Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bordolina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1486-866/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bordolina“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovės pakeitimo

4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad BUAB „Bordolina“ perleido savo materialiąsias teises šioje byloje UAB „NT paslaugos“ ir patvirtino, jog už reikalavimo teisių perleidimą yra atsiskaityta, sprendžia, kad UAB „NT paslaugos“ pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 3 dalis). Todėl prašymas dėl ieškovės pakeitimo tenkintinas ir ieškovė BUAB „Bordolina“ keistina nauja ieškove – UAB „NT paslaugos“. Toliau tekste ieškove vadinama UAB „NT paslaugos“.

Dėl apeliacinio proceso ribų

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pradinės ieškovės ieškinys atsakovei dėl 1 302 376,41 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Nustatyta, kad ieškovė, kartu su apeliaciniu skundu pateikiamus ir prašomus priimti įrodymus, buvo pateikusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nepriėmė. Teismas sprendė, kad dokumentai – 2011 m. rugpjūčio 31 d. projekto ir statybos valdymo sutartis; 2013 m. sausio 3 d. statybos valdymo ir administravimo sutartis; 2012 m. lapkričio 19 d. įsakymas; 2012 m. lapkričio 20 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktas – nėra susiję su įrodinėjamu faktiniu ieškinio pagrindu, t. y. konkrečiais rangos darbais, už kurių atlikimą ieškiniu prašoma priteisti atitinkamą sumą. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. gegužės 21 d., 2012 m. birželio 22 d., 2012 m. rugpjūčio 24 d. ir 2012 m. rugsėjo 21 d. PVM deklaracijų teismas nustatė, kad BUAB „Bordolina“ deklaravo pajamas už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., tačiau teismas sprendė, kad pateiktos deklaracijos neturi sąsajos su ginčo esme, nes pats savaime pajamų deklaravimas neįrodo, jog ieškovė deklaravo būtent ginčo PVM sąskaitas faktūras.

10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra bendrosios procesinės taisyklės išimtis, todėl šios išimties taikymas yra galimas tik tiek, kiek jis atitinka proceso įstatyme reglamentuotus atvejus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotų kriterijų visumą. Ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išlygos sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus arba įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

14. Iš 2012 m. lapkričio 19 d. įsakymo, kurį pasirašė BUAB „Bordolina“ prokuristas, matyti, kad įsakyme nurodoma paimti dokumentus, susijusius su darbo užmokesčio paskaičiavimu, iš ginčo objekto, o iš 2012 m. lapkričio 20 d. dokumentų priėmimo–perdavimo akto, kurį pasirašė BUAB „Bordolina“ prokuristas ir direktorius, matyti, kad aktu iš neįvardytų objektų paimti neįvardyti dokumentai ir perduoti BUAB „Bordolina“ direktoriui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių ieškovės prašomų priimti įrodymų pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nepriėmė (CPK 180 straipsnis). 2012 m. lapkričio 19 d. įsakymas neįrodo konkrečių ieškovės atliktų darbų aktais nurodomų darbų atlikimo, o tik galėtų patvirtinti, kad ieškovės dokumentai, susiję su darbo užmokesčio paskaičiavimu, buvo ginčo statybų objekte. Iš 2012 m. lapkričio 20 d. dokumentų priėmimo–perdavimo akto apskritai neaišku, kokie dokumentai ir iš kokio objekto perduodami.

17. Atsisakius priimti ieškovės prašomus priimti įrodymus byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal byloje jau esančius įrodymus ir teisėjų kolegija nagrinėdama ieškovės apeliacinį skundą nepasisakys dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamas skundžiamo sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas remiantis atsisakomais priimti įrodymais.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

Dėl ginčo esmės

22. Šioje byloje ieškovė įrodinėja tarp šalių susiklosčiusius statybos rangos teisinius santykius ir netinkamą atsakovės sutartinių santykių vykdymą, t. y. neatsiskaitymą už ieškovės atliktus statybos rangos darbus.

Dėl ekspertų išvadų vertinimo

29. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

30. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismui paskyrus pakartotinę rašysenos ekspertizę, teismo ekspertai R. T., N. J., A. Ž., V. L. 2020 m. birželio 8 d. ekspertizės akte pateikė šią išvadą – tikėtina, kad PVM sąskaitose faktūrose skiltyse „Sąskaitą gavo:“ ir atliktų darbų aktuose skiltyse „Užsakovas:“, pasirašė ne R. B..

32. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

33. Dar prieš atliekant pakartotinę teismo ekspertizę, atsakovė savo iniciatyva užsakė rašysenos ekspertizę ir į bylą pateikė 2020 m. vasario 17 d. ekspertizės, kurią atliko rašysenos ekspertas A. B., įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, aktą. Šiame ekspertizės akte pateikta tokia išvada – tikėtina, kad PVM sąskaitose faktūrose skiltyse „Sąskaitą gavo:“ ir atliktų darbą aktuose skiltyse „Užsakovas:“ pasirašė ne R. B.. A. B. ekspertizės akte nurodyta, kad lyginant tiriamąjį parašą su lyginimui pateiktais R. B. parašų pavyzdžiais, nustatytas dalinis išlavinimo ir judesių koordinacijos (pavyzdžiuose aukštesni), tempo (pavyzdžiuose greitesnis), įbėgio (pavyzdžiuose didesnis) skirtumas. Taip pat nustatyti specialiųjų požymių skirtumai: judesio sudėtingumas, rašant neraidinių elementų pagrindines dalis – tiriamuosiuose dominuoja plačios, horizontalėje lankiniais judesiais, parašytos kilpos, pavyzdžiuose dominuoja labai siauros, vertikalėje ištęstos kilpos, vietomis pereinančios į grįžtamuosius judesius; judesio kryptis, rašant užraito baigiamąją dalį – tiriamuosiuose kairinė, pavyzdžiuose dešininė; santykinis elementų ištęstumas horizontalėje lyginant elementus tarpusavyje, rašant užraito pradinę dalį – tiriamuosiuose neženkliai, vos ištęsta horizontalėje, pavyzdžiuose ženkliai labiau ištęsta horizontalėje; santykinis elementų išsidėstymas erdvėje lyginant elementus tarpusavyje, rašant raidės „R“ I ir II elementus – tiriamuosiuose raidės „R“ II elemento viršutinė dalis išsidėsčiusi kairiau I elemento, pavyzdžiuose raidės „R“ II elemento viršutine dalis išsidėsčiusi dešiniau I elemento; santykinis elementų išsidėstymas vertikalėje, jungiant neraidinius elementus tarpusavyje – tiriamuosiuose aukštai, neraidinių elementų viršuje, pavyzdžiuose žemiau, arčiau neraidinių elementų viduriniosios dalies. Įvertinęs parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumus, ekspertas nustatė, kad jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumą, pakankamą tikėtinai išvadai, kad PVM sąskaitose faktūrose skiltyse „Sąskaitą gavo:“ ir atliktų darbų aktuose skiltyse „Rangovas:“ pasirašė ne R. B.. Ekspertas nurodė, kad nors ir nustatyti reikšmingi bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumai, ypač išlavinimo pažemėjimas, tempo sulėtėjimas, įbėgio skirtumas, tačiau išvada pateikiama tikėtinos formos, nes tiriamieji parašai yra trumpi, paprastos sandaros, tad nustatytieji požymių skirtumai nesudaro požymių visumos aukštesnio laipsnio išvadai (kategoriškai išvadai).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvada, pateikta ekspertizę paskyrus teisme, yra vertinama kaip ekspertizės aktas (CPK 212 straipsnis), o atsakovės iniciatyva eksperto A. B. atliktas tyrimas ir jo išvados, nors jame taip pat pateikiamos specialiųjų žinių reikalaujančios išvados, yra vertinamas kaip rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Tačiau dėl to A. B. tyrimo įrodomoji reikšmė nėra mažesnė nei ekspertizės akto, abu šiuos informacijos šaltinius teismas turi vertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei įrodymų ištyrimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 218 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas remiasi ir vertina tiek teismo paskirtos ekspertizės aktą (2020 m. birželio 8 d.), tiek atsakovės iniciatyva A. B. atliktos ekspertizės aktą (2020 m. vasario 17 d.).

35. Kaip jau minėta, tiek teismo paskirtos ekspertizės akte (2020 m. birželio 8 d.), tiek atsakovės iniciatyva A. B. atliktos ekspertizės akte (2020 m. vasario 17 d.) nurodyta ta pati išvada, kad tikėtina, jog ginčo PVM sąskaitose faktūrose ir atliktų darbų aktuose pasirašė ne R. B..

36. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl eksperto išvados, yra nurodęs, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).

37. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi skirdamas pakartotinę rašysenos ekspertizė nurodė ekspertams atsakyti į klausimą – ar PVM sąskaitose faktūrose skiltyje „Sąskaitą gavo:“ ir atliktų darbų aktuose skiltyje „Užsakovas:“ pasirašė R. B.?

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip nurodė teismo paskirti ekspertai ekspertizės akte (2020 m. birželio 8 d.), atliekant šios rūšies (rašysenos) tyrimus, taikoma tokia išvadų skalė: kategoriška išvada, tikėtina išvada ir išvada, kad nustatyti negalima. Ekspertai, pateikdami tikėtinas išvadas, galėjo suformuluoti jas dviem būdais: a) tikėtina, kad PVM sąskaitose faktūrose skiltyje „Sąskaitą gavo:“ ir atliktų darbų aktuose skiltyje „Užsakovas:“ pasirašė R. B. (nustačius, kad labiau tikėtina, jog ginčo dokumentus pasirašė R. B.); b) tikėtina, kad PVM sąskaitose faktūrose skiltyje „Sąskaitą gavo:“ ir atliktų darbų aktuose skiltyje „Užsakovas:“ pasirašė ne R. B. (nustačius, kad labiau tikėtina, jog ginčo dokumentus pasirašė ne R. B.). Ekspertai 2020 m. birželio 8 d. ekspertizės akte, tiek A. B. 2020 m. vasario 17 d. ekspertizės akte priėjo prie tokio paties pobūdžio ir formuluotės išvados, kuri iš esmės reiškia, kad ekspertų vertinimu, labiau tikėtina, jog ginčo dokumentus pasirašė ne R. B.. Priešingu atveju, ekspertai būtų pateikę išvadą, kad tikėtina, jog ginčo dokumentus pasirašė R. B., t. y., nagrinėjamu atveju ekspertai formuluodami savo išvadas, jose aiškiai nurodė abejonę dėl R. B. parašymo ginčo dokumentuose. Tai ekspertai aiškiai detalizavo tyrimo eigos aprašymuose, kuriuose nurodyti ekspertų nustatyti reikšmingi parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumai (šios nutarties 52 ir 54 punktai).

39. Aplinkybės, kad tiek teismo paskirti ekspertai 2020 m. birželio 8 d. ekspertizės akte, tiek A. B. 2020 m. vasario 17 d. ekspertizės akte pateikė analogiškas tikėtinas išvadas, kurias grindė nustatytais tiriamųjų parašų, esančių PVM sąskaitose faktūrose ir atliktų darbų aktuose, bei pateiktų R. B. parašų pavyzdžių skirtumais, reiškia, kad ekspertams kilo pagrįstų įtarimų, jog PVM sąskaitose faktūrose ir atliktų darbų aktuose pasirašė ne R. B.. Minėtuose ekspertizės aktuose pateiktos išvados grindžiamos parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumais, nustatyta, kad jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumą, pakankamą tikėtinai išvadai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios ekspertų išvados teismo pagrįstai laikytos netiesioginiais įrodymais, paneigiančiais ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, ir minėtos ekspertų išvados leidžia pagrįstai abejoti ginčo PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktų įrodomąja verte.

Dėl kitų bylai reikšmingų aplinkybių

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindą abejoti ginčo PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktų, kaip įrodymų, kuriais grindžiama atsakovės pareiga atsiskaityti už rangos darbus, įrodomąja verte, sudaro ir kitos aplinkybės.

41. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), buvusi ieškovė BUAB „Bordolina“, kuri ir išrašė ginčo PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus, jau nuo 2008 m. iki bankroto bylos jai iškėlimo 2014 m., nebeteikė registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, tai sudaro pagrindą manyti, kad buhalterinė apskaita šioje įmonėje buvo vedama netinkamai.

42. Taip pat pažymėtina, kad buvusios ieškovės BUAB „Bordolina“ direktore nuo 2006 m. rugsėjo 21 d. iki 2010 m. vasario 22 d. buvo D. V.. Kaip nustatyta iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1/2014, D. V. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 182 straipsnio 2 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (organizuotoje grupėje apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino). Teismas šioje baudžiamojoje byloje nustatė itin sudėtingo mokestinio sukčiavimo nusikalstamos veikos mechanizmo suburtą organizuotą asmenų grupę, susijusią su apgalvota paruošiamąja ir organizacine veikla bei jos organizatoriumi S. R. (kuris minimu nuosprendžiu nuteistas kartu su D. V.). Kiekvienas organizuotos grupės narys nusikalstamos veikos schemoje turėjo aiškų vaidmenį, t. y. buvo fiktyvūs ar statytiniai direktoriai; dokumentus surašantys vyr. finansininkai, buhalteriai, kasininkai (taip pat ir D. V.). Teismas nustatė, kad įmonių finansininkės, taip pat ir D. V., nors ir žinodamos, kad tam tikros ūkinės operacijos realiai nevyko, už jas pasirašydavo. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtino, kad tarpinė nusikalstamos veikos grandinė buvo valdoma per fiktyvius direktorius, o ūkines finansines operacijas aptarnaudavo finansininkės, vyr. buhalterės, taip pat ir D. V..

43. Nors ir minėtoje baudžiamojoje byloje tiriamas laikotarpis (2000 – 2004 m.) yra ankstesnis nei šioje byloje nagrinėjamas (2011 – 2012 m.), o D. V. šios bylos ginčo laikotarpiu nebebuvo BUAB „Bordolina“ direktore, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės leidžia abejoti pačios buvusios ieškovės BUAB „Bordolina“, kaip civilinių santykių subjekto, sąžiningumu, taip pat ir ginčo PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktų įrodomąją verte. Ši išvada darytina įvertinus ir tai, kad šioje byloje naujajai ieškovei UAB „NT paslaugos“, kuri perėmė pradinės ieškovės BUAB „Bordolina“ procesinės teises ir pareigas, atstovauja D. V., kuri yra UAB „NT paslaugos“ direktorė nuo 2018 m. rugsėjo 5 d.

44. Tai pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-335/2014, kurioje buvo sprendžiamas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (atsakovės nagrinėjamoje byloje) ir UAB „Serfas“ ginčas dėl avanso grąžinimo, kuris buvo mokamas už medžiagas objekto, esančio (duomenys neskelbtini) (nagrinėjamos bylos objekto) statybai, teismas nurodė, kad, BUAB „Bordolina“ buvusio vadovo E. M. (kuris nagrinėjamoje byloje išrašė 2011 m. lapkričio atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą) teigimu, S. R. šioje bendrovėje turėjo savo kabinetą, darbo stalą, kompiuterį, dalyvaudavo pasitarimuose.

45. Nurodytos aplinkybės pagrindžia ir sustiprina abejones dėl buvusios ieškovės BUAB „Bordolina“ išrašytų ginčo PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktų objektyvumo bei įrodomosios vertės.

46. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo logikos dėsniais, nevertindamas nei aplinkybės, nei ją pagrindžiančių įrodymų – 2014 m. kovo 5 d. kratos protokolų, patvirtinančių, kad ginčo PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų aktai paimti ne iš ieškovės, o iš atsakovės naudotų patalpų.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kyla pagrįstų abejonių ir dėl atsakovės dispozicijoje turėtų buhalterinės apskaitos dokumentų teisingumo.

48. Lietuvos Vyriausiasis Administracijos Teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020, nagrinėdamas pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (atsakovės nagrinėjamoje byloje) apeliacinį skundą, paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą administracinėje byloje, kurioje atmestas pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundas dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo. Minėtais sprendimais pareiškėjai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, be kita ko, papildomai apskaičiuota sumokėti 6 517 901,36 Eur PVM, apskaičiuoti 3 431 505,31 Eur PVM delspinigiai ir skirta 1 862 257 Eur PVM bauda, kadangi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ deklaravo vykdžiusi sandorius (dėl statybinių medžiagų, statybos rangos darbų pirkimo ir kt.), kurie, kaip nustatyta tyrimo metu, faktiškai nebuvo vykdomi (tarp jų ir tam tikri sandoriai šios bylos ginčo objekte – (duomenys neskelbtini)).

49. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-3-247-684/2019 nurodyta, kad L. M. (S. R. motina), be kita ko, buvo UAB „Vanteras“, UAB „Verantas“ akcininkė, o UAB „Verantas“ buvo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcininkė, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo UAB „Grangeras“ akcininkė, t. y. L. M. netiesiogiai buvo visų šių įmonių akcininkė.

50. Jau šioje nutartyje minėtu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-2014, be kita ko, S. R. ir A. M. (L. M. sutuoktinis) nubausti už tai, jog įvairios sudėties organizuotomis grupėmis dalyvavo fiktyvių įmonių veikloje, klastojo UAB „Vanteras“, UAB „Serneta“, UAB „Acumen“, UAB „Sparteka“ ir kitų įmonių buhalterinę dokumentaciją, legalizavo dideles pinigų sumas ir pasisavino mokesčius.

51. Taigi, „Liteko“ duomenys ir šioje nutartyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad tiek šioje byloje buvusi ieškovė BUAB „Bordolina, išrašiusi ginčo PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus, tiek atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, yra per naudos gavėjus, akcininkus, valdymo organus, susijusios įmonės, o įmonių valdyme dalyvavusių asmenų apgaulingas buhalterinės apskaitos vedimas konstatuotas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir pasikeitus ginčo šalių valdymo organams ar savininkams, šių įmonių buhalterinės apskaitos dokumentai ir jų turinys turi būti vertinami itin kritiškai.

52. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.

53. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie leistų padaryti labiau tikėtinai išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės iš tiesų susiklostė ieškovės įrodinėjamos apimties ir pobūdžio statybos rangos teisiniai santykiai. Kitokios išvados teisėjų kolegija priėjo įvertinusi ne tik tai, kad kyla pagrįstų abejonių dėl ginčo dokumentuose esančių atsakovės vadovo parašų tikrumo, tačiau ir dėl pačių dokumentų turinio ir jų objektyvumo, įvertinus šios bylos šalių sąsajas ir jas kontroliavusių fizinių asmenų nesąžiningumo apraiškas, kurios galėjo pasireikšti ir ginčo PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktų sudarymu. Teisėjų kolegijos neįtikina (CPK 185 straipsnio 1 dalis) ieškovės pateikiami įrodymai ir argumentai dėl ieškovės nurodomų statybos darbų faktinio atlikimo ir perdavimo atsakovei, o šių aplinkybių ieškovei neįrodžius, atsakovei nekyla pareiga sumokėti ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūros nurodytų sumų (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

55. Ankstesniuose šios nutarties punktuose minėtos išvados iš esmės sudaro pagrindą laikyti nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl kitų PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktų rekvizitų byloje nepaneigimo, taip pat ir argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, ar ieškovė faktiškai atliko PVM sąskaitose faktūrose ir atliktų darbų aktuose nurodytus darbus ir ar atsakovei atsirado pareiga sumokėti už šiuos darbus. Kaip jau minėta, ieškovės pateiktų įrodymų objektyvumas kelia pagrįstų abejonių, kurios sudaro pagrindą teigti, kad labiau tikėtina, jog rangos teisiniai santykiai ieškovės įrodinėjama apimtimi šalių nesiejo, todėl atsakovei nekyla pareiga apmokėti ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūros nurodytų sumų.

56. Kolegijos vertinimu, esminės reikšmės neturi ir ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad atsakovė neneigė fakto, jog ieškovė 2011–2012 m. atliko dalį statybos darbų objekte. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, ieškovei teko našta įrodyti aplinkybes, kad šalis siejo konkrečiai ieškovės pateiktuose atliktų darbų aktuose nurodyti statybos rangos santykiai, atlikus konkrečius statybos darbus, kurių apmokėjimo pagal PVM sąskaitas faktūras prašo ieškovė, o kitokio pobūdžio ar apimties statybos rangos darbų konstatavimas nesudarytų pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimų, kadangi nebūtų susijęs su ieškovės ieškinio reikalavimais.

57. Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Ieškovės vertinimu, atsakovė, pripažindama, kad ieškovė atliko tam tikrus darbus ginčo objekte, tačiau tvirtindama, kad ne tokius jų kiekius, kurie nurodyti PVM sąskaitose faktūrose ir atliktų darbų aktuose, privalėjo pateikti įrodymus, kokius darbus atliko ieškovė, kokie buvo ieškovės atliktų darbų kiekiai.

58. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės nenaudai galėtų būti vertinama tai, jog atsakovė neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį, tik tokiu procesiniu atveju, jeigu ieškovė būtų tikėtinai pagrindusi savo ieškinio reikalavimus. Šioje byloje nesant pagrindo spręsti apie objektyvų ieškovės reikalavimų pagrįstumą, atsakovės atsikirtimų nepagrindimas objektyviais įrodymais nesudaro pagrindo ieškinio reikalavimų tenkinimui ar netinkamam procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo konstatavimui.

59. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad atsakovė nepaneigė, jog ji faktiškai pradėjo naudotis atliktais darbais, o atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai įrodo, kad atsakovė tais darbais faktiškai pradėjo naudotis. Todėl, jei net nebūtų atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų, atsakovė vis tiek privalėtų sumokėti už atliktus darbus.

60. Kolegija šiuos argumentus laiko neapgrįstais. Kaip jau nutartyje ne kartą minėta, ieškovei neįrodžius konkrečių rangos darbų atlikimo ir jų perdavimo atsakovei, atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovės reikalaujamo užmokesčio, o net ir nustačius, kad atsakovė naudojasi ginčo objektu, kuriame ieškovė teigia atlikusi rangos darbus, atsakovės pareiga atsiskaityti kiltų tik prieš subjektą, atlikusį konkrečius darbus, už kuriuos iki šios neatsiskaitė.

61. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant neįrodytam ieškovės ieškinio pagrindui, t. y. ieškovės įrodinėjamų darbų atlikimui, tam tikro darbo rezultatams, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl užmokesčio už statybos darbus priteisimo iš atsakovės, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu turėjo pagrindą atmesti ieškovės ieškinio reikalavimus.

Dėl prašymų atidėti sprendimo paskelbimą

62. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. balandžio 20 d. gauti atsakovės ir UAB „NT paslaugos“ prašymai atidėti teismo sprendimo paskelbimą iki 2021 m. gegužės 13 d., suteikiant šalims galimybę sudaryti taikos sutartį.

63. CPK 325 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, baigęs nagrinėti bylą, nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar nutartis. Bylos pagal ieškovės apeliacinį skundą nagrinėjimas iš esmės Lietuvos apeliaciniame teisme vyko ir baigėsi 2021 m. kovo 30 d., sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2021 m. balandžio 22 d. 15 val. Bylos pagal ieškovės apeliacinį skundą nagrinėjimui pasibaigus, sprendimo (nutarties) byloje priėmimas ir paskelbimas numatytu laiku gali neįvykti teismui pripažinus, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus (CPK 256 straipsnis), susirgus ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negalint dalyvauti bylą nagrinėjančiam teisėjui (CPK 325 straipsnio 7 dalis). Įstatyme nėra numatyta galimybė sprendimo (nutarties) priėmimą ir paskelbimą atidėti šalių prašymu. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad nėra pagrindo prašymus tenkinti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

64. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

65. Šalys nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti ieškovę bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Bordolina“, juridinio asmens kodas 124573479, naująja ieškovė uždarąja akcine bendrove „NT paslaugos“, juridinio asmens kodas 304491457.

Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymus dėl sprendimo paskelbimo atidėjimo.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.