Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio,

gynėjams advokatui Stasiui Sandai, advokatui Mariui Liatukui, advokatui Virgilijui Kaupui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. (R. L.) gynėjo advokato Stasio Sandos, V. K., dėl kurio byla nutraukta, gynėjo advokato Mariaus Liatuko, J. K., dėl kurios baudžiamoji byla nutraukta, gynėjo advokato Virginijaus Kaupo ir civilinio ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) bankas“ atstovo advokato Olego Šibkovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį –(2005 m. gruodžio 14 d. kredito sutartis dėl 180 000,00 Lt gavimo (UAB „R.“)) – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;

– pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikro dokumento – UAB „R.“ 2005 m. gruodžio 5 d. vienintelio akcininko sprendimo Nr. 2 – pagaminimo ir pateikimo bankui) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais paskirtos bausmės apimtos ir R. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams.

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – (dėl 2007 m. vasario 23 d. susitarimo prie kredito sutarties padidinti kredito sumą nuo 180 000,00 Lt iki 300 000,00 Lt (86 886,01 Eur), ir papildomų 120 000,00 Lt (34 754,40 Eur)) gavimo – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių;

– pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – (dėl netikro dokumento – 2007 m. vasario 21 d. vienintelio akcininko sprendimo Nr. 12 – pagamino pateikimo ir bankui) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – (2006 m. birželio 6 d. UAB „A.“ kredito sutartis dėl 140 000,00 Lt (40 546,80 Eur)) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams dešimčiai mėnesių;

– pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikro dokumento – 2006 m. birželio 5 d. paprastojo vekselio 140 000,00 Lt sumai – pagamino ir pateikimo bankui) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – (2006 m. rugsėjo 28 d. UAB „T.“ kredito sutartis dėl 150 000,00 Lt (43 443,00 Eur) kredito) – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;

– pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikro dokumento – UAB „T.“ 2006 m. rugsėjo 20 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kreiptis dėl kredito į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ – pagaminimo ir pateikimo bankui) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

– pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (netikro dokumento – 2006 m. rugsėjo 28 d. paprastojo vekselio 150 000,00 Lt sumai – pagamino ir pateikimo bankui) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams.

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2006 m. gruodžio 29 d. I. L. (I. L.) kredito sutartis dėl 36 00,00 Lt (10 426,32 Eur)) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – (2007 m. balandžio 17 d. B. G. kredito sutartis dėl 35 000,00 Lt (10 136,70 Eur) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – (2007 m. balandžio 25 d. J. V. kredito sutartis dėl 38 000,00 Lt (11 005,56 Eur)) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – (2007 m. liepos 30 d. UAB „As.“ kredito sutartis dėl 440 000,00 Lt (127 432,81 Eur)) – laisvės atėmimo bausme trejiems metams.

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – (2007 m. liepos 5 d. UAB „S.“ kredito sutartis dėl 490 000,00 Lt (141 913,81 Eur)) laisvės atėmimo bausme trejiems metams.

– pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – dėl pagaminimo ir bankui pateikimo netikro dokumento – UAB „S.“ 2007 m. spalio 3 d. akcininko sprendimo kreiptis dėl kredito į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktą paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams.

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. gruodžio 18 d. UAB „M.“ kredito sutartis dėl 150 000,00 Lt (43 443,00 Eur)) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams dešimčiai mėnesių;

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2008 m. sausio 9 d. UAB „M.“ kredito sutartis dėl 130 000,00 Lt (37 650,60 Eur)) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams dešimčiai mėnesių;

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 7 d. UAB „M.“ overdrafto sutartis AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ dėl 70 000,00 Lt (20 273,40 Eur)) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

– pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikro dokumento – UAB „M.“ 2008 m. vasario 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kreiptis dėl kredito – pagaminimo ir pateikimo bankui) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikro dokumento – 2008 m. kovo 7 d. laidavimo sutarties Nr. 1 (laiduotojas E. S.)) pagaminimo ir pateikimo bankui – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2008 m. kovo 7 d. laidavimo sutarties Nr. 2 (laiduotojas D. K.) pagaminimo ir pateikimo bankui) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktą už nusikalstamas veikas, susijusias su kredito paėmimu AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams.

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – (2009 m. kovo 5 d. paskolos sutartis tarp G. K. bei J. J. su O. D. (O. D.) dėl 120 000,00 Lt paskolos) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

– pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji A. U.) – laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir R. L. paskirta subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant R. L. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiems padarytą neturtinę žalą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

R. L. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikro dokumento – 2006 m. vasario 10 d. akcininkų susirinkimo protokolo, kuriuo buvo nuspręsta bendrovės vadovu paskirti O. K. – pagaminimo ir pateikimo bankui), nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas ).

A. M. ir R. L. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl veikos prieš J. J.) neįrodžius, kad jie padarė šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

R. L. baudžiamoji byla pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji D. K.) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

V. K. baudžiamoji byla pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

J. K. baudžiamoji byla pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nukentėjusiųjų A. R., V. T., J. G., B. G. ir D. K. naudai iš R. L. priteista po 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, jiems taip pat pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ ir BAB „(duomenys neskelbtini) bankas“ pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Apeliacinių skundų dėl R. L. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikro dokumento – 2006 m. vasario 10 d. akcininkų susirinkimo protokolo, kuriuo buvo nuspręsta bendrovės vadovu paskirti O. K. – pagamino ir pateikimo bankui), A. M. ir R. L. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl veikos prieš J. J.) ir baudžiamosios bylos R. L. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji D. K.) nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent , kad jis veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su R. P., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu paimti iš AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ kreditą ir neketindamas jo grąžinti, panaudojant jį savo reikmėms, šiuo tikslu sukūrė konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikdamas įgavo M. K.-V. pasitikėjimą, žadėdamas didelį darbo užmokestį ir direktoriaus pareigas, 2005 m. balandžio 4 d. pagal UAB „R.“ vienintelio akcininko susirinkimo protokolą M. K.-V.fiktyviai paskyrė UAB „R.“ direktore, 2005 m. lapkričio 9 d. pateikė pastarajai pasirašyti sutartį, pagal kurią perleido jai UAB „R.“ akcijas, po to R. L. įtikino M. K.-V., jog įmonei atsirado pasiūlymas pirkti stomatologinę kėdę, tačiau nepakanka lėšų ir būtina vykti į banką dėl kredito paėmimo, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagamino netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „R.“ 2005-12-05 vienintelio akcininko sprendimas Nr. 2“, kurio turinys leido suprasti, kad įmonės akcininke M. K.-V.nusprendė kreiptis į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ su prašymu dėl kredito verslo plėtojimui suteikimo, toliau 2005 m. gruodžio 1 d. kartu su R. P. nuvežė M. K.-V.į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, (duomenys neskelbtini) filialą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur pateikė prašymą suteikti 180 000,00 Lt kreditą ir pagamintą, netikrą dokumentą – „UAB „R.“ 2005-12-05 vienintelio akcininko sprendimas Nr. 2“, bei M. K.-V., esant suklaidintai, ši pasirašė vekselį 180 000,00 Lt sumai, po to pagal 2005 m. gruodžio 14 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ suteikė UAB „R.“ 180 000,00 Lt kreditą, kurį R. L. kartu su R. P. panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L., apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, savo veiksmais AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ padarydamas 180 000,00 Lt turtinę žalą.

2. R. L. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis pagamino netikrą dokumentą bei jį realizavo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir jį panaudoti gaunant iš AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ kito asmens vardu kreditą, kurio neketino grąžinti, 2005 m. balandžio 4 d. fiktyviai įdarbinęs M. K.-V.UAB „R.“ direktore, savo namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagamino netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „R.“ 2005-12-05 vienintelio akcininko sprendimas Nr. 2“, kurio turinys leido suprasti, kad įmonės akcininke M. K.-V.nusprendė kreiptis į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ su prašymu dėl kredito verslo plėtojimui suteikimo, po to jis (R. L. ) šį žinomai netikrą dokumentą 2005 m. gruodžio 1 d. pateikė AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialui, esančiam (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kur vadovaujantis šiuo netikru dokumentu 2005 m. gruodžio 14 d. pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)UAB „R.“ neteisėtai buvo suteiktas 180 000,00 Lt kreditas. Dėl to R. L. šiais veiksmais AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ bei M. K.-V. padarė didelę 180 000,00 Lt turtinę žalą.

3. Be to, R. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2006 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent , kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, kartu su R. P., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu paimti iš AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudoti jį savo reikmėms, šiuo tikslu sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikė: 2007 m. vasario 21 d. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagamino netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „R.“ vienintelio akcininko sprendimas Nr. 12, 2007-02-21.“, kurio turinys leido suprasti, jog įmonės akcininkė M. K.-V.nusprendė kreiptis į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ su prašymu dėl kredito verslo plėtojimui suteikimo, kreipėsi į M. K.-V., apgaulingai ją įtikindamas, kad pinigų verslui nepakako ir būtina padidinti apyvartines lėšas ir kreiptis į banką kreditui gauti, o R. P. leidus suprasti M. K.-V., kad atsisakymo atveju M. K.-V.2005 metais paimtą kreditą mokės pati, 2007 m. vasario 14 d. R. L. kartu su R. P. nuvežė M. K.-V.į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialą, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kur pateikė 2007 m. vasario 14 d. prašymą dėl UAB „R.“ apyvartinių lėšų papildymo iki 300 000,00 Lt bei netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „R.“ vienintelio akcininko sprendimas Nr. 12“ (kuris pagal jame nurodytą 2007 m. vasario 21 d. datą neatitiko tikrovės), po to AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ pagal 2007 m. vasario 23 d. susitarimą Nr. 1 padidino UAB „R.“ kredito sumą nuo 180 000,00 Lt iki 300 000,00 Lt, papildomai suteikiant 120 000,00 Lt kreditą, kurį R. L. kartu R. P. panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L., apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, savo veiksmais AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ padarydamas 120 000,00 Lt turtinę žalą.

4. Be to, R. L. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą bei jį realizavo, dėl to buvo padaryta didelė žala, o būtent , kad jis, turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir jį panaudoti gaunant iš AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ kito asmens vardu kreditą, kurio neketino grąžinti, fiktyviai įdarbinęs M. K.-V.UAB „R.“ direktore, savo namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagamino netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „R.“ 2007-02-21 vienintelio akcininko sprendimas Nr. 12”, kurio turinys leido suprasti, jog įmonės akcininke M. K.-V.nusprendė kreiptis į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ su prašymu dėl kredito verslo plėtojimui suteikimo ir šį žinomai netikrą dokumentą 2007 m. vasario 14 d. jis pateikė AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialui, esančiam (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kur vadovaujantis šiuo netikru dokumentu pagal 2007 m. vasario 23 d. susitarimą UAB „R.“ buvo neteisėtai suteiktas kredito padidinimas 120 000,00 Lt sumai. Šiais veiksmais R. L. AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ bei M. K.-V. padarė didelę 120 000,00 Lt turtinę žalą.

5. Be to, R. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. VII1-1968 redakcija) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, kartu su R. P., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu paimti iš AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudoti jį savo reikmėms, tam tikslui sukūrė konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikė: 2005 m. gruodžio 22 d. R. P. pasirašius preliminarią akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „A.“ akcininkais A. L. ir V. L., žadėdamas darbą direktoriaus pareigose, įgavo O. K. pasitikėjimą, 2006 m. kovo 3 d. įdarbino pastarąjį UAB „A.“ direktoriumi, po to R. L. 2006 metų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skenerio pagalba nuskenavęs V. L. ir A. L. parašus, kuriuos spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdino ant jo sukurto dokumento pavadinimu „UAB „A.“ visuotinio akcininkų susirinkimo PROTOKOLAS Nr. 2006/02-01 2006-02-10 Vilnius“, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, taip pat nuskenuotus parašus spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdino ant 2006 m. birželio 5 d. paprastojo 140 000,00 Lt vekselio skiltyje „LAIDUOTA“ po užrašais „A. L.“ ir „V. L.“, tokiu būdu suklastodamas vekselį 140 000,00 Lt sumai. 2006 m. birželio 5 d. R. L., pasinaudodamas savo brolio I. L. pasitikėjimu bei žadėdamas, kad prašomą iš AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ paskolą atiduos, įtikino pastarąjį bankui įkeisti šiam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po to su O. K., kuris buvo suklaidintas, nuvykęs į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialą, esantį (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kur V. K. ir J. K. pateikė suklastotą vekselį, netikrą dokumentą „Akcininkų susirinkimo protokolą“, vadovaujantis kuriais 2006 m. birželio 6 d. AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „A.“ suteikė 140 000,00 Lt kreditą, kurį jis kartu su R. P. išleido savo reikmėms. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, savo veiksmais AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ padarydamas didelę 140 000,00 Lt turtinę žala.

6. Be to, R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tai, kad pagamino netikrą dokumentą bei jį realizavo, dėl to buvo padaryta didelė žala, o būtent, jis, turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir jį panaudoti gaunant iš AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ kito asmens vardu kreditą, kurio neketino grąžinti, 2005 m. gruodžio 22 d. R. P. pasirašius preliminarią akcijų prikimo-pardavimo sutartį su UAB „A.“ akcininkais A. L. ir V. L., 2006 metų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skenerio pagalba nuskenavęs V. L. ir A. L. parašus bei spalvoto spausdintuvo pagalba juos išspausdinęs ant 2006 m. birželio 5 d. paprastojo 140 000,00 Lt vekselio skiltyje „LAIDUOTA“ po užrašais „A. L.“ ir „V. L.“. Tokiu būdu R. L. suklastojo dokumentą ir šį žinomai suklastotą dokumentą 2006 m. birželio 5 d. pateikė AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialui, esančiam (duomenys neskelbtini), Ukmergėje. Vadovaujantis šiuo netikru dokumentu 2006 m. birželio 6 d. pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „A.“ buvo neteisėtai suteiktas 140 000,00 Lt kreditas. Šiais veiksmais AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ buvo padaryta didelė 140 000,00 Lt turtinė žala ir 140 000,00 Lt turtinę žalą patyrė V. L. ir A. L..

7. Be to, R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertes svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu gauti iš AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudoti jį savo reikmėms, tam tikslui sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikė: 2006 metų vasaros laikotarpiu užmezgęs draugiškus ryšius su E. G. ir bendravimo metu įgavęs pastarojo pasitikėjimą, įkalbėjo E. G. kartu su juo įsteigti autoservisą, nors to realiai daryti nesiruošė, bei kreiptis į banką kreditui šiam verslui gauti, po to, suradęs parduodamą įmonę UAB „T.“, 2006 m. rugpjūčio 21 d. E. G. vardu įgijo UAB „T.“ akcijas. Pasinaudojęs tuo, kad UAB „T.“ akcininkų pasikeitimas dar nebuvo įregistruotas VĮ Registro centre paruošė įsakymą, kad įmonės direktoriumi nuo 2006 m. rugsėjo 11 d. skiriamas E. G.. R. L. laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 21 d. iki 2006 m. rugsėjo 20 d. savo namuose – adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2006 m. rugpjūčio 21 d. UAB „T.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, pasirašytos tarp V. T., J. G. ir E. G., skenerio pagalba nuskenavęs buvusių šios įmonės akcininkų V. T. ir J. G. parašus bei spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdinęs juos ant jo sukurto dokumento pavadinimu „UAB „T.“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2006 m. rugsėjo mėn. 20 d., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., PROTOKOLAS“, pagamino netikrą dokumentą, kurio turinys leido suprasti, jog įmonės akcininkai susirinkimo metu nusprendė kreiptis į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ su prašymu dėl kredito suteikimo. Toliau tęsdamas savo veiksmus R. L. ant 2006 m. rugsėjo 28 d. paprastojo vekselio, 150 000,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties tūkstančių litų) sumai, eilutėje „LAIDUOTA“ nuskenuotus V. T. ir J. G. parašus išspausdino prie V. T. ir J. G. anketinių duomenų ir taip suklastojo dokumentą – vekselį 150 000,00 Lt sumai, pagal kurį laiduotojais už AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ suteiktą kreditą 150 000,00 Lt sumai turėjo tapti V. T. ir J. G.. Toliau naudodamasis įgytu E. G. pasitikėjimu, vis melagingai žadėdamas kartu įkurti automobilių remonto verslą, įkalbėjo E. G. kreiptis į banką gauti kreditą šio verslo plėtojimui ir pateikė pasirašyti minėtą vekselį, kurį E. G., būdamas suklaidintas, pasirašė. Tęsdamas savo iš anksto suplanuotus veiksmus, 2006 m. rugsėjo 20 d. R. L. kartu su E. G. nuvyko į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialą, esantį (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kur UAB „T.“ direktoriaus E. G. vardu užpildė paraišką dėl tikslinio kredito, skirto odontologinei įrangai pirkti, gavimo, nurodė UAB „T.“ direktoriui E. G. šią paraišką pasirašyti, kurią jau buvo pasirašiusi R. L. fiktyviai įmonėje įdarbinta finansininkė A. N., bei E. G. įdavęs UAB „T.“ antspaudą, liepė uždėti jį ant paraiškos, pastarajam būnant suklaidintam ir atlikus šiuos veiksmus, R. L. šią paraišką kartu su anksčiau jo pagamintais netikrais ir suklastotais dokumentais – UAB „T.“ akcininkų susirinkimo protokolu bei vekseliu 150 000,00 Lt sumai pateikė AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialui, esančiam (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kuris pagal 2006 m. rugsėjo 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „T.“ neteisėtai suteikė 150 000,00 Lt kreditą, kurį išgrynindamas UAB „T.“ vardu išduotos mokėjimo kortelės pagalba, R. L. panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, savo veiksmais AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ padarydamas 150 000,00 Lt turtinę žalą.

8. Be to, R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tai, kad jis pagamino netikrą dokumentą bei jį realizavo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir jį panaudoti gaunant iš AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ kito asmens vardu kreditą, kurio neketino grąžinti, 2006 m. rugpjūčio 21 d. E. G. vardu įsigijo UAB „T.“ akcijas, po to savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 21 d. iki 2006 m. rugsėjo 20 d. nuo UAB „T.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, pasirašytos tarp V. T., J. G. ir E. G., skenerio pagalba nuskenavęs buvusių šios įmonės akcininkų V. T. ir J. G. parašus bei spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdinęs juos ant jo sukurto dokumento pavadinimu „UAB „T.“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2006 m. rugsėjo mėn. 20 d. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., PROTOKOLAS“, pagamino netikrą dokumentą, kurio turinys leido suprasti, jog įmonės akcininkai susirinkimo metu nusprendė kreiptis į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ su prašymu dėl kredito suteikimo verslo plėtojimui. Šį žinomai netikrą dokumentą 2006 m. rugsėjo 20 d. jis pateikė AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialui, esančiam (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kuriuo vadovaujantis pagal 2006 m. rugsėjo 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „T.“ neteisėtai buvo suteiktas 150 000,00 Lt kreditas. Šiais veiksmais AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ bei V. T. ir J. G. buvo padaryta didelė 150 000,00 Lt turtinė žala.

9. Be to, R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tai, kad jis pagamino netikrą dokumentą bei jį realizavo, dėl to buvo padaryta didelė žala, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir jį panaudoti kito asmens vardu iš AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ gaunant kreditą, kurio neketino grąžinti, 2006 m. rugpjūčio 21 d. E. G. vardu įsigijo UAB „T.“ akcijas, po to savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 21 d. iki 2006 m. rugsėjo 20 d. nuo UAB „T.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, pasirašytos tarp V. T., J. G. ir E. G., skenerio pagalba nuskenavęs buvusių šios įmonės akcininkų V. T. ir J. G. parašus bei spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdinęs juos ant 2006 m. rugsėjo 28 d. paprastojo 150 000,00 Lt vekselio eilutėje „LAIDUOTA“ prie V. T. ir J. G. anketinių duomenų, suklastojo dokumentą – paprastąjį 150 000,00 Lt vekselį, pagal kurį laiduotojais už AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ suteiktą 150 000,00 Lt kreditą tapo V. T. ir J. G.. R. L. toliau naudodamasis E. G. pasitikėjimu, pateikė šiam pasirašyti minėtą vekselį, kurį E. G., būdamas suklaidintas, pasirašė. Šį žinomai suklastotą dokumentą 2006 m. rugsėjo 20 d. R. L. pateikė AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialui, esančiam (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kur vadovaujantis šiuo dokumentu pagal 2006 m. rugsėjo 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „T.“ neteisėtai buvo suteiktas 150 000,00 Lt kreditas. Šiais veiksmais AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ bei V. T. ir J. G. buvo padaryta didelė 150 000,00 Lt turtinė žala.

10. Be to, R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2006 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu paimti iš AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudojant jį savo reikmėms, tam tikslui sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikė: pasinaudodamas įgytu savo brolio I. L. pasitikėjimu ir jį įtikindamas, kad yra mokus grąžinti bankui kreditą, jis 2006 m. gruodžio 20 d. pateikė I. L. pasirašyti užpildytą kredito prašymą dėl 36 000,00 Lt vartojamojo kredito ir iš anksto paruoštą 2006 m. gruodžio 29 d. AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat piktnaudžiaudamas V. B. pasitikėjimu, žadėdamas kad jam labai reikalingas kreditas bus tikrai grąžintas ir įtikindamas pastarąjį, kad laidavimo procedūra yra tik formalumas, pateikė V. B. pasirašyti informaciją apie laiduotoją bei tą pačią vartojimo kredito sutartį, toliau suklastojo savo sesers M. L. parašą informacijoje apie laiduotoją ir vartojimo kredito sutartyje, nuvyko į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialą, esantį (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kur pateikė I. L. vardu užpildytą prašymą suteikti 36 000,00 Lt kreditą, informaciją apie laiduotojus su suklastotu M. L. parašu bei apgaulės būdu išgautu V. B. parašu, kur neteisėtai pagal 2006 m. gruodžio 29 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) I. L. buvo suteiktas 36 000,00 Lt kreditas, kurį jis (R. L.) nurodęs I. L. nuimti nuo sąskaitos grynais, panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ didelę 36 00,00 Lt žalą.

11. Be to, R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2006 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu paimti iš AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudojant jį savo reikmėms, jis tam tikslui sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikė, pasinaudodamas įgytu B. G. pasitikėjimu ir apgaulingai įtikindamas jį, kad padės jam rasti darbą, 2007 m. balandžio 12 d. pateikė B. G. pasirašyti užpildytą kredito prašymą dėl 35 000,00 Lt vartojamojo kredito iš AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ gavimo ir iš anksto paruoštą 2007 m. balandžio 17 d. AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs L. Š. pasitikėjimu, kuris taip pat ir dėl amžiaus negalėjo suprasti pateikiamų dokumentų turinio bei pasekmių, pateikė L. Š. pasirašyti informaciją apie laiduotoją bei tą pačią vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), antru kredito laiduotoju prašyme įrašė M. L., suklastojęs jos parašą informacijoje apie laiduotoją ir vartojimo kredito sutartyje, po ko jis (R. L.) nuvyko į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, (duomenys neskelbtini) filialą, esantį (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kur pateikė B. G. vardu užpildytą prašymą suteikti 35 000,00 Lt kreditą bei jau pasirašytą informaciją apie laiduotojus su suklastotu M. L. parašu, po to 2007 m. balandžio 17 d. AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai suteikė B. G. 35 000,00 Lt kreditą, kurį nurodydamas B. G. nuimti nuo sąskaitos grynais, panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ didelę 35 000,00 Lt žalą.

12. Be to, R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2006 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo bei kito asmens naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu paimti iš AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ kreditą, iš anksto žinodamas, kad minėtas kreditas nebus grąžintas, tam tikslui sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikė: 2007 m. balandžio 19 d. pateikė J. V. pasirašyti užpildytą kredito prašymą dėl 38 000,00 Lt vartojamojo kredito iš AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ gavimo ir iš anksto paruoštą 2007 m. balandžio 25 d. AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), užpildė informaciją apie laiduotojas M. L. ir Ž. G., suklastodamas jų parašus informacijoje apie laiduotojus ir kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), šiuos dokumentus pateikė AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialui, po to jo (R. L.) nurodymu J. V. nuvyko į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ filialą, esantį (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kur jai 2007 m. balandžio 25 d. neteisėtai pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė 38 000,00 Lt kreditą, kurį jo (R. L.) nurodymu J. V. nuimdama nuo banko sąskaitos išgrynino bei 15 000,00 Lt perdavė jam kaip skolą, o likusią pinigų sumą, jam leidus, J. V. pasiliko sau. Tokiu būdu R. L. apgaule savo bei kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ didelę 38 000,00 Lt turtinę žalą.

13. Be to, R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu paimti iš AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudojant jį savo reikmėms, jis tam tikslui sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikdamas, žadėdamas pagalbą įkuriant kosmetologijos verslą, įgavo D. K. pasitikėjimą, bei įtikindamas, kad verslui pradėti būtinas kreditas, 2007 m. liepos 19 d. D. K. vardu įsigijo UAB „As.“ akcijas, melagingai žadėdamas pakeisti UAB „As.“ veiklą iš prekybos santechnikos įrangą į kosmetologijos paslaugas teikiančią bendrovę, fiktyviai įdarbindamas ją šios įmonės direktore, 2007 m. liepos 20 . kartu su D. K., kuri buvo suklaidinta, nuvyko į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialą, esantį (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kur pateikė prašymą dėl 440 000,00 Lt kredito suteikimo bei įtikino ją kaip laiduotoją pasirašyti paprastąjį vekselį 440 000,00 Lt sumai, apgaulingai paaiškindamas, kad tai tik formalumas, po to 2007 m. liepos 30 d. pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „As.“ neteisėtai buvo suteiktas 440 000,00 Lt kreditas, kurį R. L. panaudojo savo reikmėms, t. y. turėdamas savo žinioje UAB „As.“ bankinę mokėjimo kortelę ir prisijungimo prie sąskaitų kodus, iš UAB „As.“ banko sąskaitos 2007 m. liepos 30 d. pervedė 200 000,00 Lt sumą B. L., kaip savo skolos dalį už butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2007 m. liepos 31 d. pervedė 88 500,00 Lt sumą už UAB „As.“ akcijas I. I., 2007 m. rugpjūčio 1 d. pervedė 45 000,00 Lt sumą už UAB „As.“ akcijas I. I., o likusius pinigus panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir savo veiksmais AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ padarė didelę 440 000,00 Lt turtinę žalą.

14. Be to, R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu gauti iš AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudojant jį savo reikmėms, jis tam tikslui sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikdamas, pasinaudodamas savo sūnaus D. L. pasitikėjimu ir melagingai žadėdamas didelį darbo užmokestį ir direktoriaus pareigas, 2007 m. rugpjūčio 30 d. D. L. vardu įgijęs UAB „S.“ akcijas bei fiktyviai įdarbinęs jį direktoriumi, 2007 metų rudenį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagamindamas netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „S.“ 2007-10-03 vienintelio akcininko sprendimas“ su nuskenuotu A. Š. parašu, po to apgaulingai įtikindamas D. L., kad bendrovės veiklai plėtoti būtina banke gauti kreditą, taip pat įtikindamas B. L. įkeisti bankui butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip žadėdamas grąžinti kreditą, ką šis ir padarė, 2007 m. spalio 3 d. kartu su D. L. ir B. L. nuvykęs į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialą, esantį (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, pateikė banko darbuotojams prašymą suteikti 490 000,00 Lt kreditą, po ko 2007 m. spalio 5 d. UAB „S.“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai buvo suteiktas 490 000,00 Lt sumai kreditas, kuri R. L. panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, savo veiksmais AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ padarydamas didelę 490 000,00 Lt turtinę žalą.

15. Be to, R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tai, kad pagamino netikrą dokumentą bei jį realizavo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir jį panaudoti gaunant iš AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ kito asmens vardu kreditą, kurio neketino grąžinti, 2007 m. rugpjūčio 30 d. D. L. vardu įgijo UAB „S.“ akcijas bei fiktyviai įdarbinęs jį direktoriumi, savo namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagamino netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „S.“ 2007-10-03 vienintelio akcininko sprendimas“, kurio turinys leido suprasti, kad įmonės akcininkas A. Š. nusprendė kreiptis į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ su prašymu dėl kredito verslo plėtojimui suteikimo, po ko jis (R. L.) šį žinomai netikrą dokumentą 2007 m. spalio 3 d. pateikė AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ duomenys neskelbtini) filialui, esančiam (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kur vadovaujantis šiuo netikru dokumentu pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „S.“ neteisėtai buvo suteiktas 490 000,00 Lt kreditas. Šiais veiksmais AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ buvo padaryta didelė 490 000,00Lt turtinė žala.

16. Be to, R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. VIII-I968 redakcija) už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu paimti iš AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudojant jį savo reikmėms, šiuo tikslu sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikdamas, 2007 m. lapkričio 1 d. su UAB „M.“ akcininkais D. K. ir E. S. pasirašęs preliminarią akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2007 m. lapkričio 7 d. A. R. vardu iš M. R. už 28 000,00 Lt nupirkęs žemės sklypą, namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, 2007 m. lapkričio 30 d. A. R. vardu įsigijęs UAB „M.“ akcijas, 2007 m. lapkričio 30 d. įdarbinęs ją šios bendrovės direktore, taip įgavęs jos pasitikėjimą, po ko 2007 m. gruodžio 10 d. kartu su A. R., kuri buvo suklaidinta, nuvyko į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialą, esantį (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kur pateikė A. R. vardu užpildytą prašymą dėl 290 000,00 Lt paskolos, įkeičiant 2007 m. lapkričio 7 d. nupirktą sodybą (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, melagingai nurodant, kad planuojama plėsti įmonės veiklą ir teikti kaimo turizmo paslaugas, įdavęs A. R. UAB „M.“ antspaudą ir nurodęs ant visų banko dokumentų uždėti UAB „M.“ antspaudą bei visus dokumentus pasirašyti, po ko 2007 m. gruodžio 18 d. pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „M.“ buvo suteiktas 150 000,00 Lt kreditas, kurį R. L. panaudojo savo reikmėms, t. y. turėdamas savo žinioje UAB „M.“ banko kortelę bei prisijungimo prie sąskaitų kodus, 2007 m. gruodžio 20 d. B. L. pervedė į sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ banke 120 000,00 Lt, kaip skolos dalį už butą, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o likusius pinigus panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, savo veiksmais AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ padarydamas 150 000,00 Lt turtinę žala.

17. Be to, R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu paimti iš AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudojant jį savo reikmėms, šiuo tikslu sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikdamas, 2007 m. lapkričio 1 d. su UAB „M.“ akcininkais D. K. ir E. S. pasirašęs preliminarią akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2007 m. lapkričio 30 d. A. R. vardu įsigijęs UAB „M.“ akcijas, 2007 m. lapkričio 30 d. įdarbinęs ją šios bendrovės direktore, taip įgavęs jos pasitikėjimą, po ko 2008 m. sausio 7 d. AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialui pateikęs A. R. vardu užpildytą prašymą dėl 130 000,00 Lt paskolos, įkeičiant įmonės atsargas, neatitinkančias pateikiamai vertei, po ko pagal 2008 m. sausio 9 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ suteikė UAB „M.“ 130 000,00 Lt kreditą, kuri jis, turėdamas savo žinioje UAB „M.“ banko kortelę bei prisijungimo prie sąskaitų kodus, panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimų turtą, savo veiksmais AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ padarydamas 130 000,00 Lt turtinę žala.

18. Be to, R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2008 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu paimti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ kreditą ir neketindamas jo grąžinti, panaudojant jį savo reikmėms, tam tikslui sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikdamas 2007 m. lapkričio 30 d. A. R. vardu įsigijęs UAB „M.“ akcijas, 2007 m. lapkričio 30 d. įdarbinęs ją šios bendrovės direktore, taip įgavęs jos pasitikėjimą, 2008 metų pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skenerio pagalba nuskenavęs D. K. ir E. S. parašus, spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdinęs šiuos parašus ant jo paties sukurto, netikro dokumento pavadinimu „UAB „M.“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2008 m. vasario mėn. 26 d. PROTOKOLAS“ ties D. K. ir E. S. duomenimis ir taip pagamino netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „M.“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2008 m. vasario mėn. 26 d. PROTOKOLAS“. Taip pat nuskenuotą E. S. parašą spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdino ant „2008-03-07 Laidavimo sutarties Nr. 1” prie E. S. anketinių duomenų, o nuskenuotą D. K. parašą spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdino ant „2008-03-07 Laidavimo sutarties Nr. 2” prie D. K. anketinių duomenų, suklastojo šias laidavimo sutartis, toliau jis A. R. apgaule įtikinęs kreiptis į banką dėl paskolos verslo plėtimui suteikimo, 2008 m. kovo 7 d. šiuos suklastotus dokumentus pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur A. R., būdama suklaidinta, pasirašė Overdrafto (sąskaitos kreditavimo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „M.“ buvo suteiktas 70 000,00 Lt overdrafto limitas, po to nurodęs A. R. pagal čekių knygelę nuimti iš UAB „M.“ sąskaitos grynais pinigais 48 000,00 Lt, o jai atlikus šiuos veiksmus ir išgryninus šią pinigų sumą, jis 48 000,00 Lt iš A. R. paėmė bei panaudojo asmeninėms reikmėms, o 2008 m. kovo 13 d. iš UAB „M.“ sąskaitos pervedė į UAB „As.“ sąskaitą 20 000,00 Lt. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir savo veiksmais AB „(duomenys neskelbtini)“ bankui padarė didelę 70 000,00 Lt turtinę žalą.

19. Be to, R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2008 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tai, kad pagamino netikrą dokumentą bei jį realizavo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir jį panaudoti gaunant iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kito asmens vardu kreditą, kurio neketino grąžinti, 2007 m. lapkričio 30 d. A. R. vardu įgijęs UAB „M.“ akcijas, 2008 metų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skenerio pagalba nuskenavęs D. K. ir E. S. parašus, bei spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdinęs juos ant jo sukurto netikro dokumento pavadinimu „UAB „M.“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2008 m. vasario mėn. 26 d. PROTOKOLAS“ prie D. K. ir E. S. duomenų, pagamino netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „M.“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2008 m. vasario mėn. 26 d. PROTOKOLAS“, pasinaudojęs įgytu A. R. pasitikėjimu ir ją melagingai įtikinęs, kad būtina kreiptis į banką dėl paskolos suteikimo verslo plėtimui, 2008 m. kovo 7 d. šį žinomai netikrą dokumentą pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ banko (duomenys neskelbtini) filialui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po to jo pagrindu buvo pasirašyta Overdrafto (sąskaitos kreditavimo) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 70 000,00 Lt overdrafto limito UAB „M.“. Šiais veiksmais AB „(duomenys neskelbtini)“ bankui bei D. K. ir E. S. buvo padaryta didelė 70 000,00 Lt turtinė žala.

20. Be to, R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2008 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), už tai, kad pagamino netikrą dokumentą bei jį realizavo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir turėdamas tikslų jį panaudoti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kito asmens vardu kreditui gauti bei neketindamas jo grąžinti, 2007 m. lapkričio 30 d. A. R. vardu įgijęs UAB „M.“ akcijas, 2008 metų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skenerio pagalba nuskenavęs D. K. ir E. S. parašus, bei spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdinęs E. S. parašą ant „2008-03-07 Laidavimo sutarties Nr. 1“ prie E. S. anketinių duomenų, suklastojo dokumentą pavadinimu „2008-03-07 Laidavimo sutarties Nr. 1“. R. L., pasinaudojęs įgytu A. R. pasitikėjimu ir ją apgaule įtikindamas, kad kreipiasi į banką dėl paskolos verslo plėtimui, 2008 m. kovo 7 d. šį žinomai netikrą dokumentą pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ banko (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje darbuotojams, jo pagrindu buvo pasirašyta Overdrafto (sąskaitos kreditavimo) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 70 000,00 Lt overdrafto limito. Šiais veiksmais AB „(duomenys neskelbtini)“ bankui bei E. S. buvo padaryta didelė 70 000,00 Lt turtinė žala ir bendra turtinė 70 000,00 Lt žala.

21. Be to, R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2008 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tai, kad pagamino netikrą dokumentą bei jį realizavo, dėl to buvo padaryta didelė žala, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir turėdamas tikslą jį panaudoti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kito asmens vardu kreditui gauti bei neketindamas jo grąžinti, 2007 m. lapkričio 30 d. A. R. vardu įgijęs UAB „M.“ akcijas, 2008 metų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skenerio pagalba nuskenavęs D. K. ir E. S. parašus, bei spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdinęs D. K. parašą ant „2008-03-07 Laidavimo sutarties Nr. 2“ prie D. K. anketinių duomenų, suklastojo dokumentą pavadinimu „2008-03-07 Laidavimo sutarties Nr. 2“. R. L., pasinaudojęs įgytu A. R. pasitikėjimu ir ją apgaule įtikindamas, kad kreipiasi į banką dėl paskolos verslo plėtimui, 2008 m. kovo 7 d. šį žinomai netikrą dokumentą pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ banko (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje darbuotojams, jo pagrindu buvo pasirašyta Overdrafto (sąskaitos kreditavimo) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 70 000,00 Lt overdrafto limito. Šiais veiksmais AB „(duomenys neskelbtini)“ bankui bei D. K. buvo padaryta didelė 70 000,00 Lt turtinė žala.

22. Be to, R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2008-06-12 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tai, kad apgaule savo bei kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. P., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu gauti kreditą, neketindamas jo grąžinti, panaudojant jį savo reikmėms, tam tikslui sukūrė konkretų veiksmų planą, veikdamas pagal kurį, R. L. kartu su R. P., pasinaudojęs sunkia G. K. finansine padėtimi, piktnaudžiaujant jos pasitikėjimu, įtikinęs G. K., kad padės jai gauti 10 000,00 Lt paskolą ir pasinaudodamas tuo, kad dėl sveikatos būklės G. K. negalėjo adekvačiai vertinti situacijos, pateikė jai pasirašyti 2009 m. kovo 5 d. paskolos sutartį, pagal kurią G. K. iš J. J. ir O. D. skolinasi 120 000,00 Lt, toliau apgaunant ją, kad paskolos garantas yra tik formalumas, nurodė įkeisti G. K. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) sodų bendrija, (duomenys neskelbtini), po ko 2009 m. kovo 6 d. jis (R. L.), dar labiau suklaidindamas G. K., apgaulingai parodydamas savo gerus ketinimus, pasirašė laidavimo sutartį, jog yra solidarus G. K. paskolos skolininkas ir įsipareigoja atsakyti visu savo turtu, po ko gavęs kreditą 120 000,00 Lt sumai, G. K. davė 10 000,00 Lt, 2009 m. kovo 13 d. G. K. nurodė pervesti 23 500,00 Lt į jo žmonos A. Š. sąskaitą, o likusius pinigus kartu su R. P. pasisavino bei panaudojo asmeninėms reikmėms, tokiu būdu R. L. savo naudai bei kito asmens naudai įgijo didelės vertės turtą – 110 000,00 Lt, šiais veiksmais G. K. padarydamas didelę 110 000,00 Lt turtinę žalą.

23. Be to, R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tai, kad siekė paveikti liudytoją, o būtent, kad jis, siekdamas paveikti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu apklaustą liudytoją A. U., kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, 2011 m. gruodžio 12 d. apie 20.00 val., atvykęs prie A. U. darbovietės – gėlių turgelio (duomenys neskelbtini) mikrorajone (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nurodė pastarajai, kad apklausos metu pas tyrėją O. J. meluoti ir sakyti, kad jo nepažįsta, kad R. L. jos parodymuose nebūtų minimas. R. L. taip pat prašė jos atiduoti jam visus su UAB „As.“ veikla susijusius dokumentus sunaikinimui, tokiu būdu savo veiksmais R. L. darė poveikį liudytojai A. U., kad ši ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

24. V. K. baudžiamoji byla pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui už tai, kad jis iššvaistė didelės vertės svetimą jam patikėtą turtą, o būtent, kad jam, einant valdytojo pareigas AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filiale, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, bei veikiant kartu su AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo valdytojo pavaduotoja J. K., 2005 m. gruodžio 1 d. UAB „R.“ direktorei M. K.-V. kartu su R. L. ir R. P. atvykus į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, (duomenys neskelbtini) filialą, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, ir, jam bei jo pavaduotojai J. K., pateikus prašymą UAB „R.“ apyvartinėms lėšoms suteikti 180 000,00 Lt kreditą ir pagamintą, netikrą dokumentą – UAB „R.“ 2005 m. gruodžio 5 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2 (kuris pagal jame nurodytą 2005 m. gruodžio 5 d. datą neatitiko tikrovės), M. K.-V., dėl suklydimo, pasirašius 2005 m. gruodžio 1 d. prašymą 180 000,00 Lt kreditui gauti bei vekselį 180 000,00 Lt sumai, jis kartu su J. K., pažeisdamas AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, neįsitikindamas pateiktų dokumentų bei juos pasirašiusių asmenų parašų tikrumu, nedalyvaujat prašyme nurodytiems visiems asmenims, o būtent – prašyme dėl kredito pasirašiusiai UAB „R.“ finansininkei A. N., nereikalaudamas, kad minėti dokumentai butų pasirašyti banko darbuotojų akivaizdoje, šiuos dokumentus priėmė, po ko jis kartu su J. K., toliau pažeisdamas AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, AB „(duomenys neskelbtini) banko“ administracijos vadovo 2005 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą „Kliento tapatybės nustatymo tvarką“ bei netinkamai įvertinęs kredito riziką, t. y. skolininko galimybę grąžinti kreditą, pažeisdamas 2002 m. rugsėjo 20 d. patvirtintą banko limitų tvarką, kartu su J. K., pagal 2005 m. gruodžio 14 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai UAB „R.“ apyvartinėms lėšoms suteikė 180 000,00 Lt kreditą. Tokiu būdu V. K. savo veiksmais neteisėtai (kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) ir neatlygintinai (kreditas nebuvo grąžintas) tyčia perleido didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ turtą trečiajam asmeniui (UAB „R.“), šiais savo veiksmais padarydamas AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ 180 000,00 Lt turtinę žalą.

25. V. K. baudžiamoji byla pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2005 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui už tai, kad jam, einant valdytojo pareigas AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filiale, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, bei veikiant kartu su AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo valdytojo pavaduotoja J. K., 2007 m. vasario 14 d. UAB „R.“ direktorei M. K.-V. kartu su R. L. ir R. P. atvykus į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, (duomenys neskelbtini) filialą, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, ir, jam bei jo pavaduotojai J. K., pateikus 2007 m. vasario 14 d. prašymą dėl UAB „R.“ apyvartinių lėšų papildymo iki 300 000,00 Lt ir pagamintą, netikrą dokumentą – UAB „R.“ vienintelio akcininko sprendimą Nr. 12 (kuris pagal jame nurodytą 2007 m. vasario 21 d. datą neatitiko tikrovės), M. K.-V., dėl suklydimo pasirašius 2007 m. vasario 14 d. prašymą dėl UAB „R.“ apyvartinių lėšų papildymo iki 300 000,00 Lt, jis kartu su J. K., pažeisdamas AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, neįsitikindamas pateiktų dokumentų bei juos pasirašiusių asmenų parašų tikrumu, nereikalaudamas, kad minėti dokumentai būtų pasirašyti banko darbuotojų akivaizdoje, šiuos dokumentus priėmė, po to jis kartu su J. K., toliau pažeisdamas AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ administracijos vadovo 2005 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą „Kliento tapatybės nustatymo tvarką“ bei netinkamai įvertinęs kredito riziką, t. y. skolininko galimybę grąžinti kreditą, pažeisdamas 2002 m. rugsėjo 20 d. patvirtintą banko limitų tvarką, kartu su J. K., pagal 2007 m. vasario 23 d. susitarimą Nr. 1 padidino UAB „R.“ kredito sumą nuo 180 000,00 Lt iki 300 000,00 Lt, papildomai suteikiant 120 000,00 Lt kreditą. Tokiu būdu V. K. savo veiksmais neteisėtai (kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) ir neatlygintinai (kreditas nebuvo grąžintas) tyčia perleido didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ turtą trečiajam asmeniui (UAB „R.“), šiais savo veiksmais padarydamas AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ 120 000,00 Lt turtinę žalą.

26. J. K. baudžiamoji byla pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui už tai, kad iššvaistė didelės vertės svetimą jai patikėtą turtą, o būtent, kad jai, einant valdytojo pavaduotojos pareigas AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filiale, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, bei veikiant kartu su AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo valdytoju V. K., 2005 m. gruodžio 1 d. UAB „R.“ direktorei M. K.-V. kartu su R. L. ir R. P. atvykus į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, (duomenys neskelbtini) filialą, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, ir, jai bei filialo valdytojui V. K., pateikus prašymą UAB „R.“ apyvartinėms lėšoms suteikti 180 000,00 Lt kreditą ir pagamintą, netikrą dokumentą – UAB „R.“ 2005 m. gruodžio 5 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2 (kuris pagal jame nurodytą 2005 m. gruodžio 5 d. datą neatitiko tikrovės), M. K.-V., dėl suklydimo pasirašius 2005 m. gruodžio 1 d. prašymą 180 000,00 Lt kreditui gauti bei vekselį 180 000,00 Lt sumai, ji kartu su V. K., pažeisdama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, neįsitikindama pateiktų dokumentų bei juos pasirašiusių asmenų parašų tikrumu, nedalyvaujat visiems prašyme nurodytiems asmenims, o būtent – prašyme dėl kredito pasirašiusiai UAB „R.“ finansininkei A. N., nereikalaudama, kad minėti dokumentai būtų pasirašyti banko darbuotojų akivaizdoje, šiuos dokumentus priėmė, po to ji kartu su V. K., toliau pažeisdama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ administracijos vadovo 2005 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą „Kliento tapatybės nustatymo tvarką“ bei netinkamai įvertinusi kredito riziką, t. y. skolininko galimybę grąžinti kreditą, pažeisdama 2002 m. rugsėjo 20 d. patvirtintą banko limitų tvarką, kartu su V. K., pagal 2005 m. gruodžio 14 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai UAB „R.“ apyvartinėms lėšoms suteikė 180 000,00 Lt kreditą. Tokiu būdu J. K. savo veiksmais neteisėtai (kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) ir neatlygintinai (kreditas nebuvo grąžintas) tyčia perleido didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ turtą trečiajam asmeniui (UAB „R.“), šiais savo veiksmais padarydama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ 180 000,00 Lt turtinę žalą.

27. J. K. baudžiamoji byla pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2006 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui dėl to, kad ji iššvaistė didelės vertės svetimą jai patikėtą turtą, o būtent, kad jai, einant valdytojo pavaduotojos pareigas AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filiale, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, bei veikiant kartu su AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo valdytoju V. K., 2007 m. vasario 14 d. UAB „R.“ direktorei M. K.-V. kartu su R. L. ir R. P. atvykus į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, (duomenys neskelbtini) filialą, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, ir, jai bei filialo valdytojui V. K., pateikus 2007 m. vasario 14 d. prašymą dėl UAB „R.“ apyvartinių lėšų papildymo iki 300 000,00 Lt ir pagamintą, netikrą dokumentą – UAB „R.“ vienintelio akcininko sprendimas Nr. 12 (kuris pagal jame nurodytą 2007 m. vasario 21 d. datą neatitiko tikrovės), M. K.-V., dėl suklydimo, pasirašius 2007 m. vasario 14 d. prašymą dėl UAB „R.“ apyvartinių lėšų papildymo iki 300 000,00 Lt, ji kartu su V. K., pažeisdama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, neįsitikindama pateiktų dokumentų bei juos pasirašiusių asmenų parašų tikrumu, nereikalaudama, kad minėti dokumentai būtų pasirašyti banko darbuotojų akivaizdoje, šiuos dokumentus priėmė, po to ji kartu su V. K., toliau pažeisdama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ administracijos vadovo 2005 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą „Kliento tapatybės nustatymo tvarką“ bei netinkamai įvertinus kredito riziką, t. y. skolininko galimybę grąžinti kreditą, pažeisdama 2002 m. rugsėjo 20 d. patvirtintą banko limitų tvarką, kartu su V. K., pagal 2007 m. vasario 23 d. susitarimą Nr. 1 padidino UAB „R.“ kredito sumą nuo 180 000,00 Lt iki 300 000,00 Lt, papildomai suteikiant 120 000,00 Lt kreditą. Tokiu būdu J. K. savo veiksmais neteisėtai (kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) ir neatlygintinai (kreditas nebuvo grąžintas) tyčia perleido didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ turtą trečiajam asmeniui (UAB „R.“), šiais savo veiksmais padarydama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ 120 000,00 Lt turtinę žalą.

28. Be to, J. K. baudžiamoji byla pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui dėl to, kad ji iššvaistė didelės vertės svetimą jai patikėtą turtą, o būtent, kad jai, einant AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje valdytojo pavaduotojos pareigas, 2006 m. birželio 5 d. UAB „A.“ direktoriui O. K., kuris buvo suklaidintas, kartu su R. L. ir R. P. atvykus į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialą, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, ir jai pateikus suklastotą vekselį 140 000,00 Lt sumai, netikrą dokumentą „Akcininkų susirinkimo protokolą“, po to ji, pažeisdama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, AB „(duomenys neskelbtini) banko“ administracijos vadovo 2005 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą „Kliento tapatybės nustatymo tvarką“, neįsitikindama pateiktų dokumentų bei juos pasirašiusių asmenų parašų tikrumu, nedalyvaujat vekselyje nurodytiems laiduotojams bei „Akcininkų susirinkimo protokolą“ pasirašiusiems asmenims, nereikalaudama, kad minėti dokumentai būtų pasirašyti banko darbuotojų akivaizdoje, šiuos dokumentus priėmė, po to ji, toliau pažeisdama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles bei netinkamai įvertinusi kredito riziką, t. y. skolininko galimybę grąžinti kreditą, pažeisdama banko limitų tvarką, priėmė iš O. K. ydingą dokumentų paketą, kuriuo remiantis pagal 2006 m. birželio 6 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „A.“ buvo neteisėtai suteiktas 140 000,00 Lt kreditas apyvartinėms lėšoms. Tokiu būdu J. K. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais (kreditas padidintas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) sąlygojo neatlygintiną (kreditas nebuvo grąžintas) jai patikėto didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ turto perleidimą trečiajam asmeniui (UAB „R.“), šiais savo veiksmais padarydama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ 120 000,00 Lt turtinę žalą.

29. Be to, J. K. baudžiamoji byla pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui dėl to, kad ji iššvaistė didelės vertės svetimą jai patikėtą turtą, o būtent, kad jai, einant AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje valdytojo pavaduotojos pareigas, 2006 m. rugsėjo 20 d. UAB „T.“ direktoriui E. G. kartu su R. L. atvykus į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialą, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, ir E. G. pateikus jai paraišką užpildytą jo vardu dėl tikslinio kredito, skirto odontologinei įrangai pirkti gavimo, kartu su pagamintais netikrais ir suklastotais dokumentais – UAB „T.“ akcininkų susirinkimo protokolu bei vekseliu 150 000,00 Lt sumai, nurodė E. G. pasirašyti paraišką bei uždėti UAB „T.“ antspaudą, ką E. G., būdamas suklaidintas ir padarė, po ko ji, pažeisdama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, neįsitikindama pateiktų dokumentų bei juos pasirašiusių asmenų parašų tikrumu, nedalyvaujat vekselyje nurodytiems laiduotojams V. T. ir J. G., ir prašyme dėl kredito pasirašiusiai UAB „T.“ finansininkei A. N., nereikalaudama, kad minėti dokumentai būtų pasirašyti banko darbuotojų akivaizdoje, šiuos dokumentus priėmė, toliau pažeisdama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ administracijos vadovo 2005 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą „Kliento tapatybės nustatymo tvarką“ bei netinkamai įvertinusi kredito riziką, t. y. skolininko galimybę grąžinti kreditą, pažeisdama banko limitų tvarką, priėmė iš E. G. ydingą dokumentų paketą, kuriuo remiantis pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. rugsėjo 24 d. paskolų komiteto posėdžio metu buvo priimtas sprendimas neteisėtai suteikti UAB „T.“ 150 000,00 Lt kreditą. Tokiu būdu J. K. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais (kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) sąlygojo neatlygintiną (kreditas nebuvo grąžintas) jai patikėto didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ turto perleidimą trečiajam asmeniui (UAB „T.“), šiais veiksmais padarydama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ 150 000 Lt.

30. Be to, J. K. baudžiamoji byla pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2006 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui dėl to, kad jai, einant AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valdytojo pavaduotojos pareigas, 2006 m. gruodžio 29 d. R. L. atvykus į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialą, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kur pateikus I. L. vardu užpildytą prašymą suteikti 36 000,00 Lt kreditą, informaciją apie laiduotojus su suklastotu M. L. parašu, po to nedalyvaujant kredito gavėjui ir laiduotojams, ji, pažeisdama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, neįsitikindama pateiktų dokumentų bei juos pasirašiusių asmenų parašų tikrumu, nereikalaudama, kad dokumentai būtų pasirašyti banko darbuotojų akivaizdoje, šiuos dokumentus priėmė, toliau pažeisdama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ administracijos vadovo 2005 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą „Kliento tapatybės nustatymo tvarką“ bei netinkamai įvertinusi kredito riziką, t. y. skolininko galimybę grąžinti kreditą, pažeisdama banko limitų tvarką, priėmė iš R. L. ydingą dokumentų paketą, kuriuo remiantis pagal 2006 m. gruodžio 29 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) I. L. neteisėtai buvo suteiktas 36 000,00 Lt kreditas. Tokiu būdu J. K. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais (kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) sąlygojo neatlygintiną (kreditas nebuvo grąžintas) jai patikėto didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ turto perleidimą trečiajam asmeniui (R. L.), šiais savo veiksmais padarydama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ didelę 36 000,00 Lt turtinę žalą.

31. Be to, J. K. baudžiamoji byla pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2006 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui dėl to, kad jai, einant AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje valdytojo pavaduotojos pareigas, ne vėliau kaip 2007 m. balandžio 17 d. R. L. atvykus į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, (duomenys neskelbtini) filialą, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, ir pateikus B. G. vardu užpildytą 2007 m. balandžio 12 d. prašymą suteikti 35 000,00 Lt kreditą bei iš anksto paruoštą ir B. G. jau pasirašytą 2007 m. balandžio 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat informaciją apie laiduotojus su suklastotu M. L. parašu, nedalyvaujant kredito gavėjui ir laiduotojams, pažeisdama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, neįsitikindama pateiktų dokumentų bei juos pasirašiusių asmenų parašų tikrumu, nereikalaudama, kad dokumentai būtų pasirašyti banko darbuotojų akivaizdoje, šiuos dokumentus priėmė, toliau pažeisdama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ administracijos vadovo 2005 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą „Kliento tapatybės nustatymo tvarką“ bei netinkamai įvertinusi kredito riziką, t. y. skolininko galimybę grąžinti kreditą, pažeisdama banko limitų tvarką, B. G. neatitinkant banko „Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklėse“ nurodytų reikalavimų, 2007 m. balandžio 17 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu B. G. buvo neteisėtai suteiktas 35 000,00 Lt kreditas. Tokiu būdu J. K. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais (kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) sąlygojo neatlygintiną (kreditas nebuvo grąžintas) jai patikėto didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ turto perleidimą trečiajam asmeniui (I. L.),

32. Be to, J. K. baudžiamoji byla pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2006 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui dėl to, kad jai, einant AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje valdytojo pavaduotojos pareigas, 2007 m. balandžio 12 d. J. V. atvykus į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialą, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, ir pateikus užpildytą prašymą suteikti 38 000,00 Lt kreditą bei R. L. užpildytą informaciją apie laiduotojas su suklastotais M. L. ir Ž. G. parašais, kuriuos J. K., pažeisdama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, neįsitikindama pateiktų dokumentų bei juos pasirašiusių asmenų parašų tikrumu, nereikalaudama, kad dokumentai būtų pasirašyti banko darbuotojų akivaizdoje, šiuos dokumentus priėmė, po to, toliau pažeisdama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ administracijos vadovo 2005 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą „Kliento tapatybės nustatymo tvarką“ bei netinkamai įvertinusi kredito riziką, t. y. skolininko galimybę grąžinti kreditą, pažeisdama banko limitų tvarką, J. V. neatitinkant banko „Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklėse“ nurodytų reikalavimų, pagal 2007 m. balandžio 25 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai J. V. suteikė 38 000,00 Lt kreditą. Tokiu būdu J. K. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais (kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) sąlygojo neatlygintiną (kreditas nebuvo grąžintas) jai patikėto didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ turto perleidimą trečiajam asmeniui (J. V.), šiais savo veiksmais padarydama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ 38 000,00 Lt turtinę žalą.

33. Be to, J. K. baudžiamoji byla pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui dėl to, kad jai, einant AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valdytojo pavaduotojos pareigas, 2007 m. liepos 20 d. UAB „As.“ direktorei D. K. kartu su R. L. atvykus į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialą, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, ir pateikus jai prašymą dėl 440 000,00 Lt kredito apyvartinėms lėšoms UAB „As.“ vardu suteikimo bei paprastąjį 440 000,00 Lt vekselį, 2007 m. liepos 20 d. priėmė pateiktus dokumentus, bei pažeisdama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, „Kliento finansinės būklės ir kreditingumo nustatymo“ tvarką bei netinkamai įvertinusi kredito riziką, t. y. skolininko galimybę grąžinti kreditą ir įkeičiamo turto vertę, neteisėtai pagal 2007 m. liepos 27 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė UAB „As.“ 440 000,00 Lt kreditą. Tokiu būdu J. K. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais (kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) sąlygojo neatlygintiną (kreditas nebuvo grąžintas) jai patikėto didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ turto perleidimą trečiajam asmeniui (UAB „As.“), šiais savo veiksmais padarydama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ 440 000,00 Lt turtinę žalą.

34. Be to, J. K. baudžiamoji byla pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui dėl to, kad jai, einant AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje valdytojo pavaduotojos pareigas, 2007 m. spalio 3 d. UAB „S.“ direktoriui D. L. kartu su R. L. ir B. L. atvykus į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialą ir pateikus prašymą UAB „S.“ suteikti 490 000,00 Lt kreditą bei netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „S.“ 2007-10-03 vienintelio akcininko sprendimas“ su nuskenuotu A. Š. parašu, ji, pažeisdama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, neįsitikindama pateiktų dokumentų bei juos pasirašiusių asmenų parašų tikrumu, nereikalaudama, kad dokumentai būtų pasirašyti banko darbuotojų akivaizdoje, šiuos dokumentus priėmė, po ko ji, toliau pažeisdama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ administracijos vadovo 2005 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą „Kliento tapatybės nustatymo tvarką“ bei netinkamai įvertinusi kredito riziką, t. y. skolininko galimybę grąžinti kreditą, pažeisdama banko limitų tvarką, pagal 2007 m. spalio 5 d. kredito sutartį UAB „S.“ neteisėtai suteikė 490 000,00 Lt kreditą apyvartinėms lėšoms. Tokiu būdu J. K. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais (kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) sąlygojo neatlygintiną (kreditas nebuvo grąžintas) jai patikėto didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ turto perleidimą trečiajam asmeniui (UAB „S.“), šiais savo veiksmais padarydama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ 490 000,00 Lt turtinę žalą.

35. Be to, J. K. baudžiamoji byla pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui dėl to, kad jai, einant AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje valdytojo pavaduotojos pareigas, 2007 m. gruodžio 10 d. UAB „M.“ direktorei A. R. kartu su R. L., atvykus į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialą, ir pateikus A. R. vardu užpildytą prašymą dėl 290 000,00 Lt paskolos UAB „M.“ vardu gavimo, įkeičiant 2007 m. lapkričio 7 d. nupirktą sodybą (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, prašyme melagingai nurodžius, kad planuojama plėsti įmonės veiklą ir teikti kaimo turizmo paslaugas, ji šį prašymą su melagingai įrašytais duomenimis, priėmė bei pažeisdama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles bei netinkamai įvertinusi kredito riziką, t. y. skolininko galimybę grąžinti kreditą ir įkeičiamo turto vertę, pažeisdama banko limitų tvarką, 2007 m. gruodžio 18 d. paskolų komiteto posėdžio metu neteisėtai priėmė sprendimą suteikti UAB „M.“ 150 000,00 Lt kreditą bei 2007 m. gruodžio 18 d. pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė UAB „M.“ 150 000,00 Lt kreditą. Tokiu būdu J. K. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais (kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) sąlygojo neatlygintiną (kreditas nebuvo grąžintas) jai patikėto didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ turto perleidimą trečiajam asmeniui (UAB „M.“), šiais savo veiksmais padarydama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ 150 000,00 Lt turtinę žalą.

36. Be to, J. K. baudžiamoji byla pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui dėl to, kad jai, einant AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje valdytojo pavaduotojos pareigas, 2008 m. sausio 7 d. R. L. atvykus į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialą, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, ir jai pateikus UAB „M.“ direktorės A. R. vardu užpildytą prašymą dėl 130 000,00 Lt paskolos UAB „M.“ vardu gavimo, ji šį prašymą su melagingai įrašytais duomenimis priėmė bei pažeisdama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles bei netinkamai įvertinusi kredito riziką, t. y. skolininko galimybę grąžinti kreditą ir įkeičiamo turto vertę, pažeisdama banko limitų tvarką, 2008 m. sausio 8 d. paskolų komiteto posėdžio metu priėmė sprendimą neteisėtai suteikti UAB „M.“ apyvartinėms lėšoms, įkeičiant neatitinkančias realiai vertei įmonės atsargas, 130 000,00 Lt kreditą bei vadovaujanti 2008 m. sausio 9 d. kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „M.“ neteisėtai buvo suteiktas 130 000,00 Lt kreditas. Tokiu būdu J. K. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais (kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) sąlygojo neatlygintiną (kreditas nebuvo grąžintas) jai patikėto didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ turto perleidimą trečiajam asmeniui (UAB „M.“), šiais savo veiksmais padarydama AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ 130 000,00 Lt turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

42. Nuteistojo R. L. gynėjo advokato S. Sandos, asmens, dėl kurio baudžiamoji nutraukta, J. K. gynėjo advokato V. Kaupo apeliaciniai skundai atmetami. Asmens, dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta, V. K. gynėjo advokato M. Liatuko apeliacinis skundas tenkinamas. Civilinio ieškovo BAB „(duomenys neskelbtini) bankas“ atstovo advokato O. Šibkovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

43. Nuteistojo R. L., asmenų, dėl kurių baudžiamoji byla nutraukta, V. K. ir J. K. gynėjų apeliaciniuose skunduose ginčijant pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl nuteistojo R. L. kaltės, asmenų, dėl kurių baudžiamoji byla nutraukta, V. K. bei J. K., veiksmuose esant jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių, nesutinkama su apygardos teismo įrodymų vertinimu, teigiama, jog, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nebuvo nustatyti visi R. L., V. K., J. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, neva teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, jų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Su tokiais apeliacinių skundų teiginiais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.

Dėl kaltinamojo akto trūkumų

44. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo R. L. gynėjo bei J. K., dėl kurios baudžiamoji byla nutraukta, gynėjo apeliacinių skundų teiginiais, jog baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes iš R. L. pareikšto kaltinimo neaišku kokiu būdu jis panaudojo savo reikmėms 180 000 Lt ir 120 000 Lt sumas (UAB „R.“ epizodas) bei kokiu būdu R. L. savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir kokio dydžio svetimą turtą jis įgijo (UAB „As.“ epizodas), o kaltinimas J. K. buvo grindžiamas bendro pobūdžio frazėmis, kurios neleido J. K. suvokti kaltinimo pagrindimo, dėl to J. K. negalėjo įgyvendinti savo teisės žinoti ir suprasti kuo yra kaltinama, taip pat dėl to ji negalėjo tinkamai ir efektyviai gintis nuo pareikšto kaltinimo.

45. BPK 219 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai kaltinamojo akto turiniui. Teismų praktikoje aiškinant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus pažymima, jog kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, nusikalstamos veikos aplinkybes nurodant tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes kartu su šias aplinkybes atitinkančiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2013, Nr. 2K-42-942/2016 ir kt.). Teisėjų kolegija nenustatė tokių byloje surašyto kaltinamojo akto trūkumų, kurie galėtų būti vertinami kaip esminis įstatymo reikalavimų neatitikimas, trukdantis teismui nagrinėti bylą bei pažeidžiantis nuteistojo bei asmens, dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta, J. K., teises į gynybą, taip pat trūkumų, kurių nebūtų galėjęs ištaisyti pats teismas. Įvertinus bylos medžiagą, R. L. bei J. K. suformuluotų kaltinimų turinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo pagrindo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų. Nustatyta, kad bylos proceso metu kaltinimo atitikimo įstatyme nustatytiems reikalavimas klausimas buvo ne kartą nagrinėtas. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 29 d. neskundžiamoje nutartyje konstatavo, kad kaltinimo turinio analizė patvirtina, kad kaltinime yra nurodyta padarytų nusikalstamų veikų vieta, laikas, būdas ir padariniai, nurodytos aplinkybės, kurios reikšmingos veikai kvalifikuoti, aiškiai nurodyti BK straipsniai, reglamentuojantys kaltinamiesiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nors kaltinime nėra konkrečiai nurodyti banko, kaip finansų įstaigos, veiklą reglamentuojančių norminių teisės aktų tam tikri straipsniai ir (ar) jų tam tikros dalys ir (ar) punktai, kuriuos galbūt pažeidė kaltinamieji V. K. ir J. K., tačiau kaltinime yra nurodyti konkretūs pareiginių nuostatų, kuriuos jie pažeidė, punktai, kuriais nesivadovavo kaltinamieji, suteikdami kreditus tam tikriems asmenims, neįsitikinę šių asmenų galimybėmis grąžinti suteikiamus kreditus (t. 33, b. l. 128-133). Šia nutartimi Lietuvos apeliacinis panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-302-190/2014 (teisminio proceso Nr. 1-88-1-00776-2008-8), kurioje R. L. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, V. K. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, J. K. kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, A. M. kaltinama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, buvo perduota prokurorui trūkumams pašalinti, ir bylą perdavė nagrinėti tam pačiam teismui. Bylą nagrinėjant teisme prokuroras 2014 m. sausio 21 d., 2014 m. birželio 26 d. teikė prašymus pakeisti kaltinimą (t. 31, b. l. 74-105, t. 32, 65-95), kuriuose buvo padaryti tam tikri pakeitimai tikslinant inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei keičiant kaltinimą, tačiau kaltinamasis aktas atitiko jam keliamus formalius BPK 219 straipsnio reikalavimus. Nors J. K., dėl kurios baudžiamoji byla nutraukta, gynėjas teigia, kad J. K. pareikšti kaltinimai yra nekonkretūs, tačiau inkriminuotų nusikaltimų aplinkybės nurodytos kaltinamajame akte, o tuo pačiu ir nustatytos skundžiamame nuosprendyje tiek, kiek buvo patvirtintos byloje surinkta medžiaga ir kiek buvo būtina, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo J. K. klausimą. Įvertinus kaltinamajame akte nurodytas nuteistajam R. L. ir J. K., dėl kurios baudžiamoji byla nutraukta, inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, negalima spręsti, kad pagal esamus bylos duomenis nebuvo galima suprasti jiems reiškiamų kaltinimų esmės. Esminės aplinkybės, kuo šie asmenys buvo kaltinami, buvo aiškios ir netrukdė bylos nagrinėti teisme. Tiek R. L., tiek J. K. teisė žinoti kuo yra kaltinami ir teisė į gynybą nebuvo varžoma. Minėti asmenys kartu su gynėjais dalyvavo procese, gynėsi nuo jiems pareikštų kaltinimų pateikdami teismui savo poziciją. Nuteistojo R. L. bei J. K., dėl kurios baudžiamoji byla nutraukta, parodymų apie jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas turinys nesudaro pagrindo manyti, kad dėl to jų gynyba galėjo būti kitokia. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad R. L. bei J. K. veiksmingai dalyvavo baudžiamajame procese ir savo teises realizavo.

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

46. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, daro išvadą, kad dalyje dėl R. L. skundžiamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, remdamasis jais pagrįstai konstatavo, kad nustatyti R. L. veiksmai yra nusikalstami ir teisingai juos kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (trylika nusikalstamų veikų), 300 straipsnio 3 dalį (devynios nusikalstamos veikos). Nuteistojo R. L. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį.

47. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas ir tais atvejais, kai kaltininkas apgaulę naudoja siekdamas suklaidinti ne tik turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, bet ir asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kai kaltininkas pateikia suklastotus dokumentus arba į tikrus dokumentus įrašo netikrus duomenis, jis ne tik suklaidina dėl savo ketinimų ar teisių į turtą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be baudžiamosios justicijos įsikišimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, Nr. 2K-225-303/2019 ir kt.). Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.); kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013, Nr. 2K-108-788/2018 ir kt.). Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos – apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu.

48. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2008, Nr. 2K-7-175-303/2015 ir kt.). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, antspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Teismų praktikoje pripažįstama ir platesnė dokumento sampratą. Dokumentu gali būti pripažintas ir tekstas be parašo ir be antspaudo. Svarbu, kad tas panaudotas įrašas sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2014, Nr. 2K-7-175-303/2015 ir kt.). Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalykas gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tokio dokumento svarba ir teisinė reikšmė taip pat nustatoma iš jo turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-251-1073/2018). Jeigu dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padaroma didelė žala, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Tokiu atveju būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, bet ir pavojingus padarinius – didelę žalą bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisinių pasekmių, ir tai atlieka sąmoningai – nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-47-895/2016, Nr. 2K-46-699/2018).

49. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu apgaule savo naudai įgijęs didėlės vertės svetimą – AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko – turtą, apgaule savo bei kito asmens naudai įgijęs didelės vertės svetimą – G. K. – turtą, o taip pat pagaminęs netikrus dokumentus ir juos realizavęs ir dėl to buvo padaryta didelės žalos.

50. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. L. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis pripažįstant R. L. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir prašo priimti dėl R. L. išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti tokį apelianto prašymą, nes nagrinėjamoje byloje visi objektyvieji ir subjektyvieji nuteistajam R. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, požymiai yra įrodyti.

51. Nuteistasis R. L. savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų neigė, apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad R. P. iniciatyva buvo surasta ir nupirkta UAB „R.“. M. K.-V.sutiko eiti šios bendrovės direktorės pareigas, o vėliau ji tapo akcininke. Faktinė bendrovės vadovė buvo R. P.. Įsigijus įmonę, po kelių mėnesių (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale buvo paimta 180 000 litų paskola. R. P. sakė, kad šiame banke turi pažįstamų. R. P. prašymu važiavo į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą, kartu su M. K.-V.bendravo su banko darbuotojais – V. K., J. K. bei vadybininku, pateikė dokumentus, sutartis jau buvo paruošta. Vėliau buvo paimta dar viena 120 000 litų paskola. Bendrovė vykdė veiklą. Jis (R. L.) paskolų sumų - 180 000 litų ir 120 000 litų neįgijo, nežino kur bendrovė panaudojo šias lėšas. Veždavo M. K.-V.išgryninti pinigų, tačiau ji pinigus atiduodavo R. P.. Taip pat R. L. nurodė, kad dokumentų neklastojo. R. L. neigė turėjęs asmeninių ryšių su V. K., J. K., taip pat neigė, kad paskolos buvo imamos turint tikslą jų negrąžinti. Parduodamą UAB „A.“ surado R. P.. Ji bendravo su šios bendrovės savininkais, kurie, kaip teigė R. P., žinojo apie planuojamą imti paskolą bendrovės veiklai, be to, iš paskolos lėšų jiems turėjo būti sumokėta už akcijas. Su banku dėl paskolos tarėsi R. P.. Dėl paskolos jis (R. L.) kartu su I. L. ir O. K. bei R. P. važiavo į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą. UAB „A.“ paskola buvo užtikrinta nekilnojamojo turto įkeitimu, I. L. pasirašė vekselį. UAB „A.“ vykdė veiklą, mokėjo paskolos įmokas. Dalį paskolos grąžino jis pats, nes buvo įkeistas jo brolio (I. L.) turtas. 140 000 litų sumos jis (R. L.) nepasisavino, dokumentų neklastojo. Nuteistasis taip pat parodė, kad jis su E. G. norėjo įsteigti automobilių servisą, todėl buvo nupirkta UAB „T.“. Šią bendrovę surado R. P.. Vėliau R. P. pasiūlė nuomoti stomatologinę įrangą R. K.. Ji buvo įsigijusi tris stomatologines kėdes. Dėl paskolos su banku tarėsi R. P.. Buvę šios bendrovės akcininkai J. G. ir V. T. žinojo apie planuojamą imti paskolą. Jis su E. G., kuris buvo paskirtas bendrovės direktoriumi, važiavo į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą dėl paskolos stomatologinei įrangai. Sutartis dėl šios įrangos pirkimo buvo pasirašyta prieš pasirašant paskolos sutartį. Gavus paskolą iš karto 149 000 litų pervedė UAB „R.“ už stomatologinę įrangą. Banko darbuotojai buvo atvykę apžiūrėti stomatologinės įrangos. Paskolos įmokos bankui buvo mokamos. Įmokas mokėjo ir jis pats. Nuteistasis parodė ir tai, kad jo brolis I. L. buvo paėmęs paskolą ir įsigijęs butą. Prieš imant paskolą UAB „A.“ vardu, R. P. paskolino pinigų ir I. L. grąžino paskolą už savo butą. I. L. geranoriškai sutiko dėl paskolos UAB „A.“, jie užpildė paraišką ir nuvyko į banką, pasirašė dokumentus, kuriuos banko darbuotojas išnešė į lauką, nes jo brolis neįgalus. Suteiktos paskolos pinigus I. L. išgrynino, o jis (R. L.) juos nuvežė R. P. – grąžino jos paskolintus pinigus. Paskolos UAB „A.“ laiduotojais buvo ir jo sesuo M. L. bei V. B., kuriam jis (R. L.) nedarė spaudimo. Laidavimo dokumentai buvo pasirašyti Vilniuje. M. L. Vilniuje buvo 2006 m. gruodžio 29 d. Paskolos įmokas bankui mokėjo I. L. ir jis (R. L.). Nuteistasis taip pat parodė kad R. P. įdarbino B. G. UAB „R.“. B. G. reikėjo paskolos. Su B. G. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą, kur B. G. vadybininkas pateikė dokumentus ir jis juos pasirašė. Laiduotojais sutiko būti M. L. ir L. Š.. Laidavimo dokumentai buvo pasirašyti Vilniuje. Jam (R. L.) nėra žinoma kur B. G. panaudojo paskolos pinigus. Kai B. G. pateko į autoįvykį, R. P. davė pinigų ir jis (R. L.) aštuonis kartus už B. G. sumokėjo paskolos įmokas. R. L. parodė ir tai, kad J. V. buvo paskolinęs 11 000 litų. Paprašius skolą grąžinti J. V. teigė pinigų neturinti, bet galinti paimti paskolą. Dėl paskolos ji tarėsi su R. P.. Už šią paskolą laidavo M. L. ir Ž. G.. Jis pats su M. L. važiavo į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą, pildė reikiamus dokumentus. Paskola J. V. buvo suteikta ir ji jam grąžino skolą grynaisiais. R. L. taip pat parodė, kad į jį kreipėsi D. K., kuri norėjo pradėti verslą. R. P. surado UAB „As.“ ir ši bendrovė buvo nupirkta, direktore paskirta D. K.. R. P. bankui nusiuntė paraišką dėl paskolos suteikimo, tuomet jis su D. K. važiavo į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą, kur buvo pasirašyta sutartis, įkeistos bendrovės atsargos, kurias vertinant dalyvavo banko filialo valdytojas. Nuteistasis teigė nežinojęs, kad iš UAB „As.“ sąskaitos B. L. buvo pervesta 200 000 litų suma, neva už jam (R. L.) anksčiau priklausiusį butą. Pinigų pervedimo metu butas jam jau nebepriklausė. R. L. nurodė, kad R. P. ketindama vystyti statybų verslą surado parduodamą UAB „S.“, ją nupirko, akcininku tapo jo sūnus D. L.. Vėliau buvo kreiptasi į banką dėl paskolos. B. L. sutiko būti laiduotoju. Į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą važiavo jis (R. L.), B. L. ir D. L., buvo pasirašyta sutartis. Gautos paskolos pinigus D. L. išgrynino, o jis (R. L.) pinigus pagal sutartį tarp UAB „S.“ ir UAB „R.“ perdavė R. P.. UAB „S.“ paskolą bankui grąžino 2010 m. rugsėjo 9 d.. Taip pat R. L. parodė, kad R. P. surado parduodamą UAB „M.“, kurios direktore, R. P. prašymu, buvo įdarbinta jo (R. L.) sūnaus draugė A. R.. R. P. planavo kurti baidarių nuomos verslą, ji surado sodybą Varėnos rajone, kuri buvo nupirkta A. R. vardu. Vėliau R. P. paruošė bankui dokumentus dėl paskolos UAB „M.“, banko atstovas V. K. apžiūrėjo planuojamą įkeisti sodybą. Banko atstovai V. K. ir J. K. buvo atvykę apžiūrėti ir bankui įkeičiamų bendrovės atsargų. Kai buvo gautas banko sutikimas, jis (R. L.), A. R. ir galimai R. P. nuvyko į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą pasirašyti paskolos. A. R. galimai išėjusi iš banko iš karto atidavė R. P. paskolos dokumentus ir prisijungimo prie bendrovės banko sąskaitos priemones. Kaip buvo panaudoti gautų paskolų pinigai, jam nėra žinoma. UAB „M.“ paskolą ėmė ir (duomenys neskelbtini) banke, nes nebuvo atsiskaityta už įgytas UAB „M.“ akcijas. R. P. pasiūlytas asmuo vardu Ž. suderino paskolos (duomenys neskelbtini) banke gavimą. Jis (R. L.) su A. R. nuvažiavo į banką pasirašyti sutarties. Po paskolos suteikimo A. R. išgrynino 48 000 litų, iš kurių 20 buvo atiduoti tarpininkui, kiti paskolos pinigai buvo skirti atsiskaitymui su bendrovės akcininkais. R. L. neigė klastojęs bankui teiktus dokumentus. Nuteistasis taip pat parodė, kad G. K. buvo jam skolinga. Ji kreipėsi į R. P. norėdama paimti paskolą. Jis G. K. nuvežė į UAB „S.“, kur ji tarėsi dėl paskolos, taip pat vežė ją į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą. G. K. visuomet buvo blaivi. G. K. paskolą gavo, vėliau jam paskambino J. J. iš UAB „S.“ ir paprašė laiduoti už G. K. paskolą, nes ši susirgo. Buvo pasirašyti laidavimo dokumentai. Gavusi paskolą iš (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialo G. K. grąžino jam skolą – 20 500 litų, šiuos pinigus pervedė į jo žmonos sąskaitą, nes jo banko sąskaitai tuo metu buvo taikomi apribojimai (t. 37, b. l. 92-98, 100-106, 107-110, 112-117).

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo R. L. pozicija, neigiant padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta. Nagrinėjamoje byloje apygardos teismo išvadą, jog nuteistasis apgaulės būdu savo, o taip pat kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą bei pagamino netikrus dokumentus ir juos realizavo, patvirtina pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma: iš dalies paties nuteistojo parodymai, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, specialisto išvados, poėmio ir apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

53. Aplinkybes, jog visus reikalus, susijusius UAB „R.“, UAB „A.“, UAB „T.“, UAB „As.“, UAB „S.“, UAB „M.“, I. L., B. G., J. V., G. K. paskolų ir kreditų gavimu, tvarkė R. L. patvirtino nukentėjusieji M. K.-V., O. K., E. G., I. L., B. G., A. G., G. K., liudytojai R. K., V. B., A. G., B. L., D. G., J. J..

54. Nukentėjusysis V. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad kartu su J. G. R. L. pardavė UAB „T.“. Vėliau paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) banko naudai jo (V. T.) vardu buvo išrašytas vekselis. Nukentėjusysis nurodė, kad jis paskolos iš banko neėmė ir vekselio nepasirašė (t. 35, b. l. 29-37). Nukentėjusysis J. G. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad R. L. pardavė UAB „T.“. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo derinama su R. L. ir jo advokatu, sutartį pasirašė E. G.. Nukentėjusysis tvirtino, kad vekselio nėra pasirašęs (t. 35, b. l.42-50). Tokius šių liudytojų parodymus patvirtina bylos duomenys. Byloje pateiktas 2006-09-20 visuotinio UAB „T.“ akcininkų susirinkimo protokolas su akcininkų V. T. bei J. G. parašais, kuriame nutarta pasirašyti su AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialu 150 000 Lt kredito sutartį bei išduoti vekselį 150 000 Lt sumai, laiduotą įmonės direktoriaus (t. 1, b. l. 77), tačiau specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2006-09-20 įvykusio visuotinio UAB „T.“ akcininkų susirinkimo protokole prie užrašo „V. T.“ ir prie užrašo „J. G.“ esantys parašai nėra pasirašyti rašymo priemone, o yra techniškai padirbti – nukopijuoti (nuskenuoti) ir išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu (spausdintuvu ar/ir kopijavimo aparatu) (t. 1, b. l. 195-198). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2006-09-28 paprastajame vekselyje (UAB „T.“ dėl 150 000 litų kredito gavimo) skiltyje „Laiduota“ po užrašais „V. T. a.k. (duomenys neskelbtini) ir „J. G.a.k. (duomenys neskelbtini) esantys parašai nėra pasirašyti rašymo priemone, o yra techniškai padirbti – nukopijuoti (nuskenuoti) ir išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu (spausdintuvu ar/ir kopijavimo aparatu) (t. 1, b. l. 188-190). Nukentėjusysis E. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad norėjo įkurti autoservisą, per R. K. susipažino R. L.. Buvo nupirkta UAB „T.“, jis (E. G.) tapo direktoriumi. Su R. K. ir R. L. kalbėjo apie 150 000 Lt paskolos verslo vystymui paėmimą. Su R. L. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą, bendravo su J. K.. Paskolos išdavimas buvo suderintas iš anksto. Jis (E. G.) pasirašė vekselį, tačiau banke jam nepaaiškino vekselio pasirašymo pasekmių. Taip pat pasirašė ir kitus dokumentus jų neskaitęs, nes pasitikėjo R. L.. Paskolą buvo planuojama grąžinti pradėjus vykdyti veiklą, tačiau įmonė veiklos nevykdė. E. G. teigė, kad bendrovės dokumentų, antspaudo, banko kortelės neturėjo. Vekselį ir kitus dokumentus pasirašė lauke, šiuos dokumentus atnešė pasirašyti V. K. ir J. K.. Nukentėjusysis patvirtino, jog jis pasirašė UAB „T.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). E. G. nurodė ir tai, kad imant paskolą R. K. teigė, kad ir jis „kaip garantą užstatys“ turimą stomatologinę įrangą (t. 35, b. l. 29-37). Liudytojas R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra odontologas ir norėjo nuomotis dvi stomatologines kėdes su įranga, R. P. jas atvežė į jo įmonės patalpas, tačiau nesutarus dėl kainos jos buvo išvežtos. Vienos kėdės vertė buvo ne mažiau 80 000 litų. Apžiūrėti šių stomatologinių kėdžių buvo atvykęs V. K.. Liudytojas taip pat parodė, kad dėl E. G. spaudimo sutiko tapti „nominaliu“ UAB „T.“ direktoriumi, visi bendrovės dokumentai buvo pas R. L.. Liudytojas nurodė, kad jam yra žinoma apie tai, kad UAB „T.“ banke gavo paskolą, skirtą serviso įrengimui. Už gautą paskolą buvo pirktos patalpos (t. 35, b. l. 42-50). Tiek iš nuteistojo R. L., tiek iš nukentėjusiojo E. G. bei liudytojo R. K. parodymų matyti, kad UAB „T.“ buvo pirkta ketinant vystyti automobilių serviso verslą, tačiau iš 150 000 litų gautų pagal kredito sutartį (t. 4, b. l. 27-33) 149 000 litų tą pačią dieną buvo pervesti UAB „R.“ už prekes (odontologinę įrangą) (t. 2, b. l. 26-28, t. 4, b. l. 69-72). Byloje pateikta E. G. skirta R. L. surašyta ir pasirašyta informacija, kad AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ bendrovei „T.“ 2006 m. rugsėjo mėnesį suteikė 150 000 litų kreditą. „Už gautą kreditą ir jo panaudojimą prisiimu pilną įsipareigojimą, kadangi aš skirsčiau gautus pinigus, dariau pavedimus. Tuometinis direktorius E. G. nebuvo informuotas apie pinigų judėjimą ir jų judėjime nedalyvavo. R. L.“ (t. 3, b. l. 13). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pirmiau paminėtą dokumentą, t. 3, b. l. 13, surašė bei pasirašė R. L. (t. 3, b. l. 20-25). Taigi akivaizdu, kad R. L. suklaidintas UAB „T.“ vadovas E. G. pasirašė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei vekselį. Iš UAB „T.“ sąskaitos išrašo matyti, kad nors pagal kredito sutartį bendrovė įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2009-09-25, tačiau 2008 m. spalio mėnesį pradelstų mokėjimų suma sudarė 121 829,01 Lt (t. 4, b. l. 36-28). Akivaizdu, kad UAB „T.“ akcininkai neketino pasirašyti kredito sutarties bei išduoti vekselį 150 000 Lt sumai, R. L. turėdamas tikslą suklaidinti kredito įstaigą AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialui pateikė objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją apie UAB „T.“ akcininkų sprendimą bei jų įsipareigojimą laiduoti už bendrovei suteiktą kreditą ir apgaulės būdu įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti savo nuožiūra.

55. Tačiau šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „T.“ pagal 2006-09-28 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gautą 150 000 Lt kreditą, tą pačią dieną, t. y. 2006-09-28 149 000 Lt pervedė į UAB „R.“ sąskaitą (t. 22, b. l. 128-141). Aplinkybės, jog gavus paskolą 149 000 litų iš karto buvo pervesti UAB „R.“ neneigė ir R. L.. Taigi bylos duomenys nepatvirtina, kad R. L. UAB „T.“ vardu išduotos mokėjimo kortelės pagalba šios įmonės gautą kreditą išgrynino. Tačiau kaip jau minėta, sukčiavimas laikomas baigtu, kai turto savininkas perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti, juo disponuoti. Šiuo atveju AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialas pagal su UAB „T.“ sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 150 000 Lt kredito sumą pervedė 2006-09-28, taigi UAB „T.“, kontroliuojama R. L., disponavo kredito pinigais ir juos pervedė kitai taip pat R. L. faktiškai valdomai UAB „R.“. Nors ši suma buvo pervesta kaip avansinis apmokėjimas už prekes, tačiau ši aplinkybė nepaneigia, kad R. L. suklaidino banką pateikdamas jo paties pagamintus netikrus ir suklastotus dokumentus – UAB „T.“ akcininkų sprendimą bei vekselį, t. y. pateikė bankui objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją apie UAB „T.“ akcininkų V. T. ir J. G. susirinkimo protokolą bei akcininkų įsipareigojimą laiduoti už bendrovei suteiktą kreditą.

56. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal 2006 m. rugsėjo 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo UAB „T.“ neteisėtai suteikto 150 000 Lt kredito lėšas tą pačią dieną pervedus UAB „R.“ R. L. įgijo galimybę jais disponuuoti ir panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, savo veiksmais AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ padarydamas 150 000 Lt turtinę žalą.

57. Liudytojas P. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad su R. L. pasirašė UAB „R.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (t. 35, b. l. 103-106). Bylos duomenimis 2005-12-01 AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialui buvo pateiktas prašymas dėl 180 000 litų kredito suteikimo UAB „R.“, kurį pasirašė UAB „R.“ direktorė M. K.-V.ir vyr. finansininkė A. N. (t. 22, b. l. 184-185). 2005-12-05 buvo surašytas vienintelio akcininko sprendimas Nr. 2, dėl kreipimosi į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, (duomenys neskelbtini) filialą dėl 180 000 litų kredito linijos gavimo (t. 22, b. l. 143). 2005-12-14 pasirašyta kredito linijos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „R.“ buvo suteiktas 180 000 litų kreditas apyvartinėms lėšoms (t. 9, b. l. 61-72). M. K.-V.2005-12-14 AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ pasirašė paprastąjį vekselį 180 000 Lt sumai (t. 11, b. l. 58). 2007-02-14 AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialui buvo pateiktas UAB „R.“ prašymas padidinti apyvartines lėšas iki 300 000 litų (t. 22, b. l. 186-192). 2007-02-21 surašytas vienintelio akcininko sprendimas Nr. 12 dėl kreipimosi į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialą dėl 300 000 litų kredito linijos (t. 22, b. l. 144). 2007-02-23 AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filiale pasirašytas susitarimas Nr. 1 prie 2005-12-14 kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) padidinti kredito sumą nuo 180 000 litų iki 300 000 litų, papildomai suteikiant 120 000 litų kredito dalį (t. 11, b. l. 73). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2005-12-05 UAB „R.“ vienintelio akcininko sprendimo Nr. 2 ir 2007-02-21 UAB „R.“ vienintelio akcininko sprendimo Nr. 12 – kopijose yra nukopijuotas tas pats parašas (t. 11, b. l. 77-78). AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ rašte nurodoma, kad UAB „R.“ mokėjimų bankui pagal kredito linijos sutartį neatliko, kredito negrąžino, bankui padaryta 300 000 Lt žala. Skolos išieškojimo galimybės itin ribotos (t. 12, b. l. 172). Nukentėjusioji M. K.-V.apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad R. L. siūlymu formaliai įsidarbino UAB „R.“ direktore, vėliau tapo šios bendrovės akcininke. Ji įsidarbino ir UAB „A.“. R. L. prašymu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) banką dėl paskolos UAB „R.“, skirtos įmonės veiklai. Kartu su R. L. nuvyko į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą, kur valdytojo kabinete jai buvo pateikti jau paruošti dokumentai, jai reikėjo tik pasirašyti. Pasirašius dokumentus, kartu banko filialo valdytoju nuvyko pas notarą, kur pasirašė vekselį. R. L. patikino, kad išieškojimas pagal vekselį nebus vykdomas. Bankui suteikus kreditą R. L. ją nuveždavo į banką iš bendrovės sąskaitos paimti grynuosius pinigus, kuriuos ji palikdavo R. L. automobilyje, vėliau bankui išdavus kodų generatorių, šis taip pat buvo paliktas jo automobilyje. Vėliau R. P. galimai su R. L. vėl kreipėsi dėl kredito padidinimo. Tuo metu įmonės būklė nebuvo labai gera, todėl ji (M. K.-V.) nebuvo tikra, ar bendrovė galės grąžinti kreditą. R. P. patikino, kad kreditas bankui bus grąžintas, be to, nurodė, kad nesutikus kreiptis dėl kredito padidinimo, ankstesnį kreditą turės grąžinti ji (M. K.-V.). Nukentėjusioji pakluso R. P. reikalavimui, kreipėsi į R. L. pagalbos, tačiau ir jis pasakė, kad kreditą reikės paimti, todėl ji buvo nuvežta į Ukmergę, kartu važiavo ir R. P., banke ir pas notarą pasirašė dokumentus. Vėliau prašė R. L., kad ją atleistų iš direktorės pareigų. Kai buvo atleista iš direktorės pareigų gavo (duomenys neskelbtini) banko raginimo sumokėti skolą. Vėl kreipėsi į R. L., kuris pažadėjo viską sutvarkyti (t. 34, b. l. 99-109). Liudytoja A. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo UAB „R.“ buhaltere, nors neturėjo reikiamo išsilavinimo. Šioje bendrovėje įsidarbino pasiūlius R. L., tačiau bendrovės būstinėje ji nėra buvusi. R. L. tik atveždavo pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentus. Taip pat R. L. ją buvo nuvežęs į banką, kur į bendrovės banko sąskaitą ji įnešė pinigus, tai galėjo būti 50 000 litų suma (t. 37, b. l. 25-29). Paminėti bylos duomenys patvirtina, kad ir UAB „R.“ buvo įgyta ne ūkinei veiklai vykdyti. R. L. siekdamas suklaidinti banką pateikė netikrus dokumentus 2005-12-05 UAB „R.“ vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2 ir 2007-02-21 vienintelio akcininko sprendimą Nr. 12. Iš M. K.-V. parodymų matyti, kad ji R. L. prašymu kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ dėl kredito šiai įmonei suteikimo, nors ji įmonei vadovavo tik formaliai. M. K.-V.pasitikėdama R. L. ir būdama jo suklaidinta pasirašė sutartis, vekselį. Kredito įmokų pagal prisiimtus įsipareigojimus bendrovė nemokėjo.

58. Nukentėjusioji A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji UAB „A.“ pardavė R. P. ir R. L. už 60 000 Lt, tačiau akcininku buvo įformintas I. L.. Nukentėjusioji nurodė, kad nesurašė akcininkų susirinkimo protokolo dėl O. K. paskyrimo šios bendrovės direktoriumi, tačiau patikslino, kad tiksliai negali prisiminti šios aplinkybės. Advokato kontoroje O. K. perdavė bendrovės antspaudą (t. 34, b. l. 116-135). Ikiteisminio tyrimo metu A. L. parodė, kad R. P. nurodymu buvo paskyrusi O. K. UAB „A.“ direktoriumi. Nurodė, jog vekselio 140 000 litų sumai nepasirašė (t. 5, b. l. 11-12, 13-14). Nukentėjusysis O. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo paskirtas UAB „A.“ direktoriumi. Tapti šios įmonės direktoriumi galimai pasiūlė R. L.. Realiai jis tik pasirašinėdavo dokumentus, kitų funkcijų neatliko. Atlyginimas jam nebuvo mokamas. Į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą nuvežė R. L., ten bendravo su banko vadybininku ir J. K., jis (O. K.) pasirašė kredito suteikimo dokumentus, vėliau vyko pas notarą, kur buvo patvirtintas turto įkeitimas, laiduotoju buvo R. L. brolis – I. L.. Nukentėjusysis parodė ir tai, kad paskolas ėmė (duomenys neskelbtini) banke ir (duomenys neskelbtini) banke, asmenines paskolas ėmė ir Ukmergėje. Skolinosi 40 000 litų, juos perskolino R. L., kuris grąžino 10 000 litų (t. 34, b. l. 116-135). Byloje pateiktas 2006-05-11 UAB „A.“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 2006/05-11, kuriuo A. L. ir V. L. nutarė kreiptis į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialą dėl 140 000 litų kredito prekybinės veiklos vystymui (t. 5, b. l. 47). 2006-06-06 AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filiale buvo pasirašyta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „A.“ buvo suteiktas 140 000 litų kreditas apyvartinėm lėšom (t. 5, b. l. 56-67). UAB „A.“ sąskaitos išraše nurodyta, kad AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialas į šios bendrovės sąskaitą 2006-06-08 pervedė 138 500 litų paskolos sumą ir tą pačią dieną iš UAB „A.“ sąskaitos buvo padaryti pervedimai į UAB „R.“ sąskaitą – 103 000 litų bei į UAB „M.“ sąskaitą 33 000 litų (t. 22, b. l. 79-84). AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ pateikė informaciją, kad įmokos bankui pagal 2006-06-06 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktos, tačiau nesilaikant nustatytų kredito dalinių grąžinimų terminų ir sumų. 2007-10-17, 2007-10-31, 2007-11-30, 2008-04-25 mokėjimus atliko O. K., 2008-02-28, 2008-02-29 mokėjimus atliko R. L., iki kredito sutarties nutraukimo bankui grąžinta 49 244,88 Lt kredito dalis (t. 5, b. l. 132). Taigi ir šiuo atveju R. L. buvo paskolos UAB „A.“ vardu gavimo iniciatorius, formalus bendrovės direktorius O. K. tik pasirašydavo R. L. jam pateikiamus dokumentus. Akivaizdu, kad R. L. formaliai paskyręs O. K. bendrovės vadovu, kuris suklydimo įtakoje pasirašė kredito sutartį, siekė įgyti ir įgijo galimybę disponuoti UAB „A.“ banko suteikto kredito lėšomis. Dalis gautos paskolos – 103 000 Lt buvo pervesti taip pat R. L. kontroliuojamai UAB „R.“.

59. Nukentėjusysis D. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. L. pardavė UAB „M.“ akcijas, už parduotas akcijas nebuvo sumokėta. Bendrovė turėjo atsargų apie 90 000 litų sumai. R. L. UAB „M.“ vardu paėmė paskolą ir laidavo jo (D. K.) asmeniniu turtu. Nukentėjusysis nurodė, kad UAB „M.“ akcininkai nebuvo priėmę sprendimo dėl paskolos. Parašai akcininkų sprendime buvo suklastoti, parašai suklastoti ir bendrovės balanse (t. 36, b. l. 106-113). Nukentėjusysis A. S. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad R. L. pardavė UAB „M.“ akcijas, direktore buvo paskirta A. R.. UAB „M.“ akcininkai – jis (A. S.) ir D. K. nebuvo priėmę sprendimo dėl paskolos ėmimo. Pagal UAB „M.“ pagal balanso duomenis negalėjo gauti 350 000 litų paskolos (t. 36, b. l. 106-113). Byloje nustatyta, kad 2007-11-01 buvo sudaryta preliminarioji UAB „M.“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartis dėl akcijų pardavimo R. L. (t. 7, b. l. 51). 2008-04-15 pardavėjai E. S. ir D. K. ir pirkėja A. R. pasirašė UAB „M.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (t. 7, b. l. 53-54). 2008-04-15 surašytas priedas prie akcijų pirkimo pardavimo sutarties, pagal kurį UAB „M.“ pardavėjai iš pirkėjos A. R. 67 600 Lt sumą už savo akcijas gavo jos atstovo R. L. pasirašytu vekseliu (t. 7, b. l. 55). Pagal 2007-11-07 sutartį A. R. iš M. R. už 28 000 Lt įgijo žemės sklypą bei gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), Varėnos rajono savivaldybėje (t. 7, b. l. l-5). Turto vertintojas S. L. žemės sklypo ir gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), Varėnos rajono savivaldybėje, 2007-12-20 nustatė preliminarią rinkos vertę – 190 000 Lt, likvidacinę vertę – 130 000 Lt (t. 8, b. l. 91). Liudytojas S. L. (buvusi pavardė L.) apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad surašė preliminarią turto rinkos vertės nustatymo pažymą. Tuo metu nebuvo draudimo surašyti tokias pažymas ir teikti jas bankui. Turto vertė nurodyta pažymoje ir turto rinkos vertės ataskaitoje galėjo skirtis 5-10 proc. (t. 37, b. l. 42-46). 2007-12-10 UAB “M.” direktorė A. R. kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialą su prašymu gauti 290 000 Lt kreditą namo su žemės sklypu pirkimui ir renovacijai (t. 8, b. l. 55-62). 2007-12-18 pasirašyta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „M.“ suteiktas 150 000 Lt kreditas (t. 8, b. l. 65-76). 2008-01-07 UAB “M.” direktorė A. R. kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialą su prašymu suteikti 130 000 Lt kreditą namo su žemės sklypu pirkimui ir renovacijai (t. 8, b. l. 7-14). 2008-01-09 pasirašyta Kredito sutartis Nr.(duomenys neskelbtini) dėl 130 000 Lt kredito UAB „M.“ suteikimo (t. 8, b l. 17-27). AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ informavo, kad UAB „M.“ įmokų bankui nemokėjo, buvo atlikti keli pavedimai palūkanų dengimui ir vienas pavedimas paskolos dengimui, UAB „M.“ skolos likutis 279 745,53 Lt (t. 8, b. l. 116). Liudytojas B. L. tesimajame posėdyje parodė, kad R. L. siūlymu pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). R. L. žadėjo išpirkti šį butą. Butas buvo įkeistas laiduojant už UAB „M.“ 500 000 litų paskolą. Jis (B. L.) kartu su R. L. važiavo pas notarą Ukmergėje, banke nėra buvęs. Įkeitęs butą gavo apie 225 000 litų iš R. L.. R. L. žadėjo grąžinti paskolos pinigus (t. 36, b. l. 80-85). 2008-03-07 banke “ (duomenys neskelbtini) ”, filiale adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pasirašyta Overdrafto (sąskaitos kreditavimo) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „M.” suteiktas 70 000 litų kreditas (t. 6, b. l. 66-74). AB “(duomenys neskelbtini)” bankui buvo pateiktas UAB „M.“ 2008-02-26 akcininkų susirinkimo protokolas, pagal kurį bendrovės akcininkai D. K. ir E. S. nutarė kreiptis į AB “(duomenys neskelbtini)” banką dėl 70 000 Lt overdrafto (sąskaitos kreditavimo) (t. 7, b. l. 5-6). Taip pat bankui buvo pateiktos dvi laidavimo sutartys: 2008-03-07 laidavimo sutartis Nr. 1, kur laiduotoju įvardintas E. S., bei laidavimo sutartis Nr. 2, kur laiduotoju įvardintas D. K. (t. 6, b. l. 64, 65). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad laidavimo sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 laiduotojų E. S. ir D. K. parašai nėra parašyti, o išspausdinti spalviniu rašaliniu aparatu (t. 6, b. l. 187-189). Iš UAB „M.“ sąskaitos išrašo matyti, kad 48 000 Lt suma buvo išmokėta 2008-03-07 kasoje pagal čekį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2008-03-13 20 000 Lt suma pervesta į UAB „As.“ sąskaitą (t. 6, b. l. 124, t. 7, b. l. 20-24). Nukentėjusioji A. G. (buvusi pavardė R.) teisiamajame posėdyje parodė, kad R. L., jos sutuoktinio tėvas, pasiūlė tapti UAB „M.“ direktore, ji sutiko. Bendrovės dokumentai, antspaudas, prisijungimo prie banko duomenys, čekių knygelė buvo pas R. L.. Varėnos rajone už 30 000 litų buvo nupirkta sodyba, o vėliau ji įkeista (duomenys neskelbtini) bankui, paimta apie 140 000 litų paskola verslui vystyti. Būdama (duomenys neskelbtini) banke ji (A. G.) pateiktų dokumentų neskaitė, nes pasitikėjo R. L., juos iš karto pasirašė banko darbuotojo akivaizdoje. R. L. sakė, kad paskola bankui bus grąžinta. Bendrovės vardu gautą paskolą R. L. nurodymu ji turėjo išgryninti, tai padarė per kelis kartus. Vėliau buvo paimtas kreditas (overdraftas) (duomenys neskelbtini) banke, pinigus ji taip pat turėjo išgryninti ir atiduoti R. L. (t. 36, b. l. 149-154). Byloje pateiktas R. L. įsipareigojimas A. R., kuriame nurodyta „ Aš, R. L., 2008-03-07 iš tuometinės UAB „M.“ direktorės A. R. paėmiau iš įmonės sąskaitos nuimtus 48 000 litų, kuriuos įsipareigoju grąžinti į įmonės sąskaitą dalimis įmokant iki 2009-09-30 20 000 litų ir likusius 28 000 litų iki spalio 31 d.“ (t. 8, b. l. 156). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad minėtame įsipareigojime rankraštinius įrašus parašė bei pasirašė R. L. (t. 8, b. l. 163-168). Tokie bylos duomenys patvirtina, kad R. L. rūpinosi kredito bei sąskaitos kreditavimo suteikimu UAB „M.“ ir įgijo galimybę disponuoti šiai bendrovei banko suteiktomis kreditų lėšomis. Šiai įmonei formaliai vadovausi A. R. pasitikėdama R. L. ir vykdydama jo nurodymus iš įmonės banko sąskaitos nuimdavo grynuosius pinigus, kuriuos atiduodavo R. L., be to, dalis banko suteiktų pinigų buvo pervesta UAB „As.“, kurią kontroliavo R. L.. Kadangi kreipimosi į bankus iniciatoriumi buvo R. L., akivaizdu, kad jis pagamino netikrus dokumentus – 2008-03-07 laidavimo sutartis Nr. 1, bei Nr. 2, kuriose esantys D. K. bei E. S. parašai nėra parašyti, o išspausdinti spalviniu rašaliniu aparatu ir šiuos netiktus dokumentus pateikė bankui.

60. Nukentėjusysis B. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad su R. L. susipažino per R. P.. R. L. jo paklausė, ar negalėtų paimti kredito, tačiau jis tuo metu neturėjo darbo R. L. jį įdarbino UAB „R.“, tačiau darbo užmokestis nebuvo mokamas. R. L. prašymu buvo paimtas kreditas „(duomenys neskelbtini)“. Jis (B. G.) pasirašė kredito dokumentus. R. L. mokėjo įmokas pagal kredito sutartį. Apie kreditą iš (duomenys neskelbtini) banko nebuvo kalbama. R. G. teigė neprisimenantis, ar R. L. buvo davęs pasirašyti dokumentus dėl kredito iš (duomenys neskelbtini) banko. 34 000 litų sumos iš (duomenys neskelbtini) banko nėra gavęs, tokio dydžio kredito nebūtų ėmęs. Tik nuvykęs į banką sužinojo apie savo skolą (t. 35, b. l. 87-92). Liudytoja A. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jos vyras B. G. buvo paėmęs paskolą „(duomenys neskelbtini)“, R. L. mokėjo įmokas ir ją grąžino. Apie vyro paimtą kreditą (duomenys neskelbtini) banke sužinojo tik iš šio banko atsiųstų laiškų. Vyras kategoriškai neigė ėmęs kreditą (duomenys neskelbtini) banke. Dalį kredito įmokų (duomenys neskelbtini) bankui sumokėjo R. L. (t. 35, b. l. 87-92). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-04-17 AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filiale buvo pasirašyta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 35 000 litų kredito suteikimo B. G. (t. 9, b. l. 7-8). 2007-04-17 B. G. išmokėta 34 000 Lt suma (t. 9, b. l. 197). B. G. vardu prašymą dėl kredito suteikimo bei laidavimo sutartis, laiduotojai – L. Š. ir M. L., užpildė R. L. (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), t. 9, b. l. 83-86). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2007-04-17 AB „(duomenys neskelbtini) banko“ vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje “Kredito gavėjas:” rankraštinį įrašą “B. G.” parašė ir šalia pasirašė B. G.. Nustatyti, ar šios sutarties priedo antrame puslapyje, eilutėje “Šalių parašai” dešinėje, pirmą parašą pasirašė B. G. ar kitas asmuo negalima, nes parašas netinkamas pasirašiusiajam asmeniui identifikuoti. Šios sutarties priedo trečiame, ketvirtame puslapyje, po spausdintiniu įrašu “Šalių parašai”, pasirašė B. G.. 2007-04-12 AB “(duomenys neskelbtini) banko” informacijos apie laiduotoją antrame lape, prie įrašo “B. G.” pasirašė ir 2007-04-17 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje “Nurodytą orderyje sumą gavau“, rankraštinį įrašą “B. G.” parašė ir po juo pasirašė B. G. (t. 9, b. l. 75-78). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2007-04-17 vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Laiduotojas“, rankraštinius įrašus „M. L.“ padarė R. L. (t. 10, b. l. 144-149). Įmokos pagal vartojimo kredito sutartį buvo mokamos B. G. vardu (keturios įmokos) ir R. L. vardu (aštuonios įmokos) (t. 9, b. l. 199-200). Taigi ir šiuo atveju kredito suteikimu B. G. vardu rūpinosi R. L., nes B. G. vardu prašymą dėl kredito suteikimo bei laidavimo sutartis, laiduotojai – L. Š. ir M. L., užpildė R. L.. Be to, pats R. L. sumokėjo ir dalį įmokų pagal B. G. ir AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo sudarytą vartojimo kredito sutartį. Kaip patvirtino pats B. G. jis darbo neturėjo, UAB „R.“ buvo įdarbintas tik formaliai, atlyginimo negaudavo. Taigi akivaizdu, kad AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ buvo pateikti neteisingi duomenys apie kredito gavėją, o šią informaciją pateikė R. L..

61. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-07-20 AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialui buvo pateiktas UAB „As.“ prašymas dėl 440 000 litų kredito suteikimo, pasirašytas UAB „As.“ direktorės D. K. (t. 10, b. l. 2-7). 2007-07-27 pasirašyta kredito linijos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „As.“ buvo suteiktas 440 000 litų kreditas apyvartinėms lėšoms (t. 10, b. l. 11-22). Iš UAB „As.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2007-07-27 D. K. grynaisiais išmokėta 48 000 litų, 2007-07-30 B. L. už butą (duomenys neskelbtini), pervesta Vilniuje 200 000 litų, 2007-07-31 I. I. pervesta 48 500 litų, 2007-07-31 I. I. pervesta 40 000 litų, 2007-08-01 I. I. pervesta 45 000 litų (t. 10, b. l. 23-26). Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. K. parodė, kad R. L. sutuoktinė A. Š. pasiūlė kurti verslą, R. L. turėjo padėti. R. L. jai pasakė, kad ji turi tapti UAB „As.“ direktore. Ji sutiko, pasirašė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurią parengė R. L.. Vėliau R. L. pasakė, kad verslo plėtrai reikės paimti paskolą, ji pasirašė jo paruoštą prašymą bankui. Kartu su R. L. ir jo žmona važiavo (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą, J. K. atspausdino sutartį ir padavė ją pasirašyti. Tarp sutarties dokumentų vekselio nepastebėjo. Pasirašytą sutartį atidavė A. Š.. Po paskolos gavimo R. L. ją nuvežė į banko poskyrį, kur ji iš sąskaitos paėmė visus pinigus ir juos, kartu su čekių knygele, atidavė R. L., jam atidavė ir banko prisijungimo kodus. Praėjus metams R. L. su ja vėl susiekė, nurodė, kad keičiasi 2007 m. sudarytos sutarties sąlygos, todėl reikia susitikti. Susitikimo metu, kuriame dalyvavo V. K., J. K., pats R. L. bei jo žmona ir motina, jai (D. K.) pasakė, kad reikia pasirašyti dar vieną sutartį ir ji pasirašė. AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ pateikė informaciją, kad UAB „As.“ kredito užtikrinimui buvo įkeista atsargų už 700 000 litų, nors pateiktose finansinėse ataskaitose tokio kiekio atsargų įmonėje nebuvo, atsargų įkeitimas atliktas pagal UAB „As.“ direktorės D. K. notarui pateiktą pažymą (t. 21, b. l. 106-108). Liudytojas D. A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad preliminarioje turto vertinimo pažymoje, t. 20, b. l. 14, nurodyta teisinga turto vertė, tačiau pažyma neturi juridinės galios. Tokia pažyma buvo teikiama tik kaip konsultacija. Išrašydamas pažymą jis galėjo neapžiūrėti vertinamo turto, jam galėjo būti parodytos tik foto nuotraukos. Pažymoje, t. 10, b. l. 37, nurodyta turto apžiūrėjimo data, tai reiškia, kad turtas buvo apžiūrėtas (t. 37, b. l. 42-46). AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ pateikė informaciją, kad suteikto kredito užtikrinimui buvo įkeista atsargų už 700 000 Lt, nors bendrovės pateiktose finansinėse ataskaitose tokio kiekio įmonėje nebuvo, atsargų įkeitimas atliktas pagal UAB „As.“ direktorės D. K. notarui pateiktą pažymą (t. 21, b. l. 107). Tokie bylos duomenys patvirtina, kad D. K. buvo formali UAB „As.“ vadovė, suklaidinta R. L. ji pasirašė kredito sutartį su AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ bei vekselį, o išgryninusi bendrovės gauto kredito pinigus juos atidavė R. L., kuris oficialiai su UAB „As.“ nebuvo niekaip susijęs, kitos kredito lėšos buvo pervestos buvusiam UAB „As.“ akcininkui J. I., bei B. L. už butą (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju R. L. taip pat turėdamas tikslą suklaidinti kredito įstaigą įgijęs D. K. pasitikėjimą ir ją suklaidindamas įtikino ją bendrovės vardu pasirašyti kredito sutartį bei vekselį, o taip pat neteisingus duomenis dėl bendrovės turimų atsargų, įkeičiamų bankui.

62. UAB „S.“ 2007-10-03 pateikė AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialui prašymą dėl 490 000 litų kredito suteikimo (t. 12, b. l. 97-102). Bankui buvo pateiktas UAB „S.“ 2007-10-03 vienintelio akcininko sprendimas dėl paskolos ėmimo iš AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo, kurį pasirašė A. Š. (t. 12, b. l. 112), tačiau specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šiame dokumente A. Š. parašas nėra parašytas rašymo priemone, o nuskenuotas, įterptas į dokumentą ir išspausdintas spalviniu rašaliniu aparatu, t. y. UAB „S.“ 2007-10-03 vienintelio akcininko sprendimas yra pagamintas montažo būdu (t. 12, b. l. 109-111). 2007-10-05 pasirašyta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialas suteikė UAB „S.“ 490 000 litų kreditą apyvartinėms lėšoms (t. 12, b. l. 50). AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ pateikė informaciją, kad UAB „S.“ įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdė kredito negrąžino, kredito įmokų nemokėjo, todėl 2008-08-26 kredito sutartis buvo nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas bankui įkeistą turtą parduodant iš varžytinių. AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ buvo padaryta 530 474,81 Lt žala (t. 12, b. l. 33). Liudytojas D. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo tėvas R. L. pasiūlė tapti UAB „As.“ komercijos direktoriumi, taip pat buvo formaliai įdarbintas UAB „S.“ direktoriumi. Tėvas norėjo plėsti verslą, todėl kartu važiavo į banką Ukmergėje dėl paskolos gavimo. Su tėvu nuėjus į banką, dokumentai jau buvo paruošti, jam (D. G.) buvo tik parodyta kur pasirašyti. Pasirašius sutartį vyko pas notarą, kur buvo įkeistas tėvo butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Gavus paskolą tėvas pasakė išgryninti pinigus. Išgryninti pinigai, apie 100 000 litų, buvo padėti automobilyje. Dalį šių pinigų tėvas atidavė kažkokiam vyrui. Vėliau periodiškai tėvas vėl prašydavo nuvažiuoti į banką ir išgryninti pinigus, jis išgrynindavo sumas iki 50 000 litų. R. L. sakė, kad pinigai buvo naudojami bendrovės veiklai. Vėliau R. L. jo (D. G.) sutuoktinei A. R. pasiūlė eiti UAB „M.“ direktorės pareigas, ji sutiko ir vėl buvo paimtas kreditas. A. R. taip pat R. L. nurodymu išgrynindavo pinigus ir juos jam perduodavo (t. 36, b. l. 80-85). Taigi akivaizdu, kad ir UAB „S.“ kontroliavo R. L., jis inicijavo kredito sutarties sudarymą AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filiale. Jo sūnus D. G. pasitikėdamas tėvu (R. L.) pasirašė kredito sutartį UAB „S.“ vardu, taip pat pasitikėdamas tėvu išgrynindavo bendrovės vardu gautos paskolos pinigus ir juos perduodavo R. L.. Akivaizdu, kad nuteistasis suklaidino kredito įstaigą, nes bankui pateikė netikrą montažo būdu pagamintą dokumentą - UAB „S.“ 2007-10-03 vienintelio akcininko sprendimą dėl paskolos ėmimo iš AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bendrovė kreditą grąžino, tačiau vien tai, kad UAB „S.“ jau bankui nutraukus kredito sutartį 2010-09-09 grąžino 490 000 Lt paskolą (t. 12, b. l. 34), o pagal kredito sutartį buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, kurio vertė 490 000 lt ir įregistruota hipoteka, kuri išregistruota 2010-09-27 (t. 12, b. l. 123-124, 125-126, 127-128), nepaneigia, jog nuteistasis R. L. gaunant kreditą prieš banką naudojo apgaulę.

63. AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filiale 2006-12-29 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią I. L. suteiktas 36 000 litų kreditas (t. 12, b. l. 154-155). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2006-12-20 AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ kredito prašyme (kredito gavėjas I. L., visus rankraštinius įrašus, išskyrus parašą apačioje, parašė R. L.; 2006-12-20 AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ informacijoje apie laiduotoją (kredito gavėjas – I. L., laiduotojas – V. B., visus rankraštinius įrašus, išskyrus parašą ir datą apačioje, parašė R. L.; 2006-12-20 AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ informacijoje apie laiduotoją (kredito gavėjas I. L., laiduotojas – M. L., visus rankraštinius įrašus, išskyrus parašą ir datą apačioje, kredito sumą 36 000 litų viršutiniame dešiniajame kampe, parašė R. L. (t. 12, b. l. 164-169). Nukentėjusysis I. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad brolio (R. L.) prašymu pasirašė dokumentus dėl paskolos. R. L. sakė, kad pinigai reikalingi verslui, taip pat sakė, kad pats mokės paskolos įmokas. Pasitikėjo broliu. Sutartį pasirašė jos neskaitęs, paskolos pinigų negavo. Dalis kredito buvo padengta, o nuo 2009 m. kredito įmokas moka jis (I. L.). Gauto kredito pinigus banke iš karto atidavė R. L.. Nukentėjusysis parodė ir tai, kad jų sesuo M. L. 2006 m. atvykusi į Lietuvą nebuvo (t. 35, b. l. 87-92). Liudytojas V. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. L. įkalbėjo jį pasirašyti bankui skirtus dokumentus, o taip pat laidavimo dokumentus. Dokumentai buvo atvežti iš (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialo ir pasirašyti Vilniuje. Dokumentų jis (V. B.) prieš pasirašydamas neperskaitė. Liudytojas nurodė, kad tuo metu nesuprato kas yra laidavimas. Kreditą turėjo gauti I. L., tačiau jis pinigų negavo (t. 35, b. l. 87-92). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo parodymų patikrinimo metu V. B. parodė ir perskaitė R. L. atsiųstus elektroninius laiškus, kuriuose R. L. rašė, jog stengiasi sutvarkyti situaciją banke, kad kreditas gautas I. L. vardu būtų grąžintas (t. 12, b. l. 148-149). AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ pateikė informaciją, kad I. L. kredito pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bankui negrąžino, bankui padaryta 23 335,81 Lt žala (t. 12, b. l. 172). Tokie bylos duomenys patvirtina, kad R. L. rūpinosi kredito suteikimo jo broliui I. L.. Nukentėjusysis patvirtino, kad sutarties sudarymo laikotarpiu laiduotoja įvardinto jo ir R. L. sesuo M. L. nebuvo Lietuvoje, o tai leidžia teigti, kad M. L. nepasirašė AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ skirtoje informacijoje apie laiduotoją (t. 12, b. l. 152). Taigi šiuo atveju turint tikslą suklaidinti bankui buvo pateikta klaidinga informacija apie I. L. kredito laiduotoją. Nukentėjusysis patvirtino, kad banko jam suteikto vartojimo kredito pinigų negavo.

64. Byloje taip pat nustatyta, kad 2007-04-25 AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filiale buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kredito J. V. suteikimo (t. 19, b. l. 47-50). Pagal šią sutartį laiduotojomis buvo Ž. G. ir M. L.. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2007-04-25 vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje Laiduotojas rankraštinį įrašą „Ž. G.“ parašė ir šalia pasirašė, 2007-04-19 informacijoje apie laiduotoją pasirašė, sutarties priedo antrame ir trečiame puslapiuose, dešinėje, apatiniuosius dešiniuosius parašus Ž. G. vardu pasirašė ir ketvirtame puslapyje, po kairėje esančia eilute „Laiduotojas“ pasirašė ne Ž. G. (t. 19, b. l. 40-42). Liudytoja Ž. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad bendradarbės vyras R. L. jai siūlė tapti automobilių serviso direktore, ji nesutiko, tačiau R. L. davė savo pasą ir socialinio draudimo pažymėjimą. Kitą dieną vėl pasakė, kad nesutinka būti direktore, R. L. atidavė jai asmens dokumentus. Liudytoja teigė, jog nėra pasirašiusi jokių paskolų sutarčių. Vėliau sužinojo, jog buvo paimta paskola, ji neva buvo laiduotoja, tačiau R. L. neturi jokių finansinių pretenzijų (t. 36, b .l. 51-56). Liudytojos J. V. (mirusi (duomenys neskelbtini), t. 19, b. l. 5) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 19, b. l. 2-4) buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu (t. 37, b. l. 25-29). Liudytoja J. V. parodė, kad iš R. L. buvo pasiskolinusi pinigų, kurių atiduoti negalėjo. Dėl turimų įsiskolinimų negalėjo pasiskolinti ir kredito įstaigoje. R. L. pasiūlė paskolą gauti AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale, taip pat jis pasisiūlė surasti laiduotojus. R. L. suderino paskolos išdavimą ir ji nuvažiavo į AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą tik pasirašyti sutarties ir jai buvo išduota paskola. Iš gautos paskolos atidavė 15 000 Lt skolą R. L.. Gautos paskolos įmokas sumokėjo tik kelis kartus, vėliau nebemokėjo. AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ pateikė informaciją, kad J. V. 38 000 litų kreditas negalėjo būti suteiktas, nes klientė neatitiko banko „Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklėse“ nurodytų reikalavimų, bankas patyrė 32 283,66 Lt nuostolį (t. 21, b. l. 106-108). Taigi ir šiuo atveju bankas buvo suklaidintas, R. L. pateikė informaciją apie kredito laiduotojas, tačiau byloje nustatyta, kad Ž. G. kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirašė. Jau minėta, kad iš I. L. parodymų matyti, jog minėtoje sutartyje nurodoma laiduotoja – M. L. gyvena ne Lietuvoje ir aktualiu laikotarpiu į Lietuvą atvykusi nebuvo.

65. Bylos duomenimis 2009-03-05 buvo pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią O. D. (O. D.) ir J. J. G. K. paskolino 120 000 litų (t. 13, b. l. 5-7). 2009-03-06 pasirašyta laidavimo sutartis, pagal kurią R. L. laidavo už G. K. paskolą (t. 13, b. l. 8). Nukentėjusioji G. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažinojo R. L., kuris yra vežęs ją į AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą, kur ji gaudavo paskolas, kurių grąžinimui pinigus duodavo R. L.. Šias paskolas imdavo R. P. prašymu. Ji buvo pasiėmusi paskolą pagal kurią buvo įkeistas jos nekilnojamasis turtas. Buvo likę sumokėti 10 000 Lt, kuriuos R. P. pasiūlė padengti ir paimti naują 120 000 litų paskolą, kurios jai (R. P.) reikėjo naujo verslo pradžiai – sodybos pirkimui ir jos renovavimui. Taip pat R. P. sakė, kad R. L. turėdamas pažinčių padės šiame versle. Ji (G. K.) sutiko savo vardu paimti paskolą, manė, kad paskola bus grąžinama. R. L. ją supažindino su J. J., ne kartą vežė į UAB „S.“, kur ji (G. K.) pasirašė 120 000 litų paskolos sutartį, įkeitė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Dalis paskolos sumos buvo pervesta jai (G. K.) į sąskaitą, dalis – grynaisiais. Grynuosius ji iš karto atidavė R. L., o banko sąskaitoje esančius pinigus R. L. nurodymu pervedė jo (R. L.) sutuoktinei. Visus pinigus, kuriuos ji yra gavusi grynaisiais, perdavė R. L.. Iš 120 000 Lt sumos jai teko tik 10 000 Lt, kurie buvo skirti ankstesnės paskolos sugrąžinimui. Kai sužinojo, jog paskola nėra grąžinama, o jos nekilnojamasis turtas yra areštuotas, nei su R. P., nei su R. L. nebegalėjo susiekti (t. 36, b. l. 149-154). Liudytoja J. J. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad į ją kaip UAB „S.“ bendrasavininkę kreipėsi R. L. su G. K.. G. K. reikėjo 120 000 litų paskolos. Dalis šios paskolos būtų skirta padengti ankstesniems įsiskolinimams, kita dalis, kaip teigė G. K., būtų skirta investicijoms. Derybos dėl paskolos vykos ilgai, prašant paskolos tiek R. L., tiek G. K. buvo aktyvūs. Jų santykiai buvo draugiški. Pasirašius paskolos sutartį dalis pinigų G. K. buvo duoti grynaisiais, kita dalis pervesta į banko sąskaitą (t. 37, b. l. 19-21). Iš G. K. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2009-03-16 G. K. A. Š. pervedė 20 500 Lt (t. 13, b. l. 9). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tyrimui pateikto 2009-05-06 kasos pajamų orderio serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „Priimta iš“, po žodžiais „G. K.“ pasirašė R. L.. Ant tyrimui pateiktos 2009-05-06 PVM sąskaitos – faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „prekes gavau“ po žodžiais „G. K.“ pasirašė R. L. (t. 13, b. l. 115, 120-121,). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) bei pakartotiniame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. K. 2009-02-18, 2009-02-27, 2009-03-05, 2009-03-06, 2009-03-16 bei 2009-04-01 sudarydama sutartis ir pasirašydama dokumentus, negalėjo visapusiškai teisingai ir pilnai suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (t. 14, b. l. 3-12, 14-28). Taigi ir 120 000 Lt paskola rūpinosi R. L.. Šiuo atveju G. K. ir R. L. buvo susiję tarpusavio ryšiais, R. L. piktnaudžiaudamas G. K. pasitikėjimu, žinodamas apie sunkią G. K. materialinę būklę bei sveikatos būklę dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, suklaidino dėl ketinimų jos savo vardu paimtą paskolą grąžinti. Šiuo atveju vien tai, kad R. L. pasirašė laidavimo už G. K. paimtą paskolą dokumentą, nepaneigia jo tyčios sukčiauti. R. L. įsipareigojo atsakyti G. K. kreditoriams, jeigu ši neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, tačiau pasirašydama paskolos sutartį G. K. įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl nuteistojo pasirašytas laidavimas buvo skirtas tik dar labiau suklaidinti G. K. parodant neva jis neturi nusikalstamų ketinimų.

66. Ikiteisminio tyrimo metu R. L. pateikė 2010-06-15, 2010-06-21 rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jis kartu su R. P. vykdė veiklą, susijusią su paskolų gavimu UAB „T.“, UAB „M.“, UAB „As.“, UAB „A.“, UAB „M.“, UAB „S.“ vardu, klastojo buhalterinius dokumentus bei laidavimo sutartis. Ant UAB „T.“ vekselio skenerio pagalba buvo suklastoti šios bendrovės akcininkų parašai. Taip pat R. L. nurodė, kad buvo klastojami dokumentai, kurių pagrindu buvo imamai kreditai (t. 24, b. l. 4-7). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R. L. paneigė tokius savo paaiškinimus. Pagal teismų praktiką, įrodymu negali būti laikomi raštai, gauti kaip įtariamojo ar kaltinamojo apklausos protokolo pakaitalas, BPK normos numato, kad pareigūnai traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens paaiškinimus gali gauti atlikdami tokio asmens apklausas BPK nustatyta tvarka. Įstatymų nenumatytu būdu gauti prisipažinimai negali turėti aukštesnės įrodomosios vertės už BPK nustatyta tvarka užfiksuotus parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-699/2017). Taigi R. L. rašytiniai paaiškinimai dėl nusikalstamų veikų aplinkybių nelaikytini savarankišku įrodymu, tačiau priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistojo gynėjas, R. L. kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, pirmiau aptarti liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymai, specialisto išvados.

67. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą (AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko) turtą – pinigines lėšas (pagal sudarytus sandorius), kurios AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, AB „(duomenys neskelbtini)“ bankui pervedus į UAB „R.“, UAB „A.“, UAB „T.“, UAB „As.“, UAB „S.“, UAB „M.“, I. L., B. G., J. V. sąskaitas, banke buvo išgrynintos arba pervestas į kitų R. L. kontroliuojamų bendrovių sąskaitas, nuteistasis R. L. gautų pinigų negrąžino. Taip pat R. L. savo ir kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą (G. K.) turtą – pinigines lėšas, gautų pinigų taip pat negrąžino. Pažymėtina, kad R. L. suklaidintiems asmenims, pasirašant AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, AB „(duomenys neskelbtini)“ banke sutartis, paprastuosius vekselius, laidavimo dokumentus, nuteistasis R. L., kuris neoficialiai kontroliavo paminėtas bendroves, klastojo bendrovių dokumentus bei duomenis apie laidavimą, klaidino banką ir tai lėmė, kad šis perleido UAB „R.“, UAB „A.“, UAB „T.“, UAB „As.“, UAB „S.“, UAB „M.“, I. L., B. G., J. V. savo turtą, o vėliau klaidinimo būdu bendrovės bei fiziniai asmenys pinigines lėšas perdavė R. L.. Taip pat R. L. pasinaudojus sunkia G. K. finansine padėtimi, piktnaudžiaujant jos pasitikėjimu, ši perleido R. L. savo turtą – pinigines lėšas. Šiuo atveju svetimas turtas įgytas panaudojant apgaulę. R. L. suklaidinti asmenys AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, AB „(duomenys neskelbtini)“ bankui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendrovių finansinę, turtinę padėtį, nebuvo pateikta informacija apie tai, kad bendrovės neturi resursų atsiskaityti. Sprendžiant nuteistojo veikos kvalifikavimo klausimą reikšmingos aplinkybės yra tai, kad laidavimas, įkeitimas, vekseliai buvo reikalingi ne tam, kad sukurtų juose numatytas abipuses teises ir pareigas, o kad šių sandorių dėka, t. y. esant formaliam pagrindui, būtų įgyvendintas tikslas neteisėtai įgyti svetimą turtą ir jo negrąžinti, nuteistojo R. L. tyčia buvo susiformavus dar iki kreditų ir paskolų gavimo. Iš BK 182 straipsnyje nurodytų veikos požymių matyti, kad sukčiavimas yra ir tais atvejais, kai kaltininkas įgyja svetimą turtą kitų naudai, o tai, kaip jis (ar kitas asmuo, kurio naudai turtas įgyjamas) panaudoja neteisėtai įgytą turtą, baudžiamajai atsakomybei pagal šį BK straipsnį reikšmės neturi. Sukčiavimas laikomas baigtu, kai turto savininkas perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti, juo disponuoti. Nagrinėjamoje byloje R. L. veika atitinka sukčiavimo sudėtį sudarančius požymius, ji buvo baigta, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai R. L. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

68. Pirmiau minėtais liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad paskolų gavimu juridinių ir fizinių asmenų vardu išimtinai rūpinosi nuteistasis R. L., bendrovių akcininkai neigė pasirašę akcininkų susirinkimų protokolus dėl kreipimosi į kredito įstaigas dėl paskolų išdavimo, o taip pat pasirašę vekselius, ar pasirašę kaip laiduotojai. Specialistų išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2006-09-20 įvykusio visuotinio UAB „T.“ akcininkų susirinkimo protokole prie užrašo „V. T.“ ir prie užrašo „J. G.“ esantys parašai nėra pasirašyti rašymo priemone, o yra techniškai padirbti – nukopijuoti (nuskenuoti) ir išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu (spausdintuvu ar/ir kopijavimo aparatu), 2006-09-28 paprastajame vekselyje (UAB „T.“ dėl 150 000 litų kredito gavimo) skiltyje „Laiduota“ po užrašais „V. T. a.k. (duomenys neskelbtini) ir „J. G. a.k. (duomenys neskelbtini) esantys parašai nėra pasirašyti rašymo priemone, o yra techniškai padirbti – nukopijuoti (nuskenuoti) ir išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu (spausdintuvu ar/ir kopijavimo aparatu) (t. 1, b. l. 188-190, 195-198). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2005-12-05 UAB „R.“ vienintelio akcininko sprendimo Nr. 2 ir 2007-02-21 UAB „R.“ vienintelio akcininko sprendimo Nr. 12 – kopijose yra nukopijuotas tas pats parašas (t. 11, b. l. 77-78). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad laidavimo sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 laiduotojų E. S. ir D. K. parašai nėra parašyti, o išspausdinti spalviniu rašaliniu aparatu (t. 6, b. l. 187-189). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „S.“ 2007-10-03 vienintelio akcininko sprendimą A. Š. parašas nėra parašytas rašymo priemone, o nuskenuotas, įterptas į dokumentą ir išspausdintas spalviniu rašaliniu aparatu, t. y. UAB „S.“ 2007-10-03 vienintelio akcininko sprendimas yra pagamintas montažo būdu (t. 12, b. l. 109-111). Visi pirmiau paminėti bylos duomenys patvirtina, kad netikrus dokumentus pagamino būtent R. L.. Byloje nustatyta ir tai, jog R. L. pagamintų netikrų dokumentų pagrindu apgaule R. L. naudai buvo įgytas didelės vertės svetimas turtas, todėl R. L. padarytos nusikalstamos veikos atitinka nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, sudėtį. BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis materiali, todėl būtina nustatyti ir nusikalstamos veikos padarinius – didelę žalą ir priežastinį ryšį tarp padarinių. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo įstatyme numatytų padarinių – didelės žalos atsiradimo. Šioje byloje R. L. siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą pagamino netikrus dokumentus, juose nurodė objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, juos pateikė kredito įstaigoms AB (duomenys neskelbtini) bankas bei AB (duomenys neskelbtini) bankui, ko pasėkoje bankai išdavė paskolas ir kreditus. Iš skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių matyti, kad R. L. tyčia buvo nukreipta į svetimo didelės vertės turto pasisavinimą (BK 182 straipsnio 2 dalis), o jo veiksmai pagaminant netikrus dokumentus ir juos panaudojant buvo tik priemonė pirmiau minėtam tikslui pasiekti. Pagal teismų praktiką, jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio ir 300 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų nusikalstamų veikų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).

69. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis suėjo 2016 m. kovo 7 d., todėl apkaltinamasis nuosprendis R. L. negalėjo būti priimtas.

70. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-546-449/2016, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir civilinio ieškovo atstovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla R. L. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dešimt nusikalstamų veikų) nutraukta, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, šią nutartį panaikino ir priėmė naują sprendimą – kaltinamojo R. L. gynėjo prašymą nutraukti baudžiamąją bylą R. L. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams atmetė, baudžiamąją bylą kaltinant R. L. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį perdavė toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui teisiamajame posėdyje. Lietuvos apeliacinis teismas šioje nutartyje konstatavo, jog nors paskutinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, R. L. buvo kaltinamas padaręs 2008 m. kovo 7 d., tačiau R. L. buvo pareikšti kaltinimai ir dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje (trylika nusikalstamų veikų) bei 233 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) numatytų nusikalstamų veikų padarymo, o viena iš jų buvo padaryta 2011 m. gruodžio 12 d., todėl senaties terminas dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų pasibaigs 2019 m. gruodžio 12 d. (t. 35, b. l. 171-186). Vilniaus apygardos teismas apkaltinamąjį nuosprendį R. L. priėmė 2018 m. liepos 31 d., todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų nebuvo suėjės.

71. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad L. L. nusikalstamas veikas (apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą (UAB „R.“) turtą (du nusikalstamos veikos epizodai), apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą (UAB „A.“) turtą, apgaule savo bei kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą (G. K.) turtą) padarė veikdamas bendrininkų grupe su R. P.. Bylos duomenimis R. P. (duomenys neskelbtini) mirė (t. 23, b. l. 11). Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis tikslinamas nurodant, kad minėtas nusikalstamas veikas R. L. padarė veikdamas bendrininkų grupe su R. P., mirusia (duomenys neskelbtini).

72. Taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendis tikslinamas dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje – netikro dokumento pagaminimo laiko, t. y. 2005-12-05 UAB „R.“ vienintelio akcininko sprendimo Nr. 2, kuris pagal byloje nustatytas aplinkybes buvo pagamintas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nensutaytu laikau, tačiau ne vėliau kaip 2005-12-01; netikro dokumento UAB „S.“ 2007-10-03 vienintelio akcininko sprendimo, kuris pagal byloje nustatytas aplinkybes buvo pagamintas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nensutaytu laikau, tačiau ne vėliau kaip 2007-10-03. Bylos duomenimis nustatyta, kad „UAB „R.“ 2005-12-05 vienintelio akcininko sprendimas Nr. 2“ AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialui buvo pateiktas 2005 m. gruodžio 1 d., todėl darytina išvada, kad R. L. nusikalstami veiksmai buvo padaryti ne vėliau nei minėtas pagamintas netikras dokumentas buvo realizuotas. Bylos duomenimis UAB „S.“ 2007-10-03 vienintelio akcininko sprendimas AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialui buvo pateiktas 2007 m. spalio 3 d., todėl darytina išvada, kad R. L. nusikalstami veiksmai buvo padaryti ne vėliau nei šis pagamintas netikras dokumentas buvo realizuotas.

Dėl BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

73. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 233 straipsnį kvalifikuojamas ne tik prievartinis poveikis proceso dalyviui, kad šis duotų melagingus parodymus, bet ir neprievartinės jo formos, pvz., duodant atitinkamus nurodymus, įtikinėjant, prašant, siūlant pinigų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2008, Nr. 2K-410-693/2015 ir kt.). Šiame straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2013, Nr. 2K-348-303/2015 ir kt.).

74. Nuteistasis R. L. neigė daręs poveikį liudytojai A. U.. Teisiamajame posėdyje parodė, kad negalėjo įtakoti A. U. parodymų, nes apie tai, kad ji buvo apklausta sužinojo tik paskambinus pačiai A. U.. Be to, jis neturėjo tikslo prašyti jos atiduoti UAB „As.“ dokumentus, nes jis tuos dokumentus pats jai atvežė ir jeigu būtų norėjęs sunaikinti, jų tiesiog būtų nevežęs A. U.. Nuteistasis neneigė, jog kalbėjo su A. U., tačiau pati A. U. duodama parodymus nepatvirtino, kad jis (R. L.) darė jai poveikį (t. 37, b. l. 112-117).

75. Liudytoja A. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. L. ją įdarbino UAB „As.“ direktore, ji tik pasirašinėdavo dokumentus, realiai direktorės funkcijų neatliko, negaudavo ir atlyginimo. Iki šiol ji turi šios įmonės buhalterinius dokumentus. Tuo metu kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, R. L. prašė grąžinti UAB „As.“ dokumentus, tačiau tuo metu jie jau buvo pas tyrėją. Su R. L. kalbėjo ir apie tai, kokius parodymus ji turėtų duoti tyrimo metu. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 10, b. l. 157-159, 160-161,163-164) apie tai, kad R. L. jai liepė nevykti į apklausas, neduoti parodymų, nerodyti UAB „As.“ dokumentų, sakyti, jog persikraustant dokumentai buvo pamesti. Dokumentus ir bendrovės antspaudą R. L. norėjo pasiimti, nes norėjo juos sunaikinti. Taip pat R. L. pasakė, jog ją (A. U.) turi kviesti į apklausą tyrėja O. J., taip pat nurodė sakyti, jog visus UAB „S.“ gautos paskolos pinigus ji pasiėmė pati ir juos išleido savo reikmėms, kad apie jį (R. L.) nieko neminėtų, sakytų, kad jo nepažįsta (t. 36, b .l. 51-56). Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta 2011-06-02, 2011-12-15, 2012-11-13. Liudytojos A. U. parodymai šiuo atveju yra esminis įrodymų šaltinis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo liudytojos A. U. parodymus vertinti kaip nepatikimus. Iš liudytojos parodymų matyti, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą ji bendravo su R. L., šios aplinkybės neneigia ir nuteistasis. Nors nuteistasis teigė, kad su A. U. kalbėjo po jos apklausos, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja buvo apklausta tris kartus ir patvirtino, jog nuteistasis siekė įtakoti jos parodymų turinį. Apeliantas deklaratyviai teigia, kad aplinkybės, jog R. L. 2010 m. turėjo UAB „As.“ dokumentus ir galėjo juos sunaikinti, todėl jam nebuvo poreikio su tokiu reikalavimu kreiptis į liudytoją. Akivaizdu, kad R. L. gresiant baudžiamajai atsakomybei už padarytas nusikalstamas veikas, jis turėjo tikslą paveikti liudytoją, kuriai buvo perdavęs UAB „As.“ dokumentus ir kuriai galėjo būti žinomos su jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis susijusios ir jį kaltinančios aplinkybės. Nurodydamas liudytojai, ką ji apklausiama turi sakyti - jog UAB „As.“ dokumentai yra pamesti, jog visus paskolos pinigus paėmė ji, R. L. tai darė sąmoningai – veikė tiesiogine tyčia, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BPK 233 straipsnio 1 dalį.

Dėl V. K. inkriminuotos BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

76. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. K. baudžiamoji byla pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu teismas konstatavo, jog V. K. aplaidžiai vykdė AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo valdytojo pareigas priimdamas sprendimus dėl paskolų ir kreditų suteikimo, šiuos klausimus sprendė skubotai, formaliai, nesigilindamas į kiekvieno atvejo aplinkybes ir dėl to padarė didelę žalą AB „(duomenys neskelbtini) bankas“. Taip pat teismas konstatavo, jog V. K. veiksmuose nustatyta neatsargi kaltės forma. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, V. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, atlikto įrodymų tyrimo rezultatus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių buvimo AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo valdytojo V. K. veiksmuose pagal 2005 m. gruodžio 14 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išduodant 180 000 Lt kreditą UAB „R.“ bei pagal 2007 m. vasario 23 d. susitarimą Nr. 1 padidiant UAB „R.“ kredito sumą nuo 180 000 Lt iki 300 000 Lt.

77. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, vykdant teismo įpareigojimą, buvo pateikti civilinio ieškovo bankrutuojančios AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ papildomi dokumentai - Įmonių pateikiamų ataskaitų pavyzdinės formos. Priedas B; Kliento kreditabilumo analizės forma. Priedas C; AB (duomenys neskelbtini) bankas. Kredito vadovas. D2 Paskolų vertinimo taisyklių priedas „Paskolų užtikrinimo priemonių apdraudimo koeficientų nustatymo procedūros; AB (duomenys neskelbtini) bankas sprendimai dėl kreditų limitų patvirtinimo; AB (duomenys neskelbtini) bankas Kredito vadovas; AB (duomenys neskelbtini) bankas Rizikos vadovas; Įkeičiamo (įkeisto) turto vertinimo, draudimo ir kontrolės tvarka; A-2.0 Kreditinės veiklos organizavimo principai. Priedas C. AB (duomenys neskelbtini) banko Filialų paskolų komitetų nuostatai; AB (duomenys neskelbtini) bankas Kreditavimo politika; AB (duomenys neskelbtini) bankas Kreditavimo limitai ir patvirtinimas; AB (duomenys neskelbtini) bankas banko darbuotojų teisės pasirašyti dokumentus; AB (duomenys neskelbtini) bankas Paskolų vertinimo taisyklės; AB (duomenys neskelbtini) bankas Finansinės būklės įvertinimas ir kreditabilumo nustatymas; AB (duomenys neskelbtini) bankas Kreditinio įsipareigojimo (kliento) bylos struktūra ir bylos dokumentų saugojimas; AB (duomenys neskelbtini) bankas VIP paslaugų teikimo tvarka; AB (duomenys neskelbtini) bankas Kliento tapatybės nustatymo tvarka; AB (duomenys neskelbtini) bankas Dokumentų rengimo (raštvedybos) taisyklės (t. 39, b. l. 189). Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi, siekdamas objektyviai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą, paskyrė teismo bankininkystės ekspertizę, užduodant klausimą, ar išduodant kaltinamajame akte nurodytus kreditus buvo laikomasi norminių teisės aktų, tarp jų ir AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ tvarkų, reikalavimų (t. 41, b. l. 152-187). Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas atlikęs tyrimą teismui pateikė ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialas suteikiant 180 000 litų (52 131,60 eurų) kreditą UAB „R.“ pagal 2005 m. gruodžio 14 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)bei pagal 2007 m. vasario 23 d. susitarimą Nr. l padidinus kreditą iki 300 000 litų (86 886 eurų) nesilaikė šių norminių aktų, banko taisyklių ir paskolos sutarties sąlygų reikalavimų: Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (1999-03-16 įstatymo Nr. VIII-1087 redakcija) 77 straipsnio, nes 2005 m. gruodžio 14 d. UAB „R.“ paprastasis vekselis 180 000 litų sumai nepasirašytas vieno iš davėjo - bendrovės buhalterės; jeigu banko darbuotojai neatliko bendrovės įkeistų prekių atsargų faktinio patikrinimo ir nesurašė jų patikrinimo aktų - nesilaikė AB „(duomenys neskelbtini) banko“ valdybos 2000-12-08 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Įkeičiamo (Įkeisto) turto vertinimo, draudimo ir kontrolės tvarkos 7.4.2.3 ir 7.4.2.4 punktų nuostatų; 2005 m. gruodžio 14 d. kredito sutarties Nr.(duomenys neskelbtini)10 punkto - jeigu neišreikalavo įkeistų bankui prekių atsargų draudimo polisų bei 11 punkto - jeigu neišreikalavo finansinės atskaitomybės formų su VMI žymomis. Jeigu, suteikiant 180 000 Lt paskolą pagal 2005 m. gruodžio 14 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau pagal 2007 m. vasario 23 d. susitarimą Nr. l kredito sumą padidinant nuo 180 000 litų iki 300 000 litų, prekių atsargos 453 837 litų sumai, priklausančios UAB „R.“, buvo įkeistos, tai laikoma, kad paskola yra apdrausta. Kadangi ekspertiniam tyrimui nebuvo pateikta UAB „R.“ paskolos byla, ekspertas neturėjo galimybės nustatyti: ar išduodant kreditą ir vėliau jį padidinant buvo pateikti visi reikalaujami paskolai gauti dokumentai; ar paskola išmokėta laikantis norminių teisės aktų ir sutarties sąlygų reikalavimų. Ekspertiniam tyrimui nepateikti ir AB „(duomenys neskelbtini) banko“ (duomenys neskelbtini) filialo paskolų komiteto sprendimai dėl paskolų suteikimo UAB „R.“, todėl ekspertas neturėjo galimybės nustatyti, ar pasirašant paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) filialo valdytojas V. K. viršijo jam suteiktų paskolų suteikimo limitus. Taip pat ekspertas neturėjo galimybės nustatyti, ar UAB „R.“ pagal paskirtį panaudojo gautą 300 000 litų kreditą pagal 2005 m. gruodžio 14 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2007 m. vasario 23 d. susitarimą Nr. 1, nes ekspertiniam tyrimui nebuvo pateikti UAB „R.“ paskolos panaudojimo dokumentai (t. 42, b. l. 2-35). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas J. V. patvirtino ekspertizės akto išvadas (t. 42, b. l. 205-211).

78. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, prokuroras pateikė prašymą patikslinti kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų aplinkybes, nurodant, kad V. K., iššvaistė didelės vertės svetimą jam patikėtą turtą, o būtent: jam, einant valdytojo pareigas AB „(duomenys neskelbtini) bankas” (duomenys neskelbtini) filiale, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, bei veikiant kartu su AB „(duomenys neskelbtini) bankas” (duomenys neskelbtini) filialo valdytojo pavaduotoja J. K., 2005-12-01 UAB „R.” direktorei M. K.-V. kartu su R. L. ir R. P. atvykus į AB „(duomenys neskelbtini) bankas”, (duomenys neskelbtini) filialą, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, ir, jam bei jo pavaduotojai J. K., pateikus prašymą UAB „R.” apyvartinėms lėšoms suteikti 180 000 litų kreditą ir pagamintą, netikrą dokumentą - UAB „R.” 2005-12-05 vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2” (kuris pagal jame nurodytą 2005-12-05 datą neatitiko tikrovės), M. K.-V., esant suklydimo įtakoje, pasirašius 2005-12-01 prašymą 180 000 Lt kreditui gauti bei vekselį 180 000 Lt sumai, jis kartu su J. K., neįsitikindamas pateiktų dokumentų bei juos pasirašiusių asmenų parašų tikrumu, nedalyvaujat prašyme nurodytiems visiems asmenims, o būtent - prašyme dėl kredito pasirašiusiai UAB „R.” finansininkei A. N., taip pat nesant vieno iš vekselio davėjų A. N. parašo 2005-12-14 paprastajame vekselyje 180 000 Lt sumai, nereikalaudamas, kad minėti dokumentai butų pasirašyti banko darbuotojų akivaizdoje, pažeisdamas AB „(duomenys neskelbtini) bankas” nustatytus reikalavimus ir taisykles, AB (duomenys neskelbtini) banko administracijos vadovo 2005-05-13 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą „Kliento tapatybės nustatymo tvarką”, kurios 3.1 p. numatyta, kad vykdytojai privalo nustatyti kliento tapatybę dalyvaujant pačiam klientui ar jo atstovui prieš atidarydami sąskaitas, priimdami indėlius, teikdami vertybių saugojimo paslaugas ar sudarydami kitas sutartis su klientu, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (1999-03-16 redakcija) 77 straipsnį, kuriame numatyta, kad paprastajame vekselyje turi būti išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas, šiuos dokumentus priėmė bei, netinkamai įvertinęs kredito riziką, t. y. skolininko galimybę grąžinti kreditą, pažeisdamas 2002-09-20 patvirtintus „Kreditavimo limitus ir patvirtinimą”, kurių 1 punktas numato, kad <...> darbuotojai ir banko organai, priimdami sprendimus, privalo laikytis įstatymų, Banko taisyklių ir kitų norminių aktų <...> logiškumo ir apdairumo, neviršyti Bankui priimtinos rizikos ir kompetencijos <...>, 2000-08-24 AB „(duomenys neskelbtini) bankas” valdybos patvirtintą „Finansinės būklės įvertinimą ir kreditabilumo nustatymą”, kurio 4.3 skyrius numato, kad įmonių kreditabilumo įvertinimui AB (duomenys neskelbtini) bankas naudoja <...> rodiklius: veiklos (verslo) plano įvertinimas; pramonės šakos perspektyvos, konkurencinės aplinkos ir vadovų kvalifikacijos bei profesionalumo įvertinimas. <...> šiuos rodiklius, kurie vadinami „kokybiniais”, turi įvertinti kreditavimo specialistas, kuris analizuoja įmonės pateiktus dokumentus bei tiesiogiai bendrauja su klientu; 4.3.1. skyrių „Kokybinių rodyklių įvertinimas” kurio 4.3.3.1. poskyryje numatyta, kad <...> pagrindinė sąlyga, vertinant veiklos (verslo) planą, yra jo realumas, gyvybingumas. Kiekviena konkreti verslo plano finansinių paskaičiavimų dalis turi būti logiškai pagrįsta, paremta tyrimo duomenimis, aiškia strategija, informacijos patikimumu <...>, 4.3.1.2. poskyryje numatyta, kad <...> vertinant vadovus reikia atsižvelgti į jų išsilavinimą, kompetenciją bei profesinę patirtį, atsakingumą <...>, minėtų priimtų dokumentų pagrindu kartu su J. K., pagal 2005-12-14 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai UAB „R.” apyvartinėms lėšoms suteikė 180 000 Lt kreditą. Tokiu būdu V. K. savo veiksmais neteisėtai (kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) ir neatlygintinai, (kreditas nebuvo grąžintas) tyčia perleido didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini) bankas” turtą trečiajam asmeniui ( UAB „R.”), šiais savo veiksmais padarydamas AB „(duomenys neskelbtini) Bankas” 180 000 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje (2005-06-23 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

80. Pagal teismų praktiką, apeliacinio skundo nepadavęs prokuroras turi teisę teikti apeliacinės instancijos teismui rašytinį prašymą dėl kaltinimo esminių faktinių aplinkybių ar veikos kvalifikavimo pakeitimo, jei tai nesunkina nuteistojo teisinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017). Šiuo atveju prokuroro pateiktame prašyme pakeisti kaltinime nurodytų veikų aplinkybes nurodyti patikslinti pažeisti AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ nustatyti reikalavimai ir taisyklės - AB (duomenys neskelbtini) banko administracijos vadovo 2005-05-13 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta „Kliento tapatybės nustatymo tvarka”, jos 3.1 punktas; 2006- 06-14 patvirtintas „Kreditavimo limitai ir patvirtinimas”, jų 1 punktas; 2000-08-24 AB „(duomenys neskelbtini) bankas” valdybos patvirtintas „Finansinės būklės įvertinimas ir kreditabilumo nustatymas”- 4.3 skyrius, 4.3.1. skyrius „Kokybinių rodyklių įvertinimas”, jo 4.3.3.1. bei 4.3.1.2. poskyriai, bei Lietuvos Respublikos paprastųjų ir įsakomųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio nuostatos.

81. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnį kyla asmeniui, kuris tyčia ar dėl neatsargumo iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą (turtinę teisę). Teismų praktikoje turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2012, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-369-303/2017 ir kt.). Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už šį turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, Nr. 2K-234-699/2017 ir kt.). Turto iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-302-489/2017 ir kt.).

83. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. K. išduodant kreditą (kredito linijos forma) bei padidinant kredito sumą UAB „R.“ ėjo AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo valdytojo pareigas ir šių pareigų pagrindu priėmė sprendimus dėl kredito linijos suteikimo bei kredito sumos padidinimo.

85. Šioje byloje R. L. pripažintas kaltu apgaule savo naudai įgijęs didelės vertės svetimą turtą ir savo veiksmais AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ padaręs 300 000 Lt (180 000 Lt+ 120 000 Lt) turtinę žala. Taigi asmuo, kuris suklaidino M. K.-V., pasirašiusią 2005 m. gruodžio 14 d. kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007 m. vasario 23 d. susitarimą Nr. 1 prie 2005 m. gruodžio 14 d. kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), suklaidino ir AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) V. K. dėl UAB „R.“ ketinimų ir galimybių vykdyti turtines prievoles, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už sukčiavimą. Tai leidžia teigti, kad pirmiau minėtos kredito linijos suteikimą ir vėlesnį jos padidinimą iš dalies lėmė ir nuteistojo R. L. klaidinantis poveikis. Be to, ir UAB „R.“ vadovė suklydimo įtakoje pasirašė kredito suteikimo dokumentus bei vekselį. Byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, kad AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ filialo valdytojas V. K. būtų veikęs kartu su nuteistuoju R. L.. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad turto iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-518/2014, Nr. 2K-302-489/2017). Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad V. K. veikė piktavališkai prieš AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo interesus, todėl nėra pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti kaip AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo turto iššvaistymą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad V. K. veiksmuose nebuvo nustatyti visi turto iššvaistymo nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Todėl V. K. dėl BK 184 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos išteisinamas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

86. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. K. baudžiamoji byla pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo valdytojo pavaduotoja J. K. aplaidžiai vykdė savo pareigas priimdama sprendimus dėl paskolų ir kreditų suteikimo, šiuos klausimus sprendė skubotai, formaliai, nesigilindama į kiekvieno atvejo aplinkybes ir dėl to padarė didelę žalą AB „(duomenys neskelbtini) bankas“. Teismas padarė išvadą, jog J. K. veiksmuose nustatyta neatsargi kaltės forma dėl neatsargumo. J. K., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, jog iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, kokie J. K. veiksmai buvo neteisėti. Gynėjo vertinimu, nuosprendis šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl padarytų esminių BPK pažeidimų (BPK 20 straipsnis, BPK 305 straipsnis), todėl turi būti panaikintas. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei neteisėtai ir nepagrįstai pripažino J. K. padarius nusikaltimą, nustatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

87. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, šioje byloje pagrįstai nustatyta, kad J. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje požymiai.

100. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme J. K., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, perskaitė savo parodymus išdėstytus raštu, kuriuose nurodė, kad R. P. nepažįsta, su R. L. susipažino, kai šis kreipėsi dėl paskolos UAB „M.“. Visos bendrovės – UAB „R.“, UAB „A.“, UAB „T.“, UAB „As.“, UAB „S.“, UAB „M.“, o taip pat fiziniai asmenys - I. L., J. V., B. G. pateikė reikalaujamus dokumentus - prašymą, kuriame nurodyta paskolos paskirtis, grąžinimo terminai, siūlomas įkeisti turtas (su nepriklausomo turto vertintojo vertinimu). Turto vertinimas buvo atliekamas nepriklausomų turto vertintojų pagal Banko patvirtintą priimtinų turto vertintojų sąrašą. Taip pat įmonės finansinius dokumentus (praėjusių ir einamųjų metų balansą, pelno/nuostolio ataskaitą, patvirtintus VMI padalinio atstovo antspaudu ir parašu, taip pat siūlomo įkeisti turto draudimo polisą AB (duomenys neskelbtini) banko naudai. Dokumentus pateikdavo su originaliu parašu ir įmonės antspaudu. Įkeičiamas turtas buvo apžiūrimas vietoje. Į nekilnojamo turto apžiūras vykdavo filialo valdytojas, kartais vykdavo ir ji (J. K.). Nekilnojamas turtas buvo apžiūrimas prieš priimant sprendimą suteikti paskolą. Prieš priimant sprendimą suteikti paskolą, o taip pat kiekvieną ketvirtį įkeičiamas kilnojamasis turtas buvo apžiūrimas ir vertė sutikrinama su įmonės balansu ir pateiktais sąrašais. Banko specialistai pagal Kredito vadovą bei naudojant Banko finansinės būklės skaičiavimo programą, įvertinę įmonių finansinę būklę, taip pat siūlomo įkeisti turto rinkos ir likvidacinę vertę, pateikė siūlymą filialo paskolų komitetui suteikti paskolą. Atsižvelgdamas į tai banko filialo paskolų komitetas priėmė sprendimus suteikti prašomas paskolas. Bendrovių atstovai bei fiziniai asmenys pasirašė paskolų sutartis, pas notarą buvo pasirašomi įkeitimo lakštai. Fiziniai asmenys pateikė pažymas iš darbovietės apie gaunamas pajamas, informaciją apie laiduotojus. Visos paskolos buvo stebimos, nustačius įsipareigojimų nevykdymą paskolų sutartys buvo nutrauktos ir kreiptasi dėl skolų išieškojimo (t. 37, b. l. 129-136, 137). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorui pateikus prašymą patikslinti kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų aplinkybes J. K., dėl kurios baudžiamoji byla nutraukta, nurodė, kad nesutinka su prokuroro prašymu patikslinti kaltinime nurodytų veikų aplinkybes. Paaiškino, kad banko klientai pateikdavo visus reikiamus dokumentus. UAB ,,R.“ atsargos, kurios įkeistos pagal kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo patikrintos kartu su filialo valdytoju bei dalyvaujant UAB ,,R.“ finansininkei A. N.. Patikrinimo dieną atsargų kaina buvo 361 550, 80 Lt. Taip pat atsargos buvo tikrinamos kiekvieną ketvirtį, įmonė pateikdavo ketvirtinius balansus. Buvo pateiktas paprastasis vekselis 180 000,00 Lt sumai, laiduotoja UAB ,,R.“ direktorė M. K.-V.. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą bendrovės vyriausias buhalteris (buhalteris), ar apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir atskaitomybės pateikimą laiku, todėl buhalterė neprivalėjo pasirašyti vekselio. UAB ,,R.“ padidinant kredito liniją iki 300 000 Lt vadybininkas R. R. išsireikalavo visus dokumentus, atliko kreditingumo analizę. Papildomu įkeitimo lakštu buvo įkeistos atsargos bei pasirašytas direktorės vekselis 300 000 Lt sumai. Visi UAB ,,R.“ paskolos dokumentai buvo perduoti Probleminių aktyvų departamentui. Išduodant 140 000 Lt paskolą UAB ,,A.“, kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas turtas: esamos lėšos ir būsimos įplaukos į kredito gavėjo banko sąskaitą banke; vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal turto vertinimo pažymą įvertintas 177 000 Lt, ir padraustas UAB „If draudime; išduotas paprastasis vekselis, pasirašytas įmonės direktoriaus O. K.. Visi reikalaujami bendrovės dokumentai, taip pat ir filialo paskolų komiteto sprendimas suteikti paskolą, įmonės finansiniai dokumentai su VMI žyma buvo UAB ,,A.“ paskolos byloje ir perduoti Probleminių aktyvų departamentui. UAB ,,T.“ užtikrindami 150 000 Lt paskolą įkeitė už kredito lėšas perkamą odontologinę įrangą 272 310 Lt sumai, taip pat esamas lėšas ir būsimas įplaukas į sąskaitą banke bei pateikė paprastąjį vekselį 150 000 Lt sumai. Įranga buvo apžiūrėta banko filialo valdytojo. Paskolų komiteto sprendimas, įmonės dokumentai, įmonės finansiniai dokumentai buvo UAB ,,T.“ paskolos byloje ir visa byla buvo perduota Probleminių aktyvų departamentui. Suteikiant vartojimo paskolas I. L., J. V. ir B. G. buvo atliktos kreditingumo analizės, bankui buvo pateikti visi dokumentai. I. L., J. V. ir B. G. paskolos bylos perduotos Probleminių aktyvų departamentui. Suteikiant UAB ,,As.“ kredito liniją 440 000 Lt sumai apyvartinėms lėšoms buvo įkeistas turtas - esamos lėšos ir būsimos įplaukos į kredito gavėjo banko sąskaitą banke, prekių atsargos, priklausančios UAB ,,As.“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurių balansinė vertė sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti mažesnė nei 700 000 Lt. Turto vertės preliminaraus nustatymo pažymoje nurodyta, kad turto rinkos vertė 800 000 Lt, likvidacinė vertė 520 000 Lt. Taip pat buvo pateiktas paprastasis vekselis, išduotas įmonės direktorės D. K.. UAB ,,As.“ dokumentai, filialo paskolų komiteto sprendimai, kreditingumo analizė, atsargų patikrinimo sąrašai, kuriuos atliko filialo darbuotojai, tiek valdytojas, tiek vadybininkas, tiek ji (J. K.), buvo kredito byloje, kuri buvo tinkamai sukomplektuota ir perduota Probleminių aktyvų departamentui. Suteikiant 490 000 Lt paskolą UAB ,,S.“ buvo įkeistas turtas - esamos lėšos ir būsimos įplaukos į kredito gavėjo banko sąskaitą banke; butas, priklausantis B. L., esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio rinkos vertė 731 000 Lt. Visi UAB ,,S.“ dokumentai, filialo paskolų komiteto sprendimai, kreditingumo analizės dokumentai kredito byloje buvo ir jie buvo perduoti Probleminių aktyvų departamentui. UAB ,,M.“ kreipėsi į banką dėl 290 000 Lt kredito gavimo, tačiau buvo suteiktas 150 000 Lt kreditas. Kreditas buvo apdraustas nekilnojamuoju turtu, kurio rinkos vertė buvo 190 000 Lt, o likvidacinė vertė 130 000 Lt. UAB ,,M.“ buvo suteikta 130 000 Lt paskola, kuriai pagal filialo paskolų komiteto protokolą, buvo numatytos užtikrinimo priemonės: esančios lėšos ir būsimos įplaukos į kredito gavėjo banko sąskaitą banke; prekių atsargos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įkeitimo lakšte nurodoma, kad įkeičiamo turto vertė šalių susitarimu yra 325 945 Lt, taip pateiktas atsargų draudimas šiai sumai. Visi UAB ,,M.“ dokumentai, filialo paskolų komiteto sprendimai, kreditingumo analizės dokumentai, atsargų sutikrinimo aktai buvo kredito byloje ir jie perduoti Probleminių aktyvų departamentui. Įmonių finansinės būklės įvertinimui, taip pat ir fiziniams asmenims išduodant vartojimo paskolas jų kreditingumo būklei nustatyti buvo naudojama banko kredito programa. Paskolos buvo išduodamos tik esant pirmai ir antrai kreditingumo grupei. J. K. patvirtino, kad jai buvo žinoma ,,Įkeičiamo turto, įkeisto turto vertinimo draudimo ir kontrolės tvarka“, ,,Fizinių asmenų kreditingumo ir kreditavimo apimčių nustatymo tvarka“, ,,Kredito fiziniams asmenims suteikimo taisyklės“. Kokybinius rodiklius vertindavo vadybininkas R. R., o taip pat ir ji (J. K.). Dažniausiai paskolos buvo suteikiamos apyvartinėms lėšoms, ne investiciniams projektams. Išduodant paskolas bendrovėms buvo vertinama vadovo kompetencija, tačiau ši aplinkybė nesudarė pagrindinio rodiklio dydžio. Sprendimus dėl paskolų išdavimo priimdavo Paskolų komitetas, jam buvo pateikiami tiek kokybiniai, tiek kiekybiniai rodikliai. Šiuos rodiklius reikėdavo suvesti į kompiuterinę programą, kuri paskaičiuodavo įmonės kreditingumą. Išduodant paskolas fiziniams asmenims taip pat buvo vertinami visi nustatyti kriterijai, nustatoma jų kreditingumo grupė. Buvo gaunami duomenys iš Sodros, tikrinami duomenys kreditingumo įmonėse, iš kurių būdavo gaunama informacija apie turimas skolas ir įsipareigojimus kitiems bankams. Buvo tikrinama laiduotojų tapatybė, jų asmens tapatybės dokumentų kopijos buvo dedamos prie atitinkamo kredito bylos (t. 42, b. l. 190-198). Vis tik tokio J. K. aiškinimo apie paskolų išdavimo aplinkybes nepatvirtina kiti bylos duomenys, tačiau, priešingai, juos paneigia.

101. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. K. ėjo AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ valdytojo pavaduotojos pareigas. Šių pareigų pagrindu, suteiktų įgaliojimų ribose, ji priėmė sprendimus (rengė siūlymus dėl kreditų ir vartojimo kreditų suteikimo, taip pat priėmė sprendimus dėl prašymų suteikti kreditus bei vartojimo kreditus) susijusius su paskolų išavimu fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo valdytojo pavaduotojo pareiginius nuostatus, ji savo darbe privalėjo vadovautis Įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Lietuvos banko ir kitais teisės aktais, visuotinių AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ akcininkų susirinkimų, AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ stebėtojų tarybos ir valdybos nutarimais, AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ vidaus veiklą reglamentuojančiais dokumentais, AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ administracijos vadovo įsakymais, AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo valdytojo įsakymais ir nurodymais bei pareiginiais nuostatais (t. 21, b. l. 41-43). Priešingai nei teigia gynėjas, su pareiginiais nuostatais J. K. buvo supažindinta pasirašytinai (t. 21, b. l. 41-43). Pagal AB (duomenys neskelbtini) banko valdybos 2002 m. rugsėjo 20 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintus AB (duomenys neskelbtini) banko Filialų Paskolų komitetų nuostatus Komitetas - tai Banko valdybos nutarimu sudarytas organas, kuris nagrinėja paskolų paraiškų dokumentus, įvertina paskolos riziką, teikia pasiūlymus Banko tarybai, valdybai, Kredito departamentui, Banko Paskolų komitetui, filialo vadovui ir kitiems sprendimus priimantiems banko darbuotojams dėl paskolų teikimo, paskolų palūkanų normos, paskolų administravimo ir atlieka kitas šiuose nuostatuose nurodytas funkcijas. Komitetą sudaro ne mažiau kaip 3 nariai - filialo darbuotojai. Komitetas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos banko teisės aktais, Banko kredito vadovu ir šiais nuostatais. Komiteto tikslai: užtikrinti efektyvų paskolų paraiškų nagrinėjimą ir paskolų administravimo kontrolę filiale; teikti pasiūlymus filialo vadovui dėl paskolų administravimo tobulinimo; įvertinti paskolų riziką; siekti paskolų pelningumo ir visiško grįžtamumo. Komitetas analizuoja filialo paskolų paraiškas ir kitus paskoloms gauti reikalingus dokumentus; teikia išvadas ir pasiūlymus sprendimus priimantiems asmenims dėl paskolų suteikimo filiale; analizuoja paskolos užtikrinimo priemones ir jų pakankamumą; analizuoja filialo suteiktų paskolų negrąžinimo priežastis ir teikia pasiūlymus dėl paskolų terminų pratęsimo ar refinansavimo; stebi ir kontroliuoja paskolų suteikimą ir administravimą filiale. Komiteto narys privalo: savarankiškai įvertinti pateiktus svarstymui dokumentus ir informaciją bei maksimaliai objektyviai priimti sprendimus. Komiteto posėdžius šaukia ir jiems vadovauja Komiteto pirmininkas. Komiteto posėdžiai teisėti, jei posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Komiteto narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, o pirmininkas balsavo prieš, jis gali perduoti klausimą svarstyti Banko Paskolų komitetui. Medžiagą posėdžiams ruošia filialo darbuotojas, atsakingas už paskolos administravimą ir pateikia Komiteto nariams ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki posėdžio. Esant neatidėliotiniems atvejams, darbuotojas gali pateikti medžiagą prieš posėdį. Komiteto nutarimai įforminami protokolu, kuriame nurodoma, kaip balsavo kiekvienas narys. Komitetas gali priimti tokius sprendimus: siūlyti patenkinti kliento prašymą; siūlyti atidėti prašymo nagrinėjimą, kol klientas pašalins Komiteto nurodytus trūkumus; siūlyti atmesti prašymą; teikti kitus pasiūlymus sprendimus priimantiems asmenims. AB (duomenys neskelbtini) banko valdybos 2007-06-14 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Kredito vadovo skyrius „Kreditavimo limitai ir patvirtinimas“, kurio 1 punkte numatyta, kad šis kredito vadovo skyrius nustato sprendimų priėmimo (toliau - patvirtinimo), sudarant kreditavimo (visų rūšių paskolų, kreditų, kredito linijų, atsinaujinančių kreditų, kortelių kreditų, overdrafto, vekselių diskontavimo, faktoringo), laidavimų ir garantijų sandorius AB (duomenys neskelbtini) Banke (toliau - Bankas) tvarką. Darbuotojai ir Banko organai, priimdami sprendimus, privalo laikytis įstatymų, Banko taisyklių ir kitų norminių aktų, verslo etikos, logiškumo ir apdairumo, neviršyti Bankui priimtinos rizikos ir kompetencijos, siekti klientų kokybiško aptarnavimo bei sudaromų kreditinių įsipareigojimų sandorių pelningumo (t. 21, b. l. 44-55). AB (duomenys neskelbtini) banko administracijos vadovo 2005-05-13 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta „Kliento tapatybės nustatymo tvarka“, kurios 3.1 p. numatyta, kad prieš atidarydami sąskaitas, priimdami indėlius, teikdami vertybių saugojimo paslaugas ar sudarydami kitas sutartis su klientu, vykdytojai (banko darbuotojai atidarantys kliento sąskaitas, atliekantys kliento pinigines operacijas arba aptarnaujantys kliento sąskaitą, 2.5 punktas) privalo nustatyti kliento tapatybę dalyvaujant pačiam klientui ar jo atstovui (išskyrus atvejus, kai kliento tapatybė jau nustatyta) (t. 21, b. l. 27-28). AB (duomenys neskelbtini) banko valdybos 2000-08-24 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Kredito vadovo skyrius „Finansinės būklės įvertinimas ir kreditabilumo nustatymas“, kurio 4.1 punkte numatyta, kad šis Kredito vadovo skyrius reglamentuoja tvarką, kuria turi būti vadovaujamasi įvertinant esamų ir potencialių/banko klientų (skolininkų) finansinę būklę ir priimtinas kreditavimo apimtis. Šiam tikslui turi būti naudojama faktinė bei biudžetinė (prognozuojama) informacija apie kliento pajamas, išlaidas, pinigų srautus ir finansinę būklę. Faktinė informacija yra reikalinga kliento finansinės būklės ir pateiktos biudžetinės informacijos realumo, o tuo pačiu, atsižvelgiant į prognozuojamą informaciją, ir priimtinų kreditavimo apimčių įvertinimui. 4.3 punkte numatyta, kad įmonių kreditabilumo įvertinimui AB (duomenys neskelbtini) bankas naudoja tokius 5 pagrindinius rodiklius: veiklos (verslo) plano įvertinimas; pramonės šakos perspektyvos, konkurencinės aplinkos ir vadovų kvalifikacijos bei profesionalumo įvertinimas; mokumo bei likvidumo būklės, pinigų srautų bei įsipareigojimų įvertinimas; pelningumo (rentabilumo) įvertinimas; nuosavybės įvertinimas. Pirmuosius du rodiklius, kurie yra vadinami kokybiniais, turi įvertinti kreditavimo specialistas, kuris analizuoja įmonės pateiktus dokumentus bei tiesiogiai bendrauja su klientu. Rekomenduotina, kad aukščiau nurodyta informacija būtų papildoma informacija iš kitų šaltinių, pvz.: informacija gauta apžiūrint kliento turtą, inventorizacijos biurų įvertinimais, publikacijomis, laikraščių straipsniais, informacija iš mokesčių inspekcijos ir t.t. Informacija turi būti vertinama tik tuo atveju, jeigu yra patenkinamas informacijos šaltinio patikimumas ir informacija nėra pasenusi. Likusieji trys rodikliai, kurie yra vadinami kiekybiniais, yra įvertinami atsižvelgiant į įmonės finansinę situaciją, kuri atsispindi įmonės pateiktose bankui finansinėse ataskaitose (balansas, pelno-nuostolių ataskaita, pajamų deklaracija, auditorių išvados, kita finansinė informacija). Šių trijų rodiklių įvertinimui yra naudojamos skirtingos metodikos, priklausomai nuo įmonės rūšies - ar tai yra akcinė bendrovė, ar individuali įmonė. Kiekvienas iš įvardintų rodiklių turi būti įvertinamas atskirai ir remiantis gautais duomenimis yra nustatomas kliento kreditabilumas. Kokybinių rodiklių įvertinimą turi atlikti kreditavimo specialistas ir naudodamasis turima informacija priskirti atitinkamą balą vadovaujantis šio skyriaus poskyryje „B-4.3.1. Kokybiniu rodikliu įvertinimas“ išdėstyta metodika. Kiekybinių rodiklių įvertinimą, suvedus atitinkamą informaciją, automatiškai atlieka kompiuterinė programa, kuri automatiškai paskaičiuoja kliento finansinę būklę atspindinčius santykinius rodiklius (koeficientus), kuriems vėliau, pagal nurodytas ribas, yra automatiškai priskiriamas atitinkamas balas („B-4.3.2. Kiekybinių rodiklių įvertinimas“). Įmonių Kreditabilumo nustatymui, priklausomai nuo įmonės rūšies, yra naudojama kompiuterinė programa. Kreditabilumo analizė turi būti atlikta kiekvienam klientui, kuris ketina tapti banko skolininku prieš svarstant kreditinio įsipareigojimo suteikimo klausimą, o esamiems banko skolininkams - kiekvieną kartą gavus informacijos, kuri gali įtakoti kreditabilumo pasikeitimą (gavus naujas įmonės ketvirtines ir metines finansines ataskaitas ir t. t.). Atlikta kreditabilumo analizė esamiems banko skolininkams taip pat turi būti peržiūrima ir esant reikalui, nedelsiant koreguojama, gavus neigiamos informacijos apie klientą ar sandorį (gavus duomenis apie išieškomas skolas, areštus, paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį, nevykdomus įsipareigojimus Bankui ar tretiesiems asmenims ar pan.). Ši informacija kaupiama kreditinio įsipareigojimo byloje ir naudojama klientų kreditabilumo nuolatiniam stebėjimui ir finansinės- ekonominės būklės pokyčių analizei. Atliktos kliento kreditabilumo analizės pagrindu Banko darbuotojai, atsakingi už sandorio administravimą, pateikia sprendimus priimantiems asmenims išvadas ir pasiūlymus dėl tolimesnių sandorio administravimo veiksmų. 4.3.1 punkte reglamentuotas kokybinių rodiklių įvertinimas. 4.3.1.1 punkte numatytas veiklos (verslo) plano įvertinimas. Verslo planas - tai vienas iš pagrindinių dokumentų suteikiant paskolą, kuris turi įtikinančiai įrodyti, kad įmonė gali pagaminti ir parduoti produkcijos ar suteikti paslaugų, gauti pelną ir grąžinti paskolą bei sumokėti palūkanas. Verslo plano sudarymo darbe visuomet turi dalyvauti pats klientas (firmos vadovas, vyr. finansininkas). Šiuo planu turės vadovautis tiek įmonė savo veikoje, tiek bankas, suteikdamas ir aptarnaudamas paskolą. Klientas turi laiku informuoti banką apie numatomus esminius neatitikimus tarp verslo plano ir realaus projekto įgyvendinimo. Tokiu atveju planas turi būti atitinkamai koreguojamas ir pateikiamas bankui. Pagrindinė sąlyga, vertinant veiklos (verslo) planą, yra jo realumas, gyvybingumas. Kiekviena konkreti verslo plano finansinių paskaičiavimų dalis turi būti logiškai pagrįsta, paremta tyrimo duomenimis, aiškia strategija, informacijos patikimumu. Pagal 4.3.1.2 punkte numatytas pramonės šakos perspektyvos, konkurencinės aplinkos ir vadovų kvalifikacijos bei profesionalumo įvertinimas, kuriame nurodyta, kad pramonės šakos perspektyvos, konkurencinės aplinkos ir vadovų kvalifikacijos bei profesionalumo įvertinimas - tai subjektyvūs kliento vertinimo kriterijai. Vertinant klientą pagal šiuos kriterijus būtina atkreipti dėmesį į įmonės įsteigimo datą bei gyvavimo laikotarpį, išnagrinėti įmonės personalo struktūrą. Vertinant vadovus reikia atsižvelgti į jų išsilavinimą kompetenciją bei profesinę patirtį, atsakingumą. Siekiant objektyviau įvertinti pramonės šakos perspektyvas, konkurencinę aplinką bei vadovų kvalifikaciją ir profesionalumą pageidautinas kreditavimo specialisto apsilankymas pas klientą betarpiškas bendravimas ne tik su įmonės vadovu, bet ir su kitais personalo darbuotojais. Kreditavimo specialistas, išanalizavęs kliento pramonės šakos perspektyvas, konkurencinę aplinką ir vadovų kvalifikaciją bei profesionalumą turi kiekvieną iš šių kriterijų įvertinti balais, vadovaujantis žemiau pateiktais aprašymais (t. 21, b. l. 109-126). AB (duomenys neskelbtini) banko valdybos 2004-07-23 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos „Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklės“. Šių taisyklių 20 punkte išvardinti dokumentai, kuriuos turi pateikti klientas, norintis gauti paskolą (nustatytos formos kredito prašymą, kliento ir sutuoktinio pasus ir kt.) (t. 21, b. l. 127-133).

102. Jau minėta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi buvo paskirta teismo bankininkystės ekspertizė. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos išvados: 1. AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialas suteikiant 180 000 litų (52 131,60 eurų) kreditą UAB „R.“ pagal 2005 m. gruodžio 14 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)bei pagal 2007 m. vasario 23 d. susitarimą Nr. l padidinus kreditą iki 300 000 litų (86 886 eurų) nesilaikė šių norminių aktų, banko taisyklių ir paskolos sutarties sąlygų reikalavimų: Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (1999-03-16 įstatymo Nr. VIII-1087 redakcija) 77 straipsnio, nes 2005 m. gruodžio 14 d. UAB „R.“ paprastasis vekselis 180 000 litų sumai nepasirašytas vieno iš davėjo - bendrovės buhalterės; jeigu banko darbuotojai neatliko bendrovės įkeistų prekių atsargų faktinio patikrinimo ir nesurašė jų patikrinimo aktų - nesilaikė AB „(duomenys neskelbtini) banko“ valdybos 2000-12-08 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Įkeičiamo (Įkeisto) turto vertinimo, draudimo ir kontrolės tvarkos 7.4.2.3 ir 7.4.2.4 punktų nuostatų; 2005 m. gruodžio 14 d. kredito sutarties Nr.(duomenys neskelbtini)10 punkto - jeigu neišreikalavo įkeistų bankui prekių atsargų draudimo polisų bei 11 punkto - jeigu neišreikalavo finansinės atskaitomybės formų su VMI žymomis. Jeigu, suteikiant 180 000 litų paskolą pagal 2005 m. gruodžio 14 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau pagal 2007 m. vasario 23 d. susitarimą Nr. l kredito sumą padidinant nuo 180 000 litų iki 300 000 litų, prekių atsargos 453 837 litų sumai, priklausančios UAB „R.“, buvo įkeistos, tai laikoma, kad paskola yra apdrausta. Kadangi ekspertiniam tyrimui nebuvo pateikta UAB „R.“ paskolos byla, ekspertas neturėjo galimybės nustatyti: ar išduodant kreditą ir vėliau jį padidinant buvo pateikti visi reikalaujami paskolai gauti dokumentai; ar paskola išmokėta laikantis norminių teisės aktų ir sutarties sąlygų reikalavimų. Ekspertiniam tyrimui nepateikti ir AB „(duomenys neskelbtini) banko“ (duomenys neskelbtini) filialo paskolų komiteto sprendimai dėl paskolų suteikimo UAB „R.“, todėl ekspertas neturėjo galimybės nustatyti, ar pasirašant paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) filialo valdytojas V. K. viršijo jam suteiktų paskolų suteikimo limitus. Taip pat ekspertas neturėjo galimybės nustatyti, ar UAB „R.“ pagal paskirtį panaudojo gautą 300 000 litų kreditą pagal 2005 m. gruodžio 14 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2007 m. vasario 23 d. susitarimą Nr. 1, nes ekspertiniam tyrimui nebuvo pateikti UAB „R.“ paskolos panaudojimo dokumentai 2. AB „(duomenys neskelbtini) banko“ (duomenys neskelbtini) filialas suteikiant 140 000 litų (40 546,80 eurų) kreditą UAB „A.“ pagal 2006-06-06 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė šių norminių aktų ir paskolos sutarties sąlygų reikalavimų: Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (1999-03-16 įstatymo Nr. VIII-1087 redakcija) 32, 33, 34 straipsnių nuostatų - jeigu UAB „A.“ 2006-06-05 paprastasis vekselis 140 000 litų sumai nepasirašytas laiduotojų V. L. ir A. L. vardu; 77 straipsnio nuostatų - jeigu vekselis nepasirašytas vieno iš vekselio davėjų - bendrovės buhalterės; 2006-06-06 kredito sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) 11 punkto - jeigu neišreikalavo įkeistų bankui prekių atsargų draudimo polisų, 12 punkto - jeigu neišreikalavo finansinės atskaitomybės formų su VMI žymomis; Jeigu I. L. įkeisto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rinkos vertė yra 177 000 litų, tai laikoma, kad paskola pagal 2006-06-06 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra apdrausta. Ekspertiniam tyrimui nebuvo pateikta UAB „A.“ paskolos byla, paskolos panaudojimo dokumentai, todėl ekspertas neturėjo galimybės nustatyti, ar išduodant kreditą buvo pateikti visi reikalaujami paskolai gauti dokumentai, taip pat, ar paskola išmokėta laikantis norminių teisės aktų ir sutarties sąlygų reikalavimų, o taip pat, ar UAB „A.“ pagal paskirtį panaudojo 140 000 litų kreditą pagal 2006-06-06 kredito sutartį Nr.(duomenys neskelbtini). Ekspertiniam tyrimui nebuvo pateikti ir AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo paskolų komiteto sprendimai dėl paskolų suteikimo UAB „A.“, todėl ekspertas neturėjo galimybės nustatyti, ar pasirašant paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) filialo valdytojo pavaduotoja J. K. viršijo jai suteiktų paskolų suteikimo limitą. Jeigu paskolų komiteto sprendimo nebuvo, tai buvo nesilaikyta kreditavimo limito, nurodyto „A.5. Kreditavimo limitai ir patvirtinimas“ antrame priede patvirtintame AB „(duomenys neskelbtini) banko“ valdybos 2002-09-20 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini). 3. AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialas suteikiant 150 000 litų (43 443 eurų) kreditą UAB „T.“ pagal 2006-09-28 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė šių norminių aktų, banko taisyklių ir paskolos sutarties sąlygų reikalavimų: Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (1999-03-16 įstatymo Nr. VIII-1087 redakcija) 32 ir 34 straipsnių nuostatų, nes laiduotojų V. T. ir J. G. parašai 2006-09-28 vekselyje yra nukopijuoti (nuskenuoti) ir išspausdinti spalvinio spausdinimo būdu; AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ valdybos 2002-09-20 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ filialų paskolų komitetų nuostatų 4 punkto - svarstant paskolos suteikimą UAB „T.“ paskolų komiteto pasėdyje dalyvavo mažiau kaip 3 nariai; 2006-09-28 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 11 punkto - jeigu neišreikalavo įkeistų bankui prekių atsargų draudimo polisų; 12 punkto - jeigu neišreikalavo finansinės atskaitomybės formų su VMI žymomis. Jeigu, suteikiant 150 000 litų paskolą pagal 2006-09-28 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) odontologinė įranga 272 310 litų sumai, priklausanti UAB „T.“, buvo įkeista, tai laikoma, kad paskola yra apdrausta. UAB „T.“ pagal 2006-09-28 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktą 150 000 litų kreditą panaudojo – 149 000 litų pervesta UAB „R.“ kaip avansinis apmokėjimas už prekes, 1 000 litų bankas nurašė už paslaugas ir daliniam kredito grąžinimui. Ekspertas neturėjo galimybės nustatyti, ar išduodant kreditą buvo pateikti visi reikalaujami paskolai gauti dokumentai, kadangi ekspertiniam tyrimui nepateikta UAB „T.“ paskolos byla. Tyrimui nebuvo pateikti ir paskolos panaudojimo dokumentai, todėl ekspertas neturėjo galimybės nustatyti, ar paskola išmokėta laikantis norminių teisės aktų ir sutarties sąlygų reikalavimų. Taip pat ekspertiniam tyrimui nepateikti UAB „T.“ odontologinės įrangos gavimo, užpajamavimo dokumentai, AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ specialisto patikrinimo aktai bei kiti dokumentai iš kurių galima būtų nustatyti, ar įranga bendrovėje buvo faktiškai gauta, todėl ekspertas neturėjo galimybės nustatyti, ar paskola buvo panaudota pagal paskirtį. 4. Jeigu iš paskolos gavėjo I. L. ir laiduotojų M. L. ir V. B., suteikiant 36 000 litų (10 426,32 eurų) vartojimo kreditą I. L. pagal 2006-12-29 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo išreikalauti taisyklėse nurodyti dokumentai, tai buvo nesilaikyta AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ valdybos 2004-07-23 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklių 20 punkto reikalavimų; 36 000 litų paskola pagal 2006-12-29 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėta kredito gavėjo I. L. vardu. Vartojimo paskolos panaudojimo dokumentai tyrimui nepateikti. Ekspertiniam tyrimui nepateikta ir I. L. paskolos byla, todėl nėra galimybės nustatyti, ar išduodant vartojimo paskolą buvo pateikti visi reikalaujami paskolai gauti dokumentai, ar paskola išmokėta laikantis norminių aktų ir sutarties sąlygų reikalavimų. Taip pat ekspertiniam tyrimui nepateikta suteiktos paskolos pagal 2006-12-29 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditingumo analizė ir paskolos apdraudimo apskaičiavimo dokumentai, todėl nėra galimybės nustatyti, ar buvo visiškai užtikrintas suteiktos paskolos grąžinimas. 5. Nesilaikyta AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ valdybos 2004-07-23 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklių 20 punkto reikalavimų, jeigu iš paskolos gavėjo B. G. ir laiduotojų M. L. ir L. Š., suteikiant 35 000 litų (10 136,70 eurų) kreditą B. G. pagal 2007-04-17 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo išreikalauti taisyklėse nurodyti dokumentai; 35 000 litų paskola pagal 2007-04-17 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėta kredito gavėjo B. G. vardu. Vartojimo paskolos panaudojimo dokumentai tyrimui nepateikti; ekspertiniam tyrimui nepateikta ir B. G. paskolos byla bei suteiktos paskolos pagal 2007-04-17 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditingumo analizė ir paskolos apdraudimo apskaičiavimo dokumentai, todėl nėra galimybės nustatyti, ar išduodant vartojimo paskolą buvo pateikti visi reikalaujami paskolai gauti, taip pat ar visiškai buvo visiškai užtikrintas suteiktos paskolos grąžinimas. 6. Nesilaikyta AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ valdybos 2004-07-23 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklių 20 punkto reikalavimų, jeigu iš paskolos gavėjos J. V. ir laiduotojų M. L. ir Ž. G., suteikiant 38 000 litų (11 005,56 eurų) kreditą J. V. pagal 2007-04-25 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo išreikalauti taisyklėse nurodyti dokumentai; 38 000 litų paskola pagal 2007-04-25 kredito sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) išmokėta kredito gavėjos J. V. vardu. Vartojimo paskolos panaudojimo dokumentai tyrimui nepateikti. Ekspertiniam tyrimui nepateikta J. V. paskolos byla bei suteiktos paskolos pagal 2007-04-25 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditingumo analizė ir paskolos apdraudimo apskaičiavimo dokumentai, todėl nėra galimybės nustatyti, ar išduodant vartojimo paskolą buvo pateikti visi reikalaujami paskolai gauti dokumentai, ar paskola išmokėta laikantis norminių aktų ir sutarties sąlygų reikalavimų, taip pat, ar visiškai buvo užtikrintas suteiktos paskolos grąžinimas. 7. AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialas suteikiant 440 000 litų (127 432,81 eurų) kreditą UAB „As.“ pagal 2008-07-27 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė šių norminių aktų, banko taisyklių ir paskolos sutarties sąlygų reikalavimų: Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (1999-03-16 įstatymo Nr.VIII-1087 redakcija) 77 straipsnio nuostatų, nes UAB „As.“ paprastasis vekselis 440 000 litų sumai nepasirašytas vieno iš davėjo - bendrovės buhalterės; AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ valdybos 2000-12-08 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Įkeičiamo (įkeisto) turto vertinimo, draudimo ir kontrolės tvarkos 7.4.2.3 ir 7.4.2.4 punktų - jeigu bankas neatliko įkeistų prekių atsargų faktinio patikrinimo ir nesurašė patikrinimo aktų; 2008-07-27 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 10 punkto - jeigu neišreikalavo įkeistų bankui prekių atsargų draudimo polisų, 11 punkto - jeigu neišreikalavo finansinės atskaitomybės formų su VMI žymomis. Pagal įkeitimo lakštą UAB „As.“ bankui įkeitė prekių atsargas 530 000 litų vertės, todėl paskola yra apdrausta. 440 000 litų paskola panaudota: 200 000 litų pervesta į B. L. asmeninę sąskaitą, 133 500 litų pervesta į I. I. sąskaitą, 45 300 litų pervesta į kitą bendrovės sąskaitą, 48.000 litų gauta grynais pinigais, 593,53 litų pervesta į notarės N. G. sąskaitą, 5 750 litų pervesta į R. P. sąskaitą už patalpų nuomą, 166,38 litai pervesti į UAB „A“ sąskaitą, 71,98 litas pervestas į UAB „O“ sąskaitą, 10 058,11 litai sumokėti bankui už paskolą ir kitas paslaugas. Ekspertiniam tyrimui nebuvo pateikta UAB „As.“ paskolos byla, todėl nėra galimybės nustatyti, ar išduodant kreditą buvo pateikti visi reikalaujami paskolai gauti dokumentai, taip pat, ar paskola išmokėta laikantis norminių teisės aktų ir sutarties sąlygų reikalavimų. Ekspertiniam tyrimui nebuvo pateikti ir AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo paskolų komiteto sprendimai dėl paskolų suteikimo UAB „As.“, todėl nėra galimybės nustatyti, ar pasirašant paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) filialo valdytojo pavaduotoja J. K. viršijo jai suteiktų paskolų suteikimo limitą. Jeigu paskolų komiteto sprendimo nebuvo, tai buvo nesilaikyta kreditavimo limito, nurodyto AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ valdybos 2002-09-20 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame „A.5. Kreditavimo limitai ir patvirtinimas“ 2 priede. Ekspertas taip pat neturėjo galimybės nustatyti, ar UAB „As.“ pagal paskirtį panaudojo 440 000 litų kreditą, nes AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ filialas neišreikalavo iš UAB „As.“ paskolos panaudojimo dokumentų, kurie turėjo atspindėti paskolos panaudojimą (apyvartinėms lėšoms papildyti). 8. AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialas suteikiant 490 000 litų (141 913,81 Eur) kreditą UAB „S.“ pagal 2007-10-05 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ valdybos 2002-09-20 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto „A.5. Kreditavimo limitai ir patvirtinimas“ 2 priedo - jeigu nebuvo filialo paskolų komiteto sprendimo, tai filialo valdytojas V. K. viršijo jam suteiktų paskolų suteikimo limitą. Jeigu UAB „S.“ įkeisto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rinkos vertė yra 731 000 litų, tai 490 000 litų paskola pagal 2007-10-05 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra apdrausta. Tyrimui nebuvo pateikta UAB „S.“ paskolos byla, todėl ekspertas neturėjo galimybės nustatyti, ar išduodant kreditą buvo pateikti visi reikalaujami paskolai gauti dokumentai. Taip pat, tyrimui nepateikti UAB „S.“ paskolos panaudojimo dokumentai, todėl nėra galimybės nustatyti, ar paskola išmokėta laikantis norminių teisės aktų ir sutarties sąlygų reikalavimų, ar UAB „S.“ pagal paskirtį panaudojo gautą kreditą pagal 2007-10-05 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 9. AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialas suteikiant 150 000 litų (43 443 Eur) kreditą UAB „M.“ pagal 2007-12-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė 2007-12-18 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 11 punkto - jeigu neišreikalavo įkeistų bankui prekių atsargų draudimo polisų, 12 punkto - jeigu neišreikalavo finansinės atskaitomybės formų su VMI žymomis. Jeigu UAB „M.“ įkeisto 0,2200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav. ir gyvenamojo namo, rinkos vertė yra 153 800 litų, tai paskola pagal 2007-12-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra apdrausta. Tyrimui nepateikta UAB „M.“ paskolos byla, todėl nėra galimybės nustatyti, ar išduodant kreditą buvo pateikti visi reikalaujami paskolai gauti dokumentai. Taip pat tyrimui nepateikti paskolos panaudojimo dokumentai, todėl nėra galimybės nustatyti, ar paskola išmokėta laikantis norminių teisės aktų ir sutarties sąlygų reikalavimų, bei, ar UAB „M.“ pagal paskirtį panaudojo 150 000 litų kreditą. Tyrimui nepateikti ir AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo paskolų komiteto sprendimai dėl paskolų suteikimo UAB „M.“, todėl nėra galimybės nustatyti, ar pasirašant paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) filialo valdytojas V. K. viršijo jam suteiktų paskolų suteikimo limitus. 10. AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialas suteikiant 130 000 litų (37 650,60 Eur) kreditą UAB „M.“ pagal 2008-01-09 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė šių banko taisyklių ir paskolos sutarties sąlygų: AB (duomenys neskelbtini) banko valdybos 2000-12-08 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Įkeičiamo (įkeisto) turto vertinimo, draudimo ir kontrolės tvarkos 7.4.2.3 ir 7.4.2.4 punktų - jeigu bankas neatliko įkeistų prekių atsargų faktinio patikrinimo ir nesurašė patikrinimo aktų; 2008-01-09 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 11 punkto - jeigu neišreikalavo įkeistų bankui prekių atsargų draudimo polisų, 12 punkto - jeigu neišreikalavo finansinės atskaitomybės formų su VMI žymomis. Jeigu UAB „M.“ įkeičiamo turto vertė pagal byloje pateiktą sąrašą sudaro 181 901 litą, tai paskola pagal 2008-01-09 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra apdrausta. Tyrimui nebuvo pateikta UAB „M.“ paskolos byla, paskolos panaudojimo dokumentai, todėl nėra galimybės nustatyti, ar išduodant kreditą buvo pateikti visi reikalaujami paskolai gauti dokumentai, o taip pat, ar paskola išmokėta laikantis norminių teisės aktų ir sutarties sąlygų reikalavimų, bei, ar UAB „M.“ pagal paskirtį panaudojo 130 000 litų kreditą. Tyrimui nepateikti ir AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo paskolų komiteto sprendimai dėl paskolų suteikimo UAB „M.“, todėl nėra galimybės nustatyti, ar pasirašant paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) filialo valdytojas V. K. viršijo jam suteiktų paskolų suteikimo limitus. Ekspertas J. V. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad darydamas išvadas į kai kuriuos klausimus atsakė su išlyga, nes tyrimui nebuvo pateikta reikalinga medžiaga (t. 42, b. l. 205-211).

103. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad išduodant byloje nagrinėjamas paskolas nebuvo laikomasi visų nustatytų reikalavimų. Tokią išvadą patvirtina ir teisiamajame posėdyje apklaustų nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ pateikta informacija. Jau minėta, kad nukentėjusioji M. K.-V.parodė, kad kartu su R. L. nuvyko į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą, kur valdytojo kabinete jai buvo pateikti jau paruošti dokumentai dėl UAB „R.“ paskolos, jai reikėjo tik pasirašyti. Vėliau R. L. vėl ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą, banke ir pas notarą pasirašė dokumentus (t. 34, b. l. 99-109). Liudytojas D. A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad preliminarioje turto vertės nustatymo pažymoje, t. 20, b. l. 14, nurodyta teisinga UAB „R.“ turto vertė, tačiau pažyma neturi juridinės galios. Išrašydamas pažymą jis galėjo neapžiūrėti vertinamo turto, jam galėjo būti parodytos tik foto nuotraukos (t. 37, b. l. 42-46). Liudytoja A. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo UAB „R.“ buhaltere, nors neturėjo reikiamo išsilavinimo. Jos išsilavinimas vidurinis. R. L. tik atveždavo pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentus (t. 37, b. l. 25-29). Nukentėjusysis O. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. L. siūlymu formaliai buvo paskirtas UAB „A.“ direktoriumi. Į UAB „A.“ patalpas buvo atvykęs V. K., vertino galimybes plėsti mokyklos veiklą. R. L. aiškino, kad banko (duomenys neskelbtini) filiale lengviau gauti paskolą, ten dirba jo pažįstami. Į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą nuvežė R. L., kur pasirašė kredito sutarties dokumentus, vėliau vyko pas notarą, kur buvo patvirtintas turto įkeitimas, laiduotoju buvo R. L. brolis – I. L. (t. 34, b. l. 116-135). Nukentėjusysis E. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad formaliai eidamas UAB „T.“ direktoriaus pareigas kartu su R. L. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą, bendravo su J. K., paskolos išdavimas R. L. buvo suderintas iš anksto. Jis (E. G.) pasirašė vekselį, pasirašė ir kitus dokumentus jų neskaitęs. Vekselį ir kitus dokumentus pasirašė lauke, šiuos dokumentus atnešė pasirašyti V. K. ir J. K. (t. 35, b. l. 29-37). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. G. taip pat parodė, kad paskolos dokumentus tvarkė R. L., kurio santykiai su J. K. buvo labai geri. Jam (E. G.) pasirašius dokumentus, R. L. matant J. K. paėmė sutartį ir banko mokėjimo kortelę (t. 2, b. l. 123-125) Nukentėjusysis I. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad brolio (R. L.) prašymu ir juo pasitikėdamas pasirašė dokumentus dėl paskolos. Sutartį pasirašė jos neskaitęs, paskolos pinigų negavo. Dalis kredito buvo padengta, o nuo 2009 m. kredito įmokas moka jis (I. L.). Jų sesuo M. L. 2006 m. nebuvo atvykusi į Lietuvą (t. 35, b. l. 87-92). Nukentėjusysis B. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. L. jį įdarbino UAB „R.“, tačiau darbo užmokestis nebuvo mokamas. 34 000 litų sumos iš (duomenys neskelbtini) banko nėra gavęs (t. 35, b. l. 87-92). Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. K. parodė, kad R. L. siūlymu tapo UAB „As.“ direktore. R. L. pasakė, kad verslo plėtrai reikės paimti paskolą, ji pasirašė jo paruoštą prašymą bankui. Kartu su R. L. ir jo žmona važiavo (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą, J. K. atspausdino sutartį ir padavė ją pasirašyti. Praėjus metams R. L. su ja vėl susiekė, susitikimo metu, kuriame dalyvavo V. K., J. K., pats R. L., jai (D. K.) pasakė, kad reikia pasirašyti dar vieną sutartį ir ji pasirašė. Liudytojas D. A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad turto vertės preliminaraus nustatymo pažymoje dėl UAB „As.“ kilnojamojo turto, t. 10, b. l. 37, nurodyta turto apžiūrėjimo data, tai reiškia, kad turtas buvo apžiūrėtas (t. 37, b. l. 42-46). Liudytojas D. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo tėvas - R. L. jį formaliai įdarbino UAB „S.“ direktoriumi. Kartu su tėvu važiavo į banką Ukmergėje dėl paskolos gavimo. Nuėjus į banką, dokumentai jau buvo paruošti, jam (D. G.) buvo tik parodyta kur pasirašyti. Pasirašius sutartį vyko pas notarą, kur buvo įkeistas tėvo butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 36, b. l. 80-85). Nukentėjusioji A. G. (buvusi pavardė R.) teisiamajame posėdyje parodė, kad R. L., jos sutuoktinio tėvo, siūlymu tapo UAB „M.“ direktore. Varėnos rajone už 30 000 litų buvo nupirkta sodyba, kuri vėliau įkeista (duomenys neskelbtini) bankui, paimta apie 140 000 litų paskola verslui vystyti. Būdama (duomenys neskelbtini) banke ji (A. G.) pateiktų dokumentų neskaitė, nes pasitikėjo R. L., juos iš karto pasirašė banko darbuotojo akivaizdoje (t. 36, b. l. 149-154). Liudytojas S. L. (buvusi pavardė L.) apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad surašė preliminarią turto rinkos vertės nustatymo pažymą dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos r. Turto vertė nurodyta pažymoje ir turto rinkos vertės ataskaitoje galėjo skirtis 5-10 proc. (t. 37, b. l. 42-46). Liudytoja Ž. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. L. jai siūlė tapti automobilių serviso direktore, ji nesutiko, bet R. L. davė savo pasą ir socialinio draudimo pažymėjimą, kuriuos kitą dieną jis atidavė. Liudytoja nurodė, jog nėra pasirašiusi jokių paskolų sutarčių (t. 36, b .l. 51-56). Liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl turimų įsiskolinimų negalėjo pasiskolinti kredito įstaigoje. R. L. pasiūlė paskolą gauti AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale, taip pat jis pasisiūlė surasti laiduotojus. R. L. suderino paskolos išdavimą ir ji nuvažiavo į AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą tik pasirašyti sutarties ir jai buvo išduota paskola (t. 19, b. l. 2-4, t. 37, b. l. 25-29). Nuteistasis R. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad įsigijus UAB „R.“, po kelių mėnesių (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale buvo paimta 180 000 litų paskola. R. P. prašymu važiavo į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą, kartu su M. K.-V.bendravo su banko darbuotojais – V. K., J. K. bei vadybininku, pateikė dokumentus, sutartis jau buvo paruošta. Vėliau buvo paimta dar viena 120 000 litų paskola. (t. 37, b. l. 92-98). Dėl UAB „A.“ paskolos banku tarėsi R. P.. Jis (R. L.) kartu su I. L. ir O. K. bei R. P. važiavo į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą. UAB „A.“ paskola buvo užtikrinta turto nekilnojamuoju įkeitimu, I. L. pasirašė vekselį. UAB „A.“ vykdė veiklą, mokėjo paskolos įmokas. Dalį paskolos grąžino jis pats, nes buvo įkeistas jo brolio (I. L.) turtas (t. 37, b. l. 100-106). Dėl UAB „T.“ paskolos su banku tarėsi taip pat R. P.. Jis su E. G. važiavo į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą dėl paskolos stomatologinei įrangai. Gavus paskolą iš karto 149 000 litų pervedė UAB „R.“ už stomatologinę įrangą. Banko darbuotojai buvo atvykę apžiūrėti stomatologinės įrangos. Paskolos įmokos bankui buvo mokamos. Įmokas mokėjo ir jis pats. Nuteistasis teigė, kad su I. L. nuvyko į banką dėl paskolos UAB „A.“, pasirašė dokumentus, kuriuos banko darbuotojas išnešė į lauką, nes jo brolis neįgalus. Paskolos UAB „A.“ laiduotojais buvo ir jo sesuo M. L. bei V. B.. Laidavimo dokumentai buvo pasirašyti Vilniuje. M. L. Vilniuje buvo 2006 m. gruodžio 29 d. Paskolos įmokas bankui mokėjo I. L. ir jis (R. L.). Nuteistasis parodė ir tai, kad R. P. įdarbino B. G. UAB „R.“. B. G. reikėjo paskolos. Su B. G. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą, kur B. G. vadybininkas pateikė dokumentus ir jis juos pasirašė. Laiduotojais sutiko būti M. L. ir L. Š.. Laidavimo dokumentai buvo pasirašyti Vilniuje. Kai B. G. pateko į autoįvykį, R. P. davė pinigų ir jis (R. L.) aštuonis kartus už B. G. sumokėjo paskolos įmokas. R. L. taip pat parodė, kad J. V. buvo paskolinęs 11 000 litų. Paprašius skolą grąžinti, J. V. teigė pinigų neturinti, bet galinti paimti paskolą. Dėl paskolos ji tarėsi su R. P.. Už šią paskolą laidavo M. L. ir Ž. G.. Jis pats su M. L. važiavo į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą, pildė reikiamus dokumentus. Paskola J. V. buvo suteikta ir ji jam grąžino skolą grynaisiais. R. L. taip pat parodė, kad R. P. bankui nusiuntė paraišką dėl paskolos UAB „As.“ suteikimo, tuomet jis su D. K. važiavo į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą, kur buvo pasirašyta sutartis, įkeistos bendrovės atsargos, kurias vertinant dalyvavo banko filialo valdytojas. R. L. nurodė ir tai, kad UAB „S.“ akcininku tapo jo sūnus D. L.. Vėliau buvo kreiptasi į banką dėl paskolos. B. L. sutiko būti laiduotoju. Į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą važiavo jis (R. L.), B. L. ir D. L., buvo pasirašyta sutartis. UAB „S.“ paskolą bankui grąžino 2010 m. rugsėjo 9 d. R. L. taip pat nurodė, kad UAB „M.“ direktore buvo įdarbinta jo (R. L.) sūnaus draugė A. R.. R. P. planavo kurti baidarių nuomos verslą, ji surado sodybą Varėnos rajone, kuri buvo nupirkta A. R. vardu. Vėliau R. P. paruošė bankui dokumentus dėl paskolos UAB „M.“, banko atstovas V. K. apžiūrėjo planuojamą įkeisti sodybą. Banko atstovai V. K. ir J. K. buvo atvykę apžiūrėti ir bankui įkeičiamų bendrovės atsargų. Kai buvo gautas banko sutikimas, jis (R. L.), A. R. ir galimai R. P. nuvyko į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą pasirašyti paskolos (t. 37, b. l. 100-106, 107-110, 112-117).

104. Bylos duomenys leidžia teigti, kad išduodant kreditus finansinė bendrovių bei fizinių asmenų būklė nebuvo tikrinama. B. G. patvirtino, jog darbo jis neturėjo, J. V. nurodė, kad ji negalėjo gauti kredito, nes turėjo įsiskolinimų. Informacija apie laiduotojus taip pat nebuvo tikrinama. Toks skolininkų finansinės būklės vertinimas neatitinka tokiam vertinimui keliamo tikslo – įvertinti skolininko galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį skolininkas būtų pajėgus įvykdyti. Be to, išduodant kreditus ir paskolas netinkamai buvo vertinamas ir paskolų ir kreditų grąžinimui užtikrinti įkeičiamas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Bankui buvo pateikiamos tik pažymos dėl preliminaraus turto vertės nustatymo. Iš byloje apklaustų liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad skolininkų tapatybė pagal nustatytus reikalavimus nebuvo tikrinama, B. G. teigė net nebuvęs banke. Todėl daroma išvada, kad išduodant kreditus ir paskolas buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų. Padarytų pažeidimų pobūdis leidžia teigti, kad laikantis paskolų bei kreditų išdavimui nustatytų reikalavimų, šioje byloje aptariamos paskolos nebūtų išduotos. Išduodant paskolas buvo prisiimta nepagrįstai didelė rizika, nes jau paskolų ir kreditų išdavimo metu iš esmės buvo aišku, kad banko skolininkai nebus pajėgūs įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, o skolų išieškojimas iš įkeisto turto ar už paskolas laidavusių fizinių asmenų taip pat bus neįmanomas. Tokias išvadas patvirtina ir AB „(duomenys neskelbtini) banko“ administracijos pateikti duomenys. AB (duomenys neskelbtini) banko administracijos vadovas 2012-03-06/07 pateikė informaciją, kad po 2006-09-28 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bankas pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Bankui nėra žinoma įkeistos odontologinės įrangos buvimo vieta, antstolis turto buvimo vietos taip pat nenustatė. Banko administracijos vadovo vertinimu banko darbuotojai leidę klientui dokumentus pasirašyti ne jų akivaizdoje, o pateikti pasirašytus, netinkamai atliko savo pareigas, J. K. nesilaikė pareiginių nuostatų 6, 7, 10 punktų reikalavimų (t. 2, b. l. 25-25). AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ 2012 m. birželio 11 d. rašte pateikė informaciją, kad dėl UAB „M.“ suteikto kredito bankui padaryta 279 745,53 Lt žala. Išieškojimas pagal 2007-12-18 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nukreiptas į bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą, išieškota suma 7 077,79 Lt. (t. 8, b. l. 116-120). AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ 2012 m. rugpjūčio 6 d. pateikė informaciją, jog B. G. prašymą suteikti vartojimo kreditą priėmė AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialo valdytojo pavaduotoja J. K., ji parengė siūlymą suteikti vartojimo kreditą, tačiau klaidingai nurodė B. G. pajamas. Filialo valdytojo pavaduotojos siūlyme nurodytų pajamų B. G. negavo. Sprendimą suteikti vartojimo kreditą priėmė taip pat J. K., kuri atidarė ir sąskaitas. 35 000 litų vartojimo kreditas, pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) B. G. negalėjo būti suteiktas, nes jis neatitiko Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklėse nurodytų reikalavimų, netinkamai įvertinta banko rizika. Banko nuostolis - 25 836,74 litų. 2006-06-06 Siūlymą suteikti kreditą pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „.A.“ direktoriumi O. K. 140 000 Lt sumai pateikė J. K.. Banko (duomenys neskelbtini) filialo paskolų komitetas, dalyvaujant tik J. K. ir vadybininkui R. R., priėmė sprendimą kreditą suteikti. Kredito sutartį pasirašė J. K.. Šiame rašte nurodoma ir tai, kad nustačius, jog V. L. ir A. L. kaip laiduotojai, nepasirašinėjo 2006-06-05 paprastojo vekselio 140 000 litų sumai, V. L. ir A. L. UAB „A.“ akcininkų susirinkimo protokolo įvykusio 2006-02-10, kuriuo UAB „A.“ direktoriumi paskirtas O. K. nepasirašinėjo, V. L. ir A. L. į Banko (duomenys neskelbtini) filialą nuvykę nebuvo, V. L. ir A. L. parašai ant aukščiau nurodytų dokumentų yra suklastoti ir minėti dokumentai buvo pasirašyti ne Banko darbuotojų akivaizdoje, tuomet buvo pažeistos visos Banko tvarkos bei bendrieji bankininkystės principai. AB (duomenys neskelbtini) banko nuostolis - 98 357,57 Lt. AB (duomenys neskelbtini) banko rašte nurodoma ir tai, kad prašymą priėmė ir siūlymą suteikti kreditą (2007-07-27 Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „As.“ direktore D. K. 440 000 Lt sumai) parengė (duomenys neskelbtini) filialo vadybininkas R. R.. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojai netinkamai vykdė „Kliento finansinės būklės ir kreditingumo nustatymo“ tvarką. Kredito užtikrinimui buvo įkeista atsargų už 700 000 Lt, nors pateiktose finansinėse ataskaitose tokio kiekio įmonėje niekada nebuvo, atsargų įkeitimas atliktas pagal UAB „As.“ direktorės D. K. notarui pateiktą pažymą. V. K. ir J. K. pažeidė ,,Kliento finansinės būklės ir kreditingumo nustatymo“ tvarką netinkamai vertino Banko riziką bei padarė pažeidimus leisdami kredito lėšas panaudoti ne pagal paskirtį (kreditas skirtas apyvartinėms lėšoms). Bankas patyrė 460 607,73 Lt nuostolį. Dėl 2006-09-28 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „T.“ direktoriumi E. G. 150 000 Lt sumai AB (duomenys neskelbtini) bankas šiame nurodė, kad nustačius, jog V. T. ir J. G. kaip laiduotojai, nepasirašė 2006-09-28 paprastojo vekselio; taip pat, kad V. T. ir J. G. nepasirašė UAB „T.“ akcininkų susirinkimo protokolo įvykusio 2006-02-20; V. T. ir J. G. į Banko (duomenys neskelbtini) filialą nuvykę nebuvo; V. T. ir J. G. parašai pirmiau nurodytuose dokumentuose suklastoti; dokumentai buvo pasirašyti ne Banko darbuotojų akivaizdoje, tokiu atveju, buvo pažeistos Banko tvarkos bei bendrieji bankininkystės principai. AB (duomenys neskelbtini) bankas nurodė ir tai, kad prašymą priėmė, analizę atliko ir sprendimą suteikti kreditą (2007-04-25 Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su J. V. 38 000 Lt sumai) priėmė J. K.. 38 000 Lt kreditas negalėjo būti suteiktas, nes klientė neatitiko Banko tvarkoje „Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklėse“ nurodytų reikalavimų, o J. K. ir V. K. pažeidė minėtą tvarką netinkamai įvertinę Banko riziką. Nustačius, kad Ž. G. parašas yra suklastotas, dokumentai galimai buvo pasirašyti ne banko darbuotojų akivaizdoje, o tai reiškia, jog buvo pažeistos visos Banko tvarkos bei bendrieji bankininkystės principai. Bankas patyrė 32 283,66 Lt nuostolį (t. 21, b. l. 106-108). AB (duomenys neskelbtini) banko 2012 m. spalio 14/15 d. rašte pateikta informacija, kad pagal 2007-10-05 Kredito sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) UAB „S.“ kredito įmokų nemokėjo, todėl ši sutartis 2008-08-26 buvo nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas įkeistą Bankui turtą parduodant iš varžytinių. Turtas iki šiol neparduotas, todėl AB (duomenys neskelbtini) bankui buvo padaryta 530 474, 81 Lt žala (t. 12, b. l. 33). AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ 2012 m. lapkričio 30 d. informavo, kad pagal 2006-06-06 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iki jos nutraukimo grąžinta 49 244,88 Lt kredito dalis. Įmokas mokėjo O. K. ir R. L. (t. 5, b. l. 132). AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ administracijos vadovas 2012 m. gruodžio 7 d. rašte nurodė, kad UAB „R.“ pagal Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitarimą Nr. 1, pagal kurį Kredito linijos limitas buvo padidintas, mokėjimų bankui neatliko, Bankui padaryta 300 000 Lt žala. Skolos išieškojimo galimybės labai ribotos. Išieškojimas nukreiptas į skolininkę UAB „R.“ ir į laiduotoją M. K.-V.. Taip pat šiame rašte nurodyta, kad bankas nenustatė, jog jo darbuotojai netinkamai atliko savo pareigas. I. L. kredito pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bankui negrąžino. Bankui padaryta 23 335,81 Lt žala. J. V. kredito pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bankui negrąžino. Bankui padaryta 30 816,80 Lt žala (t. 12, b. l. 172).

105. Tokie pirmiau aptarti bylos duomenys rodo, kad išduodant paskolas fiziniams ir juridiniams asmenims buvo nesilaikyta AB (duomenys neskelbtini) banko paskolų (kreditų, vartojimo kreditų, overdrafto) išdavimui nustatytų reikalavimų, akivaizdu, kad jų laikantis byloje nagrinėjamos paskolos nebūtų išduotos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. K. eidama (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialo valdytojo pavaduotojos pareigas paskolų išdavimo klausimus sprendė aplaidžiai, taigi savo pareigas atliko netinkamai. J. K. dalyvavo sprendžiant klausimus dėl net vienuolikos byloje nagrinėjamų paskolų ir kredito suračių fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių metu nebuvo laikomasis AB (duomenys neskelbtini) bankas paskolų ir kreditų išdavimui nustatytų reikalavimų. Išduodant kreditus juridiniams asmens buvo priimamos pažymos dėl preliminaraus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo, kurios buvo tik konsultacinio pobūdžio. Rizikingų paskolų išdavimą galėjo įtakoti ir draugiški J. K. bei nuteistjo R. L. draugiški santykiai. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti ir išvadą, kad J. K. galėjo numatyti, kad skolininkai gali nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nes sutartys buvo sudaromos pakankamai ilgą laiką nuo 2005 m. iki 2008 m., o nuteistojo R. L. kontroliuojamų įmonių bei fizinių asmenų, kurių paskolomis ir kreditais jis rūpinosi, skolinių įsipareigojimų nevykdymo atvejai nebuvo tinkamai įvertinami.

106. BK 184 straipsnyje numatyta nusikalstama veika laikoma baigta nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo, perleidimo trečiajam asmeniui ar kitokio jo praradimo momento. Veikos kvalifikavimui reikšmės neturi kam kaltininkas perleidžia svetimą turtą ir kas su tuo turtu vėliau atsitiko. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį J. K. veika buvo baigta nuo nepagrįstai išduotų paskolų išmokėjimo skolininkams. Todėl J. K. gynėjas nepagrįstai tvirtina, kad AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ savo turtą – pinigines lėšas – prarado ne tuo metu, kai J. K. sudarė kredito ir paskolų sutartis, o vėliau – kai UAB „A.“, UAB „T.“, UAB „R.“, UAB „As.“, UAB „S.“, UAB „M.“ direktoriai bei I. L., B. G. ir J. V., susitarę su R. L., pervedė pinigus ne pagal kredito ir paskolų sutartyse nurodytą paskirtį ar perdavė išgrynintus pinigus R. L., t. y., kad AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ turto iššvaistymas buvo baigtas pirmiau nurodytiems juridiniams ir fiziniams asmenims nesugražinus kreditų ir paskolų pagal pasirašytas sutartis.

107. Apeliantas nurodo ir tai, kad apygardos teismas pripažino, kad faktinių duomenų apie J. K. tyčinius veiksmus byloje nesurinkta, o nusikalstamos veikos padarytos dėl neatsargumo. Dėl to, gynėjo vertinimu, teismas privalėjo spręsti baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo klausimą, J. K. veiksmus vertinti pagal fiduciarinių pareigų vykdymo prizmę, taip pat vadovautis teismų formuojama praktika, pagal kurią, siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2012, Nr. 2K-210/2012, Nr. 2K-285/2013, Nr. 2K-93/2013, Nr. 2K-518/2014, Nr. 2K-208/2013, Nr. 2K-518/2014, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-517/2009, Nr. 3K-3-220-916/2015, Nr. 3K-3-420/2013, Nr. 3K-7-124/2014). Gynėjo teigimu, byloje nėra jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad J. K. veiksmai ir sprendimai dėl kreditų išdavimo transformavosi į baudžiamuosius teisinius santykius. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

108. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas, neperspektyvus, pvz., be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė, trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įsipareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-93/2013, Nr. 2K-285/2013,).

109. Nagrinėjamu atveju J. K. veiksmai peržengė civilinių santykių ribas. Paskolų ir kredito sutartys buvo sudarytos su banko klientais – juridiniais asmenimis, kurių vadovai buvo įdarbinti fiktyviai, skolininkai prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, jų tinkamai nevykdė ir šias bendroves kontroliavęs R. L., sutartys su fiziniais asmenimis buvo sudaromos tinkamai neįvertinus jų galimybių vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal kredito sutartis, neįsitikinus laiduotojų tapatybe bei jų galimybėmis laiduoti už banke suteiktą kreditą. Bankas neteko galimybės susigrąžinti turtą. Dėl tokių neteisėtų veiksmų paskolų bei kredito sutarčių vykdymas ir banko pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis tapo problemiškas, ar net neįmanomas.

110. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi apeliacinės instancijos teisme ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, prokuroro pateiktą prašymą patikslinti kaltinime nurodytų veikų aplinkybes, daro išvadą, kad J. K. veiksmuose yra BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, tačiau baudžiamoji byla suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai J. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai nutraukta. Vis tik teisėjų kolegija pažymi, kad ne visos prokuroro pateiktame prašyme patikslinti kaltinime nurodytų veikų aplinkybės pasitvirtino. Jau minėta, kad Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje išvardyti privalomi vekselio rekvizitai, būtini sudarant vekselį, kad jis įgytų vekselio teisinę galią. Pagal šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 7 punktą paprastajame vekselyje turi būti išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. Paprastųjų vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuotas Vekselių naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987. Pagal šių taisyklių 10 punktą juridinių asmenų išduodamus, akceptuojamus, perduodamus ir laiduojamus vekselius pasirašo asmenys, turintys šią teisę pagal juridinių asmenų įstatus (nuostatus), arba minėtųjų asmenų įgaliotieji asmenys. Nagrinėjamu atveju bendrovių UAB „R.“, UAB „A.“, UAB „As.“ vardu vekselį pasirašė šių bendrovių vadovai, turėję teisę bendrovių vardu sudaryti vienašalius sandorius, nesant prie vekselyje nurodytos bendrovės buhalterės pavardės jos parašo, toks vekselio pasirašymas yra tinkamas. Taip pat, nors prokuroro prašyme patikslinti kaltinime nurodytų veikų aplinkybes paminėtų Kredito fiziniams asmenims suteikimo taisyklių 22 punkte nurodoma, kad laidavimas, įforminamas klientui, laiduotojui ir bankui pasirašant trišalę vartojimo kredito sutartį, tačiau byloje esančių minėtų Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklių 22 punkte kalbama apie tai, kad sprendimai dėl kreditų suteikimo, kredito sutarčių pertvarkymo ar nutraukimo priimant ir įforminant Kredito vadove nustatyta tvarka suteiktų patvirtinimo limitų ribose. Visų priimtų sprendimų įforminimo dokumentai (protokolai, jų išrašai, potvarkiai ir pan.) turi būti saugomi kredito byloje (t. 21, b. l. 127-133). Taip pat prokuroro prašyme patikslinti kaltinime nurodytų veikų aplinkybes, neteisingai nurodytos BK 184 straipsnio 2 dalies redakcijos, nes minėta BK straipsnio dalis buvo keičiama tik vieną kartą – 2007-06-28 įstatymu Nr. X-1233.

111. Šiuo nuosprendžiu V. K. išteisinus pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, keistinos ir J. K. inkriminuotų nuikalstamų veikų, susijusių su pagal 2005-12-14 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai UAB „R.” apyvartinėms lėšoms suteiktu 180 000 Lt kreditu bei 2007-02-23 susitarimu Nr. 1 UAB „R.” kredito sumos nuo 180 000 litų iki 300 000 litų padidinimu, papildomai suteikiant 120 000 litų kreditą, pašalinant aplinkybę, jog J. K. veikė kartu su AB „(duomenys neskelbtini) bankas” (duomenys neskelbtini) filialo valdytoju V. K..

Dėl civilinio ieškinio

112. Apeliaciniame skunde civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ atstovas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl civilinio ieškinio – AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ ir BAB „(duomenys neskelbtini) bankas“ pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą iš R. L., J. K. ir V. K., o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Toks apelianto prašymas negali būti tenkinamas.

113. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nusprendė AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ ir bankrutuojančiai AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė remdamasis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

114. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujantiems kitiems teisės aktams, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016). BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal BK 115 straipsnio 3 dalį priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. BPK 113 straipsnyje numatyta taisyklė, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas ir taikant civilinio proceso normas, kai baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, jeigu šios normos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK nenumato koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog civilinio ieškinio išsprendimo nutraukiant bylą dėl senaties atveju (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bendra taisyklė yra ta, kad civilinis ieškinys yra paliekamas nenagrinėtas. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal BPK 109 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamajame procese nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Vadinasi, žalos atlyginimo klausimas gali būti išspręstas tik iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus baigiamąjį aktą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nutraukus baudžiamąjį procesą nutrūksta ir teisenos dalis dėl žalos atlyginimo, nes civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra jos sudėtinė dalis ((duomenys neskelbtini)115 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, teismas turi teisę palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21/2010, 2K-7-304-976/2016 ir kt.).

115. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė tik dėl R. L.. J. K. baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nutraukus baudžiamąjį procesą nutrūksta ir teisenos dalis dėl žalos atlyginimo, nes civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra jos sudėtinė dalis (BPK 109-115 straipsniai). Nutraukus baudžiamąją bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Tačiau civiliniam ieškovui išlieka teisė reikšti civilinį ieškinį asmenims, kuriems byla nutraukta, civilinio proceso tvarka. Civilinė teisinė atsakomybė ir civilinio ieškovo teisė į žalos atlyginimą gali būti įgyvendintos, tačiau ne baudžiamajame procese, pasibaigusiame jo nutraukimu, kai yra nustatyta aplinkybė, daranti baudžiamąjį procesą negalimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016 Nr. 2K-46-699/2018 ir kt.).

116. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl nuteistojo R. L. AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ ir bankrutuojančiai AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka yra teisingas. Dėl J. K., kuriai byla nutraukta (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), civiliniai ieškiniai turėjo būti palikti nenagrinėtais, tačiau civiliniai ieškiniai gali būti reiškiami civilinio proceso tvarka.

117. Išteisinus V. K. dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais. AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ ir BAB „(duomenys neskelbtini) bankas“ civiliniai ieškiniai gali būti reiškiami civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 3 punktu, 115 straipsno 3 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžio dalį, kuria baudžiamoji byla dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo V. K. nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ir V. K. iš kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R.“ 2005 m. gruodžio 14 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) ir iš kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R.“ 2007 m. vasario 23 d. susitarimo Nr. 1) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinių ieškovų AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ ir BAB „(duomenys neskelbtini) bankas“ civilinius ieškinius V. K. palikti nenagrinėtus. Civiliniai ieškiniai gali būti reiškiami civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžio nustatomąją dalį nurodant, kad R. L. nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „R.“ 2005-12-14 kredito sutarties bei 2007-02-23 susitarimo Nr. 1, dėl UAB „A.“, G. K.) aprašymą, nustatant, kad „R. L. veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. P., mirusia (duomenys neskelbtini)“.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžio nustatomąją dalį R. L. nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje aprašymą, nurodant, kad 2005-12-05 UAB „R.“ vienintelio akcininko sprendimas Nr. 2, buvo pagamintas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nensutaytu laikau, tačiau ne vėliau kaip 2005-12-01; netikras dokumentas UAB „S.“ 2007-10-03 vienintelio akcininko sprendimas, buvo pagamintas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nensutaytu laikau, tačiau ne vėliau kaip 2007-10-03.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendį ir civilinių ieškovų AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ ir BAB „(duomenys neskelbtini) bankas“ civilinius ieškinius J. K. palikti nenagrinėtus. Civiliniai ieškiniai gali būti reiškiami civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo R. L. gynėjo, J. K., dėl kurios baudžiamoji byla nutraukta, gynėjo advokato Virgilijaus Kaupo apeliacinius skundus atmesti.