Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisiamasis R. V. teismui parodė, kad 2008 m. pabaigoje bendrovei „E.“ buvo iškelta bankroto procedūra ir bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „D.“, o jis buvo paskirtas įgaliotu asmeniu. Prasidėjus bankroto procedūrai, vykdydamas įmonių bankroto įstatymo nuostatas, jis pateikė pranešimus Registrų centrui, Mokesčių inspekcijai, Sodrai, kreditoriams ir buvo paskelbta Valstybės žinių priede. Buvo pateikta pradinė informacija. Gavus šią pradinę informaciją, Šiaulių apskrities Mokesčių inspekcija inicijavo mokestinį tyrimą, kuris truko labai trumpai apie porą darbo dienų. Po to buvo pereita į mokestinį patikrinimą. Mokestinio tyrimo metu yra nurodomi trūkumai ir leidžia įmonei ištaisyti tuos trūkumus, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Mokestinis patikrinimas vykos savo ruožtu, o jis kaip bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo vykdė savo pareigas, tai yra buvo šaukiami kreditorių susirinkimai, buvo teikiama informacija kreditoriams ir valstybinėms institucijoms, suinteresuotiems asmenims. Taip pat buvo skelbiamos varžytinės, parduodamas turtas važytinėse, o paskui laisvame pardavime ir kitos turtinės pareigos. Mokestinis patikrinimas vyko su pratęsimais, nes buvo sustabdymai ir paskui vėl pratęsimai. Tiesiogiai bankroto procedūrai kaip ir neturi įtakos, bet jis vistiek paklausė Valstybinės mokesčių inspekcijos, ar jie neplanuoja teikti kreditorinio reikalavimo ir įstoti į bankroto bylą. Tai buvo turbūt birželio mėnesį. Liepos mėnesį buvo gautas atsakymas, kad jie neplanuoja pateikti kreditorinio reikalavimo. Galima paminėti, kad valstybinė mokesčių inspekcija dalyvauja ne tik kaip kreditorius, bet dalyvauja kaip mokesčių administratorius, todėl gauna visą informaciją ir gali užduoti paklausimus ir gauti atsakymus nebūdama kreditoriumi. Bankroto įstatyme griežtai reglamentuota procedūra ir terminai ten taip pat yra imperatyvūs, tai yra laikas patvirtinti kreditorinius reikalavimus, sušaukti susirinkimus ir panašiai. Perdavus turtą, įvyko kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Pagal įstatymą bankroto administratorius neturi galimybės rinktis, jeigu kreditorių susirinkimas tokį sprendimą priėmė, tai bankroto administratorius privalo per penkias darbo dienas paviešinti šitą sprendimą, tai yra pateikti jį Registrų centrui, ką jis ir padarė. Prieš tai dar buvo pasibaigęs mokestinis patikrinimas, grąžinti dokumentai, priduoti į Šiaulių miesto archyvą. Nebuvo kaip ir jokių kliūčių įvykdyti šitą procedūrą. Iš bylos medžiagos matosi, kad reikalavimo teisę Valstybinės mokesčių inspekcijos kaip kreditoriaus atsiranda gerokai vėliau, tai yra turbūt spalio mėnesį, kai buvo patvirtintas patikrinimo aktas. K. B. pažįsta, nes jis gyveno ir dirbo Šiauliuose. Jam išvykus į Vilnių, bendravimas sumažėjo. Su S. B. pažįstami kaip ir su daugeliu bankroto administratorių. Dažniausiai susitikdavo seminaruose, kurie organizuojami bankroto asociacijos, yra diskutavę. A. A. pažįsta kaip buvusį darbuotoją, kol jis dirbo Šiauliuose, užsiėmė archyvų tvarkymo veikla. Jam (R. V.) žinoma UAB „A.“. Toje byloje dalyvavo UAB „A.“ kaip kreditorius, kurios direktorė buvo R. B.. „V.“ taip pat žino, nes yra šios įmonės vadovas. „V.“ akcininkai yra K. B. ir Asociacija „J.“. UAB „D.“ yra bankroto administravimo įmonė, kurioje jis dirba bankroto administratoriumi. UAB „V.“ teikė apskaitos tvarkymo paslaugas bendrovei „E.“. „V.“ ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Jam buvo žinoma pati sutartis ir visi susiję dokumentai. Buvo sutartis, kažkoks susitarimas dėl nevykdymo. Pačiame susitarime nedalyvavo. Tai buvo sutartis, kuri buvo neįvykdyta, nutraukta ir sumokėtos netesybos. Buvo sumokėta 1800000 Lt ir tikrai sumokėta bankiniu pavedimu. Neprisiminė, ar teikė UAB „E.“ pelno mokesčio deklaraciją už 2008 m. Galbūt neteikė, o kažkas kitas pateikė, bet jis pasirašė. Negali atsiminti, kaip ir kas padarė. Jis pasirašė deklaraciją. Negali pasakyti, kodėl 1800000 Lt įtrauktas į sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną. Įmonė vykdė veiklą. Jinai vienaip ar kitaip tvarkė apskaitą. Administratorius neturi nei galimybės, nei teisės kažkaip tai pakeisti. Juo labiau, kad pinigai buvo faktiškai sumokėti. Jeigu apskaitoje jau yra šita suma, tai administratorius net neprivalo teikti tų deklaracijų. Pažiūrėjus į Bankroto įstatymą, tai bankroto administratorius privalo suteikti galimybę mokesčių administratoriui patikrinti, kas ir buvo padaryta. Deklaraciją užpildė buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, tai yra kažkuris „V.“ darbuotojas, bet kuris nežino. Faktai rodo, kad jis (R. V.) pasirašė deklaraciją. Kovo mėnesį Šiaulių apskrities VMI pradėjo UAB „E.“ patikrinimą ir jam buvo pranešta apie tai bei buvo įteiktas VMI pranešimas. Jie nuolatos bendravo elektroniniu paštu. Buvo pradėtas tyrimas. Kai VMI pradėjo tirti sandorį, jam nekilo abejonių, kad šitas sandoris yra įtartinas. Vertinti, didelė ar nedidelė suma, būtų nevisiškai teisinga. Tai yra vertinimo dalykai. Jam tuo metu nekilo abejonių ir matyt Mokesčių inspekcijos darbuotojams greičiausiai nekilo, todėl ir pasidarė patikrinimą. Kai tapo UAB „E.“ bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu, pranešė Šiaulių apskrities VMI dėl kreditorinių reikalavimų pateikimo. Pradėjus bankroto procedūrą negalima vykdyti finansines prievoles, nors Mokesčių inspekcija gali užskaitas daryti ir tą jie padarė. VMI atsiuntė atsakymą, kad UAB „E.“ skolinga. Kiek atsimena, jie užsiskaitė kito mokesčio permoką ir tos sumos nebeliko, bet kada tai padarė, negali pasakyti. Valstybinė mokesčių inspekcija užsiskaitė kito mokesčio permoką, todėl jis ir klausė teiks ar neteiks, kokia skola. Bankroto administratorius negali sugalvoti kažkokios sumos ir įtraukti į kreditorių sąrašą. Tikėtina, kad ne jis rašė 2009-06-15 prašymą grąžinti mokesčių permoką. Buvo nuolatinis bendravimas, o bylos medžiagoje yra tik dalis. Jis vykdavo į vietą ir teikė paaiškinimus telefonu. Buvo nagrinėjami kiti klausimai, bet apie tą sandorį nebuvo. Kai buvo paskutinis kreditorių susirinkimas, tai tikrai nebuvo jokių mokesčių inspekcijos kreditorinių reikalavimų ir jie patys tą buvo patvirtinę. Dėl 122 Lt reikalavimo, tai atsimena, kad buvo kažkokia užskaita iš bylos dokumentų, bet gal ir buvo sumokėta. Kreditorių susirinkimai vyko raštu ir nebuvo, kad visi susirinktų. Tai yra gana dažna praktika, kad yra išsiunčiama medžiaga kreditoriams, kurie susipažįsta. Jis siųsdavo, perduodavo dokumentus „A.“ kaip kreditoriui ir R. B. kaip kreditoriui, buvo labai minimalus bendravimas. Pirmiausia buvo skelbiamos dvejos varžytinės apie jas yra informuojama viešoje erdvėje. Nepardavus varžytinėse, buvo parduota laisvame pardavime. Negali prisiminti, kas surado pirkėjus. Jis tikrino UAB „E.“ sandorius sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo. Sandorių nebuvo daug, gal iki 10. Sandorio suma buvo virš 2000000 Lt, o netesybos 1800000 Lt, bet gali būti, kad sumokėta suma net gi viršija likutinę turto vertę. Iš turimos informacijos sandoris neatrodė neadekvatus. Bankroto administratorius turi vienodai ginti visų kreditorių interesus ir vadovo interesus. Nežino, kas nusprendė sušaukti 2009-09-24 UAB „E.“ kreditorių susirinkimą. Pagal Bankroto įstatymą ir Bankroto departamento instrukcijas, yra operatyvumo principas, jog viskas turi vykti greitai, nes galimos nuobaudos. Negali atsakyti, ar jis kaip administratorius inicijavo, ar kreditoriai inicijavo šitą konkretų susirinkimą, nes teisę turi abu. Kai buvo nuspręsta likviduoti, tai tyrimas Mokesčių inspekcijoje arba buvo pasibaigęs, arba ėjo į pabaigą. Jis žinojo, kad tyrimas vyksta. Jeigu žiūrėti pagal įstatymą ir Bankroto departamento instrukcijas, tai yra instrukcija kaip elgtis, jeigu yra nepasibaigęs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek Mokesčių mokesčių inspekcijos patikrinimas ir tai niekaip neįtakoja bankroto procedūrai. Net yra instrukcijos kaip turi elgtis administratorius, jeigu dokumentai guli ikiteisminio tyrimo įstaigoje arba Mokesčių inspekcijoje, bet priešingai neinformuoti Registrų centro jis neturi teisės. Į organizuotą nusikalstamą grupę su Burnicku, Butkumi nesibūrė ir nedarė nusikalstamų veikų, vaidmenimis nesiskirstė. Liepos 2 d. gavo atsakymą, kad Valstybinė mokesčių inspekcija neteiks kreditorinio reikalavimo. Per 2 – 3 mėnesius išregistravo įmonę. Bankrutuojanti bendrovė privalo mokėti einamuosius mokesčius. Mano, kad 122 Lt galėjo būti sumokėti kaip einamasis mokestis. Kreditorinį reikalavimą tvirtina kreditorių susirinkimas. Mokesčių administratorius turi kokią dešimt galimybių, tai gali skųsti, gali administratorius kandidatūrą keisti, kreiptis į teismą dėl procedūros pakeitimo, turtą areštuoti, parašyti elementarų raštą bei yra kaip mokesčių administratorius. Nebuvo jokios poveikio priemonės net elektroninio laiško. Mokesčių inspekcija prašė pateikti informaciją, kuri reikalinga patikrinimui atlikti ir tai vyko nuolatos. Buvo pateikti įmonės dokumentai. Bendravo elektroniniu paštu, teikė paaiškinimus žodžiu. Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikta visa informacija apie sudarytą preliminarią sutartį ir jos nutraukimą. Nebuvo ne tik rekomendacijų, kad reikia ginčyti atskirus sandorius, bet ir klausimų. Valstybinė mokesčių inspekcija nei oficialiai, nei jam asmeniškai dėl jo darbo jokių pretenzijų nepareiškė. Negavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip mokesčių administratoriui, jokių privalomų vykdyti nurodymų. Valstybinės mokesčių inspekcija neginčijo civiline tvarka nei vieno bankroto procese priimto sprendimo kreditorių ar jo patvarkymą, bet net pastabų jokių nėra buvę, kad kažkas netinkamai padaryta. Valstybinė mokesčių inspekcija žinojo apie bankroto pabaigą ir išregistravimą bei galėjo pasinaudoti savo teise ginčyti, kadangi nuolatos buvo informuojama apie kreditorius, bankroto procedūrą. Buvo tiek jo pateikta informacija, tiek paviešinimas Registrų centre, jie pilnai gavo informaciją. Nežino, kodėl nebuvo pareikštas ieškinys teisme dėl gičijamo išregistravimo ir kas sukliudė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kai kreditoriui yra padengiamas kreditorinis reikalavimas, bankroto administratorius neturi teisės kviesti tokį kreditorių į kreditorių susirinkimus, bet kaip kreditorius gali dalyvauti, tačiau jis turi paprašyti įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Kaip mokesčių administratorius jis turi labai daug priemonių dalyvauti susirinkime, bet bankroto administratorius negalėjo įtraukti, nes nėra sumos, kadangi yra balsavimas pagal procentus. Pagal Bankroto įstatymą ir kitus bankroto teisės aktus nebuvo kliūčių kreditoriams priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, nebuvo kliūčių jam kreiptis į Registrų centrą išregistruoti įmonę. Nebuvo jokių draudimų numatytų teisės aktuose. K. B. savo veiksmais nesikišo į bankroto procedūrą, jeigu dalyvavo, tai galbūt su „D.“ direktoriumi, bet jie asmeniškai šitais klausimais visiškai nebendravo.

Juridinio asmens UAB „A.“ atstovė advokatė A. U. paaiškino, kad UAB „A.“ yra pareikšti kaltinimai dėl turto iššvaistymo ir dėl dokumento klastojimo. Įmonė „A.“ turėjo įsigijusi turto kompleksą (duomenys neskelbtini) kaime. Tai yra įvairūs statiniai: buvusi spirito gamykla, arklidės, sandėliai. Visas tas objektas yra įsikūręs prie (duomenys neskelbtini) ežero. (duomenys neskelbtini) dvaras yra įtrauktas į Lietuvos dvarų duomenų bazę. Kompleksą sudaro labai daug statinių. Visa ta teritorija tinkama plėtoti poilsiui, turizmui ir galima atskirti į atskirus objektus bei atskirai parduoti. Įmonė šiuo atveju turėjo ir kitų projektų tuo pačiu metu, tai buvo statiniai (duomenys neskelbtini). Reikiamų resursų visiems projektams išvystyti įmonė neturėjo. Natūralu, kad vieną iš turimų projektų, būtent A. kompleksą, įmonė norėjo parduoti. Visą kompleksą reikėjo išlaikyti, o išlaikymo išlaidos buvo nemažos. Buvo nusamdyti vien penki sargai, kad prižiūrėtų šitą objektą. Atsiradus galimybei ir potencialiam pirkėjui, tai yra UAB „E.“, buvo sudaryta preliminari sutartis 2008 m. balandžio mėnesį. Atsižvelgiant į tuo metu buvusias rinkos tendencijas (nekilnojamojo turto rinka 2007 m. ir 2008 m. pradžioje buvo pačiame pakilime), atsižvelgiant į turto struktūrą, buvo nustatyta atitinkama turto kaina. UAB „A.“ pagrįstai tikėjosi, kad tas sandoris bus įvykdytas iki galo, kadangi žinojo, jog pirkėjas UAB „E.“ turi turto, kurį ketina parduoti ir iš kurio pardavimo pilnai atsiskaitytų su UAB „A.“. UAB „E.“ sėkmingai buvo pardavusi žemės sklypus anksčiau, jeigu būtų buvę tie sklypai likę parduoti už tą pačią kainą, tai būtų pilnai pakakę atsiskaityti tiek su UAB „A.“, tiek ir su kitais kreditoriais. Sudarius preliminarią sutartį, buvo atliekami parengiamieji veiksmai, sandoris buvo realiai vykdomas, ruošiamasi jo įvykdymui. UAB „E.“, kaip potencialaus pirkėjo atstovas S. B., vyko į Nacionalinę žemės tarnybą. Buvo potencialių jau kai kurių atskirų objektų pirkėjų, kaip netoliese esanti Obuolių sala, kuri užsiima turizmu. Visi šitie veiksmai rodo, kad preliminari sutartis jokiu būdu nebuvo fiktyvi, o buvo siekiama tą turtą perleisti. Finansų krizė tiek pasaulyje ir Lietuvoje atėjo 2008 m. atroje pusėje ir stojo bet koks nekilnojamojo turto pardavimas. Žemės sklypų pirkėjų praktiškai nebeliko ir visos tos įmonės, kurios buvo įsigijusios žemės sklypus, patyrė didelius nuostolius. Įvykus šioms aplinkybėms, UAB „E.“ nebeturėjo galimybės sumokėti likusios kainos už tuos sklypus, kurią turėjo sumokėti pagal preliminarią sutartį. UAB „A.“, kaip pardavėjas, akivaizdžiai patyrė nuostolį. Buvo akivaizdu, kad UAB „A.“ nebeparduos to turto už tą kainą, už kurią buvo numatyta parduoti. Byloje yra pateiktas atliktas retrospektyvinis nepriklausomo turto vertinimas. Vertintojai konstatavo, kad 2008 m. pabaigai visas A. kompleksas buvo įvertintas 542000 Lt rinkos verte. Šiuo atveju klausimas ar 1800000 Lt bauda gali būti laikoma pagrįsta, tai atsižvelgiant į visas šitas aplinkybes, UAB „A.“ laikė tą baudą pagrįsta, kuri turėjo padengti jos patirtus nuostolius, nes įmonė nebegalėjo parduoti to turto už tą kainą ir šiai dienai nebegali parduoti to turto dėl pritaikytų areštų. Tuo tarpu turto išlaikymo išlaidos yra patiriamos, nes tokį kompleksą išlaikyti, priežiūra, mokesčiai kainuoja ir įmonė patiria dideles sąnaudas. Apeinama ta aplinkybė ir nesiaiškinta kur 1800000 Lt lėšos būtų nukeliavusios, jeigu apskritai nebūtų buvę to sandorio arba „A.“ nutraukus preliminarią sutartį būtų grąžinusi „E.“ 1800000 Lt. Byloje yra nustatyta, kad „A.“ turėjo reikalavimą „E.“ atžvilgiu 1829000 Lt sumai visiškai kitų sandorių pagrindu, kurie net nėra kvestionuojami. Ta suma vistiek būtų pervesta „A.“ kaip kreditorei tik kitu pagrindu. „A.“ būtų galėjusi taikyti įskaitymą šioje vietoje. Jeigu nebūtų buvę tų veiksmų, kurie prokuroro vertinami kaip nusikaltimas, tai šios lėšos vistiek būtų buvusios paskirstytos „A.“ jos kreditorinio reikalavimo dengimui. Dėl civilinio ieškinio, pateikto „A.“ atžvilgiu. Pirmiausiai, „A.“ yra kaltinama šioje byloje turto iššvaistymu ir dokumento klastojimu. Mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys pateiktas dėl nesumokėtų mokesčių. Dėl nesumokėtų mokesčių yra pateikti kaltinimai sukčiavimu kitiems kaltinamiesiems, tačiau pati „A.“ nėra kaltinama sukčiavimu, tai yra tuo nusikaltimu, kurio pasekoje yra teigiama, kad buvo išvengta mokesčių. Klausimas apskritai kokiu pagrindu gali būti priteista ta žala, „A.“ net nėra pateikti kaltinimai dėl šito nusikaltimo. „A.“ šiuo atveju net nėra mokestinio santykio šalis, ką yra konstatavęs Vyriausiasis administracinis teismas (Vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-10 nutartis). „A.“ buvo pareikštas civilinis ieškinys be kitų kaltinamųjų, tai jinai siekia apginti savo teises ir skųsti tą sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kadangi jo pagrindu iš „A.“ yra reikalaujami mokesčiai. Administracinis teismas pasisakė, kad „A.“ nėra mokesčių mokėtojas ir negali skųsti tokio sprendimo. Šiai dienai gaunasi, kad apskritai niekas nebegali skųsti tokio sprendimo. „A.“ reikalavimas yra reiškiamas delikto pagrindu. Turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp to, kad mokesčiai negavo 173000 Lt sumos, jeigu iš viso ją galima laikyti, kad jinai atsirado ir tarp to, kad „A.“ buvo pervestas 1800000 Lt, nes „E.“ bankroto byloje yra nustatyta, kad „E.“ turėjo daugiau turto ir vien du žemės sklypai „E.“ bankroto byloje buvo parduoti už 380000 Lt, tai būtų pilnai užtekę sumokėti mokesčiams - 173000 Lt, jeigu mokesčiai būtų pateikę kreditorinį reikalavimą. Klausimas, kaip „A.“ sukliudė pasiimti pinigus mokesčiams iš „E.“, kai tų pinigų buvo ir be 1800000 Lt, kadangi Mokesčių inspekcija nepareiškė kreditorinio reikalavimo. Pagal nepriemokų išieškojimo instrukciją, kad vos tik nustačius, kad gali atsirasti kažkokie tai mokėtini mokesčiai, Mokesčių inspekcija privalo teikti kreditorinį reikalavimą, tačiau tai nebuvo padaryta, o bankroto procese visų kreditorių teisės yra lygios ir Mokesčių inspekcija kažkokio prioriteto neturi. Tuo metu buvo vienas kreditorius, tai „A.“, kuri teisėtai pagal įstatymų reikalavimus priėmė sprendimą dėl pinigų paskirstymo. Kiek buvo likę lėšų „E.“, tai jos buvo paskirstytos „A.“ kreditorinio reikalavimo dengimui. Šiai dienai vertinant tą situaciją, „A.“ elgtųsi taip pat ir priimtų tokį patį sprendimą paskirstyti lėšas „A.“, kadangi joks teisės aktas neįpareigoja laukti kreditoriaus, kad galbūt kas nors kitas pateiks kreditorinį reikalavimą. Taip pat neįpareigoja laukti kreditoriaus vykstančio mokestinio patikrinimo pabaigos. Toks sprendimas paskirstyti lėšas yra šiandien teisėtas ir galiojantis. Mokesčių inspekcija turėjo pilną teisę su juo nesutikdama tokį sprendimą skųsti, tai yra naudoti civilines priemones, tačiau nusprendė jomis nesinaudoti, o tai patvirtino ir Mokesčių inspekcijos vadovai bylos nagrinėjimo metu. Sprendimas dėl lėšų paskirstymo yra teisėtas ir galiojantis, o tuo tarpu baudžiamoji teisė nėra kažkokia alternatyvi teisių gynimo priemonė, kuri gali būti taikoma tik tada, kai nepakanka civilinių priemonių galimai pažeistoms teisėms apginti. Mokesčių inspekcija turėjo eilę galimybių naudotis civilinėmis priemonėmis, tačiau jomis nesinaudojo. Šiuo atveju net ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, civilinis ieškinys net ir tokiu atveju negalėtų būti tenkinamas.

Nors teisiamieji laikėsi pozicijos, jog jie nepadarė jokių jiems inkriminuotų nusikaltimų, teismo nuomone byloje įrodyta K. B., S. B. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 4 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., R. V. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d., 228 str. 1 d., juridinio asmens UAB „A.“ kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 20 str. 2 d., 24 str. 4 d., 300 str. 3 d.

Liudytojas D. S. teismui parodė, kad kaltinamuosius pažįsta visus, nes yra tekę kartu dirbti. UAB „A.“ viena iš K. B. įmonių grupės įmonė. 2006 m. jis (D. S.) įsidarbino UAB „T.“ ir dirbo bankroto administratoriaus padėjėju. Tuo metu buvo teisės studentas, o dabar teisininkas. UAB „T.“ teikė bankroto administravimo paslaugas ir įvairias verslo konsultacijas. Jis (liudytojas) tuo metu dirbo kaip bankroto administratorius, rengdavo raštus, įvairius raštų projektus. Padėdavo bankroto administratoriams. Direktorius buvo S. B.. Įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini). K. B. turėjo kitų įmonių, kurios užsiimdavo analogiška veikla. Kai įsidarbino, tai jam (liudytojui) buvo pasakyta, kad K. B. įmonės turi kažkokius bendradarbiavimo susitarimus ir viskas yra tvarkoje, jei iš kitų įmonių darbuotojai paprašo atlikti tam tikras pareigas, tai yra parašyti tam tikrus raštus. Jis (liudytojas) atlikdavo visas funkcijas, kurias pavesdavo kiti K. B. įmonių grupių darbuotojai. UAB „T.“ dirbo apie pusmetį, tai yra iki 2007 m. kovo mėnesio. Paskui dirbo VšĮ „T.“, kuri paskui pakeitė pavadinimą. Dirbo direktoriumi. VšĮ „T.“ pakeitė pavadinimą į VšĮ „K.“. K. B. informavo, kad atsilaisvina vieta tos įmonės vadovo ir pasiūlė dirbti. Tai buvo viešoji įstaiga. Įmonė turėjo pastatus, patalpas Šiauliuose, kurias nuomavo. Įsigydavo reikalavimo teises į bankrutuojančias įmones ir bandydavo atgauti didesnes sumas negu įsigydavo. Taip pat tvarkydavo archyvus bankrutuojančių įmonių. Jo (liudytojo) funkcijos - buvo atsakingas už tam tikrą reikalavimų teisių įsigijimą. Buvo finansinio reikalavimo pirkimo atvejis. Tai buvo ne vienas atvejis, kai „K.“ pirko finansinio reikalavimo teisę. Buvo perkamos finansinio reikalavimo teisės į UAB „A. B. D.t“. Iš esmės būdavo teikiami pasiūlymai bankams įsigyti reikalavimo teises užtikrintas reikalavimo įvykdymo priemonėmis. Jeigu bankas sutikdavo ar kitas kreditorius, tai tiesiog buvo įsigyjamos tos reikalavimų teisės. Jis dirbdamas vykdė tas funkcijas ir tuos darbus, kuriuos pavesdavo K. B.. Darbai ir priklausydavo nuo pavedimų. UAB „D.“ jam yra girdėta. Ji kažkaip tai susijusi su K. B.. Dirbdamas jis viską derino su K. B. ir S. B., tai yra visus klausimus, kurie su sandoriais susiję, apskritai visus klausimus. A. M. buvo jo grupiokė. Kęstutis ar Sigitas pasakė, kad reikės įmonei vadovo, kuri valdys nekilnojamojo turto prekybą, užsiims administravimu. UAB „E.“, būtent šitai įmonei jis (D. S.) pasiūlė A.. Per jį jinai ir įsidarbino toje įmonėje. A. A. pažįsta. Jis dirbo vienoje iš įmonių grupių ir su archyvo tvarkymo klausimais tekdavo susidurti. R. V. buvo VšĮ „T.“ buhalteriją tvarkiusios įmonės vadovas. Buvo įsigytos reikalavimo teisės užtikrintos UAB „A. B. D.“ turto įkeitimu. Viešoji įstaiga įsigijo. Dabar neprisimena, kokia buvo finansinio dydžio reikalavimo teisė. Buvo kelios reikalavimo teisės iš vieno banko ir iš kito banko, paskui gal dar iš kitų kreditorių, perkamos ar buvo bandoma įsigyti reikalavimo teises. Bankai buvo „Swedbank“ ir „SEB“ bankas. Iš šių bankų buvo įsigytos reikalavimų teisės. Bankas „Snoras“, tiesiog viešoji įstaiga turėjo kredito liniją minėtame banke, kuris finansuodavo reikalavimų teisių įsigijimą. Būtent minėto banko kredito pinigai ir buvo naudojami, kad įsigyti reikalavimo teisę. Bankroto procese sklypus perėmė VšĮ „K.“, kai jie nebuvo parduoti bankroto procese. Po to juos įsigijo UAB „E.“, kurios direktorė tuo metu buvo A. M.. Tuo metu buvo tikras, kad S. ar savininkas, ar kontroliavo UAB „E.“. Susipažinęs su bylos medžiaga susidarė nuomonę, kad ir Kęstutis turėjo ar tai akcijų dalį, ar tai per kitą įmonę iš dalies kontroliavo šią bendrovę.

Teisme pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vad. Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. (T. 14 B.l. 99-107). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2006 metų lapkričio mėn. įsidarbino UAB „T.“ teisininko pareigose. Iš esmės buvo bankroto administratoriaus padėjėjas, t.y. parengdavo S. B. nurodytus dokumentus, susijusius su įmonių bankroto procedūromis. UAB „T.“ veikla įmonių bankroto administravimas, įmonių restruktūrizavimo administravimas. Šios bendrovės direktorius buvo S. B.. K. B., kaip jis suprato, buvo šios bendrovės akcininkas. UAB „T.” ofisas ir jo darbo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), kabineto Nr. 322. Tose pačiose patalpose buvo ir kita K. B. UAB „B.“, kurios veikla buvo analogiška kaip ir UAB „T.“. UAB „B.“ direktorius buvo K. B.. Jam dirbant UAB „T.“, tekdavo parengti dokumentus, susijusius ir su UAB „B.“ veikla. UAB „T." dirbo maždaug pusę metų, t.y. iki 2007 metų vasario mėn. pabaigos. 2007-03-01 K. B. pasiūlymu, įsidarbino į dar vieną jo įmonę - VšĮ „K.“, į direktoriaus pareigas. Jam įsidarbinus į šią įmonę, joje dirbo apie septynis darbuotojus. VšĮ „K.“ veikla buvo bankrutuojančių įmonių archyvų tvarkymas ir bankrutuojančių įmonių finansinių įsipareigojimų pirkimas. Įsidarbinus į VšĮ „K.“, jo funkcijos šioje įmonėje buvo susijusios būtent su bankrutuojančių įmonių finansinių įsipareigojimų pirkimu. Per visą jo darbą šioje įmonėje toks atvejis buvo tik vienas, t.y. kai VšĮ „K." pirko finansinio reikalavimo teisę į UAB „A. B. D.“, užtikrinta šiai įmonei priklausančių žemės sklypų įkeitimu. Šiuo atveju VšĮ “K.“ tapo kreditoriumi ir jis dalyvavo šiame procese kaip jos atstovas. Be šių pareigų, dirbdamas VšĮ „K.", jis ir toliau vykdė K. B. ir S. B. nurodymus, t.y. rengdavo visus dokumentus, susijusius su UAB „T.“ ir UAB „B.“ veikla, taip pat parengdavo K. B. bei S. B. nurodymus ir kitus dokumentus ne būtinai susijusius su UAB „T.“, UAB „B.“ veikla. Kaip jis suprato, K. B. įmonių grupei priklausė dar viena įmonė - UAB „D.“, kurios veikla taip pat buvo bankrutuojančių įmonių administravimas. UAB „D.“ ofisas buvo netoliese nuo UAB „T.“ ir UAB „B.“ ofiso, t.y. (duomenys neskelbtini). Maždaug nuo 2008 metų, tiksliai datos nepamena, UAB „D.“ ofisas įsikūrė tame pačiame pastate kaip ir UAB „T.“, UAB „B.“ ofisas - (duomenys neskelbtini), tik kitame aukšte. 2009 metais jis dirbo dar vienoje K. B. UAB „I.“, teisininko pareigose. Dirbant šioje įmonėje jo darbo vieta ir vykdomos funkcijos nepasikeitė. Jis ir toliau vykdė K. B. ir S. B. nurodymus ir rengdavo jų nurodytus dokumentus. Apibendrindamas savo darbą visose K. B. įmonėse, gali pasakyti, kad jis vykdė K. B. ir S. B. nurodymus. Pats dėl šiose įmonėse vykdytos veiklos, t.y. turto pirkimo - pardavimo sandorių, atsiskaitymo, paskolų ir kitų finansinių dalykų nieko nespręsdavo. Jis taip pat pažįsta A. M., kadangi kartu su ja 2004-2008 metų laikotarpiu studijavo M.Riomerio universitete teisę. Maždaug nuo 2006 metų pabaigos jis yra pažįstamas ir su A. A., kadangi jis turi savo įmonę, kurios veikla buvo susijusi su įmonių archyvų tvarkymu (jos pavadinimo neprisimena). Su R. V. jis yra pažįstamas maždaug nuo 2007 metų, kadangi UAB „V.“, kurios direktoriumi jis dirbo, tvarkė VšĮ „T." (nuo 2008-04-18 - VšĮ „K.“) buhalterinę apskaitą. Nuo 2008-05-12 iki 2011-04-01 jis buvo ir labdaros ir paramos fondo „T." direktoriumi, taip pat pasiūlius K. B.. Jam dirbant VšĮ „T.“ (nuo 2008-04-18 - VšĮ „K.") direktoriumi, šios įmonės veikla buvo bankrutuojančių įmonių archyvų tvarkymas ir bankrutuojančių įmonių finansinių įsipareigojimų perpirkimas. Sprendimus dėl VšĮ „T.“ (nuo 2008-04-18 - VšĮ „K.“) veiklos priimdavo steigėjas, t.y. labdaros ir paramos fondas „T.“, kurios valdybai priklausė K. B., kuris buvo šios valdybos pirmininkas. Realiai pasiūlymų dėl finansinių reikalavimų pirkimų-pardavimų ieškodavo K. B. arba S. B.. K. B. sprendimams dėl finansinių reikalavimų pirkimo-pardavimo ir sprendimams visais kitais klausimais nei jis, nei kiti valdybos nariai niekada neprieštaraudavo. Būtent K. B. ar S. B. iniciatyva VšĮ „T.“ vardu iš „Swedbank“ banko buvo nupirkta finansinio reikalavimo teisė į UAB „A. B. D.", užtikrinta šiai įmonei priklausančių žemės sklypų įkeitimu. Kiek prisimena, tai buvo maždaug 1 000 000 Lt dydžio finansinio reikalavimo teisė, už kurią bankui buvo sumokėta paskola, gauta iš banko „Snoras", kuri buvo užtikrinta įkeitus VšĮ „T." turtą (šaldytuvus, buvusius Šiaulių mieste). Kiek prisimena, ši paskola iš banko „Snoras" buvo gauta dar iki jam tampant VšĮ „T." direktoriui, tačiau jis, kaip VšĮ „T." direktorius, pasirašinėjo kažkokius dokumentus dėl šios paskolos pratęsimo, tačiau visus sprendimus dėl to priėmė ne jis, o K. B.. UAB ,.A. B. D." bankroto procese niekas nenupirko šiai kompanijai priklausančių 6 sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), todėl VšĮ „T." perėmė šiuos sklypus savo nuosavybėn. K. B. nusprendė, kad minėtų VšĮ „T.“ (nuo 2008-04-18 - VšĮ „K.") priklausančių žemės sklypų pardavimas turi būti įformintas bendrovei UAB „E.“. UAB „E." direktore nuo 2008-01-25 buvo jo grupiokė A. M., kuri, dar būdama studente, įsidarbino direktore šioje įmonėje jo pasiūlymu, kai K. B. pasakė jam, kad jis ieško teisininko, kuris galėtų dirbti vienoje įmonėje direktoriumi. Jis neprisimena, ar tada K. B. minėjo įmonės pavadinimą, t.y. kad jis ieško asmens, galinčio būti įdarbintu direktoriumi, būtent UAB „E.". Jis nežino, kokiu būdu K. B. buvo ir yra susijęs su UAB „E.“ ir kodėl jis ieškojo žmogaus, kurį būtų galima įdarbinti UAB „E.“ direktoriumi. Kiek žino, su UAB „E." yra susijęs S. B. tokiu būdu, kad jis yra direktorius UAB „P.", kuri buvo viena iš UAB „E.“ steigėjų. Kiek žino, A. M., įsidarbinusi UAB „E.“ direktore, bendravo su K. B. ir S. B., tačiau jis nežino, kokiais klausimais. Jis nežino, kas realiai valdė UAB „E.“ banko sąskaitą ir grynuosius pinigus. Dėl jam apklausos metu parodyto 2008-02-14 VšĮ „T." vienintelio dalininko sprendinio Nr. (duomenys neskelbtini) parodė, kad šį sprendimą jis parengė K. B. nurodymu pagal jo pateiktus duomenis ir dokumentus ir būtent K. B. nurodymu jis šiame sprendime įrašė kainą - 1 000 (vienas tūkstantis) Lt už 1 (vieną) arą, kadangi tai buvo K. B. sprendimas įformint žemės sklypų pardavimą VšĮ „T." vardu bendrovei UAB „E.“. Dėl jam apklausos metu parodytos 2008-02-19 nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutarties, kuria įforminta, kad VšĮ „T." parduoda UAB „E." 6 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), už 1 749 770 (vieną milijoną septynis šimtus keturiasdešimt devynis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt) Lt, parodė, kad ši sutartis buvo parengta teisininkų notarų biuro, esančio (duomenys neskelbtini). Šiame notarų biure jis, kaip VšĮ „T." ir A. M., kaip UAB „E.“ direktorė, pasirašė šią sutartį, dalyvaujant S. B., kuris dalyvavo todėl, kad jis buvo direktoriumi UAB „P.", kuri buvo viena iš UAB „E." steigėjų. Išeidamas iš darbo VšĮ „T.", jis VšĮ „T." dokumentus, buvusius Vilniuje, kartu su VšĮ „T.“ antspaudu atidavė VšĮ „T." likvidatoriui A. A., tačiau neprisimena, ar šių dokumentų ir antspaudą perdavimas buvo įformintas kokiais nors dokumentais. 2011 metais balandžio mėn. jis išėjo iš visų K. B. įmonių ir pradėjo dirbti kitoje įmonėje, kuri visiškai nesusijusi su K. B..

Atsakydamas teisme į klausimus liudytojas D. S. parodė, kad parodymai teisingi, jis juos patvirtina. Parodė, kad R. B. yra K. B. žmona. Ji taip pat buvo berods UAB „A.“ direktorė kažkuriuo metu. Jis (liudytojas) UAB „E.“ vardu gal ir ruošė dokumentus, bet tiksliai neprisimena. UAB „D.“ buvo susijusi su K. B.. Iš pradžių UAB „D.“ofisas buvo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena, o paskui persikėlė į (duomenys neskelbtini), tai iš esmės į tą patį pastatą. Jis (liudytojas) atstovavo VšĮ „K.“ kaip įmonės vadovas. Visos sutarčių sąlygos būdavo derinamos su K.. Jis pasakydavo sąlygas, kas, ką ir kaip. Jis (liudytojas) nesiderėjo dėl sąlygų, nes buvo K. valia pareikšta, tai tokiomis sąlygomis ir buvo sudaryta. Atsimena dokumentą - UAB „E.“ 2009-01-09 kreditorių susirinkimo protokolą (T. 3 B.l. 39-42). Tai buvo pirmo kreditorių susirinkimo protokolas UAB „E.“. Susirinkimas vyko ar Šiauliuose, ar Vilniuje, bet tiksliai negali pasakyti, nes buvo tik du žmonės. Tokio pobūdžio sprendimai visuomet buvo derinami su K. B.. Dokumentas - 2009-05-04 reikalavimo teisių perleidimo sutartis tarp UAB „A.“ ir VšĮ „K.“ (T. 1 B.l. 50) irgi buvo sudarytas K. valia. Kodėl reikalavimo teisė buvo perleista, motyvų nežino. VšĮ „K.“ buvo skolinga UAB „A.“, o ta reikalavimo teisė, tai vertė realiai tikrai buvo mažesnė negu „E.“ skolos „K.“, tai gal todėl toks motyvas buvo. Tai buvo Kęstučio sprendimas. Jis (liudytojas) dalyvavo dėl žemės sklypų notarų biure, kai VšĮ „K.“ perleido „E.“. Dalyvavo jis, Aušra ir Sigitas. Kiek žino, tai UAB „P.“ paskui iš „E.“ pirko sklypus parduotus. K. B., S. B., A. A., R. V. buvo pažįstami labai seniai kaip verslo partneriai, kolegos. Butkaus ir Burnicko santykiai draugiški, kolegiški, persipynę. Jie derino sprendimus, bet K. visuomet buvo grupės vadovas, o S. buvo labiau pavaldus. R. V. dirbo K. B. įmonių grupėje. Buvo vienos iš įmonių vadovas, tai irgi tokie kaip ir pavaldumo santykiai, bet irgi iš senų laikų pažįstami, todėl draugiški formaliai. A. A. kažkaip susijęs giminystės ryšiais su K.. R. V. būdavo Šiauliuose, bet kartais į Vilnių atvažiuodavo. R. V. bendraudavo su B., B.. Buvo pakankamai aišku, kad VšĮ „T.“ dalininkas, bendraturtis yra K. B.. K. B. buvo įmonių vadovas per kontroliuojančius asmenis ar pats tiesiogiai. Buvo taip pat ir kreditorius, praktiškai vienintelis tos įmonės. Jis (liudytojas), sudarydamas sandorius, buvo įsitikinęs, kad jie atitinka įmonės interesus ir kreditorių interesus. Jis (liudytojas) žinojo, kad UAB „E.“ pirks nekilnojamąjį turtą iš bankrutuojančių įmonių, nes daug yra galimybių įsigyti iš jų turtą. Sudarant sandorį dėl „T.“ turto pardavimo – žemės sklypų „E.“ jam nekilo įtarimų, kad sandoris būtų neįvykdytas ar kažkas tai tokio. Nelabai prisimena 2008-09-30 tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo akto sudarymo aplinkybių tarp VšĮ „K.“ ir UAB „E.“ ir sąlygų nustatymo.

Liudytoja A. M. teismui parodė, kad pažįsta K. B. ir S. B.. Susipažino su B. ir B. įsidarbindama pas juos. 2008 m. apytiksliai vasario mėnesį įsidarbino UAB „E.“ direktorės pareigose. Buvo paprašiusi savo grupioko D. S. pranešti, jeigu bus kažkokios tai galimybės įsidarbinti UAB „B.a“, nes kiek žinojo, tai su bankrutuojančiomis įmonėmis užsiėmė teisinė įmonė. Dainius jai pasakė, kad yra galimybė įsidarbinti vienoje iš UAB „B.“ įmonių UAB „E.“ direktore. Tuo metu studijavo teisę. Nuvyko į (duomenys neskelbtini). Buvo pokalbis su S. B. ir K. B.. Jai buvo pasakyta, kad šiuo metu UAB „E.“ veiklos nevykdo, bet ieškomas direktorius, kad galimai bus pardavinėjamas nekilnojamas turtas ir reikia šiai dienai tokio žmogaus, kuris užimtų tas pareigas ir bent kiek bandytų judinti veiklą. Buvo priimta į darbą praėjus keletai dienų po pokalbio. Dirbdama dažniausiai bendravo su S. B.. Vieną sąskaitą ji atidarė „Ūkio“ banke. Iš UAB „B.“ tiesiai nuėjo į „Ūkio“ banką, atidarė ir atnešė visus dokumentus, tiek prisijungimus, atgal į UAB „B.“, atidavė S. B.. Dar vieną sąskaitą atidarė kartu Gedimino prospekte banke „Snoras“. Kartu viską užpildė ir pasiėmė S. B.. Viena sąskaita buvo atidaryta „Ūkio“ banke. Jos paprašė tą sąskaitą atidaryti Burnickas, o kitą sąskaitą kartu su B. atidarė, atrodo, banke „Snoras“. Viską atidavė B.. Jos realios darbinės pareigos buvo tos, kad patalpino kelis skelbimus susijusius su žemės sklypais. Atrodo, kad iš „T.“ paėmė tuos žemės sklypus. Iš pradžių pasirašė vekselius, tai yra ji, D. S. ir S. B.. D. S. buvo VšĮ „T.“ direktorius. Buvo pasirašyti vekseliai. Ji, kaip „E.“ direktorė, pasirašė vekselius, kad įgytų žemės sklypus. Paklausus, kodėl būtent per vekselius įgijami žemės sklypai, buvo pasakyta, kad „E.“ neturi pinigų ir tam, kad tuos žemės sklypus galėtų įsigyti ir realizuoti reikia pasirašyti vekselius. Pasirašė vekselius ir tada prasidėjo tas pardavimas. Ji patalpino kelis skelbimus internetinėje erdvėje dėl žemės sklypų pardavimo. Jai S. B. paaiškino, kad yra tokia situacija. Ji tik su B. bendravo iš esmės. Po to atsirado pirkėja. Vekseliai buvo pasirašyti (duomenys neskelbtini) biure. Pasirašant dalyvavo S. B., D. S. ir ji. Antrą kartą vėl tame pačiame biure dalyvavo ji, D. S., S. B. ir pirkėja. Kiek teko susipažinti iš dokumentų, tai pirkėjos vardas buvo Rima. Pasirašant vekselius jai (liudytojai) kilo klausimų, kodėl jie tuos vekselius pasirašo, tam, kad įgytų žemės sklypus. Ji suprato, kad įmonėje nėra pinigų, o vėliau sklypus pardavus bus galima atsiskaityti su sklypų pardavėju „T.“. Į klausimą kodėl jie pasirašinėja vekselius, buvo atsakyta tam, kad įsigyti žemės sklypus, kuriuos bus galima realizuoti. Jai nežinoma, kokia buvo UAB „E.“ finansinė padėtis. Tiksliai negalėtų pasakyti, bet jai atrodo, kad įmonės finansinius, ūkinius klausimus spręsdavo S. B. arba K. B.. Ji laikas nuo laiko matydavo K. B. tame pačiame kabinete. Po to iš dokumentų sužinojo, kad pirkėja buvo R. R.. Pagal dokumentus buvo matyti, kad sklypai parduoti tikrai daugiau nei vekselis, vekselis buvo apytiksliai už 1,7 milijono, o parduoda už 2,2 milijono. Tai reiškia, kad pilnai padengia vekselius ir dar įmonei lieka pinigų. Ji atsimena tik tiek, kad pasirašė notarų biure pirkimo-pardavimo sutartį. Pardavė žemės sklypus ir viskas. Ji nesiteiravo, ar buvo padaryti iš UAB „1.“ pavedimai.

Teisme vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d., pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (T. 14 B.l. 19-22). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad R. B., A. A., R. V. ji nepažįsta ir nėra mačiusi. D. S. buvo jos grupiokas studijuojant M.Riomerio universitete teisę. Jiems studijuojant trečiame kurse, t.y. 2008 metų pradžioje D. S. jai pasiūlė darbą, t.y. įsidarbinti UAB „E.“ direktore. Tuo metu, kiek ji žinojo, D. S. pats dirbo UAB „B.“ bankrotų administratoriaus padėjėju ir buvo dar kelių įmonių direktoriumi. Pasiūlydamas darbą jai paaiškino, kad dirbti šioje įmonėje nieko konkretaus kol kas nereikės, kadangi įmonė tuo metu veiklos nevykdė, tačiau kadangi įmonė be direktoriaus egzistuoti negali, tai tiesiog reikalingas formalus direktorius. Jis taip pat paaiškino, kad ji gaus atlyginimą apie 400 litų, o jeigu ateityje sugalvotų pati vykdyti kokią nors veiklą, tai galėtų šioje įmonėje ją vykdyti. Su šiuo pasiūlymu ji sutiko, kadangi neįžvelgė čia nieko neteisėto. Šioje įmonėje be jos daugiau niekas nedirbo. Dėl darbo šioje įmonėje ji buvo atvykusi į susitikimą su darbdaviais, t.y. K. B. ir S. B. į UAB „B.“ ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. Kaip ji suprato, jie buvo UAB „E.“ savininkai. Pokalbio metu K. B. ir S. B. teiravosi, kokios darbo praktikos ji turi, ką yra dirbusi, paaiškino, kad kol kas nieko dirbti nereikės, nes įmonė kol kas veiklos nevykdo, jeigu ko nors prireiks ateityje, jie jai paskambins. Po šio pokalbio, praėjus keletui dienų jai pranešė, kad ji yra priimta dirbti į UAB „E.“. Darbo sutartį ji pasirašė tame pačiame ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), dalyvaujant S. B. ir D. S.. Vėliau dirbdama UAB „E.“ ji bendravo tik su S. B.. Kiek ji suprato, UAB „E.“ apskaitą realiai tvarkė UAB „B.“. Dėl apklausos metu jai pateiktų dokumentų: AB „Ūkio bankas” 2008-02-13 UAB „E.” sąskaitos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2008-02-13 paslaugų teikimo internetu sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad šiuose dokumentuose yra jos parašai. Kiek atsimena, S. B. nurodymu dėl UAB „E.” sąskaitos atidarymo yra buvusi AB „Ūkio banke”, esančiame netoliese jo ofiso (duomenys neskelbtini) Banke pasirašiusi sutartis, visus dokumentus ir kartu su dokumentais gautas sąskaitos valdymo priemones ji iš karto atnešė S. B. į ofisą, (duomenys neskelbtini). Pati niekada šios sąskaitos „internetu” nevaldė. Dėl apklausos metu jai pateiktų dokumentų - AB banko „Snoras” 2008-02-25 banko sąskaitos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ypatingų banko sąskaitos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų dėl naudojimosi sąskaitų tvarkymo internetu sistema „bankas internetu”, UAB „E.” prašymo prie 2008-02-25 papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naudojimosi sąskaitų tvarkymo internetu sistema „Bankas internetu”, parodė, kad šiuo atveju ji taip pat su S. B. buvo banke Snoras, esančiame Gedimo pr., Vilniuje. Visas banko išduotas sutartis ir su jomis gautas banko sąskaitos valdymo priemones paėmė S. B.. Ji pati niekada sąskaitų sistema „Bankas internetu" nevaldė. Taip pat ji keletą kartų pasirašinėjo darbo tabelius, tai jai nurodė padaryti S. B.. Vieną kartą ji darbo tabelį pasirašė atvykusi vėl gi į UAB „B.“ ofisą, kitą kartą jai į namus atvežė pasirašyti S. B.. Dėl apklausos metu jai parodytų UAB „E.“ ir VšĮ „T.“ 2008-02-19 bei 2008-03-05 sklypų (esančių (duomenys neskelbtini).) pirkimo-pardavimo sutarčių bei 2008-02-19, 2008-03-05 vekselių, parodė, kad šiuos dokumentus pasirašė ji. Tiksliai nepamena ar S. B., ar D. S. jai paskambino ir pasakė, kad įmonės vardu reikės pasirašyti sklypų pirkimo dokumentus. Tuo metu ji netgi apsidžiaugė, kad gal būt pradedama vykdyti įmonės veikla. Kas paruošė Sklypų pirkimo - pardavimo sutartis ji nežino, o pasirašytos jos buvo notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini). Pasirašant sutartis dalyvavo D. S. ir S. B.. Kadangi sutartys buvo pasirašomos notarų biure, ji galvojo, kad jos yra patikrintos ir viskas yra teisėta. Pasirašant vekselius, jai kilo klausimų, kodėl atsiskaitymas yra įforminamas tokiu būdu. S. B. jai paaiškino, kad įmonėje nėra pinigų, o vėliau sklypus pardavus bus galima atsiskaityti su sklypų pardavėju VšĮ „T.“. Kaip ji suprato, pasirašant šiuos pirkimo ir atsiskaitymo dokumentus, D. S. atstovavo Všį „T.“ kaip direktorius, panašiai kaip ir ji UAB „E.“. Jos supratimu, VšĮ „T.“ taip pat buvo valdoma S. B. ir K. B.. Kokia tuo metu buvo UAB „E.“ finansinė padėtis ji nežino, tuo nesidomėjo, nes kaip ji suprato, viskas yra įmonės akcininkų K. B. ir S. B. rankose ir jie patys sprendžia visus finansinius ir kitus, su įmonės veikla susijusius klausimus, o ji tik turi vykdyti, jų kaip darbdavių nurodymus. Po šių dokumentų pasirašymo praėjus maždaug savaitei jai vėl paskambino S. B. ir pasakė, kad yra surastas keturių sklypų pirkėjas ir reikia įforminti sklypų pardavimo dokumentus. Sklypų pardavimo dokumentus pasirašė vėl gi tame pačiame notarų biure, dalyvaujant S. B. ir sklypų pirkėjos UAB „1.“ atstovei R. R.. Ji pagal dokumentus matė, kad sklypai parduoti už brangesnę kainą nei pirkti, kad UAB „E.“ iš šių sandorių uždirbo pinigų. Dėl atsiskaitymo už sklypus buvo sutarta taip, kad UAB „1.“ bankiniu pavedimu perves pinigus į UAB „E.“ bankines sąskaitas. Ji pati neturėjo galimybės prisijungti naudojantis internetine bankininkyste prie UAB „E.“ banko sąskaitų, nes banko sąskaitų valdymo priemonės buvo pas įmonės savininkus. Todėl ji net ir nežinojo, ar iš tikrųjų UAB „1.“ padarė bankinius pavedimus į UAB „E.“ sąskaitas. Apklausos metu jai pateiktoje 2008-02-29 UAB „E.“ ir UAB „1.“ keturių sklypų pirkimo - pardavimo sutartyje yra jos parašas. Apklausos metu jai pateiktoje 2008-04-04 preliminarioje sutartyje tarp UAB „E.“ ir UAB „A.“ dėl numatomų ateityje pirkti pastatų komplekso ir nuomos teises į žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini), bei priede prie šios sutarties yra jos parašai. Kada ir kokiomis aplinkybėmis ji pasirašė šią sutartį, nepamena. Ji neturi supratimo, kokie tai pastatai, kur jie realiai yra. Apie avanso 1 800 000 Lt sumokėjimą uždarajai akcinei bendrovei UAB „A.“ ji taip pat nieko nežino. Sutartyje pasirašiusios UAB „A.“ direktorės R. B. ji niekada nėra mačiusi. Gali būti, kad šiuos dokumentus jai pateikė pasirašyti S. B. prieš jai išeinant iš darbo 2008 metų rugpjūčio mėnesį. 2008 metų balandžio mėnesio pabaigoje prieš jai prasidedant egzaminų sesijai, ji pasakė D. S., kad nori išeiti iš UAB „E.”, ir paprašė, kad apie tai informuotų jos darbdavius - S. B. arba K. B.. D. pažadėjo šį reikalą sutvarkyti. Praėjus kelioms dienoms, jai jo paklausus apie jos atleidimą, jis pasakė, kad kai tik suras jai pamaną, iš karto ją atleis. Praėjus dar keletui dienų, ji vėl jo paklausė apie savo atleidimą, tada D. S. pasakė, kad greičiausiai jai pamainos jau nebeieškos ir greitu laiku atleis, kadangi UAB „E.” bankrutuos. Kadangi šioje įmonėje dirbti ji neketino, tai ir nesidomėjo dėl kokių priežasčių ji bankrutuos. Kiek ji tada suprato, tai UAB „E.” sklypai buvo parduoti ir pagal sumas, kurias matė pardavimo sutartyse, turėjo šių pinigų užtekti padengti skolas VšĮ „K.” pagal jos pasirašytus vekselius. Po kurio laiko prasidėjo egzaminų sesija ir ji laikinai užmiršo šiuos reikalus. Po sesijos vis pasiteiraudavo D. S. apie jos atleidimą, bet jis nieko konkretaus neatsakydavo. Ir tokiu būdu tik rugpjūčio mėnesio pabaigoje ji buvo atleista iš UAB „E.”. 2008 metų rugpjūčio mėn. nutarta ją atleisti iš darbo ir prieš atleidžiant, S. B. atvežė pasirašyti šūsnį UAB „E.“ dokumentų. Dokumentai buvo susegti į segtuvą ir sudėti skirtukai tose vietose, kur reikėjo jos parašų. Ji pasirašė visose, skirtukais pažymėtose, vietose, beveik neskaitydama dokumentų, tiesiog pasitikėdama įmonės savininku S. B.. Tarp šių dokumentų daugiausia buvo darbo tabeliai. Ji mano, kad tarp šių dokumentų galėjo būti ir apklausos metu jai pateikta 2008-04-04 preliminarioji daikto pirkimo – pardavimo sutartis, kurią ji galėjo pasirašyti jos neperskaičius. Visi UAB „E.“ apskaitos dokumentai, jos supratimu, buvo laikomi UAB „B.“ ofise, kur ji buvo priimta į darbą ir kur po to pasirašydavo jai S. B. pateiktus dokumentus. Atvykusi į šias patalpas ji matydavo, kad jose būdavo ir K. B., tačiau bendrauti su juo daugiau neteko.

Atsakydama teisme klausimus liudytoja A. M. parodė, kad atsimena tokias aplinkybes. Nori papildyti, kad ji jau po žemės sklypų pirkimo-pardavimo planavo išeiti iš darbo. Su D. laikas nuo laiko pakalbėdavo, kadangi mokėsi tame pačiame kurse. Matydama visą situaciją ir suprasdama, kad vekselius pasirašė už 1,7 milijono, o žemės buvo parduotos 2,2 milijono Dainiui sakė, kad nemato perspektyvos ten dirbti toliau, nes iš UAB „B.“ jokių pasiūlymų nebuvo. Sakė, kad nori išeiti, nes tai jai per didelės sumos ir per didelė įtampa. Ji manė, kad išeina įmonę palikdama pliuse ir atsiskaičius su vekseliais, tai tiek jai buvo žinoma. Ji pasakė D. S., kad nori išeiti. Buvo sakoma, kad ieško kito direktoriaus, tai jai asmeniškai D. sakydavo. Po to prasidėjo egzaminai ir ji nesiėmė aktyvių veiksmų, kad nueiti ir tą darbo sutartį nutraukti. Prasidėjus egzaminams nebuvo dar atleista. Iš UAB „E.“ buvo atleista 2008 m. rugpjūčio mėnesį. Pati planavo atvažiuoti į ofisą ir pasirašyti visus dokumentus, nes sakė, kad dar yra daug nepasirašytų dokumentų. S. pats pasakė, kad gali užvežti. Užvežė prie jos tuo metu nuomuojamo buto. Ji dar pakvietė užeiti kavos, kad galėtų ramiai susipažinti su dokumentais, o S. pasakė, kad ne. Dokumentus pasirašė automobilyje ir visur buvo sudėti skirtukai ten, kur jai reikėjo pasirašyti. Ji visur pasirašė. Pagrinde ten buvo tabeliai. Kadangi ji tuos žmones, tiek K. B., tiek S. B., laikė bankroto teisės pradininkais Lietuvoje ir autoritetais toje srityje, tai pasitikėdama viską pasirašė. Mano, kad galėjo būti ir ta sutartis, kurios neperskaičiusi pasirašė. Su R. B. iki teismo posėdžio nebuvo pažįstamos. Ji (A. M.) pati niekada nebandė „E.“ sąskaitos internetu daryti pavedimus. Konkrečiai pasakyti negali, kas tvarkė „E.“ buhalterinę apskaitą, bet viską, kas susiję su buhalterija, bendravo tik su Sigitu. Nuo jos nebuvo slepiama, kad UAB „E.“ savininkai, naudos gavėjai yra K. B. ir S. B.. Jie nesakė slėpti, kas yra UAB „E.“ savininkai. Ji taip ir suprato, kad jie yra savininkai. Jai atrodė natūralu, kad jie priima sprendimus, o ji buvo vykdytoja. Ji laikė S. B. ir K. B. savininkais. Ji neturėjo duomenų, kad jos pasirašytas sandoris bus fiktyvus ar nebus vykdomas. Ji suprato, kad ten yra realūs žemės sklypai ir keturi iš jų realiai parduoti pirkėjui, o dar du liko. Sutarčių pasirašymas buvo jos darbdavio iniciatyva, o ji tik vykdė nurodymus. Jos iniciatyvos ten nebuvo. Jai neteko dalyvauti UAB „E.“ akcininkų susirinkime. Jos nekviesdavo. Ji negaudavo protokolų, dokumentų akcininkų susirinkime priimtų. Jai būnant direktore, apart tų kelių pardavimų, jokios veiklos daugiau nebuvo. Kai susipažino su dokumentais, tai suprato, kad siekiama išsiaiškinti, kodėl nebuvo padengti už tuos vekselius pinigai, kodėl nebuvo sumokėta VMI. Šiame ikiteisminiame tyrime, kai buvo įtariamoji, jai nebuvo daromi kokie nors neteisėti veiksmai jos atžvilgiu iš prokuroro, tyrėjų, psichologinio spaudimo nebuvo. Parodymus davė savo valia ir nieko neslėpdama. Šiandien teismui davė teisingus parodymus ir savo pozicijos nekeičia. S. B. jai paaiškino dėl vekselių pasirašymo, kad UAB „E.“ norėjo įsigyti žemės sklypus, bet pinigų neturėjo įsigyti tuos žemės sklypus. Jai nieko per daug nebuvo paaiškinta, kaip tie vekseliai turi būti padengti. Kai jie pardavė, tai ji suvokė, kad įmonėje yra daugiau pinigų nei pasirašyta vekselių. Jeigu būtų žinojusi, kad tie pinigai nebus padengti už vekselius (to tikrai nežinojo), klaustų, kodėl šitaip daroma. Ji neprisimena, ar jai akivaizdžiai buvo pateikta preliminari sutartis tarp UAB „E.“ ir UAB „A.“. Šitos sutarties tikrai nepamena.

Teisme vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. pagarsinti parodymus iš liudytojos A. M. apklausos protokolo T. 14 B.l. 19-22. Liudytoja parodymus patvirtino.

Liudytoja I. R. teismui parodė, kad šiuo metu dirba Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos mokesčių apskaitos skyriuje vyriausiąja specialiste. Mokesčių apskaitos skyriaus funkcijos vesti mokesčių mokėtojų mokesčių sumokėjimo apskaitą. Pagrindiniai dalykai yra nustatomos mokesčių mokėtojams prievolės pagal jų pateiktas deklaracijas arba mokesčio administratoriaus priskaičiuotos prievolės. Iš kitos pusės jos dengiamos sumokėtomis įmokomis arba užskaitomos iš turėtų mokesčių mokėtojų permokų ir galutinis rezultatas, mokėtojas skolingas arba neskolingas. Mokėtojas turi permokas arba turi nepriemokas. Tų pagrindinių dalykų nustatymas - šito skyriaus pagrindinė funkcija. Dėl išieškojimo tiesiogiai mokesčių apskaitos skyrius nevykdė funkcijų, o tik išvesdamas mokesčio mokėtojo likučius konstatuodavo nepriemoką ar permoką, tai yra mokesčių mokėtojas. Pirmiausiai betarpiškai bendraujama. Jeigu reikalinga ruošti kažkokius raštus, atsakymus, tai rašomi raštai, ruošiamos pažymos. Pažymų forma daugiausiai. Dėl pažymos (T. 5 B.l. 50-51), t. y. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos bankrutuojančio restrukturizuojamo mokesčių mokėtojo juridinio asmens neįvykdytų mokestinių prievolių pažymos, tai mokesčių inspekcija jau turi duomenis, kad įmonei yra pradėta bankroto procedūra arba yra bankrutuojanti. Kreipiasi nepriemokų išieškojimo skyrius atsakingas už kreditorinių reikalavimų nustatymą. Nepriemokų išieškojimo skyrius kreipiasi į mokesčių apskaitos skyrių, kad būtų parengta pažyma dėl kreditorinio nustatymo. Jeigu yra pateikiama pirminė pažyma, pasikeitus įvykiams, likučiui padidėjus ar dėl kažkokių priežasčių pasikeitus, teikiama patikslinta pažyma. Šitokiu būdu ir buvo pateikta patikslinta pažyma. Vidaus taisyklėse Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko patvirtintose buvo tokia nuostata, kad vienas kuris nors iš skyrių tiek mokesčių apskaitos skyrius, tiek nepriemokų išieškojimo skyrius nustatęs, kad dėl tam tikrų ar kažkokių priežasčių pasikeitė mokesčio mokėtojo likutis, konstatuotas bankroto įsiteisėjimo datai yra sudaroma patikslinta mokesčių mokėtojui pažyma. Tai yra vidinis dokumentas, skirtas Valstybinės mokesčių inspekcijos viduje vienam skyriui pateikti informaciją kitam skyriui. Ar jis buvo naudojamas toliau teikti, negali pasakyti, nes mokesčių apskaitos skyrius atiduodavo nepriemokų išieškojimo skyriui. Taisyklėse buvo pasakyta, kad skyrius nustatęs, jog pasikeitė likutis, kad pasikeitė duomenys, kas buvo pateikta pirminėje pažymoje galėjo inicijuoti. Kas šituo konkrečiu atveju inicijavo tikrai nepamena. Šituo atveju, kiek pamena, buvo nepriemoka ir buvo išaiškintas faktas, kad mokesčių mokėtojas buvo įmokėjęs įmoką tik neteisingu kodu. Tada teikė mokėtojas prašymą įmoką įskaityti į kitą įmokos kodą, konkrečiai buvo sumokėta kaip gyventojų pajamų mokestis. Paskui nustatyta, kad gyventojų pajamų mokesčio jis neturėjo mokėti, o turėjo žemės mokesčio nepriemoką. Atlikus tą įskaitymo veiksmą aišku tas, kad likutis pirminės pažymos, pirminė pažyma turi būti pakeista, nes faktas pasikeitė. Pažymos tikslas, kad nepriemokų išieškojimo skyriui būtų suteikta informacija apie pasikeitusį tuo metu esantį mokesčio mokėtojo likutį. Tiek tada, tiek dabar apie tai, kad pradėtas arba vyksta mokestinis patikrinimas mokesčių apskaitos skyrius nėra ir nebuvo informuojamas nebent, jeigu yra mokesčio mokėtojo permoka ir jinai turi būti dėl tam tikrų tikslų areštuota, tada duodama tokia žinutė ar dokumentas, kad reikia areštuoti permoką. Šiuo atveju, kadangi nebuvo tokios permokos, tokių sąlygų nebuvo, tai nebuvo informuoti. Kaip vedėja, ji tvirtina darbuotojo parengtą pažymą. Įsitikina tokios pažymos parengimo tikrumu. Visa apskaita yra vedama, atsiverti, pasižiūri, kad faktas yra toks. Ji turi galimybę patikrinti, jeigu pažymos rengėjas padarė klaidą. Nepamena, kur buvo išduotos pažymos registruojamos. Nepamena, ar jos buvo registruojamos. Jos buvo saugomos mokesčio mokėtojo byloje, skolininko byloje. Pažymos atiduodamos tam skyriui. Pažyma buvo atiduota tik nepriemokų išieškojimo skyriui, nes šitos pažymos paskirtis yra dėl bankrutuojančių įmonių. Ta pažyma buvo skirta nustatyti mokesčių mokėtojui kreditorinį reikalavimą mokesčių inspekcijai, tai nėra pažyma nustatanti mokesčių mokėtojo skolingumą. Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie UAB „E.“ yra vidinis dokumentas. Šitos pažymos rengiamos dėl kreditorinio, kada yra kalba apie mokesčio mokėtojo nepriemoką bet kuriam skyriui. Pagal šitus duomenis UAB „E.“ buvo neskolinga valstybei, nes patikrinimo aktas buvo pasirašytas lapkričio mėnesį, o spalio 12 d. buvo neskolinga. Vadovaujantis skolingumo taisyklėmis UAB „E.“ tuo metu buvo neskolinga. Dėl lapkričio 2 d. pažymos. Atsirado žemės mokesčio nepriemoka. Tai yra 2009 m. priskaitomas žemės mokestis. Už 2009 m. atsiranda nauja nepriemoka, tik ta pati suma, nes ten buvo kalba apie 2008 m., o čia apie 2009 m. Tai pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „E.“ mokestinė nepriemoka 2009-11-02 yra 122 Lt. Nesvarbu, kad pažyma buvo paruošta lapkričio 30 d., bet 2009-11-02 skola buvo 122 Lt. Dėl pažymos Nr. 438. Matomai buvo suvesti duomenys apie patikrinimo aktą ir padaryta patikslinta pažyma, kad 2009-11-02 nustatytas naujas faktas, kad įmonei priskaičiuota yra patikrinimo aktu mokestinė nepriemoka. Matomai buvo paprašyta atskirai paruošti lenteles įvairiais pjūviais. Viena lentelė buvo užpildyta, kurioje atžymėti tik duomenys pagal patikrinimo aktus, o kitoje deklaruotų mokesčių nepriemoka, nes 122 Lt iki šiandien niekur nedingę. Kadangi, tai tik darbuotojo paruošta pažyma, kaip vidinis dokumentas, todėl sunku pasakyti dėl ko buvo iškirti į dvi lenteles, deklaruoti mokesčiai ir mokesčiai pagal patikrinimo aktus. Ji mato dvi lentelės grafas, tai deklaruota nepriemoka ir nepriemoka pagal aktus. Viename lape atvaizduota deklaruota nepriemoka 122 Lt, o kitame lape atvaizduota nepriemoka pagal patikrinimo aktus. Nepriemoka pagal patikrinimo aktus išskirta į dvi lenteles. Tai vidinė lentelė. Dėl statistikos gal buvo rinktos. Rugsėjo 28 d. įmonė jos išregistravimo momentui neturėjo mokestinių prievolių valstybei tas, kurias būtų galima patvirtinti, kad jos yra, tai įmonė tokių neturėjo pagal skolingumo taisykles žiūrint. Kiek pamena, įmonė buvo išregistruota be mokesčių inspekcijos žinios. Kaip dabar žino, tai mokesčių inspekcija vykdė tuo metu patikrinimą, o įmonė buvo išregistruota nesikreipiant tiesiogiai į mokesčių aptarnavimo skyrių. Tuo metu nebuvo skolinga, bet tai nėra tas raštas dėl įmonės likvidavimo. Mokesčių apskaitos skyrius nedalyvauja išregistruojant įmonę iš mokesčių mokėtojų. Patikrinimo aktą gauna iš patikrinimo skyriaus, patikrinimo akto duomenys būdavo suvedami į informacinę sistemą. Gaudavo patikrinimo akto sprendimo kopiją, o gal patį sprendimą, tai nėra būtent tą pačią dieną, kada jis yra patvirtintas. Šitokiu būdu ta informacija ateina į mokesčių apskaitos skyrių. Praktiškai būdavo nuo kontakto darbuotojo. Nepriemokų išieškojimo skyrius lygiai taip pat gaudavo tą pačią informaciją kada jau yra priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto ir lygiai taip pačiai būdavo perduodami duomenys, žinia, kad yra patikrinimo aktas ir kopija perduodama. Tiek nepriemokų išieškojimo skyriui, tiek mokesčių apskaitos skyriui ir turbūt dar aptarnavimo skyriui. Informacinėje sistemoje atsispindėdavo jau suvedus duomenis. Atsispindėdavo sprendimo priėmimas, kad jau priėmė sprendimą, konstatavo faktą, kad jau tokios sumos priskaičiuotos. Kai baigtas patikrinimas, tai dar neatsispindi, o tik priėmus sprendimą. Buvo atliekamas mokestinis tyrimas. Mokesčių apskaitos duomenys vedami pagal pateiktas mokesčių mokėtojo deklaracijas, priimtus mokesčių inspekcijos sprendimus, sumokėtus pinigus. Mokestinių nepriemokų išieškojimo procedūrų instrukcija vadovaujasi nepriemokų išieškojimo skyrius. Mokesčių apskaitos skyrius tiesiog nevykdo tų funkcijų išieškojimo ir neturi kompetencijos naudotis. Pagal turimus apskaitoje duomenis, tuo metu apskaitoje nebuvo sprendimo apie patikrinimo aktą. Mokesčių apskaitos skyrius su nepriemokų išieškojimo procedūrų instrukcija nedirba. Mokesčių apskaitos skyriaus pareiga vesti apskaitą pagal turimus tikslius patvirtintus dokumentus, tai yra deklaracijas, priimtus sprendimus. Nepriemoka yra fiksuojama tik pagal patvirtintus sprendimus, tai ir buvo padaryta. Apie tai, kad kažkoks tai vykdomas patikrinimas ir ar bus priskaičiuoti skaičiai, ar nebus priskaičiuoti skaičiai informacijos mokesčių apskaitos skyrius neturi ir nėra tokie skaičiai traktuojami ir patvirtinta kaip nepriemoka. Patikrinimo skyrius disponuoja informacija apie atliekamus patikrinimus ir apie patikrinimo eigą. Skyriai susisiekia telefonu, žodžiu, pažymomis, raštais, tai yra visais įmanomais būdais. Mokesčių apskaitos skyriui niekada nebuvo pavesta pareiga fiksuoti tarpines sumas, tokių kaip ir nėra patikrinimo akte, nes arba jos bus priskaičiuotos, arba nebus. Kol jos nėra priskaičiuotos, tai jos nėra prievolė mokėtojui.

Liudytoja I. R. apklausta teisme papildomai parodė, kad mokestinė nepriemoka atsiranda tik tada, kai nėra patvirtinta sprendimu. Nepriemoka atsiranda, kai patikrinimo aktu priskaičiuotoms sumoms tik tada, kada jinai yra patvirtinta sprendimu. Jeigu yra patvirtinta sprendimu pažymoje, tai taip yra skolos, jeigu nepatvirtinta sprendimu jokiu būdu apskaita net nežinos apie tokias sumas. Pažymą dėl likvidavimo gauna prievolių skyrius ir jie turi tam tikras taisykles, kokių skyrių ir ko klausti bei kokius duomenis surinkti. Mokesčių apskaitos skyrius, tai dėl likvidavimo ateina užklausimas elektroninėse sistemose ir tuo metu, kokios yra jau įsigaliojusios, įsiteisėjusios nepriemokos apskaitos skyriaus programinė priemonė atžymi, kokios yra įsiteisėjusios nepriemokos. Pateikia duomenis, kurie jau yra patvirtinti. Prievolių skyrius kitą informaciją susirenka iš kitų skyrių. Dėl {T. 4 B.l. 113} Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojos Z. L. patvirtintos ir pačios liudytojos parašu patvirtintos išvados dėl negrąžintinų mokesčių permokų iškėlimo iš apskaitos dokumento, liudytoja parodė, kad matyt jau buvo aiškūs duomenys, kad įmonė likviduota ir matyt tuo metu, o būtent spalio 14 d. buvo žemės mokesčio kažkokia tai įmoka neįskaityta jokiomis nepriemokomis ir tuo metu nebuvo fiksuota jokių nepriemokų bei iškelta iš apskaitos duomenų pagal taisykles iškėlimo permokos iš apskaitos dokumentų. Tai yra ne skola, o permoka ir sprendžiant iš šito dokumento, tai yra nurašyta tuo pagrindu, nes įmonė yra likviduota. Mokesčių administravimo įstatyme yra numatyta, kad mokestinė prievolė pasibaigia pasibaigus juridiniam asmeniui arba jį likvidavus. UAB „E.“ mokestinės prievolės ir šiai dienai nėra pasibaigusios. Šituo momentu spalio 14 d. buvo. Priimtas sprendimas dėl nepriemokų dėl kitų prievolių atsiradimo momento. Patikrinimo aktu prievolė sumokėti atsirado patvirtinus patikrinimo aktą sprendimu, tai yra 2009-10-30 atsirado naujos nepriemokos, naujos prievolės, kurios yra šiai dienai. 2009-10-14 dar nebuvo sprendimu patvirtintų naujų prievolių. Prievolės nepasibaigusios. Esmė tame, kad 69 Lt permoka spalio 14 d. dar nesusijusios su patikrinimo aktu ir būsimo sprendimo priėmimu. Šituo momentu yra nurašytos tik šitos prievolės. Spalio 30 d. atsirado sprendimas ir atsirado naujos prievolės. Negalėjo žinoti dėl kreditorinio reikalavimo UAB „E.“. Apie patį raštą nežino ir negalėjo žinoti, bet 2009-07-02 UAB „E.“ neturėjo įsiskolinimų. Ji nežino apie raštą, kuriame nurodoma, kad bankroto administratorius vykdo įmonės likvidavimo procedūras ir klausia ar bus kreditorinis reikalavimas, ar ne. 2005 m. priimta instrukcija įsakymo Nr. V-178 „Bankrutuojančio (restruktūrizuojamo) mokesčių mokėtojo (juridinio asmens) neįvykdytų mokestinių prievolių nustatymo ir apskaitos taisyklės“. 2009 m. dirbo vadovaujantis 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymu patvirtintomis taisyklėmis, todėl 2003 m. nepriemokų išieškojimo instrukcija būtent dėl pažymos kreditorinio reikalavimo nustatymui jau nesivadovavo. Instrukcija buvo galiojanti, bet dėl kreditorinio reikalavimo nustatymo pažymos išdavimo buvo priimtas specialusis teisės aktas, o būtent tos taisyklės, kurias paminėjo. 2009 m. vadovavosi teisės vidine instrukcija, kuri vėlesne data. 2009 m. šitai funkcijai pateikti pažymą dėl kreditorinio reikalavimo nustatymo galiojo instrukcija, kuri priimta 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-178. 2009 m. mokesčių apskaitos skyrius jau nesivadovavo 2003 m. nepriemokų instrukcija, nes buvo perskirstytos funkcijos ir mokesčių apskaitos skyrius nebevykdė nepriemokų išieškojimo funkcijų. 2009 m. nepriemokų išieškojimo funkcijas vykdė nepriemokų išieškojimo skyrius.

Liudytoja T. B. teismui parodė, kad šiuo metu dirba Valstybinės mokesčių inspekcijos nepriemokų administravimo departamento bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiąja specialiste. Tuo metu dirbo nepriemokų skyriaus teisininkų ir turto paieškos poskyrio vedėja. Poskyrio funkcijos buvo trys: pirmoji – atstovavimas valstybės interesų bakroto ir restruktūrizavimo bylose; antroji funkcija – valstybei perduotino turto perėmimas apskaita, realizavimas; trečioji funkcija – išieškojimas pagal teismo išduotus vykdomuosius dokumentus, vykdymo išlaidas. Ji, kaip skyriaus vedėja, vizavo parengtus jos pavaldinių dokumentus, bet ji kaip poskyrio vedėja ne tik vadovavo pavaldiems darbuotojams, o ir atliko visą tokį pat darbą, kaip ir jos pavaldiniai. Rengė procesinius dokumentus, ieškinius, atsiliepimus visose civilinėse bylose, išskyrus mokestinius ginčus ir bylose dėl administracinių baudų pateikimo. Atstovavo valstybės interesus bankroto ir restruktūrizavimo bylose, teikė kreditorinius reikalavimus, vertino restruktūrizavimo planus, atstovavo valstybės interesus, kai buvo posėdžiai bankroto ir restruktūrizavimo bylose vienu ar kitu klausimu. Teikė metodinę pagalbą savo pavaldiniams, kito poskyrio darbuotojams nepriemokų išieškojimo poskyriui. Tuo metu buvo du poskyriai, tai nepriemokų išieškojimo ir teisininkų ir turto paieškos poskyris. Byloje yra pateikti visi dokumentai ir įsakymas, kuriuo vadovaujantis buvo parengiami kreditoriniai reikalavimai. Buvo nustatyta tam tikra tvarka ir nepriemokų išieškojimo skyrius iš apskaitos skyriaus gaudavo nustatytos formos pažymą. Darbuotojas, kuris atnešdavo jai pasirašyti raštą dėl kreditorinių reikalavimų dokumento tiesiog parodydavo ir tą pažymą. Buvo nustatytas terminas pateikti kreditorinį reikalavimą, tai jiems pateikdavo pranešime apie bankroro bylos iškėlimą administratorius ir jų poskyris vadovaudamasis įsakymu rengdavo tarnybinius pranešimus, nurodant kada turi būti pateikti reikalavimai ir iki kokios datos prašoma parengti pažymą. Tarnybinis raštas buvo. Tarnybinį raštą vizavo ji, o pasirašydavo skyriaus vedėja. Dėl rašto T. 5 B.l. 44, pažiūrėjusi mato, kad buvo iškelta bankroto byla ne teismo tvarka, tai yra tiesiog rašybos, apsirikimo klaida. Bylų, kurios iškeltos ne teismine tvarka, buvo nepaprastai mažai. Tuo metu buvo galbūt ta viena byla. Tas parašymas neturi jokios reikšmės. Dėl rašto T. 5 B.l. 52. Jokios rašytinės informacijos nebuvo pateikta. Kad atliekamas mokestinis tyrimas ar patikrinimus UAB „E.“ atžvilgiu ir neturėjo būti pateikta, nes patikrinimas nebuvo atliktas. Jų skyrius, kai jau atliktas patikrinimas, gaudavo sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo ir jis buvo gautas, kiek atsimena, tai 2009-11-03 po išregistravimo. Jeigu būtų gautas paklausimas, tai tas paklausimas būtų nukreiptas atitinkamam skyriui. Jų skyrius nevykdė tos funkcijos, nes neatlikdavo mokestinės nepriemokos apskaitos. Kreditorinį reikalavimą teikia jų skyrius. Kodėl buvo parengtas liepos 2 d. atsakymas, tai ne jos kompetencija. Skyrius gavo tą pažymą. Apskaitos skyrius vykdydamas tą įsakymą, kuriame yra numatytas ir kreditorinių reikalavimų tikslinimas ir parengė tą pažymą. Gavus pažymą iš apskaitos skyriaus, jų funkcija arba teikti kreditorinį reikalavimą, arba jį tikslinti. Tikslindavo remiantis apskaitos skyriaus pažyma. Apskaitos nevykdydavo. Jeigu buvo reikalinga informacija, rašydavo tarnybinį ir prašydavo pateikti informaciją arba susipažinti. Norint susipažinti su mokesčio mokėtojo mokestine byla, reikėjo pateikti prašymą. Ji asmeniškai neturėjo teisės susipažinti su duomenų bazėmis. Administratorius UAB „D.“ jokios informacijos jiems neteikė. Liepos 2 d. buvo patikslintas kreditorinis reikalavimas. UAB „D.“ nieko neatliko kaip administratorius, kuris privalėjo informuoti. Pavyzdžiui, kai jie pateikė kreditorinį reikalavimą, kadangi byla buvo nagrinėjama neteismine tvarka, tai turėjo tada jiems pateikti nutarimą, kad patvirtintas jų, t. y. mokesčių inspekcijos, kreditorinis reikalavimas. Ji sužinojo, kad yra sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo ir yra mokestinė nepriemoka 2009-11-03, tada sužinojo ir apie patį patikrinimo atlikimo faktą. Mano, kad mokesčių inspekcija turi teisę pasirinkti savo interesų gynimo būdą. UAB „E.“ bankroto byla buvo priskirta D. Š.. Skyrius kreipėsi į bankroto administratorių UAB „D.“, buvo parašytas raštas ir buvo prašoma spręsti klausimą dėl nepriemokos sumokėjimo. Kiek atsimena, tai atsakymą gavo. Labai sunkiai buvo susisiekiama, nes buvo nurodomas tai vienas adresas, tai kitas adresas, bet pagaliau atsakymą gavo. Atsakymas buvo, kad įmonė išregistruota ir viskas. Akivaizdu, kad mokesčių inspekcija neturėjo galimybės kreiptis į bankroto administratorių, nes įmonė buvo jau išregistruota. Įmonė buvo išregistruota 2009-09-28. Patikrinimas buvo prasidėjęs. Bankroto administratorius buvo supažindintas pasirašytinai su visa patikrinimo eiga, o būtent kada pradėtas, kada sustabdytas, kada pratęstas ir jis puikiai žinojo, kada bus patikrinimas atliktas. Mokesčių inspekcija patikrinimo eigoje tokius duomenis turėjo kaip ir administratorius. Kai jis kreipėsi, tai tuo metu skolos biudžetui dar nebuvo ir jis puikiai žinojo. Patikrinimas nebuvo baigtas ir sprendimas dėl akto tvirtinimo nebuvo priimtas, o nepriemoka laikoma ir yra skola valstybės biudžetui tuo metu, kai aktas yra patvirtintas sprendimu.Nebuvo dar sprendimo, todėl sumos nėra tiskliai nurodomos ir tuomet nėra nepriemokos. Skyrius į jokį prašymą neatsakė, kadangi administratorius, skubėdamas, kažkodėl tik tai mokesčių inspekcijai sumokėjo kreditorinį reikalavimą. UAB „E.“ bankroto administratorius UAB „D.“, tai jam ir buvo teikiamas kreditorinis reikalavimas patikslinimui. Nepriemokų išieškojimo skyrius, o taip pat tas poskyris, kuriam ji tuo metu vadovavo neatlieka ir neatliko jokių apskaitos funkcijų. Skyrius gaudavo iš apskaitos skyriaus duomenis, pažymą. Remdamiesi ta pažyma teikė ar tikslino kreditorinį reikalavimą. Jie nesprendžia, ar teikti kreditorinį reikalavimą, o tiesiog teikia. Kokiu pagrindu jie gali atsisakyti, jeigu apskaitoje yra apskaityta nepriemoka. Nedalyvaudavo susirinkimuose, kadangi juos eliminavo iš kreditorių sumokėję pareikštą kreditorinį reikalavimą ir jokios informacijos iš UAB „D.“ mokesčių inspekcija negaudavo. Nebuvo pateiktas nei vienas kreditorių susirinkimo protokolas ir mokesčių inspekciją eliminavo iš kreditorių. Bankroto administratorius nepateikė pranešimo ar rašto, kad kreditoriniai reikalavimai patvirtinti. Nebuvo nei vieno pranešimo gauta Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, jog vyks kreditorių susirinkimas, kvietimas dalyvauti, prašymo pranešti nedalyvauti. Bankroto administratorius turėjo pranešti Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai apie vienokį ar kitokį sprendimą, kad įtraukta valstybinė mokesčių inspekcija į kreditorių sąrašą, kadangi buvo neteisminė procedūra, kad ir teisminė būtų, tai turėjo pateikti vienokį ar kitokį nutarimą. Šiuo atveju kreditorių susirinkimo nutarimą. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009-07-02 raštu dėl patikslinto kreditorinio reikalavimo informavo, kad neskolinga UAB „E.“. Mokesčių inspekcija neturėjo galimybės ginti savo teisių kaip kreditorius per tą laikotarpį. Tiksliai atsakyti negali, kas turi būti segama nepriemokininko byloje. Visi dokumentai nuo bankroto bylos iškėlimo segami bankroto byloje. Yra susipažinusi su UAB „E.“ bankroto byla. Yra nepriemokų išieškojimo skyriaus skolininko byla atskira, kurią veda nepriemokų išieškojimo poskyris. Nuo bankroto bylos iškėlimo tą bylą vedė poskyris, kuriam ji tuo metu vadovavo. Bankroto byloje yra vienas tarnybinis, kadangi jų poskyris, gavęs nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, rengė tarnybinius atrankos patikrinimams skyriui dėl sprendimo ar tikrinti įmonę, ar ne priėmimo. Yra tarnybinis raštas iš to skyriaus atrankos patikrinimams, kad ši įmonė yra įtraukta į sąrašą galimai tikrintinų bylų, o ar ji bus tikrinta, ar nebus ir kada jie nežino. Prieš vizuojant raštą, kad įmonė neskolinga nereikia pasitikrinti ar tokia įmonė buvo patikrinta, ar tas patikrinimas baigėsi, ar mokesčiai yra paskaičiuoti, nes tai nebuvo jos funkcija. Ji gavo pažymą. Skyriui buvo teikiamas sprendimas, kai patikrinimas yra atliktas, sprendimas dėl akto patvirtinimo. Ji, kaip darbuotoja, remiasi dokumentais. Dokumentas buvo pateiktas skyriui 2009-11-03.

Papildomos apklausos teisme metu liudytoja T. B. teismui parodė, kad techninį darbą iš pat pradžių prieš bylos iškėlimą atliko G.. Jos (T. B.) ranka užpildytas byloje esančių dokumentų apyrašas. Buvo prašoma perduoti visus dokumentus susijusius su UAB „E.“ už tam tikrą laikotarpį, originalus esančius bankroto byloje. Eiliškumo tvarka sunumeravo visus dokumentus, kurie buvo. Sprendimas, kuriuo patvirtintas aktas, buvo gautas lapkričio 3 d. Po to, kadangi sužinojo, kad įmonė yra išregistruota, ne vieną kartą rašė UAB „E.“ raštus, siekiant išsiaiškinti tos nepriemokos sumokėjimo klausimą. Patikrinimo aktas buvo gautas po lapkričio 3 d. Iš aptarnavimo skyriaus esančioje byloje padaryta kopija. Iki lapkričio jis nebuvo gautas. Sprendimas buvo gautas iš patikrinimų skyriaus, nes yra spaudas tuo metu esančių nepriemokų išieškojimo poskyrio darbuotojo, kad jinai gavo sprendimą. Iki sprendimo dėl akto patvirtinimo patikrinimo aktas nepatvirtintas sprendimu nebuvo gautas. Informacija apie UAB „E.“ išregistravimą jų skyriuje kada buvo gauta, nepamena, bet ji buvo gauta. Atsakymo kopija iš FNTT apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą buvo gauta jų skyriuje, bet skundus dėl atsisakymų iškelti baudžiamąją bylą rengia ne jų skyrius. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo apskųstas, bet rengė ne jų skyrius. Jos (liudytojos) skyrius sužinojo apie atsiradusią ar galimą skolą valstybės biudžetui lapkričio 3 d., kai gavo sprendimą iš patikrinimo skyriaus. Mokesčių nepriemokų išieškojimo instrukcijos {18.3.4.2} punkte kalbama, kad MAS gavęs akto rezultatus surašo pažymą ir pateikia, o kas liečia išnašą, tai buvo pacituota tuo metu galiojančias instrukcijas nepriemokų išieškojimo 13 skyrius, jeigu galima taip pasakyti, kuris reglamentuoja kreditorinių reikalavimų pateikimą. 2005 m. buvo patvirtintas kitas specialusis aktas, kuris reglamentuoja būtent kreditorinio reikalavimo pateikimo tvarką. Įsakymas iš esmės dalinai pasikeitė. Tai yra specialusis aktas, kuris nustato kreditorinių reikalavimų nustatymo ir pateikimo tvarką. Tai 2005 m. rugsėjo 23 d. Nr. V-178 įsakymas, kuris irgi yra byloje, kai buvo paprašyta pateikti tam tikrus norminius aktus. Nr. V-178 taisyklės yra vėlesnės. Aktas nebuvo pateiktas patikrinimo nepriemokų išieškojimo skyriui. Tuo metu vyko patikrinimas, apie kurį bankroto administratorius buvo puikiai informuotas pasirašytinai, visos datos, pradžia, sustabdymas, pratęsimas ir kada planuojama baigti patikrinimą. Jokios informacijos jis neteikė.

Liudytoja L. S. teismui parodė, kad nuo 1999 m. iki 2011 m. spalio 4 d., tai yra iki skyriaus reorganizavimo, buvo nepriemokų išieškojimo skyriaus vedėja. Nuo 2011 m. spalio 4 d. dirba Valstybinės mokesčių inspekcijos nepriemokų administravimo departamento bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiąja specialiste. Dėl tarnybinio pranešimo dėl UAB „E.“ 2009-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame liudytojos parašu yra rekomenduojama skųsti atsisakymą FNTT sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „E.“ veiksmų, gali paaiškinti, kad tas raštas buvo parašytas, kai buvo gautas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nepriemokų išieškojimo skyriaus išieškojimo padalinyje patvirtintas sprendimas dėl UAB „E.“ atlikto patikrinimo. Išieškojimo veiksmai negalimi, kadangi įmonė yra išregistruota. Atsiliepimų pažeidimų vertinimo skyriaus kompetencija ir patikrinimo skyriaus kompetencija, todėl ir buvo nukreiptas tarnybinis raštas visiems, turintiems teisę priimti sprendimą jų kompetencijos ribose, nes išieškojimo veiksmai negalimi. Rašte parašyta, jog nėra juridinio pagrindo pateikti kreditorinį reikalavimą. Rašto esmė ta, kad išieškojimo skyriuje gautas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Skyrių sudarė du struktūriniai padaliniai: mokesčių išieškojimo ir teisininkų ir turto paieškos. Mokesčių išieškojimo poskyris gavo sprendimą dėl patikrinimo akto įtvirtinimo. Buvo parašytas šitas raštas patikrinimo skyrių kuruojančiai pavaduotojai, atsikirtimų pažeidimų vertinimo skyriui, kurio kompetencija vertinti ir patikrinimo skyriui, kuris atliko. Mokesčių inspekcija prašė spręsti, o spręsti gali būti ir skųsti, ir palikti neskųstą. Faktas, kad buvo gautas sprendimas dėl patikrinimo akto įtvirtinimo lapkričio mėnesį. Skyriuje matomai buvo gauta 2009-10-23 FNTT medžiaga ir tuo pagrindu perskaičius ir susipažinus su ja buvo konstatuotas faktas. Aišku, kad faktas buvo konstatuotas iš tos pažymos, o ne jų skyriaus sugalvotas ir parašytas. Apie UAB „E.“ rugsėjo 14 d. patikrinimo aktą sužinojo, tai spalio 2 d. gavo raštą, kad išregistruota, sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo gavo lapkričio pradžioje, tai sužinojo po spalio mėnesio, jau išregistravus. Apie UAB „E.“ patikrinimo aktą sužinojo po 2009-10-02, bet ne anksčiau, nes spalio 2 d. buvo gautas juridinių asmenų registro raštas apie įmonės išregistravimą. Lapkričio mėnesio pradžioje buvo gautas sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo. Jos skyriaus kompetencijai vertinti neteisėtų veiksmų priimtų patikrinimo klausimu negalima. Mano, kad sprendimas dėl UAB „E.“ pabaigos yra priimtas vadovaujantis įstatymais, o teisėtumo klausimą sprendžia teismas. Įmonė išregistruota. 2010-02-11 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) siųstas kaip pretenzija. Šiuo atveju, kai patikrinimo aktas surašytas, įsiskolinimas iki bankroto bylos išregistravimo. Įmonė išregistruota, įmonę išregistravus visų teisių negalima vykdyti. Spalio 2 d. gavo juridinių asmenų registro raštą apie išregistravimą. Mokesčių administratorius turi teisę pasirinkti gynimo būdą ir jis buvo pasirinktas. Informacija buvo pateikta Atsiliepimų ir pažeidimų vertinimo skyriuje, o po to buvo priimti įgalioto asmens sprendimai. Skųsti veiksmai buvo teisėsaugos institucijoms. Atsikirtimų ir pažeidimų vertinimo skyriaus kompetencija buvo pateikti informaciją FNTT. Ji viršininko pavaduotojui rekomenduoja dėl FNTT sprendimo spręsti klausimą, o jie įvertina pagal savo kompetenciją ir priima sprendimus. Informavo, kad negali vykdyti išieškojimo. Nebuvo galima daryti išieškojimo. Teisininkų ir turto paieškos poskyrio specialistai, kurie atstovavo bankroto bylose gavę pažymą iš mokesčių apskaitos skyriaus teikdavo kreditorinį reikalavimą. Pažymą nustatyta tvarka patvirtinusi institucija V 178. Tai yra nustatyta pažymos forma, kada yra pirmininė, kai yra patikslinta ir būtent tos pažymos pagrindu buvo teikiamas kreditorinis reikalavimas tvirtinimui. Pirminė pažyma yra iki termino pateikimo, o po to yra patikslinimai. Jie gali būti esant įvairioms aplinkybėms. Jų skyrius negavo iš mokesčių apskaitos padalinio pažymos apie patikrinimo aktu priskaitytas sumas. AVMI MAS gavęs akto rezultatus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną surašo papildomą pažymą, kuri yra pagrindas dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo. Pažyma turi būti įsegta į bylą ir AVMI NIS gavęs iš AVMI MAS pažymą, tai yra 18.3 penktame punkte, siunčia raštą. Negalima ignoruoti to, kad NIS gavęs iš AVMI MAS pažymą kartu su pažyma turi teikti, bet ne patikrinimo aktą. Negalima iš konteksto paimti pastraipą, kuri yra apačioje, bet reikia žiūrėti į visumą, eiliškumą veiksmų, kurie prasideda nuo mokesčių apskaitos skyriaus. Mokesčio apskaitos pažymos yra forma, kurią teikia nepriemokų išsieškojimo skyriai. Šiuo atveju mokesčių apskaitos skyrius, surašęs patikrinimo aktą, turėtų gauti informaciją ir turėdami duomenis apie patikrinimo aktu priskaičiuotus mokesčius, baudas, delspinigius turėtų surašyti pažymą. Mokesčių apskaitos skyrius turėjo gauti patikrinimo aktą ir nelaukdamas patvirtinimo akto ir įsigaliojimo turėjo surašyti pažymą ir pateikti. Jie (skyrius) pažymos iš mokesčių apskaitos skyriaus negavo. Tuo metu jau galiojo 2005 m. bankrutuojančių, restruktūrizuojamų mokesčių mokėtojų juridinio asmens neįvykdytų mokestinių prievolių nustatymo apskaitos taisyklės. Tai skolingumo taisyklės, bet tai yra apskaitos skyriaus kompetencija. Mokesčių inspekcijos struktūriniai padaliniai vykdo savo kompetencijos nustatytas funkcijas. Mokesčių išieškojimo skyriuje buvo išieškojimas, o teisininkų ir turto paieškos poskyryje buvo atstovavimas bankroto bylose, pateikimas kreditorinių reikalavimų. Dėl L. S. pasirašyto tarnybinio rašto 2008-12-24 Nr. (duomenys neskelbtini) {T.5 B.l. 48-49}, kuriame prašoma spręsti klausimą dėl UAB „E.“ mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimo atlikimo, gali paaiškinti, kad sprendžia konkretus struktūrinis padalinys, kurio kompetencijoje yra atlikti atranką ir priimti sprendimus. Jų skyrius turi informuoti pagal tą pačią 76 instrukciją, gavus pranešimą, raštą ar informaciją apie tai, kad iškelta bankroto byla atitinkamam struktūriniam padaliniui. Juos informuoja, jeigu tuo atveju yra įtraukiama į sąrašą, kad taip yra numatyta. Informuoja apie tai, ar įtrauktas į planuojamų tikrinti sąrašą ir viskas. Juos turėjo informuoti apie tai, kad UAB „E.“ yra įtraukta į planuojamų tikrinti sąrašą. Planuojamų tikrinti sąrašą, tai dar nereiškia, kad tikrinamų. Jų skyrius buvo informuotas, kad UAB „E.“ yra įtraukta į planuojamų tikrinti sąrašą, bet netikrintinų. Jų skyrius negali susipažinti, kokiu tikslu yra įmonės įtraukiamos į planuojamų tikrinti įmonių sąrašą, nes tai ne skyriaus kompetencija. Kompetencija spręsti atlikti, neatlikti patikrinimą yra ne skyriaus ir atranką vykdo atskiras skyrius. Sprendimus priima inspekcijos viršininkas, bet tik ne jų skyrius. Nepriemokų išieškojimo skyriaus teisininkų ir turto paieškos poskyris vadovaujantis 178 instrukcijos 2005 m. tvarka gavęs pažymą iš mokesčių apskaitos struktūrinio padalinio, kurioje yra parašyta, kad tai yra patikslinta pažyma, privalėjo pateikti, informuoti įmonę apie tai, kad įsiskolinimo nėra. Patikrinimo akto nebuvo. Čia buvo patikslinta pažyma. Birželio 30 d., gavus patikslintą pažymą, kurioje buvo informacija apie tai, kad įsiskolinimų nėra, skyriaus atsakingas darbuotojas išsiuntė raštą apie tai, kad įsiskolinimų nėra. Jie gavo pažymą birželio 30 d. iš mokesčių apskaitos skyriaus. Apskaitos skyrius teikia pažymą įvertinęs turimus duomenis. Jie (jų skyrius) negali domėtis, ar UAB „E.“ atžvilgiu yra atliekamas mokestinis tyrimas ar patikrinimas, ir ar jis yra pasibaigęs bei kokie rezultatai, nes tokios pareigos nėra. Ji turi teisę susipažinti su duomenų bazėmis, kurios yra tiesioginių funkcijų vykdymui. Bazės yra suteikiamos įsakymu ir yra komisija, kuri suteikdavo teises. Bankroto įstatymas reglamentuoja, kada kreditorius turi teisę priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Jų skyrius pažymų apie įsiskolinimą biudžetui neišduoda. Pažymas apie įsiskolinimą biudžetui išduota mokesčių aptarnavimo struktūriniai padaliniai. Jų skyrius pateikė tik kreditorinius reikalavimus. Dėl vizavimo rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog bendrovės skola valstybės biudžetui 122 Lt 34 centai, paaiškina, kad pateikiant kreditorinį reikalavimą šitai sumai mokesčių administratorius iš bankroto administratoriaus apie tai, kad mokesčių inspekcijos kreditorinis reikalavimas patvirtintas rašto negavo. Duomenų apie tai, koks UAB „E.“ įsiskolinimas valstybės biudžetui, nebuvo gavę. Paskutinė pažyma buvo gauta birželio 30 d. iš mokesčių apskaitos skyriaus. Buvo gautas sprendimas mokesčių išieškojimo poskyryje, ją informavo poskyrio vedėja, kad būtent lapkričio pradžioje buvo gautas sprendimas dėl patikrinimo akto įtvirtinimo. Raštas buvo nukreiptas atitinkamiems specialistams, kurie tikrino duomenis. Pavedė specialistams tikrinti, nukreipimo raštas gautas, kuris nukreipiamas poskyrio vedėjui. Yra informacinė sistema, kurioje buvo registruojami raštai ir jis buvo nukreiptas. Raštą ji nukreipė. Sprendimą dėl įmonės pabaigos IMIS išieškojimo aplikacijoje formuodavo išieškojimo specialistas. Išieškojimo specialistas yra jai pavaldus. Specialistas gavęs informaciją, patikrinęs duomenis, atneša juos poskyrio vedėjui, o poskyrio vedėjas paruoštą raštą, sprendimą, jeigu toks yra paruoštas, atneša vizavimui. Sprendimas dėl pabaigos yra nepriimtas šitoje įmonėje. Įmonė buvo pripažinta beviltiška nesant turto. Įmonės nepriemoka nebuvo nurašyta. Jinai yra pripažinta beviltiška nesant turto. Jeigu įmonė išregistruota, įmonės nėra. Viena yra turėti iki išregistravimo, kita, kai įmonė išregistruota. Kreditorinis reikalavimas nepateiktas, sprendimas negali būti priimtas. Dėl pranešimo Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „D.“ 2009-06-09, tai yra bankroto administratorius konkrečiai įgaliotas asmuo R. V. pateikė pranešimą dėl kreditorinio reikalavimo UAB „E.“ ir nurodė, kad bankroto administratorius įgaliotas asmuo R. V. bankrutuojančių įmonių administratorius 2009-03-09 pradėtas UAB „E.“ mokestinis patikrinimas, prašo informuoti, kiek UAB „E.“ yra skolinga valstybės biudžetui ir pateikti kreditorinį reikalavimą, - liudytoja tokio rašto nematė. Raštas pirmiausiai turėjo būti gautas mokesčių inspekcijoje. Registraciją vykdo kanceliarija. Jų skyriuje toks raštas nebuvo gautas. Skyriaus darbuotojams yra suteikta teisė skaityti mokesčių apskaitos duomenis. Mokesčio apskaitos kortelėje visuomet matosi, kada yra deklaruota nepriemoka, kada yra patikrinimo aktas bent IMIS aplikacijoje tai būdavo jau patikrinimo aktas. Jeigu suvesti duomenys, tai iš karto matosi, kad patikrinimo aktas. Mano, kad šiuo atveju konkrečiai UAB „E.“ atlikus patikrinimą, priskaičiavus patikrinimo aktu mokesčius, baudas ir delspinigius duomenis suvedus kreditorinis reikalavimas turėjo būti teikiamas apskaitos skyriui gavus pažymą. Mokesčių administravimo įstatymas numato galimybę pripažinti mokestines nepriemokas beviltiškomis. Pripažįstama beviltiška dėl to, kad tuo metu, kai nėra iš ko išieškoti ar sunki ekonominė padėtis, bet jinai kas metai yra peržiūrima ir nustačius ar atsiradus galimybei. Raštas, kad UAB „E.“ išregistruota, mokesčių inspekcijoje buvo gautas spalio 2 d., skyriuje buvo gautas spalio 3 d. ir nukreiptas darbuotojui. Administratorius buvo supažindintas pasirašytinai ir pažymas apie skolingumą ir neskolingumą išduoda mokesčių aptarnavimo padalinys tuo metu, o dabar mokestinių prievolių departamentas. Kreditorinį reikalavimą teikia tik jų struktūrinis padalinys, o pažymas išduodavo mokesčių aptarnavimo padalinys. Kreditoriumi nebuvo patvirtinti, kadangi nebuvo gavę pažymos. Raštas dėl kreditorinio nebuvo pateiktas.

Liudytoja Z. L. teismui parodė, kad šiuo metu yra Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolės departamento direktorė laikinai vykdanti viršininko funkcijas. Jos pareigos pasikeitė nuo 2011-10-04 įvykus reorganizacijai. Iki reorganizacijos buvo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja. Pasirašydavo tiek, kiek buvo įgaliota inspekcijos viršininko. Kiek jai žinoma iš bylos medžiagos, faktiškai buvo kreiptasi ginant viešąjį interesą dėl galimai neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų. Žinant apie vykstantį mokestinį patikrinimą, buvo sukviestas UAB „E.“ kreditorių susirinkimas ir įmonė išregistruota iš mokesčių mokėtojo registro. Pasibaigus patikrinimui, specialistė, įvertinusi ir matydama, kad yra galimi pažeidimai, kreipėsi į atitinkamą apskrities padalinį dėl to, kad būtų kreiptasi į teisėsaugos institucijas ir taip ginamas viešasis interesas. Mokestinės prievolės UAB „E.“ kilo sprendimu patvirtinus aktą. UAB „E.“ kilo mokestinė prievolė, kai buvo priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Sprendimas buvo priimtas lygtai spalio 30 d. Prievolė kyla tada, kada apskaitos kortelėje atsiranda duomenys, o duomenys apskaitos kortelėje atsiranda, kada yra sprendimu patvirtintas aktas. Bankroto administratorius privalėjo žinoti ir žinojo, kad vyksta mokestinis patikrinimas. Bankroto administratorius žinojo apie vykstantį mokestinį patikrinimą, nes rugpjūčio 31 d. jis susipažįsta su patikrinimo pratęsimu, rugsėjo 4 d. jis dar teikia papildomus dokumentus specialistei. Bankroto administratorius žinojo, kad mokestinis patikrinimas yra baigiamas patikrinimo aktu. Patikrinimas buvo baigtas rugsėjo 14 d. Rugsėjo 14 d. jau faktiškai patikrinimo aktas turėjo būti įteiktas bankroto administratoriui. Mokestinės prievolės atsiranda patvirtinus patikrinimo aktą visais atvejais. Rugsėjo 28 d. mokėtinos sumos, kurios buvo mokėtinos patikrinimo metu. Įteikus pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą, buvo žinomi pažeidimai ir nustatyta suma, tai yra 173 000 Lt, tai yra be delspinigių ir baudų. Sprendimas priimtas spalio 30 d. Rugsėjo 14 d. baigtas patikrinimas ir tada nustatyta visa suma. Rugsėjo 28 d. mokėtina suma 173 000 Lt mokesčių plius baudos ir delspinigiai. Pagal nustatytą tvarką, pagal galiojančius teisės aktus (2005-09-23 V-178 dėl bankrutuojančio ir restruktūrizuojamo mokesčio mokėtojo juridinio asmens neįvykdytų mokestinių prievolių nustatymo ir apskaitos taisyklės) pažyma pateikiama pagal apskaitos kortelės duomenis. Kadangi sprendimas dėl patikrinimo akto dar nebuvo priimtas, todėl apskaitos kortelėje būtent pagal minėtą teisės aktą yra pažyma. Pažyma yra teisinga. Patikrinimo aktas buvo surašytas rugsėjo 14 d. Patikrinimo akte buvo apskaičiuota 173 161 Lt plius bauda ir delspinigiai. Surašius patikrinimo aktą, mokesčių mokėtojas turi teisę pateikti pastabas, turi teisę į mokestinį ginčą ir taip toliau. Dėl rugsėjo 28 d. pažymos negali pakomentuoti, kodėl jinai buvo išduota ir kaip jinai atsirado. Pažymoje parašyta deklaruota nepriemoka, nepriemoka pagal aktus ir yra parašyta nulis. Iš tikro apskaitos kortelėje informacija atsiranda tik tada, kada yra patvirtinamas sprendimo aktas ir niekaip kitaip niekada nėra vykę. Sprendimas dar nebuvo priimtas. Nebuvo sprendimu patvirtintas aktas. Taisyklės numato, jei dėl kokių nors priežasčių pavyzdžiui, pateikus patikslintą mokesčių deklaraciją ar priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir panašiai, bankrutuojančio, restruktūrizuojamo mokesčio mokėtojo mokesčių apskaitos dokumentuose pasikeičia duomenys, kurie buvo nurodyti pažymoje už laikotarpį iki nutarties įsiteisėjimo ar kreditorio susirinkimo nutarimo įsigaliojimo dienos; pavyzdžiui susidaro kita nepriemoka arba atsiranda permoka, arba atsiranda galimybė patikslinti kreditoriaus reikalavimą įtraukiant jį į neįvykdytas mokestines prievoles, kurios susidarė po nutarties įsiteisėjimo ar kreditorių susirinkimo nutarimo įsigalėjimo dienos, mokesčių apskaitos skyrius paruošia patikslintą pažymą nurodytą taisyklių 7, 8, 10, 13, 16, 17 punktuose nustatyta tvarka. Buvo galimybė pateikti kreditorinį reikalavimą nesant sprendimo dėl akto patvirtinimo. Tai yra nekreditorinis, o tiesiog būtų informacija bankroto administratoriui, kad yra baigtas patikrinimas ir surašytas aktas, bet teisės aktai to nenumatė. Tai yra vėlesnis 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymas V-178, būtent numatė pateikti pažymas tik patvirtinus sprendimu aktą. Padalinys, atlikęs patikrinimą, iš tikro keletą kartų kreipėsi į bankroto administratorių, kad jis ateitų susipažinti su patikrinimo aktu, bet pagal jos turimą ir žinomą informaciją, kuri ir byloje yra bei specialistės pateiktas paaiškinimas, kad bankroto administratoriui skambinant kelis kartus, nors prieš tai jis aktyviai ateidavo, dalyvaudavo, atnešdavo dokumentus, tačiau jis neatėjo. Jam neatėjus patikrinimo aktas išsiunčiamas registruotu laišku. Kreditorinis reikalavimas pagal nustatytą tvarką atsiranda sprendimu patvirtinus aktą. Pagal teisės aktus neturėjo teisės pareikšti kreditorinį reikalavimą. Mokesčių inspekcija gynė viešąjį interesą ir kreipėsi nustatyta tvarka. Baigus patikrinimą rugsėjo 14 d. specialistė kreipėsi į FNTT. Buvo priimtas kitas sprendimas, todėl ir nebuvo apskųstas. Mokesčių inspekcijai nebuvo kliūties ginti teises civiline tvarka, bet buvo priimtas toks sprendimas. Institucija turėjo teisę priimti tokį sprendimą ir jis buvo priimtas. Sprendimą priėmė inspekcijos viršininkas, kadangi galutinį sprendimą priima inspekcijos viršininkas. Tada jau buvo sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo. 2009-08-31 pasirašė UAB „E.“ patikrinimo akto pratęsimą. 2009-07-02 pasirašė raštą, kad UAB „E.“ yra neskolinga valstybei. Įmonė tuo metu buvo neskolinga. Pagal skolingumo taisykles įmonė buvo neskolinga liepos 2 d. Bankroto administratorius yra prilyginamas valstybės tarnautojui ir jis žinojo apie atliekamą patikrinimą, žinojo apie tai, kad patikrinimas yra baigiamas patikrinimo aktu ir ne jokiu kitokiu dokomentu nei raštu, nei pažyma. Liepos 2 d. įmonė buvo pilnai atsiskaičiusi su biudžetu. Buvo skola žemės mokesčio 122 Lt su centais. Šita skola buvo pateikta, nes mokesčių inspekcija nebebuvo kreditoriumi. Pagal nustatytas taisykles, kada apskaitos kortelėje pasikeitė duomenys mokesčių apskaitos skyrius nepriemokų išieškojimo skyriui išdavė pažymą ir pagal šitą pažymą buvo parašytas raštas. Kadangi pažyma buvo ir raštas vadinasi dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo. Patvirtinus sprendimu aktą būtų analogiškai atsiradęs kitas raštas apie skolą. Nenurodė 2009-07-02 rašte, kad yra nebaigtas patikrinimas ir pabaigus patikrinimą bus tikslinamas kreditorinis, nes teisės aktai to nenumato. Inspekcija veikia kaip vienas padalinys. Padaliniai veikia pagal nustatytus nuostatus ir mokesčių mokėtojas buvo tinkamai bei laiku informuotas apie vykstantį patikrinimą. Bankroto administratorius, žinodamas apie vykstantį mokestinį patikrinimą ir galimas mokestines prievoles, skolą valstybės biudžetui, galimai tinkamai neatliko savo funkcijų gindamas visų kreditorių interesus. Bankroto administratorius negalėjo pabaigti bankroto. Bankroto administratorius gina visų kreditorių interesus vienodai. Jis žinojo apie vykstantį patikrinimą ir jo preliminarius rezultatus. Mokesčių administratorius negalėjo žinoti, kokius sprendimus jis priims po patikrinimo akto, ar jis teiks pastabas, ar jis pradės mokestinį ginčą dėl sumų. Buvo eilę kartų kreiptąsi į UAB „D.“ ir prašoma pateikti informaciją, pateikti atitinkamus dokumentus, duomenis. Paskui buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas, kuris buvo pateiktas Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai pateikti. Inspekcija ėmėsi atitinkamų veiksmų ir daug, kad žala valstybės biudžetui būtų padengta. Patikslina, kad 2003-03-20 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vėlesnis negu 2005-09-23 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Faktiškai visos funkcijos buvo atliekamos pagal reglamentuotą 2005-09-23 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris numato pažymų išdavimą, pildymo tvarką, kuris buvo vėlesnis negu Nr. (duomenys neskelbtini). Funkcijas vykdė pagal (duomenys neskelbtini), kuris įsigaliojo nuo 2005 m. 2003-03-20 instrukcija mokesčių nepriemokų išieškojimo tiek galiojo, kiek neprieštaravo vėlesniam teisės aktui. Pažymų išdavimą reglamentavo vėlesnis teisės aktas. Bankroto administratorius nesikreipė dėl pažymos išdavimo. Mokesčių inspekcija raštą parašė vadovaujantis įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Joks bankroto administratoriaus raštas inspekcijoje dokumentų tvarkymo sistemoje nebuvo registruotas. 2009-06-09 pranešimas UAB „D.“ dėl kreditorinio reikalavimo UAB „E.“ liudytojai nematytas, nežinomas. Rašte nėra nurodyta registracija. Raštas adresuotas Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Šį raštą be numerio mato pirmą kartą. Inspekcijoje labai atsakingai buvo peržiūrėti visi dokumentai, registruoti dokumentų tvarkymo sistemoje, šitas raštas nebuvo registruotas. Kada UAB „E.“ buvo skolinga 122 Lt su centais, mokesčių inspekcija pateikė kreditorinį reikalavimą. Šitą kreditorinį reikalavimą padengus, mokesčių apskaita išdavė pažymą papildomą birželio 30 d. ir būtent vadovaujantis šita pažyma buvo parengtas raštas ir jis vadinasi dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo. Spalio 14 d. duomenų negalėjo būti, nes pirmiausiai yra nustatyta forma R1001, kada specialistas atlikęs patikrinimą ir užpildo atitinkamas dalis. Tik patvirtinus patikrinimo aktą, duomenys patenka į apskaitos kortelę. Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pagal nustatytas taisykles nebuvo galimybės pateikti kreditorinį reikalavimą nepasibaigus patikrinimui. Patvirtinus sprendimu patikrinimo aktą atsiranda prievolė. R. V., kaip bankroto administratorius, žinojo apie galimas prievoles. R. V. buvo žinoma apie nustatytus pažeidimus pirmiausiai įteikus pranešimą apie mokestinį tyrimą. Bankroto administratorius UAB „D.“ įgaliotas asmuo pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2008-01-01 iki 2008-11-11 mokestinį laikotarpį, kur deklaravo 645594 Lt nuostolio. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė sudarė preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo sutartį su UAB „A.“. Pagal šią sutartį UAB „E.“ 2008-04-08 sumokėjo avansą banko pavedimu 1800000 Lt UAB „A.“ ir deklaravo kaip sanaudas mažinantį apmokestinamą pelną ir tokiu būdu įmonė patyrė nuostolį. Nustatyta, kad bendrovė pažeidė 2001-12-20 Nr. 9-675 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 str. nuostatas ir nepagrįstai sumažino 2008 m. apmokestinamąjį pelną. Dėl šios priežasties 2009-03-09 pradedamas bendrovės mokestinis Pelno mokesčio patikrinimas už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-11-11. Mokesčių inspekcija iki sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ištikrųjų nežinojo apie visą bankroto eigą. Apie sprendimus nežinojo, kreditorių susirinkimą nežinojo. Spalio 2 d. sužinojo, kad įmonė pabaigta. Dabar yra pareikštas civilinis ieškinys. Skola nenurašyta, mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį, bet nepriemoka nepasinaikino.

Liudytoja R. R. parodė, kad pažįsta S. B.. Matėsi su K. B., R. V.. Ji yra dviejų akcinių bendrovių direktorė, tai yra UAB „H.“ ir UAB „1.“. Vysto investicinį projektą. Šiai dienai koncepcija projekto yra reabilitacinis centras sergantiems žmonėms po insulto. 2005 m. firma UAB „H.“ nupirko 18 ha žemės Aukštuolės kaime, Vilniaus rajone. 2006 m. užsakė preliminarų specialų planą šiai teritorijai plėtoti. Projektuotojai informavo, kad jie turi gauti kaimynų leidimą, jog 50 metrų atstumu galėtų įrengti inžinerinius tinklus. Sužinojo, kad kaimynai - tai yra firma, kurioje vyksta bankroto procedūra. 2007 m. balandžio mėnesį ji padavė pareiškimą svarbiausiam kreditoriui šios firmos AB SEB Vilniaus bankui, prašydama leisti suprojektuoti inžinerinių tinklų trasą ir po to gauti servitutą, kad būtų galima privažiuoti prie sklypų. Lygiai po mėnesio buvo kreditorių susirinkimas ir buvo priimtas sprendimas leisti šią procedūrą. Bankrutuojančios įmonės pavadinimas UAB „A.“. Kreditorių susirinkimas buvo šitos kompanijos. Laiškas buvo parašytas E. K. į AB SEB Vilniaus banką. Bankroto administratorius UAB „R.“ V. Š.. K. patarė visas derybas vesti su V. Š.. Taip pat K. iš labai geros pusės parekomendavo S. B.. Vyko derybos dėl žemės sklypų. Ši teritorija susidūrė su problema, nes reikėjo suprojektuoti komunikacijas. Vėliau suprato, kad geriau būtų išpirkti tuos sklypus ir jais disponuoti toje vietovėje. Su S. B. sprendė klausimą dėl galimybės nupirkti šiuos sklypus. S. B. pasakė, kad tai yra galimas variantas, bet UAB „H.“ iškilo problema, nes nebuvo finansavimo, kad nupirkti. Nusprendė įsteigti juridinę kompaniją, kad nusipirkti tuos sklypus iš UAB „E.“. Sutartis pirkimo-pardavimo su UAB „E.“ buvo sudaryta lygiai po metų. Pirmas kreipimasis buvo 2007 m. ir UAB „1.“ 2008 m. vasario 4 d. buvo suformuota. Vasario pabaigoje nupirko tuos sklypus. Buvo nupirkta 12 ha, todėl ir firmos pavadinimas UAB „1.“. Po to, kai nupirko tuos sklypus, liko viduryje teritorijos du sklypai kaimynų, kurie nenorėjo tartis nei dėl servituto sąlygų. Nuo 2006 m. siūlė arba išpirkti tuos žemės sklypus, arba sudaryti projektą su kitais kaimynais, arba parduoti, arba mainų sutartį sudaryti. 2009 m. vėl susidūrė su problema dėl komunikacinių tinklų pravedimo per kaimynų sklypus. Sudarė sąrašą visų laisvų parduodamų sklypų aplink projektą. Tame sąraše buvo sklypai, kurie priklausė UAB „E.“. Po to parašė prašymą UAB „E.“ su pasiūlymu nupirkti tuos žemės sklypus. Pasiūlė kainą. Po to nusprendė nuleisti kainą, nes nekilnojamojo turto rinkoje jautėsi kainų nuosmukis. Dėl sklypų kainos nuleidimo S. B. neturėjo įgaliojimų, todėl dėl kainos nuleidimo sprendė su K. B.. 2009 m. rugpjūčio mėnesį nupirko tuos sklypus. Iš karto negalėjo sumokėti visos sumos. Kiekviena firma nupirko po vieną sklypą, tai yra UAB „H.“ nupirko sklypą už 12000 Lt, o UAB „1.“ nupirko už 220000 Lt 4 ha žemės. UAB „E.“ pervesta 100000 Lt iš UAB „1.“ 2009 m. rugpjūčio 5 d., kai buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Tą pačią dieną buvo pasirašytas vekselis ir priėmimo perdavimo aktas. Vekselis buvo pasirašytas 120 000 litų. Spalio 1 d. 60000 Lt ir spalio 16 d. 60000 Lt. Tą pačią dieną skubiai gavo teisę naudotis žemės sklypais ir galimybę įtraukti tuos žemės sklypus į pareiškimą dėl projekto, kurį vystė keletą metų. UAB „A.“ perpirko kreditorinius reikalavimus UAB „E.“. Su UAB „A.“ nebuvo jokių susitikimų nei derybų. Jie gavo UAB „A.“ raštą, kuriame buvo nurodyta, kad UAB „A.“ perėmė 120 000 litų reikalavimą pagal paprastąjį vekselį. Vekselis perduotas į bylą su jų parašais ir antspaudais. Paskutinė dalis pagal vekselį buvo pervesta UAB „A.“. Buvo susitikus su R. V.. Ant vekselio yra UAB „E.“ antspaudas ir R. V. parašas. UAB „E.“ direktorė buvo A., bet su ja nebendravo. Matė ją tik vieną kartą pas notarą pasirašant pirmą pirkimo-pardavimo sutartį, kai pirko pirmus 12 ha. Pirmiausiai susipažino su skyriaus vedėju SEB banke K., kuris patarė visus klausimus spręsti per bankroto administratorių. Prieš pat pirkimą ji sužinojo, kad žemės sklypai, kuriuos pirko 2008 m. priklauso UAB „E.“. Sužinojo 2008 m. pradžioje, nes iki tol UAB „E.“ nefigūravo, o buvo tik bankroto administratorius. Susitikimai su R. V. vyko firmoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Su Butkumi susitikinėjo tame pačiame pastate, bet ne toje pačioje vietoje kaip su Valausku. 2008 m. pirko po 2000 Lt už arą ir tada tai buvo normali kaina. 2009 m. UAB „1.“ pirko po 600 Lt už arą. Su S. B. buvo susitikusi 3-4 kartus prieš nuperkant 12 ha ir turbūt tiek pat kartų perkant du likusius sklypus. UAB „E.“ jau buvo pradėta bankroto procedūra ir labai rimtai peržiūrėjo dokumentus, kurie susiję su pirkimu-pardavimu dviejų likusių žemės sklypų. S. B. jokių dokumentų nepasirašinėjo. Viską pasirašė R. V., kaip pirmininkas.

Liudytoja D. S. teismui parodė, kad dirba Šiaulių apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje juridinių asmenų patikrinimo skyriuje. Atliko mokestinį tyrimą ir vėliau patikrinimą UAB „E.“. Pirmiausia buvo incijuotas mokestinis tyrimas ir mokestinio tyrimo metu atliekant pelno mokesčio mokestinį tyrimą už 2007 m. ir 2008 m. buvo nustatytas pelno mokesčio pažeidimas ir inicijuotas mokestinis patikrinimas dėl mokestinio tyrimo metu nustatyto pažeidimo. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo buvo R. V., kuris buvo supažindintas su pranešimu apie mokestinį tyrimą. Patikrinimas buvo pradėtas 2009 m. kovo 9 d., o nuo kovo 18 d. buvo sustabdytas iki gegužės 3 d. dėl išsiųsto paklausimo į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. Gautas atsakymas, vėliau kovo 18 d. buvo išsiųstas paklausimas į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos architektūros teritorijų planavimo skyrių. Gautas atsakymas ir tada pratęstas nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 14 d. Rugsėjo 14 d. buvo baigtas surašyti patikrinimo aktas. Patikrinimo akte buvo nustatyta, kad bendrovė 2008 m. balandžio 4 d. sudarė preliminariąją nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „A.“. Pagal šią sutartį UAB „E.“ 2008 m. balandžio 8 d. sumokėjo avansą banko pavedimu 1 800 000 Lt į UAB „A.“ sąskaitą ir deklaravo kaip sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną ir tokiu būdu įmonė patyrė nuostolį. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 str. ir 31 str. bei tokiu būdu sumažino 2008 m. apmokestinamąjį pelną dėl ko buvo apskaičiuota pelno mokesčio suma 173 161 Lt. Atliekant mokestinį tyrimą bendravo su R. V.. Buvo prašoma pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, įvairias sutartis ir bankroto administratorius pateikė prašomus dokumentus. R. V. neatvyko atsiimti patikrinimo akto. Patikrinimo aktas buvo išsiųstas registruotu laišku paštu. Jos funkcijos pasibaigė patikrinimo aktą išsiuntus. Su bankroto administratoriumi patikrinimo metu ir mokestinio tyrimo metu buvo bendraujama telefonu, kai kuriais atvejais elektroniniu paštu. Jis visuomet atvykdavo į mokesčių inspekciją ir pasirašydavo dokumentus ar pateikdavo prašomus dokumentus. Kai ji surašė patikrinimo aktą, tai jis neatvyko ir buvo išsiųsta registruotu laišku paštu. Buvo bandoma susisiekti, kadangi jis neatvyko, todėl buvo išsiųstas patikrinimo aktas. Atlikus mokestinį tyrimą bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui buvo įteiktas pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą ir ten buvo nurodyta, kad įmonė pažeidė pelno mokesčio įstatymo 17 str. nuostatas ir nepagrįstai sumažino 2008 m. apmokestinamąjį pelną. Dėl šios priežasties pradedamas bendrovės mokestinis pelno mokesčio patikrinimas nustačius pažeidimą. Pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą buvo įteiktas į rankas bankroto administratoriui. Pats pranešimas buvo surašytas 2009-03-09. Ji atliko patikrinimą, surašė patikrinimo aktą. Apie įsiskolinimą biudžetui jokių pažymų jų skyrius neišduoda. Buvo renkama papildoma informacija tam, kad būtų žinomos visos sandorio aplinkybės. Nustatyta, kad pagal Pelno mokesčio įstatymą šitas sumokėtas avansas negali būti laikomas leidžiamais atskaitymais, todėl buvo pažeidimas. Mokestinio patikrinimo metu buvo konstatuota, kad sumokėtas avansas 1 800 000 Lt negali būti pripažinti leidžiamais atskaitymais. Leidžiamiems atskaitymams yra pripažįstamos tos sumos, tam, kad įmonė uždirbtų pajamas. Šiuo atveju šitas sumokėtas avansas negalėjo būti pripažintas leidžiamiems atskaitymams, kadangi jie neuždirbo pajamų. Buvo išsiųstas Vilniaus AVMI paklausimas dėl UAB „E.“ sandorių su UAB „A.“. Buvo gautas iš Vilniaus AVMI atsakymas. Pradėjus mokestinį patikrinimą, mokesčių inspekcijos duomenų bazėje yra nurodoma mokestinio patikrinimo pradžia, o vėliau pabaiga, duomenys apie rezultatus. Atliekant mokestinį patikrinimą, išrašius pavedimą jau tie duomenys atsiranda toje duomenų bazėje. Duomenų bazėje UAB „E.“ duomenys buvo, kada pradėtas tyrimas, kada baigtas tyrimas, kada pradėtas patikrinimas. Viskas buvo atliekama ir suvedama į duomenų bazę pagal taisykles. Pasitaiko, kad ūkio subjektas teikdamas deklaraciją padaro kažkokias klaidas. Mokesčių inspekcija, jeigu mokestinio tyrimo metu yra nustatoma, kad tai yra ne pažeidimas, o trūkumas ar prieštaravimas, tai tokiu atveju įmonei yra siūloma pateikti patikslintą deklaraciją, ištaisyti klaidą. Jeigu yra nustatytas mokesčių įstatymo pažeidimas, tai tokiu atveju inicijuojamas mokestinis patikrinimas. Pažeidimas yra tuomet, kai pažeidžiamos įstatymos nuostatos. Šiuo atveju buvo pakankamas pagrindas konstatuoti pažeidimą, o ne trūkumą, kadangi buvo pažeistas pelno mokesčio įstatymo 17 str. Jeigu mokesčių inspekcijai nėra žinomi tikslūs faktai ir aplinkybės, kad buvo pažeistos įstatymo nuostatos ir siekiama išsiaiškinti dėl kokių priežasčių galimai buvo neteisingai pateiktos deklaracijos, yra inicijuojamas mokestinis tyrimas. Jeigu mokestinio tyrimo metu nustatomi pažeidimai, tai tada inicijuojamas mokestinis patikrinimas. Bankrutuojančios įmonėms mokestinį tyrimą vykdo atrankos ir paramos auditui skyrius, kuris ir nustato galimas rizikas dėl kurių arba tikslinga inicijuoti kontrolės veiksmą, arba ne. Jeigu mokestinio patikrinimo metu yra nustatomi finansinio nusikaltimo požymiai, tai tuomet informacija perduodama juridinių asmenų apeliacijų skyriui, kuris sprendžia klausimą ar tikslinga yra perduoti FNTT surinktą medžiagą. Patikrinimo metu liudytoja vertino 2008 m. balandžio 4 d. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Turėjo 2008 m. balandžio 4 d. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ir 2008 m. spalio 10 d. susitarimą dėl preliminarios sutarties nutraukimo ir baudos sumokėjimo, kurios abi buvo vertintos. Pratęstas UAB „E.“ patikrinimas buvo 2009 m. rugpjūčio 31 d., kuris vyko nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 14 d. Buvo rašomas patikrinimo aktas tuo metu, kai buvo pratęstas kontrolės veiksmas nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 14 d. Rašomas patikrinimo aktas buvo derinamas su skyriaus vadovybe. Nuo 2009 m. gegužės 8 d. iki rugpjūčio 30 d. mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas. Kol mokestinis patikrinimas yra sustabdytas, jokių veiksmų ji atlikti negalėjo, nebent buvo tuo tarpu gauti atsakymai, bet jie vertinami yra jau pratęsus kontrolės veiksmą – mokestinį patikrinimą. Birželio 8 d. buvo gautas atsakymas ir birželio 19 d. buvo taip pat gautas atsakymas iš Vilniaus AVMI ir UAB „P.“. Ji buvo informuota, kad UAB „E.“ iškelta bankroto procedūra. Bendravo su bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu, tai jis žino, kad iškelta bankroto byla ir žino, kad atliekamas kontrolės veiksmas. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo mokestinio tyrimo atlikimo pranešimu buvo informuotas, kad galimai nustatytas pažeidimas ir dėl ko inicijuotas mokestinis patikrinimas. Prievolė valstybės biudžetui atsiranda tada, kada pasibaigia kontrolės veiksmas. Kol nėra įteiktas sprendimas, tol prievolės nėra. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo buvo informuotas apie galimus pažeidimus. Duomenų bazė sutrumpintai vadinasi IMIS. Duomenų bazėje duomenų apie išduotas pažymas nėra. Yra mokesčių mokėtojo byla, kurioje kaupiami dokumentai. Mokesčių mokėtojo byla yra mokesčių inspekcijoje. Pažyma turėjo būti įsegta į bylą (T. 5 B.l. 45-47). Fiziškai ta byla būna mokestinių prievolių departamento žinioje. Atliekant patikrinimą galima šitą bylą pasiimti, susipažinti su joje esančiais dokumentais. Su šita pažyma ji nebuvo susipažinusi ir jos niekada nematė. Mokesčio mokėtojo byla paimama mokestinio patikrinimo pradžioje. Ji susipažino su tais dokumentais, kurie tuo metu buvo įsegti mokesčių mokėtojo byloje. Ji neįsegė akto apie tai, kad pradedamas patikrinimas. Neturi teisės į bylą nei įsegti, nei išsegti, nes tai atlieka mokestinių prievolių departamentas. Gali tik savo surašytą dokumentą su lydraščiu nusiųsti į mokestinių prievolių departamentą ir jie tuomet į tą bylą įsega gautą dokumentą. Į bylą siunčia dokumentus tuomet, kada yra užbaigiamas mokestinis patikrinimas. Kai yra baigtas patikrinimas, tuomet siunčia visą surinktą medžiagą į mokestinių prievolių departamentą, tuomet jie įsega į mokesčių mokėtojo bylą. Ir po tyrimo, ir po patikrinimo privalo išsiųsti. Ūkio subjektui realiai atsiranda mokestinė prievolė surašius patikrinimo aktą. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo aktu, gali jį apskųsti. Jeigu patikrinimo aktas yra neskundžiamas, tai per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo dienos yra surašomas sprendimas apie atliktą patikrinimo aktą. Surašius sprendimą ir jį įteikus mokesčių mokėtojui, gali jį skųsti, jeigu neskundžiamas sprendimas tuomet atsiranda prievolė mokesčių mokėtojui, jeigu jis yra neskundžiamas. Atlikus mokestinį tyrimą kovo mėnesį UAB „E.“ neatsirado mokestinė prievolė. Birželio, liepos mėnesį, kol vyko mokestinis patikrinimas, UAB „E.“ neatsirado mokestinė prievolė. Iki patikrinimo akto surašymo ir jo įsigaliojimo jokios mokestinės prievolės UAB „E.“ nebuvo. Prievolė valstybės biudžetui atsiranda surašius sprendimą, jeigu tas sprendimas neapskundžiamas.

Liudytoja I. S. teismui parodė, kad ruošė sprendimo projektą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo buvo patvirtintas UAB „E.“ patikrinimo aktas 2009-09-14. Ji paruošia dokumentą, kurį perduoda savo tiesioginiam viršininkui tvirtinti, tai kaip projektas, kadangi viršininkas savo ruožtu gali tvirtinti arba pareikalauti jį kažkaip tai pakoreguoti ar pataisyti, atlikti kažkokias korekcijas. Kiek atsimena, tai šiuo atveju nebuvo prašymų iš viršininko kažką pakeisti. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 131 str., patikrinimo aktas tvirtinamas pažyma, tai yra tuo atveju, kada nėra mokesčių įstatymo pažeidimo. Dar yra papildomų sąlygų, o pagal Mokesčių administravimo įstatymo 132 str., tvirtinama sprendimu, kada akte yra nustatomi ir užfiksuojami mokesčių įstatymo pažeidimai. Pažyma nebūna išreikšta skaičiais kaip mokestinė prievolė, tai nebūna įstatymų pažeidimai, tai gali būti kažkoks nukrypimas, neatitikimas, tačiau tai nebus traktuojama kaip mokesčių įstatymo pažeidimas. Mokesčių įstatymo pažeidimai jau tvirtinami sprendimu ir tada atsiranda suminė prievolė mokesčių mokėtojui sumokėti į biudžetą atitinkamą sumą, tai yra mokesčio suma, baudas, sankcijas baudas, delspinigius. Pagal šitą bylą, atrodo, kad įmanoma išregistruoti mokesčių mokėtoją, kuriam nepasibaigus kontrolės veiksmo procedūra, tai yra tarpe tarp akto surašymo ir sprendimo priėmimo. Sunku suvokti, kaip tai faktiškai įvyksta, kada vyksta procesas kontrolės veiksmo, yra procedūros ir tų procedūrų vykdymo metu nebėra mokesčių mokėtojo. Jai tikrai nebuvo žinomas faktas, kad juridinis asmuo „E.“ yra išregistruotas iš juridinių asmenų registro tuo metu, kai buvo parengtas sprendimo projektas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, nes priešingu atveju būtų rengiama taip, kaip pažyma. Būtų rengusi pažymą, bet šiuo atveju vienareikšmiškai inicijuotas kontrolės veiksmas veikiančiam juridiniam asmeniui ir nebaigtas, aktas nepatvirtintas sprendimu ir neįteiktas mokesčių mokėtojui. Aktas yra tik toks dokumentas, kuris nepatvirtintas sprendimu neturi pakankamai juridinės galios, kad mokesčių mokėtojui atsirastų prievolė mokėti mokesčius. Mokesčių inspekcija tikrina mokesčių mokėtoją ir jo laikymąsi mokesčių įstatymų. Surašo aktą, supažindina mokesčių mokėtoją su aktu, šiuo atveju bankroto administratorius, kadangi jis atstovauja tai bendrovei, supažindinamas su aktu, kurį perskaitęs, įsigilinęs ir suvokęs, kas ten padaryta, gali pareikšti pretenzijas, atsikirtimus, pastabas ir tam yra duota 30 dienų pagal Mokesčių administravimo įstatymo 131 str. Jeigu per tą laiką mokesčių mokėtojas nepateikia jokių pretenzijų, atsikirtimų ar pastabų, reiškia, kad toks aktas laikomas suderintu su mokesčių mokėtoju ir tvirtinamas sprendimu, po kurio jau mokesčių mokėtojui atsiranda prievolė mokėti priskaičiuotus mokesčius, baudas, delspinigius. Jeigu sprendimu nėra patvirtinama, tai dar neatsiranda prievolė mokėti mokesčių, kadangi mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti tą aktą ir tada nagrinėja atitinkamas mokesčių inspekcijos skyrius dėl tolimesnės eigos. Pažymoje paprastai nebūna skaičių, kurie įpareigoja mokėtoją sumokėti juos į biudžetą. Pagal situaciją buvo surašytas sprendimas ir išsiųstas žinomais adresais. Gali patvirtinti, kad buvo pasielgta taip, kaip tikrai turėjo būti pasielgta pagal įstatymus. Rezultatai turėjo būti patvirtinti sprendimu, nes akte nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai ir priskaičiuotos sumos. Ji nebuvo įpareigota aiškintis, ar mokesčių mokėtojas likviduotas. Aktas buvo išsiųstas rugsėjo 25 d. ir laikyta, kad 5 dienas keliauja paštu iki mokėtojo, nes toks terminas yra nustatytas kompiuterinėse bazėse. Kada suveda aktą, kompiuteris paskaičiuoja 5 dienas akto įteikimui. Laikytina, kad per 5 dienas mokesčių mokėtojas, o šiuo atveju bankroto administratorius ar įgaliotas asmuo, buvo supažindintas su aktu ir per 30 dienų nuo akto gavimo jam yra suteikta teisė tą aktą apskųsti, užginčyti. Paprastai paštas, jeigu adresatas negauna siunčiamo dokumento, per mėnesį laiko grąžina mokesčio inspekcijai. Aktas negrįžo, vadinasi, kad bet kuriuo atveju jį paėmė atsakingi asmenys. Ji (liudytoja) nematė rašto prieš priimant sprendimą, kad „E.“ valstybės biudžetui nėra skolinga. Ji (liudytoja) kiekvieną dieną tikrina informacinę sistemą. Šiuo konkrečiu atveju tikrino informacinę sistemą. Šiuo atveju informacija buvo tokia, kad juridinis asmuo veikiantis, kuriam nustatyti mokesčio įstatymo pažeidimai, kas tvirtinasi sprendimu. Tuo momentu buvo priimtas sprendimas toks, kokios aplinkybės buvo žinomos. Įmonė neturėjo teisės būti išregistruota, jeigu yra nebaigtos procedūros. Akte buvo nustatytas Pelno mokesčio įstatymo pažeidimas, 17 str., sandoris dėl nekilnojamojo turto. Patikrinimą atliko tikrai kvalifikuotas specialistas ir abejonių dėl to, kad akte nustatyti mokesčių įstatymo pažeidimai, kokie gali būti netikslūs ar nerealūs, nebuvo, todėl reikėjo išlaukus terminą tą aktą patvirtinti sprendimu, kad mokesčių mokėtojui atsirastų prievolė sumokėti į biudžetą. Ji (liudytoja) nors ir būtų žinojusi, kad įmonė likviduota, tai nuo šito žinojimo ar nežinojimo pažeidimai nebūtų išnykę. Jos funkcija rašant sprendimą yra įsitikinti, ar teisingai pritaikytas mokesčio įstatymas, to įstatymo straipsnis ar jo dalis, ar jo punktas. Dėl ko mokesčių mokėtojas nepateikė atsikirtimų, aiškintis neprivalu, jeigu nepateikė, vadinasi, kad sutinka. Jeigu pateikė, tada jau visos funkcijos pereina į atsikirtimų ir pažeidimų vertinimo skyrių, kuriame ir yra įvertinamos mokesčių inspekcijai pareikštos pastabos, pretenzijos ar nesutikimai su aktu. Įstatymas suteikia mokesčių mokėtojui teisę ir galimybę pateikti atsikirtimus. Atsikirtimus turėjo pateikti bankroto administratorius arba jo įgaliotas asmuo. Buvo žinoma, kad patikrinimo aktas išsiųstas bankroto administratoriui, negrįžo į inspekciją iš pašto, reiškia, kad traktuojama kaip įteikimas, o per nustatytą terminą nebuvo gauta nei pastabų, nei atsikirtimų. Patikrinimą atliko D. S., bendravimas turėjo vykti su ja. Ji (liudytoja) medžiagą gavo iš D. S.. Ji (liudytoja) nebendrauja nei su mokesčių mokėtoju, nei su bankroto administratoriumi. Jeigu aktas įteiktas, sprendimas išsiųstas, po sprendimo išsiuntimo, sprendimą taip pat galima apskųsti, apeliuoti, tada ji vėl sprendimo duomenis suveda į informacinę kompiuterinę duomenų bazę. Jeigu mokesčių mokėtojas sutinka su pažeidimais, tai sumoka į biudžetą, atsiskaito su biudžetu ir prievolė jam baigiasi.

Liudytoja Š. P. teismui parodė, kad UAB „D.“ nedirbo. Yra ekonomistė, dirbo buhaltere. Šiuo metu dirba UAB „V.“. UAB „D.“ girdėta. Visus kaltinamuosius pažįsta. R. V. yra UAB „V.“ direktorius. K. B. dirba UAB „R.“ ir ji (liudytoja) ten šiuo metu dirba. S. B. buvęs bankroto administratorius. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, konkrečiai ir tiksliai neatsimena apie kokias aplinkybes apklausinėjo. Teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str., pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šie jos parodymai teisingi. Jai teko tvarkyti UAB „E.“ buhalterinę apskaitą. UAB „V.“ kaip įgaliotas asmuo tvarkė „E.“ buhalterinę apskaitą. Ką R. V. pildė ar nepildė, ji atsakyti negali. Ataskaitas pasirašo buhalteris, įmonės vadovas. Neprisimena, kas pateikė pelno nuostolio ataskaitą 2009-01-30 Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Nurodymų atlikti neteisėtus veiksmus niekas nedavė. Jeigu pateiki deklaraciją su trūkumais, tai mokesčių inspekcija atsiunčia pranešimą, kad yra klaida ir nurodo terminą per kurį laiką deklaraciją reikia ištaisyti. Ištaiso deklaraciją ir pateikia atgal. Kai įmonė sumoka netesybas kitam ūkio subjektui, tai nėra leidžiami atskaitymai iš pajamų pildant Pelno mokesčio deklaraciją.

Liudytojas G. B. teismui parodė, kad dirba Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamente. Šiauliuose dirbo nepriemokų išieškojimo skyriuje. Dėl jo rengto rašto{T.7 B.l. 12.}, šio rašto aplinkybių dabar neatsimena. Pagal darbo pobūdį būdavo, kad atlikus įmonės patikrinimą jų poskyriui ar skyriui buvo pateikiama informacija dėl tikslingumo ir dėl galimai nusikalstamos veikos požymių bei tikslingumo perduoti informaciją FNTT ir prokuratūrai. Tas raštas gimė tikriausiai dėl to, kad vadovybė manė, jog yra galimai nusikalstamos veikos požymių. Per metus buvo perduodama labai daug medžiagų dėl pradėtų ar atsisakytų ikiteisminių tyrimų. Konkrečiai apie UAB „E.“ aplinkybių nepamena. Jeigu atsisakydavo pradėti ikiteisminį tyrimą, tai atsisakymus skųsdavo ar neskųsdavo priklausomai nuo to, kokios būdavo vizos ant rašto gavus informaciją iš FNTT. Patys niekada nespręsdavo, nes yra kolegialus sprendimas. Yra skyrius ir skyriaus vadovybė. Kreipimasis į FNTT turėjo būti derinamas paprastai su skyriaus vadovybe, tai yra atsikirtimų ir pažeidimų vertinimo skyriaus vadovybe, paskui su kuruojančiu, su viršininko pavaduotoja inspekcijos ir su inspekcijos viršininku. Apeliacijų ir juridiniame skyriuje informacija apie bankrotus ir apie išregistravimus tikrai nepatekdavo. Būdavo atskiri skyriai, kurie buvo atsakingi už išregistravimą, už atstovavimą bankroto bylose. Jie spręsdavo pagal patikrinimo akte nustatytas aplinkybes. Jis turėdavo patikrinimo aktą ir priedus prie patikrinimo akto. Vertino tik baudžiamąja prasme dėl vadovų galimai nusikalstamos veiklos, tai yra apgaulingo apskaitos tvarkymo ar aplaidaus, o iš mokėtojo bylos ir nepriemokų bylos, tai pas juos tokių bylų nebūdavo. Buvo kreiptasi aplamai dėl galimai nusikalstamos veikos finansiniais nusikaltimais. Įžvelgus požymius, atiduodama vertinti FNTT, kuri yra kompetentinga institucija ir pasisakys yra ar nėra požymiai. Rašte atsispindi Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nuomonė, bet ne Boruso, ne Žičkuvienės, kurie pasirašė ir parengė. Dėl skolingumo yra tokia sistema, kad šiai dienai išdavus raštą gali būti fizinis ar juridinis asmuo neskolingas, jeigu rytoj dėl to paties asmens bus išduodamas raštas, tai gali būti, kad ta įmonė ar asmuo jau bus skolinga, kadangi ir pats asmuo tikslinti deklaracijas už penkis metus atgal už praeitą laikotarpį ir gali po mokesčio administratoriaus veiksmų atsirasti tam tikra nepriemoka. Kai Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išdavė tą raštą, tai konstatavo, kad UAB „E.“ nėra skolinga valstybės biudžetui tą dieną. Nepriemokų išieškojimo skyrius pažymą apie skolingumą gavo iš apskaitos skyriaus. Kad perduoti teisėsaugos institucijų įvertinimui, nereikėdavo laukti dėl sprendimo tvirtinimo. Vienasmeniškai sprendimų nepriimdavo. Viza turėjo būti arba vadovybės, arba kuruojančio, arba skyriaus vedėjo. Jeigu gauna aktą, tai vienokį ar kitokį sprendimą turi priimti, ar yra pagrindas perduoti FNTT ar nėra pagrindo perduoti FNTT. Apeliacijų ir atsikirtimų skyrius vertina, ar yra pagrindas ar ne. Iš pradžių vertina darbuotojas, paskui skyriaus vedėjas, paskui pavaduotojas ir viršininkas, kuris pasirašo. Pagal tvarką yra pažyma, kad neskolinga, o informacija patenka administratoriui. Rytoj gali būti, kad jau skolinga ir vėl pateks administratoriui. Paprastai bankroto procesų metu kreditorinis reikalavimas tikslinamas daug kartų, nes keičiasi prievolės visą laiką ir nėra taip, kad viena prievolė buvo tokia arba jos neliko ir neatsiras, arba ji nepadidės ar nesumažės. Perdavimas į FNTT susijęs ne su nepriemoka, o dėl galimai nusikalstamos veikos požymių atsakingų asmenų, kurie tvarkė apskaitą toje įmonėje, o ne dėl nepriemokos dydžio, kad yra didelė nepriemoka ar maža nepriekoma, o tiktai dėl galimai nusikalstamos veikos.

Liudytoja L. M. teismui parodė, kad dirba Šiaulių apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotoja. 2009 m. dirbo Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja. UAB „E.“ atsimena tik tiek, kadangi paskutiniu metu šių metų pavasarį buvo gauti raštai Šiaulių apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje su teismo prašymu pateikti informaciją. Ji tuos atsakymus rengė. Mokestinis patikrinimas buvo daromas ir medžiaga buvo perduota teisėsaugos institucijoms dėl galimai nusikalstamų veikų. Dėl 2009-09-30 rašto dėl kreipimosi į FNTT, kuris liudytojos buvo pasirašytas, gali paaiškinti, kad buvo mokestinis patikrinimas vykdomas ir buvo gauta atsikirtimų ir pažeidimų vertinimo skyriuje informacija, kad galimai yra nusikalstamos veikos požymių, o šito skyriaus funkcija buvo būtent bendrauti su teisėsaugos institucijomis, vertinti ir gauti informaciją iš mokesčių inspekcijos padalinių ir perduoti dėl galimai nusikalstamų veikų informaciją FNTT, prokuratūrai ir kitoms teisėsaugos institucijoms. Čia viena iš tų situacijų yra, kada padalinys parengia kito padalinio gautos informacijos pagrindu raštą FNTT. Ji, kaip viršininko pavaduotoja, raštą pasirašė ir informacija buvo pateikta FNTT vertinimui. Sprendimai kreiptis ar nesikreipti į FNTT būdavo priimami gavus informaciją, kažkokį iniciatyvinį raštą iš kito padalinio, o šiuo atveju patikrinimą atliekančio padalinio. Skyriaus teisininkai vertindavo, kokia pateikta informacija. Būdavo labai įvairių situacijų tiek su skyriaus vedėju tarėsi, tiek su teisininkais, kadangi mokesčių inspekcijos darbuotojai nėra kompetentingi spręsti, ar yra nusikaltimas, ar jo nėra, tai tą informaciją perduodavo vertinimui teisėsaugos institucijoms. Jų tikslas - suruošti dokumentus, kiek įmanoma jų pateikti institucijai, kuri daro tą vertinimą ir sulaukti jų atsakymo, nes Mokesčių administravimo įstatyme yra įpareigojimas ir mokesčių inspekcijos teisė teikti tokiu atveju, kada kyla įtarimai dėl nusikalstamos veikos informaciją teisėsaugos institucijoms. Greičiausiai nepriemokų išieškojimo skyriaus raštas galėjo būti. Bankroto procedūrą ir jos eigą atstovavimą inspekcijos vykdė nepriemokų išieškojimo skyrius. 2009-09-30 rašto dėl kreipimosi į FNTT rengėjas buvo G. B., kuris tuo metu vykdė skyriaus vedėjo funkcijas, tai galėjo raštas būti derinamas tiek su patikrinimo skyriumi, kuris iniciavo kreipimąsi į teisėsaugos instituciją bei su padalinį kuruojančia viršininko pavaduotoja Z. B.. Apie visus kreipimusis į teisėsaugos institucijas viršininkas tikrai žinodavo, nes būdavo informuojamas. Dokumentų tvarka yra tokia, kad visi dokumentai inspekcijoje pirmiausiai pakliūdavo pas viršininką ir jisai savo rezoliucijomis, vizomis nukreipdavo tą dokumentą atitinkamiems padaliniams. Buvo vertinama, koks yra atsisakymo pagrindas. Vertina pradedant nuo darbuotojo, kuris rengia medžiagą teisėsaugai ir baigiant to skyriaus vedėju. Sprendimas nebūdavo vienasmeniškas ir jį priimdavo keli asmenys. Nėra kažkokios konkrečios tvarkos inspekcijoje, kaip yra priimami tokie sprendimai. Bendra darbinė tvarka. Tuo metu ji kuravo teisės ir veiklos organizavimo skyrių inspekcijoje bei atsikirtimų ir pažeidimų vertinimo skyrių. Dėl rašto {T. 4 B.l. 115} gali paaiškinti, kad skyrius tiesiog informuoja atsakydamas į tarnybinį raštą, kad yra perduota informacija teisėsaugai pagal jų raštą. Pagal tuo metu suteiktus įgaliojimus ji galėjo pasirašinėti būtent skyriaus parengtus raštus ir viršininkas galėjo nežinoti apie tokį raštą. Šiaulių AVMI buvo gauta informacija iš juridinių asmenų registro, kad pagal bankroto administratoriaus pateiktą prašymą juridinis asmuo išregistruotas iš registro. Bankroto atveju registrų centras greičiausiai nedaro užklausų dėl informacijos pateikimo, ar išregistruotinas juridinis asmuo yra atsiskaitęs su valstybės biudžetu. Mokesčių inspekcija gauna informaciją iš registrų centro, kad yra išregistruotas. Viršininkas gauna visus raštus ir tokią informaciją turėdavo gauti pavaduotojai dėl to, kad pagal jų susijusias funkcijas ta informacija greičiausiai buvo reikalinga. Jeigu išregistruojama iš mokesčių mokėtojo registro, akivaizdu, kad ta informacija reikalinga į mokėtojo bylą, kadangi kalba eina apie bankroto procedūrą, tai jinai pakliūdavo į nepriemokų išieškojimo skyrių ir greičiausiai į apskaitos padalinį, nes tai tiesiogiai susiję su jų funkcijomis. Iš 2009-09-28 rašto mato, kad pirminė viza yra Ž. ir Z. L. nukreipta. Savo parašų ir vizų ant šito dokumento nemato. Galimai jos nebuvo darbe tuo metu ir kažkam buvo pavestos vykdyti funkcijos. Pavaduodavo paprastai kitas viršininko pavaduotojas, kuriam iš jų buvo pavestos vykdyti jos funkcijos, negali dabar atsakyti, bet kaip matyti raštas yra nukreiptas aptarnavimo padaliniui, greičiausiai į mokėtojo bylą. Pagal vizas nukreipta nepriemokų išieškojimo ir mokesčių apskaitos skyriui. Mokesčių apskaitos skyrius su nepriemokų išieškojimo skyriumi labai glaudžiai bendradarbiaudavo, kai vykdavo bankroto procedūros ir nepriemokų išieškojimo procedūros dėl to, kad apskaitos skyrius matydavo nepriemoką, permoką, jeigu yra nepriemoka, tai tuomet išieškojimo skyrius dirba.

Liudytoja R. R. teismui parodė, kad dirba Šiaulių apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje gyventojų patikrinimo skyriaus vedėja. 2009 m. buvo juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėja. Nenustačius pažeidimų būdavo parašoma patikrinimo pažyma. Taip pat buvo parašoma mirusio asmens atžvilgiu ir likviduoto asmens atžvilgiu. Patikrinimo aktas tvirtinamas likviduoto asmens atžvilgiu. Patikrinimo aktas turi būti patvirtintas. Šiuo atveju buvo nežinoma, kad asmuo likviduotas. Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo 2009-10-30 Nr. 35-69 priėmė nežinodama, kad UAB „E.“ yra likviduota. Mokesčių mokėtojui atlikus patikrinimą, jam buvo išsiųstas patikrinimo aktas ir mokesčių mokėtojas per 30 dienų nepateikė atskirtimų, pastabų dėl patikrinimo akto, todėl buvo patvirtintas sprendimu. Jeigų būtų žinojusi, kad UAB „E.“ yra likviduota, būtų tvirtinusi pažymą. Pažymos ir patikrinimo akto tvirtinimo atveju prievolė mokesčių mokėtojui vistiek yra formuojama. Nustačius pažeidimus, aktas yra tvirtinamas sprendimu, tas ir buvo padaryta. Sprendimą mokesčių mokėtojas gali apskųsti centriniam mokesčių administratoriui ir nurodyti savo pastabas bei aplinkybes, kurios jo netenkina, tačiau to nebuvo padaryta. Jai tuo momentu nebuvo žinoma, kad likviduota, tačiau vistiek yra teisų perėmėjai ir jie yra atsakingi. Teisių perėmėjai yra prievolės vykdymui. Ji priėmė teisėtą sprendimą todėl, kad buvo surašytas patikrinimo aktas, nepateiktos pastabos ir per 30 dienų patvirtintas sprendimu. Jai nebuvo žinoma, kad UAB „E.“ išregistruota. Yra numatyta, kada tvirtinti pažyma, o kada tvirtinti sprendimu. Iš pažymos gali atsirasti prievolės. Pažyma taip pat sukelia mokesčių mokėtojui mokestines prievoles. Mokesčių inspekcijos elektroninėje duomenų bazėje yra tikrinama, ar įmonė yra išregistruota ar ne. Raštą rengė I. S.. Ji (liudytoja R. R.) pasirašė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet dokumentą parengė I. S.. Jos (liudytojos R. R.) funkcijos yra kontrolės veiksmą užbaigti patvirtinus sprendimu arba pažyma. Šiuo atveju mokesčių administratorių klaidino tai, kad visą laiką patikrinimo metu mokesčių mokėtojo atstovas bendravo su mokesčių administratoriumi ir nebuvo mokesčių mokėtojas likviduotas. Mokesčių mokėtojo atstovas nuolat bendravo su patikrinimų specialistu. Mokesčių mokėtoją visą laiką atstovavo ir buvo nežinoma, kad jisai likviduotas. Jeigu būtų žinoma, kad juridinis asmuo likviduotas, tai tada būtų pažyma tvirtintas aktas. Šiuo atveju priimtas sprendimas tvirtinti aktą sprendimu. Sprendimas yra perduodamas apskaitos ir nepriemokų skyriams. Patikrinimų skyrius pateikia informaciją apskaitos skyriui ir nepriemokų administravimo skyriui. Sprendimas atiduodamas šitiems dviem skyriams, kad apskaitai apskaityti, tai reiškia akto sumas apskaityti, mokestines prievoles nustatinėti ir nepriemokų skyriui dėl išieškojimo. Dėl bylos dokumento {T. 4 B.l. 114}, Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2009-09-28 rašto dėl juridinio asmens išregistravimo - šitas raštas jai nebuvo žinomas. Jame nėra nei vieno iš jos tiesioginių viršininkų vizų. Su ja UAB „E.“ atstovai nebendravo, o bendravo su D. S.. Nėra nei vieno administratoriaus nurodymo teikto mokesčių mokėtojui. Visą laiką mokesčių mokėtojo atstovas atvykdavo ir bendravo su mokesčių administratoriumi. Niekas į jų skyrių dėl UAB „E.“ patikrinimo, jo rezultatų, motyvų, pagrįstumo ar dėl kitų klausimų nesikreipė. Jokios informacijos neklausė. Patikrinimo aktu buvo nustatyti Pelno mokesčio įstatymo pažeidimai. Patikrinimo aktas, kadangi buvo nustatyti pažeidimai ir nebuvo jokių abejonių dėl tų pažeidimų, todėl mokėtojui nepateikus pastabų, atsikirtimų, nepaaiškinus jokių kitokių aplinkybių aktas buvo patvirtintas sprendimu. Jai yra tekę rašyti pažymas dėl patikrinimo akto patvirtinimo. Pažyma tvirtinama, jeigu nenustatyta pažeidimų. Jeigu būtų nustatyti pažeidimai, tai tada sprendimu tvirtinami pažeidimai. Jai neteko rašyti pažymą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai bendrovė jau yra išregistruota. Jeigu nustatyti pažeidimai, tai per pastabas, atsikirtimus, nagrinėjamos pateiktos pastabos, atsikirtimai ir tada vertinama iš naujo bei tvirtinamas po pastabų aktas. Turi atsirasti papildoma informacija, dokumentai, kurių pagrindu gali būti akto pažeidimai traktuojami, ar tai kitaip, ar tai jie pasikeičia sumoje, bet pastabų nagrinėjimo metu gali akto pažeidimai būti vertinami ir kitaip bei suminių išraiškų vertė gali keistis, todėl ir teikiamos pastabos, atsikirtinai, nes mokėtojas nesutinka su administratoriaus pozicija ir dėsto priežastis, kodėl nesutinka ir vertinama iš naujo. Jeigu mokėtojas sutinka su pastabomis, bet vistiek aktas yra tvirtinamas. Prievolė atsiranda visada. Gali būti tik anksčiau sumokėta. Gali anksčiau sumokėti, bet sprendimas vistiek bus ir bus pažymėta, kad mokesčių mokėtojas tokia data sumokėjo. Pažeidimai užfiksuoti akte yra tvirtinami sprendimu, kad mokėtojas sumokės anksčiau, tai bus pažymėta sprendime, kad mokėtojas sumokėjo, prievolė suformuota ir įvykdyta, nes apskaitos skyriuje bus sumokėjimas ir priskaitymas. Pateikti pastabas galėjo tas, kuris atstovavo įmonę ir kam buvo įteiktas aktas bei kam įteiktas sprendimas. Liudytoja tvirtinimo metu apie likvidavimą nežinojo, todėl manė, kad pastabas ir atsikirtimus gali pateikti dar nelikviduotas asmuo. Dėl dokumento {T. 1 B.l. 60} nieko negali pasakyti. Neatsimena, kad toks raštas būtų su ja derintas.

Byloje ištirti šie rašytiniai dokumentai, kurių visuma taip pat įrodo kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas:

2011-02-03 UAB „D.“ pateikti dokumentai: 2009-01-09 UAB „E.“ kreditorių susirinkimo protokolas ( 1 t., 47-48 l), 2009-03-02 UAB „E.“ kreditorių susirinkimo protokolas ( 1 t., 49 l), 2009-05-04 reikalavimo teisių perleidimo sutartis tarp UAB „A.“ ir VšĮ „K.“ ( 1 t., 50 l), 2009-07-24 UAB „E.“ kreditorių susirinkimo protokolas ( 1 t., 52 l). 2009-08-14 UAB „E.“ kreditorių susirinkimo protokolas ( 1 t., 53 l), 2009-09-24 UAB „E.“ kreditorių susirinkimo protokolas ( 1 t., 54 l).

2011-01-27 iš Šiaulių miesto savivaldybės archyvo paimti dokumentai ( 2 t., 122 l): 2011-04-23 UAB „E.“ 750 paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis – „pardavėjas I. R.“, „pirkėjas LPF „T.“ FMĮ „B.“ atstovaujama direktoriaus K. B. (2 t., 123 l.), 2011-04-23 UAB „E.“ 250 paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis – „pardavėjas M. N.“, „pirkėjas LPF „T.“ FMĮ „B.“ atstovaujama direktoriaus K. B. (2 t., 124 l.), 2001-04-23 UAB „E.“ 500 paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis – „pardavėjas A. R.“, „pirkėjas LPF „T.“ FMĮ „B.“ atstovaujama direktoriaus K. B. (2 t., 125 l.), 2001-04-23 UAB „E.“ 500 paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis – „pardavėjas A. R.“, „pirkėjas LPF „T.“ FMĮ „B.“ atstovaujama direktoriaus K. B. (2 t., 126 l.), 2001-11-19 UAB „E.“ 100 paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis – „pardavėjas K. Š.“, „pirkėjas LPF „T.“ FMĮ „B.“ atstovaujama direktoriaus pavaduotojo D. V. (2 t., 129 l.), 2007-12-06 UAB „E.“ 900 paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis – „pardavėjas UAB „B.“ atstovaujama akcininkų įgalioto asmens K. B.“, „pirkėjas UAB „P.“ atstovaujama direktoriaus S. B. (2 t., 133-134 l.), 2007-12-06 UAB „E.“ 1100 paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis – „pardavėjas UAB „B.“ atstovaujama direktoriaus J. M.“, „pirkėjas Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „S.“ atstovaujama pirmininko A. A. (2 t., 135-136 l.), 2007-12-21 UAB „E.“ Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, kuriame užfiksuotas akcininkų sprendimas paskirti UAB „E.“ direktore A. M. (2 t. 137 l.);

2008-02-14 VšĮ „T.“ vienintelio dalininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas VšĮ „T.“ steigėjo, labdaros paramos fondo „T.“, atstovaujamo direktoriaus K. B., sprendimas parduoti UAB „E.“ VšĮ „T.“ nuosavybės teise priklausantį turtą už 1 000 Lt už vieną arą: Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 3,7820 ha; Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 3,2553 ha; Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 1,9474 ha; Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 1,0900 ha; Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 4,0000 ha; Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 3,4230 ha (2 t., 153 l.);

2008-02-19 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria VšĮ „T.“, atstovaujama direktoriaus D. S., bendrai už 1 749 770 litų pardavė UAB „E.“, atstovaujamai direktorės A. M., šešis žemės sklypus: Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 3,4230 ha; žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 3,7820 ha; Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 3,2553 ha; Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 1,9474 ha; Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 1,0900 ha; Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 4,0000 ha (2 t., 154-162 l.);

2008-02-19 UAB „E.“ paprastasis vekselis, kuriuo UAB „E.“ įsipareigojo VšĮ „T.“ sumokėti 1 750 000 Lt iki 2008 metų gruodžio 31 d. (3 t., 2 l.);

2008-02-25 d. Neeilinio visuotinio UAB „E.“ akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame užfiksuotas akcininkų UAB „P.“ atstovaujamo S. B. ir Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „S.“ atstovaujamos A. A., sprendimas parduoti Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 3,4230 ha; Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 3,2553 ha; Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 1,0900 ha; Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 4,0000 ha. Pardavimo kaina 2000 Lt už 1 arą (3 t., 3-4 l.);

2008-02-29 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „E.“ atstovaujama direktorės A. M. pardavė už 2 353660 Lt UAB „1.“ Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 3,4230 ha; Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 3,2553 ha; Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 1,0900 ha; Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 4,0000 ha (3 t., 9-16 l.);

2008-04-04 preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje yra duomenys apie tai, kad UAB „A.“, atstovaujama direktorės R. B., siūlo UAB „E.“, atstovaujamai direktorės A. M., pirkti, pastatų kompleksą ir nuomos teises į žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), UAB „E.“ sutinka su pateiktu pasiūlymu, šalys įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo mėn. 01 d. sudaryti nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, parduodamo daikto kaina yra 2300 000 Lt ( 3 t., 17-27 l.);

2008-10-10 susitarimas dėl preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pabaigos, kuriame užfiksuoti duomenys apie tai, kad UAB „E.“ atstovaujama likvidatorius A. A., ir UAB „A.“, atstovaujama direktoriaus pavaduotojo K. B., susitarė dėl 2008-04-04 preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo sąlygų: Šalys nustatė, kad UAB „A.“ patyrė 1 800 000 Lt nuostolį. UAB „E.“ sutinka, kad sumokėto avanso dydžiu atsako už patirtą nuostolį ir sutinka, kad sumokėtas 1800000 Lt avansas užskaitomas kaip bauda nuostolių padengimui (3 t., 28 l.);

2008-10-02 UAB „E.“ pranešimu UAB „A.“, jog 2008-04-08 preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis nebus vykdoma ir prašymu grąžinti avansą 1 800 000 Lt, kuris buvo sumokėtas 2008-04-08( 3 t., 29 l.);

2008-09-30 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas tarp UAB „E.“, K. B. įmonės, VšĮ „K.“ ir UAB „P.“ (3 t., 30 l.)

2009-05-01 VšĮ „K.“ vienintelio dalininko labdaros ir paramos fondo „T.“ sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas sprendimas perleisti UAB „A.“ 1829210 Lt reikalavimo teisę į BUAB „E.“ už 469 549 Lt( 3t., 31 l);

2008-09-29 neeilinio UAB „E.“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame užfiksuotas UAB „P.“ atstovaujamo S. B. ir Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „S.“ atstovaujamos A. A., sprendimas likviduoti UAB „E.“ ir likvidatorium paskirti A. A. (3t., 32 l.);

UAB „E.“ 2008-10-30 kreditorių susirinkimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad kreditoriai priėmė sprendimą paskelbti UAB „E.“ bankrutuojančia ir bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, bankroto administratoriumi paskirti UAB „D.“ (3 t., 37-38 l.);

UAB „E.“ 2009-01-09 kreditorių susirinkimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad patvirtinti UAB „E.“ kreditoriniai reikalavimai 1 951 630 Lt sumai, kreditorius VšĮ „K.“; pritarta R. V. pasiūlymui - patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą -30000 Lt bei pasiūlymui paskelbti „E.“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; pritarta R. V. pasiūlymui parduoti UAB „E.“ turimą nekilnojamąjį turtą: Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 3,7820 ha; Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 1,9474 ha; Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (3 t., 39-42 l.);

2009-03-09 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas Nr.MT-127 apie atliktą mokestinį tyrimą, kuriame nurodyta, kad UAB „E.“ 2008-11-11 iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius UAB „D.“ įgaliotas asmuo pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2008-01-01 iki 2008-11-11 mokestinį laikotarpį, kur deklaravo 645594 Lt nuostolio. Mokestinio tyrimo metu, nustatyta, kad bendrovė 2008-04-04 sudarė Preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartį su UAB „A.“. Pagal šią sutartį UAB „E.“ 2008-04-08 sumokėjo avansą banko pavedimu 1800 000 Lt UAB „A.“ ir deklaravo kaip sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną, tokiu būdu įmonė patyrė nuostolį. Nustatyta, kad bendrovė pažeidė 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 str. nuostatas ir nepagrįstai sumažino 2008 m. apmokestinamąjį pelną. Dėl šios priežasties 2009-03-09 pradedamas bendrovės mokestinis pelno mokesčio patikrinimas už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-11-11. Su pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) apie atliktą mokestinį tyrimą pasirašytinai ir įteikiant egzempliorių supažindintas bankroto administratoriaus įgaliotas atstovas R. V. (3 t., 45-46 l.);

UAB „E.“ 2009-07-24 kreditorių susirinkimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad patikslintas kreditorių sąrašas išbraukiant iš kreditorių sąrašo VšĮ „K.“ ir vietoje jos su 1.829.210 Lt finansiniu reikalavimu į sąrašą įtraukiant UAB „A.“ bei nutarta parduoti Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „1.“ už 220.000 Lt; Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduoti UAB „H.“ už 160.000 Lt; gautas lėšas panaudoti UAB „A.“ finansinio reikalavimo tenkinimui ir bankroto administravimo išlaidoms apmokėti (3t., 50-51 l.);

2009 m. rugpjūčio mėn. 05 d. Ne varžytinėse parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria „E.“ atstovaujama R. V., pardavė UAB „H.“ Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 160.000 Lt (3t, 56-58 l.);

2009 m. rugpjūčio mėn.5 d. Ne varžytinėse parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria „E.“ atstovaujama R. V. pardavė UAB „1.“ Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 220.000 Lt (3t., 61-62 l.);

2009 m. rugpjūčio mėn.18 d. Ne varžytinėse parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria „E.“ atstovaujama R. V. pardavė Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „S.“, Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 361.860 Lt (3t., 63-65 l.)

UAB „E.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios DNB Nord banke išrašas, kuriame yra duomenys apie tai, kad UAB „1.“ 2009-08-05 į šią sąskaitą pervedė 100.000 lt, kuriuos UAB „E.“ pervedė UAB „A.“ (3t., 72 l.);

UAB „E.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios DNB Nord banke išrašas, kuriame yra duomenys apie tai, kad UAB „H.“ 2009-08-18 į šią sąskaitą pervedė 40.000 lt; 2009-09-02 pervedė 30.000 lt.; 2009-09-11 pervedė 30.000 lt, kuriuos UAB „E.“ pervedė UAB „A.“ (3t, 72-73 l.);

UAB „E.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios DNB Nord banke išrašas, kuriame yra duomenys apie tai, kad UAB „H.“ 2009-09-18 į šią sąskaitą pervedė 26.000 lt, kuriuos UAB „E.“ pervedė UAB „A.“ (3t., 74 l.);

UAB „E.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios DNB Nord banke išrašas, kuriame yra duomenys apie tai, kad UAB „H.“ 2009-09-23 į šią sąskaitą pervedė 4.000 lt, kuriuos UAB „E.“ pervedė UAB „A.“ (3t., 75 l.);

UAB „E.“ sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB Ūkio banke išrašas, kuriame yra duomenys apie tai, kad UAB „H.“ 2009-08-28 į šią sąskaitą pervedė 30.000 lt, kuriuos UAB „E.“ pervedė UAB „A.“ (3t., 76 l.);

UAB „E.“ sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Snoras“ išrašas, kuriame yra duomenys apie tai, kad UAB „E.“ 2008-04-08 iš šios sąskaitos pervedė 1.800.000 lt į UAB „A.“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke(3t., 82 l.);

UAB „E.“ sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Snoras“ išrašas, kuriame yra duomenys apie tai, UAB „1.“ 2008-03-20 į šią sąskaitą pervedė 253.660 lt(3t., 84 l.);

UAB „E.“ sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Snoras“ išrašas, kuriame yra duomenys apie tai, UAB „1.“ 2008-03-03 į šią sąskaitą pervedė 100.000 lt(3t., 85 l.);

UAB „E.“ sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Snoras“ išrašas, kuriame yra duomenys apie tai, UAB „1.“ 2008-03-13 į šią sąskaitą pervedė 2.000.000 lt ( 3t., 85 l.);

2008-04-08 paskolos sutartis, pagal kurią UAB „E.“ įsipareigojo paskolinti UAB „P.“ 30 000 Lt. ( 3 t., 90 l.)

2008-04-08 konsultacinių paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią UAB „P.“ įsipareigojo teikti konsultacinio pobūdžio paslaugas UAB „E.“ ( 3 t., 91-93)

UAB „E.“ nuo 2008-01-01 iki 2008-11-11 laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuos pasirašė R. V.: Finansinės atskaitomybės teikimas, 2088-11-11 balansas, 2008-11-11 pelno (nuostolių) ataskaitą, 2008-11-11 Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita. UAB „E.“ Finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas, 2009-01-29 Metinė pelno mokesčio deklaracija (3t, 100-118 l.);

AB „Ūkio bankas" 2008-02-13 UAB „E.” sąskaitos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2008-02-13 paslaugų teikimo internetu sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog S. B. yra asmuo, kuris gali vykdyti operacijas pagal paslaugų teikimo internetu sutartį ( 3 t., 119-121 l.);

AB banko „Snoras" 2008-02-25 UAB „E.” sąskaitos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), papildomas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ypatingų banko sąskaitos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų dėl naudojimosi sąskaitų tvarkymo internetu sistema „bankas internetu“, UAB „E.“ prašymas prie 2008-02-25 papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog S. B. yra asmuo, kuris gali vykdyti operacijas pagal paslaugų teikimo internetu sutartį ( 3 t., 122-126 l.).

2008-02-04 UAB „E.“ apskaitos tvarkymo sutartis su UAB „V.“, kurią pasirašo A. M. ir R. V. (3 t., 127-128 l.).

Kiti 2011-01-27 iš Šiaulių miesto savivaldybės archyvo paimti UAB „E.“ dokumentai ( 2 t., 122 l): Segtuvas „F.1470 UAB „E.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, VMI, VSDFV ataskaitos ir kiti dokumentai 2008“ (148 lapai), Segtuvas „F.1470 UAB „E.“ sutartys 2008“ (18 lapų), Segtuvas „F.1470 UAB „E.“ juridiniai dokumentai, balansai“ (261 lapas) yra dėžėje Nr. 1.

UAB „E.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios DNB Nord banke išrašas (3 t., 135-137 l.).

UAB „E.“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), esančių AB Ūkio banke išrašai (3t., 139-151 l.);

UAB „E.“ sąskaitų Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB banke „Snoras“ išrašai (3t., 153-162 l.);

AB „DnB Nord“ banko pateikto prisijungimų prie UAB „E.“ sąskaitos sesijų sąrašas su IP adresais (3t., 167-168 l.);

AB banko „Snoras“ pateikto prisijungimų prie UAB „E.“ sąskaitos sesijų sąrašas su IP adresais (3t., 170-172 l.);

AB „Ūkio bankas“ pateikto prisijungimų prie UAB „E.“ sąskaitos sesijų sąrašas su IP adresais (3t., 174-175 l.);

Pagal 2011-09-22 reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti dokumentai (4 t., 58-61 l.):

2009-03-09 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie atliktą mokestinį tyrimą, kuriame nurodyta, kad UAB „E.“ 2008-11-11 iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius UAB „D.“ įgaliotas asmuo pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2008-01-01 iki 2008-11-11 mokestinį laikotarpį, kur deklaravo 645594 Lt nuostolio. Mokestinio tyrimo metu, nustatyta, kad bendrovė 2008-04-04 sudarė Preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartį su UAB „A.“. Pagal šią sutartį UAB „E.“ 2008-04-08 sumokėjo avansą banko pavedimu 1800 000 Lt UAB „A.“ ir deklaravo kaip sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną, tokiu būdu įmonė patyrė nuostolį. Nustatyta, kad bendrovė pažeidė 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 str. nuostatas ir nepagrįstai sumažino 2008 m. apmokestinamąjį pelną. Dėl šios priežasties 2009-03-09 pradedamas bendrovės mokestinis pelno mokesčio patikrinimas už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-11-11. Su pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) apie atliktą mokestinį tyrimą pasirašytinai ir įteikiant egzempliorių supažindintas bankroto administratoriaus įgaliotas atstovas R. V. (4t. b.l.160,161);

2009-03-09 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pavedimas tikrinti Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „E.“, kuriame yra duomenys apie tai, kad bankroto administratoriaus įgaliotas atstovas R. V. 2009-03-09 pasirašytinai buvo supažindintas su Pavedimu tikrinti Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-05-04 - su pavedimu pratęsti patikrinimą nuo 2009-05-04 iki 2009-05-15, 2009-05-08 - su pavedimu sustabdyti patikrinimą nuo 2009-05-08, 2009-08-31 - su pavedimu pratęsti patikrinimą nuo 2009- 08-31 iki 2009-09-14 (4t., 67-71 l.);

2009-09-14 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais. Patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „E.“ 2008-11-11 iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius UAB „D.“ įgaliotas asmuo pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2008-01-01 iki 2008-11-11 mokestinį laikotarpį, kur deklaravo 645594 Lt nuostolio. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė 2008-04-04 sudarė Preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „A.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) (2 priedas). Sutartyje numatyta, kad UAB „A.“ siūlo UAB „E.“ ateityje pirkti (t.y. sudaryti kitą – pagrindinę - nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį) UAB „A.“ nuosavybės teise priklausančių pastatų kompleksą ir nuomos teises į žemės sklypus, adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį UAB „E.“ pasiūlymą priima ir sutinka su pateiktu pasiūlymu pirkti nurodytą nekilnojamąjį turtą bei nuomos teises į sklypus. Šalys įsipareigoja šioje sutartyje aptariamo nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2009-03-01. Parduodamo objekto kaina yra 2 300 000 Lt. Per 10 darbo dienų nuo šios Sutarties pasirašymo dienos UAB „E.“ turi sumokėti UAB „A.“ 1 800 000 Lt avansą kuris bus įskaitytas į perkamo turto kainą. Sutartyje buvo numatytos sankcijos dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo - UAB „E.“ atsisakys sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „A.“ turi teisę reikalauti atlyginti patirtas išlaidas su šios sutarties vykdymu. Taip pat sutartyje buvo numatyta, kad šalys privalo vykdyti šią sutartį tinkamai ir sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Vykdydamos šią sutartį šalys privalo bendradarbiauti. Šalys turi teisę keisti šios sutarties sąlygas, šią sutartį pratęsti ar ją nutraukti tik raštišku abiejų šalių susitarimu.

Mokestinio patikrinimo metu 2009-03-16 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreiptasi į Vilniaus AVMI dėl informacijos suteikimo apie UAB „E.“ sandorius su UAB „A.“. Vilniaus AVMI 2009-03-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad UAB „A.“ įgaliotas asmuo K. B. paaiškino, kad avansas nebuvo grąžintas, kadangi 2008-10-10 buvo pasirašytas susitarimas dėl preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pabaigos. Susitarime nurodyta, kad UAB „E.“ negali ir negalės įvykdyti įsipareigojimų pagal 2008-04-04 preliminarios nekilnojamojo daikto prikimo-pardavimo sutartį, todėl abi šalys susitarė dėl minėtos sutarties sąlygų nutraukimo. Šalys nustatė, kad UAB „A.“ patyrė nuostolį ir sumokėtas 1 800 000 Lt avansas užskaitomas, kaip bauda nuostolių padengimui (3 priedas).

Susitarime dėl sutarties pabaigos nurodyta, kad UAB „A.“ patyrė 1 800 000 Lt nuostolį, kas sudaro 78 proc. viso nekilnojamojo turto vertės. Kokius nuostolius konkrečiai patyrė bendrovė nėra nurodyta. Aukščiau minėtos sutartys įprastinėmis verslo sąlygomis negalėjo būti sudarytos, nes nebuvo ekonomiškai naudingos ir nepaaiškinamos įprastine verslo logika.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad šių įmonių vardu veikė susiję asmenys, t.y K. B., kuris buvo UAB „A.” kontroliuojantis asmuo, UAB „E.“ kontroliuojantis asmuo buvo UAB „B.”, kurios kontroliuojantis asmuo buvo K. B. IĮ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)). K. B. skirtingais laikotarpiais pasirašinėjo UAB „E.“ deklaracijas ir balansus kaip akcininkų įgaliotas asmuo. Susitarimą dėl preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pabaigos K. B. pasirašė kaip UAB „A.“ direktorės pavaduotojas (Sodros duomenimis dirba nuo 2002-03-04).

Pagal šią sutartį UAB „E.“ 2008-04-08 sumokėjo avansą banko pavedimu 1 800 000 Lt UAB „A.“ (4 priedas) ir šią sumą deklaravo metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2008-01-01 iki 2008-11-11 mokestinį laikotarpį, kaip sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną.

Nustatyta, kad bendrovė pažeidė 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 str. ir 31 str. 3 p. nuostatas ir nepagrįstai sumažino 2008 m. apmokestinamąjį pelną. Remiantis šių straipsnių nuostatomis, leidžiamais atskaitymais laikomos visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, o netesybos, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, negali būti atimamos iš pajamų, t. y. turi būti priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams. Tokiu būdu bendrovė nepagrįstai įtraukė 1 800 000,00 Lt netesybas į leidžiamus atskaitymus ir Pelno (nuostolių) ataskaitos II. dalyje (Pardavimo savikaina) deklaravo 2 979 129,00 t.y. 1 800 000,00 Lt daugiau. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2008-01-01 iki 2008-11-11 mokestinį laikotarpį vietoj -645594 Lt (nuostolio), turėjo būti deklaruota 1 154 406 Lt pelno ir apskaičiuota 15 proc. pelno mokesčio t. y. 173 161,00 Lt. Iš viso mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuota: - pelno mokesčio 173 161,00 Lt. (4t., 90-109 l.);

2009-10-30 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas, kuriuo patvirtintas 2009-09-14 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas patikrinus UAB „E.“ (4 t., 65-66 l.);

2009-09-28 VĮ Registrų centro Šiaulių filialo raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra duomenys apie tai, kad vykdant 2009-09-24 kreditorių susirinkimo sprendimą ir vadovaujantis įmonių bankroto įstatymo 32 str., pasibaigusi dėl bankroto UAB „E.“ 2009-09-28 išregistruota iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro (4 t., 114 l.);

2009-06-16 Šiaulių apskrities VMI išvada dėl mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) ( 4 t., 116 l.)

2009-06-15 UAB „E.“ prašymas grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) 94 t., 117 l.)

2009-06-15 UAB „E.“ paaiškinamasis raštas ( 4 t., 119 l.)

2008-11-15 UAB „D.“ pranešimas valstybinei mokesčių inspekcijai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „E.“ (4 t., 130 l.)

2012-09-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti dokumentai (5 t., 39-40 l.): Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-12-19 raštas dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo, kuriuo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcija informavo UAB „D.“ apie tai, kad UAB „E.“ skola valstybės biudžetui yra 122,34 Lt. (5t., 47 l.); Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-07-02 raštas dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo, kuriuo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcija informavo UAB „D.“ apie tai, kad UAB „E.“ valstybės biudžetui neskolinga (5t., 52 l.);

2012-04-11 kratos, atliktos K. B. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) patalpose, iš K. B. elektroninio asmeninio pašto, kuriuo adresas (duomenys neskelbtini) atspausdinti dokumentai (8 t, 13-23 l.)

2012-04-11 kratos, atliktos R. V. darbo vietoje UAB „V.“ nuomojamose patalpose, protokolu paimti UAB „E.“ dokumentų kopijos ir UAB „E.“ spaudas (8 t., 48 l.). UAB „E.“ dokumentų kopijos 1 segtuvas (143 lapai) ir UAB „E.“ antspaudas yra dėžėje Nr. 1.

2012-04-11 kratos, atliktos A. A. darbo vietoje UAB „L.“ patalpose, protokolu paimtas kompaktinis diskas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nukopijuoti elektroniniai laiškai iš A. A. darbo kompiuterio (8 t., 77-78 l., kompaktinis diskas yra Voke Nr. 1, kuris yra dėžėje Nr.1);

2013-06-28 kompaktinio disko Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti duomenys apie tai, kad aplanke pavadinimu „Darbai“ yra 1779 elektroniniai susirašinėjimo laiškai. Apžiūrėjus susirašinėjimo laiškus su adresatais S. B. „(duomenys neskelbtini)“, R. B. „(duomenys neskelbtini)“, R. V. (duomenys neskelbtini), K. B. „(duomenys neskelbtini)“ atspausdinti du laiškai su priedais, atsiųsti iš adresato R. V. (duomenys neskelbtini): 1) 2009-03-12 11:20:11 el. laiškas pavadinimu „Pranešimas ir atsakymas“, siųstas adresatams: S. B., A. A.. Laiško priedai: 2008-10-02 UAB „E.“ likvidatoriaus A. A. pranešimas uždarajai akcinei bendrovei „A.“ apie tai, kad UAB „E.“ likviduojama ir nebesudarys pirkimo – pardavimo sutarties su UAB „A.“ bei prašoma gražinti pagal 2008-04-08 preliminariąją nekilnojamojo daikto sutartį sumokėtą avansą 1.800.000 Lt.; 2008-10-09 UAB „A.“ direktorės R. B. atsakymas dėl avansinio mokėjimo UAB „E.“ likvidatoriui apie tai, kad Preliminarioji Nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartis sudaryta 2008 m. balandžio 04 d. neįvykdyta dėl pirkėjo (UAB „E.“) kaltės. Todėl pardavėjas (UAB „E.“) įgyja teisę į lėšas parvestas avansu pagal šią sutartį kaip kompensaciją už- patirtas išlaidas ir negautas pajamas. Atspausdinta Priedas Nr.1 (3 lapai); 2) 2009-09-09 10:28:51 el. laiškas pavadinimu „E. parduoda sklypą (duomenys neskelbtini)„siųstas adresatui A. A. ir papildomiems adresatams K. B., S. B., Š. P.. Laiško tekstas: „Sveiki, E. parduoda sklypą (duomenys neskelbtini). Siunčiu sutartį ir aktą. Peržiūrėkitą, gal bus pastabų (data, vadovas ir pan, ypač kur pažymėta geltonai) Sigitui prašymas: gal gali atsiųsti H. vekselį Word Formate. Turiu tik popierinį variantą“. Laiško priedai: 2009-08-18 ne varžytinėse parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ruošinys bei sutarties priedo 2009-08-18 Turto priėmimo-perdavimo akto ruošinys. Atspausdinta Priedas Nr.2 (4 lapai). ( 8 t., 79-87)

2012-04-11 kratos, atliktos D. S. darbo vietoje UAB „L.“ nuomojamose patalpose, protokolu paimtas nešiojamas kompiuteris HP Pavilion (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir UAB Flash laikmena Kongston Data traveler 1 Gb, (duomenys neskelbtini) (8t., 92-93 l.);

2012-04-12 nešiojamojo kompiuterio HP Pavilion (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas, kompiuteryje HP Pavilion (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rasti dokumentai nukopijuoti į kompaktinį diską Verbatim DVD+R Nr. (duomenys neskelbtini) (8t., 98-99 l., kompaktinis diskas yra Voke Nr. 3, kuris yra dėžėje Nr.1).

Kompaktinis diskas Verbatim DVD+R Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas 2012-10-02 apžiūros protokolu, kuriame nustatyta, jog naudojant programinę įrangą Windows XP Profesional buvo apžiūrėtas kompaktinio disko turinys: Aplanke pavadinimu „E.“ yra: aplankas „2008-12-15“, kuriame yra aplankas „Statistika“. Aplanke „statistika“ yra Microsoft Office Excel 97-2003 Worksheet (.xls) formato failai, kuriuose apžiūrėti dokumentų ruošiniai, susiję su UAB „E.“. Apžiūrint aplanke pavadinimu „statistika“ esančius duomenis buvo atspausdinti (priedas Nr.1, viso 9 lapai); aplanke „2008-12-15“, yra Adobe Acrobat Document (.pdf) ir Microsoft Office Word 97 formato failai, kuriuose apžiūrėti UAB „D.“ dokumentų ruošiniai susiję su UAB „E.“. Apžiūrint aplanke pavadinimu „E.“ esančius duomenis buvo atspausdinti (priedas Nr.2, viso 22 lapų); aplankas „e.“, kuriame yra: aplankas „JAR“, kuriame yra aplankas „bankrutuojantis“. Aplanke „bankrutuojantis“ yra Microsoft Office Word 97 formato failai, kuriuose apžiūrėti UAB „E.“ prašymų JAR užpildytos formos. Apžiūrint aplanke pavadinimu „bankrutuojantis“ esančius duomenis buvo atspausdinti (priedas Nr.3, viso 7 lapai); aplankas „išrašai“. Aplanke „išrašai“ yra Adobe Acrobat Document (.pdf)formato failai, kuriuose apžiūrėti UAB „E.“ banko sąskaitos išrašai. Apžiūrint aplanke pavadinimu „išrašai“ esančius duomenis buvo atspausdinti (priedas Nr.4, viso 2 lapai); aplankas „sutartys“. Aplanke „sutartys“ yra Microsoft Office Word 97 formato failai, kuriuose apžiūrėti duomenys - UAB „E.“ sutarčių ruošiniai. Apžiūrint aplanke pavadinimu „sutartys“ esančius duomenis buvo atspausdinti (priedas Nr.5, viso 18 lapai); aplankas „bankrotas“, kuriame yra aplankas „raštai“, kuriame yra aplankas „bankrotas“ Aplanke „bankrotas“ yra Microsoft Office Word 97 formato failas, kuriame apžiūrėti duomenys - UAB „E.“ prašymų, pranešimų VMI, Sodrai, kreditoriams apie bankrotą, ruošiniai. Apžiūrint aplanke pavadinimu „bankrotas“ esančius duomenis buvo atspausdinti (priedas Nr.6, viso 6 lapai); aplankas „įgaliojimai“, kuriame yra Microsoft Office Word 97 formato failas, kuriame apžiūrėti duomenys - UAB „D.“ įgaliojimo bankroto administratoriui R. V. ruošinys. Apžiūrint aplanke pavadinimu „įgaliojimai“ esančius duomenis buvo atspausdinti (priedas Nr.7, viso 1 lapas); aplankas „susirinkimai“, kuriame yra Adobe Acrobat Document (.pdf)formato ir Microsoft Office Word 97 formato failai, kuriame apžiūrėti duomenys - UAB „E.“ kreditorių susirinkimų protokolų, pranešimų ruošiniai ir skenuota kopija, UAB „D.“ dokumentų, susijusių su UAB „E.“ ruopšiniai. Apžiūrint aplanke pavadinimu „bankrotas“ esančius duomenis buvo atspausdinti (priedas Nr.8, viso 20 lapų); aplankas „vekseliai“. Aplanke „vekseliai“ yra Microsoft Office Word 97 formato failas, kuriame apžiūrėti duomenys - UAB „E.“ vekselio ruošinys. Apžiūrint aplanke pavadinimu „vekseliai“ esančius duomenis buvo atspausdinti (priedas Nr.9, viso 1 lapas); aplanke „e.“ yra Microsoft Office Word 97 formato failai, kuriuose apžiūrėti UAB „E.“ dokumentų (įstatų, akcijų pirkimo sutarčių, JAR duomenų , akcininkų susirinkimų protokolų, paskolos sutarčių, pranešimų) ruošiniai. Apžiūrint aplanke pavadinimu „E.“ esančius duomenis buvo atspausdinti (priedas Nr.10, viso 33 lapų) (8t, 98-124 l.).

2012-04-12 UAB Flash laikmenos Kongston Data traveler 1 Gb, (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas, rasti dokumentai nukopijuoti į kompaktinį diską Verbatim DVD+R Nr. (duomenys neskelbtini) (8 t., 125-140 l., kompaktinis diskas yra Voke Nr. 2, kuris yra dėžėje Nr.1).

Kompaktinis diskas Verbatim DVD+R Nr.MAP687PA16225679 apžiūrėtas 2012-10-01 apžiūros protokolu, kuriame nustatyta, jog naudojant programinę įrangą Windows XP Profesional buvo apžiūrėtas kompaktinio disko turinys: Aplanke pavadinimu „Mano daryti“ yra aplankas „D.“. Aplanke „d.“ yra Adobe Acrobat Document (.pdf) ir Microsoft Office Word 97 formato failai, kuriuose apžiūrėti dokumentų ruošiniai ir skenuotos kopijos, susiję su VšĮ „K.“ (VšĮ T.) Apžiūrint aplanke pavadinimu „D.“ esančius duomenis buvo atspausdinti (priedas Nr.1, viso 15 lapų); Aplanke pavadinimu „E.“ yra: aplankas „2008-12-15“, kuriame yra aplankas „Statistika“. Aplanke „statistika“ yra Microsoft Office Excel 97-2003 Worksheet (.xls) formato failai, kuriuose apžiūrėti dokumentų ruošiniai, susiję su UAB „E.“. Apžiūrint aplanke pavadinimu „statistika“ esančius duomenis buvo atspausdinti (priedas Nr.2, viso 9 lapai); aplanke „2008-12-15“, yra Adobe Acrobat Document (.pdf) ir Microsoft Office Word 97 formato failai, kuriuose apžiūrėti UAB „D.“ dokumentų ruošiniai susiję su UAB „E.“, UA. Apžiūrint aplanke pavadinimu „E.“ esančius duomenis buvo atspausdinti (priedas Nr.3, viso 21 lapų); aplankas „e.“, kuriame yra: aplankas „išrašai“. Aplanke „išrašai“ yra Adobe Acrobat Document (.pdf)formato failai, kuriuose apžiūrėti UAB „E.“ banko sąskaitos išrašai. Apžiūrint aplanke pavadinimu „išrašai“ esančius duomenis buvo atspausdinti (priedas Nr.4, viso 3 lapai); aplankas „sutartys“. Aplanke „sutartys“ yra Microsoft Office Word 97 formato failai, kuriuose apžiūrėti duomenys - UAB „E.“ sutarčių ruošiniai. Apžiūrint aplanke pavadinimu „sutartys“ esančius duomenis buvo atspausdinti (priedas Nr.5, viso 19 lapai); aplankas „vekseliai“. Aplanke „vekseliai“ yra Microsoft Office Word 97 formato failas, kuriamee apžiūrėti duomenys - UAB „E.“ vekselio ruošinys. Apžiūrint aplanke pavadinimu „vekseliai“ esančius duomenis buvo atspausdinti (priedas Nr.6, viso 2 lapai); aplanke „e.“ yra Microsoft Office Word 97 formato failai, kuriuose apžiūrėti UAB „E.“ dokumentų (įstatų, akcijų pirkimo sutarčių, JAR duomenų , akcininkų susirinkimų protokolų, paskolos sutarčių, pranešimų) ruošiniai. Apžiūrint aplanke pavadinimu „E.“ esančius duomenis buvo atspausdinti (priedas Nr.7, viso 30 lapų) (9 t., 143-160 l., 10 t., 1-84 l.)

VĮ „Registrų centras“ dokumentai: 2009-09-24 UAB „E.“ bankroto administratoriaus įgalioto atstovo R. V. pateiktu prašymas išregistruoti UAB „E.“ iš juridinių asmenų registro (10 t., 125 l.), 2013-04-11 VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašas su istorija, kuriame yra duomenys apie tai, kad A. A. nuo 2006-07-31 yra Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „S.“ vadovu ( 10 t., 132-137 l.), 2006-07-18 Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „S.“ narių susirinkimo protokolas, kuriame nurodyta, jog Bendrovės narių pajų verčių suma – 18031 Lt, iš jų A. A. pajaus vertė – 3000 Lt, UAB „A.“, kurią atstovauja direktorius pavaduotojas K. B., pajaus vertė – 9633 Lt. Susirinkimo metu nutarta bendrovės vadovu paskirti A. A. ( 10 t., 143-144 l.).

Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovė „S.“ pateikti dokumentai pagal 2013-04-15 reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose yra duomenys apie tai, kad Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovė „S.“ pagrindiniai nariai nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 buvo UAB „A.“ ir K. B. (11 t., 5 -24 l.).

2013-04-11 VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašas su istorija, kuriame yra duomenys apie tai, kad UAB „V.“ vienintelis akcininkas nuo 2003-06-26 iki 2009-10-29 buvo K. B., direktorius nuo 2002-03-05 R. V. (11 t., 25-75 l.).

2013-04-12 VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašas su istorija, 1997-07-18 Labdaros ir paramos fondo „T.“ įstatais; 2002-04-19 Labdaros ir paramos fondo „T.“ sprendimu, 2006-04-07 Labdaros ir paramos fondo „T.“ vienintelio dalininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-04-30 Labdaros ir paramos fondo „T.“ valdybos protokolu Nr.08/04/30 valdybos protokolu, kuriuose yra duomenys apie tai, kad vienintelis Labdaros ir paramos fondo „T.“ dalininkas ir steigėjas yra UAB „V.“, atstovaujama direktoriaus R. V.; laikotarpiu nuo 2004-06-21 iki 2011-04-01 Labdaros ir paramos fondo „T.“ valdybos pirmininkas buvo K. B., narys R. V. (11 t., 76-110 l.).

VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašas su istorija, 1999-07-20 Viešosios įstaigos steigimo aktu, kuriame yra duomenys apie tai, kad Viešąją įstaigą „T.“ įsteigė K. B. atstovaujamas Labdaros paramos fondas „T.“. 2006-01-06 viešosios įstaigos „T.“ Vienintelio dalininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-05 viešosios įstaigos „T.“ vienintelio dalininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-01 viešosios įtaigos „T.“ vienintelio dalininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini); 2009-09-11 viešosios įstaigos „K.“ (ankstesnis pavadinimas „T.“) savininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose yra duomenys apie tai, kad viešosios įstaigos „K.“ (iki 2008-04-18 pavadinimas buvo „T.“) steigėjas ir vienintelis dalininkas yra Labdaros ir paramos fondas „T.“ (11t., 126-175 l.).

Pagal 2013-04-15 reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „D.“ pateikti dokumentai:

2007-02-26 akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kuria A. A. pardavė, o Viešoji įstaiga „T.” nupirko 51 UAB „D.“ akciją; 2007-02-27 darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. V. priimamas dirbti UAB „D.“ direktoriaus pavaduotoju; 2009-01-07 akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kuria Viešoji įstaiga „K.“ (ankstesnis pavadinimas „T.“) pardavė, o Labdaros ir paramos fondas „T.“ nupirko 51 UAB „D.“ akciją; UAB „D.“ akcininkų sąrašas, kuriame yra duomenys apie tai, kad nuo 2007-02-27 iki 2009-01-07 51 UAB „D.“ akciją turėjo Viešoji įstaiga „T.“, nuo 2009-01-07 iki 2011-05-16 51 UAB „D.“ akciją turėjo Labdaros ir paramos fondas „T.“ (12 t., 49-76 l.).

2013-04-12 VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašas su istorija apie UAB „A.“: 2005-11-17 UAB „A.“ įstatai, kuriose nurodyta, jog bendrovės įstatinis kapitalas lygus 520 000 Lt, kuris padalintas į 520 paprastųjų vardinių akcijų. (12 t., 112-119 l.), 2010-02-26 pranešimas, jog Asociacijai „J. “, atstovaujamos direktorės R. B., priklauso 519 UAB „A.“ akcijų, K. B. priklauso 1 akcija ( 12 t., 121 l.).

2013-06-25 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas su UAB „A.“ pateiktais dokumentais: 2002-04-25 akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kuria K. B. įsigijo 520 UAB „A.“ akcijų; 2009-10-22 įnašo priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo K. B. perdavė Asociacijai „J.“ 519 UAB „A.“ paprastųjų vardinių akcijų; 2002-03-04 K. B. darbo sutartis, pagal kurią jis priimamas dirbti UAB „A.“ direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2010-03-01 skiriamas UAB „A.“ direktoriumi (12 t., 129-136 l.).

2013-04-12 VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašas su istorija: Asociacija „J.“ įstatais, Asociacija „J.“ 2009-09-07 steigiamojo susirinkimo protokolu ir 2009-09-07 Asociacijos „J.“ steigimo sutartimi, kurioje yra duomenys apie tai, kad Asociacija „J.“ steigėjai yra K. B., R. B., A. J. Butkutė (12t., 137-158 l.).

2012-09-12 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas su R. R. pateiktais: UAB „1.“ banko sąskaitos išrašais, kuriuose yra duomenys apie tai, kad UAB „1.“ 2009-10-01 pervedė 60 000 Lt į UAB „A.“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) , esančią AB Ūkio banke, 2009-08-05 pervedė 100 000 Lt į UAB „E.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke; UAB „H.“ banko sąskaitos išrašais, kuriuose yra duomenys apie tai, kad UAB „H.“ 2009-08-17 pervedė 40 000 Lt, 2009-09-02 pervedė 30 000 Lt, 2009-09-11 pervedė 30 000 Lt, 2009-09-18 pervedė 26 000 Lt, 2009-09-23 pervedė 4 000 lt, į UAB „E.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke; 2009-08-28 pervedė 30 000 Lt į UAB „E.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke (13t. 15-24 l.).

2013-04-16 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas su R. R. pateiktais: 2009-08-05 UAB „1.“ paprastuoju vekseliu, kuriuos bendrovė įsipareigojo sumokėti UAB „E.“ 120 000 litų; 2009-09-28 UAB „A.“ raštu, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei „1.“, nurodė visus mokėjimus pagal 2009-08-05 UAB „1.“ paprastąjį vekselį atlikti į UAB „A.“ banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke; 2009-10-16 mokėjimo nurodymu, kuriame yra duomenys apie tai, kad 2009-10-16 UAB „12 group“ pervedė 60 000 Lt į UAB „A.“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) , esančią AB Ūkio banke (13t., 33-36 l.).

Tokiu būdu, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, o būtent ir liudytojų parodymus, ir rašytinius bylos dokumentus matyti tokia bylos įvykių seka: 2007 m. S. B. pasiūlo K. B. verslo planą. S. B. buvo žinoma, jog viena bankrutuojanti įmonė turi nemažai žemės sklypų ir reikalavimai priklauso bankams, o nupirkus tuos reikalavimus galima būtų įsigyti tą turtą ir po to tą turtą parduoti brangiau. K. B. sutinka su tokiu pasiūlymu. Nusprendžiama įsigyti reikalavimo teises į nekilnojamąjį turtą ir jį realizavus pasidalinti pelną. Tai nusprendžiama padaryti per UAB „E.“. ŽŪB „S.“ nusipirko dalį UAB „E.“ akcijų, UAB „P.“ taip pat nusipirko dalį UAB „E.“ akcijų. UAB „E.“ direktore buvo paskirta D. S. bendramokslė A. M.. UAB „E.“ iš VšĮ „T.“ nusipirko žemės sklypus, kurių dalį pardavė. 2008-04-04 tarp UAB „A.“ ir UAB „E.“ sudaroma preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „E.“ perveda avansu 1 800 000 Lt bendrovei „A.“. 2008 m. spalio mėn. 10 d. tarp UAB „E.“ ir UAB „A.“ sudaromas susitarimas dėl sutarties pabaigos ir 1 800 000 Lt avansas užskaitomas kaip netesybos. Tuomet pradedama UAB „E.“ bankroto procedūra, bankroto administratoriumi paskiriamas UAB „D.“. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo R. V. įtraukia į UAB „E.“ pelno mokesčio deklaraciją 1 800 000 Lt baudą, kaip sąnaudas mažinančią sumą. Valstybinė mokesčių inspekcijoje (VMI) pradedamas patikrinimas. Nesulaukus patikrinimo pabaigos, UAB „E.“ išregistruojama.

Nors, kaip jau minėta, kaltinamieji K. B., S. B., R. V. neprisipažino dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, jų kaltę (K. B. padarius LR BK 24 str. 4 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d.; S. B. padarius LR BK 24 str. 4 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d.; R. V. padarius LR BK 182 str. 2 d., 228 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas) patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti bylos duomenys.

Kaip matyti iš UAB „E.“ direktorės A. M. parodymų, būtent su K. B. ir S. B. vyko pokalbis dėl jos priėmimo į UAB „E.“ direktorės pareigas, o vėliau, priimta į darbą, ji bendravo tik su S. B.. Ji atidarė banko sąskaitą Ūkio banke, sutartį ir visus kitus dokumentus atnešė S. B., pati sąskaitos nevaldė. Liudytoja parodė, kad S. B. ar D. S. jai pasakė, jog reikės pasirašyti žemės sklypų iš VšĮ „T.“ pirkimo - pardavimo sutartį ir vekselius, nes, kaip paaiškino S. B., įmonėje nebuvo pinigų. Visus finansinius ir su UAB “E.” veikla susijusius klausimus sprendė akcininkai, t. y. K. B. ir S. B., ji, kaip direktorė, vykdė jų nurodymus. Praėjus savaitei po sandorio pasirašymo su VšĮ „T.“, jai paskambino S. B., pranešė, kad atsirado keturių žemės sklypų pirkėjas, todėl reikės pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartis buvo pasirašyta dalyvaujant S. B. ir UAB „1.“ atstovei R. R.. Sklypai buvo parduoti už didesnę kainą nei įsigyti. Dėl preliminarios sutarties tarp UAB „E.“ ir UAB „A.“ A. M. parodė, kad neatsimena jos pasirašymo aplinkybių, niekada nėra mačiusi antros sutarties šalies, tai yra R. B., tad galbūt sutartį jai davė pasirašyti S. B. prieš jai išeinant iš darbo. 2008 m. balandžio mėnesį ji pranešė D. S., kad nori išeiti iš darbo UAB „E.“, o po kelių savaičių D. S. jai pasakė, kad UAB „E.“ bankrutuos, todėl pamainos neieškos. 2008 m. rugpjūčio mėnesį buvo nutarta ją atleisti iš darbo ir S. B. jai atvežė pasirašyti UAB „E.“ dokumentus, ji juos paskubomis automobilyje pasirašė. Galimai tarp šių dokumentų buvo ir 2008-04-04 preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi, iš liudytojos A. M. parodymų matyti, kad faktiškai UAB „E.“ veiklą kontroliavo K. B. ir S. B., savarankiškų sprendimų, kaip direktorė, A. M. nepriiminėjo, pasitikėdama vykdė S. B. nurodymus, pasirašinėjo jo duodamus dokumentus. UAB „E.“ banko sąskaitą taip pat valdė S. B., būtent jis turėjo galimybę atlikti sąskaitos finansines operacijas, disponuoti ten esančiomis lėšomis.

Iš liudytojos R. R. parodymų matyti, kad su S. B. dėl byloje minimų žemės sklypų pirkimo sąlygas šalys derino dar 2007 metais (maždaug prieš metus iki sutarties pasirašymo). Tokiu būdu, prieš perkant UAB „E.“ akcijas, K. B. ir S. B. žinojo apie tai, kam bus parduoti žemės sklypai, kuriuos įsigijo K. B. kontroliuojama VšĮ „T.“. A. M. parodė, jog visi jos padaryti darbai, kaip bendrovės direktorės, - tai pasirašytos kelios sutarys ir įdėtas skelbimas į internetą. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad tokios direktorės įmonėje paskyrimas buvo padarytas tikslu neparodyti tikrųjų asmenų, kurie priima sprendimus ir valdo įmonę.

Dėl sandorio tarp UAB „A.“ ir UAB „E.“. K. B. ir S. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kadangi pavyko sėkmingai perparduoti sklypus, buvo nuspręsta toliau vystyti prekybos nekilnojamuoju turtu veiklą. K. B. pasiūlė parduoti UAB „A.“ nuosavybės teise priklausančius pastatus (duomenys neskelbtini). Nors K. B. ir S. B. tvirtina, jog sandoris vėliau neįvyko dėl visuotinės 2008 m. ekonomikos krizės, tai yra staigaus nekilnojamojo turto vertės sumažėjimo, visigi tokia kaltinamųjų versija vertintina kaip gynybinė, nes byloje nustatytos aplinkybės rodo priešingai. Visų pirma, iš bylos aplinkybių matyti, jog K. B. ir S. B. slėpė šios sutarties pasirašymo faktą. A. M. (šiuo atveju reikšmingi liudytojos parodymai visumoje, t. y. ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu duoti bei perskaityti teisiamajame posėdyje) parodė, jog jai nebuvo žinoma apie sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį tarp UAB „E.“ ir UAB „A.“. Šitą sutartį galbūt kartu su kitais dokumentais jai davė pasirašyti S. B.. Atkreiptinas dėmesys ir į dokumentų pasirašymo vietą ir laiką. Tai buvo daroma skubiai, automobilyje. A. M. iš esmės netikrino, ką ir kur ji pasirašinėja. Akivaizdu, kad jeigu buvo ruošiamasi vykdyti įprastą komercinę veiklą, vystyti įvairius nekilnojamojo turto projektus UAB „E.“ vardu, apie tai turėjo žinoti, būti informuota ir įmonės direktorė, t. y. A. M.. Tuo tarpu byloje pasitvirtino priešingos aplinkybės.

Iš liudytojos A. M. parodymų taip pat nustatyta, jog 2008 m. balandžio mėnesio pabaigoje, prieš jai prasidedant egzaminų sesijai, ji pasakė D. S., kad nori išeiti iš darbo ir paprašė, kad jis apie tai informuotų jos darbdavius S. B. ir K. B.. Po kelių dienų D. S. jai pasakė, kad jai pamainos nebeieškos, nes UAB „E.“ bankrutuos. Kadangi ji įmonėje jau dirbti neketino, tai ir nesidomėjo kodėl įmonė bankrutuos. Kaip matyti iš bylos duomenų, po R. R. pinigų pervedimo bendrovei „E.“, 2008-03-06 UAB „E.“ banko pavedimu sumoka K. B. IĮ 35 000 Lt avansą. Paaiškinime, pateiktame VMI, K. B. paaiškina, jog kartu su „E.“ planavo įsigyti žemės sklypą. Sklypo pirkimui buvo gautas avansas, bet dėl susidariusios padėties projekto atsisakyta. Kadangi pinigų grąžinti negalėjo, buvo susitarta skolą perduoti VšĮ „K.“. 2008-09-30 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu ši skola buvo panaikinta. 2008-04-08 UAB „E.“ sumoka avansą UAB „A.“ 1 800 000 Lt. 2008-04-08 UAB „E.“ sudaro paskolos sutartį su S. B. kontroliuojama UAB „P.“ pagal kurią banko pavedimu sumoka 30 000 Lt. 2008-04-08 UAB „E.“ sudaro konsultacinių paslaugų teikimo sutartį su S. B. kontroliuojama UAB „P.“, pagal kurią pervesta 35 000 Lt. Taip pat atkreiptinas dėmesys į viso sandorio sumą ir avanso dydžio santykį. UAB „A.“ yra pervedama 1 800 000 Lt iš 2 300 000 Lt sandorio sumos ir daugiau nėra atliekama jokių veiksmų. Tai beveik visos pirkimo-pardavimo kainos avanso forma sumokėjimas preliminariosios sutarties pagrindu, kai pagrindinės sutarties sudarymo terminas numatytas tik beveik už vienerių metų. Būtent šie veiksmai įrodo kaltinamųjų K. B., S. B. tikslą nevykdyti šios sutarties ir pačios 2008-04-04 preliminarios sutarties suklastojimo faktą. Nusikalstamas sumanymas buvo įvykdytas. 2008-10-10 K. B., kuris buvo UAB „A.“ vienintelis akcininkas ir direktoriaus pavaduotojas, bei UAB „E.“ likvidatoriui A. A. sudarius susitarimą dėl 2008-04-04 preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties pabaigos, pagal kurį 1 800 000 Lt dydžio avansas buvo užskaitytas kaip bauda.

Byloje K. B., S. B. buvo kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje, suklastotos preliminariosios sutarties tarp UAB “A.” ir UAB “E.” pagrindu, suorganizavo didelės vertės UAB “E.” turto – 1 800 000 Lt iššvaistymą, UAB “A.” naudai. A. A. taip pat buvo pareikštas kaltinimas iššvaisčius UAB “E.” priklausantį – 1 800 000 Lt turtą.

Konkrečiau, K. B. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas jo ir S. B. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iš jo paties, S. B. ir A. A., 2008 metų sausio-spalio mėnesių laikotarpiu, Vilniaus ir Šiaulių miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas pagal išankstinį sukurtą nusikalstamos veikos planą, suklastotos preliminarios sutarties tarp UAB „A.“ ir UAB „E.“ pagrindu, suorganizavo didelės vertės UAB „E.“ (1995-08-22 registruotos Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto valdyboje, registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) turto – 1 800 000 Lt iššvaistymą, UAB „A.“ naudai, o būtent:

K. B., siekdamas suorganizuoti UAB „E.“ direktorės A. M. nuo 2008-01-28 iki 2008-08-06 užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto, nuo 2008-09-29 iki 2008-10-30 UAB „E.“ likvidatoriaus A. A. užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto didelės vertės UAB „E.“ priklausančio turto - piniginių lėšų iššvaistymą UAB „A.“ naudai, žinodamas, kad UAB „E.“ neketina iš UAB „A.“ pirkti pastarajai nuosavybės teise priklausančio pastatų komplekso ir nuomos teisių į žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), 2008 m. balandžio mėn. laikotarpiu, Vilniuje, nurodė per akcijas savo kontroliuojamos įmonės UAB „A.“ direktorei R. B., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, patvirtinti parašu 2008-04-04 preliminarioje nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „A.“ siūlo UAB „E.“ pirkti pastatų kompleksą ir nuomos teises į žemės sklypus, esančius adresu A(duomenys neskelbtini), UAB „E.“ sutinka su pateiktu pasiūlymu ir šalys įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo mėn. 01 d. sudaryti nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, parduodamo daikto kaina yra 2 300 000 Lt. Veikdamas pagal iš anksto su K. B. aptartą nusikalstamos veikos planą, S. B. nurodė per akcijas savo ir K. B. kontroliuojamos įmonės UAB „E.“ direktorei A. M., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, taip pat patvirtinti parašu minėtus tikrovės neatitinkančius duomenis, įrašytus į 2008-04-04 UAB „A.“ ir UAB „E.“ preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį. 2008 m. balandžio mėnesį, Vilniuje, A. M., atstovaudama UAB „E.“, vykdydama S. B. nurodymus, ir R. B., atstovaudama UAB „A.“ bei vykdydama K. B. nurodymus, būdamos jų suklaidintos ir todėl nesuvokdamos daromos pavojingos veikos, t.y. nežinodamos, kad UAB „E.“ sutartyje nurodyto nekilnojamojo daikto UAB „E.“ pirkti neketina, patvirtino parašais 2008-04-04 preliminarioje nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „A.“ siūlo UAB „E.“ pirkti, pastatų kompleksą ir nuomos teises į žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), UAB „E.“ sutinka su pateiktu pasiūlymu, šalys įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo mėn. 01 d. sudaryti nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, parduodamo daikto kaina yra 2 300 000 Lt. 2008 m. balandžio mėn. 08 d. S. B. ir K. B., veikdami pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą, faktiškai valdydami UAB „E.“ bankinėje sąskaitoje esančias ir UAB „E.“ priklausančias lėšas - 2 253 660 Lt, žinomai suklastotos 2008 m. balandžio mėn. 04 d. preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, kaip avansinį mokėjimą pervedė 1 800 000 Lt iš UAB „E.“ bankinės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB banke Snoras, į UAB „A.“ bankinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke. K. B., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio mėn. 10 d., Vilniuje, būdamas UAB „A.“ vieninteliu akcininku ir direktoriaus pavaduotoju, su organizuotos grupės nariu UAB „E.“ likvidatoriumi A. A., veikdamas pagal išankstinį planą, sudarė susitarimą dėl 2008-04-04 preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pabaigos ir UAB „E.“ į UAB „A.“ bankinę sąskaitą pervestus 1 800 000 Lt avanso užskaitė kaip baudą, dėl neva tai neįvykdytų preliminarioje sutartyje numatytų įsipareigojimų, ir tokiu būdu suorganizavo nuo 2008-01-28 iki 2008-08-06 UAB „E.“ direktorės A. M. užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto, nuo 2008-09-29 iki 2008-10-30 UAB „E.“ likvidatoriaus A. A. užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto, UAB „E.“ priklausančio, didelės vertės turto – 1800 000 Lt iššvaistymą, UAB „A.“ naudai, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d.

S. B. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas jo ir K. B. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iš jo paties, K. B. ir A. A., 2008 metų sausio-spalio mėnesių laikotarpiu, Vilniaus ir Šiaulių miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas pagal išankstinį sukurtą nusikalstamos veikos planą, suklastotos preliminarios sutarties tarp UAB „A.“ ir UAB „E.“ pagrindu, suorganizavo didelės vertės UAB „E.“ (1995-08-22 registruotos Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto valdyboje, registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) turto – 1 800 000 Lt iššvaistymą, UAB „A.“ naudai, o būtent:

K. B., siekdamas suorganizuoti UAB „E.“ direktorės A. M. nuo 2008-01-28 iki 2008-08-06 užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto, nuo 2008-09-29 iki 2008-10-30 UAB „E.“ likvidatoriaus A. A. užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto didelės vertės UAB „E.“ priklausančio turto - piniginių lėšų iššvaistymą UAB „A.“ naudai, žinodamas, kad UAB „E.“ neketina iš UAB „A.“ pirkti pastarajai nuosavybės teise priklausančio pastatų komplekso ir nuomos teisių į žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), 2008 m. balandžio mėn. laikotarpiu, Vilniuje, nurodė per akcijas savo kontroliuojamos įmonės UAB „A.“ direktorei R. B., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, patvirtinti parašu 2008-04-04 preliminarioje nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „A.“ siūlo UAB „E.“ pirkti, pastatų kompleksą ir nuomos teises į žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), UAB „E.“ sutinka su pateiktu pasiūlymu ir šalys įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo mėn. 01 d. sudaryti nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, parduodamo daikto kaina yra 2 300 000 Lt. Veikdamas pagal iš anksto su K. B. aptartą nusikalstamos veikos planą, S. B. nurodė per akcijas savo ir K. B. kontroliuojamos įmonės UAB „E.“ direktorei A. M., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, taip pat patvirtinti parašu minėtus tikrovės neatitinkančius duomenis, įrašytus į 2008-04-04 UAB „A.“ ir UAB „E.“ preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį. 2008 m. balandžio mėnesį, Vilniuje, A. M., atstovaudama UAB „E.“, vykdydama S. B. nurodymus, ir R. B., atstovaudama UAB „A.“ bei vykdydama K. B. nurodymus, būdamos jų suklaidintos ir todėl nesuvokdamos daromos pavojingos veikos, t.y. nežinodamos, kad UAB „E.“ sutartyje nurodyto nekilnojamojo daikto UAB „E.“ pirkti neketina, patvirtino parašais 2008-04-04 preliminarioje nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „A.“ siūlo UAB „E.“ pirkti, pastatų kompleksą ir nuomos teises į žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), UAB „E.“ sutinka su pateiktu pasiūlymu, šalys įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo mėn. 01 d. sudaryti nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, parduodamo daikto kaina yra 2 300 000 Lt. 2008 m. balandžio mėn. 08 d. S. B. ir K. B., veikdami pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą, faktiškai valdydami UAB „E.“ bankinėje sąskaitoje esančias ir UAB „E.“ priklausančias lėšas - 2 253 660 Lt, žinomai suklastotos 2008 m. balandžio mėn. 04 d. preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, kaip avansinį mokėjimą pervedė 1 800 000 Lt iš UAB „E.“ bankinės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB banke Snoras, į UAB „A.“ bankinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke. K. B., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio mėn. 10 d., Vilniuje, būdamas UAB „A.“ vieninteliu akcininku ir direktoriaus pavaduotoju, su organizuotos grupės nariu UAB „E.“ likvidatoriumi A. A., veikdamas pagal išankstinį planą, sudarė susitarimą dėl 2008-04-04 preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pabaigos ir UAB „E.“ į UAB „A.“ bankinę sąskaitą pervestus 1 800 000 Lt avanso užskaitė kaip baudą, dėl neva tai neįvykdytų preliminarioje sutartyje numatytų įsipareigojimų. Tokiu būdu S. B., veikdamas jo ir K. B. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iš jo paties, K. B. ir A. A. suorganizavo nuo 2008-01-28 iki 2008-08-06 UAB „E.“ direktorės A. M. užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto, nuo 2008-09-29 iki 2008-10-30 UAB „E.“ likvidatoriaus A. A. užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto, UAB „E.“ priklausančio, didelės vertės turto – 1 800 000 Lt iššvaistymą, UAB „A.“ naudai, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d.

Juridinis asmuo UAB „A.“ (1993-04-27 registruota Šiaulių miesto savivaldybės, registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), atstovaujama direktoriaus pavaduotojo ir vienintelio akcininko K. B., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „A.“ vardu, jos naudai ir interesais, buvo kaltinamas tuo, kad 2008 metų sausio-spalio mėnesių laikotarpiu, Vilniaus ir Šiaulių miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas pagal išankstinį sukurtą nusikalstamos veikos planą, suklastotos preliminarios sutarties tarp UAB „A.“ ir UAB „E.“ pagrindu, suorganizavo didelės vertės UAB „E.“ (1995-08-22 registruotos Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto valdyboje, registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) turto – 1 800 000 Lt iššvaistymą, UAB „A.“ naudai, o būtent:

UAB „A.“ direktoriaus pavaduotojas ir vienintelis akcininkas K. B., siekdamas suorganizuoti UAB „E.“ direktorės A. M. nuo 2008-01-28 iki 2008-08-06 užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto, nuo 2008-09-29 iki 2008-10-30 UAB „E.“ likvidatoriaus A. A. užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto didelės vertės UAB „E.“ priklausančio turto - piniginių lėšų iššvaistymą UAB „A.“ naudai, žinodamas, kad UAB „E.“ neketina iš UAB „A.“ pirkti pastarajai nuosavybės teise priklausančio pastatų komplekso ir nuomos teisių į žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), 2008 m. balandžio mėn. laikotarpiu, Vilniuje, nurodė per akcijas savo kontroliuojamos įmonės UAB „A.“ direktorei R. B., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, patvirtinti parašu 2008-04-04 preliminarioje nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „A.“ siūlo UAB „E.“ pirkti, pastatų kompleksą ir nuomos teises į žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), UAB „E.“ sutinka su pateiktu pasiūlymu ir šalys įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo mėn. 01 d. sudaryti nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, parduodamo daikto kaina yra 2 300 000 Lt. Veikdamas pagal iš anksto su K. B. aptartą nusikalstamos veikos planą, S. B. nurodė per akcijas savo ir K. B. kontroliuojamos įmonės UAB „E.“ direktorei A. M., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, taip pat patvirtinti parašu minėtus tikrovės neatitinkančius duomenis, įrašytus į 2008-04-04 UAB „A.“ ir UAB „E.“ preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį. 2008 m. balandžio mėnesį, Vilniuje, A. M., atstovaudama UAB „E.“, vykdydama S. B. nurodymus, ir R. B., atstovaudama UAB „A.“ bei vykdydama K. B. nurodymus, būdamos jų suklaidintos ir todėl nesuvokdamos daromos pavojingos veikos, t.y. nežinodamos, kad UAB „E.“ sutartyje nurodyto nekilnojamojo daikto UAB „E.“ pirkti neketina, patvirtino parašais 2008-04-04 preliminarioje nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „A.“ siūlo UAB „E.“ pirkti, pastatų kompleksą ir nuomos teises į žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), UAB „E.“ sutinka su pateiktu pasiūlymu, šalys įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo mėn. 01 d. sudaryti nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, parduodamo daikto kaina yra 2 300 000 Lt. 2008 m. balandžio mėn. 08 d. S. B. ir K. B., veikdami pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą, faktiškai valdydami UAB „E.“ bankinėje sąskaitoje esančias ir UAB „E.“ priklausančias lėšas - 2 253 660 Lt, žinomai suklastotos 2008 m. balandžio mėn. 04 d. preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, kaip avansinį mokėjimą pervedė 1 800 000 Lt iš UAB „E.“ bankinės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB banke Snoras, į UAB „A.“ bankinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke. K. B., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio mėn. 10 d., Vilniuje, būdamas UAB „A.“ vieninteliu akcininku ir direktoriaus pavaduotoju, su organizuotos grupės nariu UAB „E.“ likvidatoriumi A. A., veikdamas pagal išankstinį planą, sudarė susitarimą dėl 2008-04-04 preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pabaigos ir UAB „E.“ į UAB „A.“ bankinę sąskaitą pervestus 1 800 000 Lt avanso užskaitė kaip baudą, dėl neva tai neįvykdytų preliminarioje sutartyje numatytų įsipareigojimų, ir tokiu būdu suorganizavo nuo 2008-01-28 iki 2008-08-06 UAB „E.“ direktorės A. M. užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto, nuo 2008-09-29 iki 2008-10-30 UAB „E.“ likvidatoriaus A. A. užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto, UAB „E.“ priklausančio, didelės vertės turto – 1 800 000 Lt iššvaistymą, UAB „A.“ naudai, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d., 24 str.4 d. ir 184 str. 2 d.

Šioje dalyje reikšmingi ir byloje apklaustų mokesčių inspekcijos darbuotojų parodymai. Jie papildo rašytinę iš mokesčių inspekcijos gautą medžiagą. Liudytoja I. R. parodė, kad įmonė buvo išregistruota be mokesčių inspekcijos žinios, mokesčių inspekcija vykdė tuo metu patikrinimą, o įmonė buvo išregistruota nesikreipiant tiesiogiai į mokesčių aptarnavimo skyrių. Liudytoja T. B. parodė, kad administratorius UAB „D.“ jokios informacijos jiems neteikė. Skyrius kreipėsi į bankroto administratorių UAB „D.“, buvo parašytas raštas ir buvo prašoma spręsti klausimą dėl nepriemokos sumokėjimo. Labai sunkiai buvo susisiekiama, nes buvo nurodomas tai vienas adresas, tai kitas adresas, bet pagaliau atsakymą gavo. Atsakymas buvo, kad įmonė išregistruota ir viskas. Akivaizdu, kad mokesčių inspekcija neturėjo galimybės kreiptis į bankroto administratorių, nes įmonė buvo jau išregistruota. Patikrinimas buvo prasidėjęs. Bankroto administratorius buvo supažindintas pasirašytinai su visa patikrinimo eiga, o būtent kada pradėtas, kada sustabdytas, kada pratęstas, jis puikiai žinojo, kada patikrinimas bus atliktas. Nebuvo pateiktas nei vienas kreditorių susirinkimo protokolas ir mokesčių inspekciją eliminavo iš kreditorių. Bankroto administratorius nepateikė pranešimo ar rašto, kad kreditoriniai reikalavimai patvirtinti. Nebuvo nei vieno pranešimo gauta Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, jog vyks kreditorių susirinkimas, kvietimas dalyvauti, prašymo pranešti nedalyvauti. Bankroto administratorius turėjo pranešti Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai apie vienokį ar kitokį sprendimą, kad įtraukta valstybinė mokesčių inspekcija į kreditorių sąrašą, kadangi buvo neteisminė procedūra. Mokesčių inspekcija neturėjo galimybės ginti savo teisių kaip kreditorius per tą laikotarpį. Tuo metu vyko patikrinimas, apie kurį bankroto administratorius buvo puikiai informuotas pasirašytinai, visos datos, pradžia, sustabdymas, pratęsimas ir kada planuojama baigti patikrinimą. Jokios informacijos jis neteikė. Liudytoja Z. L. parodė, kad mokestinės prievolės UAB „E.“ kilo sprendimu patvirtinus aktą. UAB „E.“ kilo mokestinė prievolė, kai buvo priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Prievolė kyla tada, kada apskaitos kortelėje atsiranda duomenys, o duomenys apskaitos kortelėje atsiranda, kada yra sprendimu patvirtintas aktas. Bankroto administratorius privalėjo žinoti ir žinojo, kad vyksta mokestinis patikrinimas. Bankroto administratorius žinojo apie vykstantį mokestinį patikrinimą, nes rugpjūčio 31 d. jis susipažįsta su patikrinimo pratęsimu, rugsėjo 4 d. jis dar teikia papildomus dokumentus specialistei. Bankroto administratorius žinojo, kad mokestinis patikrinimas yra baigiamas patikrinimo aktu. Padalinys, atlikęs patikrinimą, iš tikro keletą kartų kreipėsi į bankroto administratorių, kad jis ateitų susipažinti su patikrinimo aktu, bet bankroto administratoriui skambinant kelis kartus, nors prieš tai jis aktyviai ateidavo, dalyvaudavo, atnešdavo dokumentus, jis neatėjo. Inspekcija veikia kaip vienas padalinys. Padaliniai veikia pagal nustatytus nuostatus ir mokesčių mokėtojas buvo tinkamai bei laiku informuotas apie vykstantį patikrinimą. Bankroto administratorius, žinodamas apie vykstantį mokestinį patikrinimą ir galimas mokestines prievoles, skolą valstybės biudžetui, galimai tinkamai neatliko savo funkcijų gindamas visų kreditorių interesus. Bankroto administratorius negalėjo pabaigti bankroto. Bankroto administratorius gina visų kreditorių interesus vienodai. Jis žinojo apie vykstantį patikrinimą ir jo preliminarius rezultatus. Mokesčių administratorius negalėjo žinoti, kokius sprendimus jis priims po patikrinimo akto, ar jis teiks pastabas, ar jis pradės mokestinį ginčą dėl sumų. Buvo eilę kartų kreiptasi į UAB „D.“ ir prašoma pateikti informaciją, pateikti atitinkamus dokumentus, duomenis. R. V., kaip bankroto administratorius, žinojo apie galimas prievoles. R. V. buvo žinoma apie nustatytus pažeidimus pirmiausiai įteikus pranešimą apie mokestinį tyrimą. Bankroto administratorius UAB „D.“ įgaliotas asmuo pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2008-01-01 iki 2008-11-11 mokestinį laikotarpį, kur deklaravo 645594 Lt nuostolio. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė sudarė preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo sutartį su UAB „A.“. Pagal šią sutartį UAB „E.“ 2008-04-08 sumokėjo avansą banko pavedimu 1800000 Lt UAB „A.“ ir deklaravo kaip sanaudas mažinantį apmokestinamą pelną ir tokiu būdu įmonė patyrė nuostolį. Nustatyta, kad bendrovė pažeidė 2001-12-20 Nr. 9-675 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 str. nuostatas ir nepagrįstai sumažino 2008 m. apmokestinamąjį pelną. Dėl šios priežasties 2009-03-09 pradedamas bendrovės mokestinis Pelno mokesčio patikrinimas už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-11-11. Mokesčių inspekcija iki sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ištikrųjų nežinojo apie visą bankroto eigą. Apie sprendimus nežinojo, kreditorių susirinkimą nežinojo. Spalio 2 d. sužinojo, kad įmonė pabaigta. Dabar yra pareikštas civilinis ieškinys. Skola nenurašyta, mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį, bet nepriemoka nepasinaikino. Liudytoja D. S. teismui parodė, kad dirba Šiaulių apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje juridinių asmenų patikrinimo skyriuje. Atliko mokestinį tyrimą ir vėliau patikrinimą UAB „E.“. Pirmiausia buvo incijuotas mokestinis tyrimas ir mokestinio tyrimo metu atliekant pelno mokesčio mokestinį tyrimą už 2007 m. ir 2008 m. buvo nustatytas pelno mokesčio pažeidimas ir inicijuotas mokestinis patikrinimas dėl mokestinio tyrimo metu nustatyto pažeidimo. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo buvo R. V., kuris buvo supažindintas su pranešimu apie mokestinį tyrimą. Patikrinimo akte buvo nustatyta, kad bendrovė 2008 m. balandžio 4 d. sudarė preliminariąją nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „A.“. Pagal šią sutartį UAB „E.“ 2008 m. balandžio 8 d. sumokėjo avansą banko pavedimu 1 800 000 Lt į UAB „A.“ sąskaitą ir deklaravo kaip sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną ir tokiu būdu įmonė patyrė nuostolį. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 str. ir 31 str. bei tokiu būdu sumažino 2008 m. apmokestinamąjį pelną dėl ko buvo apskaičiuota pelno mokesčio suma 173 161 Lt. Kai ji surašė patikrinimo aktą, tai jis neatvyko ir buvo išsiųsta registruotu laišku paštu. Buvo bandoma susisiekti, kadangi jis neatvyko, todėl buvo išsiųstas patikrinimo aktas. Atlikus mokestinį tyrimą bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui buvo įteiktas pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą ir ten buvo nurodyta, kad įmonė pažeidė pelno mokesčio įstatymo 17 str. nuostatas ir nepagrįstai sumažino 2008 m. apmokestinamąjį pelną. Dėl šios priežasties pradedamas bendrovės mokestinis pelno mokesčio patikrinimas nustačius pažeidimą. Pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą buvo įteiktas į rankas bankroto administratoriui. Pasitaiko, kad ūkio subjektas teikdamas deklaraciją padaro kažkokias klaidas. Mokesčių inspekcija, jeigu mokestinio tyrimo metu yra nustatoma, kad tai yra ne pažeidimas, o trūkumas ar prieštaravimas, siūlo pateikti patikslintą deklaraciją, ištaisyti klaidą. Jeigu yra nustatytas mokesčių įstatymo pažeidimas, tokiu atveju inicijuojamas mokestinis patikrinimas. Pažeidimas yra tuomet, kai pažeidžiamos įstatymos nuostatos. Šiuo atveju buvo pakankamas pagrindas konstatuoti pažeidimą, o ne trūkumą, kadangi buvo pažeistas pelno mokesčio įstatymo 17 str. Jeigu mokestinio patikrinimo metu yra nustatomi finansinio nusikaltimo požymiai, tuomet informacija perduodama juridinių asmenų apeliacijų skyriui, kuris sprendžia klausimą, ar tikslinga perduoti surinktą medžiagą FNTT. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo mokestinio tyrimo atlikimo pranešimu buvo informuotas, kad galimai nustatytas pažeidimas ir dėl ko inicijuotas mokestinis patikrinimas. Prievolė valstybės biudžetui atsiranda tada, kada pasibaigia kontrolės veiksmas. Kol nėra įteiktas sprendimas, tol prievolės nėra. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo buvo informuotas apie galimus pažeidimus. Liudytoja I. S. parodė, kad įmonė neturėjo teisės būti išregistruota, nes buvo nebaigtos procedūros. Akte buvo nustatytas Pelno mokesčio įstatymo pažeidimas, 17 str., sandoris dėl nekilnojamojo turto. Patikrinimą atliko kvalifikuotas specialistas ir abejonių dėl to, kad akte nustatyti mokesčių įstatymo pažeidimai, kokie gali būti netikslūs ar nerealūs, nebuvo, todėl reikėjo išlaukus terminą tą aktą patvirtinti sprendimu, kad mokesčių mokėtojui atsirastų prievolė sumokėti į biudžetą. Liudytoja R. R. parodė, kad patikrinimo aktu buvo nustatyti Pelno mokesčio įstatymo pažeidimai. Patikrinimo aktas, kadangi buvo nustatyti pažeidimai ir nebuvo jokių abejonių dėl tų pažeidimų, mokėtojui nepateikus pastabų, atsikirtimų, nepaaiškinus jokių kitokių aplinkybių, buvo patvirtintas sprendimu.

Taigi byloje nustatyta, kad nusprendus paskelbti UAB „E.“ bankrutuojančia ir bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB „D.“, o bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu R. V.. R. V. administruojant bendrovę, atliko tokius veiksmus, kurie peržengė tarnybinio nusižengimo sudėtį. Nustatyta, jog R. V. sukčiavo pildant ir pateikiant pelno mokesčio deklaraciją, ko pasekoje buvo išvengta didelės vertės mokėtino pelno mokesčio. Jau vien šio fakto pakaktų konstatuoti piktnaudžiavimo tarnyba požymius, tačiau jo veikoje yra daugiau pažeidimų. Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. numatyta, jog administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 10 p. numatyta, kad administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. 14 p. numato, jog administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Tačiau R. V., gavęs iš Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinį reikalavimą, jo net nepateikė tvirtinti kreditorių susirinkimui, nepranešė VMI apie vykdomus kreditorių susirinkimus, ko pasekoje Valstybinė mokesčių inspekcija buvo neįtraukta į kreditorių sąrašą, negalėjo dalyvauti kreditorių susirinkime ir ginti savo teises. R. V., būdamas pasirašytinai supažindintas su Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą, kurio metu nustatyta, kad UAB „E.“ pažeidė pelno mokesčio įstatymo nuostatas ir nepagrįstai sumažino 2008 m. apmokestinamąjį pelną, žinodamas, jog Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlieka BUAB „E.“ patikrinimą, išregistravo UAB „E.“. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Ūkio ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 221 patvirtintų Verslo administratorių etikos taisyklių 2.1, 2.4, 2.11 punktuose įtvirtintas administratoriui privalomas profesinės etikos normas: „Profesionaliai panaudodamas savo žinias ir patyrimą, administratorius turi siekti, kad jo veikla atitiktų įmonės, jos kreditorių interesus bei stiprintų šalies ekonominį stabilumą; administratorius neturi imtis administruoti įmonės, kai jo darbas, pažeidžia teisės, etikos ar moralės normas, gali būti įtakojamas kitų asmenų arba aplinkybių; pažeidė Ūkio ministro 2009 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 4-337 patvirtinto Bankroto administratoriaus elgesio kodekso 8 punkto nuostatas: „Bankroto administratorius, atlikdamas įmonės bankroto procedūras, turi siekti, kad jo veikla atitiktų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus“; 10 p. nuostatas: „Bankroto administratorius, atlikdamas įmonės bankroto procedūras, turi būti visiškai nepriklausomas nuo bet kokios asmenų įtakos“. R. V., administruodamas UAB „E.“, buvo susijęs ir priklausomas nuo K. B. bei su juo susijusių asmenų, tokiu būdu administruojant UAB „E.“ buvo šališkas ir savo veiklą vykdė išimtinai K. B. interesais. Nors R. V. nurodo, jog jis tik vykdė kreditorių valią, tai neatleidžia jo nuo atsakomybės. Bankroto administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo ir bet kokių teisinių santykių su kreditoriais, o jeigu tokių yra, tai bankroto administratorius veikia neteisėtai. Bankroto administratorius turi būti savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai. Viena iš įstatyme nustatytų administratoriaus funkcijų yra ginti visų kreditorių, taip pat ir bankrutuojančios įmonės teises bei interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Administratorius nėra nei konkretaus kreditoriaus, nei kreditorių visumos, veikiančios per kreditorių susirinkimą ar kreditorių komitetą, atstovas. Tarp įmonės ir administratoriaus susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, kurie įforminami pavedimo sutartimi. Jos pagrindu susiklosto ne administratoriaus ir kreditorių ar kreditorių susirinkimo, o administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai. Administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas. Įmonių bankroto įstatymo normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyvaus pobūdžio. Šių normų reikalavimai negali būti keičiami nei pavedimo sutartimi, nei konkrečiais kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimais. Dėl to įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostata, kuria administratoriui pavedama vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, negali būti aiškinama taip, kad administratorius yra besąlygiškai saistomas nutarimų net tada, kai jie pažeidžia teisės normas, kitų kreditorių (likusių mažumoje) ar skolininko teises. Nors įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostatoje nesuformuluota teisė administratoriui skųsti teismui kreditorių susirinkimo (nutarimo) sprendimus, tačiau tai kyla iš administratoriaus, kaip specialaus bankroto teisės subjekto, turinčio specialią įstatymo jam suteiktą kompetenciją, teisinės padėties. Nei kreditorių susirinkimas, nei kreditorių komitetas negali duoti administratoriui neteisėtų nurodymų ar pavedimų, o administratorius negali tokių pavedimų vykdyti. Dėl R. V. neteisėtų veiksmų atsirado didelė žala, t. y. turtinė - dėl panaikintos prievolės sumokėti pelno mokestį, taip ir neturtinė, nes buvo padaryta didelė žala valstybės interesams – diskredituotas bankroto administratoriaus, kuris yra prilygintas valstybės tarnautojui, vardas, sumenkintas institucijos, turinčios teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, autoritetas ir prestižas. Tokiu būdu, byloje įrodyta, kad R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 1 d.