Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-293-574/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-03
Bylos Nr.: 1A-293-574/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-24640-2021-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Mačionytė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis: A. S.
Nukentėjusysis: A. R.
Advokatai: Kornelijus Pivoriūnas, Irina Kizina

Baudžiamoji byla Nr. 1A-293-574/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24640-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Baradinskaitei,nuteistajam A. S., jo gynėjai advokatei Irinai Kizinai,nukentėjusiojo A. R. atstovui advokatui Kornelijui Pivoriūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš A. S. konfiskuotas pramoninės gamybos (Italija) .308 kalibro „Rover 870“ modelio graižtvinis šautuvas „Sabatti“ Nr. (duomenys neskelbtini), du šoviniai, šovinio tūtelė ir daiktai perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

A. S. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė –draudimas naudotis specialia teise – teise laikyti ir nešiotis ginklą 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. S. priteisti 22 316,62 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo visiško įvykdymo, išdėstant mokėjimą dalimis per 7 metus, mokant kas mėnesį po 265,67 Eur.

Nukentėjusiojo A. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš A. S. A. R. naudai priteista 14 694 Eur turtinei žalai bei 23 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Iš A. S. A. R. naudai priteista 1 591,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. S. nuteistas už tai, kad 2021 m. liepos 21 d., dalyvaudamas (duomenys neskelbtini) medžioklės būrelio medžioklėje, vykusioje Širvintų savivaldybėje esančiame (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, apie 23.17 val. (duomenys neskelbtini) baigiantis medžioklei, turėdamas pareigą laikytis specialių elgesio saugos taisyklių medžioklės metu, pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės) 59, 60 ir 70 punktų reikalavimus, bei 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 30 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalies 5 punkte nustatytas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininko, valdytojo, naudotojo pareigas ir taikomus draudimus, dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. R. sveikatą, t. y.: jis, medžioklės metu (duomenys neskelbtini) esančiame miške, medžioklės bokštelyje pradėjęs medžioklę užtaisė pramoninės gamybos (Italija) .308 kalibro „Rover 870“ modelio graižtvinį šautuvą „Sabatti“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti .308 Winchester (.308 Win) šoviniais ir prieš išlipdamas iš bokštelio neišėmė šovinio iš ginklo vamzdžio, neužmezgė kontakto su medžiotojais, esančiais gretimuose bokšteliuose, tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 70 punktą, po ko judėdamas medžioklės plotų vienete nešėsi užtaisytą, kai šovinys yra įleistas į šovinio lizdą, į dėklą įdėtą šautuvą iki kelyje stovėjusio automobilio „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas Medžioklės taisyklių 60 punktą, numatantį pareigą medžioklės metu judant medžioklės plotų vienete iš vienos medžiojimo vietos į kitą medžioklinį ginklą nešti arba vežti be šovinio lizde, o pasibaigus medžioklei – medžioklinį ginklą įdėti į dėklą, šovinius iš medžioklinio ginklo išimti, įdėjo dėklą su šautuvu į automobilio bagažinę ir vežė iki (duomenys neskelbtini), taip pažeisdamas Medžioklės taisyklių 59 punktą, numatantį medžiotojo pareigą laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, ir šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą reikalavimą ginklus gabenti į kitą vietą neužtaisytus ir įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą, po ko, išlipęs iš automobilio, išsitraukė iš bagažinės į dėklą įdėtą užtaisytą šautuvą žinodamas, kad šalia jo automobilio (duomenys neskelbtini) yra kitas medžiotojas nukentėjusysis A. R., padėjo šautuvą ant automobilio „Skoda Octavia“ variklio dangčio ir, norėdamas šautuvą ištaisyti, nukreipė šautuvo vamzdį kryptimi link (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies pusės, kur tuo metu stovėjo nukentėjusysis A. R., tuomet neatitraukęs užrakto į galinę padėtį ir neišėmęs šovinio iš šovinio lizdo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 5 punkto draudimą nešiotis parengtą šaudyti ginklą, nuspaudė nuleistuką, dėl ko įvyko šūvis, kurio metu nukentėjusiajam A. R. šaunamojo ginklo sviedinys padarė šautinį kiaurinį dešinės šlaunies sužalojimą, pasireiškusį šūvio įėjimo ir išėjimo žaizdomis, atviru dešinio šlaunikaulio skeveldriniu segmentiniu lūžiu, šlaunies raumenų pažeidimu.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam A. R. priteistos turtinės žalos ir šį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą, o priteistą neturtinę žalą sumažinti.

2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu nėra visų būtinųjų baudžiamajame įstatyme numatytų sąlygų A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tam nepritarė nukentėjusysis, todėl kaltinamojo prašymas dėl laidavimo taikymo netenkintas. Argumentuojant tokį apsisprendimą, teismas pažymėjo, kad kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino tik 5000 Eur žalos, o Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos neatlygino nei dalies žalos. Atsisakant taikyti laidavimo institutą, pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu sumažėjo jo darbo užmokestis (apelianto pastaba: antraeilėje darbovietėje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ už 2022 m. gegužės mėnesį palyginant su ankstesniu mėnesiu atlyginimas sumažėjo 42,47 Eur, tačiau šioje darbovietėje jo darbo užmokestis keičiamas priklausomai nuo poreikių ir atidirbtų valandų). Atsižvelgta, kad laidavimo prašo netaikyti nukentėjusysis, kuris pateikė duomenis apie tai, kad A. S. iki šiol nepriėmė palikimo po motinos mirties ir kad kaltinamasis neatlygtinai perleido pusę savo dviejų kambarių buto bendrabučio tipo name sūnui, apsigyvenant (duomenys neskelbtini) rajone esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, kur gyvenimo išlaidos yra mažesnės nei gyvenant sostinėje.

2.2. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareikštus civilinius ieškinius, tačiau apeliantas nesutinka su nuosprendžiu dėl nukentėjusiajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžių. Jo ir nukentėjusiojo tarpusavio bendravimas buvo komplikuotas, nukentėjusysis vengė bendravimo, neatsakinėjo į telefono skambučius, o kai galiausiai pavyko susitikti, šalys susitarė dėl bendros žalos nukentėjusiajam įvertinimo 5000 Eur suma, iš kurių 3700 Eur kaltinamasis sumokėjo nukentėjusiajam 2022 m. pradžioje, o likusius 1300 Eur sumokėjo vėliau, teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos pateiktas žymiai vėliau – 2022 m. rugsėjo mėnesį per pirmąjį teismo posėdį.

2.3. 2022 m. rugsėjo 19 d. nukentėjusysis A. R. pateikė teismui civilinį ieškinį, įvertinant turtinę žalą 21 511,93 Eur, iš jų 5539,93 Eur sudarė nukentėjusiojo gydymo išlaidos ir 15 972 Eur – būsimos operacijos ir specialaus instrumento – magnetinės intramedulinės vinies išlaidos. Iš bendros turtinės žalos nukentėjusysis minusavo A. S. sumokėtus 3700 Eur, ir likusią turtinę žalą nurodė 17 811 Eur. 2023 m. vasario 2 d. nukentėjusysis sumažino būsimą turtinę žalą 3116,93 Eur (galima Valstybinės ligonių kasos kompensacija) ir prašė priteisti iš kaltinamojo 14 694 Eur turtinei žalai atlyginti. Šį civilinio ieškinio reikalavimą teismas tenkino visiškai.

2.4. Iš nukentėjusiojo pateiktų rašytinių įrodymų dėl būsimos operacijos pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinis pasiūlymas dėl kompanijos „Orthofix Fitbone“ teleskopinio instrumento kaulų ilginimui kainos – 15 972 Eur, tačiau neaišku ar tai yra instrumento kaina ar instrumento nuomos kaina. Taip pat neaišku kada planuojamas operacijos atlikimas, nes anot 2023 m. vasario 6 d. pateikto nukentėjusiojo gydytojo P. K. paaiškinimo, operacija rekomenduojama atlikti ne ankščiau kaip po 6 mėnesių. Pažymėtina, kad prieš tai, 2023 m. sausio 27 d. gydytojas P. K. elektroniniu paštu nukentėjusiajam pranešė, kad tokia „operacija gali būti už mėnesio arba už metų“. Taigi šiuo metu neaišku, kada konkrečiai operacija bus atlikta, nežinoma ligonio pasveikimo prognozė ir kokia bus magnetinės intramedulinės vinies pirkimo arba nuomos kaina, ji galimai priklauso nuo ligonių, kuriems šis instrumentas bus panaudotas, skaičiaus. Nėra galimybių tiksliai iš anksto prognozuoti visų išdėstytų kriterijų ir logistikos išlaidų, kas gali padidinti arba sumažinti medicinos procedūros kainą. Anot nukentėjusiojo, šių išlaidų kaina, nurodyta pateiktame komerciniame pasiūlyme, gali padidėti. Iš pateiktos informacijos neaišku kodėl būsimos operacijos kaina grindžiama pateiktu vienos įmonės komerciniu pasiūlymu, kuriame nurodyta apytikslė kaina, operaciją rekomendavo tik vienas gydytojas ir nenurodyta operacijos atliko vieta (Lietuvoje ar užsienyje), nenumatyta atlikimo data ir nepateikta duomenų, kiek realu tikėtis minėtos operacijos atlikimo ir sveikatos grąžinimo tikimybės.

2.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymėjo, kad būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 164-1075/2019, 16 punktas). Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos išaiškinimą, nukentėjusiojo reikalavimas dėl būsimos žalos priteisimo neturėjo būti tenkinamas vien dėl to, kad nėra nė vienos būtinos būsimos žalos priteisimo sąlygos, o nukentėjusysis nepateikė duomenų ir neįrodė, kad neturi galimybės savo lėšomis apmokėti būsimų minėtų medicininių paslaugų. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų galima matyti, kad nukentėjusysis gavo 5000 Eur žalos atlyginimo iš kaltinamojo, o uždaroji akcinės gyvybės draudimo pensijų bendrovė „Aviva“ sumokėjo jam dvi draudimo išmokas, kurių bendra suma 7769 Eur. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas Č. B. parodė, kad nukentėjusysis šiuo metu dirba savo įmonėje. Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo minėtoje nutartyje nurodytos būsimos turtinės žalos priteisimo sąlygos neegzistuoja, todėl nukentėjusiojo reikalavimas dėl būsimos turtinės žalos priteisimo šiuo metu nepagrįstas ir turėjo būti atmestas.

2.6. Dėl priteistos kitos turtinės žalos dalies – 5539,93 Eur gydymo išlaidų pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priteisė Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiojo gydymą 22 316,62 Eur ir tai yra gydymo išlaidos. Šios Valstybės ligonių kasos gydymo išlaidos neginčijamos. Šiuo metu medikų dėka nukentėjusysis jau gali judėti. Apelianto nuomone, dėl papildomų prašomų priteisti gydymo išlaidų, kurių patyrė nukentėjusiojo artimieji ir jis asmeniškai: iš šių nukentėjusiojo papildomų reikalaujamų gydymo išlaidų neginčijamai turi būti atlyginami tik nukentėjusiojo išlaidos dėl sanatorinio gydymo – 1848,70 Eur, iš jų – anatorinis gydymas su reabilitacija 837,90 Eur (2022 m. vasario 8 d. sąskaita faktūra Nr. ESNH Nr. 00211231 su apmokėjimo kvitu – civilinio ieškinio 5 priedo 20 psl.) ir 1010,80 Eur (2022 m. rugsėjo 19 d. sąskaita faktūra Nr. ESNH Nr. 0023724 su apmokėjimo kvitu – civilinio ieškinio 10 priedas) ir ortopedijos prekių pirkimo 15,40 Eur išlaidos (2022 m. vasario 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita OCE 22 Nr. 139). Apelianto įsitikinimu, reikalavimas dėl likusių prašomų gydymo išlaidų sumos – 3675,83 Eur (5539,93 – 837,90 – 1010,80 – 15,40 = 3675,83) iš reikalaujamų dėl papildomų medicinos išlaidų turi būti eliminuotas, kaip neįrodytas ir nepatvirtintas gydytojo paskyrimu. Daugumą šių preparatų sudaro maisto papildai ir eteriniai aliejai, perkami vaistai nuo gerklės skausmo, virškinimui gerinti, regėjimui gerinti, mėtinės pastilės, COVID-19 testai ir kt., kurie neturi tiesioginio ryšio su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu. Prie civilinio ieškinio pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra Nr. SL000932 dėl „Fortūna“ maisto papildų pirkimo bendroje sumoje 680 Eur (civilinio ieškinio 5 priedo 21 puslapio dokumentas). Gydytojo rekomendacijų dėl šio brangiai kainuojančio preparato naudojimo nėra. Apelianto nuomone, nukentėjusiojo ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo pagrįstas tik 1864,10 Eur sumoje. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas jau sumokėjo nukentėjusiajam 5000 Eur žalos atlyginimo, visas reikalavimas dėl prašomos turtinės žalos priteisimo yra nepagristas ir atmestinas.

2.7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Pirmiausia būtina pažymėti, kad apeliantas padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, taigi, tokiu atveju nėra tyčios, kaip didesnės neturtinės žalos atlyginimo pagrindo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis ir jam yra nepakeliamas. Teismo priteista neturtinės žalos suma – 25 000 Eur prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir Civilinio proceso kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Minėtoje įstatymo normoje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį (vien Valstybės ligonių kasai priteista 22 316,62 Eur) bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus“ (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

2.8. Nors nuteistasis dirba dviejose darbovietėse, jo vieno mėnesio pajamos yra prie 1300 Eur, šiuo metu jam yra (duomenys neskelbtini) metai, ir jis turės iki senatvės pensijos padengti teismo priteistus 67 528,55 Eur, iš jų 22 316,62 Eur – Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą ir nukentėjusiajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos. Pažymėtina, kad priteista neturtinė žala yra beveik priteistos turtinės žalos nukentėjusiajam dydžio. Kaip ne kartą pažymėta teismų praktikoje, neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas iš vidutines pajamas gaunančio fizinio asmens, kaip nagrinėjamu atveju, gali jam tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų asmeniui antram nubaudimui, nors neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019). Vien tik formalus bendro pobūdžio konstatavimas nėra pakankamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Neturtinės žalos motyvacija neturi būti tik deklaruojama, ji turi bet kokioje situacijoje individualizuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2022).

2.9. Kaip pažymėjo kasacinis teismas, civilinės atsakomybės paskirtis yra kompensuoti patirtą žalą, tačiau šioje byloje kompensuojamoji civilinės atsakomybės funkcija pereina į baudimo, kas nesuderinama su civilinės teisės ir civilinės atsakomybės principais. Konstitucinė asmens teisė, užtikrinanti, kad teismas ar kitos valstybės institucijos asmenį vertins lygiai su kitais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis), reiškia, kad asmenims, kurių teisinė padėtis vienoda, turi būti taikomas vienodas teisinis reguliavimas. Taikydami CK 6.251 straipsnio 2 dalį, teismai turtinės žalos atlyginimo dydį mažina ir atsižvelgdami į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010 nustatyta taisyklė, jog svarbu įvertinti tai, kad žalą padaręs asmuo, iš jo priteisus nepagrįstai didelį neturtinės žalos atlyginimą, nebūtų nubaustas, nes tai prieštarautų civilinės atsakomybės paskirčiai. Taigi vertinant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina laikytis šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų. Taip pat būtina pažymėti, kad priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti nukentėjusiojo turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus.

2.10. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis viršija teismų praktikoje priteisiamas sumas neturtinei žalai atlyginti panašaus pobūdžio bylose. Jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose paprastai priteisiamų sumų, byloje nenustatyta. Nukentėjusiojo ieškinyje neturtinė žala grindžiama tik sužalojimo sunkumu, bet to nepakanka. Teismų praktika rodo, kad neturtinę žalą priteisiamos sumos, kaip žmogaus orumui išraiška, turi būti objektyvaus pobūdžio, turi būti vienodos esant vienodoms pažeidimo aplinkybėms ir iš esmės nepriklausyti nuo subjektyvaus nukentėjusiojo asmeninio vertinimo, kuris galėtų būti tik neesminę reikšmę turinčiu piniginių sumų dydžio nustatymo kriterijumi. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra faktinių bylos aplinkybių vertinimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020). Įrodymų įvertinimą reglamentuoja BPK 20 straipsnio 5 dalis, kuri įpareigoja teismą įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis A. R. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą bei priteisti civilinio ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

3.1. Nurodo, kad civilinis ieškovas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais ir motyvais, mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados padarytos aiškiai ir tiksliai motyvuotu įrodymų visumos vertinimu, neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, o apeliantas nepateikė įrodymų, kurie leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumu ar teisėtumu.

3.2. Nukentėjusiojo prašomos priteisti būsimų sveikatos atkūrimo išlaidų dydis yra grindžiamas pagal nukentėjusįjį gydančio VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos ir Traumatologijos centro Ortopedijos skyriaus gydytojo sudarytą gydymo planą, iš kurio matyti, kad A. R. yra reikalingas operacinis gydymas – pirmu etapu – instrumedulinės konstrukcijos pašalinimas ir pasėlių iš žaizdos paėmimas; antruoju etapu – orsteopatija ir ilginamosios magnetinės vinies implantavimas.

3.3. Galūnės ilginimas yra sudėtinga, didelės apimties operacija, reikalaujanti tiek chirurgo patirties, tiek gerų instrumentų – fiksavimo priemonių. Šiuo metu pažangiausia, geriausius rezultatus šlaunikaulio lyginimo operacijose demonstruojantis ir plačiai vakarų šalyse taikomas metodas yra intramedualinė magnetinė vinis. Dėl tokių operacijų mažo poreikio Lietuvoje, tokį įrankį teikia tik vienas tiekėjas FITBONE Orthofixe oficialus atstovas Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiem tiekėjui buvo nusiųsti radiologiniai kojos vaizdai su tikslu įvertinti ar tokia rekonstrukcinė operacija yra įmanoma. Atlikus matavimus, buvo gautas atsakymas, kad kojos ilginimas su FITBONE vinimi A. R. yra galimas ir gali būti atliekamas. Pagal 2022 m. kovo 23 d. gautą UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinį pasiųlymą, FITBONE teleskopinės aktyvios pavaros intramedualinės vinies, skirtos galūnių ilginimui, kaina yra 15 972 Eur (su PVM).

3.4. Nors apeliantas nurodė, kad nėra aišku kodėl būsimos nukentėjusiojo operacijos kaina grindžiama pateiktu vienos įmonės komerciniu pasiūlymu, kuriame nurodyta tik apytikslė kaina, operaciją rekomendavo tik vienas gydytojas ir nenurodyta operacijos atlikimo vieta (Lietuvoje ar užsienyje), nenumatyta atlikimo data ir nepateikta duomenų, kiek realu tikėtis minėtos operacijos atlikimo ir sveikatos grąžinimo tikimybės, tačiau visi šie duomenys yra pateikti į bylą kartu su civiliniu ieškiniu bei papildomais 2022 m. gruodžio 5 d. bei 2023 m. vasario 6 d. prašymais dėl dokumentų pateikimo. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti gydytojo P. K. gydymo plane užfiksuotais duomenimis, kurių nepaneigia kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys.

3.5. Nukentėjusiojo prašyta priteisti pinigų suma turtinei žalai atlyginti yra reali, nėra aiškiai per didelė, pagrįsta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Taip pat, teismas pagrįstai nustatė, kad egzistuoja visos būsimo žalos atlyginimo sąlygos, t. y. būsimo gydymo būtinumas ir su būsimu gydymu susijusių išlaidų pagrįstumas. Dėl A. R. patirto sužalojimo šeima patyrė daug išlaidų, o būsimos operacijos išlaidos taip pat bus didelė finansinė našta.

3.6. Apeliacinis skundas motyvuojamas ir tuo, kad nukentėjusysis neįrodė, kad savo lėšomis neturi galimybių apmokėti būsimų medicininių paslaugų, kadangi draudimo bendrovė jam yra išmokėjusi 7769 Eur draudimo išmoką. Tačiau, A. R. yra sudaręs savanoriško draudimo sutartį su gyvybės draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 2 dalimi, savanoriškojo draudimo išmokos į žalos atlyginimą neįskaitomos.

3.7. Dėl patirto sužalojimo A. R. patyrė išlaidas gydymui – vaistams, papildams, taip pat spec. higienos reikmenims, kurie buvo reikalingi nukentėjusiajam dėl apriboto judėjimo, taip pat reabilitacijai (įskaitant įvairias procedūras). Maisto papildai, vitaminai buvo vartojami gydytojam liepus stiprinti organizmą – viso 5539,93 Eur ir siekiant visapusiško sveikatos atstatymo.

3.8. Nukentėjusysis, jo sutuoktinė bei atstovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino kas sudaro nukentėjusiojo patirtas išlaidas ir pasisakė dėl vaistų, vitaminų, papildų, higienos reikmenų sąsajumo su sužalojimu ir paskirtu gydymu. Sumos priteistos už pirkinius ar paslaugas, pagrįstos pirkimo dokumentais, išlaidos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas priteisė iš nuteistojo. Pažymėtina, kad nukentėjusysis patyrė dar daugiau išlaidų gydymui, tačiau tai patvirtinantys kvitai nebuvo išsaugoti, dėl ko reikalavimas nebuvo reiškiamas. Į bylą pateikti kvitai yra tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo sveikatos būkle ir gydymu po patirto sužalojimo dėl nuteistojo neatsargumo. Nukentėjusysis buvo hospitalizuotas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. (134 lovadieniai), jam buvo atliktos kelios dešimtys chirurginių operacijų su visiška narkoze. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis negalėjo vaikščioti, koja sutrumpėjo 7 cm, negalėjo pats apsitarnauti be kitų asmenų pagalbos ir tai lėmė, kad buvo reikalinga pirkti spec. Higienos priemones, spec. judėjimo priemones, spec. Rinkinius žaizdų vakuuminiam gydymui, vaistus nuo kitų sveikatos sutrikimų, kurie yra neigiama pasekmė sutrikusio nukentėjusiojo mobilumo bei didelio kiekio patirtų operacijų nusilpusio imuniteto.

3.9. Eteriniai aliejai buvo naudojami masažams daryti, kadangi nukentėjusysis daugiau nei 4 mėnesius buvo gulimame režime ir negalėjo nei atsisėsti, nei pajudėti, todėl buvo reikalinga atlikti masažus, kad nesusidarytų pragulos, taip pat buvo būtina masažuoti kūną, kad atstatyti raumenis po ilgalaikio gulėjimo. A. R. patirtas sužalojimas paveikė ir bendrą jo sveikatos būklę – nusilpo akys, sutriko virškinimas, dingo apetitas, nuo antibiotikų atsirado inkstų nepakankamumas, buvo naudojami probiotikai, papildai akims, burnos pastilės, atsiradus diskomfortui dėl sutrikusio virškinimo. Iki patirto sužalojimo nukentėjusysis panašių nusiskundimų savo sveikatos būkle neturėjo.

3.10. „Fortuna“ maisto papildas buvo perkamas atstatyti A. R. imunitetą, pakelti hemoglobino kiekį, nes dėl patirto sužalojimo jis neteko daug kraujo. Rekomendacijos naudoti šį papildą buvo pateiktos gydančių gydytojų, kadangi gydymo pradžioje buvo reikalinga dėti maksimalias pastangas, kad nukentėjusiajam netektų amputuoti kojos, kadangi būklė buvo kritinė. Visiškai neaišku kaip apeliantas skaičiuoja, kad nukentėjusiajam turėjo būti priteista tik 1848,70 Eur suma.

3.11. Nukentėjusysis patyrė ypatingai sunkius neigiamus padarinius sveikatai, kurių visiškai niekuomet nepavyks atkurti. Nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos dydžio yra įrodytas, protingas ir adekvatus nukentėjusiojo patirtiems sužalojimams. Akivaizdu, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai ir ateityje turės neigiamą įtaką bendrai jo sveikatos būklei. Nukentėjusiajam dėl patirto sužalojimo nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. 2023 m. sausio 16 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus 1 teritorinio skyriaus sprendimu A. R. nuo 2022 m. gruodžio 22 d. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. (iki senatvės pensijos) taip pat nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Taip pat iki 2024 m. gruodžio 22 d. pratęstas ir antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Visą laikotarpį asmuo patyrė nerimą, kitokius neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus dėl savo sveikatos.

Šalies argumentai

3.12. Apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad priteista suma neturtinei žalai atlyginti viršija teismų praktikoje priteisiamas sumas panašaus pobūdžio bylose, nors turėjo pareigą įrodyti savo teiginio pagrįstumą kiek tai susiję su neturtinės žalos atlyginimo intervalu kitose panašiose bylose. Kita vertus, esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamas veika sukelti padariniai. Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sužalojimo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo tesimo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-370/2012, 2K-195/2014). Priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra protinga ir adekvati nukentėjusiojo patirtiems sužalojimams. Be to, atsakingo už žalą asmens turinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju, būtų pažeisti nukentėjusiųjų asmenų teisės ir interesai, neįgyvendinamas teisingumo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. S. ir jo gynėja advokatė I. Kizina prašė apeliacinį skundą tenkinti, patikslino, kad priteistą neturtinės žalos sumą prašo sumažinti iki 10 000 Eur. Nukentėjusiojo atstovas advokatas K. Pivoriūnas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl turtinės žalos

6. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiojo naudai priteisė ir turtinę žalą, kuri šiuo metu realiai dar nėra patirta, t. y. būsimas operacijos ir magnetinės intramedulinės vinies išlaidas. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

7. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, CK 6.249 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Taigi nei įstatymas nei teismų praktika nedraudžia nukentėjusiajam asmeniui priteisti būsimas išlaidas, tačiau priteisiant būsimos turtinės žalos atlyginimą, žalą patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus, kad būsimos ateityje išlaidos, susijusios su sveikatos sutrikdymu, yra realios. Teisėjų kolegija sprendžia, jog toks būtinumas yra nustatytas.

8. Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2022 m. gruodžio 5 d. atsakymo į siuntimą, matyti, kad A. R. dešinė koja trumpesnė apie 7 cm bei nustatyta tolimesnė gydymo eiga, kurią sudaro 2 gydymo etapai – reikalinga pilna šlaunikaulio subtrochanterinio lūžio konsolidacija (sujungimas); esant sujungimui, bus numatomas operacinis gydymas: pirmuoju etapu – intramedulinės konstrukcijos pašalinimas ir pasėlių iš žaizdų paėmimas; antruoju etapu – osteotomija ir ilginamosios magnetinės vinies implantavimas. Pagal nukentėjusįjį gydančio gydytojo P. K. sudarytą gydymo planą matyti, kad yra reikalinga rekonstrukcinė operacija – kojos kaulų ilginimas, tuo pačiu atstatant šlaunikaulio ašį iš antekurvacijos ir klubo sąnario varus padėties. Dėl tokių operacijų mažo poreikio Lietuvoje, konstrukciją tiekia tik vienas tiekėjas FITBONE Orthofixe, oficialus atstovas Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiam tiekėjui buvo nusiųsti radiologiniai kojos vaizdai su tikslu įvertinti ar tokia rekonstrukcinė operacija yra įmanoma. Atlikus matavimus, buvo gautas atsakymas, kad kojos ilginimas su FiTBONE vinimi A. R. yra galimas ir gali būti atliekamas artimiausiu metu (t. 2, b. l. 167-169). Pagal 2022 m. kovo 23 d. gautą UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinį pasiūlymą, FITBONE teleskopinės aktyvios pavaros intramedulinės vinies, skirtos galūnių lyginimui, kaina yra 15 972 Eur (su PVM) (t. 2, b. l. 171). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šios išlaidos, skirtos kojos kaulų lyginimui yra tiesiogiai susijusios su įvykio pasekmių šalinimu, kadangi tokia operacija yra reikalinga siekiant kiek tai įmanoma pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius.

9. Nukentėjusiojo atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus duomenis dėl nukentėjusiojo A. R. gydymo – VšĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės 2023 m. kovo 20 d. stacionaro epikrizę su fotonuotraukų kopijomis, kurioje nurodoma, kad nukentėjusysis buvo hospitalizuotas 2023 m. kovo 15 d., išrašytas 2023 m. kovo 20 d. Pagrindinė diagnozė – nesuaugęs kaulas po lūžio (pseudoartrozė), dubens sritis ir šlaunis (lėtinė pirmą kartą šiais metais nustatyta liga. Nusiskundimai – skundžiasi dešinio klubo srities skausmais. 2023 m. kovo 15 d. atlikta sudėtinga dešinio šlaunikaulio operacija, pašalinta senoji cementinė vinis, įdėta 13/360 PFN, uždėta linijinė plokštelė, per atskirą pjūvį ties dešiniu klubakaulio spartu atlikta autokortikospongioplastika. Po operacijos gydytas antikoaguliantais, analgetikais, lašinėmis infuzijomis, antibiotikų profilaktika. Paciento būklė patenkinama. Nekarščiuoja. Hemodinamika stabili. Kontrolinėse rentgenogramose lūžgalių ir metalo konstrukcijų padėtis gera. Gydymo slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos – galima minti operuotą koją, vaikščioti su 2 ramentais ar vaikštyne; nuskausminamieji pagal poreikį, reabilitacinis gydymas po 6 sav., antikoaguliantai 3 savaites po operacijos; perrišimai, žaizdos priežiūra, siūles pašalinti 14 dienų po operacijos (t. 3, b. l. 206-209).

10. Nors, apelianto teigimu, neaišku nei kada bus atliekama operacija, nei kur (Lietuvoje ar užsienyje), neaiški ligonio pasveikimo prognozė ir kokia bus magnetinės intramedulinės vinies pirkimo arba nuomos kaina, nėra galimybių prognozuoti išlaidų dydžio, tačiau byloje esantys įrodymai, aukščiau nurodytos išvados ir rekomendacijos dėl operacijos būtinumo, gydymo planas patvirtina, jog nurodytas gydymas yra būtinas, o atsižvelgiant į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra oficialus FITBONE Orthofixe oficialus atstovas Lietuvoje tiekiantis intramedulines vinis, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, jog minėtame komerciniame pasiūlyme nurodyta kaina yra didesnė, nei galėtų pasiūlyti kiti tokią specialią priemonę parduodantys tiekėjai. Jokių duomenų, jog komerciniame pasiūlyme nurodyta magnetinės intramedulinės vinies kaina yra užaukštinta, ar būtų galimybės tokią vinį įsigyti mažesne kaina, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ komerciniame pasiūlyme nurodyta magnetinės intramedulinės vinies kaina yra reali. Apeliacinio skundo motyvas, kad nukentėjusysis neįrodė, kad savo lėšomis neturi galimybių apmokėti būsimų medicininių paslaugų, kadangi draudimo bendrovė jam yra išmokėjusi 7769 Eur draudimo išmoką, nepagrįstas. A. R. yra sudaręs savanoriško draudimo sutartį su gyvybės draudimo bendrovė „Aviva Lietuva“, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 2 dalimi, savanoriškojo draudimo išmokos į žalos atlyginimą neįskaitomos. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo yra patyręs pakankamai dideles finansines išlaidas, todėl neturi lėšų magnetinės intramedulinės vinies pirkimui ir, atsižvelgiant į tai, jog operacija yra būtina, iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai pagrįstai priteistas būsimas turtinės žalos atlyginimas.

11. Apeliantas skunde teigia, kad iš nukentėjusiojo papildomų reikalaujamų gydymo išlaidų neginčijamai turi būti atlyginami tik nukentėjusiojo išlaidos dėl sanatorinio gydymo – 1848,70 Eur, iš jų – sanatorinis gydymas su reabilitacija 837,90 Eur (2022 m. vasario 8 d. sąskaita faktūra Nr. ESNH Nr. 00211231 su apmokėjimo kvitu – civilinio ieškinio 5 priedo 20 psl.) ir 1010,80 Eur (2022 m. rugsėjo 19 d. sąskaita faktūra Nr. ESNH Nr. 0023724 su apmokėjimo kvitu – civilinio ieškinio 10 priedas) ir ortopedijos prekių pirkimo 15,40 Eur išlaidos (2022 m. vasario 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita OCE 22 Nr. 139), dėl likusių prašomų gydymo išlaidų sumos – 3675,83 Eur iš reikalaujamų dėl papildomų medicinos išlaidų turi būti eliminuotas, kaip neįrodytas ir nepatvirtintas gydytojo paskyrimu, kadangi neturi tiesioginio ryšio su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu. Su šias skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

12. Sveikatos grąžinimo išlaidos, atlyginamos nukentėjusiajam, apima tas gydymo išlaidas, kurios kyla dėl būtinybės panaudoti tokius gydymo metodus, procedūras ir priemones, kurie buvo skirti ne tik sužalotą asmenį gydančio gydytojo, taip pat kitos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nukentėjusysis dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė turtinę žalą ir jam buvo būtina įsigyti įvairių medikamentų, maisto papildų, kitų spec. priemonių ne tik patirtiems sužalojimams gydyti, bet ir bendram sveikatos atstatymui po atliktų eilės operacijų, ilgalaikio stacionarinio gydymo. Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis buvo hospitalizuotas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. (134 lovadieniai), jam buvo atliktos kelios dešimtys chirurginių operacijų su visiška narkoze. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis negalėjo vaikščioti, koja sutrumpėjo 7 cm, negalėjo pats apsitarnauti be kitų asmenų pagalbos ir tai lėmė, kad buvo reikalinga pirkti spec. higienos priemones, spec. judėjimo priemones, spec. rinkinius žaizdų vakuuminiam gydymui, vaistus nuo kitų sveikatos sutrikimų, kurie yra neigiama pasekmė sutrikusio nukentėjusiojo mobilumo bei didelio kiekio patirtų operacijų nusilpusio imuniteto. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog eteriniai aliejai buvo naudojami masažams daryti, kadangi nukentėjusysis daugiau nei 4 mėnesius buvo gulimame režime ir negalėjo nei atsisėsti, nei pajudėti, todėl buvo reikalinga atlikti masažus, kad nesusidarytų pragulos, taip pat buvo būtina masažuoti kūną, kad atstatyti raumenis po ilgalaikio gulėjimo. A. R. patirtas sužalojimas paveikė ir bendrą jo sveikatos būklę – nusilpo akys, sutriko virškinimas, dingo apetitas, nuo antibiotikų atsirado inkstų nepakankamumas, buvo naudojami probiotikai, papildai akims, burnos pastilės, atsiradus diskomfortui dėl sutrikusio virškinimo. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių būtinumas tokio sužalojimo, kurį patyrė nukentėjusysis atveju vartoti papildus bendrai sveikatos būklei atstatyti, kuri pablogėjo ir buvo susijusi su nukentėjusiajam padarytu sunkiu sužalojimu ir yra tiesiogiai susijęs su dėl gydymo, operacijų, atsiradusiais kitais sveikatos sutrikimais. Iš Specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam A. R. buvo atliktos operacijos – 2022 m. liepos 22 d., liepos 27 d., rugpjūčio 3 d., rugpjūčio 7 d., rugpjūčio 11 d., rugpjūčio 19 d., rugpjūčio 24 d., rugpjūčio 30 d., rugsėjo 3 d., rugsėjo 11 d., rugsėjo 16 d., rugsėjo 23 d., rugsėjo 28 d., spalio 5 d., spalio 10 d., spalio 15 d., spalio 21 d., spalio 28 d., lapkričio 4 d., lapkričio 9 d., lapkričio 16 d., lapkričio 24 d., (t. 1, b. l. 101-111). Kaip matyti iš bylą pateiktų duomenų – informacijos apie maisto papildus, kuriuos nukentėjusysis vartojo bendros sveikatos būklės atstatymui – OmegGize3TM (palaikantys normalią kaulų būklę bei imuninės sistemos funkcionavimą), Detoxzyme (virškinimo fermentai), Super C (reikalingas organizmui, mažinantis nuovargį ir išsekimą), Life 9TM (probiotikai) (t. 2, b. l. 57-61), gliukanų preparatas „Fortuna“ (imunitetui stiprinti) (t. 2, b. l. 72-75). Taip pat buvo pirktos kitos priemonės, detalizuotos byloje pateiktuose kvituose (t. 2, b. l. 145-173). Išanalizavus minėtų kvitų turinį, viešai skelbiamą informaciją apie kvituose nurodytų pirkinių paskirtį, savybes vartojimo ir naudojimo būdus, nenustatyta, jog pagal mokėjimo kvitus įgytos prekės nebūtų susijusios su nukentėjusiojo sveikatos atstatymui reikalingomis priemonėmis. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtų medikamentų įsigijimas yra tiesiogiai susijęs su nukentėjusiojo patirtais sužalojimais, todėl šios išlaidos iš apelianto priteistos pagrįstai.

13. Pagal nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, gydymo eigą, jos trukmę, šios išlaidos laikytinos pagrįstomis, kadangi jos yra susijusios su nukentėjusiosios sveikatos gražinimu. Todėl skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių dėl minėtų medikamentų būtinumo nukentėjusiosios sveikatos gražinimui.

14. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl į bylą pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvito, pagal kurį už 2 vnt. greitojo COVID-19 antigeno testus sumokėta 8,78 Eur (t. 2, b. l. 159). Visgi, nors minėtas kvitas pateiktas kartu su civiliniu ieškiniu, tačiau kaip matyti iš civiliniame ieškinyje pateiktos lentelės Nr. 1, minėtame kvite nurodyta suma nėra įtraukta į priteistos turtinės žalos (5539,93 Eur) sumą. Minėtoje lentelėje nėra įtraukta nei 8,78 Eur suma, nei UAB (duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 123).

15. Nors pirmosios instancijos teismas išsamiau nemotyvavo savo sprendimo dėl turtinės žalos šioje dalyje ir jos dydžio nustatymo pagrįstumo, tačiau iš į bylą pateiktų išlaidų būtinumą ir dydį patvirtinančių duomenų teisėjų kolegija sprendžia, jog reikalavimas dėl 5539,93 Eur sumos turtinei žalai atlyginti nustatytas teisingai, ir, atėmus nuteistojo nukentėjusiajam sumokėtą dalį žalai atlyginti, priteista likusi neatlyginta suma.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

16. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo A. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir nustatyta, jog dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusysis A. R. patyrė 25 000 Eur neturtinę žalą ir, atskaičius nuteistojo sumokėtą dalį žalos, iš nuteistojo priteista 23 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis nesutinka su teismo nustatytu nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydžiu nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai didelę sumą neturtinei žalai atlyginti, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, taip pat teismų praktiką. Teismo posėdžio metu nurodė, jog pagrįsta suma neturtinei žalai atlyginti būtų ne didesnė nei 10 000 Eur.

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymo nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus bei maksimalaus dydžių, todėl nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi įvertinti bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai), atsižvelgdamas į teismų praktiką. Teismų praktikoje sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Pažymėtina, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300-222/2017, 2K-125-697/2018, 2K-166-699/2018 ir kt.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018).

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad dėl patirto sužalojimo diagnozuoti dauginiai šlaunikaulio lūžiai ir kiti daugybiniai audinių sužalojimai. Jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. Taip pat nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, kuris patęstas iki 2024 m. gruodžio 22 d.Taigi nukentėjusiajam buvo sukeltos sunkios pasekmės, pavojingos gyvybei, jis ilgai juto fizinį skausmą, daug kartų gydėsi ligoninėse, ne kartą buvo operuotas, ilgą laiką negalėjo vaikščioti, apsitarnauti, atlikti kitus įprastus kasdienius veiksmus. Jis iki šiol jaučia nusikalstamos veikos padarinius, neteko 40 procentus darbingumo. Kaip nurodė liudytoja D. R. nukentėjusysis iki šiol patiria skausmus, turi pastoviai gerti nuskausminančius vaistus, negali be vaistų miegoti, negali be pagalbos judėti, jam reikalinga nuolatinė pagalba. Teismas pripažįsta, kad dėl netikėto sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė ir didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sumažėjo bendravimo galimybės. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors nukentėjusiajam grėsė pavojus gyvybei dėl nukraujavimo, tačiau pats kaltinamasis iškart iškvietė specialiąsias tarnybas, kurioms laiku atvykus padėtis buvo stabilizuota, o kilę padariniai nėra susiję su neatstatomu regos, klausos organų ar gyvybiškai svarbių organų pažeidimu. Būtina įvertinti ir kitus kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis A. S. nusikaltimą padarė dėl neatsargumo (BK 16 straipsnis), nenorėjo kilusių padarinių ir nesiekė jų, nenorėjo sukelti ir dvasinių išgyvenimų nukentėjusiajam. Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant teisme nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, prisipažino kaltu ir dėl padaryto nuoširdžiai gailėjosi, iš dalies atlygino žalą. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba, tačiau jo darbinės pajamos nedidelės.

19. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusysis A. R. po byloje nagrinėjamo įvykio patyrė stiprius neigiamus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nerimą dėl sveikatos ateityje, taip pat nepatogumus ir bendravimo galimybių sumažėjimą, ilgą laiką buvo gydomas ligoninėje gydymas nėra baigtas. Ši nukentėjusiojo patirta žala turi būti atlyginta. Nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą neginčija ir pats nuteistasis. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis reikšmingas traumos pasekmes jaučia iki šiol, bus reikalinga atlikti dar vieną operaciją, patirtas sužalojimas iki šiol esmingai įtakoja jo darbinę veiklą, mobilumą, bendravimą su aplinkiniais.

20. Teisminė praktika dėl CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimo taisyklių, kai sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl neatsargumo, išskyrus dėl eismo įvykiuose nukentėjusiesiems padarytų sveikatos sužalojimų, kuomet sunkiai sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata, nėra gausi, be to nuo sprendimų priėmimo yra praėję pakankamai daug laiko, todėl teisėjų kolegija, spręsdama dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia taip pat ir į ekonominius pokyčius valstybėje, taip pat analizuojant teisminę praktiką bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai tyčiniais veiksmais.

21. Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus, jis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, kurių visuma lemia šios žalos atlyginimo dydį. Visgi, išanalizavus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2015–2018 metais nagrinėtas baudžiamąsias bylas dėl sunkaus, taip pat ir kvalifikuoto, sveikatos sutrikdymo matyti, kad 12 000 eurų ir didesnes neturtinės žalos sumas šios kategorijos bylose teismai paprastai priteisia tuomet, kai, be kitų aplinkybių, nustatomi jau minėti reikšmingi, ilgalaikiai ar net visam laikui išliekantys neigiami sveikatos padariniai.

22. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu padariniai susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, sunkių sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl padarinių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, esant teismų konstatuotam tapataus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 449 Eur (nutartys bylose Nr. 2K-350-222/2015, Nr. 2K-170-139/2015, Nr. 2K-364-696/2015, Nr. 2K-397-222/2016) iki 7 000 Eur (nutartys bylose Nr. 2K-350-222/2015, Nr. 2K-170-139/2015, Nr. 2K-90-746/2017). 12 000 Eur ir didesnes neturtinės žalos sumas šios kategorijos bylose teismai paprastai priteisia tuomet, kai, be kitų aplinkybių, nustatomi reikšmingi, ilgalaikiai ar net visam laikui išliekantys neigiami sveikatos padariniai (nutartys bylose Nr. 2K-193-507/2015, Nr. 2K-7-489/2016, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-334-699/2017), nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas (nutartys bylose Nr. 2K-351-222/2015, Nr. 2K-111-696/2015), nukentėjusysis neteko regėjimo viena akimi (nutartys bylose Nr. 2K-244-942/2015, Nr. 2K-17-648/2017, Nr. 2K-24-689/2019), tapo neįgalus, negalintis pasirūpinti savimi (nutartis byloje Nr. 2K-160-507/2016). Pagal teismų praktiką, sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pavyzdžiui, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą yra pakankamai įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-427-693/2016, Nr. 2K-337-489/2017, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-64-303/2018, Nr. 2K-239-628/2019 ir kt.), tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, nurodydamas, jog gauna nedidelį darbo užmokestį, taip pat argumentavo vykstančiais teisminiais ginčais dėl nuteistojo turto perleidimo. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog priteista suma neturtinei žalai atlyginti jam yra nepakeliama, kadangi iš jo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai yra priteista 22 316 Eur už nukentėjusiojo gydymą, taip pat kita turtinė žala. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Pirmiausia būtina pažymėti, kad apeliantas padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, taigi, tokiu atveju nėra tyčios, kaip didesnės neturtinės žalos atlyginimo pagrindo. Nors nuteistasis dirba dviejose darbovietėse, jo vieno mėnesio pajamos sudaro prie 1300 Eur, šiuo metu jam yra (duomenys neskelbtini) metai, ir jis turės iki senatvės pensijos turėtų padengti teismo priteistus 67 528,55 Eur, iš jų 22 316,62 Eur – Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą ir nukentėjusiajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos. Priteista neturtinė žala yra beveik priteistos turtinės žalos nukentėjusiajam dydžio. Kaip ne kartą pažymėta teismų praktikoje, neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas iš vidutines pajamas gaunančio fizinio asmens, kaip nagrinėjamu atveju, gali jam tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų asmeniui antram nubaudimui, nors neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019). Vien tik formalus bendro pobūdžio konstatavimas nėra pakankamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Neturtinės žalos motyvacija neturi būti tik deklaruojama, ji turi bet kokioje situacijoje individualizuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2022). Kaip pažymėjo kasacinis teismas, civilinės atsakomybės paskirtis yra kompensuoti patirtą žalą, tačiau šioje byloje kompensuojamoji civilinės atsakomybės funkcija pereina į baudimo, kas nesuderinama su civilinės teisės ir civilinės atsakomybės principais. Konstitucinė asmens teisė, užtikrinanti, kad teismas ar kitos valstybės institucijos asmenį vertins lygiai su kitais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis), reiškia, kad asmenims, kurių teisinė padėtis vienoda, turi būti taikomas vienodas teisinis reguliavimas. Taikydami CK 6.251 straipsnio 2 dalį, teismai turtinės žalos atlyginimo dydį mažina ir atsižvelgdami į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010 nustatyta taisyklė, jog svarbu įvertinti tai, kad žalą padaręs asmuo, iš jo priteisus nepagrįstai didelį neturtinės žalos atlyginimą, nebūtų nubaustas, nes tai prieštarautų civilinės atsakomybės paskirčiai. Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad panašaus pobūdžio pagal sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau nusikalstamai veikai esant padarytai dėl tyčinių veiksmų, bylose priteisiama nuo 5 000 Eur iki 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (pavyzdžiui, kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-511/2019, Nr. 2K-160-507/2016, Nr. 2K-166-699/2018, Nr. 2K-84-458/2020; Nr. 2K-517-303/2015).

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta (25 000 Eur) suma neturtinės žalos atlyginimui yra per didelė, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei teismų praktiką atitiks ir priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą užtikrins 17 000 Eur neturtinės žalos suma. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis yra sumokėjęs nukentėjusiajam 1300 Eur neturtinei žalai atlyginti, skundžiamu nuosprendžiu priteista suma neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 15 700 Eur.

Dėl atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese

24. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nukentėjusiojo atstovas prašė iš nuteistojo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 677,60 Eur. Kartu su prašymu pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis apie advokatui sumokėtas sumas (t. 3, b. l. 199-201). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant dėl proceso išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme išieškojimo, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020). Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, remiantis teismų praktika, išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, patenkintas vienas iš apeliacinio skundo reikalavimų – sumažinta priteistinos neturtinės žalos suma iki 15 700 Eur. Kaip matyti iš apeliacinio skundo reikalavimų, buvo ginčijama neturtinės žalos dydis 12 700 (su 10 000 Eur suma sutiko), 3675,83 Eur turinei žalai atlyginti bei 12 855 Eur suma (be Valstybinės ligonių kasos kompensacijos), viso 29 230,83 Eur, apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. dėl 8000 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo išlaidos mažintinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteistina 508,20 Eur jo turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo pakeisti.

Iš A. S. nukentėjusiajam A. R. priteistą 23 700 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 15 700 Eur (penkiolika tūkstančių septynių šimtų Eur).

Priteisti iš A. S. nukentėjusiojo A. R. naudai 508,20 Eur jo turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Daiva KazlauskienėJurgita MačionytėVirginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė