Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas buvo įteikti per darbovietės administraciją, tačiau atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas nusprendė priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Tačiau savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis teismas turi pagrįsti, motyvuoti, tinkamai ir iš anksto apie tai informuoti proceso šalis, suteikti joms galimybę pateikti savo poziciją, kai dėl galimo kvalifikavimo pasikeitimo gali keistis tenkinto reikalavimo apimtis sprendimą apskundusio asmens nenaudai.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvus, apeliantės apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad šioje byloje, neabejotinai kyla būtinybė nagrinėjant apeliantės apeliacinį skundą ex officio atlikti šalių sudarytos vartojimo sutarties sąlygų, aktualių ginčui, atitiktį nesąžiningumo kriterijams (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo įvertinimas yra reikšmingas, kadangi pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018). Tokiu būdu, teismui ex officio tikrinant ginčo sutarties sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams ir galimai nustačius vartotojo atžvilgiu esant nesąžiningą (-as) sąlygą (-as), byloje neatmestinas ir blogesnio apeliantei teismo sprendimo priėmimas, kas reikštų nukrypimą nuo CPK 313 straipsnio normoje įtvirtinto principo – draudimo dėl apeliantės priimti blogesnį nei skundžiamas sprendimą, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažino, kad bylą apeliacine tvarka tinkamai išnagrinėti neperžengus apeliacinio skundo ribų yra neįmanoma. Teismo vertinimu, apeliacinio skundo ribų peržengimas šioje byloje yra būtinas dėl viešojo intereso – ginant vartotojos interesus, taip pat dėl to, jog nagrinėjant bylą privalu užtikrinti, jog teismo priimtas sprendimas savo esme visapusiškai būtų pagrįstas ir teisėtas, jog būtų įvykdytas teisingumas, t. y. užtikrinta, kad teismai bylas spręstų tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų, nenukryptų nuo ginčo klausimui aktualios kasacinio teismo formuojamos praktikos. Todėl apeliacinės instancijos teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi informavo bylos šalis apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas.

17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. priimto sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė (ieškovė) AB „NEO Finance“ yra veikiančio tarpusavio skolinimo platformos operatorė, valdanti tarpusavio skolinimo platformą www.paskolosklubas.lt. Ši 2021 m. gruodžio 23 d. su atsakovu R. P. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K628361376, kuria ieškovė atsakovui suteikė 17 420 Eur vartojimo kreditą 84 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 10 816 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 15 proc.) ir 1 948,32 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2028 m. gruodžio 23 d.

19. Apeliantė 2022 m. rugsėjo 23 d. el. paštu kreipėsi į atsakovą su raginimu sumokėti likusio įsiskolinimo dalį t. y. 1 446,85 Eur, tačiau per nustatytą 14 dienų terminą šio įsiskolinimo nepadengus, apeliantė 2022 m. spalio 26 d. informavo atsakovą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Remiantis bylos duomenimis, atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs su ieškove.

Dėl tarpininkavimo mokesčio (ne)priteisimo

21. Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.

22. Specialiosiose sutarties sąlygose šalys buvo sutarusios dėl 1 948,32 Eur tarpininkavimo mokesčio sumos. Ši sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje sumatyta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti, grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų mėnesio įmokų dydį. Kaip apeliantė apeliaciniame skunde pažymėjo, ši sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas.

23. Vis dėlto nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateikto tarpininkavimo mokesčio apibrėžimo matyti, kad pagal esmę tarpininkavimo mokestis yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu ir bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimo ir atnaujinimu.

24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė siekė prisiteisti tarpininkavimo mokestį t. y. 1 709,42 Eur dydžio sumą paskaičiuotą už laikotarpį po Sutarties nutraukimo. Teismas įvertinęs tarpininkavimo mokesčio sampratą bei jo paskirtį sprendė, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo Sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo, todėl atsižvelgiant į tai, šį ieškinio reikalavimą dėl 1 709,42 Eur priteisimo atmetė kaip nepagrįstą, su tokia pirmos instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti.

25. Vadovaujantis išplėtota teismų praktika tokios pat kategorijos bylose, tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1704-467/2021, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-365-577/2022 ir kt.). Nutraukusi sutartį, ieškovė nebepatiria aptariamą mokestį sudarančių išlaidų, t. y. nebeturi prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt., todėl negali reikalauti ir tarpininkavimo mokesčio už šį laikotarpį ir šiuo atveju apeliantė nepagrįstai bando išplėsti tarpininkavimo mokesčio sąvoką bei paskirtį, kuri įtvirtina bendrosiose sutarties sąlygose.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad pagal sutartį tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti atitinkamas apeliantės patiriamas išlaidas. Nors apeliantė teigia, kad tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas iš anksto – tik po to išdėstomas į mėnesio įmokas ir nors Sutartyje nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, kadangi, kaip ir minėta, tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021). Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir šių vykdymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių sudaryta Sutartis nutraukta 2022 m. spalio 26 d., o Sutarties nutraukimas įsigaliojo 2022 m. lapkričio 1 d., yra pagrindas teigti, jog nuo Sutarties nutraukimo dienos atsakovas neturi pareigos apmokėti tarpininkavimo mokesčio, kuris yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu (CPK 6.221 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-524-587/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021).

Dėl 15 proc. metinių procesinių palūkanų

27. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 301 straipsnis). CPK 320 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – tai apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

28. Byloje ginčo dėl to, kad atsakovas yra vartotojas tarp kreditorės UAB „NEO Finance“ ir atsakovo 2021 m. gruodžio 23 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. K628361376 kontekste, nekilo. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ieškovės reikalavimus taip pat konstatavo, atsakovo, kaip vartotojo, statusą.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

30. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (3 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

31. Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

32. Nagrinėjamu atveju, Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos.

33. Vertinant ginčo atveju Sutartyje nustatytų 15 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sąžiningumo ir protingumo principams, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad vertinamos vartojimo kredito sutarties sąlygos, todėl aktualios bei papildomai taikytinos vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK XVIII 1 skyrius).

34. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje ginčas kyla iš vartojimo sutarties, turi pareigą ex officio įvertinti tokios sutarties sąlygų atitiktį vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje.

35. Kasacinis teismas yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinio pobūdžio, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

36. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodyta reiškia, jog nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

37. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vartojimo kredito sutarties turinį, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkte yra standartinė, pradinės kreditorės iš anksto parengta sutarties sąlyga. Pažymėtina, kad sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio nėra aptarta paskolos sutarties specialiosiose sąlygose. Taigi darytina labiau pagrįsta išvada, jog dėl jos atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Papildomai pažymėtina, kad ieškovė iš esmės neįrodinėjo, jog minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakovu, kad atsakovas būtų turėjusi galimybę daryti įtaką nustatant procesinių palūkanų dydį, todėl atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Sutarties nuostatos dėl procesinių palūkanų dydžio šalių individualiai aptartos nebuvo (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis).

38. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar atitinkama vartojimo sutarties sąlyga buvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį, pagal kurią ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų taip pat gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Pareiga įrodyti aplinkybes, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį patvirtinančias, kad Sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis).

39. Nagrinėjamu atveju, ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkte įtvirtintas daugiau kaip tris kartus didesnis procesinių palūkanų dydis, nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. Ieškovė nenurodė tokio procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio ryškaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad procesinių palūkanų paskirtis yra kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą įprastą procesinių palūkanų dydį, laikomą pakankamu nurodytai paskirčiai atlikti, pripažintina, jog daugiau kaip tris kartus įstatyme įtvirtintą palūkanų dydį viršijančios procesinės palūkanos neatitinka nurodytos paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti įvykdyti teismo sprendimą. Labiau tikėtina, kad nurodyta Sutarties sąlyga kreditorius savo galimas rizikas siekė kompensuoti žymiai didesnėmis nei įstatymo nustatytomis procesinėmis palūkanomis. Toks procesinių palūkanų dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, Sutarties sąlyga, numatanti tokį nepagrįstai didelį procesinių palūkanų dydį, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta nustatančia neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę, ir, atitinkamai, nesąžininga ir to pasėkoje pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta negaliojančia ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019).

40. Tačiau CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palūkanų paskirtis yra ne tik kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, tačiau taip pat ir skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

41. Remiantis pirmiau išdėstyta teismų praktika, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą nepripažinęs Sutarties sąlygos dėl nustatyto 15 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio nesąžininga bei neatsižvelgęs į procesinių palūkanų ypatumus nepagrįstai nenustatė pagrindo sumažinti 15 proc. palūkanų dydžio iki įstatyme numatytų 5 proc. dydžio procesinių palūkanų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeičiamas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

42. Pirmiau nutarties punktuose išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti negautų pajamų forma tarpininkavimo mokesčio sumą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos, taip pat pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, tačiau nepagrįstai nepripažino Sutarties sąlygos dėl nustatyto 15 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio nesąžininga, neatsižvelgė į procesinių palūkanų ypatumus, todėl nepagrįstai priteisė 15 proc. dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keičiamas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas atmestas, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Kadangi pirmosios instancijos spendimas pakeistas, perskirstomos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai aptenkintų reikalavimų daliai.

44. Apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 840 Eur bylinėjimosi išlaidų (640 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 76,21 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteistina 640,16 Eur bylinėjimosi išlaidų (840 Eur x 76,21 proc.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 2 d. sprendimą už akių pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„patenkinti ieškinį iš dalies.

Pripažinti Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų Nr. K628361376 (2021 m. gruodžio 23 d.) 6.6 punkto sąlygą, nustatančią 15 proc. dydžio metinį procesinių palūkanų dydį, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovo R. P. (R. P.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16 813,01 Eur (šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus trylika eurų ir 1 ct) negrąžinto kredito, 1 092,23 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt du eurus ir 23 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 122,93 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus ir 93 ct) tarpininkavimo mokesčio, 62,88 Eur (šešiasdešimt du eurus ir 88 ct) delspinigių, 15 proc. dydžio palūkanas, kaip negautas pajamas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2022 m. lapkričio 1 d. – 16 299,53 Eur; 2022 m. lapkričio 23 d. – 16 167,12 Eur; 2022 m. gruodžio 23d. – 16 033,06 Eur; 2023 m. sausio 23 d. – 15 897,32 Eur; 2023 m. vasario 23 d. – 15 759,89 Eur; 2023 m. kovo 23 d. – 15 620,74 Eur; 2023 m. balandžio 23 d. – 15 479,85 Eur; 2023 m. gegužės 23 d. – 15 337,20 Eur; 2023 m. birželio 23 d. – 15 192,77 Eur; 2023 m. liepos 23 d. – 15 046,53 Eur; 2023 m. rugpjūčio 23 d. – 14 898,46 Eur; 2023 m. rugsėjo 23 d. – 14 748,54 Eur; 2023 m. spalio 23 d. – 14 596,75 Eur; 2023 m. lapkričio 23 d. – 14 443,06 Eur; 2023 m. gruodžio 23 d. – 14 287,45 Eur; 2024 m. sausio 23 d. – 14 129,89 Eur; 2024 m. vasario 29 d. – 13 970,36 Eur; 2024 m. kovo 23 d. – 13 808,84 Eur; 2024 m. balandžio 23 d. – 13 645,30 Eur; 2024 m. gegužės 23 d. – 13 479,72 Eur; 2024 m. birželio 23 d. – 13 312,07 Eur; 2024 m. liepos 23 d. – 13 142,32 Eur; 2024 m. rugpjūčio 23 d. – 12 970,45 Eur; 2024 m. rugsėjo 23 d. – 12 796,43 Eur; 2024 m. spalio 23 d. – 12620,24 Eur; 2024 m. lapkričio 23 d. – 12 441,84 Eur; 2024 m. gruodžio 23 d. – 12261,21 Eur; 2025 m. sausio 23 d. – 12 078,33 Eur; 2025 m. vasario 28 d. – 11 893,16 Eur; 2025 m. kovo 23 d. – 11 705,68 Eur; 2025 m. balandžio 23 d. – 11 515,85 Eur; 2025 m. gegužės 23 d. – 11 323,65 Eur; 2025 m. birželio 23 d. – 11 129,05 Eur; 2025 m. liepos 23 d. – 10 932,01 Eur; 2025 m. rugpjūčio 23 d. – 10 732,51 Eur; 2025 m. rugsėjo 23 d. – 10 530,52 Eur; 2025 m. spalio 23 d. – 10 326 Eur; 2025 m. lapkričio 23 d. – 10 118,93 Eur; 2025 m. gruodžio 23 d. – 9 909,27 Eur; 2026 m. sausio 23 d. – 9 696,99 Eur; 2026 m. vasario 28 d. – 9482,05 Eur; 2026 m. kovo 23 d. – 9264,43 Eur; 2026 m. balandžio 23 d. – 9 044,09 Eur; 2026 m. gegužės 23 d. – 8 820,99 Eur; 2026 m. birželio 23 d. – 8 595,10 Eur; 2026 m. liepos 23 d. – 8 366,39 Eur; 2026 m. rugpjūčio 23 d. – 8 134,82 Eur; 2026 m. rugsėjo 23 d. – 7 900,36 Eur; 2026 m. spalio 23 d. – 7 662,97 Eur; 2026 m. lapkričio 23 d. – 7 422,61 Eur; 2026 m. gruodžio 23 d. – 7 179,24 Eur; 2027 m. sausio 23 d. – 6 932,83 Eur; 2027 m. vasario 28 d. – 6 683,34 Eur; 2027 m. kovo 23 d. – 6 430,73 Eur; 2027 m. balandžio 30 d. – 6 174,96 Eur; 2027 m. gegužės 30 d. – 5 916 Eur; 2027 m. birželio 23 d. – 5 653,80 Eur; 2027 m. liepos 23 d. – 5 388,32 Eur; 2027 m. rugpjūčio 23 d. – 5 119,52 Eur; 2027 m. rugsėjo 23 d. – 4 847,36 Eur; 2027 m. spalio 23 d. – 4 571,80 Eur; 2027 m. lapkričio 23 d. – 4 292,80 Eur; 2027 m. gruodžio 23 d. – 4 010,31 Eur; 2028 m. sausio 23 d. – 3 724,29 Eur; 2028 m. vasario 28 d. – 3 434,69 Eur; 2028 m. kovo 23 d. – 3 141,47 Eur; 2028 m. balandžio 23 d. – 2844,59 Eur; 2028 m. gegužės 23 d. – 2 544 Eur; 2028 m. birželio 23 d. – 2 239,65 Eur; 2028 m. liepos 23 d. – 1 931,50 Eur; 2028 m. rugpjūčio 23 d. – 1 619,49 Eur; 2028 m. rugsėjo 23 d. – 1 303,58 Eur; 2028 m. spalio 23 d. – 983,73 Eur; 2028 m. lapkričio 23 d. – 659,88 Eur; 2028 m. gruodžio 23 d. – 331,96 Eur), kurios vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo dieną (2028 m. gruodžio 23 d.) negali viršyti 8 647,35 Eur sumos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 18 091,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 640,16 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kita sprendimo už akių dalis nekeičiama.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.