- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-724-864/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00022-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
- Ieškovas
- J. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei 857-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė : 1) įpareigoti atsakovę paskaičiuoti ieškovui automobilių stovėjimo vietų priežiūros mokestį už 2016-2017 metus, pagrįstą sąnaudų dokumentais; 2) įpareigoti atsakovę pateikti dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas ir mokėjimus už automobilių stovėjimo aikštelių (duomenys neskelbtini) name priežiūrą 2016-2017 metais. Ieškovas nurodė, kad daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise yra įgijęs gyvenamąsias patalpas ir pastato požeminėje dalyje plotą automobiliams laikyti. Automobilių stovėjimo vietos įgytos 1999 m. gegužės 25 d. sutartimi, kurios 1 punkte nurodyta, kad statytojas už sutartą kainą įsipareigojo pastatyti ir perduoti automobilių stovėjimo vietas Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir 4 kv. m sandėliukui už lifto šachtos. Šalių įsipareigojimai buvo įvykdyti - automobilių stovėjimo vietos atitvertos plytų siena, įrengta elektros energijos suvartojimo apskaita ir perduotos ieškovui. Vėliau buvo atlikti nurodytų patalpų kadastriniai matavimai, byloje fiksuotas automobilių stovėjimo vietų naudojamas plotas 36,62 kv. m. Atsakovė mokestiniuose pranešimuose už automobilių aikštelių priežiūrą nurodo mokestį už 78,06 kv. m, t. y. reikalauja mokėti už dvigubai didesnį plotą, negu juo naudojasi ieškovas. Mokestis už automobilių aikštelių priežiūrą nustatomas ne patirtų priežiūros išlaidų pagrindu jas paskirstant proporcingai turimam plotui, o po 0,06 Eur už 1 kv. m, t. y. nustatomas gerokai didesnis mokestis, negu faktiškai reikia apmokėti patirtas sąnaudas. Permokėti pinigai nekaupiami, o panaudojami nežinia kam. Ieškovas paaiškina, kad jis kreipėsi į atsakovę su prašymu mokestį už automobilių stovėjimo vietų priežiūrą sieti su kas mėnesį patirtomis tos priežiūros išlaidomis, daug kartų prašė pateikti susipažinti dokumentus, pagrindžiančius patirtas automobilių stovėjimo aikštelių išlaikymo išlaidas. Atsakovė į tokius prašymus neatsiliepia, todėl ieškovas nuo 2016 m. pradžios sustabdė mokėjimus už automobilių stovėjimo vietų priežiūrą. Be to atsakovas nebendrauja ir nepateikia dokumentų, kurių pagrindu ieškovas atliktų mokėjimus už automobilio stovėjimo vietą ir 2017 metais. Atsakovė renka mokesčius pažeisdamas Civilinio kodekso, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nustatytas teisės normas ir neatskleisdamas patirtų automobilių stovėjimo aikštelių priežiūros sąnaudų.
Atsiliepimas
2. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškiniu. Prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog pirmasis reiškiamas ieškovo reikalavimas atmestinas dėl kitoje teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-915-859/2017 nustatytų prejudicinių faktų bei nenuginčytų ir galiojančių ieškovui privalomų daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau ir DNSB, ir atsakovė) narių susirinkimų ir valdybos sprendimų dėl įmokų už stovėjimo vietų priežiūrą mokėjimo, o antrasis ieškovo reikalavimas atmestinas dėl ginčo tapatumo kitam teismo civilinėje byloje Nr. 2-25230-960/2017 išnagrinėtam ginčui, kuriame ieškovui buvo pateiktos patirtas 2016 m. parkingo (atliktų darbų ir mokėjimų) išlaikymo išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijos. Paaiškino, kad 2014 m. gegužės 12 d. VĮ „Registrų centras“ pateikė duomenis, pagal kuriuos DNSB nariams ir gyvenamojo namo patalpų savininkams nustatyti automobilių stovėjimo aikštelių plotai. 2015 m. kovo 19 d. DNSB visuotinis narių susirinkimas nutarimu patvirtino mokestį už automobilių stovėjimo aikštelių priežiūrą (0,06 Eur už 1 kv. m automobilių stovėjimo aikštelės ploto) bei jo skaičiavimo ir paskirstymo metodiką. 2016 m. birželio 20 d. DNSB valdyba priėmė ieškovo prašymu jį į DNSB narius, o 2016 m. rugpjūčio 31 d. pavedimu ieškovas sumokėjo 88,77 EUR už 2006-2014 m. parkingo išlaikymo sąnaudų dalį, t. y. viso 106,77 Eur (18 Eur + 88,77 Eur), o lapkričio 21 d. sumokėjo dar 37,20 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad 2017 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-915-859/2017 patenkino DNSB ieškinį dėl skolos priteisimo iš ieškovo ir jo sutuoktinės, nustatęs tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. nustatė, kad vien tai, jog atsakovų automobilių stovėjimo aikštelė yra aptverta neteisėtai išmūryta pertvara, nesudaro pagrindo jiems neskaičiuoti mokesčių už namo bendros elektros energijos suvartojimą, automobilių stovėjimo aikštelės valymo ir kitokios priežiūros bei remonto darbus; sumos paskirstytos priklausomai nuo parkavimo vietų ir ploto bei butų ploto, o atsakovams (šioje byloje ieškovui) mokestis paskaičiuotas už tris parkavimo vietas. 2017 m. birželio 29 d. visuotinis DNSB narių susirinkimas patvirtino DNSB ataskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinį už 2016 metus. Be to, 2017 m. gegužės 30 d. ieškovas ieškiniu teismo prašė įpareigoti DNSB pateikti patirtas 2016 m. parkingo atliktų darbų ir išlaikymo išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas civilinėje byloje Nr. 2-25230-960/2017 ir 2017 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą šioje byloje, o 2017 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovui buvo įteiktos 2016 m. parkingo atliktų darbų ir išlaikymo išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijos po to, kai jis neatvyko šių dokumentų atsiimti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Į teismo posėdį 2018 m. gegužės 31 d. šalys neatvyko. Teisme 2018 m. gegužės 28 d. gautas ieškovo prašymas, kuriuo ieškovas nurodė, jog į teismo posėdį atvykti negalės, nes dalyvaus kitame teismo posėdyje, o teismui skiriant posėdį prašė jo neskirti atitinkamu laiku, nes jis turės dalyvauti teismų jau paskirtuose posėdžiuose.
Atsiliepimas
4. Atsakovės atstovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir ieškovo prašymo atidėti bylą netenkinti, kadangi ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog apie kitos bylos posėdžio datą sužinojo anksčiau, nei šioje byloje teismas paskyrė šio posėdžio datą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas prieš posėdį teismą informavo, jog posėdyje dalyvauti negalės, tačiau neprašė teismo posėdį atidėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise yra įgijęs gyvenamąsias patalpas ir pastato požeminėje dalyje plotą automobiliams laikyti. Automobilių stovėjimo vietos įgytos 1999 m. gegužės 25 d. sutartimi, kurios 1 punkte nurodyta, kad statytojas už sutartą kainą įsipareigojo pastatyti ir perduoti automobilių stovėjimo vietas Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir 4 kv. m sandėliukui už lifto šachtos. Buvo atlikti nurodytų patalpų kadastriniai matavimai, byloje fiksuotas automobilių stovėjimo vietų naudojamas plotas 36,62 kv. m. Atsakovė mokestiniuose pranešimuose už automobilių aikštelių priežiūrą nurodo mokestį už 78,06 kv. m, mokestis yra nustatomas po 0,06 Eur už 1 kv. m. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-915-859/2017 nagrinėjo atsakovės (minėtoje byloje ieškovė) reikalavimus ieškovui (minėtoje byloje atsakovas) dėl skolos priteisimo ir ieškinį tenkino iš dalies (dėl 1518,56 Eur skolos, 384,31 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų). Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-25230-960/2017 nagrinėjo ieškovo ieškinį atsakovei dėl įpareigojimo pateikti susipažinti namo kadastrinių matavimų ir kitus dokumentus, atlikti tam tikrus veiksmus ir ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą pateikti ieškovui susipažinti namo kadastrinių matavimų dokumentus, taip pat įpareigojo atsakovę pateikti ieškovui patirtas 2016 m. parkingo (atliktų darbų ir mokėjimų) išlaikymo išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas. Šis teismo sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos teismui.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovo teigimu, kadastrinių matavimų byloje automobilių stovėjimo vietų naudojamas plotas yra nurodytas 36,62 kv. m, tačiau atsakovas mokestiniuose pranešimuose už automobilių aikštelių priežiūrą mokestį nurodo už 78,06 kv. m, t. y. reikalauja mokėti už dvigubai didesnį plotą, negu juo naudojasi ieškovas. Be to, mokestis už automobilių aikštelių priežiūrą nustatomas ne patirtų priežiūros išlaidų pagrindu jas paskirstant proporcingai turimam plotui, o nustatomas po 0,06 Eur už 1 kv. m, t. y. nustatomas gerokai didesnis mokestis, negu faktiškai reikia apmokėti patirtas sąnaudas. Nustatyta, kad atsakovė nurodė, jog civilinėje byloje Nr. e2-915-859/2017 įsiteisėjusiu sprendimu jau yra nustatytos reikšmingos šiam ginčui aplinkybės. Minėtame sprendime teismas išnagrinėjo bylą ir nustatė, kad mokesčių sumos paskirstytos priklausomai nuo parkavimo vietų ir jų ploto bei butų plotų; ieškovui mokesčiai yra skaičiuojami už tris parkavimo vietas, t. y. už 78,06 kv. m. Dar 2006 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašte nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) namo 8-ių butų gyventojai savavališkai atsitvėrė parkavimo aikšteles, pastatydami atitvaras ir įstatydami garažo vartus, tad vien tai, kad ieškovo automobilio stovėjimo aikštelė yra aptverta neteisėtai išmūryta pertvara, nesudaro pagrindo neskaičiuoti mokesčių už automobilių stovėjimo aikštelės priežiūros darbus.
9. Teismas sutiko su atsakovės nuomone, kad kitoje civilinėje byloje nustatyti prejudiciniai faktai paneigia ieškovo teiginius, neva atsakovas reikalauja mokėti už dvigubai didesnį plotą, negu juo naudojasi ieškovas. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovui mokesčiai už automobilių stovėjimo aikštelių išlaikymą yra skaičiuojami dar pagal 2015 m. kovo 19 d. DNSB visuotinio narių susirinkimo nutarimu patvirtintą mokestį už automobilių stovėjimo aikštelių priežiūrą (0,06 Eur už 1 kv. m automobilių stovėjimo aikštelės ploto) ir tai ieškovui yra žinoma. Atsakovė pateikė į bylą mokėjimo nurodymus nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2017 m. sausio 2 d., 2016 m. rugpjūčio 9 d., 2016 m. vasario 17 d., 2016 m. birželio 22 d., 2016 m. birželio 4 d., 2017 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymus už parkingo priežiūrą, taip pat Pažymą apie išlaidas už automobilių stovėjimo aikštelių priežiūrą 2016-2017 metais (duomenys neskelbtini), 3 sąskaitų išrašus, kurie teismo vertinimu patvirtina, jog mokesčiai yra skaičiuojami, o surinktos lėšos panaudojamos įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieškovo argumentai, jog permokėti pinigai nekaupiami, o panaudojami nežinia kam, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų. Teismas pažymėjo, jog pats ieškovas dalyvavo priimant visus minėtus DNSB sprendimus, jiems pritarė ir iki šiol jų neginčija, taigi, jam visi minėti DNSB sprendimai yra privalomi.
10. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę pateikti dokumentus apie automobilių stovėjimo aikštelių priežiūros išlaidas ir mokesčius už 2016 metus paliko nenagrinėtą, kadangi teisme jau buvo išnagrinėtas toks pats ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau šiuo metu teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.
Šalies argumentai
11. Teismas pažymėjo, jog ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovė nebendrauja ir nepateikia dokumentų, kurių pagrindu ieškovas atliktų mokesčius už automobilio stovėjimo vietas ir 2017 metais. Atsakovė nurodo, jog ieškovas iki šios bylos iškėlimo neprašė DNSB pateikti jokių ieškiniu reikalaujamų dokumentų, tačiau nepaisant to, atsakovė teikia dokumentus šioje byloje kaip priedą Nr. 8, t. y. Pažymą apie išlaidas už automobilių stovėjimo aikštelių priežiūrą 2016-2017 metais (duomenys neskelbtini) name bei 3 sąskaitos išrašus. Be to, atsakovė paaiškina, kad prašymas pateikti dokumentus, patvirtinančius 2016 ir 2017 metais patirtas išlaidas, yra perteklinis, nes mokesčio metodika patvirtinta visuotiniame susirinkime - nustatytas mokestis yra pastovus ir nepriklauso nuo faktinių išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas atkreipė ieškovo dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4288-871/2017 atmestas ieškovo ieškinys dėl įpareigojimo pateikti dokumentus. Ir nors minimame sprendime nebuvo nagrinėjamas prašymas pateikti dokumentus apie automobilių stovėjimo aikštelių priežiūros išlaidas ir mokesčius 2016-2017 metais, teismas konstatavo, kad bendrijos nario teisė gauti informaciją neapima jo teisės gauti dokumentus apie bendriją tik ieškovui priimtina forma, neieškant protingos pusiausvyros klausimo išsprendimui.
13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas į šią bylą atsakovės pateiktus dokumentus, taip pat atsižvelgdamas į kitų minėtų bylų tarp tų pačių šalių procesinius sprendimus, abejojo, kad ieškovas elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi apdairus, rūpestingas žmogus. Byloje yra pateiktas ieškovo 2017 m. lapkričio 13 d. raštas bendrijos pirmininkui, kuriuo remiasi ieškovas reikšdamas ieškinio dalį dėl dokumentų už 2016-2017 m. pateikimo, kur ieškovas išdėsto savo samprotavimus apie teismų jau nagrinėtas aplinkybes dėl parkingo išlaikymo mokesčių, samprotavimus apie mokestį už naudojimąsi liftu ir nurodo, kad per 10 dienų lauks atsakymo dėl nurodytų problemų išsprendimo, tačiau jokių dokumentų iš bendrijos neprašo. Be to, atsakovė nurodo, kad ieškovas reikalauja įpareigoti pateikti dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas ir mokėjimus už automobilių stovėjimo aikštelių (duomenys neskelbtini) name priežiūrą 2016 ir 2017 metais, taikydamas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4 punkto normą, nors ši norma nenumato pareigos pateikti reikalaujamus dokumentus. Teismas atkreipė ieškovo dėmesį, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4 punktas numato butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas, tačiau nenumato teisės gauti dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas ir mokėjimus už automobilių stovėjimo aikštelių priežiūrą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Ieškovas J. L.apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą c. b. Nr. 2-13785-861/2018 panaikinti ir priimti naują sprendimą, tenkinantį ieškovo reikalavimus.
15. Nurodo, kad gavęs teismo pranešimą apie teismo posėdį ir jau žinodamas apie anksčiau paskirtą tuo pačiu laiku posėdį baudžiamojoje byloje Lietuvos apeliaciniame teisme, iš anksto raštu informavo teismą, pridėdamas teismo šaukimą į baudžiamosios bylos nagrinėjimą, prašė bylos nagrinėjimą skirti kitai datai ir nurodė dienas, kuriomis negalės atvykti į posėdį dėl užimtumo kitose bylose. Teigia, kad teismas išnagrinėdamas bylą pažeidė jo procesines teises.
Šalies argumentai
16. Ieškovas nurodo, kad jis yra daugiabučio namo savininkų bendrijos narys su visomis įstatyme, įstatuose numatytomis teisėmis ir pareigomis. Mano, kad įstatymas suteikia teisę ne tik gauti informaciją, bet ir ja disponuoti, t. y. gauti dokumentų kopijas, ar kitokia forma, nes tik oficialių dokumentų pagrindu nustačius pažeidimus asmuo dėl pažeistų teisių gali kreiptis į teismą. Teigia, jog teismo sprendime nurodymas, kad įstatymas nenumato teisės gauti dokumentų, patvirtinančių patirtas išlaidas bei mokėjimus už autoaikštelių priežiūrą, kopijas prieštarauja nurodytoms įstatymo nuostatoms bei paneigia mokėtojo teisę žinoti, kaip yra naudojamos surinktos lėšos bendro turto priežiūrai. Nurodo, jo buvo pateikti įrodymai, kad atsakovė prašymus pateikti informaciją inoravo, prašomų dokumentų nepateikė net ir gavęs ieškinį.
17. Mano, kad atsakovė disponuodama bendrijos pinigais juos švaisto, dideles sumas bendrijos surinktų pinigų naudoja ginčams ir advokatų išlaidoms. Teigia, kad ieškinyje pareikštas reikalavimas pateikto dokumentus už 2017 metus liko neišspręstas, pažymi, kad civilinėje byloje Nr. 2-25230-960/2017 buvo prašoma pateikti informaciją už 2016 metus.
18. Nurodo, jog ieškovas vienu iš reikalavimų prašė įpareigoti atsakovę automobilių stovėjimų vietų priežiūros mokėtiną mokestį už 2016 ir 2017 metus paskaičiuoti patirtų sąnaudų pagrindu. Teigia, kad ieškovo siūlymu įvykęs visuotinis susirinkimas, įvykęs 2015 m. kovo 19 d. pritarė mokesčių skaičiavimui taikyti įstatymo nuostatą ir apmokėti patirtas išlaidas proporcingai turimam plotui – tas buvo užfiksuota susirinkimo protokole. Nepaisant to, bendrijos valdyba, 2015 m. kovo 26 d. po 6 dienų, protokolu Nr. V/2015-02 pakeisdama susirinkimo nutarimą, nustatė, kad mokestis už autoaišktelių priežiūrą turi būti ir toliau mokamas po 0,06 Eur nuo automobilių stovėjimo aikštelės turimo ploto. Taigi atsakovė surenka maždaug 5 kartus didesnį mokestį negu patiriamos eksploatacinės sąnaudos. Teigia, kad kilus ginčui dėl neteisingo mokesčio skaičiavimo, atsakovė atgaline data suklastojo 2015 m. kovo 19 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolą, papildydamas jį, kad mokestis už automobilių stovėjimo aikštelių priežiūrą bus mokamas po 0, 06 Eur už 1 kv. m aikštelės ploto, nors balsavimui susirinkime buvo pateikta formuluotė, atitinkanti Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalį.
19. Pažymi, kad atsakovo prie atsiliepimo pateiktoje lentelėje nurodytas parkavimo aikštelių plotas kv. metrais, iš viso 1 636, 9 kv. m. Mokėdami po 0,06 Eur už 1 kv. m bendraturčiai kas mėnesį sumoka po 98, 21 Eur, nors patirtos išlaidos už aikštelių priežiūrą 2018 m. kovo mėnesį buvo 25,20 Eur, balandžio mėnesį – 27,67 Eur, gegužės mėnesį – 12,72 Eur, kitais mėnesiais panašus mokestis. Teigia, kad atsakovės pateikta pažyma apie 2016 bei 2017 metų mokėjimus už autoaikštelių priežiūrą nepatvirtinta atitinkamais dokumentais, todėl nelaikytina įrodymu byloje.
Šalies argumentai
20. Teigia, jog teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad ieškovas yra neteisėtai atitvėręs automobilių stovėjimo vietas, kadangi tai neatitinka tikrovės ir nėra ginčo dalykas. Ieškovas teigia, kad automobilių stovėjimo vietas pirko iš statytojo nekilnojamojo turto įsigijimo sutarties pagrindu tokio dydžio ir su tokiais atitvėrimais, kurie nurodyti sutartyje. 2014 metais kartu su viso namo atliktais kadastriniais matavimais, fiksuotais kadastrinių matavimų byloj, nustatyta, kad ieškovui priklauso 36, 62 kv. m ploto patalpa automobiliams statyti. Pirkimo-pardavimo sutartis bei kadastrinių matavimų duomenys yra nepakeisti, galiojantys. Dėl to jokių pretenzijų iš valstybinių institucijų, reikalaujančių išgriauti sienas ar kitaip koreguoti patalpas, nebuvo gauta, bylų dėl to teismuose nebuvo nagrinėta, tam jokių prejudicinių faktų taip pat nėra.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu atsakovė 857-oji daugiabučio namo savininkų bendrija prašo atmesti apelianto J. L. prašymus prie bylos prijungti įrodymus, kurių jis neva negalėjo pateikti, teismui išnagrinėjus bylą jam nedalyvaujant, nes šių įrodymų sudarymo datos patvirtina, kad ieškovui nebuvo kliūčių juos pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo pradžios; atmesti ieškovo J. L. 2018 m. liepos 16 d. apeliacinį skundą „Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-20 sprendimo c. b. 2-13785-861/2018“, kaip nepagrįstą; palikti nepakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13785-861/2018; priimti ir prijungti prie bylos su šiuo skundu pateikiamus minimalios apimties rašytinius įrodymus, kurių pateikimo būtinybė paaiškėjo po sprendimo priėmimo, susipažinus su apeliacinio skundo argumentais; priteisti 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai iš apelianto J. L. visas bylinėjimosi išlaidas.
22. Nurodo, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu. Tačiau tokio prašymo ieškovas nepareiškė. Tokio prašymo nereiškė ir atsakovė. Todėl teismas neturėjo pagrindo bylos nagrinėjimo atidėti. Pažymi, kad teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovo nurodytų aplinkybių nelaiko svarbiomis ir esminėmis, kad atidėti bylos nagrinėjimą. Dėl savo užimtumo rūpestingas ir atsakingas ieškovas galėjo pasirūpinti vesti šią bylą per atstovą ir nevilkinti bylos išnagrinėjimo savo užimtumu. Todėl teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė nagrinėti šią bylą šalims nedalyvaujant.
23. Ieškovui apie paskirtą posėdį bylai nagrinėti buvo pranešta jau 2018 m. gegužės 9 d., tačiau ieškovas tik prieš pat paskirtą posėdį informavo apie savo užimtumą. Ieškovas teismui nepagrindė, kad apie savo užimtumą jis sužinojo dar prieš teismui paskiriant posėdį šiai bylai nagrinėti. Tokių įrodymų jis nepateikia ir su apeliaciniu skundu.
Atsiliepimas
24. Atsakovė teigia, jog sprendime teismas teisėtai ir pagrįstai atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4 punktą,numatantį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas, tačiau ši norma nenumato teisės gauti informaciją apie ieškovo prašomus pateikti dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas ir mokėjimus už automobilių stovėjimo aikštelių (duomenys neskelbtini) name priežiūrą 2016 ir 2017 metais. Šios normos turinį paneigiančių argumentų ieškovas nenurodo. Pažymi, kad kitos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo normos taip pat nenumato ieškovo reikalaujamų dokumentų pateikimo.
25. Nurodo, kad teismas įvertino byloje ieškovo pateiktą 2017 m. lapkričio 13 d. raštą DNSB pirmininkui, kuriame jis dėsto savo samprotavimus, nustato terminą atsakymui jam pateikti, tačiau jokių dokumentų iš bendrijos neprašo taip pat įvertino, kad DNSB pateikė ieškovui civilinėje byloje Nr. 2-25230-960/2017 bei su apeliaciniu skundu patirtas 2016 m. parkingo (atliktų darbų ir mokėjimų) išlaikymo išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas (pateikta su atsiliepimu), be to, įvertino ir tai, kad nepaisant ieškovo piktnaudžiavimo, DNSB geranoriškai dar kartą pateikė šiuos dokumentus ir šioje byloje (pateikta su atsiliepimu pažyma ir išrašai iš DNSB sąskaitos). Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškinio prašymas pateikti dokumentus, patvirtinančius 2016 ir 2017 metais patirtas išlaidas, yra perteklinis, nes mokesčio metodika patvirtinta visuotiniame susirinkime - nustatytas mokestis yra pastovus ir nepriklauso nuo faktinių išlaidų (pateikta su atsiliepimu).
26. Atsakovė nurodo, jog teismas sprendime aptarė, kad mokesčiai už parkingo (automobilių stovėjimo aikštelių) išlaikymą yra skaičiuojami pagal 2015 m. kovo 19 d. DNSB visuotinio narių susirinkimo nutarimu patvirtintą mokestį už automobilių stovėjimo aikštelių priežiūrą (0,06 Eur už 1 kv. m automobilių stovėjimo aikštelės ploto) (pateiktas su atsiliepimu), o automobilių stovėjimo aikštelių plotai nustatyti pagal 2014 m. gegužės 12 d. VĮ „Registrų centras“ pateiktus duomenis („Butų/patalpų sąrašas pastate“).
27. Pažymi, kad teismui pateikti įrodymai, kad įmokas už automobilių stovėjimo vietų priežiūrą DNSB panaudojo tikslingai sumokėdama 2016 ir 2017 metais už šias paslaugas (pateikta su atsiliepimu), ir kad per paskutinius 2 metus DNSB surenkamų įmokų nepakanka išlaidoms už automobilių stovėjimo vietų priežiūrą apmokėti. Mano, kad teismas teisėtai ir pagrįstai paliko nenagrinėtą reikalavimą pateikti susipažinti dokumentus, patvirtinančius automobilių stovėjimo vietų priežiūros patirtas išlaidas už 2016 metus, nes tokį reikalavimą teismas išnagrinėjo c. b. Nr. 2-25230-960/17.
Atsiliepimas
28. Atsakovė nurodo, kad ieškovas dalyvavo priimant visus minėtus DNSB sprendimus, net gi pats pritarė šiems sprendimams, jų neginčijo. Apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ieškovas neprieštaravo skolos už nesumokėtą parkingo mokestį priteisimą kitoje šio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-915-859/2017. Kitoje civilinėje byloje Nr. e2-915-859/2017 (įsiteisėjęs sprendimas pateiktas su atsiliepimu) nustatyti prejudiciniai faktai pagrįstai paneigia tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodomus teiginius apie parkingo mokesčio nepagrįstumą ir šiais faktais nesivadovauti nėra pagrindo.
29. Atsakovė pažymi, kad ieškovas neigia, jog yra neteisėtai atitvėręs automobilių stovėjimo vietas, nesutinka, kad teismas turėjo pagrindą tai konstatuoti. Tačiau toks faktas jau buvo konstatuotas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-915-859/2017 (įsiteisėjęs sprendimas pateiktas su atsiliepimu) ir sprendime teismas vadovavosi šiuo kitoje byloje nustatytu prejudiciniu faktu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
31. Apeliantas grįsdamas apeliacinį skundą nurodo, jog buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą, kadangi buvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, o tuo tarpu teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, neišklausęs ieškovo.
32. Byloje nustatyta, jog 2018 m. gegužės 2 d. teisėjo rezoliucija paskirtas teismo posėdis 2018 m. gegužės 31 d., 13 val. Ieškovui šaukimas įteiktas 2018 m. gegužės 9 d.
33. Šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo šalių informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą (Civilinio proceso kodekso 133 straipsnis). Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (Civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtintos ne tik šalių teisės, bet ir pareigos, užtikrinančios šalių lygiateisiškumą ir proceso efektyvumą. Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismas privalo imtis Civilinio proceso kodekso nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 2015 m. kovo 20 d., priimta civilinėje byla Nr. 3K-3-147-701/2015).
34. 2018 m. gegužės 24 d. prašyme ieškovas J. L. nurodė, kad į posėdį atvykti negalės, nes tuo laiku turės dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime Lietuvos apeliaciniame teisme. Teismui skiriant posėdžio datą be ieškovo, prašė neskirti posėdžio tam tikromis datomis. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-40-9-00022-2011-2) 2018 m. gegužės 23 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu paskirta pertrauka iki 2018 m. gegužės 31 d., taigi ieškovui apie apeliacinės instancijos teisme paskirtą posėdį tapo žinoma tik 2018 m. gegužės 23 d. ir ieškovas nedelsiant, t. y. 2018 m. gegužės 24 d. informavo šią bylą nagrinėjusį teismą apie užimtumą kitoje byloje.
35. Nurodytos aplinkybės, patvirtina, jog ieškovas procese buvo aktyvus, operatyviai informavo teismą apie negalėjimą dalyvauti posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pagal ieškovo prašymo turinį vertino, jog tai nėra prašymas atidėti posėdį ir dėl to apribojo ieškovo procesinę teisę būti išklausytu. Tačiau nustačius, jog pagal pateiktus įrodymus galima įvertinti reikalavimų pagrįstumą, ši procesinė teisė neturi nulemti sprendimo panaikinimo, nes toks vertinimas neatitiktų proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo principų.
36. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo prijungti : 857-osios DNSB 2015 m. kovo 19 d. visuotinio susirinkimo protokolą, 2015 m. kovo 26 d. 857-osios DNSB valdybos posėdžio protokolą, parkavimo aikštelių plotą, buhalterės patvirtinimą apie patirtas parkingo priežiūros sąnaudas 2018 m. kovo, balandžio, gegužės mėn., informaciją apie mokesčių rinkimą ir jų panaudojimą bendrijoje.
37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomi prijungti prie bylos nauji duomenys yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, pateikiamus naujus duomenis priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 314 straipsnis).
38. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pateikė rašytinius įrodymus, kuriuos prašo prijungti : 2018 m. balandžio 26 d. pakartotinio 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolą Nr. S/2018-2.
39. Atsakovės prašomi prijunti nauji rašytiniai įrodymai neprijungtini, kadangi atsakovė nepagrindė kaip įrodymai už vėlesnį nei ginčo laikotarpis susiję su nagrinėjama byla (Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).
40. Ieškovas nagrinėjamoje byloje reiškė šiuos reikalavimus - įpareigoti atsakovę paskaičiuoti ieškovui automobilių stovėjimo vietų priežiūros mokestį už 2016-2017 metus, pagrįstą sąnaudų dokumentais bei įpareigoti atsakovę pateikti dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas ir mokėjimus už automobilių stovėjimo aikštelių (duomenys neskelbtini) name priežiūrą 2016-2017 metais.
41. Ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka paskaičiuoti automobilių stovėjimo aikštelių priežiūros mokestį už 2016-2017 metus teismas atmetė, nurodydamas, jog civilinėje byloje Nr. e2-915-859/2017 įsiteisėjusiu sprendimu yra nustatytos reikšmingos šiaip bylai aplinkybės, t. y. ieškovui mokesčiai skaičiuojami už tris parkavimo vietas (už 78, 06 kv. m).
42. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017).
43. Kaip matyti, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017).
44. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis paminėtas tesimo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-915-859/2017 yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismui 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikus nepakeistą, taigi aplinkybės dėl parkingo vietos ploto, pagal kurį skaičiuojamas mokestis, nustatytos teismo sprendimu, kuris atitinka prejudinciniam sprendimui taikomas sąlygas, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas dėl prejudicijos sprendė pagrįstai.
45. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pateiktus įrodymus nustatė, jo ieškovui mokesčiai už automobilių stovėjimo aikštelių išlaikymą yra skaičiuojami dar pagal 2015 metų kovo 19 d. DNSB visuotinio narių susirinkimo nutarimu patvirtintą mokestį už automobilių stovėjimo aikštelių priežiūrą (0, 06 Eur už 1 kv. m automobilių stovėjimo aikštelės ploto).
46. Su apeliaciniu skundu ieškovo pateiktas 2015 m. kovo 19 d. 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. S/2015-01 patvirtina, jog 3.3 punktu buvo priimtas nutarimas patvirtinti mokestį už automobilių stovėjimo aikštelių priežiūrą: 0, 06 ct už 1 kv. m automobilių stovėjimo aikštelės ploto. Automobilių stovėjimo aikštelių plotai nustatyti pagal 2014 m. gegužės 12 d. VĮ „Registrų centras“ pateiktus duomenis. Taigi apelianto samprotavimai, jog buvo nustatyta kitokia mokesčių mokėjimo tvarka, nepagrįsti. Minėtas 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimas skųstas nebuvo.
47. Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikto dokumentus apie automobilių stovėjimo aikštelių priežiūros išlaidas ir mokesčius už 2016 metus paliktas nenagrinėtas, kadangi teisme jau buvo išnagrinėtas toks pat ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 4 puntas). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. civilinėje byloje Nr. 2-25230-960/2017 išnagrinėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą 857-ają daugiabučio namo savininkų bendriją pateikti ieškovui J. L., patirtas 2016 m. parkingo (atliktų darbų ir mokėjimų) išlaikymo išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas. Nagrinėjamoje byloje priimant sprendimą, paminėtas sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalavimą paliko nenagrinėtą Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
48. Pasisakydamas dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas ir mokėjimus už automobilių stovėjimo aikštelių (duomenys neskelbtini) name priežiūrą 2017 metais, teismas sutiko su atsakovo nuomone, jog šis prašymas yra perteklinis, kadangi mokestis už šio objekto priežiūra nustatytas 857-ają daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkime, jis yra fiksuotas ir nepriklauso nuo faktinių išlaidų.
49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovo reikalavimas pateikti dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas ir mokėjimus už automobilių stovėjimo aikštelių (duomenys neskelbtini) name priežiūrą 2017 metais, yra savarankiškas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė minėtą reikalavimą kaip perteklinį. Pažymėtina, kad tai nėra procesinis reikalavimas išreikalauti įrodymus, tai reikalavimas pateikti informaciją ieškovui kaip turto savininkui.
50. Specialaus teisės akto Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau DGNKPPSBĮ) 21 straipsnio 4 dalies 4 punktas numato butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas.
51. DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 6 punktas ir 7 dalis numato, jog bendrijos pirmininkas atsako už informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu bei bendrijos pirmininkas privalo suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla.
52. Pažymėtina ir tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-25230-960/2017, kurioje 2017 m. gruodžio 22 d. priimtas sprendimas, kuris Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi paliktas nepakeistas, konstatavo ieškovo teisę gauti tokio pobūdžio informaciją, taigi teisė gauti analogišką informaciją tik už kitą laikotarpį, patvirtinta įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
53. Atsakovė 857-ąją daugiabučio namo savininkų bendrija kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė Pažymą apie išlaidas už automobilių stovėjimo aikštelių priežiūrą 2016 – 2017 metais (duomenys neskelbtini) name, taip pat pateikti mokėjimus patvirtinantys duomenys (b. l. 123, 124-126). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą 857-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją pateikti ieškovui J. L. dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas ir mokėjimus už automobilių stovėjimo aikštelių (duomenys neskelbtini) name priežiūrą 2017 metais, pagrįstas, tačiau pagal bylos duomenis matyti, jog reikalavimas įvykdytas.
1. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
54. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistina 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsilepimo į apeliacinį skundą parengimą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, j. a. k.125885784, naudai 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.