Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bordolina“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Bordolina“ prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – atsakovė) 1 302 376, 41 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi, patenkinęs ieškovės prašymą, – areštavo atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 1 302 376, 41 Eur sumai; šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose areštavo atsakovės pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas ieškovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant daryti privalomus atsiskaitymus biudžetui, su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas bei mokėjimus ieškovei.

3. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. prašymu prašė panaikinti 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi, atsakovės teigimu, ieškovės ieškinys yra praradęs tikėtiną pagrįstumą. Nurodė, jog ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindžia netinkamais, galimai suklastotais įrodymais, todėl ieškovės ieškinys laikytinas praradusiu pagrįstumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo netenkino.

5. Teismas sprendė, kad yra pagrindas pritaikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė į bylą nepateikė duomenų, jog finansinė padėtis yra gera, ar ieškovės ieškinio reikalavimo suma jai nėra didelė, taip pat nepateikė duomenų, turinčių esminės reikšmės sprendžiant klausimą laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pasikeitė aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių dėl ieškovės pareikšto ieškinio prima facie (tikėtinai) pagrįstumo ir atitinkamai pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo. Byloje įrodyta, kad ieškovės reikalavimai atsakovei yra grindžiami neleistinais ir suklastotais dokumentais. Įrodymai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimą, yra laikytini netinkamais ir suklastotais. Ieškovė nepagrindė teiginių apie tai, kad atsakovė ketina parduoti ūkį.

6.2. Pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota.

6.3. Didelės ieškinio kainos aplinkybė nėra absoliuti ir nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės nesąžiningumas ieškovės atžvilgiu neįrodytas.

7. Ieškovė BUAB „Bordolina“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:

7.1. Teismas negali vertinti aplinkybių, kurios buvo įvertintos taikant laikinąsias apsaugos priemones – didelės ieškinio kainos, atsakovės finansinės padėties.

7.2. Atsakovė neteisingai nurodė aplinkybes dėl ekspertizės akte nustatytų išvadų, kadangi akte nurodyta tikėtina išvada, kad PVM sąskaitas faktūras ir Atliktų darbų aktus pasirašė ne R. B. Be to, eksperto išvada neprivaloma teismui, joje nustatytos išvados turi būti vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje pateikti papildomi duomenys, priešingai nei teigia atsakovė, tik sustiprina ieškinio tikėtiną pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi patenkintas ieškovės prašymas, nutarta areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 1 302 376, 41 Eur sumai; šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose areštuotos atsakovės piniginės lėšos ar turtinės teisės, esančios pas ieškovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant daryti privalomus atsiskaitymus biudžetui, su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas bei mokėjimus ieškovei.

10. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. teikė prašymą panaikinti 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad ieškinys yra praradęs tikėtiną pagrįstumą; ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia netinkamais, galimai suklastotais įrodymais. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

13. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas atsakovės prašymo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės nurodė, kad nėra duomenų, jog atsakovės finansinė padėtis yra gera, ar ieškinio reikalavimo suma jai nėra didelė, darė išvadą, kad atsakovė nepateikė duomenų, turinčių esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

14. Atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirąjį skundą grįsdama aplinkybėmis, kad vien didelė jai nukreipto reikalavimo suma savaime neleidžia spręsti apie atsakovės nesąžiningumą, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui. Be to, pasikeitusi byloje situacija, leidžia iš naujo vertinti aplinkybes dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo. Taigi apeliantė skunde kvestionuoja išvadą dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, todėl apeliacinis teismas pasisako ir dėl šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo.

15. Iš Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. galutiniu sprendimu 2019 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismo preliminarų sprendimą panaikino ir ieškovės BUAB „Bordolina“ ieškinio netenkino. Priteisė iš ieškovės BUAB „Bordolina“ bankroto administravimo lėšų atsakovės naudai 1 138, 46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikino laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą 1 302 376, 41 Eur sumai; o šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose atsakovės piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis areštą. Nors minėtas teismo sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, tačiau jo priėmimo faktas (skolos nepriteisimas) yra pakankamas konstatuoti preliminarų ieškovės ieškinio pareiškimo nepagrįstumą CPK 144 straipsnio taikymo tikslais.

16. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės pozicijai, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės, reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas tokiai išvadai padaryti. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).

17. Aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019).

18. Taigi asmens, kurio atžvilgiu siekiama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis ar ieškinio sumos kriterijus, priklausantis vien tik nuo pačios ieškovės valios, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant ar egzistuoja būtinybė konkrečiu atveju naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė neįrodinėjo ir nepagrindė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nenurodė jokių atsakovės veiksmų, kuriuos teismas galėtų vertinti nesąžiningais ieškovės atžvilgiu.

19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovo turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas.

20. Taigi nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie galimai nesąžiningą apeliantės elgesį tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu, t. y. nėra įrodyta grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Būtent ieškovė, kuri yra suinteresuota savo teisių, kurios, jos nuomone yra pažeistos, gynimu, privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius galimą apeliantės nesąžiningumą, o to nepadarius, jai ir tenka dėl neveikimo kilsiančios pasekmės (CPK 12 straipsnis).

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas apeliantės nesąžiningumas, todėl vien pareikšto jai ieškinio reikalavimo suma neteikia pagrindo konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą.

22. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išsprendė neteisingai, neatsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, iš esmės nevertindamas pareiškime nurodytų aplinkybių, kuriomis atsakovė grindė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti apeliantei laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, kuria atsisakyta panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 300145575) nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui 1 302 376, 41 Eur sumai; šiam turtui nesant ar jo nepakakus – pareikšto reikalavimo ribose areštą atsakovės piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, esančioms pas ieškovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant daryti privalomus atsiskaitymus biudžetui, su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas bei mokėjimus ieškovei.

Atmesti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bordolina“ prašymą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu.

Šios nutarties kopiją išsiųsti Valstybės įmonės Registrų centrui.