Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bordolina“ atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui, bankroto administratoriui Andrėjui Gončiarovui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovui advokatui Laimonui Šileriui,

žodiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bordolina“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2014 m. kovo 5 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) atliktos kratos metu buvo paimtos penkios PVM sąskaitos–faktūros: 2011 m. lapkričio 30 d. serija BOR Nr. 00146 už 61 105 Lt sumą, 2012 m. balandžio 30 d. serija BOR Nr. 00171 už 694 414,79 Lt sumą, 2012 m. gegužės 31 d. Serija BOR Nr. 00178 už 916 989,74 Lt sumą, 2012 m. liepos 31 d. serija BOR Nr. 00191 už 972 362,05 Lt sumą ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. serija BOR Nr. 00197 už 1 851 973,68 Lt sumą, su ieškovės ir atsakovės atstovų parašais (toliau visos kartu ir – PVM sąskaitos-faktūros). Taip pat FNTT kratos metu buvo paimti ir 2011 m. lapkričio mėn.; 2012 m. balandžio mėn.; 2012 m. gegužės mėn.; 2012 m. liepos mėn. atliktų darbų aktai, kuriuose nurodyta, jog rangovas yra UAB „Bordolina“, o užsakovas yra UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau visi kartu ir – atliktų darbų aktai). Nurodė, kad atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti su ieškove pagal minėtas sąskaitas–faktūras, tačiau to nepadarė.

4. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. preliminariu sprendimu teismas nusprendė ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1 302 376,41 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 302 376,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo. Nurodo, jog susipažinus su ieškovės pateiktu ieškiniu bei jo priedais, darytina išvada, kad ieškovės atstovas – bankroto administratoriaus UAB „Audata“ įgaliotas asmuo Andrėjus Gončiarovas elgiasi nesąžiningai ir savo ieškinį grindžia tendencingai parinktais dokumentais.

11. Anot ieškovės, ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindžia pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais – atliktų darbų aktais, PVM sąskaitomis-faktūromis, tuo tarpu, atsakovė teikia išvestinius dokumentus – skolų suderinimo aktus, kurie ieškovės nuomone, yra abejotino tikrumo ir prieštarauja ieškovės teikiamiems pirminiams dokumentams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

12. Byloje nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 31 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas, kuriame pažymima, jog ieškovė yra skolinga atsakovei 500 000 Lt.

13. Nustatyta, jog 2014 m. sausio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta ieškovės BUAB „Bordolina“ bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Audata“.

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtino ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, be kita ko, ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (atsakovės) 500 000 Lt (144 810 Eur) dydžio kreditorinį reikalavimą.

15. Nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d. prašymu ieškovės BUAB „Bordolina“ nemokumo administratorius UAB „Audata“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, nagrinėjantį ieškovės bankroto bylą Nr. B2-382-619/2020 prašydamas išbraukti atsakovę UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš kreditorių sąrašo. Prašyme nurodė, jog, be kita ko, atsakovė savo kreditorinį reikalavimą grindžia įsiskolinimų suderinimo akto kopija, kuri ieškovės vertinimu, yra galimai suklastota.

16. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, akcentuodamas, jog „vien apeliantės (ieškovės) įtarimai (prielaidos), kad įsiskolinimų suderinimo aktas gali būti suklastotas, nesuponuoja išvados dėl 2014 m. gegužės 28 d. teismo nutartimi patvirtinto UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorinio reikalavimo nepagrįstumo ir neteisėtumo“.

17. Taigi, nustatyta, jog ieškovės bankroto byloje Nr. B2-382-619/2020 atsakovės kreditorinis reikalavimas nėra nuginčytas, ieškovė deklaratyviai nurodo, jog įsiskolinimų suderinimo aktas galimai yra suklastotas, tačiau savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, taigi, laikytina, kad atsakovės kreditorinis reikalavimas šio sprendimo priėmimo dieną yra pagrįstas ir teisėtas.

20. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

21. Ieškovė atsakovės prievolę atsiskaityti įrodinėja FNTT atliktos kratos metu paimtomis penkiomis PVM sąskaitomis–faktūromis: 2011 m. lapkričio 30 d. serija BOR Nr. 00146 už 61 105 Lt sumą, 2012 m. balandžio 30 d. serija BOR Nr. 00171 už 694 414,79 Lt sumą, 2012 m. gegužės 31 d. Serija BOR Nr. 00178 už 916 989,74 Lt sumą, 2012 m. liepos 31 d. serija BOR Nr. 00191 už 972 362,05 Lt sumą ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. serija BOR Nr. 00197 už 1 851 973,68 Lt sumą, su ieškovės ir atsakovės atstovų parašais.

22. Teismo pavedimu Lietuvos teismo ekspertizės centras 2019 m. gruodžio 30 d. ekspertizės aktu Nr. 11-2469 (19) nustatė, jog „įvertinus parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumus ir sutapimus, nustatyta, jog nei vieni, nei kiti nesudaro požymių visumos, pakankamos neigiamai ar teigiamai išvadai. <...>dėl to nustatyti ar PVM sąskaitų faktūrų serija BOR: 2011-11-30 Nr. 00146, 2012-04-30 Nr. 00171, 2012-05-31 Nr. 00178, 2012-07-31 Nr. 00191, 2012-08-31 Nr. 00197, eilutėse „Sąskaitą gavo:“, ir 2011 m. 11 mėn., 2012 m. 04, 05, 07 mėn. atliktų darbų aktų eilutėse „Užsakovas:“ pasirašė R. B. ar kitas asmuo, negalima“.

23. Atsakovė savo iniciatyva užsakė dar vieną rašysenos ekspertizę, kurioje rašysenos ekspertas Aleksas Balsys, 2020 m. vasario 17 d. ekspertizės aktu Nr. 202002017/01 nustatė, jog „įvertinus parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumus, nustatyta, kad jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumą, pakankamą tikėtinai išvadai, kad PVM sąskaitose-faktūrose <...> ir atliktų darbų aktuose <...> pasirašė ne R. B.“.

24. Taigi, ekspertas Aleksas Balsys pateikė išvadą: „tikėtina, kad UAB „Bordolina“ PVM sąskaitose–faktūrose: 2011 m. lapkričio 30 d. serija BOR Nr. 00146; 2012 m. balandžio 30 d. serija BOR Nr. 00171; 2012 m. gegužės 31 d. serija BOR Nr. 00178; 2012 m. liepos 31 d. serija BOR Nr. 00191; 2012 m. rugpjūčio 31 d. serija BOR Nr. 00197 skiltyje „Sąskaitą gavo“ pasirašė ne R. B.; tikėtina, kad UAB „Bordolina“ atliktų darbų aktuose : 2011 m. lapkričio mėn.; 2012 m. balandžio mėn.; 2012 m. gegužės mėn.; 2012 m. liepos mėn.; skiltyje „Užsakovas“ pasirašė ne R. B.“.

25. Teismo pavedimu Lietuvos teismo ekspertizės centrui ir Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimo centrui atlikus teismo ekspertizę, 2020 m. birželio 8 d. ekspertizės aktu Nr. 11-991 (20), KTC Nr. 140-(251)-IS1-1119 (20) nustatyta, jog „įvertinus parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumus, nustatyta, kad jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumą, pakankamą tikėtinai išvadai, kad UAB „Bordolina“ PVM sąskaitose–faktūrose 2011 m. lapkričio 30 d. datos Serija BOR Nr. 00146; 2012 m. balandžio 30 d. datos Serija BOR Nr. 00171; 2012 m. gegužės 31 d. datos Serija BOR Nr. 00178; 2012 m. liepos 31 d. datos Serija BOR Nr. 00191; 2012 m. rugpjūčio 31 d. datos Serija BOR Nr. 00197 skiltyse „Sąskaitą gavo:“ ir UAB „Bordolina“ atliktų darbų aktuose už 2011 m. lapkričio mėn.; 2012 m. balandžio mėn.; 2012 m. gegužės mėn.; 2012 m. liepos mėn. skiltyse „Užsakovas:“, pasirašė ne R. B.. Kategoriškai atsakyti į klausimus negalima, kadangi tiriamieji parašai yra trumpi ir paprastos grafinės sandaros. Dėl šių priežasčių teikiama tikėtina išvada“.

26. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.

27. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

28. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017).

30. Vertinant byloje pateiktas ekspertizės išvadas bei nurodytą aktualią kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog tiek 2019 m. gruodžio 30 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2469 (19), tiek 2020 m. vasario 17 d. ekspertizės aktas Nr. 202002017/01, tiek 2020 m. birželio 8 d. ekspertizės aktas Nr. 11-991 (20), KTC Nr. 140-(251)-IS1-1119 (20) vertintini kaip netiesioginiai įrodymai, išvados šiuose ekspertizės aktuose padarytos prielaidų metodu. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, jog ekspertas Aleksas Balsys 2020 m. vasario 17 d. ekspertizės akte Nr. 202002017/01, bei ekspertai Rasa Tamošiūnaitė, Nijolė Jonaitienė, Anelė Žalkauskienė, Viačislavas Litvinovas 2020 m. birželio 8 d. ekspertizės akte Nr. 11-991 (20), KTC Nr. 140-(251)-IS1-1119 (20) nustatė, jog visuose tirtuose dokumentuose (tiek PVM sąskaitose-faktūrose, tiek atliktų darbų aktuose), „tikėtina, jog pasirašė ne R. B.“, kas leidžia teismui prieiti prie išvados, jog tikėtinai ieškovės ieškinio aplinkybes įrodinėti pateikti dokumentai yra pasirašyti ne R. B.. Be kita ko, pažymėtina, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų šioms išvadoms paneigti, o ieškinio aplinkybes įrodinėja tik minėtomis PVM sąskaitomis-faktūromis ir atliktų darbų aktais.

31. Statybos rangos sutarties samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje yra pateiktas pavyzdinis (nebaigtinis) statybos darbų, kuriems atlikti gali būti sudaromos šios sutartys, sąrašas (įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statyba, rekonstrukcija, montavimo, paleidimo darbai, pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbai).

32. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). Pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020).

33. Rangos teisiniuose santykiuose vyrauja du esminiai elementai, t. y. darbų apimtis dėl kurių šalys sulygo ir susitarimas dėl darbų kainos. Remiantis CK 6.162 straipsnio 1 dalimi, sutarties sudarymo faktas gali būti konstatuojamas, kai nustatomi veiksmai, įrodantys šalių susitarimą. Taigi, visų pirma, norint nustatyti užsakovo prievolės atsiskaityti už atliktus darbus apimtį, be kita ko, privalu nustatyti dėl kokių darbų ir kokia apimtimi statybos rangos sutarties šalys buvo susitarę.

34. Nagrinėjamu atveju šalių susitarimą dėl konkrečių darbų už kuriuos ieškiniu reikalaujama priteisti konkretų atlyginimą ieškovė įrodinėja išimtinai tik kratos metu paimtomis PVM s/f bei atliktų darbų aktais. Sutiktina, kad atsižvelgiant į tai, jog įmonių buhalterinė apskaita tikėtina nebuvo tvarkoma tinkamai, dėl ko įrodinėjimo procesas sudėtingesnis, tačiau tai negali lemtis išvados, kad vien dėl šios aplinkybės ieškovė yra atleidžiama nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis).

35. Atsakovė neginčija, jog ją su ieškove siejo rangos santykiai, 2020 m. liepos 21 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl šilumos punkto įrengimo, buvo sudarytos kitos sutartys susijusios su konkrečiais įsipareigojimais, tačiau, kaip minėta, ginčijo kad buvo susitarta dėl ieškinyje nurodytų darbų. Ieškovė, kaip nurodyta, šalių susitarimą dėl konkrečių darbų įrodinėja tik PVM s/f ir atliktų darbų aktais, tačiau minėta, kad ekspertų išvadomis tikėtina, kad pastaruosius pasirašė ne atsakovės vadovas, o kitų duomenų patvirtinančių šalių susitarimą būtent dėl tokių darbų apimties ir kainos, nepateikta.

36. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių argumentus, teismas neturi pagrindo objektyviai išvadai, kad šalys apskritai buvo susitarusios dėl ieškinyje nurodomų darbų ir kainos, todėl neturi ir teisinio pagrindo ieškinio tenkinimui. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, jog tam tikrus darbus ieškovės nurodomame objekte (duomenys neskelbtini) galėjo atlikti kaip subrangovė, nesuponuoja išvados, jog atsakovė atliko konkrečiai ieškovės pateiktuose dokumentuose – PVM sąskaitose-faktūrose ir atliktų darbų aktuose nurodytus darbus.

37. Pažymėtina, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, jog buvo sulygusi su atsakove dėl ieškinyje nurodomų darbų atlikimo, taigi, ir neįrodo atsakovės prievolės atsiskaityti už atliktus darbus apimties.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys galutiniu teismo sprendimu atmestinas.

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškovės ieškinio, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės atsakovės naudai. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 138,46 Eur už teismo ekspertizių atlikimą, kurios priteistinos iš ieškovės bankroto administravimo išlaidų.

40. CPK 150 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

41. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą 1 302 376, 41 Eur sumai; o šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose atsakovės piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis areštą, leidžiant daryti privalomus atsiskaitymus biudžetui, su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas bei mokėjimus ieškovei. Atmetus ieškovės ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

2019 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismo preliminarų sprendimą panaikinti.

Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bordolina“ , į. k. 124573479, ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bordolina“, į. k. 124573479, bankroto administravimo lėšų, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, į. k. 300145575, naudai, 1 138, 46 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, buv. adresas L. Giros g. 123-3, Vilniuje, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą 1 302 376, 41 Eur sumai; o šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose atsakovės piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis areštą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.