklus, nuteistasis yra atsisakęs dirbti, kas atsižvelgiant į nuteistojo šeiminę padėtį – turi nepilnametį vaiką, prie kurio išlaikymo turi prisidėti, labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, atskleidžia, kad nuteistasis nėra linkęs prisiimti atsakomybių.

Akcentuotina, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi, atsižvelgiant į bausmės tikslus, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas juos numatydamas sprendė, kad nuteistasis turi patirti tam tikrus suvaržymus, tik tokiu atveju galimas teisingumo principo įgyvendinimas. Juo labiau bausmė, kaip valstybės prievartos priemonė, skiriama nusikalstamas veikas padariusiems asmenis, kartu yra aktuali ir visuomenės interesų užtikrinimo atžvilgiu. Tokiu būdu, net ir egzistuojant formaliajam lygtinio paleidimo taikymo pagrindui, neatliktos bausmės dalis negali būti nevertinama, šiuo metu E. Š. neatliktos bausmės dalis (3 metai 1 mėnesis 26 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti, priešingai nuteistasis toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę privalo dėti pastangas savo elgesio keitimui, kuris būtų paremtas įstatymų laikymusi.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. Š. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis E. Š. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.