Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-768-1060/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-30
Bylos Nr.: e2A-768-1060/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-09305-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Vyliaudaitė, Anita Sereikienė, Simona Dementavičienė
Ieškovas: R. Ž., V. Ž.
Atsakovas: A. Ž.
Trečiasis asmuo: Kauno miesto 11-ojo notaro biuro

Civilinė byla Nr. e2A-768-1060/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09305-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.2.3; 2.5.4.1; 2.5.4.7.1; 3.3.1.18.2

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. Ž. ir V. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui A. Ž. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia po dovanotojo mirties ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Kauno miesto 11-ojo notaro biuro notarė I. J., Kauno miesto 12-ojo biuro notarė G. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. Ž. ir V. Ž. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2021 m. kovo 3 d. tarp M. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., sudarytą buto/patalpos-kambario, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį Nr. 1695, patvirtintą Kauno miesto 11-ojo notaro biuro notarės I. J. ir taikyti restituciją.

2. Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovų R. Ž., V. Ž. ir atsakovo A. Ž. motina M. Ž.. M. Ž. testamento nebuvo sudariusi, dėl to teisę paveldėti velionės turtą turi jos įpėdiniai pagal įstatymą. Ieškovai priėmė palikimą po motinos M. Ž. mirties ir sužinojo, kad motina vos keletą mėnesių prieš mirtį (2021 m. kovo 3 d.) sudarė dovanojimo sutartį, patvirtintą suinteresuoto asmens Kauno miesto 11-ojo notaro biuro notarės I. J., notarinio registro Nr. 1695 (toliau – ir dovanojimo sutartis), kuria padovanojo savo sūnui A. Ž. (toliau – ir atsakovas) ir perdavė jo asmeninėn nuosavybėn butą/patalpą-kambarius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovams kyla pagrįstų abejonių, kad M. Ž. 2021 m. kovo 3 d. išreiškė valią padovanoti atsakovui savo vienintelį valdytą nekilnojamąjį turtą nesuprasdama savo veiksmų esmės ir negalėdama jų valdyti, paveikta atsakovo, t. y. ne savo valia. M. Ž. psichinė ir bendra sveikatos būklė ėmė itin prastėti apytiksliai nuo 2020 m. spalio mėn. Jau tada pradėjo kilti įtarimų, jog M. Ž. galimai prasidėjo senatvinė demencija, nes ji pradėjo maišyti jai svarbius gyvenimo įvykius arba jų visiškai nebeatsiminė. M. Ž. taip pat pradėjo maišyti jai artimų asmenų vardus. O nuo šio momento ieškovo motinos sveikata tik sparčiai prastėjo. R. Ž. pamena, kuomet 2020 m. spalio mėn. velionė paskambino jo sutuoktinei, R. Ž., pasveikinti ją su gimimo diena, nors jos gimimo diena buvo tik po mėnesio. Pastebėta, kad motina pradėjo išsigalvoti sau ligas, kuriomis nesirgdavo. Ji nuolat būdavo vežama į greitosios pagalbos skyrių, tačiau jos nurodytos ligos nepasitvirtindavo. Ji nesuprato, kaip jai gerti gydytojų paskirtus medikamentus. Dar ryškesnis motinos sveikatos pablogėjimas pasimatė 2021 m. sausį. Dažniausiai motina būdavo jautri, rodanti emocijas, bet atsirado vangumas, apatija. Tarp ieškovo ir atsakovo brolių vyko pasitarimas, ką toliau daryti su motina. Šalių sutarimu ieškovas R. Ž. ir atsakovas kas savaitę besikeisdami turėjo prižiūrėti motiną, nuolat vienas kitą informuoti apie esamą motinos būklę. 2021 m. vasario mėn. po atsakovo pamainos atvykus pas motiną ji buvo rasta su mėlyne po akim, visiškai išsekusi, gulinti lovoje, nesiorientuojanti aplinkoje, šaukiančią „gelbėkit, padėkit“. Paklausus iš kur mėlynė atsirado, ji paaiškinti negalėjo. Atsakovas taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl motinai taip smarkiai pablogėjo. M. Ž. buvo nuvežta į Kauno ligoninės Konsultacijų polikliniką. Motina buvo itin nerimastinga. Ligoninėje teko suvaržyti jos judesius. Nuo 2021 m. vasario 12 d. iki 2021 m. kovo 2 d. motina praleido Kauno klinikų Psichiatriniame skyriuje, kur buvo gydoma pagal: TLK-10: F06.8 kodą - kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimų; F.012-subkortikinė kraujagyslinė demencija. Gydytojai rekomendavo ją vežti į slaugą. Tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė, sakė motinai namuose bus geriau. Tačiau grįžus iš ligoninės motinos psichinė sveikata nepasitaisė. Ji elgėsi keistai, tarytum mažas vaikas. Pykdavo dėl smulkmenų, blaškydavosi, buvo neorientuota, visiškai nesidomėjo ateitimi. Ja buvo itin lengva manipuliuoti ir priversti atlikti veiksmus, kurių ji visiškai nesuprato ir nesuvokė. Motinai pasidarius itin nerimastingai, neberandančiai sau vietos, ji vėl pristatyta į Psichikos sveikatos centrą, ten elgėsi visiškai neadekvačiai, neklausė paramedikų nurodymų, atsidarė savavališkai greitosios automobilio langą, todėl buvo nuspręstą ją paguldyti į Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos marių sektoriaus ūmios gerontopsichiatrijos skyrių, kur ji buvo gydoma nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2021 m. balandžio 7 d. Čia jai buvo diagnozuotas dar vienas psichikos sutrikimas: TLK-10: F06.7-lengvas kongnityvinis sutrikimas. Po kelių savaičių M. Ž. vėl buvo parvežta gydymuisi namuose. Visais įmanomais būdais bandyta jai padėti, tačiau ji buvo visiškai neorientuota, be motyvacijos, nieko nenorėdavo daryti, net atsisakydavo atlikti elementariausius buities darbus ar pasirūpinti savo higiena. 2021 m. balandžio 11 d. atsakovas išvežė motiną pas sūnų V. Ž. į Ariogalą. Vėliau motina buvo vėl pargabenta į Kauną. Nuvykus pas ją ji buvo itin sunkioje būklėje, nebepastovėjo, koja buvo kruvina, neatsiminė kur užsigavo, namai buvo pridergti, kalbėjo nerišliai. Motina buvo nuvežta į Raudonojo kryžiaus ligoninę. Kaip nurodė gydytoja, ji buvo atvežta su gyvybiškai pavojingai nukritusiais rodikliais. R. Ž. sutuoktinei kalbant su motina buvo nustatyta, jog ji yra išsigandus atsakovo. Motina sakė, kad jis ją apgavęs. Baiminosi, jog ji jam atidavė savo banko kortelę bei pasakė PIN kodą. Po šio įvykio buvo spręsta motiną paguldyti į Marijampolės palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių, kur ji būtų nuolat prižiūrima specialistų. Atsakovas nuo motinos priežiūros jau buvo nusišalinęs, jis atsisakė motiną priimti. Tokiomis aplinkybėmis M. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė. Atsakovas motinos laidotuvėmis nesirūpino. Laidotuves organizavo ieškovas R. Ž..

3. Teikiami medicininiai dokumentai neginčytinai patvirtina, jog M. Ž. negalėjo dovanojimo sutarties sudarymo momentu suvokti ir suprasti savo veiksmų ar jų padarinių, nes ji turėjo rimtų psichinių sutrikimų, gėrė nervinę sistemą veikiančius vaistus, buvo besiblaškanti ir nesiorientuojanti aplinkoje. Dovanojimo sutartis sudaryta vos viena diena po to, kai M. Ž. buvo išleista iš Psichiatrinio skyriaus. Atsakovas būdamas nesąžiningas, pasinaudojo motinos bejėgiška būkle bei įkalbėjo ją padovanoti jam butą. Proga buvo puiki, nes M. Ž. buvo privartojusi įvairių nervinę sistemą raminančių vaistų, dėl ko ir notarė neįtarė, jog dovanotoja turi rimtų psichikos sutrikimų. Pati motina neatsiminė, jog būtų sudariusi dovanojimo sutartį. Dar kelios dienos prieš mirtį, nors būdama sunkios sveikatos būklės, ji prašė ieškovo bei jos sutuoktinės pasirūpinti butu, jį sutvarkyti, išnuomoti. Motina visuomet reiškė valią palikti visą turtą po savo mirties sūnums ir niekada nebuvo užsiminus apie savo ketinimus butą padovanoti vienam iš sūnų, kaip ir nebuvo užsiminus kitiems sūnums apie buto padovanojimo faktą. Aplinkybes, jog atsakovas apgaulės būdu pasinaudodamas motinos sunkia sveikatos būkle įkalbėjo ją atlikti sandorį patvirtina ir tai, jog atsakovas nuo motinos priežiūros po dovanojimo sutarties sudarymo iš esmės nusišalino palikdamas ją likimo valioje, nors iki to laiko neva motina rūpinosi. Pagrįstas abejones kelia ir tai, kaip pas motiną atsirado alkoholiniai gėrimai, kurių ji niekad nevartodavo. Kodėl motina sakydavo, kad atsakovas liepia gerti jai ne visus gydytojų priskirtus vaistus. Motina ir sužalojimus patirdavo tik tuomet, kada būdavo atsakovo priežiūroje. Įtarimus šiai dienai kelia ir tai, kad vos per kelias valandas po motinos mirties atsakovo sutuoktinė R. Ž. nieko nedelsdama vyko pas motiną ir surinko bei pasiėmė iš jos namų absoliučiai visus jos vaistus. Tačiau ieškovas net bijo prisileisti mintį, kad atsakovas šitaip nedorai būtų galėjęs pasielgti su motina.

Atsiliepimas

4. Atsakovas A. Ž. atsiliepimu ieškinį prašė atmesti. Nurodoma, kad ieškovas prašo dovanojimo sandorį pripažinti negaliojančiu, nenurodydamas jokių Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytų pagrindų, įskaitant, bet neapsiribojant, kad dovanojimo sutartyje dovanotojai buvo nustatyta uzufrukto teisė – gyventi ir neatlygintinai naudotis dovanojamu butu, kaip tai darytų pagal daiktų paskirtį rūpestingas savininkas. Vadinasi, sandoris atitiko tikrąją dovanotojos valią, nes sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ar nedelsiant jį ginčyti po sudarymo. Notarė I. J. įsitikino, kad prieš sudarant ir patvirtinant dovanojimo sutartį, įsitikinta dovanotojos tikrąja valia, išaiškintos sandorio sudarymo pasekmės, nepastebėta jokių neveiksnumo ir/ar riboto veiksnumo požymių. Dovanotoja į notarės užduodamus klausimus atsakė pagal prasmę, aiškiai dėstė mintis, nenurodė notarei turinti sveikatos sutrikimų, įskaitant, bet neapsiribojant, kad teisė į gyvenamąjį būstą buvo apsaugota. Šis faktas įrodo, kad dovanojimo sandoris pats savaime nepažeidė dovanotojos teisių ir teisėtų interesų, buvo sudarytas jai akivaizdžiai naudingomis aplinkybėmis ir sąlygomis. Dovanotojai iki pat mirties nebuvo duota išvada apie asmens gebėjimą pasirūpinti savimi, ji nebuvo pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuoti ieškovo R. Ž. ir M. Ž. gydančios gydytojos telefoniniai pokalbiai 004.m4a ir 007.m4a., kuriuose detaliai apibūdinta dovanotojos, t. y. mirusiosios M. Ž. sveikatos būklė: lengvas pažinimo sutrikimas, yra fiksuota į savo sutrikimus, tai manipuliacija norint gauti dėmesio, galbūt net tuo siekia gyventi su vienu iš vaiku, tai jos natūra, ji gali pati susidėti medikamentus, ji yra savarankiška. Ieškovo nurodomos mirusiosios M. Ž. buitinės situacijos vertintinos kritiškai, nes nėra paremtos jokiais faktais, liudytojų parodymais ir/ar filmuota medžiaga. Mirusioji buvo prižiūrima kiekvieną dieną. Buvo žodinis susitarimas su R. Ž., kad mamos buities priežiūra dalinsis vienodai po savaitę. Atsakovo priežiūros savaitės metu mirusioji M. Ž. jautėsi sąlyginai gerai, savalaikiai gėrė gydytojų paskirtus medikamentus, kurie virtuvėje buvo sudėlioti į vaistams skirtas dėžutes, pati pasiimdavo maistą, apsitarnaudavo. Kiekvieną vakarą nuvykęs pas mamą, jis nuveždavo maisto produktus, kurių ji paprašydavo telefonu. Mirusiosios dėmesio norėjimas inicijuodavo didesnį skaičių telefoninių skambučių, o paskutiniu metu mirusioji vis dažniau prašydavo likti nakvoti pas ją, pasakojo prisiminimus apie vaikystę, jaunystę, giminaičius, savo keliones. Pateiktame vaizdo įraše „VID_20210303_132412“ mirusioji M. Ž. vykimo pas notarą dieną pasakoja apie jaunystėje melžtas karves, kada reikėjo saugoti tris vaikus, kad nepalystumėme karvei po kojomis, apie įsigytą skalbimo mašiną „Riga“, kuri palengvino jos sunkią buitį. Šis vaizdo įrašas įrodo, kad mirusioji suvokė savo veiksmus, laisvai reiškė savo valią, psichikos sutrikimu nesirgo, ji buvo praktiškai psichiškai sveika, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti. Alkoholio nevartojo, nors ir turėjo jo namuose svečiams pavaišinti. Ieškovo priežiūros savaitės metu mamai tendencingai pablogėdavo sveikata, buvo kviečiamos greitosios pagalbos ekipažai, vežama į gydymo įstaigas. Mama sakydavo, kad ieškovas naudojo prieš ją psichologinį smurtą, pastoviai šaukdavo, ko pasėkoje ją ištikdavo nerviniai priepuoliai, pradėdavo trūkti oro, dusti. Šį faktą gali patvirtinti kaimynė bei vaizdo įrašas „VID_20210209_120712“, kuriame mirusioji prisipažįsta, kad ieškovo R. Ž. charakteris yra labai bjaurus. Mama buvo pajėgi pasiimti medikamentus, juos atskirti, vartoti pagal paskirtą grafiką. Tai, kad ji užsiėmė savigyda tik įrodo faktą, kad mirusioji norėjo gyventi pilnavertį gyvenimą. Sergant kraujagysline demencija ilgai išlieka protinės žinios, kurį laiką gali išlikti gyvenimo eigoje įgyti elementarūs buities ir higienos įgūdžiai, tokie kaip apsitarnavimas buityje, pokalbiai bendromis gyvenimo temomis, nuvažiavimas į gerai žinomas vietas ir kt. Mama rūpinosi savo turto likimu, t. y. ji davė pinigų ieškovui R. Ž. garažo pirkimui, padovanojo butą, adresu (duomenys neskelbtini), V. Ž. taip pat padovanojo butą, o atsakovui padovanojo butą, kuriame ji gyveno, nustatydama sau uzufrukto teisę. Šį savo sprendimą mama priėmė jau seniai, šį faktą per laidotuves papasakojo kaimynė. Be to, ieškovas 2021 m. balandžio mėn. 7 d. nusivežė mamą į Swedbank, kur jos vardu buvo pagaminta kortelė, kurią pasiėmė ieškovas, per kelias dienas išgryninęs pinigus iš mirusiosios sąskaitos, kurioje 2021 metų balandžio 17 d. duomenimis buvo 3 827,47 Eur. Šis faktas tik patvirtina M. Ž. psichinės ligos nebuvimo faktą, nes mirusioji pati pasirašė banko pateiktuose dokumentuose, nesukėlė jokių įtarimų banko darbuotojams. Ieškovas teigia, kad jis savo lėšomis palaidojo mamą M. Ž., tačiau neginčytinų įrodymų nėra. Ieškovas melagingai nurodo, kad jis vertė mamą gerti ne visus gydytojų paskirtus medikamentus. Kiekvieną vakarą po darbo nuvykęs pas mamą, jis sudėdavo vaistus į vaistų gėrimo dėžutes, o dienos metu kaimynė užeidavo patikrinti, ar mirusioji laiku ir visus išgėrė medikamentus. Likusius po mirusiosios mirties medikamentus pridavė į vaistinę naikinimui. Visi ieškovo išvardinti M. Ž. psichikos sutrikimai neturėjo jokios įtakos dovanojimo sutarties sudarymui. Jei teismas sandorį pripažintų negaliojančiu, privalėtų išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Ieškovas nurodo, kad buto vertė yra 16 300,00 Eur. Vertinant faktą, kad M. Ž. įpėdiniai yra 3 sūnūs, pareiškę savo valią paveldėjimo byloje, todėl paveldimas turtas tarp įpėdinių turėtų būti padalintas po 1/3 dalį turto, kiekvienam įpėdiniui atitenkanti paveldimo turto dalis būtų lygi 5 433,00 Eur. Ieškovas iš mirusiosios banko kortelės išgrynino 3 823,47 Eur, todėl paveldimo turto dalis jam turėtų atitekti piniginiu ekvivalentu lygiu 1 609,86 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų V. Ž. ir R. Ž. atsakovui A. Ž., 2 073,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – po 1 036,62 Eur iš kiekvieno ieškovo, priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų 23,46 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei – po 11,73 Eur iš kiekvieno ieškovo. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:

1.1. Dovanotoja M. Ž. ginčijamo sandorio sudarymo metu neveiksnia tam tikrose srityse pripažinta nebuvo. Ieškovai ir jų kviesti liudytojai nurodė, kad silpo M. Ž. atmintis, ji painiojo vardus, buvo nerami, nebendravo su aplinkiniais, atsakovas ir jo kviesti liudytojai nurodė priešingai – kad tuo laikotarpiu bendravo su M. Ž. ir jokių ypatingų sutrikimų nepastebėjo. Tačiau, atsižvelgiant į M. Ž. amžių (buvo 79 metų) ir su jos amžiumi susijusias somatines ligas, į tuo laikotarpiu buvusią pandemiją, padariusią didžiulę žalą visų žmonių sveikatai ne tik dėl baimės užsikrėsti, bet ir dėl apriboto žmonių bendravimo, kuris labai neigiamai veikė visų žmonių psichiką, teismas padarė išvadą, kad šalių ir liudytojų parodymai nepaneigia vieni kitų, nes yra visiškai tikėtina, kad vieną dieną M. Ž. galėjo jaustis blogiau, kitą – geriau, jos sveikatos sutrikimai ir svyravimai yra visiškai suprantami ir įprasti, atsižvelgiant į jos amžių. Teismas pažymėjo, kad nei iš vieno šalių ar liudytojų parodymų iš esmės negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad, pasirašydama ginčo sutartį, M. Ž. buvo tokios būklės, kad nesuprastų savo veiksmų ir negalėtų jų valdyti. Vien tai, kad ieškovai ir jų kviesti liudytojai nurodė, kad dovanotojai silpo atmintis, ji negalėjo, kaip anksčiau, visiškai savarankiškai tvarkytis, jai reikėjo pagalbos, vienareikšmiškai nereiškia, jog ginčo sandorį ji sudarė, nesuprasdama šio sandorio esmės ar savo veiksmų reikšmės, ar negalėdama valdyti savo veiksmų.

Šalies argumentai

1.2. Ieškovas paaiškino, kad jis kreipėsi į teismą todėl, kad dėl nuslėpto ginčo sandorio jautėsi labai įskaudintas ir apgautas. Jo teigimu, jei atsakovas viską būtų daręs skaidriai, būtų labiau rūpinęsis mama, jis gal ir būtų su viskuo sutikęs. Šis ieškovo pasakymas rodo, kad ne mirusios mamos psichinės sveikatos būklė buvo tikroji priežastis ginčyti sandorį. Aplinkybę, kad norą nuo ieškovo R. Ž. nuslėpti dovanojimo sandorį išreiškė pati M. Ž., teisme patvirtino atsakovas ir liudytoja O. I., kuri parodė, kad M. Ž. norėjo, kad jos sūnūs ją prižiūrėtų vienodai, kaip ir ji juos vienodai augino, o ne sužinoję apie sandorį, susipyktų. Aplinkybę apie santykius tarp brolių, iš dalies patvirtinančią anksčiau minėtą M. Ž. nuogąstavimą, patvirtino ir ieškovas V. Ž., teismo posėdžio metu parodęs, kad su broliu R. Ž. anksčiau nebendravo, nes buvo susipykęs, o brolis A. Ž. jam sakė apie mamos jam surašytą įgaliojimą, nors apie dovanojimą paneigė žinojęs, priešingai, nei teigė atsakovas, broliui Valdui pasakęs ne tik apie įgaliojimą, bet ir apie buto dovanojimą. Byloje reikšmingi yra trečiojo asmens notarės I. J. parodymai. Notarės paaiškinimais nustatyta, kad, jei tik būtų kilusi bent mažiausia abejonė dėl dovanotojos valios ar jos veiksnumo, sandoris tvirtinamas nebūtų; kadangi sandoris patvirtintas, reiškia, kad bendraujant su dovanotoja ir tvirtinant sandorį, notarė nepastebėjo jokių požymių, kurie leistų suprasti, jog ši negali suvokti savo veiksmų reikšmės, esmės ir jų valdyti, pastebimų psichikos sutrikimų nebuvo; taip notarės praktikoje yra nutikę ne vieną kartą, o šiuo atveju dėl notarinio veiksmo teisėtumo notarei nekilo jokių abejonių.

1.3. Teismui nekilo abejonių ir dėl ginčijamo sandorio naudingumo, pagrįstumo, protingumo, t. y. aplinkybių, sietinų su sudaryto sandorio turiniu. Atsakovas bei liudytojos O. I. ir J. K. nurodė, kad žinojo apie M. Ž. planus padovanoti butą, kuriame gyveno, atsakovui, nes ieškovams priklausančias palikimo dalis ji jau buvo atidavusi anksčiau: M. Ž. turėjo butą (duomenys neskelbtini), jaunesniems sūnums R. ir V. sukūrus šeimas, ji pardavė šį butą ir nupirko tris bendrabučio tipo butus: po vieną sūnums R. ir V., trečią – sau. Ieškovai šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nepaneigė. Be to, ta aplinkybė, kad sandorio metu buvo nustatytas uzufruktas, leidžiantis dovanotojai bute gyventi iki mirties, įrodo, kad dovanotojos gyvenimo sąlygos liko užtikrintos bei pagrindžia sandorio protingumą.

1.4. Iš į bylą pateiktos M. Ž. stacionarinio gydymo VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje ligos istorijos Nr. PL21-372 , kur ji buvo gydyta nuo 2021 m. vasario 11 d. iki 2021 m. kovo 2 d. ūmių psichikos sutrikimų (1 parą) ir psichosomatiniame skyriuje, nustatoma, kad atvykimo metu ligonės būklė aprašyta, kaip „sąmoninga, teisingai orientuota savyje, vietoje, laike – su paklaida (nepasako tikslios dienos, nežino, kiek dabar metų, kokioje įstaigoje atsidūrė). Bendrauja formaliai, nenoriai. Nuotaika permaininga, emocijos adekvačios situacijai. Mąstymas sulėtėjusio tempo, klampus. Dėmesio koncentracija, išlaikymas, perkėlimas sutrikę, nepakankami. Suicidinių minčių, aktyvios psichopatologijos nekonstatuojama. Epizodiškai tampa nerami, psichomotoriškai sujaudinta, kažkur veržiasi.“ Išrašant apie ligonės būklę įrašyta: „pagerėjus psichinei ir somatinei būklei, atvykus sūnui, išrašyta į namus. Gydymo eigoje išnyko psichomotorinis sujaudinimas, tapo rami, adekvataus elgesio, tačiau išlieka mažai produktyvaus mąstymo (MMSE 14 balų), sutrikusio savęs apsitarnavimo. Dėl įtariamos kraujagyslinės demencijos F01.2 rekomenduota ambulatoriškai kartoti MMSE po 6 mėn.“. Iš į bylą pateiktos M. Ž. gydymo stacionare ligos istorijos Nr. PL21-792, kur ji pakartotinai (po 20 dienų) vėl gydyta VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos I Ūmių psichikos sutrikimų ir gerontologijos skyriuose nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2021 m. balandžio 7 d., nustatoma, kad aprašant M. Ž. psichikos būseną, nurodyta: „sąmoninga, teisingai orientuota savyje, žino, kad yra ligoninėje, tačiau negali įvardinti kokioje, laike – nepasako kelinta kovo diena. Prasmingas verbalinis kontaktas kiek apsunkintas, teigia, kad negali kalbėti, nes labai blogai jaučiasi. Mąstymas klampus, stokojantis produktyvumo, lėto tempo. Dėmesio koncentracija apsunkinta. Stebimi atminties sutrikimai. Būsenai kritika formali“, o 2021 m. balandžio 2 d. atliktame M. Ž. kognityvinių funkcijų psichologiniame įvertinime aprašyta: „Orientacija su nedidele paklaida, nelabai prisimena, kaip pateko į ligoninę, nusiskundžia, kad silpsta atmintis. MMSE – 22 (lengvas pažinimo sutrikimas)“.

1.5. Byloje buvo atliktos dvi pomirtinės psichiatrinės ekspertizės, nors teismo psichiatrijos ekspertizės aktuose pateiktos išvados yra kategoriškos, tačiau atsižvelgtina, kad anksčiau ištirti šalių ir liudytojų parodymai kategoriškai ir vienareikšmiškai nepatvirtina M. Ž. ginčijamo sandorio sudarymo metu nesupratus savo veiksmų reikšmės ir negalėjus jų valdyti. Taip pat reikšmingi ir liudytojos A. Ž., kuri yra specialistė – gydytoja psichiatrė, gydžiusi M. Ž. nuo 2021 m. vasario 15 d. iki kovo 2 d. (t. y. prieš pat sudarant ginčijamą sandorį), parodymai, kuriais abejoti teismui nėra jokio pagrindo. Ši liudytoja parodė, kad ji nenustatė ligonei diagnozės kraujagyslinės demencijos, jai buvo tik įtarta kraujagyslinė demencija, rekomenduota po 6 mėnesių atlikti atminties testą; kad visi pacientai su diagnoze F01.2 yra veiksnūs, turintys visas teises; kad M. Ž. į klausimus atsakė prasmingai, buvo nepilnai orientuota: nepasakė metų ir jų laiko, pasakė savaitės dieną; išrašant ją namo, pati pasirašė dokumentus; kad M. Ž. buvo išrašyti tik vieni psichotropiniai vaistai – Quetiapinas 25 mg leisti nakčiai, šis vaistas skirtas nuraminimui, geresniam miegui, ir šių vaistų tokia dozė niekaip negalėjo paveikti pacientės būsenos. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad 2021 m. vasario – kovo mėnesiais M. Ž. diagnozė kraujagyslinė demencija nebuvo nustatyta, o tik įtarta ir rekomenduota po 6 mėnesių atlikti atminties testą, o jos sveikata po gydymo stacionare buvo pagerėjusi. Byloje, nepaisant ekspertizės aktuose M. Ž. konstatuotos ligos, dėl kurios ji, ekspertų nuomone, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ginčijamo sandorio sudarymo metu, nepavyko pašalinti visų abejonių, todėl teismas priėjo išvados, kad M. Ž. suprato savo veiksmo – dovanojimo – reikšmę ir jį įgyvendino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Ieškovas R. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų bei ginčo šalių argumentų, netinkamai įvertino reikšmingas bylos faktines aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo galiojančio teisinio reguliavimo ir aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais:

1.1. Teismas rėmėsi ne abejonių nekeliančiais bylos duomenimis, specialistų išvadomis ir įrodymais, o liudytojų paaiškinimais, nors patys liudytojai patvirtino, jog jie neturi kompetencijos spręsti, ar velionė sandorio sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teismo sprendimas nesivadovauti ekspertizės aktų išvadomis visiškai nemotyvuotas, nes byloje apklausti liudytojai neturi specialiųjų medicininių žinių, todėl negali tinkamai įvertinti asmens psichinės būklės, o byloje egzistuojantys medicininiai dokumentai nekelia abejonių daryti išvadai, jog M. Ž. dovanojimo sutarties pasirašymo metu 2021 m. kovo 3 d. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Teismas nekėlė abejonių dėl ekspertų nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, tačiau sprendė ekspertų išvadomis nesivadovauti, nes teismo nuomone šiuo atveju liudytojų parodymai buvo svaresni.

1.2. Teismas tendencingai sukonspektavo liudytojų parodymus ir kitą bylos medžiagą sau palankiu būdu, kad galėtų pagrįsti aiškiai neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, tačiau faktiniai realūs bylos duomenys niekaip neleidžia abejoti net dviejų ekspertų kategoriškomis išvadomis, jog M. Ž. dovanojimo sutarties pasirašymo metu 2021 m. kovo 3 d. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Teismas atsisakymą vadovautis ekspertų išvadomis labiausiai grindė liudytojos A. Ž., kuri yra specialistė – gydytoja psichiatrė, gydžiusi M. Ž. nuo 2021 m. vasario 15 d. iki kovo 2 d. (t. y. prieš pat sudarant ginčijamą sandorį), parodymais, jog priešingai nei ekspertai, ši gydytoja nenustatė ligonei diagnozės kraujagyslinės demencijos, jai buvo tik įtarta kraujagyslinė demencija, tačiau teismas nevertino kitų iš esmės reikšmingų šios liudytojos parodymų, kurie įrodo, jog teismas privalėjo vadovautis ekspertų išvadomis. Šiai gydytojai nebuvo žinoma visa M. Ž. ligos istorija. Ji net nežinojo kokius psichiką veikiančius vaistus M. Ž. gėrė iki jos pervežimo į Kauno ligoninę, nes, kaip nurodė gydytoja teismo posėdžio metu, ne ji nustatinėjo velionei klinikinę diagnozę ir anamnezę. Šios gydytojos ne kartą teismo posėdžio metu buvo klausta, ar vertinant turimus M. Ž. medicininius išrašus ji sandorio sudarymo metu buvo veiksni/neveiksni, tačiau gydytoja mažiausiai tris kartus teismui nurodė, jog ji neturi kompetencijos spręsti apie velionės galėjimą suvokti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, nes į šį klausimą gali atsakyti tik teismo ekspertai, įvertinę visus ligonės medicininius dokumentus. Būtent ši liudytoja patvirtino, jog pagal nusistovėjusią praktiką, jų skyriuje paguldytiems ligoniams neleidžiama atlikti jokių teisinių veiksmų, net neleidžiama kviesti notarų, tad nors gydytoja ir nurodė teismui, jog jų pacientai visi veiksnūs, gydytoja mintyje turėjo civilinį veiksnumą, o ne pacientų galėjimą suvokti sudaromo sandorio prasmę. Byloje buvo apklausta dar viena gydytoja psichiatrė, kuri dirbo Kauno ligoninės Marių sektoriaus psichiatrijos skyriuje. Ši gydytoja patvirtino, jog velionei psichiatrijos skyriuje buvo skirti dar mažiausiai 4 skirtingi psichiką veikiantys vaistai. Ir šios gydytojos teismo posėdžio metu ne kartą buvo klausta, ar vertinant velionės sveikatos būklę, ji galėjo suvokti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, tačiau ir ši gydytoja nurodė, jog ji neturi kompetencijos spręsti apie velionės galėjimą suvokti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, nes į šį klausimą gali atsakyti tik teismo ekspertai. Taigi, teismas sprendė nesivadovauti ekspertizės išvadomis remiantis gydytojos psichiatrės A. Ž. parodymais, nors abi byloje apklaustos gydytojos teismui nurodė, jog jos neturi patirties ir kompetencijos spręsti apie M. Ž. gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę sandorio sudarymo metu.

1.3. Teismas ne tik nepagrįstai nesivadovavo ekspertų išvadomis, bet sandorio sudarymo pagrįstumą ir protingumą grindė liudytojų parodymais apie aplinkybes, kurios faktiškai neegzistuoja, nes priešingai, nei nurodė atsakovas bei jo į bylą atsivesti liudytojai, kurie davė atsakovui naudingus parodymus, ieškovų motina nebuvo padovanojusi jokio turto nei vienam iš ieškovų, velionė iki mirties reiškė valią savo turtą palikti visiems sūnums, nei vieno neišskirdama.

1.4. Kaip nustatyta ekspertizės akte Nr. 82TPK-8/2023, iš medicininių M. Ž. medicininių dokumentų, ji dar nuo 1998 m. sirgo lėtine galvos smegenų išemija su pasikartojančiais ūmaus smegenų kraujotakos sutrikimo epizodais. Abi ekspertės nustatė M. Ž. kraujagyslinę demenciją ir įgytą kongnityvinių funkcijų sutrikimą, dėl to M. Ž. negalėjo sutarties pasirašymo metu suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Nors atsakovo atstovas byloje bandė įrodinėti, jog dovanojimo sandorio pasirašymo metu M. Ž. būklė buvo pagerėjusi, tačiau byloje liudijusios ekspertės V. M. ir L. A. tokią atsakovo atstovo versiją kategoriškai paneigė, abi ekspertės nurodė, jog pagydyti medicininę silpnaprotystę yra neįmanoma, nes sunyksta smegenų struktūros, gali kisti tik psichosomatinė būsena, tačiau kongnityvinės funkcijos pagerėti negali. Be kita ko, ekspertės atkreipė dėmesį į kitus byloje esančius įrodymus, kurie patvirtino, jog velionės psichinė būklė po ginčijamo sandorio sudarymo ne pagerėjo, o pablogėjo. Abi ekspertės sprendė nevertinti byloje apklaustų liudytojų parodymų, nes konstatavo, jog M. Ž. medicininiuose dokumentuose esančių duomenų pakanka kraujagyslinės demencijos diagnozei nustatyti.

1.5. Teismas nepagrįstai vertindamas įrodymus prioritetą teikė trečiojo asmens notarės I. J. parodymams, jog ji nepastebėjo jokių požymių, kurie leistų suprasti, kad velionė negali suvokti savo veiksmų reikšmės, esmės ir jų valdyti, pastebimų psichikos sutrikimų nebuvo. Notarė konkrečiai velionės neprisiminė, o apklausta teismo posėdžio metu tik nurodė atlikusi standartinę procedūrą įsitikinimui sandorio šalies veiksnumu, tačiau jei notarai iš tiesų visais atvejais būtų kompetentingi teisingai nuspręsti apie sandorio šalies galėjimą suprasti savo veiksmų prasmę, šios kategorijos bylos apskritai neegzistuotų. Teismo ekspertė L. A. byloje paklausta liudytoja vienareikšmiškai pasisakė, jog notaras neturi specialių žinių ir negali vertinti nieko, kas liečia velionei nustatytą kraujagyslinį kongnityvinį defektą. Visuotinai suvokiama, jog tiek notaras, tiek teismas negali nustatyti ar asmuo serga psichine liga, atitinkamai toks pirmosios instancijos teismas tendencingas įrodymų vertinimas atsakovo naudai apeliantui kelia stiprias abejones dėl teismo nešališkumo.

1.6. Teismas nors nustatė, kad šalių ir liudytojų parodymai yra prieštaringi, tačiau vis tiek sprendė, kad mirusioji dėl savo amžiaus, sveikatos, visuotinės situacijos pandeminiu laikotarpiu galėjo jaustis prasčiau, tačiau nėra duomenų dėl jos negebėjimo suprasti savo veiksmų. Tokios teismo išvados yra grindžiamos prielaidomis, o ne byloje egzistuojančia ir ištirta objektyvia bylos medžiaga. Atsakovo ir jo kviestų liudytojų paaiškinimus iš esmės paneigia medicininiai duomenys apie velionės sveikatos būklę. Šiuo atveju žymiai reikšmingesni giminystės ryšiais su nei viena iš šalių nesusijusios liudytojos L. F., kuri dirba slaugytojos padėjėja, liudijimai, jog ji matė velionę 2021 m. vasario pradžioje, prieš paguldant velionę į psichiatrijos skyrių: M. atrodė neadekvati, pasimetusi, eisena sutrikusi, bukas žvilgsnis, žiūrėjo į vieną tašką, neatsakė į klausimą, suko pirštus. Jos nuomone, tokios būsenos žmogus negalėtų pats nuspręsti savo valia, jam lengvai galima bet ką įteigti. Tas pačias aplinkybes apie neadekvatų velionės elgesį paliudijo R. Ž., A. P.. Galiausiai šiuos duomenis patvirtina ir medicininiai išrašai, dėl ko įvertinus įrodymų visumą, nėra pagrindo nesivadovauti ekspertinėmis išvadomis, jog dovanojimo sandorio sudarymo metu M. Ž. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti.

1.7. Tikrovės neatitinkančiais faktais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, jog teismui nekyla abejonių dėl ginčijamo sandorio naudingumo, pagrįstumo, protingumo, t. y. aplinkybių, sietinų su sudaryto sandorio turiniu. Teismas tokias išvadas motyvavo tuo, jog atsakovas bei liudytojos O. I. ir J. K. nurodė, kad žinojo apie M. Ž. planus padovanoti butą, kuriame gyveno, atsakovui, nes ieškovams priklausančias palikimo dalis ji jau buvo atidavusi anksčiau. M. Ž. turėjo butą (duomenys neskelbtini), jaunesniems sūnums R. ir V. sukūrus šeimas, ji pardavė šį butą ir nupirko tris bendrabučio tipo butus: po vieną sūnums R. ir V., trečią – sau, tačiau šios teismo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Nors teismas nurodo, kad ieškovai šios aplinkybės nepaneigė, nei vienas iš ieškovų šios aplinkybės nepatvirtino ir negalėjo patvirtinti, nes nei vienas iš ieškovų jokio buto iš motinos nėra gavęs. Byloje esantis VĮ „Registrų centras“ išrašas patvirtina, jog M. Ž. butą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo ne pati asmeniškai, o šis butas buvo jai padovanotas R. Ž. remiantis 2009 m. spalio 1 d. sudarytos Dovanojimo sutarties Nr. 2-8081 pagrindu. Kartu su apeliaciniu skundu teikiami VĮ „Registrų centras“ išrašai patvirtina, jog M. Ž. nebuvo dovanojusi jokio nekilnojamojo turto nei vienam iš ieškovų, kurį būtų pati asmeniškai įgijusi. Taigi, teismui melavo ne tik atsakovas, bet ir atsakovo kviestos liudytojos O. I. ir J. K..

Atsiliepimas

7. Atsakovas A. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, atsakovui priteisti iš ieškovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad byloje nustatyta, kad dovanotoja M. Ž. ginčijamo sandorio sudarymo metu neveiksnia tam tikrose srityse pripažinta nebuvo. Byloje yra pateiktas antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame yra užfiksuoti ieškovo, R. Ž. ir M. Ž. gydančios gydytojos telefoniniai pokalbiai, kuriuose detaliai apibūdinta dovanotojos, t. y. mirusiosios M. Ž. sveikatos būklė: lengvas pažinimo sutrikimas, yra fiksuota į savo sutrikimus, tai manipuliacija norint gauti dėmesio, galbūt net tuo siekia gyventi su vienu iš vaikų, tai jos natūra, ji gali pati susidėti medikamentus, ji yra savarankiška. Ieškovas 2021 m. balandžio mėn. 7 d. nusivežė mirusiąją į Swedbank, kur ji išsiėmė naują banko kortelę, kurią pasiėmė ieškovas, per kelias dienas išgryninęs pinigus iš mirusiosios sąskaitos. Tai patvirtina mirusiosios M. Ž. psichinės ligos nebuvimo faktą, nes mirusioji pati pasirašė banko pateiktuose dokumentuose, nesukėlė jokių įtarimų banko darbuotojams. Teismui pateiktame vaizdo įraše „VID_20210303, kuriame mirusioji M. Ž. vykimo pas notarą dieną pasakoja apie jaunystėje melžtas karves, kada reikėjo saugoti mus tris vaikus, kad nepalystumėme karvei po kojomis, apie įsigytą skalbimo mašiną „Riga“, kuri palengvino jos sunkią buitį. Šis vaizdo įrašas įrodo, kad mirusioji suvokė savo veiksmus, laisvai reiškė savo valią, psichikos sutrikimu nesirgo, ji buvo praktiškai psichiškai sveika, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti. Alkoholio nevartojo, nors ir turėjo jo namuose svečiams pavaišinti. Teismas tinkamai nustatė visas aplinkybes, tarp jų ir tą, kad R. Ž. į teismą kreipėsi tik todėl, kad dėl nuslėpto ginčo sandorio jautėsi labai įskaudintas ir apgautas. Nors teismo psichiatrijos ekspertizės aktuose pateiktos išvados yra kategoriškos, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Labai reikšmingi ir liudytojos A. Ž., kuri yra specialistė – gydytoja psichiatrė, gydžiusi M. Ž. prieš pat sudarant ginčijamą sandorį, parodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Byloje nustatyta, kad visi ieškovo išvardinti mirusiosios M. Ž. sveikatos sutrikimai neturėjo jokios įtakos dovanojimo sutarties sudarymui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia – CK 1.89 straipsnio pagrindu atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Ieškovas R. Ž. apeliaciniame skunde prašo prijungti Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis su istorija apie R. Ž. perleistą turtą. Nurodoma, kad būtinybė pateikti įrodymus iškilo tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, kuriame pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo paaiškinimais apie ieškovų ir M. Ž. valdytą turtą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. Ž. nepateikė savo nuomonės dėl prašomų prijungti naujų įrodymų.

12. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

13. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo pateiktą įrodymą, jo turinį, CPK 180, 314 straipsnių nuostatas, sprendžia, kad yra pagrindas priimti pateiktą dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, dėl to teisėjų kolegija nenustatė, kad vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimą, prašomas priimti naujas įrodymas turi įtakos sprendžiant šalių ginčą.

Dėl faktinių aplinkybių

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. kovo 3 d. tarp M. Ž. ir A. Ž. buvo sudaryta buto/patalpos-kambario, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartis Nr. 1695, patvirtinta Kauno miesto 11-ojo notaro biuro notarės I. J. (el. b. t. 1, l. 24 – 28). M. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 20). Ieškovai R. Ž. ir V. Ž., atsakovas A. Ž. yra mirusiosios M. Ž. sūnūs ir pirmosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą (el. b. t. 1., l. 21, 23).

Dėl įrodymų vertinimo

16. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nepagrįstai suteikė prioritetą liudytojų parodymams ir nesirėmė teismo paskirtų psichiatrinių ekspertizių aktų duomenimis.

17. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

18. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).

19. Viena iš įrodinėjimo priemonių yra eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2006; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023, 76 punktas).

20. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo), privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).

Žemesnės instancijos teismas

21. Pirmosios instancijos teismas sprendime dėl asmens psichinės būsenos sandorio sudarymo metu nurodė, kad ieškovai ir jų kviesti liudytojai nurodė vienas aplinkybes, o atsakovas ir jo kviesti liudytojai nurodė priešingas aplinkybes; nei iš vieno šalių ar liudytojų parodymų iš esmės negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad, pasirašydama ginčo sutartį, M. Ž. buvo tokios būklės, kad nesuprastų savo veiksmų ir negalėtų jų valdyti. Teismas pažymėjo, kad byloje, nepaisant ekspertizės aktuose M. Ž. konstatuotos ligos, dėl kurios ji, ekspertų nuomone, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ginčijamo sandorio sudarymo metu, nepavyko pašalinti visų abejonių, todėl teismas priėjo išvados, kad M. Ž. suprato savo veiksmo – dovanojimo – reikšmę ir jį įgyvendino.

22. Dėl ginčijamo sandorio naudingumo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas bei liudytojos O. I. ir J. K. nurodė, kad žinojo apie M. Ž. planus padovanoti butą, kuriame gyveno, atsakovui, nes ieškovams priklausančias palikimo dalis ji jau buvo atidavusi anksčiau: M. Ž. turėjo butą (duomenys neskelbtini), jaunesniems sūnums R. ir V. sukūrus šeimas, ji pardavė šį butą ir nupirko tris bendrabučio tipo butus: po vieną sūnums R. ir V., trečią – sau. Be to, sprendime pažymėta, kad ta aplinkybė, jog sandorio metu buvo nustatytas uzufruktas, leidžiantis dovanotojai bute gyventi iki mirties, įrodo, kad dovanotojos gyvenimo sąlygos liko užtikrintos bei pagrindžia sandorio protingumą.

23. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-546/2022 nurodyta, kad M. Ž. dovanojimo sutarties pasirašymo metu 2021 m. kovo 3 d. konstatuojama įgimta (teismo pastaba: įgyta) silpnaprotystė – Kita kraujagyslinė demencija (F 01.8); M. Ž. dovanojimo sutarties pasirašymo metu 2021 m. kovo 3 d. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti; M. Ž. dovanojimo sutarties pasirašymo metu 2021 m. kovo 3 d. dėl nustatyto sutrikimo – kraujagyslinės demencijos, įgyto kognityvinių funkcijų sutrikimo sutarties pasirašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti (el. b. t. 3, l. 30 – 34).

24. Ekspertizės akte Nr. 83TPK-546/2022 tyrimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad M. Ž. 2021 m. vasario mėn. atliktas galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimas – abipus smegenų pusrutuliuose daugybiniai mikroangiopatiniai židinukai, stebima meningioma. 2021 m. vasario 10 d. atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomograma; nežymūs lėtinės kraujagyslinės encefalopatijos požymiai, meningioma, apkalkėjusios abipus vidurinės smegenų arterijos sienelės. Dokumentacijoje juridiškai reikšmingu laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 10 d. aprašytas atminties sutrikimas, gydytojo neurologo diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija. Dezorientacija aprašyta ir gydytojo psichiatro nuo 2021 metų vasario mėnesio. 2021 m. vasario 17 d. (likus 14 dienų iki sutarties sudarymo) atliktas psichologinis pažintinų funkcijų vertinimas. MMSE – 14 balų (vidutinio sunkumo kognityvinis deficitas); tai rodiklis, atitinkantis demencijos diagnostinį kriterijų. Gydytojo neurologo diagnozuota kraujagyslinė demencija (F01.2), lėtinė galvos smegenų išemija. Praėjus 20 dienų po sandorio pasirašymo medicininėje dokumentacijoje konstatuojama dezorientacija; 2021 m. balandžio 2 d. aprašyta kognityvinė veikla yra ryškiai silpstanti, netolygi, nepakankama; ilgalaikis atsiminimas netolygus, silpnas; ilgalaikė atmintis itin silpna. MMSE – 22 balai (lengvas kognityvinis defektas). Pažymėtina, kad ši įvertis – vienas iš demencijos diagnostinių rodiklių; demencija – tai nuosekliai, palaipsniui besivystantis progresuojantis sutrikimas. Vertinant šiuos duomenis pažymėtina, kad atliktas MMSE tyrimas, tiek aprašytas sutrikęs įsiminimas, naujos medžiagos įsisavinimas; sutrikęs gebėjimas perkelti dėmesį, psichologo konstatuojamas ryškus atminties nusilpimas yra įgytos silpnaprotystės demencijos, kuri vystosi palaipsniui ir yra progresuojanti – diagnostiniai kriterijai.

25. Pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-8/2023 nurodyta, kad M. Ž. dėl jai nustatyto psichikos sutrikimo teismo nurodytu konkrečiu laiku (2021 m. kovo 3 d.) negalėjo suprasti sudaromo sandorio esmės – t. y. ji buvo sandorinio neveiksnumo būsenos; M. Ž. medicininiuose dokumentuose esančių duomenų užtenka kraujagyslinės demencijos diagnozei nustatyti; M. Ž. nustatytos somatinės ligos turėjo reikšmės lėtinio psichikos sutrikimo – kraujagyslinės demencijos išsivystymui; M. Ž. 2021 m. kovo 3 d. dėl savo psichinės būsenos negalėjo suprasti atliekamo notarinio veiksmo prasmės ir jo pasekmių (el. b. t. 3, l. 139 – 162).

26. Ekspertizės akte Nr. 82TPK-8/2023 tyrimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad M. Ž. nuo 1998 m. buvo nustatyta smegenų kraujagyslių aterosklerozė ir konstatuotas ūmus kraujotakos sutrikimas – išeminis paroksizmas, pasireiškęs kairės pusės galūnių nutirpimu ir pusiausvyros sutrikimu. Nuo 2000 m. M. Ž. sirgo eile lėtinių somatinių ligų. 2006 m. M. Ž., atlikus galvos smegenų KT tyrimą, buvo nustatyti smegenų atrofijos (nykimo) požymiai. 2018 m. lapkričio 2 d. M. Ž. atliktame galvos smegenų KT tyrime nustatyti kraujagyslių aterosklerozės ir smegenų atrofijos (nykimo) požymiai, neurologo diagnozuotas lėtinis galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas (lėtinė galvos smegenų išemija). 2021 m. vasario 10 d. M. Ž. VšĮ LSMU Kauno ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje buvo atliktas galvos smegenų KT tyrimas, nustatyti kraujagyslinės encefalopatijos požymiai bei seno smegenų insulto židinys (kalcifikuotas), smegenų atrofijos (nykimo) ir kraujagyslių aterosklerozės požymiai. 2021 m. vasario 11 d. (00:16) psichiatras aprašė M. Ž. ryškiai neadekvatų elgesį, psichomotorinį sujaudinimą, sutrikusią orientaciją, apsunkintą verbalinį kontaktą, išblaškytą dėmesį, kritiškumo nebuvimą ir diagnozavo F06.9 Nepatikslintą psichikos sutrikimą dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos. Kita gydytoja psichiatrė M. Ž. būseną įvertino 2021 m. vasario 11 d. (14:58) ir aprašė nepakankamą orientaciją, sutrikusį verbalinį kontaktą, išblaškytą dėmesį, kritikos nebuvimą bei nustatė tokį pat psichikos sutrikimą – F06.9. Dėl žymiai sutrikusios psichikos būsenos M. Ž. buvo pervežta ir toliau gydyta VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje 2021 m. vasario 11 d. – 2021 m. kovo 2 d., kur jai diagnozuota F06.8 Kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos; 167.8 Kitos patikslintos cerebrovaskulinės ligos.

27. Abiejų ekspertizių išvados yra kategoriškos ir jose nustatyta, kad M. Ž. dovanojimo sutarties pasirašymo metu konstatuota – Kraujagyslinė demencija (F01.8 – Kita kraujagyslinė demencija arba F01.9 – Nepatikslinta kraujagysline demencija), dėl ko ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti.

28. Byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina, kad M. Ž. 2021 m. vasario 12 d. iki 2021 m. kovo 2 d. gydyta VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje, kur diagnozuota F06.8 – kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimų, F01.2 – subkortikinė kraujagyslinė demencija. M. Ž. laikotarpiu 2021 m. kovo 24 d. – 2021 m. balandžio 7 d. gydyta VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje, kur diagnozuota F06.8 – kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos; F06.7 – Lengvas kognityvinis sutrikimas; I11.9 – hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio), E03.9 – hipotirozė, nepatikslinta; E11.9 – 2 tipo cukrinis diabetas be komplikacijos. Psichikos būsena atvykus <...> mąstymas klampus, stokojantis produktyvumo, lėto tempo; dėmesio koncentracija apsunkinta; išlieka suicidinės mintys; stebimi atminties sutrikimai; būsenai kritika formali (el. b. t. 1, l. 31 – 32). Gydyta 2021 m. balandžio 17 d. – 2021 m. balandžio 26 d. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės vidaus ligų skyriuje, aprašant epikrizėje būklę pažymėta: bendra būklė patenkinama, sąmoninga, encefalopatiška, kalba lėtai, dezorientuota (el. b. t. 1, l. 34 – 35). Iš byloje esančio Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinio skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. Sprendimo dėl M. Ž. specialiųjų poreikių nustatymo Nr. STS-1148 matyti, kad M. Ž. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2021 m. balandžio 16 d. neterminuotai, remiantis 2021 m. balandžio 14 d. siuntime į NDNT Nr. 202 pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-10-AM nurodytomis diagnozėmis F01.9 Nepatikslinta kraujagyslinė demencija ir organizmo funkcijų sutrikimai, nustatytas 30 balų bazinis funkcionavimo lygmuo. M. Ž. specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-751 nurodyta pagrindinė diagnozė: F01.9 Nepatikslinta kraujagyslinė demencija (Vidutinis pažinimo sutrikimas, MMSE – 20 balų, Blessedo demencijos skalė – 18 balų). (el. b. t. 1, l. 81, t. 2, l. 148 – 150, 166 – 169). Gydyta 2021 m. vasario 11 d. – 2021 m. vasario 12 d. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje, aprašant epikrizėje būklę pažymėta: sąmoninga, orientuota savyje, dalinai vietoje (žino, kad yra ligoninėje) ir laike (nepasako savaitės ir mėnesio dienos). Viso pokalbio metu ramiai guli lovoje, į pašnekovą nežiūri, žvilgsnis fiksuotas į vieną tašką, sako, kad viską skauda, ypatingai krūtinę, yra silpna, jaučia nerimą, naktimis nemiega. Kalba tyliai, atsako po pauzės, keliais žodžiais, dažnai klausimą reikia perklausti. Stebimas kognityvinių funkcijų sutrikimas. Nuotaika prasta. Emocijos blankios. Mąstymas lėtas, neproduktyvus. Dėmesys išblaškytas <...> (el. b. t. 2, l. 18 – 21). 2021 m. kovo 23 d. M. Ž. atliktame MMSE teste gauta 20 balų – vidutinis pažinimo funkcijos sutrikimas (el. b. t. 2, l. 151).

29. Medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad M. Ž. buvo konsultuota specialistų dėl demencinio pobūdžio sutrikimų, fiksuojamas kognityvinių funkcijų sutrikimas. Nuo 2021 m. balandžio 21 d. M. Ž. neterminuotai nustatytas specialiųjų poreikių lygis dėl F01.9 Nepatikslintos kraujagyslinė demencijos. Nors atsakovas A. Ž., liudytojai O. I., G. L., J. K. ir paaiškino teismo posėdžio metu, kad M. Ž. buvo sveiko proto, tačiau pasakodami apie M. Ž. elgseną jie nurodė tik bendrą elementaraus buitinio gyvenimo kontekstą (pvz., dažnai kalbėdavomės telefonu, padarė kavos, kalbėdavomės apie gyvenimą), kuris nesudaro pagrindo spręsti apie asmens realią psichinę sveikatą. M. Ž. sąmoningumui įrodyti atsakovas į bylą pateikė antstolio V. Z. atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame fiksuoti atsakovo bendro pobūdžio pokalbiai su gydytoja apie M. Ž. sveikatą ir M. Ž. ginčijamo sandorio sudarymo dieną padarytas vaizdo įrašas, kuriame ji pasakoja apie jaunystėje melžtas karves ir skalbimo mašiną „Riga“ (el. b. t. 1, l. 76 – 80). Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra jokių duomenų apie M. Ž. gebėjimą suvokti juridinių faktų prasmę. Teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos gydytojos A. Ž. ir N. P. nurodė, kad neturi kompetencijos spręsti dėl asmens gebėjimo suvokti savo veiksmus ir jų valdyti, teismo posėdžio metu parodymus davė iš medicininių dokumentų. Liudytoja notarė I. J. paaiškino, kad neatsimena konkrečių sandorio aplinkybių, nurodė tik būdingus tokiais atvejais notaro atliekamus veiksmus. Ekspertizės akto Nr. 82TPK-8/2023 tiriamojoje dalyje ekspertai paaiškino demencija sergančio žmogaus būdingus elgsenos požymius – „paprastai, kasdieniškai bendraujant, demencijos požymiai gali būti ir nepastebimi, jei apie juos nėra tikslingai klausiama, bei jie nėra tikslingai tiriami ir įvertinami specialistų. Neretai demencija sergantis asmuo gali „apkvailinti“ kitus asmenis, išlaikydamas paviršutinišką bendravimą, pakankamą įprasto socialinio elgesio lygį, nuslėpdamas turimo sutrikimo požymius formaliais atsakymais“.

30. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. Ž. sudarytas dovanojimo sandoris turi valios trūkumų, t. y. yra pasirašytas asmens, kuris nesuvokė viso dokumento reikšmės ir jo turinio. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro remdamasi teismo ekspertų padarytomis išvadomis, kurios yra neprieštaringos, vienareikšmiškai išplaukia iš tyrimo eigos, atitinka kitus byloje esančius įrodymus ir jiems neprieštarauja. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino teismo ekspertų išvadų (ne)ydingumo, objektyviai jų negretino su kitais byloje esančiais duomenimis, kas turėjo įtakos priimto sprendimo pagrįstumui.

31. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl sandorio naudingumo. Iš esmės pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą remdamasis liudytojos O. I., apklaustos 2022 m. sausio 21 d. teismo posėdyje parodymais, kuriais liudytoja parodė, jog „yra M. Ž. sesuo, santykiai su ieškovais ir atsakovu geri. Kai paėjusiais metais ji buvo pas seserį svečiuose, ten buvo ir sesers sūnus R., kuris su mama kažką kalbėjo pakeltu tonu. Kai jis išėjo, sesuo pasakė, kad R. reikalauja butą perrašyti jam, nes brolis A. kvailas, o V. – pijokas. Sesuo pasakė, kad ji padovanos savo butą A., nes aniems jau po butą davė: kai 2008 m. apsivedė R. ir V. ir abu su žmonomis apsigyveno jos 2 kambarių bute (duomenys neskelbtini), jai teko miegoti koridoriuje, tada sesuo pardavė tą butą ir nupirko tris bendrabučio tipo butus, vieną sau, kitus du – R. ir V. Vėliau po skyrybų R. savo butą padovanojo sūnui ir dabar jame gyvena jo pirmoji žmona su savo vyru. Seserį ši aplinkybė labai skaudino, kad jos turtu naudojasi svetimi žmonės. Sesuo dar sakė, kad pas notarą buvo, bet dar reikės pasirašyti. Ji pasiūlė seseriai pasakyti visiems sūnums kartu, ką ji ketina daryti, bet sesuo atsakė to nedarysianti, vienodai visus vaikus augino, tegu jie dabar ja rūpinasi, o pasakius – jie susipyks. Jos su seserim turėjo bendrą draugę D. C., gyvenančią netoli sesers. Buvo D. gimtadienis, tikslaus laiko nepamena, tik žino, kad tai buvo prieš seserį antrą kartą paguldant į ligoninę, tai sesuo pati atėjo pas D. į svečius, jos visos pasivaišino, išgėrė arbatos. Sesuo sakė prastai besijaučianti, todėl ji palydėjo seserį iki jos laiptinės. Sesuo viską puikiai suprato, jos dažnai kalbėdavosi telefonu. Jai labai skaudu, kad ieškovai ją nori padaryti neveiksnia, nors ji tokia tikrai nebuvo“. Tokius parodymus patvirtino ir liudytoja J. K., kuri buvo M. Ž. draugė.

32. Aukščiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada yra padaryta jos nepatikrinus objektyviais duomenimis. Viešųjų registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad M. Ž. 1992 m. priklausė nuosavybės teise butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuri jį pardavė 1994 m. birželio mėn. M. Ž. 1994 m. birželio mėn. įgijo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šį turtą pardavė 1999 m. gruodžio mėn. M. Ž. 1994 m. birželio mėn. įgijo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šį turtą pardavė 1995 m. gruodžio mėn. M. Ž. įgijo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2000 m. ir šį turtą padovanojo ieškovui R. Ž. 2008 m., kuris 2009 m. šį butą padovanojo M. Ž.. Po šio sandorio M. Ž. jokių kitų sandorių dėl buto įsigijimo nesudarinėjo. Ieškovo R. Ž. į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad R. Ž. įgijo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2007 m., į butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2003 m., kuris Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11615-658/2006 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pagrindu perleistas buvusiai sutuoktinei. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimu nuosavybės teisės perleistos E. Ž. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teises įgijo ieškovas R. Ž. 1994 m. birželio mėn.

33. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių liudytojos O. I. paaiškinimus: nei dėl ieškovo R. Ž. santuokos sudarymo metų, nei dėl apsigyvenimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nei dėl pardavimo, nei dėl skyrybų ir t. t. Be to, sprendžiant sandorio naudingumo klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant to, jog dovanojimo sutartyje numatyta M. Ž. uzufrukto teisė, negali šios nuostatos kvalifikuoti kaip naudingos M. Ž. visų byloje esančių įrodymų kontekste. Visų pirma, kaip jau minėta, M. Ž. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad sandoris sudarytas praėjus vos vienai dienai, kai M. Ž. buvo išleista iš VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos. M. Ž. mirė praėjus vos vienam su puse mėnesiui nuo sandorio sudarymo, kas realiai sudaro prielaidas spręsti apie asmens silpną tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Visų antra, ieškovas R. Ž. ir atsakovas A. Ž. nurodė, kad M. Ž. tik sandorio sudarymo metu, t. y. 2021 m. kovo 3 d. buvo pas atsakovą A. Ž. namuose, vėliau visą laiką gyveno viena namuose. Taigi, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo keisti daikto savininko ir suteikti M. Ž. tik uzufrukto teise naudotis butu. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks sandoris teisine prasme buvo naudingas tik atsakovui A. Ž., kadangi jis suprato ne tik tokio sandorio, bet ir visos situacijos, lėmusios poreikį sudaryti sandorį, teisines pasekmes.

34. Dėl aukščiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų byloje esančių duomenų, nepagrįstai nesirėmė ekspertų išvadomis, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas ieškovų ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiu tenkinti.

35. Teismas, sandorį pripažinęs negaliojančiu, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio negaliojimą įtvirtinančio CK 1.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris pripažįstamas negaliojančiu šiuo pagrindu, taikomi CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti padariniai – viena negaliojančio sandorio šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos (CK 1.80 straipsnio 3 dalis).

36. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutarties dalykas egzistuoja, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad yra pagrindas restituciją taikyti natūra (CK 6.146 straipsnis). Taigi, dovanojimo sutarties dalyku buvęs turtas: buto/patalpos-kambario, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinamas M. Ž., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo argumentas, jog ieškovas R. Ž. po M. Ž. mirties išgrynino iš jos sąskaitos pinigų sumą, neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl restitucijos taikymo. Esminė sąlyga sprendžiant, ar yra galimybė taikyti restituciją natūrą yra daikto realus egzistavimas, o ne galimai esantys tarp šalių tarpusavio įsipareigojimai.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37. Apibendrindama nurodytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai neįvertino visų byloje esančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo argumentų pagrindu apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti ir taikyti restituciją (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

39. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstomas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš pralaimėjusios bylą šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas R. Ž. sumokėjo 774,00 Eur žyminį mokestį (el. b. t. 1, l. 15, t. 4, l. 44), 5 952,50 – už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, 2 000,00 Eur – už apeliacinio skundo parengimą (el. b. t. 3, b. l. 51 – 57, 180 – 182, 194 – 196, el. b. t. 4, l. 40 – 43).

41. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023, 87 punktas). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra padarytos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, tačiau ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).

42. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

43. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

44. Ieškovas šioje byloje prašė priteisti iš atsakovo išlaidas už pirmosios instancijos teisme patirtas teisines paslaugas, kurias sudaro: pagal 2022 m. lapkričio 30 d. detalizuotą užmokesčio pažymą: 1. Ieškinio parengimas – 1 600,00 Eur; patikslinto ieškinio parengimas – 200,00 Eur; 2. Rašytinių įrodymų ir prašymų rengimas, Registrų centras pažymų išėmimas – 100,00 Eur; 3. Atstovavimas teismo posėdžiuose (2021 m. rugsėjo 22 d. – 2022 m. lapkričio 30 d.) – 1 500,00 Eur; pasirengimas teismo posėdžiams (2 val.) – 200,00 Eur; 2 k. vykimas į kontaktinius teismo posėdžius (1,5 val.) – 150,00 Eur; 4. Prašymo dėl ekspertizės skyrimo rengimas – 150,00 Eur; 5. Konsultacijos 3 val. – 300,00 Eur; 6. Susipažinimas su atsakovo teiktais procesiniais dokumentais ir įrodymais (1.5 val.) – 100,00 Eur; 7. Bylos administravimas EPP sistemoje (2021 m. gegužės 31 d. – 2022 m. gruodžio 31 d.) – 100,00 Eur, iš viso 4 440,00 Eur.

45. Pagal 2023 m. lapkričio 25 detalizuotą užmokesčio pažymą: 1. Posėdžiai (2022 m. gruodžio 19 d.; 2023 m. kovo 10 d.; 2023 m. kovo 16 d.; 2023 m. lapkričio 27 d.) – 500,00 Eur; 2. Pasiruošimas teismo posėdžiams, baigiamosios kalboms – 250,00 Eur; 3. Susipažinimas su atsakovo teiktais klausimais dėl ekspertizės skyrimo, analizė – 100,00 Eur, iš viso 1 028,50 Eur su PVM.

46. Pagal 2022 m. lapkričio 30 detalizuotą užmokesčio pažymą: 1. Atstovavimas 2024 m. sausio 9 d. teismo posėdyje – 250,00 Eur; 2. Pasirengimas teismo posėdžiui – 100,00 Eur; 3. Konsultacija – 30,00 Eur; 4. EPP administravimas – 20,00 Eur, iš viso 484,00 Eur su PVM.

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas). Dirbtinai išskaidytų į atskiras pozicijas išlaidų suma sudaro bendrą 530,00 Eur dydžio sumą (300,00 Eur, 100,00 Eur, 100,00 Eur, 30,00 Eur), kuri ieškovui iš atsakovo, nepriteistina.

48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti išlaidas už EPP administravimą (120,00 Eur), kadangi tokios išlaidos nenumatytos Rekomendacijose, taip pat jos kaip tokios atskiros išlaidos neatitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Išlaidos už dokumento įkėlimą į EPP sistemą arba dokumento parsisiuntimą iš EPP sistemos patenka į išlaidas už dokumento parengimą.

49. Už patikslintą ieškinį nepriteisiama 200,00 Eur išlaidų suma, kadangi pradinio dokumento turinys nebuvo keičiamas iš esmės, įtrauktas tik ieškovu brolis.

50. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovei suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, jų suteikimo metu galiojusį VDU, Rekomendacijų 8 punkte numatytus teisinių paslaugų koeficientus, darytina išvada, kad maksimalus už ieškinį (parengtas 2021 m. gegužės 31 d.) išlaidų dydis sudaro 3 810,50 Eur (paskaičiavimas: 1 524,20 Eur (2020 m. IV ketvirčio VDU) x 2,5 (Rekomendacijų 8.2 punktas)); už prašymą dėl liudytojų apklausos (parengtas 2021 m. spalio 8 d.) – 156,64 Eur (paskaičiavimas: 1 566,40 Eur (2021 m. II ketvirčio VDU) x 0,1 (Rekomendacijų 8.17 punktas)); už prašymą dėl liudytojų apklausos (parengtas 2021 m. spalio 26 d.) – 156,64 Eur (paskaičiavimas: 1 566,40 Eur (2021 m. II ketvirčio VDU) x 0,1 (Rekomendacijų 8.17 punktas)); prašymą dėl pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo (parengtas 2022 m. vasario 18 d.) – 639,24 Eur (paskaičiavimas: 1 598,10 Eur (2021 m. III ketvirčio VDU) x 0,4 (Rekomendacijų 8.16 punktas)); už teismo posėdžius 2 514,86 Eur (2021-09-22 (trukme – 31 min.) (paskaičiavimas: 151,74 Eur (2021 m. I ketvirčio VDU) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas)); 2021-10-25 (trukmė – 14 min.) (paskaičiavimas: 78,32 Eur (2021 m. II ketvirčio VDU) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas)); 2021-11-15 (trukmė – 8 min.) (paskaičiavimas: 78,32 Eur (2021 m. II ketvirčio VDU) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas)); 2021-12-07 (trukmė – 26 min.) (paskaičiavimas: 78,32 Eur (2021 m. II ketvirčio VDU) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas)); 2022-01-13 (trukmė – 3 val. 6 min.) (paskaičiavimas: 559,33 Eur (2021 m. III ketvirčio VDU) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas)); 2022-01-21 (trukmė – 2 val. 28 min.) (paskaičiavimas: 399,52 Eur (2021 m. III ketvirčio VDU) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas)); 2022-02-14 (trukmė – 1 val. 17 min.) (paskaičiavimas: 239,71 Eur (2021 m. III ketvirčio VDU) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas)); 2022-03-09 (trukmė – 2 min.) (paskaičiavimas: 79,90 Eur (2021 m. III ketvirčio VDU) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas)); 2022-11-30 (trukmė – 29 min.) (paskaičiavimas: 89,02 Eur (2022 m. II ketvirčio VDU) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas)); 2022-12-19 (trukmė – 51 min.) (paskaičiavimas: 178,05 Eur (2022 m. II ketvirčio VDU) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas)); 2023-03-10 (trukmė – 12 min.) (paskaičiavimas: 89,95 Eur (2022 m. III ketvirčio VDU) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas)); 2023-03-16 (trukmė – 3 min.) (paskaičiavimas: 89,95 Eur (2022 m. III ketvirčio VDU) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas)); 2023-11-27 (trukmė – 16 min.) (paskaičiavimas: 100,00 Eur (2023 m. II ketvirčio VDU) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas)); 2024-01-09 (trukmė – 1 val. 21 min.) (paskaičiavimas: 302,73 Eur (2023 m. III ketvirčio VDU) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas)).

51. Ir nors kitos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įvertinus tiek pačių procesinių dokumentų pobūdį, turinį, apimtį, ginčo pobūdį, galimas advokato laiko ir darbo sąnaudas, tai, kad byloje nebuvo sprendžiami nauji ir (ar) sudėtingi teisiniai klausimai, kai kurių teismo posėdžių trukmė ją apvalinant iki 30 min. nesiekė net 10 min., taip pat darytina išvada, kad net ir labai artimų maksimaliems dydžiams išlaidų priteisimas šiuo atveju yra nepagrįstas, neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Todėl, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteistinas teisinės pagalbos išlaidas sumažinti iki bendros 3 000,00 Eur sumos.

52. Ieškovo 2 000,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (paskaičiavimas: 3 430,94 Eur (2023 m. III ketvirčio VDU) x 1,7 (Rekomendacijų 8.10 punktas)), dėl to priteisiamos iš atsakovo.

53. Ieškovų prašymu byloje buvo atliekama teismo psichiatrijos ekspertizė, todėl ieškinį tenkinus, ieškovų patirtos 386,50 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą (DOK-33341) priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje patyrė 23,46 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios, ieškinį patenkinus, valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2021 m. kovo 3 d. tarp M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą buto/patalpos-kambario, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį Nr. 1695, patvirtintą Kauno miesto 11-ojo notaro biuro notarės I. J..

Taikyti restituciją ir grąžinti M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) butą/patalpą-kambarį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 791,50 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt vieno euro ir penkiasdešimties centų) pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 369,00 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt devynių eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,46 Eur (dvidešimt trijų eurų ir keturiasdešimt šešių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Pranešti nekilnojamo turto tvarkytojui apie pranešimo dėl civilinės bylos dėl registruojamų daiktų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo panaikinimą.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Simona DementavičienėAnita SereikienėAgnė Vyliaudaitė