Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. Š. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą – 12 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 metų 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 7 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 7 d.

3. Komisija pateikė Kauno apylinkės teismui tvirtinti 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta taikyti nuteistajam E. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neatlikus 3 metų 1 mėnesio 26 dienų (skaičiuojant 2023 m. gegužės 11 dienai) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau Komisijos nuomone stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas keturis kartus, dirba, palaiko su artimaisiais socialinius ryšius, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Komisija nurodo, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5. Nuteistasis E. Š. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nustatyti apribojimus ar įpareigojimus teismo nuožiūra, net jei būtina, su intensyvia priežiūra.

5.1. Skunde teigiama, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį tik vieną kartą nuteistajam buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal OASys metodiką, todėl teismui nebuvo galimybės spręsti klausimo, ar nuteistasis taisosi, atlikdamas bausmę ar ne. Todėl teismo pasisakymas, kad nuteistojo elgesio pataisos procesas prasidėjo tik neseniai yra niekuo nepagrįstas.

5.2. Nuteistasis nurodo, kad sutinku su teismo nuomone, jog pradžioje atlikimo bausmės darė daug klaidų, už ką buvo nubaustas eilę kartų drausminėmis nuobaudomis, tačiau nurodo, kad teismas nevertino tokios aplinkybės, kad būdamas nelaisvėje jis susirado draugę, su kuria susituokė, kad šiuo metu laukiasi kūdikio ir nuteistajam atsirado motyvacija keisti gyvenimo būdą iš pagrindų dėl šeimos, kitų aplinkybių. Nors ir ne per seniausiai, tačiau pradėjo elgtis tinkamai, nepažeisdamas vidaus tvarkos taisyklių, pakeitė gyvenimą iš pagrindų, atsirado motyvacija keisti gyvenimo būdą, ką nuteistasis ir padarė. Nuteistojo nuomone, šias aplinkybes reikėtų vertinti teigiamai.

5.3. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad šiuo metu pagal galimybes įneša indėlį į šeimos gerovę, pagal galimybes prisideda prie šeimos gerovės, kad prieš kelias dienas išsiuntė žmonai (duomenys neskelbtini) Eur šeimos gerovei pagerinti. Taip pat nurodo, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę yra labai mažai uždirbama, todėl nėra galimybių daugiau padėti šeimai. Tačiau, jeigu jam būtų taikytas lygtinio instituto įstatymas, būdamas laisvėje galėtų susirasti gerai apmokamą darbą ir prisidėti prie šeimos gėrio pilnai, kad šeima nejaustų nepriteklių.

5.4. Skunde teigiama, kad teismo argumentas, jog nuteistasis nerealizuoja savęs darbinėje veikloje, yra tiesiog niekinis, nes pati kalėjimų administracija neturi sudarytų darbo vietų, bei nėra pačios pataisos įstaigos vykdomi BVK 125-126 str. reikalavimai, nes dėl didelio kalinių skaičiaus trūksta darbo vietų, todėl negalima sutikti su teismo išvada, kad nuteistojo darbinės veiklos pataisos įstaigoje nuostatos išlieka negatyvios. Taigi, nuteistojo nuomone, jis savęs darbinėje veikloje negalėjo realizuoti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių ir tai negali būti neigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė ir priežastis netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

5.5. Nuteistasis pažymi, kad teismo nutartyje nėra nurodyta, kad jis deda pastangas valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, yra orientuotas į savo resocializacijos bei integracijos procesą, intervencinių priemonių tęstinumas gali būti įgyvendinamas ir ne struktūruotoje aplinkoje. Nuteistasis nurodo, kad vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšį su artimais, t. y. socialiniai ryšiai yra stiprūs. Taip pat nurodo, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių įvykdymas yra viena iš privalomų sąlygų, kuriai esant, spręstinas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kaip ir nusikalstamo elgesio pažanga, bei pakankama/nepakankama nuteistojo elgesio korekcija. Nuteistasis pažymi, kad šias sąlygas jis vykdau stropiai bei esami dokumentai patvirtina apie daromą pažangą, tuo labiau teismas pats nurodo, kad jis vykdo visas Komisijos rekomendacijas ir individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones. Nuteistasis nurodo, kad jis kaip gali stengiasi ir deda pastangas minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, savo elgesį kiek gali koreguoja teigiama linkme, bet šios aplinkybės teismo nebuvo vertinamos atitinkamai ir visapusiškai.

5.6. Skunde pabrėžiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį bei Konvencijos nuostatas negalima asmens bausti antrą kartą, o teismas, priimdamas nuosprendį, vertino nusikaltimo veiką ir kitas aplinkybes, susijusias su padarytu nusikaltimu, atitinkamai pagal BK, priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant bausmę, taigi teismas negalėjo jų pakartotinai vertinti, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo ir jos negali būti esminiais faktoriais, įtakojančiais teismo sprendimui taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą ir negali būti priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo instituto.

5.7. Taip pat nuteistasis nurodo, kad teismo nutarimas ir baigiamasis aktas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos turi būti išsamiai pagrįstas ir jame nurodytos reikšmingos aplinkybės. Teismas privalėjo nurodyti ir įvardyti, kokie pas nuteistąjį subkultūros veiksniai yra nustatyti, kokiems subkultūros veiksniams jis neatsparus, kuo pasireiškė kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, bet tai nebuvo padaryta. Tokiu būdu teismas, surašydama savo baigiamąjį aktą, nesilaikė baigiamojo akto motyvavimo racionalumo, sprendimo aiškumo reikalavimų. Nuteistojo nuomone, iš aukščiau nurodytų aplinkybių visumos matyti, kad teismas, svarstydamas klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo/netaikymo, buvo neobjektyvus, šališkas, visapusiškai neįvertino aplinkybių visumos turinčios reikšmės ir nutarimą priėmė „formaliai“, nevertino deramai ir tinkamai visų aplinkybių.

Nuteistojo E. Š. skundas atmestinas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Tai, kad Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, savaime neįpareigoja teismo tokį nutarimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam E. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą E. Š., yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas buvo šališkas ir klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9. Įvertinus apygardos teismui pateiktus ir skunde nurodomus, E. Š. charakterizuojančius duomenis, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo E. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama vidutinei. Nors stebima teigiama rizikos dinamika, tačiau esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

10. Įvertinus E. Š. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teismui nekyla. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakanka daryti išvadai, kad E. Š. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, skatintas keturis kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, šiuo metu nuteistojo elgesys nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo E. Š. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

11. BVK 85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, pateikia lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti pateikiama: informacija apie nuteistajam taikytas resocializacijos priemones, jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyrius pateikė lygtinio paleidimo komisijai 2023 m. balandžio 28 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria remiantis Komisija priėmė 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Minėtoje socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo E. Š. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, buvo atliktas 2022 m. balandžio 15 d. (pirminis), 2022 m. liepos 14 d., 2022 m. spalio 26 d. ir 2023 m. balandžio 28 d. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo motyvą, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį tik vieną kartą nuteistajam buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal OASys metodiką, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu.

12. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam E. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis skunde prieštarauja savo teiginiams, vienu atveju nurodo, kad pirmosios instancijos teiginys, jog jo elgesio pataisos prasidėjo tik neseniai, yra nepagrįstas, tačiau toliau skunde pažymi, kad nors ir ne per seniausiai, tačiau pradėjo elgtis tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Kauno apylinkės teismo išvadai, jog jo elgesio pataisos procesas prasidėjo neseniai. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 21 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, nuteistasis E. Š. nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2022 m. liepos 28 d. už gerą elgesį buvo skatintas keturis kartus, tačiau nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. spalio 22 d. buvo baustas net dvidešimt šešis kartus už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistojo elgesys nors ir keičiasi teigiama linkme, pastebimos nuteistojo pastangos keisti savo gyvenimo būdą, mąstymą, elgesį, tačiau šie pokyčiai vyksta dar pakankamai trumpą laiko tarpą, kad būtų galima nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.

14. Be to, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo argumentą, kad būdamas nelaisvėje jis susirado draugę, su kuria susituokė, kad šiuo metu laukiasi kūdikio, todėl nuteistajam atsirado motyvacija keisti gyvenimo būdą iš pagrindų, vertina kritiškai, kadangi kaip iš bylos duomenų matyti, nuteistasis anksčiau buvo vedęs ir turėjo mažametį vaiką, tačiau tos aplinkybės jo elgesiui teigiamos korekcijos nedarė ir neskatino rūpintis šeimos gerove. Priešingai, nuteistasis rinkosi visuomenei nepriimtiną gyvenimo būdą, veikė nusikalstamai, norėdamas pasipelnyti finansiškai, vykdė finansinio pobūdžio nusikaltimus.

15. Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam E. Š. nustatyta eilė kriminogeninių veiksnių: neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Nurodyta, kad nuteistojo vykdomų nusikaltimų modelis – finansiniai nusikaltimai, buvo vykdomi siekiant finansinio pasipelnymo, jo gyvenimo stiliaus ypatumai (įsitraukimas į nusikalstamą veiką, bendravimas su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis) praeityje neskatino jo prosocialaus elgesio laisvėje ir gali būti siejami su jo ankstesnio nusikalstamo elgesio raiška, nuteistajam išlieka svarbus motyvacijos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų stiprinimas ir motyvacijos spręsti problemas susijusias su piktnaudžiavimu alkoholiu, didinimas. Taip pat nurodoma, kad tikėtina, jog praeityje nuteistojo mąstymo sferos ypatumai vis tik buvo susiję su nusikalstama veika.

16. Taigi nors nuteistasis ir siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, dirbdamas, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, jam nustatomas vis dar reikšmingas galinčių būti pašalintais, kriminogeninių veiksnių skaičius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis gana didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

17. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

18. Nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą E. Š. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teistumai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkių nusikaltimų padarymą, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, anksčiau taikyto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naujas nusikalstamas veikas, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje, jo pažangą pataisos proceso metu ir įvertinęs tai kaip jį charakterizuojančią aplinkybę, lygtinio paleidimo instituto taikymo nuostatų nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

19. Teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Kauno apylinkės teismo vertinimui, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

20. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą nepažeidė nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aktų, bei principų. Nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis paliekama nepakeista ir E. Š. skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.