Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.12.1., 2.1.3.2., 2.3.2.1.3.5., 2.4.5.2.4., 2.4.9. (S)

2016 m. spalio 12 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir civilinio ieškovo atstovo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla R. L. (R. L.) pagal BK 300 str. 3 d. (dėl 10 nusikalstamų veikų) nutraukta, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ši baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinant R. L. pagal BK 182 str. 2 d. (dėl 13 nusikalstamų veikų), 300 str. 3 d. (dėl 10 nusikalstamų veikų), 233 str. 1 d. (dėl 2 nusikalstamų veikų), V. K. pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. (dėl 11 nusikalstamų veikų), 228 str. 1 d. (dėl 11 nusikalstamų veikų), J. K. pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. (dėl 11 nusikalstamų veikų), 228 str. 1 d. (dėl 11 nusikalstamų veikų), A. M. pagal BK 182 str. 2 d.

R. L. (R. L.) kaltinamas tuo, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, klastojo ir disponavo suklastotais dokumentais ir dėl to buvo padaryta didelės žalos, tai pat tuo, kad siekė paveikti liudytojus. Būtent:

jis, veikdamas bendrininkų grupe, kartu su R. P. bei padedant AB „Ū. B.“ U. filialo darbuotojams – valdytojui V. K. bei valdytojo pavaduotojai J. K., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti dideles vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu paimti iš AB „Ū. B.“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudoti jį savo reikmėms, šiuo tikslu sukūrė konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikdamas įgavo M. K. – V. pasitikėjimą, žadėdamas didelį darbo užmokestį ir direktoriaus pareigas, 2005-04-04 pagal UAB „R“ vienintelio akcininko susirinkimo protokolą M. K. – V. paskyrė UAB „R“ direktore, 2005-11-09 pateikė pastarajai pasirašyti sutartį, pagal kurią perleido jai UAB „R“ akcijas, po ko R. L. įtikino M. K. – V., jog įmonei atsirado pasiūlymas pirkti stomatologinę kėdę, tačiau nepakanka lėšų ir būtina vykti į banką dėl kredito paėmimo, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „R“ 2005-12-05 vienintelio akcininko sprendimas Nr. 2“, toliau 2005-12-01 kartu su R. P. nuvežė M. K. – V. į AB „Ū. B.“, U. filialą, adresu (duomenys neskelbtini), kur V. K. ir J. K. pateikė prašymą suteikti 180 000 litų kreditą ir pagamintą, netikrą dokumentą „UAB „R“ 2005-12-05 vienintelio akcininko sprendimas Nr. 2“, bei M. K. – V., esant suklydimo įtakoje, ji pasirašė vekselį 180 000 lt sumai. Tuo metu V. K. ir J. K., kaip banko darbuotojai, pažeisdami visus banko tvarkos ir taisyklių reikalavimus, pagal 2005-12-14 kredito sutartį Nr. X UAB „R“ suteikė 180 000 litų kreditą, kurį R. L. panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L., padedant V. K. ir J. K., apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, savo veiksmais AB „Ū. B.“ padarydamas 180 000 litų turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2.

Be to, jis, turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir turėdamas tikslą jį panaudoti, iš AB „Ū. B.“ kito asmens vardu kreditui gauti bei neketindamas jo grąžinti, įdarbinęs M. K. – V. UAB „R“ direktore, savo namuose (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „R“ 2005-12-05 vienintelio akcininko sprendimas Nr. 2“, kurio turinys leido suprasti, kad įmonės akcininke M. K. – V. nusprendė kreiptis į AB „Ū. B.“ su prašymu dėl kredito verslo plėtojimui suteikimo. R. L. šį žinomai netikrą dokumentą 2005-12-01 pateikė AB „Ū. B.“ U. filialui, esančiam (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis šiuo netikru dokumentu 2005-12-14 pagal kredito sutartį Nr. X UAB „R“ neteisėtai buvo suteiktas 180 000 litų kreditas, šiais veiksmais AB „Ū. B.“ padarant didelę 180 000 litų turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3 d.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe, kartu su R. P., padedant AB „Ū. B.“ U. filialo darbuotojams – valdytojui V. K. bei valdytojo pavaduotojai J. K., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu paimti iš AB „Ū. B.“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudoti jį savo reikmėms, šiuo tikslu sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikė: 2007-02-21 savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „R“ vienintelio akcinio sprendimas Nr. 12, 2007-02-21“, kreipėsi į UAB „R“ direktorę M. K. – V., apgaulingai ją įtikindamas, kad pinigų verslui nepakako ir būtina padidinti apyvartines lėšas ir kreiptis į banką kreditui gauti, tuo metu R. P. M. K.– V. pagrasino, kad atsisakymo atveju M. K. – V. 2005 metais paimtą kreditą mokės pati, 2007-02-14 R. L. nuvežė M. K. – V. ir R. P. į AB „Ū. B.“ U. filialą, adresu (duomenys neskelbtini), kur banko darbuotojams J. K. ir V. K. pateikė 2007-02-14 prašymą dėl UAB „R“ apyvartinių lėšų papildymo iki 300 000 litų, netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „R“ vienintelio akcinio sprendimas Nr. 12 (kuris pagal jame nurodytą 2007-02-21 datą neatitiko tikrovės), po ko V. K. ir J. K., kaip banko darbuotojai pažeisdami visus banko nustatytą tvarką ir taisykles, pagal 2007-02-23 susitarimą Nr. 1 padidino UAB „R“ kredito sumą nuo 180 000 litų iki 300 000 litų, papildomai suteikiant 120 000 litų kreditą. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, savo veiksmais AB „Ū. B.“ padarydamas 120 000 Lt sumai turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

Be to, jis, turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir turėdamas tikslą jį panaudoti, iš AB „Ū. B.“ kito asmens vardu kreditui gauti bei neketindamas jo grąžinti, įdarbinęs M. K. – V. UAB „R“ direktore, savo namuose (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „R“ 2007-02-21 vienintelio akcininko sprendimas Nr. 12“, kurio turinys leido suprasti, jog įmonės akcininke M. K. – V. nusprendė kreiptis į AB „Ū. B.“ su prašymu dėl kredito verslo plėtojimui suteikimo ir šį žinomai netikrą dokumentą 2007-02-14 jis pateikė AB „Ū. B.“ U. filialui, esančiam (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis šiuo netikru dokumentu 2007-02-23 pagal susitarimą UAB „R“ neteisėtai buvo suteiktas 120 000 litų kredito padidinimas. Šiais veiksmais AB „Ū. B.“ padaryta didelė 120 000 litų turtinė žala, t. y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 3 d.?

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe, kartu su R. P., padedant AB „Ū. B.“ U. filialo darbuotojams – valdytojui V. K. bei valdytojo pavaduotojai J. K., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu paimti iš AB „Ū. B.“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudoti jį savo reikmėms, tam tikslui sukūrė konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikė: 2005-12-22 R. P. pasirašius preliminarią akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „A“ akcininkais A. L. ir V. L., įgavo O. K. pasitikėjimą, žadėdamas darbą direktoriaus pareigose, 2006-03-03 įdarbino pastarąjį UAB „A“ direktoriumi, po ko R. L. 2006 metų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), skenerio pagalba nuskenavęs V. L. ir A. L. parašus, kuriuos spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdino ant jo sukurto dokumento pavadinimu „UAB „A“ visuotinio akcininkų susirinkimo PROTOKOLAS Nr. Y 2006-02-10 Vilnius“, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, taip pat nuskenuotus parašus spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdino ant 2006-06-05 paprastojo 140 000 litų vekselio skiltyje „LAIDUOTA“ po užrašais „A. L.“ ir „V. L.“, tokiu būdu suklastodamas vekselį 140 000 litų sumai. 2006-06-05 R. L., kartu su broliu I. L., kurį, piktnaudžiaujant pastarojo pasitikėjimu, įtikino bankui įkeisti jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei žadėdamas, kad prašomą paskolą atiduos, po ko su O. K., kuris buvo suklydimo įtakoje, nuvyko į AB „Ū. B.“ U. filialą, esantį (duomenys neskelbtini), kur V. K. ir J. K. pateikė suklastotą vekselį, netikrą dokumentą „Akcininkų susirinkimo protokolą“, kuriais vadovaujantis 2006-06-06 AB „Ū. B.“ pagal kredito sutartį Nr. XX suteikė UAB „A“ 140000 litų kreditą. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, savo veiksmais AB „Ū. B.“ padarydamas 140 000 litų turtinę žala, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

Be to, jis, turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir turėdamas tikslą jį panaudoti, iš AB „Ū. B.“ kito asmens vardu kreditui gauti bei neketindamas jo grąžinti, 2005-12-22 R. P. pasirašius preliminarią akcijų prikimo – pardavimo sutartį su UAB „A“ akcininkais A. L. ir V. L., 2006 metų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), skenerio pagalba nuskenavęs V. L. ir A. L. parašus bei spalvoto spausdintuvo pagalba juos išspausdinęs ant jo paties surašyto dokumento „UAB „A“ visuotinio akcininkų susirinkimo PROTOKOLAS Nr. Y, 2006-02-10 Vilnius“, pagamino netikrą dokumentą, kurį 2006-06-05 jis pateikė AB „Ū. B.“ U. filialui, esančiam (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis šiuo netikru dokumentu 2006-06-06 pagal kredito sutartį Nr. XX UAB „A“ neteisėtai buvo suteiktas 140 000 litų kreditas, dėl to AB „Ū. B.“ patyrė 140 000 litų turtinę žalą, t. y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 3 d.

Be to, jis, turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir turėdamas tikslą jį panaudoti, iš AB „Ū. B.“ kito asmens vardu kreditui gauti bei neketindamas jo grąžinti, 2005-12-22 R. P. pasirašius preliminarią akcijų prikimo – pardavimo sutartį su UAB „A“ akcininkais A. L. ir V. L., 2006 metų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), skenerio pagalba nuskenavęs V. L. ir A. L. parašus bei spalvoto spausdintuvo pagalba juos išspausdinęs ant 2006-06-05 paprastojo 140 000 litų vekselio skiltyje „LAIDUOTA“ po užrašais „A. L.“ ir „V. L.“. Tokiu būdu R. L. suklastojo dokumentą ir šį žinomai suklastotą dokumentą 2006-06-05 jis pateikė AB „Ū. B.“ U. filialui, esančiam (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis šiuo netikru dokumentu 2006-06-06 pagal kredito sutartį Nr. XX UAB „A“ buvo neteisėtai suteiktas 140 000 litų kreditas. Šiais veiksmais AB „Ū. B.“ buvo padaryta didelė 140 000 litų turtinė žala, t. y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 3 d.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe, padedant AB „Ū. B.“ U. filialo valdytojo pavaduotojai J. K. ir AB „Ū. B.“ U. filialo valdytojui V. K., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu gauti iš AB „Ū. B.“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudoti jį savo reikmėms, tam tikslui sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikė: 2006 metų vasaros laikotarpiu užmezgęs draugiškus ryšius su E. G. ir bendravimo metu įgavęs pastarojo pasitikėjimą, įkalbėjo E. G. kartu su juo įsteigti autoservisą, nors to realiai daryti nesiruošė, bei kreiptis į banką kreditui šiam verslui gauti, po ko suradęs parduodamą įmonę UAB ,,TS“, 2006-08-21 E. G. vardu įgijo UAB „TS“ akcijas. Pasinaudojęs tuo, kad UAB „TS“ akcininkų pasikeitimas dar nebuvo įregistruotas VĮ Registro centre, paruošė įsakymą, kad įmonės direktoriumi nuo 2006-09-11 skiriamas E. G.. R. L. laikotarpyje nuo 2006-08-21 iki 2006-09-20 savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2006-08-21 UAB „TS“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, pasirašytos tarp V. T., J. G. ir E. G., skenerio pagalba nuskenavęs buvusių šios įmonės akcininkų V. T. ir J. G. parašus bei spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdinęs juos ant jo sukurto dokumento pavadinimu „UAB „TS“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2006 m. rugsėjo mėn. 20 d., adresu (duomenys neskelbtini), PROTOKOLAS“, pagamino netikrą dokumentą, kurio turinys leido suprasti, jog įmonės akcininkai susirinkimo metu nusprendė kreiptis į AB „Ū. B.“ su prašymu dėl kredito suteikimo. Toliau tęsdamas savo veiksmus R. L. ant 2006-09-28 dienos paprastojo vekselio, 150 000 (vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių) litų sumai, eilutėje „LAIDUOTA“ nuskenuotus V. T. ir J. G. parašus išspausdino prie V. T. ir J. G. anketinių duomenų ir taip suklastojo dokumentą – vekselį 150 000 Lt sumai, pagal kurį laiduotojais už AB „Ū. B.“ suteiktą kreditą 150 000 Lt sumai turėjo tapti V. T. ir J. G.. Toliau naudodamasis įgytu E. G. pasitikėjimu, vis melagingai žadėdamas kartu įkurti automobilių remonto verslą, įkalbėjo E. G. kreiptis į banką gauti kreditą šio verslo plėtojimui ir pateikė pasirašyti minėtą vekselį, kurį E. G., būdamas suklydimo įtakoje, pasirašė. Tęsdamas savo iš anksto suplanuotus veiksmus, 2006-09-20 R. L. kartu su E. G. nuvyko į AB „Ū. B.“ U. filialą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame filiale R. L. anksčiau suderino savo veiksmus su šio banko darbuotojais, J. K. bei V. K., ir UAB „TS“ direktoriaus E. G. vardu užpildė paraišką dėl tikslinio kredito, skirto odontologinei įrangai pirkti, gavimo. R. L. nurodė jo fiktyviai UAB „TS“ įdarbintai finansininkei A. N. bei įmonės direktoriui E. G. šią paraišką pasirašyti, bei E. G., įdavęs UAB „TS“ antspaudą, liepė uždėti jį ant paraiškos, pastariesiems būnant suklydimo įtakoje ir atlikus šiuos veiksmus, R. L. šią paraišką kartu su anksčiau jo pagamintais netikrais ir suklastotais dokumentais – UAB „TS“ akcininkų susirinkimo protokolu bei vekseliu 150 000 litų sumai pateikė AB „Ū. B.“ U. filialo, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojo pavaduotojai J. K.. Ji, pažeisdama AB „Ū. B.“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, priėmė šiuos dokumentus ir kartu su banko valdytoju V. K., pažeisdami AB „Ū. B.“ nustatytus reikalavimus ir taisykles pagal 2006-09-28 kredito sutartį Nr. XXX UAB „TS“, neteisėtai suteikė 150 000 litų kreditą. Taip pat R. L. buvo išduota UAB „TS“ banko mokėjimo kortelė, kurios pagalba R. L. iš UAB „TS“ banko sąskaitos išgrynino 150 000 litų sumą, gautą pagal 2006-09-28 kredito sutartį Nr. XXX odontologinei įrangai pirkti. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, savo veiksmais AB „Ū. B.“ padarydamas 150 000 litų turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

Be to, jis, turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir turėdamas tikslą jį panaudoti. iš AB „Ū. B.“ kito asmens vardu kreditui gauti bei neketindamas jo grąžinti, 2006-08-21 E. G. vardu įsigijo UAB „TS“ akcijas, po ko savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2006-08-21 iki 2006-09-20, nuo UAB „TS“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, pasirašytos tarp V. T., J. G. ir E. G., skenerio pagalba nuskenavęs buvusių šios įmonės akcininkų V. T. ir J. G. parašus bei spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdinęs juos ant jo sukurto dokumento pavadinimu „UAB „TS“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2006 m. rugsėjo mėn. 20 d. , adresu (duomenys neskelbtini), PROTOKOLAS“, pagamino netikrą dokumentą, kurio turinys leido suprasti, jog įmonės akcininkai susirinkimo metu nusprendė kreiptis į AB „Ū. B.“ su prašymu dėl kredito suteikimo verslo plėtojimui. Šį žinomai netikrą dokumentą 2006-09-20 jis pateikė AB „Ū. B.“ U. filialui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriuo vadovaujantis pagal 2006-09-28 kredito sutartį Nr. XXX UAB „TS“ neteisėtai buvo suteiktas 150 000 litų kreditas. Šiais veiksmais AB „Ū. B.“ buvo padaryta didelė 150 000 litų turtinė žala, t. y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 3d.

Be to, jis, turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir turėdamas tikslą jį panaudoti, iš AB „Ū. B.“ kito asmens vardu kreditui gauti bei neketindamas jo grąžinti, 2006-08-21 E. G. vardu įsigijo UAB „TS“ akcijas, po ko savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2006-08-21 iki 2006-09-20, nuo UAB „TS“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, pasirašytos tarp V. T., J. G. ir E. G., skenerio pagalba nuskenavęs buvusių šios įmonės akcininkų V. T. ir J. G. parašus bei spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdinęs juos ant 2006-09-28 dienos paprastojo 150 000 (vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių) litų vekselio eilutėje „LAIDUOTA“ prie V. T. ir J. G. anketinių duomenų, suklastojo dokumentą – paprastąjį 150 000 litų vekselį, sutinkamai su kuriuo laiduotojais už AB „Ū. B.“ suteiktą 150 000 litų kreditą tapo V. T. ir J. G.. R. L., toliau naudodamasis E. G. pasitikėjimu, pateikė šiam pasirašyti minėtą vekselį, kurį E. G., būdamas suklydimo įtakoje, pasirašė. Šį žinomai suklastotą dokumentą 2006-09-20 R. L. pateikė AB „Ū. B.“ U. filialui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriuo vadovaujantis pagal 2006-09-28 kredito sutartį Nr. XXX UAB „TS“ neteisėtai buvo suteiktas 150 000 litų kreditas. Šiais veiksmais AB „Ū. B.“ buvo padaryta didelė 150 000 litų turtinė žala, t. y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 3 d.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe, padedant AB „Ū. B.“ U. filialo darbuotojams – valdytojui V. K. bei valdytojo pavaduotojai J. K., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu paimti iš AB „Ū. B.“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudoti jį savo reikmėms. R. L. tam tikslui sukūrė konkretų veiksmų planą, pagal kuri veikdamas, jis, pasinaudodamas įgytu savo brolio I. L. pasitikėjimu ir jį įtikindamas, kad yra mokus grąžinti bankui kreditą, 2006-12-20 pateikė I. L. pasirašyti užpildytą kredito prašymą dėl 36 000 litų vartojamojo kredito ir iš anksto paruoštą 2006 m. gruodžio mėn. 29 dienos AB „Ū. B.“ U. filialo valdytojo V. K. ir valdytojo pavaduotojos J. K. vartojimo kredito sutartį Nr. XY, jis, tokiu pat būdu apgavęs V. B., pateikė pastarajam pasirašyti informaciją apie laiduotoją bei tą pačią vartojimo kredito sutartį, suklastojo M. L. parašą informacijoje apie laiduotoją ir vartojimo kredito sutartyje, po ko R. L. nuvyko į AB „Ū. B.“ U. filialą, esantį (duomenys neskelbtini), kur pateikė banko darbuotojams V. K. ir J. K. brolio I. L. vardu užpildytą prašymą suteikti 36 000 litų kreditą, informaciją apie laiduotojus su suklastotu M. L. parašu, šiuos dokumentus V. K. ir J. K. priėmė, nedalyvaujant kredito gavėjui ir laiduotojams, tokiu būdu, kaip banko darbuotojai, pažeisdami banko nustatytą tvarką ir taisykles, neteisėtai suteikė pagal 2006-12-29 vartojimo kredito sutartį Nr. YX I. L. 36 000 litų kreditą, kurį R. L. nurodė I. L. nuimti grynais. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas AB „Ū. B.“ didelę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe, padedant AB „Ū. B.“ U. filialo darbuotojais – valdytojui V. K. bei valdytojo pavaduotojai J. K., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu paimti iš AB „Ū. B.“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudoti jį savo reikmėms, jis tikslui sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikė, R. L., pasinaudodamas įgytu B. G. pasitikėjimu ir apgaulingai įtikindamas jį, kad padės jam rasti darbą, 2007-04- 12 pateikė B. G. pasirašyti užpildytą kredito prašymą dėl 35 000 litų vartojamojo kredito ir iš anksto paruoštą 2007 m. balandžio mėn. 17 dienos AB „Ū. B.“ U. filialo valdytojo V. K. bei valdytojo pavaduotojos J. K. vartojimo kredito sutartį Nr. YY, pasinaudojęs L. Š., kuris dėl amžiaus negalėjo suprasti pateikiamų dokumentų turinio bei pasekmių, pateikė L. Š. pasirašyti informaciją apie laiduotoją bei tą pačią vartojimo kredito sutartį Nr. YY, ir antru kredito laiduotoju įrašė M. L., suklastojo jos parašą informacijoje apie laiduotoją ir vartojimo kredito sutartyje, po ko R. L. nuvyko į AB „Ū. B.“ U. filialą, esantį (duomenys neskelbtini), kur pateikė banko darbuotojams B. G. vardu užpildytą prašymą suteikti 35 000 litų kreditą bei jau pasirašytą informaciją apie laiduotojus su suklastotu M. L. parašu, šiuos dokumentus V. K., ir J. K. priėmė, nors B. G. ir neatitiko Banko tvarkoje „Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklėse“ nurodytų reikalavimų. Netinkamai įvertinę Banko riziką, nedalyvaujant kredito gavėjui ir laiduotojams, tokiu būdu banko darbuotojams pažeidžiant banko nustatytą tvarką bei taisykles, 2007-04-17 neteisėtai suteikė pagal vartojimo kredito sutartį Nr. YY B. G. 35 000 litų kreditą, kurį R. L. nurodė B. G. nuimti grynais, gautus iš B. G., R. L. panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas AB „Ū. B.“ 35000 litų didelę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe, padedant AB „Ū. B.“ U. filialo darbuotojams – valdytojui V. K. bei valdytojo pavaduotojai J. K., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu paimti iš AB „Ū. B.“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudoti jį savo reikmėms. R. L. tam tikslui sukūrė konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikė, pasinaudodamas įgytu J. V. pasitikėjimu, 2007-04-19 pateikė J. V. pasirašyti užpildytą kredito prašymą dėl 38 000 litų vartojamojo kredito ir iš anksto paruoštą 2007 m. balandžio mėn. 25 dienos AB „Ū. B.“ U. filialo valdytojo V. K. bei valdytojo pavaduotojos vartojimo kredito sutartį Nr. Z, užpildė informaciją apie laiduotojas M. L. ir Ž. G., suklastojo jų parašus informacijoje apie laiduotojus ir kredito sutartyje Nr. Z, po ko R. L. nurodė J. V. vykti į AB „Ū. B.“ U. filialą, esantį (duomenys neskelbtini), jai 2007-04-12 nuvykus, pateikė banko darbuotojams užpildytą prašymą suteikti 38 000 litų kreditą bei R. L. užpildytą informaciją apie laiduotojas su suklastotais M. L. ir Ž. G. parašais, kuriuos V. K. ir J. K. priėmė, nors J. V. ir neatitiko Banko tvarkoje „Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklėse“ nurodytų reikalavimų, netinkamai įvertinę Banko riziką, nedalyvaujant kredito laiduotojams, tokiu būdu kaip banko darbuotojai pažeisdami visus banko tvarkos ir bendruosius bankininkystės principus, 2007-04-25 neteisėtai suteikė pagal vartojimo kredito sutartį Nr. Z J. V. 38 000 litų kreditą. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir AB „Ū. B.“ padarė 38 000 litų turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe, padedant AB „Ū. B.“ U. filialo darbuotojams – valdytojui V. K. bei valdytojo pavaduotojai J. K., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu paimti iš AB „Ū. B.“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudoti jį savo reikmėm, tam tikslui sukūrė konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikdamas įgavo D. K. pasitikėjimą, žadėdamas jai pagalbą įkuriant kosmetologijos verslą, bei įtikindamas, kad verslui pradėti būtina banke gauti kreditą, po ko jis 2007-07-19 D. K. vardu įsigijo UAB „AS“ akcijas, melagingai žadėdamas pakeisti UAB „AS“ veiklą iš prekybos santechnikos įrangą į kosmetologijos paslaugas teikiančią bendrovę, ir kitą dieną, 2007-07-20, R. L. kartu su D. K., kuri buvo suklydimo įtakoje, nuvyko į AB „Ū. B.“ U. filialą, esantį (duomenys neskelbtini), kur banko darbuotojams V. K. ir J. K. pateikė prašymą dėl 440 000 litų kredito suteikimo. Bendrininkams įtikinus D. K. kaip laiduotoją pasirašyti paprastąjį vekselį 440 000 litų sumai, apgaulingai paaiškindami, kad tai tik formalumas, 2007-07-27 V. K. ir J. K., abu, būdami banko darbuotojais, pažeisdami banko nustatytą tvarką ir taisykles, netinkamai įvertino kredito riziką, nusprendė suteikti UAB „AS“ 440 000 litų kreditą, kuris 2007-07-30 pagal kredito sutartį Nr. G neteisėtai buvo suteiktas UAB „AS“, po ko R. L., turėdamas savo žinioje UAB „AS“ bankinę mokėjimo kortelę ir prisijungimo prie sąskaitų kodus, iš UAB „AS“ banko sąskaitos 2007-07-30 pervedė 200 000 litų sumą B. L., kaip skolos dalį už butą (duomenys neskelbtini), 2007-07-31 pervedė 88 500 litų sumą už akcijas I. I., 2007-08-01 pervedė 45 000 litų sumą už akcijas I. I., o likusius pinigus panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir savo veiksmais AB „Ū. B.“ padarė 440 000 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe, kartu su R. P. bei padedant AB „Ū. B.“ U. filialo darbuotojams – valdytojui V. K. bei valdytojo pavaduotojai J. K., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelis vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu gauti iš AB „Ū. B.“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudoti jį savo reikmėms, jis tam tikslui sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikdamas, pasinaudodamas D. L. pasitikėjimu ir melagingai žadėdamas didelį darbo užmokestį ir direktoriaus pareigas, 2007-08-30 D. L. vardu įgijo UAB „SS“ akcijas, po ko jis, 2007 metų rudenį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „SS“ 2007-10-03 vienintelio akcininko sprendimas“ su nuskenuotu A. Š. parašu, po to apgaulingai įtikino D. L., kad bendrovės veiklai plėtoti būtina banke gauti kreditą, taip pat įtikino B. L. įkeisti bankui butą, esantį (duomenys neskelbtini), žadėdamas grąžinti kreditą, 2007-10-03 R. L. kartu su D. L. ir B. L. nuvyko į AB „Ū. B.“ U. filialą, esantį (duomenys neskelbtini), kur pateikė banko darbuotojams prašymą suteikti 490 000 litų kreditą, kurį V. K. ir J. K., kaip banko darbuotojai, pažeisdami banko nustatytą tvarką ir taisykles, neteisėtai suteikė pagal kredito sutartį Nr. YZ 490 000 Lt kreditą. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, savo veiksmais AB „Ū. B.“ padarydamas 490 000 litų turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

Be to, jis, turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir turėdamas tikslą jį panaudoti, iš AB „Ū. B.“ kito asmens vardu kreditui gauti bei neketindamas jo grąžinti, įdarbinęs D. L. UAB „SS“ direktoriumi, savo namuose (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „SS“ 2007-10-03 vienintelio akcininko sprendimas“, kurio turinys leido suprasti, kad įmonės akcininkas A. Š. nusprendė kreiptis į AB „Ū. B.“ su prašymu dėl kredito verslo plėtojimui suteikimo. R. L. šį žinomai netikrą dokumentą 2007-10-03 pateikė AB „Ū. B.“ U. filialui, esančiam (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis šiuo netikru dokumentu pagal kredito sutartį Nr. YZ UAB „SS“ neteisėtai buvo suteiktas 490 000 litų kreditas. Šiais veiksmais AB „Ū. B.“ buvo padaryta didelė 490 000 litų turtinė žala, t. y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 3 d.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe, padedant AB „Ū. B.“ U. filialo darbuotojams – šio filialo valdytojui V. K. bei valdytojo pavaduotojai J. K., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu paimti iš AB „Ū. B.“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudoti jį savo reikmėms, šiuo tikslu sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikdamas įgavo A. R. pasitikėjimą, žadėdamas ją įdarbinti UAB „M“ direktore. 2007-11-01 su UAB „M“ akcininkais D. K. ir E. S. pasirašė preliminarią akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. R. L. 2007-11-07 A. R. vardu iš M. R. už 28 000 litų nupirko žemės sklypą, namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). R. L. 2007-11-30 A. R. vardu įsigijęs UAB „M“ akcijas, 2007-11-30 įdarbino A. R. šios bendrovės direktore, po ko 2007-12-10 kartu su A. R., jai esant suklydimo įtakoje, nuvyko į AB „Ū. B.“ U. filialą, esantį (duomenys neskelbtini), kur įdavė A. R. UAB „M“ antspaudą ir nurodė ant visų banko dokumentų uždėti UAB „M“ antspaudą bei pasirašyti. Banke R. L. V. K. ir J. K. pateikė A. R. vardu užpildytą prašymą dėl 290 000 litų paskolos, įkeičiant 2007-11-07 nupirktą sodybą (duomenys neskelbtini), melagingai nurodant, kad planuojama plėsti įmonės veiklą ir teikti kaimo turizmo paslaugas, po ko V. K. ir jo pavaduotoja J. K. netinkamai įvertinę kredito riziką, pažeisdami banko nustatytą tvarką ir taisykles, 2007-12-18 pagal kredito sutartį Nr. YG suteikė UAB „M“ 150 000 litų kreditą, o R. L., gavęs ir turėdamas savo žinioje UAB „M“ banko kortelę bei prisijungimo prie sąskaitų kodus, 2007-12-20 B. L. pervedė į sąskaitą AB „DB“ 120 000 litų, kaip skolos dalį už jo butą (duomenys neskelbtini), o likusius pinigus panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, savo veiksmais AB „Ū. B.“ padarydamas 150 000 litų turtinę žala, t. y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu paimti iš AB „DB“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudoti jį savo reikmėms, tam tikslui sukūrė konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikdamas įgavo A. R. pasitikėjimą, žadėdamas ją įdarbinti UAB „M“ direktore, 2007-11-30 A. R. vardu įsigijo UAB „M“ akcijas, 2007-11-30 įdarbino pastarąją šios bendrovės direktore, 2008 metų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), skenerio pagalba nuskenavęs D. K. ir E. S. parašus, spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdino šiuos parašus ant jo paties sukurto, netikro dokumento pavadinimu „UAB „M“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2008 m. vasario mėn. 26 d. PROTOKOLAS“ ties D. K. ir E. S. duomenimis ir taip pagamino netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „M“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2008 m. vasario mėn. 26 d. PROTOKOLAS“. Taip pat nuskenuotą E. S. parašą spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdino ant „2008-03-07 Laidavimo sutarties Nr. 1“ prie E. S. anketinių duomenų, o nuskenuotą D. K. parašą spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdino ant „2008-03-07 Laidavimo sutarties Nr. 2“ prie D. K. anketinių duomenų, ir suklastojo šias laidavimo sutartis. R. L., pasinaudojęs įgytu A. R. pasitikėjimu ir ją apgaule įtikinęs, kad kreipiasi į banką dėl paskolos verslo plėtimui, 2008-03-07 šiuos suklastotus dokumentus pateikė AB „DB“ V. filialo, esančio (duomenys neskelbtini), darbuotojams, kur A. R., būdama suklydimo įtakoje, pasirašė Overdrafto (sąskaitos kreditavimo) sutartį Nr. XXYY dėl 70 000 (septyniasdešimt tūkstančių) litų overdrafto limito. Po to R. L. nurodė A. R., pagal čekių knygelę, nuimti grynais 48 000 litų, jai atlikus šiuos veiksmus ir išgryninus, R. L. 48 000 litų iš A. R. paėmė bei panaudojo asmeninėms reikmėms, o 2008-03-13 R. L. iš UAB „M“ sąskaitos pervedė į UAB „AS“ sąskaitą 20 000 litų. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir savo veiksmais AB „DB“ bankui padarė 70 000 litų turtinę žalą, t. y. yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

Be to, jis, turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir turėdamas tikslą jį panaudoti, iš AB „DB“ banko kito asmens vardu kreditui gauti bei neketindamas jo grąžinti, 2007-11-30 A. R. vardu įgijęs UAB „M“ akcijas, 2008 metų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), skenerio pagalba nuskenavęs D. K. ir E. S. parašus bei spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdinęs juos ant jo sukurto netikro dokumento pavadinimu „UAB „M“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2008 m. vasario mėn. 26d. PROTOKOLAS“ prie D. K. ir E. S. duomenų, pagamino netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „M“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2008 m. vasario mėn. 26d. PROTOKOLAS“, pasinaudojęs įgytu A. R. pasitikėjimu ir ją melagingai įtikinęs, kad kreipiasi į banką dėl paskolos verslo plėtimui, 2008-03- 07 šį žinomai netikrą dokumentą pateikė AB „DB“ banko V. filialo, esančio (duomenys neskelbtini), darbuotojams, jo pagrindu buvo pasirašyta Overdrafto (sąskaitos kreditavimo) sutartis Nr. XXYY dėl 70 000 (septyniasdešimt tūkstančių) litų overdrafto limito. Šiais veiksmais AB „DB“ bankui buvo padaryta didelę 70 000 litų turtinę žalą, t. y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 3 d.?

Be to, jis, turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir turėdamas tikslą jį panaudoti, iš AB „DB“ banko kito asmens vardu kreditui gauti bei neketindamas jo grąžinti, 2007-11-30 A. R. vardu įgijęs UAB „M“ akcijas, 2008 metų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), skenerio pagalba nuskenavęs D. K. ir E. S. parašus bei spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdinęs E. S. parašą ant „2008-03-07 Laidavimo sutarties Nr. 1“ prie E. S. anketinių duomenų, suklastojo dokumentą pavadinimu „2008-03-07 Laidavimo sutarties Nr. 1“. R. L., pasinaudojęs įgytu A. R. pasitikėjimu ir ją apgaule įtikindamas, kad kreipiasi į banką dėl paskolos verslo plėtimui, 2008-03-07 šį žinomai netikrą dokumentą pateikė AB „DB“ banko V. filialo, esančio (duomenys neskelbtini), darbuotojams, jo pagrindu buvo pasirašyta Overdrafto (sąskaitos kreditavimo) sutartis Nr. XXYY dėl 70 000 (septyniasdešimt tūkstančių) litų overdrafto limito. Šiais veiksmais AB „DB“ bankui buvo padaryta didelę 70 000 litų turtinę žalą, t. y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 3 d.

Be to, jis, turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir turėdamas tikslą jį panaudoti, iš AB „DB“ banko kito asmens vardu kreditui gauti bei neketindamas jo grąžinti, 2007-11-30 A. R. vardu įgijęs UAB „M“ akcijas, 2008 metų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), skenerio pagalba nuskenavęs D. K. ir E. S. parašus bei spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdinęs D. K. parašą ant „2008-03-07 Laidavimo sutarties Nr. 2“ prie D. K. anketinių duomenų, suklastojo dokumentą pavadinimu „2008-03-07 Laidavimo sutarties Nr. 2“. R. L., pasinaudojęs įgytu A. R. pasitikėjimu ir ją apgaule įtikindamas, kad kreipiasi į banką dėl paskolos verslo plėtimui, 2008-03-07 šį žinomai netikrą dokumentą pateikė AB „DB“ banko V. filialo, esančio (duomenys neskelbtini), darbuotojams, jo pagrindu buvo pasirašyta Overdrafto (sąskaitos kreditavimo) sutartis Nr. XXYY dėl 70 000 (septyniasdešimt tūkstančių) litų overdrafto limito. Šiais veiksmais AB „DB“ bankui buvo padaryta didelę 70 000 Lt turtinę žalą, t. y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 3 d.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe, kartu su R. P., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu gauti kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudoti jį savo reikmėms. R. L. tam tikslui sukūrė konkretų veiksmų planą. R. L. ir R. P. įtikinę G. K., kad padės jai gauti 10 000 litų paskolą ir pasinaudodami tuo, kad dėl sveikatos būklės G. K. negalėjo adekvačiai vertinti situacijos, pateikė jai pasirašyti 2009-03-05 paskolos sutartį. Pagal šią sutartį G. K. iš J. J. ir O. D. skolinosi 120 000 litų. Apgaudami ją, kad paskolos garantas yra tik formalumas, nurodė įkeisti G. K. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. XXXX, ir sodo pastatą, unikalus Nr. YYYY, adresu (duomenys neskelbtini), po ko 2009-03-06 R. L. dar labiau suklaidindamas G. K., apgaulingai parodydamas savo gerus ketinimus, pasirašė laidavimo sutartį, jog yra solidarus G. K. paskolos skolininkais ir įsipareigoja atsakyti visu savo turtu. Gavęs kreditą, G. K. sumokėjo 10000 litų. R. L. 2009-03-13 G. K. nurodė pervesti 23 500 litų į jo žmonos A. Š. sąskaitą, o likusius pinigus iš G. K. apgaulės būdu pasisavino ir panaudojo asmeninėms reikmėms. R. L. panaudojęs apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtą – 110 000 litų, G. K. padarydamas 110 000 lt turtinę žalą. Šiais veiksmais R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe, kartu su A. M., turėdami tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, 2008-10-15 apie 15. 00 val. Vilniaus X-ame notarų biure (duomenys neskelbtini), paskolos sutarties pasirašymo metu tarp kreditoriaus S. Š. ir skolininkų I. K., J. K., J. N., V. K., dalyvaudamas kaip paskolos laiduotojas ir žinodamas, kad paskola – 200. 000 litų žodiniu susitarimu turi atitekti J. J., R. L. po sutarties pasirašymo notarų kontoroje iš gautos paskolos perdavė I. K. ir J. K. 13000 litų, J. N. – 10 000 litų, V. K. – 5 000 litų, o likusius – 172 000 litų – pažadėjo asmeniškai perduoti J. J., po ko jis kartu su A. M. 2008-10-17 apie 18. 00 val. lengvuoju automobiliu „XXY“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie J. J. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur R. L. išlipo iš minėto automobilio ir nuėjo į šalį stebėti aplinkos, kad nepasirodytų pašaliniai asmenys. Tuo metu J. J. įsėdus į automobilio vidų ir perskaičiavus A. M. paduotus pinigus – 172 000 litų, A. M. inscenizavus konfliktą dėl J. J. tariamos jai skolos, šiai pagriebus už maišelio, kuriame buvo pinigai, bei išstūmus J. J. pro praviras automobilio duris, R. L. įsėdo į automobilį ir iš įvykio vietos kartu su A. M. pasišalino bei J. J. žadėtos pinigų sumos – 172 000 litų neperdavė. Šiais veiksmais jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir I. K., J. K., J. N., V. K. bei J. J. padarė 178 000 litų turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

Be to, jis, siekdamas paveikti ikiteisminio tyrimo Nr. X metu apklaustą liudytoją D. K., kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus ir neigtų pažįstanti jį, kad tvirtintų, jog nieko apie UAB „AS“ veiklą nežino ir neatsimena, 2010-02-02 skambino D. K. ir aiškino, kad ji apklausos metu policijos pareigūnams nei apie jį, nei apie A. Š. nepasakotų, po ko jis į D. K. į elektroninį paštą atsiuntė laišką su priedais, kuriuose nurodė, kokius parodymus apie UAB „AS“ duoti ir ko nesakyti. Tokiu būdu R. L. ikiteisminio tyrimo metu darė poveikį liudytojai D. K., kad ši duotų melagingus parodymus, t. y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 233 str. 1 d.

Be to, jis, siekdamas paveikti ikiteisminio tyrimo Nr.X metu apklaustą liudytoją A. U., kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, 2011-12-12 apie 20. 00 val., atvykęs prie A. U. darbovietės – gėlių turgelio (duomenys neskelbtini), nurodė pastarajai, kad apklausos metu pas tyrėją O. J. ji meluotų ir sakytų, kad jo nepažįsta, kad R. L. jos parodymuose nebūtų minimas. R. L. taip pat prašė jos atiduoti jam visus su UAB „AS“ veikla susijusius dokumentus sunaikinimui, tokiu būdu savo veiksmais R. L. darė poveikį liudytojai A. U., kad ši ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 233 str. 1 d.

Nagrinėjant šią bylą teisiamajame posėdyje R. L. gynėjas pateikė prašymą dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 3 d. nutraukimo, suėjus senaties terminui. Išnagrinėjęs šį prašymą pirmosios instancijos teismas nutarė jį patenkinti. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi baudžiamoji byla R. L. pagal BK 300 str. 3 d. (dėl 10 nusikalstamų veikų) nutraukta, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

Teismo nutartyje nurodoma, kad paskutinė iš R. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 3 d., padaryta 2008-03-07. Pagal tuo metu galiojusią BK redakciją už BK 300 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, todėl, remiantis BK 11 str. 4 d., ši nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. 2008-03-07 galiojusi BK redakcija numatė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas, jeigu praėjo daugiau kaip aštuoneri metai po to, kai padarytas apysunkis nusikaltimas. Teismo nutartyje pažymėta ir tai, kad R. L. yra kaltinamas ir BK 182 str. 2 d. bei 233 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nė viena iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal šiuos BK specialiosios dalies straipsnius nėra padaryta po to, kai buvo padaryta paskutinė BK 300 str. 3 d. numatyta veika – 2008-03-07.

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta baudžiamąjį bylą dalyje dėl R. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 3 d. (dėl 10 nusikalstamų veikų), nutraukti, nepagrįsta.

Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad šioje byloje apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2008 m. kovo 7 d., nes nenustatyta, kad iki terminų, numatytų BK 95 str., pabaigos R. L. būtų padaręs naują nusikalstamą veiką.

Šioje baudžiamojoje byloje R. L. yra kaltinamas pagal BK 182 str. 2 d. (dėl 14 nusikalstamų veikų), BK 300 str. 3 d. (dėl 10 nusikalstamų veikų), 233 str. 1 d. (dėl 2 nusikalstamų veikų). Nusikalstamas veikas, numatytas, BK 233 str. 1 d., jis kaltinamas padaręs 2010 m. vasario 2 d. bei 2011 m. gruodžio 12 d.

Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartyje Nr. 2K-P-100/2008 yra nurodęs, kad pagal BK 95 straipsnio 4 dalį (dabartinės redakcijos 8 straipsnio dalis), jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento.

Senaties terminai pagal tas pačias taisykles skaičiuojami tiek sprendžiant klausimą dėl proceso pradėjimo, tiek jį tęsiant ir bylą nagrinėjant teisme, tame pačiame įstatyme, t. y. BK 95 straipsnyje, vartojamai sąvokai „asmuo, padaręs nusikalstamą veiką“ skirtinga reikšmė nėra suteikta ir ši sąvoka negali būti, taikant šio straipsnio atitinkamos dalies nuostatas, aiškinama skirtingai. Todėl tais atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių antroji padaryta nepasibaigus senaties terminui dėl pirmosios nusikalstamos veikos ir, skaičiuojant pagal BK 95 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, senaties terminas dėl jos nėra pasibaigęs, tęsti bylos nagrinėjimo procesą kliūčių nėra. Senaties termino skaičiavimui taikant BK 95 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles lemiamą reikšmę turi ne apkaltinamojo nuosprendžio už antrąją nusikalstamą veiką priėmimas, o tai, ar nauja nusikalstama veika buvo padaryta per minėto BK straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką.

Prokuroro nuomone, šioje baudžiamojoje byloje senaties eiga dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 3 d., turėtų būti skaičiuojama ne nuo paskutinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 3 d., padarymo (2008 m. kovo 7 d.), o nuo vėliausiai padarytos nusikalstamos veikos iš R. L. inkriminuotų, šiuo atveju nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 str. 1 d., padarymo, t. y. nuo 2011 m. gruodžio 12 d. Todėl 8 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas už R. L. inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 3 d., nėra suėjęs.

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – kaltinamojo R. L. gynėjo prašymą atmesti.

Civilinio ieškovo BAB „Ū. B.“ atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo senaties terminą.

Apkaltinamo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Šie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo atveju, kai jų eiga nutrūksta padarius naują nusikalstamą veiką. Tokiu atveju senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, todėl darytina išvada, kad nepradėjus ar nebaigus bylos nagrinėti iš esmės teismo galutinis sprendimas, kuriuo byla nutraukiama, gali būti priimamas tik tada, kai pagal bylos medžiagą senaties trukmės nustatymui svarbios aplinkybės (Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai, jos baigtumo momentas) yra pakankamai akivaizdžios. Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).

Senaties terminai pagal tas pačias taisykles skaičiuojami tiek sprendžiant klausimą dėl proceso pradėjimo, tiek jį tęsiant ir bylą nagrinėjant teisme, tame pačiame įstatyme, t. y. BK 95 straipsnyje, vartojamai sąvokai „asmuo, padaręs nusikalstamą veiką“ skirtinga reikšmė nėra suteikta ir ši sąvoka negali būti, taikant šio straipsnio atitinkamos dalies nuostatas, aiškinama skirtingai. Todėl tais atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių antroji padaryta nepasibaigus senaties terminui dėl pirmosios nusikalstamos veikos ir, skaičiuojant pagal BK 95 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, senaties terminas dėl jos nėra pasibaigęs, tęsti bylos nagrinėjimo procesą kliūčių nėra. Jeigu nustatoma, kad asmuo iki BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto termino pabaigos padarė kitą nusikalstamą veiką, tačiau jam dėl šios veikos negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tai negali būti laikoma kliūtimi tęsti bylos nagrinėjimą, nes BK 95 straipsnio 4 dalies taikymas nėra susietas tik su apkaltinamojo nuosprendžio už naują nusikalstamą veiką priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008).

Civilinio ieškovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog R. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 233 straipsnyje (dėl 2 nusikalstamų veikų), pirmoji veika buvo padaryta 2010 m. vasario 2 d., o antroji veika – 2011 m. gruodžio 12 d. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad paskutinė R. L. galimai padaryta nusikalstama veika buvo padaryta 2011 m. gruodžio 12 d., apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties argumentu, jog paskutinė nusikalstama veika yra padaryta 2008 m. kovo 7 d. ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje, baigėsi 2016 m. kovo 7 d. Be to, atsižvelgiant į tai, kad paskutinė nusikalstama veika buvo padaryta 2011 m. gruodžio 12 d., o pagal veikos metu galiojusią BK 95 straipsnio redakciją, apkaltinamojo nuosprendžio senatis, kai yra padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, yra aštuoni metai, terminas, nuo kurio skaičiuojamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas visoms R. L. padarytoms nusikalstamoms veikoms yra 2011 m. gruodžio 12 d. Todėl senaties terminas ir BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytoms nusikalstamoms veikoms yra 2019 m. gruodžio 12 d.

Civilinio ieškovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir atnaujinti R. L. atžvilgiu baudžiamąją bylą dalyje dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo (dėl 10 nusikalstamų veikų).

Teismo posėdyje prokuroras, civilinio ieškovo atstovai ir nukentėjusieji prašo apeliacinius skundus patenkinti. Kaltinamasis ir jo gynėjas abu apeliacinius skundus prašo atmesti.

Apeliaciniai skundai tenkinami.

BPK 3 str. išvardina aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Pagal BPK 3 str. 1 d. 2 p. baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. BPK 254 str. 4 d. nurodoma, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi.

Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai nurodė, kad baudžiamasis kodeksas nustato įtariamo ar kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens baudžiamojo persekiojimo ir baustinumo ribas laiko atžvilgiu. Tokia nuostata įstatyme įtvirtinta atsižvelgiant į bausmės paskirtį, nes praėjus ilgesniam laikui nuo nusikaltimo padarymo paskirta bausmė nepasiektų įstatyme numatytų tikslų. Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Iš bylos matosi, kad R. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. (13 nusikalstamų veikų), 300 str. 3 d. (10 nusikalstamų veikų), 233 str. 1 d. (2 nusikalstamas veikas). Teismas nutartyje teisingai nurodė, kad R. L. paskutinė inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 300 str. 3 d., padaryta 2008 m. kovo 7 d. O tuo metu galiojusi BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunkčio redakcija numatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas. Nusikalstama veika, numatyta BK 300 str. 3 d., priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Tos pačios redakcijos BK 95 str. 2 d. nurodyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Tačiau to paties straipsnio 3 d. nurodyta, kad jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. O straipsnio 4 d. nurodyta, kad jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Tos pačios nuostatos nurodytos ir šiuo metu galiojančios redakcijos BK 95 str. 2 d., 4 d., 8 d.

Nutartyje pats teismas teisingai pažymėjo, kad R. L. kaltinamas padaręs ir nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. bei 233 str. 1 d., tačiau nepagrįstai ir visiškai neteisingai nurodė, kad nė viena iš šių nusikalstamų veikų (BK 182 str. 2 d. bei 233 str. 1 d.) nepadaryta po to, kai padaryta paskutinė BK 300 str. 3 d. numatyta veika, t. y. po 2008 m. kovo 7 d. Iš bylos matosi, taip pat ir apeliaciniuose skunduose pagrįstai nurodyta, kad abi nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 str. 1 d., padarytos po 2008 m. kovo 7 d., antroji iš šių veikų padaryta 2011 m. gruodžio 12 d.

Pagal galiojančią teisminę praktiką apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Šie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo atveju, kai jų eiga nutrūksta padarius naują nusikalstamą veiką. Tokiu atveju senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, todėl darytina išvada, kad nepradėjus ar nebaigus bylos nagrinėti iš esmės teismo galutinis sprendimas, kuriuo byla nutraukiama, gali būti priimamas tik tada, kai pagal bylos medžiagą senaties trukmės nustatymui svarbios aplinkybės (Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai, jos baigtumo momentas) yra pakankamai akivaizdžios. Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kuria buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016). Senaties terminai pagal tas pačias taisykles skaičiuojami tiek sprendžiant klausimą dėl proceso pradėjimo, tiek jį tęsiant ir bylą nagrinėjant teisme, tame pačiame įstatyme, t. y. BK 95 straipsnyje, vartojamai sąvokai „asmuo, padaręs nusikalstamą veiką“ skirtinga reikšmė nėra suteikta ir ši sąvoka negali būti, taikant šio straipsnio atitinkamos dalies nuostatas, aiškinama skirtingai. Todėl tais atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių antroji padaryta nepasibaigus senaties terminui dėl pirmosios nusikalstamos veikos ir, skaičiuojant pagal BK 95 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, senaties terminas dėl jos nėra pasibaigęs, tęsti bylos nagrinėjimo procesą kliūčių nėra. Jeigu nustatoma, kad asmuo iki BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto termino pabaigos padarė nusikalstamą veiką, tačiau jam dėl šios veikos negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tai negali būti laikoma kliūtimi tęsti bylos nagrinėjimą, nes BK 95 straipsnio 4 dalies taikymas nėra susietas tik su apkaltinamojo nuosprendžio už naują nusikalstamą veiką priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008).

Nors iš tikrųjų paskutinę inkriminuojamą veiką, numatytą 300 str. 3 d., R. L. kaltinamas padaręs 2008 m. kovo 7 d., tačiau kaltinamajam inkriminuotos ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d. (dėl 13 nusikalstamų veikų) ir BK 233 str. 1 d. (dėl 2 nusikalstamų veikų), o viena iš jų padaryta 2011 m. gruodžio 12 d. Kadangi R. L. kaltinamas padaręs naujas nusikalstamas veikas (BK 233 str. 1 d. dėl 2 nusikalstamų veikų) nepraėjus senaties terminui (8 metams), kai buvo padaryta paskutinė nusikalstama veika, numatyta BK 300 str. 3 d., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pagal BK 300 str. 3 d. senaties eiga pripažįstama nutrūkusia ir ji iš naujo turi būti skaičiuojama nuo dienos, kurią buvo padaryta paskutinė nusikalstama veika, šiuo atveju tai paskutinė nusikalstama veika, numatyta BK 233 str. 1 d., kuri pagal kaltinimą buvo padaryta 2011 m. gruodžio 12 d. Todėl apeliaciniuose skunduose teisingai nurodoma, kad senaties terminas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 3 d., nepasibaigė 2016 m. kovo 7 d., o pasibaigs tik 2019 m. gruodžio 12 d.

Akivaizdu, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 95 str.), o pačioje skundžiamojoje nutartyje dėstomi motyvai leidžia manyti, kad teismas iš viso nepadarė neteisingos išvados dėl BK 95 str. taikymo, o tiesiog suklydo neatsižvelgęs į visų R. L. kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo laiką. Skundžiamoje nutartyje pats teismas išvardino visas kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas, taip pat ir veikas, numatytas BK 233 str. 1 d., padarytas 2010 m. vasario 2 d. ir 2011 m. gruodžio 12 d. Tačiau po to nutartyje aiškiai neteisingai nurodė, kad nei viena iš BK 182 str. 2 d. ir 233 str. 1 d. numatytų veikų nebuvo padarytos po 2008 m. kovo 7 d.

Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai baudžiamąją bylą R. L. pagal BK 300 str. 3 d. (dėl 10 nusikalstamų veikų) nutraukė, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad R. L. kaltinamas padaręs ir nusikalstamas veikas po paskutinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 3 d., todėl teismas senaties terminus už kaltinamajam inkriminuotus nusikaltimus turėjo skaičiuoti nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo dienos, t. y. 2011 m. gruodžio 12 d.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija, jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas. Aiškindamas pirmiau nurodytas BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai, turi būti aiškinamas, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi oficialiai paskelbtais Konstitucinio Teismo nutarimais (Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, visose nebaigtose nagrinėti bylose, kuriose proceso teisme metu suėjo BK 95 straipsnyje nustatyti terminai, turi būti užtikrinama, kad šio straipsnio nuostatos būtų taikomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir nustačius, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, t. y. kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, o išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos. Po oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo (2016 m. birželio 27 d.) neturi būti vadovaujamasi ankstesniais bendrosios kompetencijos teismų precedentais dėl bylos nutraukimo teisme suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kurie buvo suformuoti iki šiuo nutarimu pripažįstant minėtas BPK 235, 254 ir 327 straipsnių nuostatas šiuo klausimu prieštaraujančiomis Konstitucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016).

Kadangi priėmęs skundžiamą nutartį ir nutraukęs bylą kaltinamajam R. L. dėl dalies kaltinimų (pagal BK 300 str. 3 d.), teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 95 str.), ši nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas. Gynėjo prašymas dėl bylos nutraukimo, kurį patenkinus ir buvo priimta skundžiama teismo nutartis, yra atmetamas. Byla kaltinant R. L. pagal BK 300 str. 3 d. perduodama pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad ateityje sprendžiant klausimą dėl BK 95 str. taikymo būtina vadovautis šioje nutartyje jau paminėta teismine praktika ir jau paminėtu Lietuvos Respublikos Konstitucijos Teismo nutarimu.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė ir jau trunka labai ilgai. Iš bylos matosi, kad po kaltinamojo akto surašymo ji apylinkės teismui buvo perduota 2013 m. rugpjūčio 16 d., iš apylinkės teismo apygardos teismui pagal teismingumą byla perduota 2014 m. balandžio 14 d. ir ji iki šiol neišnagrinėta. Pirmosios instancijos teismas turi šios bylos nagrinėjimą organizuoti taip, kad ji būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką (BPK 242¹ str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla kaltinamajam R. L. pagal BK 300 str. 3 d. dėl 10 (dešimties) nusikalstamų veikų nutraukta, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Kaltinamojo R. L. gynėjo prašymą nutraukti baudžiamąją bylą R. L. pagal BK 300 str. 3 d. suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams atmesti.

Baudžiamąją bylą kaltinant R. L. pagal BK 300 str. 3 d. (dėl 10 nusikalstamų veikų) perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui teisiamajame posėdyje.