Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. gynėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, bei nuteistas:

pagal BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir E. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis bei E. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų ir 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. nuteistas už tai, kad jis ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 7 d., būdamas Lenkijos Respublikoje, neteisėtai įgijo 496,71 g miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 478,33 g (96,3 %) sintetinio kanabinoido JWH-307, ir turėdamas tikslą neteisėtai kontrabandos būdu gabenti psichotropinę medžiagą, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, šią psichotropinę medžiagą, supakuotą į polietileninį maišelį, paslėpė po vairuojamo automobilio „BMW 525“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdyne, taip išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, kontrabanda iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardą – 2014 m. balandžio 7 d., apie 13.30 val., neteisėtai gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido JWH-307 (cheminis pavadinimas: (5-(2-fluorophenyl)-1-pentylpyrrol-3-yl)-naphthalen-1-ylmethanone) iki kol kelyje „Suvalkai-Marijampolė“ E. Š. buvo sustabdytas teisėsaugos pareigūnų, o neteisėtai gabentas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos buvo rastas ir paimtas.

E. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje.

Apibendrindamas nuteistojo gynėjas daro išvadą, kad skundžiamam nuosprendžiui priimti turėjo įtakos aptiktas labai didelis psichotropinės medžiagos kiekis, dėl ko galėjo būti pažeistas nešališko baudžiamojo proceso principas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Š. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia E. Š. gynėjas apeliaciniame skunde, apygardos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė detale įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistojo gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Skundžiamame nuosprendyje pateikti itin detalūs argumentai, kuriais remiantis nuteistojo veiksmai, kai jis įgijo draudžiamą medžiagą ir vėliau ją gabeno automobiliu, pripažinti tyčiniais. Byloje nustatyta, kad paketas su sintetiniu kanabinoidu JWH-307 2014 m. balandžio 7 d., 9.15 val., buvo pristatytas į viešbutį “L“, esantį Suvalkuose, Lenkijos Respublikoje (t. 2, b.l. 148-149). Byloje nėra duomenų, kad siuntinys buvo persiųstas į kitą šioje užsienio valstybėje esantį viešbutį. Pats E. Š. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neneigė, kad jis įgijo aptariamą siuntinį iš viešbučio administratorės (t. 3, b.l. 24). Apygardos teismas, analizuodamas liudytojo A. G. parodymus ir E. Š. kratos metu rasto mobiliojo ryšio telefono prisijungimo prie celių duomenis, pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis išvyko į Lenkijos Respubliką tuo metu, kai jis žinojo, jog siuntinys yra pristatytas nurodytu adresu, ir grįžo į Lietuvą tą pačią dieną (2014 m. balandžio 7 d.), pasiėmęs siuntinį iš viešbučio ,,L“. Todėl E. Š. gynėjo apeliaciniame skunde daroma priešinga išvada atmetama kaip nepagrįsta. Pažymėtina, kad 2014 m. kovo 31 d. išrašytoje sąskaitoje, rastoje ant automobilio „BMW 525“, kuriuo važiuodamas E. Š. buvo sustabdytas, galinės sėdynės (t. 1, b.l. 22, 25), taip pat popieriniame voke, kuriame buvo draudžiama medžiaga (t. 1, b.l. 48) nurodytas tas pats siuntinio užsakovas – baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Tai leidžia daryti išvadą, kad siuntinys buvo skirtas E. Š., o byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nuteistasis negalėjo nurodyti, kad siuntinys būtų pristatytas jo gyvenamosios vietos adresu Lietuvos Respublikoje. E. Š. tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad jis neva užsisakė maisto papildą per P. G. (t. 3, b.l. 23-25). Skundžiamame nuosprendyje teisingai atkreiptas dėmesys, kad apeliantas nurodė skirtingas aplinkybes, ar baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinoma, kokią medžiagą užsakė P. G.. E. Š. pateikta versija, kad jis apskritai nežinojo, koks buvo užsakytas maisto papildas, yra nelogiška, nes abejotina, kad nuteistasis turėjo poreikį įsigyti bet kokią medžiagą. Tos pačios apklausos metu baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė priešingą versiją, kad jis užsisakė iš P. G. konkretų maisto papildą – karnitiną. Tokios E. Š. nurodytos prieštaringos aplinkybės leidžia abejoti jo parodymų tikrumu. Ši išvada darytina taip pat įvertinus nuteistojo parodymus, kad jis per P. G. užsisakė maisto papildą dieną prieš išvykimą į Lenkijos Karalystę (2014 m. balandžio 6 d.), nors byloje surinktais objektyviais įrodymais nustatyta, jog prekė buvo užsakyta dar 2014 m. kovo 31 d. Priešingai nei teigia E. Š. gynėjas apeliaciniame skunde, apygardos teismas pagrįstai suabejojo E. Š. pažintimi su P. G. ir pateikė išsamius tokią išvadą pagrindžiančius argumentus. Nuteistasis tik teisiamajame posėdyje užsiminė apie aptariamą pažintį. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo anksčiau negalėjo papasakoti apie P. G.. Pastarasis asmuo įtrauktas į E. Š. versiją tik nuo to momento, kai P. G. buvo miręs. Akivaizdu, kad gynybai iškelti versiją, jog su nusikaltimo padarymu neva yra susijęs miręs asmuo, yra naudinga, nes pastarasis negali paneigti jį kaltinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su kitais apygardos teismo išdėstytais detaliais argumentais, kuriais E. Š. pažintis su P. G. ir maisto papildo užsakymo aplinkybės pripažintos abejotinomis, bei jų nebekartoja. Šiame kontekste svarbu tai, kad apklausiamas ikiteisminiame tyrime, E. Š. tvirtino, jog nieko negali paaiškinti dėl automobilyje rastos medžiagos. Pasak nuteistojo, į voką, priklausantį jam ir apie porą savaičių buvusį automobilyje, medžiagą galėjo įdėti vyrai, kuriems E. Š. padėjo pakeisti automobilio padangą, arba kažkoks asmuo Varšuvos turguje (t. 2, b.l. 44-45). Remiantis liudytojų A. G., I. M. ir D. D. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, sustabdytas nuteistasis nurodė pareigūnams dar kitas versijas dėl gabento siuntinio, kad tai yra parfumerija žmonai ar kreatinas, be to, draugas paprašė paimti siuntinį (t. 3, b.l. 13-15). E. Š. gynėjas apeliaciniame skunde neteisus teigdamas, kad liudytojas A. G. patvirtino, jog sustabdytas ginamasis aiškino, kad gabenamame siuntinyje yra karnitinas. Kiti baudžiamajame procese apklausti pareigūnai taip pat nenurodė, jog E. Š. minėjo šį maisto papildą. Niekuo nepagrįstas E. Š. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad ginamojo gyvenamojoje vietoje buvo rastas karnitinas. Pats nuteistasis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis namuose laikė ne karnitiną, o kreatiną, šios medžiagos nėra tapačios (t. 3, b.l. 25). Taigi, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo tiek sustabdytas pareigūnų, tiek baudžiamajame procese nurodė viena kitai prieštaraujančias versijas dėl siuntinio turinio. E. Š. tik teisiamajame posėdyje nurodyta aplinkybė, kad P. G. jo prašymu užsakė karnitiną, vertinama kaip bandymas sumažinti savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Įvertinus itin nenuoseklius nuteistojo parodymus sustabdymo ir viso baudžiamojo proceso metu, negalima pritarti apelianto teiginiui, kad E. Š. per sustabdymą minėtas draugas, kuris neva persiuntė paketą į Lenkijos Respubliką, yra P. G., nes tokio fakto nepatvirtina jokie byloje surinkti objektyvūs įrodymai. Nuteistojo gynėjo subjektyvi nuomonė, kad reali tikimybė, jog už siuntinį sumokėjo P. G., taip pat atmetama kaip neįrodyta. Tokiai išvadai daryti nėra tikslinga gauti išsamius duomenis apie šio asmens banko sąskaitose vykusias finansines operacijas ar tikrinti kompiuterį, kuriuo bylai reikšmingu laikotarpiu naudojosi mirusysis. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, gauta informacija iš banko AB „Swedbank“, kuris pranešė, jog P. G. laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. balandžio 10 d. sąskaitoje neatliko jokių finansinių operacijų (t. 3, b.l. 79), kas rodo, jog nuteistojo iškelta versija buvo tikrinta. Be to, pastebėtina, kad E. Š. nebuvo inkriminuotas bendrininkavimas padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, o dėl P. G. nebuvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas.

Byloje esančioje sąskaitoje, išrašytoje anglų kalba, nurodyta, kad siuntinyje yra produktas, kurį draudžiama vartoti žmonėms ir gyvūnams (t. 1, b.l. 27). Nėra abejonių, kad E. Š. skaitė šį dokumentą, nes jis buvo rastas automobilio salone. Nuteistasis teisiamajame posėdyje pripažino, kad jis moka anglų kalbą (t. 3, b.l. 43). Negalima ignoruoti duomenų apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimą, iš kurių matyti, jog E. Š. ne kartą vyko į Didžiąją Britaniją (t. 2, b.l. 79-82), kas taip pat netiesiogiai įrodo, jog nuteistasis turėjo pakankamas anglų kalbos žinias, kuriomis remdamasis suprato, jog siuntinyje negali būti maisto papildas. Apygardos teismas, konstatuodamas, kad E. Š. žinojo, jog neteisėtai įgijo ir gabeno sintetinį kanabinoidą JWH-307, pagrįstai analizavo jo elgesį sustabdymo metu. Liudytojų A. G., I. M., D. D., A. Puniškio parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, nustatyta, jog sustabdytas nuteistasis akivaizdžiai nerimavo, bandė kūnu paslėpti paketą, kuris buvo po vairuotojo sėdyne, nuosekliai ir logiškai nepaaiškino kelionės tikslo ir paketo turinio (t. 3, b.l. 13-15, 21). Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad minėti liudytojai yra suinteresuoti apkalbėti E. Š., jų parodymai tarpusavyje neprieštarauja, papildo vieni kitus, todėl laikytini patikimais. Pasak apelianto, ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai filmavo E. Š. automobilio apžiūrą, tačiau šis įrodymas nepridėtas prie bylos medžiagos. 2014 m. balandžio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio „BMW 525“, kuriuo važiavo nuteistasis, apžiūra buvo fiksuojama fotoaparatu (t. 1, b.l. 11). Byloje nėra duomenų, kad pareigūnai fiksavo šį procesinį veiksmą darydami vaizdo įrašą. Apeliaciniame skunde pateikiama nuoroda į internetiniame tinklapyje paskelbtą straipsnį dėl E. Š. su trumpu vaizdo įrašu, tačiau nėra duomenų, jog jame buvo fiksuojama, kokius paaiškinimus davė nuteistasis. Nėra aišku, kokios naujos aplinkybės galėtų būti nustatytos vaizdo įrašą ištiriant baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamu atveju objektyvių liudytojų parodymų užtenka įrodyti E. Š. sustabdymo metu duotų paaiškinimų turinį ir jo elgesį. Konstatuotina, kad šioje byloje nebuvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

Siuntinys, kurio turinys inkriminuotas E. Š., gabentas po automobilio „BMW 525“ vairuotojo sėdyne. Įvertinus sintetinio kanabinoido JWH-307 įgijimo Lenkijos Respublikoje aplinkybes, nuteistojo elgesį sustabdymo metu ir kitas anksčiau aptartas aplinkybes, pripažintina, kad psichotropinė medžiaga buvo gabenama minėtoje vietoje siekiant, kad pašaliniai asmenys nepamatytų siuntinio ir būtų apsunkintas jo radimas. E. Š., iš tiesų manęs, kad įgijo maisto papildą, kosmetiką ar kitą legalų produktą, turėjo objektyvią galimybę gabenti siuntinį salono matomoje vietoje, tačiau jis nedarė to, kas taip pat leidžia daryti išvadą dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų padarymo. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad automobilio „BMW 525“ sėdynėje yra standartinė plastikinė daiktadėžė. Sprendžiant klausimą dėl E. Š. kaltės padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, neturi esminės reikšmės, kad pakuotė, kurioje buvo psichotropinė medžiaga, nebuvo praplėšta, nes byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog nuteistajam buvo žinoma apie neteisėtai įgytą ir gabentą draudžiamą medžiagą. Todėl apeliaciniame skunde keliama versija, kad ginamasis, važiuodamas į Lenkijos Respubliką, turėjo tikslą gauti karnitiną, nes naudojo šią medžiagą ir anksčiau, atmetama kaip prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams.

E. Š. gynėjas nepagrįstai akcentuoja, jog apygardos teismas grindė E. Š. kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas tuo, kad jo kraujyje rasti narkotinės medžiagos pėdsakai. Skundžiamame nuosprendyje ši aplinkybė paminėta tik tuo aspektu, kad nuteistasis nebuvo nuoširdus nurodydamas, jog jis yra vartojęs tik kanapes, nes atlikus specialų tyrimą, nustatytas kokaino vartojimo faktas (t. 1, b.l. 87). Be kitų anksčiau išvardytų priežasčių šis nuteistojo parodymų neatitikimas tikrovei buvo viena iš aplinkybių, lėmusių suabejojimą jo parodymais, tačiau apygardos teismas nelaikė to esminiu įrodymu, pagrindžiančiu E. Š. kaltę. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistojo namuose nerasta jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų įsigijimo arba naudojimo įrodymų, jo kompiuteryje nebuvo jokių duomenų, susijusių su draudžiama veikla ir kt., nepaneigia skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis tuo, kas nustatyta, pripažintina, kad apygardos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, pasisakė ir motyvuotai atmetė tikrovės neatitinkančius ir prieštaringus E. Š. parodymus, duotus baudžiamajame procese, o skundžiamas nuosprendis nėra grindžiamas prielaidomis, kaip teigia nuteistojo gynėjas. Apeliaciniame skunde deklaratyviai cituojami atskiri pirmosios instancijos teismo baigiamajame akte nurodyti argumentai, kuriais atmesti E. Š. teiginiai dėl jo pažinties su P. G. ir pastarojo neva atliktų veiksmų. Apygardos teismo išvados padarytos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, kuria paneigta nuteistojo versija, kad jis nežinojo, jog neteisėtai įgijo ir gabeno psichotropinę medžiagą. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis yra tinkamai išdėstyta grindžiant E. Š. kaltę padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą ir tai nelaikytina nuteistojo nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Be to, apygardos teismas nenurodė teiginio, kurį mini apeliantas, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis apskritai buvo turguje, esančiame Lenkijos Respublikoje. Vien gynybos nesutikimas su skundžiamame nuosprendyje atliktu įrodymu vertinimu ir padarytomis išvadomis neįrodo, kad apygardos teismas buvo šališkas.

BK 7 straipsnis reglamentuoja baudžiamosios atsakomybės už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimų ypatumus. Jame išvardyti konkretūs nusikaltimai, už kuriuos atsakomybė numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu, kai asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus. Į šį nusikaltimų sąrašą patenka nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK 7 straipsnio 12 punktas). Atsižvelgiant į tai, E. Š. patraukimui baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 3 dalį neturi reikšmės ta aplinkybė, ar draudžiama įgyti sintetinį kanabinoidą JWH-307 Lenkijos Respublikoje, ar ne. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas neteisėtai disponavo draudžiama medžiaga ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, o pagal BK 4 straipsnio 3 dalį, kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybės teritorijoje, ir užsienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje, jeigu šioje teritorijoje ji buvo pradėta, baigta arba nutrūko.

BK 260 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas – narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. balandžio 25 d. specialisto išvadoje Nr. 11-986 (14) nustatyta, kad plastiko maišelyje, paimtame iš automobilio „BMW“, tirti pateiktuose gelsvuose milteliuose yra psichotropinė medžiaga – sintetinis kanabinoidas JWH-307 (cheminis pavadinimas – 5-(2-fluorophenyl)-1-pentylpyrrol-3-yl)-naphthalen-1-ylmethanone) (t. 1, b.l. 101-102). E. Š. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ Nr. V-239 2014 m. vasario 21 d. redakcija (toliau – Rekomendacijos), įsigaliojusi nuo 2014 m. vasario 26 d. Šiame dokumente iš tikrųjų nėra tiesiogiai nurodyta, kad sintetinis kanabinoidas JWH-307 yra priskiriamas prie psichotropinių medžiagų. Kita vertus, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. balandžio 9 d. rašte, kurį surašė specialų tyrimą atlikusi specialistė, nurodyta, jog aptariama medžiaga yra sintetinių kanabinoidų darinių grupės 3 pogrupio „Naftoilpirolai“ psichotropinė medžiaga. Sintetinių kanabinoidų grupė įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ (t. 1, b.l. 95). Specialistė M. Bružienė dėl E. Š. inkriminuoto sintetinio kanabinoido JWH-307 priskyrimo psichotropinei medžiagai buvo apklausta tiek apygardos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Ši specialistė teisiamajame posėdyje patvirtino surašytą išvadą ir paaiškino, kad minėtas sintetinis kanabinoidas yra naftoilpirolo darinys, kuris negali būti vartojamas kaip papildas sportuojant (t. 3, b.l. 125). Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje, M. Bružienė patikslino, kad pirmieji sintetiniai kanabinoidai atskirai įtraukti į Rekomendacijas kaip draudžiami. Kai rinkoje atsirado daug sintetinių kanabinoidų rūšių, šios medžiagos pradėtos grupuoti, todėl jos nebuvo įtraukiamos į Rekomendacijas pagal atskirus pavadinimus. Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti specialistės, turinčios narkotinių ir psichotropinių medžiagų teismo ekspertės kvalifikaciją bei daugiau kaip dvidešimt šešerių metų ekspertinio darbo stažą, paaiškinimais. Darytina išvada, kad vien tai, jog sintetinio kanabinoido JWH-307 pavadinimas tiesiogiai nėra nurodytas Rekomendacijose, savaime nereiškia, kad ši medžiaga nėra įtraukta į draudžiamų medžiagų sąrašą. BK 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. Nuo Rekomendacijų naujos redakcijos įsigaliojimo iki E. Š. padarytų nusikalstamų veikų praėjo daugiau kaip vienas mėnuo, t. y. pakankamai ilgas laiko tarpas nuo psichotropinės medžiagos kriminalizavimo iki šios medžiagos neteisėto įgijimo. Aptariamas teisės aktas buvo paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka, todėl E. Š. nebuvo apribota galimybė susipažinti su pasikeitusiu reglamentavimu. Asmuo, siekdamas įgyti tam tikrą medžiagą, turi domėtis, ar ji nėra teisės aktais uždrausta. Byloje surinktais įrodymais kategoriškai paneigta E. Š. versija, kad jis siekė įsigyti maisto papildą, ir nėra abejonių, jog nuteistasis suvokė, kad jis neteisėtai disponuoja psichotropine medžiaga, bei siekė to. To pakanka konstatuoti, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo nusikalstami veiksmai pagrįstai pripažinti tyčiniais. E. Š. neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, todėl jo nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

BK 199 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius).

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad E. Š. tyčia neteisėtai gabeno sintetinį kanabinoidą JWH-307 po automobilio „BMW 525“ vairuotojo sėdyne iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardą. Pasirinktas gabenimo būdas leidžia daryti išvadą, kad E. Š. siekė, jog pareigūnai nesužinotų apie neteisėtai gabentą psichotropinę medžiagą per Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sienas bei norėjo taip veikti. Todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad E. Š. nusikalstami veiksmai yra tyčiniai. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde neteisingai tvirtina, kad neribojant judėjimo Šengeno erdve per ES valstybių narių sienas, faktinis pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 199 straipsnį išnyksta. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės siena – linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, žemės gelmėse, oro erdvėje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ir jos gelmėse. Pažymėtina, kad būtent tokioje apibrėžtoje teritorijoje valstybė (jos atstovai) turi išimtinę jurisdikciją spręsti iškylančius klausimus. Nagrinėjamu atveju supaprastintos judėjimo tvarkos įvedimas tarp tos pačios ekonominės ir politinės bendrijos valstybių narių visiškai nepanaikino jų sienų ir jurisdikcijos. Baudžiamasis įstatymas nedaro jokių išlygų dėl baudžiamosios atsakomybės netaikymo kertant ES valstybių narių sienas. Todėl teigti, kad BK 199 straipsnis gali būti taikomas tik tuo atveju, kai tikrinimas, ar nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, prie valstybių sienų vyksta nuolat, nėra teisinio pagrindo. E. Š. gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad ginamasis yra nuteistas tik už leidimo gabenti psichotropinę medžiagą neturėjimą, neatitinka tikrovės. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuotas ne tik šis kontrabandos nusikaltimo sudėties požymis, bet ir muitinės kontrolės išvengimas, o minėti požymiai yra alternatyvūs. Skundžiamame nuosprendyje aprašytas E. Š. nusikalstamos veikos padarymas atitinka BK 199 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl baudžiamasis įstatymas tinkamai pritaikytas byloje.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, E. Š. gynėjo prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį atmetamas.

Apygardos teismas itin išsamiai motyvavo laisvės atėmimo bausmių dydžių parinkimą nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas, vadovaudamasis BK 54 straipsniu, reglamentuojančiu bausmės skyrimo pagrindus ir nustatančiu, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. BK 62 straipsnis reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagrindus. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, vadovaujantis šia norma, bausmė gali būti švelninama tik tada, kai konstatuojama, kad egzistuoja šių sąlygų visuma: 1) asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos visos minėtos sąlygos, kas eliminuoja galimybę E. Š. taikyti šį baudžiamosios teisės institutą. Tokia išvada darytina taip pat analizuojant BK 62 straipsnio 2 dalies turinį. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nuo sintetinio kanabinoido JWH-307 įtraukimo į draudžiamų medžiagų sąrašą iki nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų nepraėjo labai didelis laiko tarpas, itin nemažina nusikalstamų veikų pavojingumo ir neleidžia švelninti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens padėties. E. Š. paskirtų bausmių dydžiams neturi reikšmės ir tai, kad jam inkriminuota draudžiama medžiaga nėra tiesiogiai įvardyta Rekomendacijose. Skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinta, kad E. Š. turi mažametį vaiką, o byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo motina yra nedarbinga. Pastebėtina, kad kaltininko asmenybė yra tik viena iš aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, o pagal teismų praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-568/2013). E. Š. nusikalto jau augindamas mažametį vaiką, kas rodo, kad ši aplinkybė nesustabdė jo nuo nusikalstamų veiksmų padarymo. Nuteistojo šeiminė padėtis taip pat neleidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju gali būti taikomos BK 62 straipsnio nuostatos. Priešingai – E. Š. nusikalstamų veikų padarymas būnant recidyvistu, neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (t. 2, b.l. 59, 60-64), jo neteisėtai disponuotas psichotropinės medžiagos labai didelis kiekis, kuris daugiau kaip 190 kartų viršija minimalų tokios rūšies draudžiamų medžiagų labai didelį kiekį, numatytą Rekomendacijose, dažnas patraukimas administracinėn atsakomybėn (t. 2, b.l. 69-77) negatyviai apibūdina nuteistąjį, rodo jo pakankamai didelį pavojingumą visuomenei, kadangi jis ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojingas. Todėl darytina išvada, kad E. Š. padarė nusikalstamas veikas ne atsitiktinai dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo neteisėti veiksmai buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Apygardos teismas, paskirdamas nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijose numatytas šios rūšies bausmių vidurkis, nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Nuteistajam galutinė subendrinta bausmė taip pat paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, todėl mažinti jos dydį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. Š. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.