Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal „NEO Finance“, AB ieškinį atsakovui S. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos ( kredito ) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo ( pelno ) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos ( kredito ) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos ( kredito ) sutartį negautų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų ( netesybų ) ir negautų pajamų ( nuostolių ) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo ( pelno ) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, spręsdamas analogiško tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pasibaigimo dienos, priteisimo klausimą ( žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2022-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-134-921/2022, Kauno apygardos teismo 2022-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-160-1043/2022 ), yra pasisakęs, kad sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovės mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad ieškovas, sudarydamas vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą ( VKĮ 2 straipsnio 14 punktas ), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Vis dėlto, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš Sutarties bendrosiose sąlygose pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu ( teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo ( netinkamo vykdymo ). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo ( Vilniaus apygardos teismo 2021-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021 ).

Pažymėtinai ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015 ). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas ).

Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą, preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 ).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų ( nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų ) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas ( CK 6.73 straipsnio 2 dalis ), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 55 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-02-17 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 36 punktas ).

Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad Sutarties 8.6. punktu šalių susitarimu buvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ( CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis ), o šio Sutarties punkto pagrindu skaičiuojamas tarpininkavimo mokestis nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos negali būti priteistas.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta ( bauda, delspinigiai ). CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas ( baudą, delspinigius ). Pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šalių sudarytos Sutarties 6.1. punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku, bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų.

Nagrinėjamu atveju šalis sieja vartojimo teisiniai santykiai, atsakovas S. A. yra vartotojas, t. y. silpnesnioji sutarties šalis, ir ginčo dėl to byloje nėra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015 ). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ).

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams ( 3 dalis ). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016 ). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą ( Lietuvos Aukščiausiojo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018 ).

Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos.

Vertinant Sutartyje nustatytų 15 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sąžiningumo ir protingumo principams, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad vertinamos vartojimo kredito sutarties sąlygos, todėl aktualios bei papildomai taikytinos vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos ( CK XVIII1 skyrius ).

Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalį, bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio.

Kasacinis teismas yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį ( t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė ) ir materialinį ( sutarties turinio kontrolė ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018 ). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinio pobūdžio, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje ( CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis ). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 ).

CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodyta reiškia, jog nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 ).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus vartojimo kredito sutarties turinį, vertinama, kad Sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkte yra standartinė, ieškovės iš anksto parengta sutarties sąlyga, sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio nėra aptarta paskolos sutarties specialiosiose sąlygose. Duomenų, kad minėta Sutarties sąlyga būtų aptarta su atsakovu individuliai, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, darytina labiau pagrįsta išvada, kad dėl šios sutarties sąlygos atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga ( CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis ).

CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar atitinkama vartojimo sutarties sąlyga buvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ( netinkamą įvykdymą ), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį, pagal kurią ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu ( bet ne vieninteliu ) iš kriterijų taip pat gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 ). Pareiga įrodyti aplinkybes, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį patvirtinančias, kad Sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui ( CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis ).

Nagrinėjamu atveju, ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkte įtvirtintas tris kartus didesnis procesinių palūkanų dydis, nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. Ieškovė nenurodė tokio procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio ryškaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės. Pažymėtina, kad procesinių palūkanų paskirtis yra kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą įprastą procesinių palūkanų dydį, laikomą pakankamu nurodytai paskirčiai atlikti, pripažintina, jog tris kartus įstatyme įtvirtintą palūkanų dydį viršijančios procesinės palūkanos neatitinka nurodytos paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti įvykdyti teismo sprendimą. Labiau tikėtina, kad nurodyta Sutarties sąlyga kreditorius savo galimas rizikas siekė kompensuoti žymiai didesnėmis nei įstatymo nustatytomis procesinėmis palūkanomis. Toks procesinių palūkanų dydis, teismo vertinimu, laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo ( atsakovo ) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, Sutarties sąlyga, numatanti tokį nepagrįstai didelį procesinių palūkanų dydį, pripažintina neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę, ir, atitinkamai, nesąžininga ir to pasėkoje pripažintina negaliojančia ab initio.

Tačiau CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palūkanų paskirtis yra ne tik kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, tačiau taip pat ir skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018 ). Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 ).

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ( 1181,36 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2023-04-12 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis ). Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas ( pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-882-967/2023 ).

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė, pateikiant teismui ieškinį, sumokėjo 29 € dydžio žyminį mokestį ir turėjo 200 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų ( šio ieškinio ) parengimą.

Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus ( CPK 51 straipsnio 1 dalis ). CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 punktas nustato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą gali būti advokatai ir advokatų padėjėjai. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 88 straipsnį prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kaip minėta, ieškovė turėjo 200 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( už šio ieškinio parengimą ), šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas ) nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (TAR, 2015, Nr. 2015-03968 ).

Teismas patenkino 93,72 proc. ieškinio reikalavimų, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovo 1181,36 € iš prašomų priteisti 1260,54 €, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 27,18 € žyminio mokesčio ir 187,44 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 214,62 € ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis ).

Teismas turėjo 8,76 € su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų, kurios viršija nepriteistiną 5 € sumą ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ), todėl šios išlaidos – 8,76 € priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 441 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.228⁴, 6.874, 6.886 straipsniais, LR Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio ( nuo sudarymo momento ) 2021-01-22 vartojimo kredito sutarties Nr. K954057171 bendrųjų sąlygų 8.6. punkto nuostatos dalį, kuria ,, < ... > Vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus Vartojimo kredito sutarties nutraukimui, Vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti < ... >, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį < ... >“, kiek tai susiję su tarpininkavimo mokesčio grąžinimu už laikotarpį po Vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio ( nuo sudarymo momento ) 2021-01-22 vartojimo kredito sutarties Nr. K954057171 bendrųjų sąlygų 6.6 papunktyje įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas 15 ( penkiolikos ) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis.

Priteisti iš S. A. „NEO Finance“, AB naudai: 1019,06 € negrąžinto kredito, 54,03 € pelno palūkanų, 34,05 € tarpininkavimo mokesčio, 64,01 € negautų pajamų, 10,21 € delspinigių, bylinėjimosi išlaidas 214,62 € dydžio, iš viso – 1395,98 € ( vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus 98 ct ), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 1181,36 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2023-04-12 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš S. A. 8,76 € ( aštuonis € 76 ct ) teismo turėtų su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.