- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- 1S-273-654/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00022-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Nuteistasis
- K. B.
- Advokatai
- Ugnius Čižiūnas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. B. gynėjo advokato Ugniaus Čižiūno skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas įpareigoti Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyrių nutraukti (užbaigti) K. B. probaciją.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. 2015 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu K. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir nubaustas subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 69 straipsniu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Šiuo nuosprendžiu K. B. išteisintas dėl BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2. 2017 m. liepos 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžio dalis dėl K. B. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį ir jis pripažintas kaltu padaręs šį nusikaltimą bei jam paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.
3. 2017 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi sustabdytas 2017 m. liepos 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, kuriuo K. B. paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant dvejiems metams, vykdymas iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teisme. 2018 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi panaikinta 2017 m. liepos 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalis, kuria K. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, taip pat panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. B. paskirta subendrinta bausmė.
4. 2019 m. sausio 18 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas atmetė prokuroro apeliacinį skundą ir paliko galioti nepakeistą 2015 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria K. B. išteisintas dėl BK 24 straipsnio 4 dalyje 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.
5. 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl nuosprendžio vykdymo ir bausmės įskaitymo, išaiškino, kad į K. B. probacijos laikotarpį turi būti įskaitytas laikotarpis nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2018 m. balandžio 10 d.
6. 2019 m. liepos 23 d. raštu Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyrius netenkino nuteistojo K. B. prašymo nutraukti jo probaciją. Nesutikdamas su tokiu sprendimu nuteistojo gynėjas Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą įpareigoti Probacijos tarnybą nutraukti (užbaigti) K. B. probaciją. Prašymą grindė pasibaigusiu K. B. nuosprendžiu nustatytu bausmės vykdymo atidėjimo terminu.
7. Skundžiama 2019 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi šis K. B. gynėjo prašymas nebuvo tenkintas. Teismas padarė išvadą, kad Probacijos tarnyba pagrįstai atsisakė nutraukti (užbaigti) K. B. probaciją. Nutartyje teismas nurodė, kad 2015 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, kuriuo K. B. paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, įsiteisėjo 2017 m. liepos 3 d. Teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžių vykdymas buvo sustabdytas, o 2018 m. kovo 26 d. nutartimi bylos dalis grąžinta Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Todėl 2015 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis vėl įsiteisėjo (tapo vykdytinu) tik 2019 m. sausio 18 d., kai bylą pakartotinai išnagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad 2015 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis vykdytinas dviem skirtingais laikotarpiais: nuo 2017 m. liepos 17 d. (įtrauktas į Probuojamų asmenų duomenų registrą) iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. ir nuo 2019 m. sausio 18 d. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad sustabdžius nuosprendžių vykdymą Probacijos tarnyba nuteistąjį K. B. iš probuojamųjų asmenų sąrašo išbraukė tik 2018 m. balandžio 10 d., todėl nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. K. B. buvo vykdoma probacija ir šis laikotarpis buvo įskaitytas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi. Atsižvelgdamas į laikotarpių, kuomet faktiškai buvo vykdoma K. B. probacija, trukmę, teismas sprendė, jog bausmės vykdymo atidėjimo terminas dar nėra suėjęs.
Šalies argumentai
8. Nuteistojo K. B. gynėjas skunde prašo panaikinti 2019 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir įpareigoti Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyrių nutraukti (užbaigti) K. B. probaciją pasibaigus teismo nustatytam bausmės vykdymo atidėjimo terminui.
8.1. Skunde advokatas teigia, kad teismo K. B. nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas prasidėjo 2017 m. liepos 3 d., probacijos laikotarpis prasidėjo 2017 m. liepos 17 d., kai K. B. buvo įtrauktas į probuojamų asmenų registrą. Skundžiamoje nutartyje pateikiamas teismo aiškinimas, kad skaičiuojant bausmės vykdymo atidėjimo terminą reikia atsižvelgti į laikotarpius, kuomet faktiškai buvo vykdoma K. B. probacija, prieštarauja įstatymo nuostatoms. K. B. bausmės vykdymo atidėjimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. liepos 3 d., kuomet įsitesėjo teismo nuosprendis, o ne nuo 2017 m. liepos 17 d., kai K. B. buvo įtrauktas į probuojamų asmenų registrą. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas negali būti tapatinamas su probacijos laikotarpiu. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą kiekvienu atveju priimdamas nuosprendį nustato teismas. Šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir baigiasi kai sueina teismo nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis. Šioje byloje K. B. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas prasidėjo 2017 m. liepos 3 d. ir truko dvejus metus, t. y. iki 2019 m. liepos 3 d. K. B. probacijos laikotarpis prasidėjo 2017 m. liepos 17 d., probacija turėjo būti baigta bausmės vykdymo atidėjimo paskutinę dieną, t. y. 2019 m. liepos 3 d. Probacijos tarnybos pareigūnai, pažeisdami Probacijos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsiradus įstatyme numatytam pagrindui užbaigti K. B. probaciją, atsisakė tai padaryti, todėl nuteistojo gynėjas kreipėsi į teismą. Tačiau teismas, užuot išsprendęs prašyme keliamą klausimą, skundžiama nutartimi ėmėsi spręsti už jo kompetencijos ribų išeinančius klausimus, nepagristai sprendė K. B. probacijos trukmės klausimą bei nepagristai jį sutapatino su bausmės vykdymo atidėjimo terminu. Teismas negali nustatyti probacijos laikotarpio trukmės, nes tai reglamentuoja Probacijos įstatymas, kuriame numatytas probacijos pradžios ir pabaigos momentas.
8.2. Skunde gynėjas nurodė, kad nusikalstama veika, dėl kurios padarymo K. B. buvo nuteistas, buvo padaryta dar 2008 m. balandžio 4 d. Apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo K. B. buvo paskirta bausmė, priimtas 2015 m. birželio 22 d. ir įsiteisėjo prieš daugiau nei 2 metus 2017 m. liepos 3 d. Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus naują nuosprendį ir palikus nepakeistą 2015 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį. Visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jis nepadarė jokių teisės pažeidimų (nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų ir pan.). Akivaizdu, kad savo elgesiu bausmės vykdymo atidėjimo metu K. B. įrodė norą taisytis ir gebėjimą gyventi nenusikalstant. Toks jo elgesys negali kelti abejonių dėl socialinės integracijos bei suformavo pagrindą manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai advokatui akivaizdu, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tolesnė K. B. probacija gali būti vertinama kaip papildomas, perteklinis ir nepagrįstas jo teisių suvaržymas, taip siekiant jį papildomai nubausti už padarytą nusikalstamą veiką.
8.3. Gynėjas nesutinka ir skundžiamos nutarties išvada, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui sustabdžius 2015 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos teismo ir 2017 m. liepos 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžių vykdymą ir Probacijos tarnybai nuteistąjį K. B. išbraukus iš probuojamųjų asmenų registro, sustojo ir bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad kasaciniam teismui, vadovaujantis BPK 374 straipsnio 1 dalimi, sustabdžius žemesnės instancijos teismų priimtų nuosprendžių vykdymą, sustoja ir bausmės vykdymo atidėjimo terminas, tačiau tokiu atveju, asmeniui padarius naują nusikalstamą veiką laikotarpiu, kai yra sustabdytas nuosprendžio vykdymas, nebūtų laikoma, kad šią veiką asmuo padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Vadovaujantis skundžiamoje nutartyje pateikta teismo pozicija galima teigti, kad jei K. B. laikotarpiu, kol buvo sustabdytas žemesnės instancijos teismų priimtų nuosprendžių vykdymas, būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, tai nebūtų laikoma, kad jis šią veiką padarė (nusikalto) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Toks plečiamasis baudžiamojo įstatymo aiškinimas turės įtakos teismų praktikai sprendžiant tokio pobūdžio klausimus. Gynėjo nuomone, teismui nustačius bausmės vykdymo atidėjimo terminą ir nuosprendžiui įsiteisėjus, bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nenutrūkstamai, nepriklausomai nuo nuosprendžio vykdymo sustabdymo. Bausmės vykdymo atidėjimas objektyviai negali būti sustabdytas, nes negalima sustabdyti to, kas nevykdoma (nes yra atidėta). Nuosprendžio vykdymo sustabdymas, vadovaujantis BPK 374 straipsnio 1 dalimi, sustabdo tik probacijos vykdymą. Nuosprendžio vykdymo sustabdymas negali įtakoti bausmės vykdymo atidėjimo termino, nes tai iškreiptų bausmės vykdymo atidėjimo instituto esmę – nustačius konkretų terminą per šį laikotarpį sudaryti sąlygas nusikaltusiam asmeniui savo elgesiu įrodyti, kad jis gali gyventi laikydamasis įstatymų ir nenusikalsti. Be to, laikantis skundžiamoje nutartyje teismo išdėstytos pozicijos tokia situacija skatintų asmenis vengti kreiptis į kasacinį teismą. Jei asmeniui tektų spręsti, ar verta kreiptis į kasacinį teismą, nes kasaciniam teismui sustabdžius žemesnės instancijos teismų nuosprendžių vykdymą jo teisinė situacija pablogėtų (prasitęstų bausmės vykdymo atidėjimo terminas ir ilgiau truktų probacijos laikotarpis), tokia situacija neigiamai įtakotų visą teisingumo vykdymo procesą bei prieštarautų baudžiamojo proceso paskirčiai. Asmuo, ginantis savo interesus, dėl kreipimosi į kasacinį teismą negali (neturėtų) patirti jokių neigiamų pasekmių. Pagal skundžiamoje nutartyje pateikiamą teismo poziciją, jei K. B. nebūtų kreipęsis į kasacinį teismą ir šis nebūtų sustabdęs žemesnės instancijos teismų nuosprendžių vykdymo, K. B. bausmės vykdymo atidėjimo terminas jau būtų pasibaigęs. Taigi, K. B. dėl kreipimosi į kasacinį teismą atsidūrė blogesnėje padėtyje nei būtų buvęs, jei nebūtų teikęs kasacinio skundo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
10. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas yra sprendęs K. B. paskirtos bausmės vykdymo terminų klausimą. 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas išaiškino Probacijos tarnybai, kad į K. B. probacijos laikotarpį turi būti įskaitytas jo atliktas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. Vilniaus apygardos teismas laikė, kad K. B. esant įrašytam į probuojamųjų asmenų sąrašą ir Probacijos tarnybai jį kontroliavus, šis laikotarpis turi būti laikomas atliktu bausmės vykdymo atidėjimo laiku. Šis klausimas buvo spręstas pagal Probacijos tarnybos prašymą ir teismas turėjo teisę išspręsti prašymą. Apie prašymo nagrinėjimą nuteistasis buvo informuotas, jo advokatas pateikė atsiliepimą. Priėmus sprendimą nutartis nuteistajam buvo įteikta, jis jos neapskundė, nutartis įsiteisėjo ir buvo išsiųsta vykdyti. 2019 m. rugsėjo 6 d. prašyme ir skunde advokatas kelią tą patį bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžios skaičiavimo klausimą, kurio tas pats teismas, kuris jau priėmė sprendimą dėl termino pradžios, esant įsiteisėjusiam sprendimui jo pakeisti ir priimti kitokį sprendimą negalėjo. Lietuvos apeliacinis teismas yra apeliacinės instancijos teismas apygardos teismo priimtiems sprendimams. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad įsiteisėtų ir būtų vykdomi tik teisėti ir pagrįsti pirmosios instancijos teismo sprendimai. Nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, apeliacinės instancijos teismas pataiso žemesnės instancijos teismo sprendimą.
11. BPK 339 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ši įstatymo nuostata yra visiškai aiški ir nereikalauja papildomo aiškinimo. Esant tokiai įstatymo nuostatai teismas sutinka su skundo argumentais, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o K. B. paskirto bausmės vykdymo atidėjimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. liepos 3 d. Advokatas visiškai teisus argumentuodamas, kad įrašymo į probuojamųjų asmenų sąrašą data bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimui neturi reikšmės. Iš ties, įrašymo į probuojamųjų asmenų sąrašą, kitokios datos ar Probacijos tarnybos veiksmai bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimui neturi reikšmės ir jo nekeičia. Įsiteisėjus nuosprendžiui pirmosios instancijos teismas turi atlikti BPK 342 straipsnyje numatytus veiksmus, tai užtrunka ir todėl tarp bausmės vykdymo atidėjimo pradžios ir asmens įrašymo į probuojamųjų asmenų sąrašą yra tam tikras laiko skirtumas, tačiau jis nereiškia kitokio termino skaičiavimo, o taip pat nereiškia, kad šiuo laikotarpiu nuteistasis gali nevykdyti teismo paskirtų įpareigojimų. Šis klausimas yra sprendžiamas pagal nuteistojo advokato skundą, daromos išvados palengvina nuteistojo padėtį, nes nustačius ankstesnį bausmės vykdymo atidėjimo pradžios terminą nuteistajam sutrumpėjo bausmės vykdymo atidėjimo laikas, todėl teismas išsprendžia šį klausimą ir nurodo, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas K. B. turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. liepos 3 d.
12. Trečioje skundo argumentų grupėje advokato nurodyti motyvai dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties sustabdyti K. B. paskirtos bausmės vykdymą reikšmės nėra teisingi.
12.1. Galimybę Lietuvos Aukščiausiajam Teismui sustabdyti teismo nuosprendį ar nutartį yra numatyta BPK 374 straipsnyje. Jame nurodyta, kad atrankos kolegija, priėmusi kasacinį skundą nagrinėti, arba teisėjų kolegija, kuriai pavesta nagrinėti kasacinę bylą, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko paskirtas teisėjas nutartimi gali sustabdyti bet kurio Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžio ir nutarties ar jų dalies vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Taigi, įstatymas numato galimybę Lietuvos Aukščiausiajam Teismui bet kurio nuosprendžio vykdymą ir tokiu atveju nuosprendis nėra vykdomas – tokia yra šio veiksmo prasmė. Yra stabdomas ne bausmės ar bausmės vykdymo atidėjimo, o nuosprendžio vykdymą. Sustabdžius nuosprendį nėra vykdomas ir bausmės vykdymo atidėjimas.
12.2. Šioje baudžiamojoje byloje yra nuteistojo K. B. 2017 m. rugpjūčio 16 d. prašymas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui sustabdyti bausmės vykdymą (t. 25, b. l. 209), kurį rašė advokatas ir jame nurodė, kad nors K. B. bausmės vykdymas atidėtas, tačiau vis tiek sukelia neigiamų suvaržymų, kuriuos prašyme nurodė. Tuo tarpu nagrinėjamame skunde advokatas nurodė, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti sustabdytas, nes jis nėra vykdomas. Tokie advokato veiksmai ir argumentai visame procese yra prieštaringi ir nėra aišku, ką sustabdyti ir kodėl prašė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo advokatas, jei pats sustabdymas neturi jokios reikšmės.
12.3. Net ir atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistasis nelieka be suvaržymų. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Be to, Probacijos įstatymo 14 straipsnis numato bendrąsias probuojamojo pareigas, kurių jis turi laikytis. Sustabdžius nuosprendžio vykdymą asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, pareigos ar bendrosios pareigos ir nėra vykdomos, o Probacijos tarnyba neatlieka jų vykdymo kontrolės, už jų nevykdymą nuteistajam negali kilti pasekmių. Taip buvo ir šiuo atveju. Sustabdžius nuosprendžio vykdymą K. B. paskirtas įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bendrosios probuojamojo pareigos nebuvo vykdomos. Tačiau pagal teismo sprendimą, įpareigojimas ir bendrosios pareigos turėjo būti vykdomos dvejus metus. Nuteistajam įpareigojimą ir bendrąsias pareigas vykdant mažiau nei du metus, nebūtų įvykdytas teismo nuosprendis.
12.4. Kaip bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžios skaičiavimo atveju terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, taip ir nuosprendžio vykdymo sustabdymo atveju nuosprendžio nevykdymo terminas turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo dienos. Tačiau šiuo atveju yra įsiteisėjusi 2019 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuri nurodė į probacijos laikotarpį įskaityti laikotarpį iki 2018 m. balandžio 10 d., skundas yra paduotas paties nuteistojo atstovo, nustačius kitokį nuosprendžio vykdymo sustabdymo terminą pasunkės nuteistojo teisinė padėtis, ką draudžia įstatymas ir bendrieji baudžiamojo proceso principai, todėl šis terminas nėra taisomas.
12.5. Teismas nesutinka su argumentais, kad taikant kitokią nei skunde siūloma bausmės vykdymo atidėjimo skaičiavimo tvarką tai atgrasins asmenis nuo kasacinių skundų rašymo. Rašydamas kasacinį skundą asmuo gali neprašyti sustabdyti nuosprendžio vykdymą ir vykdyti nuosprendį net ir kasaciniam teismui nagrinėjant jo skundą. Tokiu atveju jis visą laikotarpį vykdys teismo paskirtą bausmę, įpareigojimus, baudžiamojo poveikio priemones, bendrąsias pareigas. Tai yra paties asmens apsisprendimas, kuris niekaip neįtakoja noro ar nenoro paduoti kasacinį skundą.
12.6. Argumentas dėl bausmės skyrimo ypatumų sustabdžius nuosprendžio vykdymą asmeniui padarius naują nusikaltimą nėra nagrinėjamas, nes pateiktas pavyzdys visiškai neatitinka nagrinėjamą situaciją. Skundas turi būti motyvuotas su keliamu klausimu susijusiais motyvais.
13. Antroje skundo argumentų grupėje, išdėsčius bausmės vykdymo atidėjimo ir probacijos tikslus bei apibūdinus nuteistojo elgesį, advokatui akivaizdu, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tolesnė K. B. probacija gali būti traktuojama tik kaip papildomas, perteklinis ir nepagrįstas jo teisių suvaržymas, taip siekiant jį papildomai nubausti už nusikalstamą veiką. Šie argumentai teismo irgi nėra nagrinėjami, kadangi jie susiję su probuojamojo priežiūros vykdymo nutraukimu prieš terminą, o šį klausimą sprendžia apylinkės teismas pagal probacijos tarnybos teikimą.
Teismas, remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti 2019 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį. Įskaityti į K. B. atliktos bausmės laiką laikotarpį nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2018 m. balandžio 10 d.
Ši nutartis neskundžiama.