- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- T-134-932/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00022-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- K. B.
- Advokatai
- Ugnius Čižiūnas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. B. gynėjo advokato Ugniaus Čižiūno prašymą dėl įpareigojimo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių nutraukti (užbaigti) K. B. probaciją, pasibaigus teismo nustatytam bausmės vykdymo atidėjimo terminui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu K. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 69 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Minėtu nuosprendžiu K. B. išteisintas dėl BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžio dalį dėl K. B. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį ir pripažino pastarąjį kaltu padarius BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Už šį nusikaltimą paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir K. B. skirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistojo K. B. nusikalstama veika iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 220 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, byla šioje dalyje nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi bausmės vykdymas buvo sustabdytas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalis, kuria K. B. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį ir ši bylos dalis grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, taip pat panaikinta ir minėto nuosprendžio dalis, kuria K. B. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos apeliacinis teismas, iš naujo apeliacine tvarka išnagrinėjęs anksčiau nurodytą bylos dalį, 2019 m. sausio 18 d. nutartimi atmetė prokuroro apeliacinį skundą ir paliko galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria K. B. buvo išteisintas dėl BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi išaiškinta, kad į K. B. probacijos laikotarpį turi būti įskaitytas laikotarpis nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2018 m. balandžio 10 d.
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) 2019 m. liepos 23 d. raštu atsisakė patenkinti nuteistojo K. B. prašymą nutraukti jam probaciją.
Nuteistojo K. B. gynėjas advokatas U. Čižiūnas prašo įpareigoti Probacijos tarnybą nutraukti (užbaigti) K. B. probaciją, tvirtindamas esant pasibaigus teismo nustatytą bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Pateiktame prašyme pirmiausia aptariama bausmės vykdymo atidėjimo instituto esmė, cituojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 339 straipsnio, BK 75 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymo) 31 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pažymima, jog probacija turi būti baigta paskutinę bausmės vykdymo atidėjimo dieną. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendis, kuriuo K. B. buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams, įsiteisėjo 2017 m. liepos 3 d. Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą ir priėmus nuosprendį, K. B. teismo nustatytas 2 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas baigėsi 2019 m. liepos 3 d., todėl, gynėjo teigimu, Probacijos tarnyba, vadovaudamasi Probacijos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2019 m. liepos 3 d. turėjo užbaigti K. B. probaciją, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Nepaisant to, Probacijos tarnybos viršininko pavaduotoja, einanti viršininko pareigas, atsisakė nutraukti K. B. probaciją, ir tokiu būdu, kaip nurodo gynėjas, pažeidė Probacijos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nepagrįstai suvaržė K. B. teises.
Prokuratūros atsiliepimas nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmetamas
Susipažinęs su pateiktu prašymu, teismas konstatuoja, jog Probacijos tarnyba pagrįstai atsisakė nutraukti (užbaigti) K. B. probaciją. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu K. B. buvo paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams. Vadovaujantis BPK 339 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BPK 336 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jei byloje yra paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Aptariamu atveju matyti, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. liepos 3 d., t. y. kai bylą pirmą kartą apeliacine tvarka išnagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas.
Visgi teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžių vykdymas buvo sustabdytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi grąžino bylos dalį nagrinėti pakartotinai Lietuvos apeliaciniame teisme. Dėl nurodytos priežasties Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendis vėl įsiteisėjo (tapo vykdytinu) tik 2019 m. sausio 18 d., kai bylą pakartotinai išnagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas. Tokios aplinkybės reiškia, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendis laikytinas vykdytinu ne nepertraukiamai nuo 2017 m. liepos 3 d. (kaip teigiama prašyme), bet dviem skirtingais laikotarpiais: 1) nuo 2017 m. liepos 17 d. (įtrauktas į Probuojamų asmenų duomenų registrą) iki 2017 m. rugpjūčio 22 d.; 2) nuo 2019 m. sausio 18 d. iki dabartinio momento. Šio nagrinėjamo prašymo kontekste aktualu ir tai, kad reaguojant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, kuria buvo sustabdytas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžių vykdymas, Probacijos tarnyba nuteistąjį K. B. iš probuojamųjų asmenų sąrašo išbraukė tik 2018 m. balandžio 10 d. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. balandžio 10 d., nepaisant nuosprendžių sustabdymo, K. B. faktiškai vis tiek buvo vykdoma probacija ir šis laikotarpis buvo įskaitytas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi Išdėstytos aplinkybės rodo, jog nuteistajam K. B. faktiškai probacija buvo vykdoma nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. ir nuo 2019 m. sausio 18 d. iki pat dabar.
Probacijos įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad probacijos vykdymas baigiamas bausmės vykdymo atidėjimo ar laisvės atėmimo bausmės paskutinę dieną, jeigu probuojamasis yra lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir nėra pagrindų jį pasiųsti atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Primintina, kad K. B. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Atsižvelgiant į laikotarpių, kuomet buvo faktiškai vykdoma probacija, trukmę, akivaizdu, jog šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimo terminas dar nėra suėjęs. Tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti K. B. probaciją, o Probacijos tarnyba, atsisakydama tenkinti gynėjo prašymą, pateikė teisingą, faktines aplinkybes atitinkantį išaiškinimą, o ne, kaip bandoma įtikinti skunde, ėmėsi spręsti jai nepriskirtinų klausimų, viršijo suteiktus įgalinimus bei nepagrįstai suvaržė nuteistojo teises.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo K. B. gynėjo advokato Ugniaus Čižiūno prašymą įpareigoti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių nutraukti (užbaigti) K. B. probaciją.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.