Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. iš esmės davė analogiškus parodymus , kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, kad įvykio dieną buvo susitarta, kelintą valandą maždaug grįžti iš bokštelio, jis grįžo ten, kur prieš tai buvo skirstomi visi bokšteliai, ištraukė ginklą, kuris buvo įdėtas į dėklą. Dar prieš tai, kai jis atvažiavo, jau buvo A. R., kuris sėdėjo mašinoje, mašina stovėjo iš priekio, jis sėdėjo už vairo. Jis (kaltinamasis) buvo paskolinęs žiūronus, atidavė žiūronus, pasakė, kad eina ištaisyti ginklą. Padėjo ginklą ant variklio dangčio, norėjo ištaisyti ginklą, įvyko šūvis. Kaltinamasis nematė, kada A. R. atėjo, buvo tamsu, nematė, kada jis iš mašinos išlipo. Pribėgo prie jo, skambino į greitąją, pirma atvažiavo policija, atvažiavo greitoji, padėjo prapjauti kelnių klešnę, policija davė pūsti, jį nuvežė į policijos skyrių, į Širvintas. Jis negali paaiškinti kaip ir kodėl taip atsitiko. Medžioklėje jis dalyvavo kaip svečias. Jie skambino po įvykio nukentėjusiajam į ligoninę, tačiau nukentėjusysis nenorėjo su jo bendrauti, išjunginėjo telefoną. Atvažiuoti į ligoninę dėl karantino buvo negalima. Vėliau su B. pagalba jie susitiko, šnekėjo apie žalos atlyginimą, buvo susitarę, kad nukentėjusiajam jis išmokęs 5000 Eur. Vėliau dar bandė susisiekti su jo ar jo žmona, tačiau nepavyko, nes jie neatsiliepdavo į jo skambučius. Žinojo, kad nukentėjusiajam buvo paadyta daug operacijų, kad jis dabar turi tik 40 procentų darbingumą. Prašo jį atleisti nuo atsakomybės pagal jo žmonos laidavimą. Nurodė, kad jo sutuoktinė daro ir darys jam teigiamą įtaką. Jis su ja šnekėjo apie tą įvykį, apie vaikus, buitį, jie apie viską šnekasi. Jis dirba, sutuoktinė taip pat, vaikai pilnamečiai, gyvena su jais, santykiai su vaikais geri.

Laiduotoja J. S. teismo leisti jai būti vyro laiduotoja. Ji labai gerai pažįsta jį, santuokoje pragyveno per 30 metų, niekada nebuvo blogas žmogus, kaip vyras, kaip tėvas. Mano, kad gali už jį laiduoti. Jis jos klauso, girdi ką ji sako. Jis po įvykio labai išgyvena, jam bus pamoka visam gyvenimui. Stengsis gyventi, laikytis visų taisyklių, stengsis, kad daugiau niekada tokie dalykai nepasikartotų. Vyro santykiai su vaikais geri, gyvena visi kartu. Prašo paskirti laidavimą be užstato. Jų materialinė padėtis dabar yra sunki. Sumos labai didelės, finansinė našta labai didelė, nežino, kaip reikės išmokėti, tokių pinigų nėra ir niekada nebuvo. Supranta, kad nukentėjusiajam reikalinga pagalba, kad reikia gydymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojai D. R. ir Č. B. buvo apklausti tik siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su pateiktu prašymu dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir civiliniu ieškiniu. BPK 291 straipsnyje numatyta tvarka, buvo paskelbti byloje esantys dokumentai.

Nukentėjusysis A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 21 d. jis nario teisėmis dalyvavo Kielių medžioklės būrelio medžioklėje. Pats yra būrelio narys nuo 2009 m. Minėtą dieną apie 19.30 val. jis gavo skambutį iš medžioklės vadovo Č. B., kad šiandieną renkasi medžioklei. Susirinko apie 20.00 val. gal vėliau, tikslaus, laiko neprisimena, į Č. B. nurodytą vietą Širvintų r., už Kielių gyvenvietės esančiame (duomenys neskelbtini) prie vandens bokšto. 2021 m. liepos 21 d. pagal susitarimą atvyko vienas savo automobiliu Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be jo susirinko dar keturi medžiotojai, tarp jų buvo vadovas Č. B., V. M., D. M., A. S.. Kai visi susirinko, Č. B. pravedė instruktažą. Šis paminėjo, kad medžioklėje dalyvaus šio pusbrolis A. S.. A. S. jis nepažinojo, matė pirmą kartą. Tik atvykus į medžioklę Č. B. užpildė medžioklės lapą, patikrino visų medžioklės bilietus. Vadovas pravedė instruktažą, nurodė kiekvienam medžiotojui bokštelius, ypač akcentavo, kad kaip svečiui A. S. leidžiama medžioti tik antramečius šernus, visiems medžiotojams nurodytas būdas – tykojant bokšteliuose. Visi buvo instruktuoti dėl saugus elgesio su ginklu taisyklių laikymosi, tvarkos, bei medžioklės taisyklių laikymosi ir tvarkos. Viskas truko apie 20 min. ir prasidėjo medžioklė. Sutarė iš anksto, kad medžioklę baigia apie 23.15 val. ir tuo metu renkasi toje pačioje vietoje, prie vandens bokšto. Kiek pamena, medžiotojai V. M. ir D. M. paprašė, kad jiems būtų leista medžioti pusvalandžiu ilgiau. Taip pat, dar susirinkimo metu jis A. S. paskolino savo žiūronus. Tarp medžioklės bokštelių atstumas yra įvairiai nuo vieno iki penkių kilometrų. Iš susirinkimo vietos Č. jam nurodė jo bokštelį, kuris buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Jis jau žinojo, kur yra jo bokštelis, todėl iš karto suprato. Apie du kilometrus nuo bokštelio, kuriame jis tykojo, buvo ir A. S. paskirtas bokštelis. Medžioklės metu tykojo jam priskirtame bokštelyje apie valandą. Buvo užtaisęs savo ginklą „IZ555”, bet baigiant medžioklę ištaisė, sutvarkė ginklą. Baigęs medžioti, atėjo iki savo automobilio apie 23.00 val. Ir nuvažiavo į susirinkimo vietą prie bokšto. Prie asfaltuoto kelio pasistatė savo vairuojamą mikroautobusą ir sustojo šalikelėje. Tuo metu buvo 23.15 val. Po penkių-septynių minučių atvažiavo A. S. automobiliu Skoda. Šis pasistatė savo automobilį priešais jo automobilį, apie keturių-penkių metrų atstumu, priekine dalimi nukreiptą link jo automobilio priekinės dalies. Automobiliai stovėjo vienas priešais kitą, šalikelėje. Kai atvyko A. S., jis sėdėjo savo Renault mikroautobuse, vairuotojo vietoje. Šis išlipo ir priėjo prie jo, pro atidarytą langą jam padavė žiūronus. Tuo metu jie trumpai pasikalbėjo, bet neprisimena apie ką. Jis irgi išlipo iš vairuotojo vietos, pakabino žiūronus ant vairuotojo sėdynės atlošo. Tuo metu A. S. eidamas link savo automobilio pasakė: „aš susitvarkysiu“. Jis ėjo paskui šį link šio automobilio. Laukė, kol susirinks likę medžiotojai. Ką šis turėjo omenyje sakydamas „aš susitvarkysiu“, jis nežino. A. S. iš savo automobilio išsitraukė specialų ginklo dėklą. Iš kur šis jį išsitraukė, nepastebėjo. Atsimena, kad tuo metu šalikelėje buvo įjungtas gatvės žibintas, toje vietoje, kur stovėjo jo automobilis. A. S. atėjus prie Skoda automobilio jis atėjo paskui šį prie šio automobilio. Jis sustojo važiuojamojoje dalyje prie šio automobilio kairiojo priekinio rato, apie vieno metro atstumu nuo jo. A. S. stovėdamas prie automobilio dešiniojo priekinio sparno padėjo dėklą ant variklio dangčio. Jis nežinojo, ką šis darys, stovėjo priešais šį tik prie Skoda automobilio kairiojo priekinio sparno pusės, ant asfalto. Jam stovint, šoniniu matymu pamatė, kad A. S. kažką daro, įkišo rankas į ginklo dėklą. Ką tiksliai šis ten darė su tuo dėklu, nestebėjo. Tuo metu jis stovėjo į šį pasisukęs savo dešiniuoju šonu ir staiga išgirdo šūvį. Suprato, kad šovė A. S., suriko šiam „ką tu čia darai?“, tada pamatė, kad jo kojos susisuko, jis nukrito. A. S. tuo metu ėmė atsiprašinėti. Jam labai skaudėjo, A. S. tuo metu lakstė aplinkui, prašė šio iškviesti greitąją pagalbą, policiją ir skambint medžioklės vadovui, nes suprato, kad jo dešinė koja kraujuoja. Netrukus atvyko Č. B., prašė šio, kad duotų jam atsigerti. Tuo metu girdėjo, kaip Č. prašė A. S. atnešti jam sulčių. Kažkas iš šių jam atnešė apvalią medžiaginę gertuvę ir davė atsigerti. Ką jam davė atsigerti, net nežino, nes tuo metu buvo šoko būsenoje, pusiau prarado sąmonę. Vėliau atsimena, kad atidavė savo dokumentus Č., nes visi dokumentai buvo jo kišenėje. Iš kelnių išsitraukė savo diržą ir užspaudė koją, nes labai kraujavo. Atsimena, kad atvyko policijos pareigūnai, kuriems Č. atidavė jo ginklą su dėklu. Atvykusi GMP jį nuvežė į VšĮ RVUL, kur yra gydomas ir operuojamas iki šiol. Nei tą dieną, nei apskritai jis alkoholio nevartojo, vaistų su etilo alkoholiu nevartojo (t. 1, b. l. 87-88).

Liudytojas Č. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra Kielių medžiotojų klubo valdybos narys ir medžioklės vadovas. 2021 m. liepos 21 d. pagal medžioklės lapą Nr. 595, buvo medžioklės (duomenys neskelbtini) kaime, medžiotojų klubo teritorijoje vadovu. Medžioklėje dalyvavo keturi medžiotojai: Dainius ir V. M., A. S. ir A. R.. Visi dalyviai buvo klubo nariai, išskyrus A. S.. Šis yra jo pusseserės K. V. S. sūnus. Jis pats šį pakvietė dalyvauti 2021-07-21 medžioklėje svečio teisėmis. Minėtą dieną visi susirinko apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie vandens bokšto. A. S. atvyko savo automobiliu „Skoda“, valstybinio numerio neprisimena. Susirinkus jis sutikrino dalyvių medžiotojų bilietus, leidimus ginklams, užpildė medžioklės lapą. Kadangi A. S. buvo svečias, atkreipė šio dėmesį į medžioklės būdą – tykojant iš bokštelių, nurodė, kad medžioja 2-amečius šernus. Buvo susitarę, kad medžioklę baigia 23.15 val. arba iki kol sumedžiojamas šernas. Taigi buvo paskirstyti bokšteliai, nurodytas medžioklės būdas. Taip pat pravedė instruktažą ir priminė saugaus elgesio medžioklėje taisykles. A. S. turėjo ir medžioklės bilietą, 2020 m. kovo 23 d. buvo atliktas jo saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas. Viskas buvo gerai. Tada visi pasiskirstė bokštelius, būtent A. S. sėdėjo bokštelyje prie (duomenys neskelbtini) miško. Jis su savimi turėjo savo karabiną. Ginklai prieš medžioklę ir po jos netikrinami. Už savo ginklą, jo apžiūrą atsakingas pats medžiotojas. Jau baigiant medžioklę jis ėjo link savo automobilio stovinčio šalia kelio, vedančio link(duomenys neskelbtini) vienkiemio, ir kuris kertasi su (duomenys neskelbtini) g. Apie 23.17 val. jis išgirdo šūvį. Šūvio garsas sklido iš tos pusės, kur buvo A. S. bokštelis. Pagalvojo, kad greičiausiai sumedžiojo šerną. 23.21 val. jam paskambino A. S. ir pasakė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, peršautas R. Jis iš karto nuvažiavo prie A. S. automobilio, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) g. apie 1 km nuo tos vietos, kur tuo metu buvo pats. Atvykęs pamatė, kad (duomenys neskelbtini) g. stovi A. S. automobilis „Skoda“ ir A. R. automobilis. Prie automobilio „Skoda“ važiuojamojoje dalyje gulėjo A. R., kuris buvo sąmoningas, matėsi kraujo dėmė. A. R. gulėjo prie „Skoda“ automobilio kairiojo šono, apie 1,2 m nuo kairiojo priekinio rato. A. S. tuo metu stovėjo šalia, šis paaiškino, kad ant savo automobilio „Skoda“ variklio dangčio buvo padėjęs šautuvo dėklą su šautuvu ir išiminėjo šovinius iš šautuvo, ir įvyko šūvis. A. S. nurodė, kad kulka pramušė dėklo šoną (sienelę) ir pataikė A. R. į koją. Pats jis šautuvo nematė, neatkreipė dėmesio, nes tuo metu buvo prie R. A. S. pasakė, kad pranešė policijai ir greitajai apie įvykį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, greitoji pagalba, kurie išvežė nukentėjusįjį. Nori pažymėti, kad šūvis įvyko jau ne medžioklės metu, o po to, apie 23.17 val. 23.15 val. medžioklė jau pasibaigė pagal išankstinį susitarimą. Medžioklė pasibaigia tada, kai medžiotojas palieka bokštelį, o įvykis įvyko jau baigus medžioklę ir pačiame gyvenvietės viduryje. Tuo metu A. S. jau pabaigė medžioklę, nulipęs nuo bokštelio savo automobiliu atvyko į numatomą susirinkimo vietą ir tik tada įvyko šūvis. A. S. atvykus iš tykojimo vietos į numatytą susitikimo po medžioklės vietą, o būtent prie savo automobilio, (duomenys neskelbtini) g. Prie apklausos protokolo nori pridėti savo ranka braižytą įvykio vietos planą (t. 1, b. l. 144-146).

Liudytojas Č. B. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad 2021-07-21, kai po medžioklės išgirdęs šūvio garsą atvažiavo prie A. S. automobilio, pamatė, kad A. S. tuo metu sėdėjo atsirėmęs prie savo „Skoda“ automobilio priekinio kairės pusės rato, važiuojamojoje dalyje gulėjo A. R.. Šis buvo sąmoningas. Jis paklausė A. S., ar šis kam nors pranešė, apie įvykį, šis atsakė, kad paskambino numeriu 112. Suprato, kad tarnybos iškviestos. Tiek A. S., tiek A. R. jam pasakojo įvykio aplinkybes, kaip nurodė pirmos apklausos metu. Jis tik atėjęs apžiūrėjo A. R. žaizdą, matė, kad ji didelė, bet stipriai nekraujavo. Visą laiką iki GMP atvykimo buvo prie A. R.. Ar šis prašė atsigerti, neprisimena. Ar kas nors šiam padavė ką nors atsigerti irgi neprisimena, todėl negali tiksliai pasakyti. Tą dieną savo automobilyje turėjo gertuvę, ją visada vežiojasi su savimi. Ji plastikinė žalios spalvos, apie 0,5 l, stačiakampio formos, suplota. Ten dažniausiai vežiojasi vandenį. Ar ją buvo išsitraukęs iš automobilio ir, ar iš jos tuo metu įvykio vietoje kas nors gėrė, neprisimena. Atsimena, kad prieš pat atvykstant GMP A. R. sakė, kad šiam šalta. Atsimena, kad paėmė šio ranką. Taip pat prieš pat atvykstant GMP į vietą atvyko ir medžiotojų klubo vadovas V. B.. Vietoje šis tik pastovėjo, nieko nedarė, jokių veiksmų nesiėmė. Pabuvęs trumpai, ir atvykus GMP iš karto išvažiavo. Atsimena, kad į įvykio vietą atvykusių pareigūnų reikalavimu jis iš A. R. automobilio Renault Master paėmė šio ginklą dėkle ir atidavė policijos pareigūnams. Tuo metu A. R. buvo vietoje, greičiausiai šis jam pats ir pasakė, kur guli šio ginklas (t. 1, b. l. 148-149).

Liudytojas V. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. S. pažįsta nuo 2001 metų balandžio mėnesio, kadangi tuo metu jis buvo Kielių medžiotojų klubo vadovu, o A. S. gavo medžiotojų bilietą. Jis kartais atvykdavo į klubą kaip medžiotojas, o jo mamos (šiuo metu ji jau mirusi) nuosavybės teise priklausanti žemė Širvintų r. buvo Kielių medžiotojų plotuose. Tai yra A. S. tėviškė. Pats A. S. medžioklėse dalyvavo epizodiškai, keletą kartų per metus ir nebuvo jokio medžiotojų klubo nariu. Su juo bendravo tik medžioklės reikalais. Asmeniškai su juo kitų ryšių nepalaikė ir nebendravo. Nuo 2019 m. jis kaip medžioklės žinovas kartu su kitais Širvintų medžiotojų draugijos saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiotojų įgūdžių patikrinimo komisijos nariais (kuri patvirtinta 2019-05-17, Miršvintų MD valdybos susirinkime, protokolo Nr. 2019-03) atliko medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir įgūdžių patikrinimus (egzaminus) pagal LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintą medžioklės egzamino tvarkos ir programos patvirtintą programą (2002-09-30, Nr. 510). Ne kartą pas juos saugaus elgesio medžioklėje egzaminus laikė ir A. S.. Paskutinį kartą šis laikė teorinį ir praktinių įgūdžių egzaminą 2020 m. kovo 23 d. Atsimena, kad šis labai gerai atsakinėjo ir tikrai išmanė saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus. Egzaminą išlaikė, tai buvo pažymėta A. S. medžiotojo biliete, uždedant antspaudą su data ir komisijos pirmininko, t. y. jo, parašu. Šis išsitraukė bilietą Nr. 6. Teorinių žinių patikrinimo ir praktinio įgūdžių patikrinimo rezultatai buvo fiksuoti protokole. Pats jis 2021-07-21 Kielių medžiotojų klubo medžioklės medžioklėje nedalyvavo. Apie tai, kad medžioklės metu buvo peršautas A. R., sužinojo daug vėliau, kažkas iš medžiotojų papasakojo, bet jau dabar tiksliai nebeprisimena, kas būtent. Prie protokolo pridėjo saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžioklės įgūdžių patikrinimo protokolą 2020-03-23, testo, bilieto Nr. 6 kopijas (t. 1, b. l. 136-142).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) yra keliukas, kurio plotis 4,30 m, link (duomenys neskelbtini), 21 m atstumu, šalikelėje, dešinėje pusėje, priekiu link (duomenys neskelbtini) k., stovi automobilis Skoda Oktavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant jo variklio dangčio guli atidarytas žalios spalvos ginklo dėklas, ant jo graižtvinis šautuvas SABATTI (duomenys neskelbtini) 308 WINCHESTER, juodos spalvos. Šalia šautuvo guli dėtuvė, kurioje du šoviniai 308 kalibro ir viena šovinio tūtelė 308 kalibro. Nuo automobilio priekinio kairiojo rato 1,10 m, atstumu ant asfaltuotos kelio dangos matosi netaisyklingos formos kraujo žymės (t. 1, b. l. 43-49).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2021-07-21 23.18 val. užregistruotas skambutis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įvykio (duomenys neskelbtini). Garso įrašo failo pavadinimas „2021_07_21_23-18-51_3(duomenys neskelbtini).mp3“, įrašo trukmė 1 min. 59 s. Garso įraše užfiksuota, kaip bendrojo pagalbos centro operatoriui pranešėjas A. S. praneša, jog reikalinga greitoji medicinos pagalba Širvintų rajone, nes medžioklės metu įvyko nelaimingas atsitikimas, šovė šautuvas vyrui į koją (t. 1, b. l. 39-42).

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. S. pateikė graižtvinį šautuvą SABATTI (duomenys neskelbtini) 308 WINCHESTER, ginklo pažymėjimą, 2 vnt. šovinių, šovinio tūtelę (t. 1, b. l. 68-69).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 251/2022 (01) matyti, kad A. R. nustatytas šautinis kiaurinis dešinės šlaunies sužalojimas pasireiškęs šūvio įėjimo ir išėjimo žaizdomis, atviru dešinio šlaunikaulio skeveldriniu segmentiniu lūžiu, šlaunies raumenų pažeidimu. Sužalojimas padarytas šaunant iš šaunamojo ginklo sviediniui einant iš priekio atgal ir kiek į išorę šlaunies atžvilgiu. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2021-07-21 d. Sužalojimas, remiantis SSMNT 6.613 punktu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, A. R. nustatytas dešinės šlaunies sužalojimas yra šautinis ir galėjo būti padarytas vienu šūviu. Remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis pasisakyti kokio kalibro sviediniu padarytas sužalojimas nėra galimybės. A. R. nustatytas vienas šautinis sužalojimas. Mažai tikėtina, kad A. R. galėjo pasidaryti šautinį dešinės šlaunies sužalojimą pats. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu šūviu. Sužalojimo lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje buvo A. R. sužalojimo padarymo metu. Remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, sviedinio ar jo dalių iš sužalojimo pašalinta nebuvo (tokių nebuvo aptikta) (t. 1, b. l. 101-111).

Iš byloje esančios Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021-12-28 specialisto išvados Nr. IBPS-V-304008-21 matyti, kad tirti pateiktas pramoninės gamybos (Italija) .308 kalibro Rover 870 modelio šautuvas Sabatti Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti .308 Winchester (.308 Win) šoviniais, šaudyti yra tinkamas. Iš tirti pateikto pramoninės gamybos (Italija) .308 kalibro Rover 870 modelio šautuvo Sabatti Nr. (duomenys neskelbtini) nenuspaudus nuleistuko, nurodytomis tiriamojoje dalyje sąlygomis, bei A. S. nurodytomis aplinkybėmis, šūvis įvykti negali. Pateiktas tirti ginklas yra užtaisomas sekančiu būdu: į šovinių dėtuvę (talpa 3 šoviniai) yra įstatomi šoviniai, dėtuvė įstatoma į dėtuvės lizdą. Atitraukus ginklo užraktą į galinę padėtį ir stumiant jį pirmyn, užraktas paima vieną šovinį iš dėtuvės ir įstumia jį į šovinio lizdą. Paspaudus nuleistuką – įvyksta šūvis. Norint po šūvio ginklą užtaisyti reikia atitraukti užraktą į galinę padėtį (taip yra pašalinama šauta tūtelė) ir stumiant užraktą pirmyn paimamas sekantis šovinys iš šovinių dėtuvės ir įstumiamas į šovinio lizdą – ginklas užtaisomas (t. 1, b. l. 60-65).

Iš byloje esančio specialisto Romualdo Švagždio paaiškinimo matyti, kad į klausimą, kaip saugiai yra išimamas šovinys iš užtaisyto .308 kalibro Rover 870 modelio šautuvo Sabatti Nr. (duomenys neskelbtini), skirto šaudyti .308 Winchester (.308 Win) šoviniais (kai šovinys yra šovinio lizde), specialistas atsakė, kad esant šoviniui šovinio lizde jis saugiai ištaisomas sekančiu būdu: jeigu įjungtas šautuvo saugiklis pirmiausiai šautuvas nuimamas nuo saugiklio, tuomet užraktas atitraukiamas į galinę padėtį ir šovinys yra išimamas iš šovinio lizdo (ištrauktukas užkabina tūtelės atkraštėlį ir užraktui judant atgal šovinys yra traukiamas iš šovinio lizdo ir atsitrenkęs į išmestuką yra pašalinamas iš šautuvo). Esant įjungtam saugikliui užraktas negali būti atitrauktas į galinę padėtį, kadangi saugiklis blokuoja užraktą (t. 1, b. l. 67).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 3867/2021 (01) matyti, kad A. S. kraujyje, paimtame 2021-07-22 00.40 val., etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 178).

Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ prietaiso Nr. ARFM-0445 išrašu, kuriame nurodyta, kad 2021-07-21 23.32 val. A. R. nustatytas 0,14 promilės neblaivumo laipsnis (t. 1, b. l. 96).

Iš byloje esančių Kielių medžiotojų klubo 191530828 2021-07-01 medžioklės lapu Nr. 595, matyti, kad leidžiama medžioklės vadovui Č. B. organizuoti medžioklę Širvintų savivaldybėje esančiame Kielių medžioklės plotų vienete arba jame esančiame privačios žemės sklype. Medžioklės lapas galioja nuo 2021-07-01 iki 2021-07-31. Medžioklės ataskaitoje nurodyta, kad 2021-07-21 medžioklės pradžia 20.30 val., pabaiga 24.00 val. (t. 1, b. l. 52).

BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1 dalyje numatytą veiką padarė pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

Teismų praktikoje, aiškinant BK 137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas ne kartą pažymėta, kad minėtoje dalyje nurodytą nusikaltimą apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (pirmiau nurodytas taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), 2) padariniai (kito žmogaus sunkus sužalojimas), 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti visų trijų objektyviųjų požymių buvimą, taip pat subjektyvųjį požymį – kaltę (neatsargumą, pasireiškiantį nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu). Specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės aktais. Sprendžiant klausimą, ar nusikalstama veika padaryta pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, būtina išanalizuoti, kokie draudimai ir įpareigojimai asmeniui yra nustatyti konkrečioje jo veiklos srityje bei kokios teisėtos veikos apimties bet kuris asmuo iš jo gali pagrįstai tikėtis. Pagal teismų praktiką priežastinis ryšys tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, bylose nustatinėjamas ne tarp specialiųjų elgesio saugumo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių, o tarp kaltinamojo veikos, kurią jis padarė pažeisdamas specialiuosius saugumo medžioklėje reikalavimus, ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-555/2007, 2K-132/2007 ir kt.).

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtina A. S. pareikštą kaltinimą. Nustatyta, kad A. S. 2021 m. liepos 21 d., dalyvaudamas Kielių medžioklės būrelio medžioklėje, vykusioje Širvintų savivaldybėje esančiame Kielių medžioklės plotų vienete, apie 23 val. 17 min. (duomenys neskelbtini). baigiantis medžioklei, turėdamas pareigą laikytis specialių elgesio saugos taisyklių medžioklės metu, pažeisdamas Medžioklės taisyklių 59, 60 ir 70 punktų reikalavimus bei ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininko, valdytojo, naudotojo pareigas ir taikomus draudimus, dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. R. sveikatą.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusių Medžioklės taisyklių 59, 60, 70 punktuose nustatyta: 59 punktas: ,,Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme“ ; 60 punktas: ,,Medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioti reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine ar katilu – pradėjus medžioti. B ir C kategorijos trumpieji šaunamieji ginklai užtaisomi, kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas. Jeigu medžiojant einant su užtaisytu ginklu tenka įveikti kliūtį (peršokti upelį ar kanalą, perlipti tvorą, pereiti slidų lieptą ir visais atvejais, kai kyla pavojus parkristi), prieš ją įveikiant būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių. Medžioklės varant metu medžioklės plotų vienete judant iš vienos medžiojimo vietos į kitą medžioklinis ginklas nešamas arba vežamas be šovinio lizde, jeigu šautuvas atlaužiamas, – atlaužtas. Pasibaigus medžioklei, medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami“. 70 punktas: ,,Medžioti iš bokštelių leidžiama tik tada, kai jų kopėčios, grindys, sėdynės ir kitos dalys yra tvirtos. Šaudant iš bokštelio turi būti gerai matomas šaudymo sektorius ir taikinys. Medžiotojas privalo žinoti, kur ir kokiu atstumu išdėstyti kiti bokšteliai, įvertinti, ar paleistas šūvis nebus pavojingas. Prieš išlipant iš bokštelio, būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių ir užmegzti kontaktą su medžiotojais, esančiais gretimuose bokšteliuose“.

Taigi, kiekvienas medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas privalo laikytis visų Medžioklės taisyklėse nustatytų saugaus elgesio reikalavimų. Bylos duomenimis nustatyta, kad medžiotojai buvo tinkamai instruktuoti dėl saugaus elgesio medžioklės metu, tačiau A. S. medžioklės metu medžioklės bokštelyje pradėjęs medžioklę užtaisė pramoninės gamybos (Italija) .308 kalibro Rover 870 modelio graižtvinį šautuvą Sabatti Nr. R62756, skirtą šaudyti .308 Winchester (.308 Win) šoviniais ir prieš išlipdamas iš bokštelio neišėmė šovinio iš ginklo vamzdžio, neužmezgė kontakto su medžiotojais, esančiais gretimuose bokšteliuose, tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 70 punktą, po ko judėdamas medžioklės plotų vienete nešėsi užtaisytą, kai šovinys yra įleistas į šovinio lizdą, į dėklą įdėtą šautuvą iki kelyje stovėjusio automobilio „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas Medžioklės taisyklių 60 punktą, numatantį pareigą medžioklės metu judant medžioklės plotų vienete iš vienos medžiojimo vietos į kitą medžioklinį ginklą nešti arba vežti be šovinio lizde, o pasibaigus medžioklei – medžioklinį ginklą įdėti į dėklą, šovinius iš medžioklinio ginklo išimti, įdėjo dėklą su šautuvu į automobilio bagažinę ir vežė iki Širvintų r., Širvintų sen., Avižonių k., Kaštonų g., taip pažeisdamas Medžioklės taisyklių 59 punktą, numatantį medžiotojo pareigą laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, ir šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą reikalavimą ginklus gabenti į kitą vietą neužtaisytus ir įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą, po ko, išlipęs iš automobilio, išsitraukė iš bagažinės į dėklą įdėtą užtaisytą šautuvą žinodamas, kad šalia jo automobilio yra kitas medžiotojas nukentėjusysis A. R., padėjo šautuvą ant automobilio „Skoda Octavia“ variklio dangčio ir, norėdamas šautuvą ištaisyti (išimti šovinius), nukreipė šautuvo vamzdį kryptimi link Kaštonų g. važiuojamosios dalies pusės, kur tuo metu stovėjo nukentėjusysis A. R., tuomet. neatitraukęs užrakto į galinę padėtį ir neišėmęs šovinio iš šovinio lizdo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 5 punkto draudimą nešiotis parengtą šaudyti ginklą, nuspaudė nuleistuką, dėl ko įvyko šūvis, kurio metu nukentėjusiajam A. R. šaunamojo ginklo sviedinys padarė šautinį kiaurinį dešinės šlaunies sužalojimą, pasireiškusį šūvio įėjimo ir išėjimo žaizdomis, atviru dešinio šlaunikaulio skeveldriniu segmentiniu lūžiu, šlaunies raumenų pažeidimu.

Medžiotojo veika, kuria padaromas Medžioklės taisyklėse nustatytų saugaus elgesio reikalavimų pažeidimas, įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Nagrinėjamu atveju, nekyla abejonių, kad saugaus elgesio medžioklėje reikalavimai yra skirti išvengti nelaimingų atsitikimų, susijusių su ginklo naudojimu medžioklėje. Kaltinamasis, nesilaikydamas Medžioklės taisyklių ir pažeisdamas saugumo reikalavimus, neabejotinai, objektyviai privalėjo numatyti, kad toks pažeidimas gali sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Kartu pažymėtina, kad grubus Medžiotojų taisyklių pažeidimas, tam tikrose situacijose, visada arba bent jau dažniausiai sukelia tam tikros rūšies pavojingus padarinius apie kurių buvimą kaltinamasis, kaip medžiotojas, privalėjo žinoti. Konstatuotina, jog medžioklės metu susidariusioje situacijoje tuo atveju, jeigu kaltinamasis A. S. būtų laikęsis Medžioklės taisyklėse nustatytų saugaus elgesio reikalavimų (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos 59, 60 ir 70 punktų), jis būtų galėjęs išvengti kito medžiotojo sužalojimo, vadinasi, A. S. veika buvo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis. Taigi, kaltinamojo veiksmuose yra nustatytas būtinasis priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių.

Nusikaltimas, numatytas BK 137 straipsnio 3 dalyje, yra neatsargus. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Neginčytina, kad kaltinamasis A. S. nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Nustatyta, kad kaltinamojo veiksmai susidariusioje situacijoje buvo aiškiai netinkami.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo A. S. sutuoktinė J. S. pateikė teismui prašymą atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. J. S. prašyme nurodė bei teisiamojo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad A. S. yra jos sutuoktinis, jis pirmą kartą padarė nusikaltimą, padarė neatsargų nusikaltimą, gailisi ir dėl to labai pergyvena. Jie gyvena kartu ir ji daro jam teigiamą poveikį. Ji yra tinkama laiduotoja, šiuo metu ji dirba, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, žalingų įpročių neturi, charakterizuojama teigiamai. Dėl to mano, kad gali užtikrinti, jog vyras A. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumai, t. y.: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

A. S. nusikalto pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis visiškai prisipažino įvykdęs šį nusikaltimą, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, ką teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iki paskutiniojo teisiamojo posėdžio A. S. atlygino nukentėjusiajam 5 000 Eur žalos. Atsižvelgiant į A. S. asmenybę, tai, kad anksčiau nebuvo teistas, teigiamai charakterizuojamas, padarytas nusikaltimas yra netyčinis, o neatsargus, kas leidžia pagrįstai manyti, kad jis ateity laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas kaltinamajam taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ar yra visos įstatyme numatytos sąlygos tam teismas privalo vertinti ir tai, ar yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą.

Iš bylos dokumentų matyti, kad civiliniam ieškovui – Valstybinei teritorinei ligonių kasai kaltinamasis neatlygino nei dalies žalos. Nukentėjusiajam atlygino per tris kartus 5 000 Eur. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje parodė, kad po įvykio susitikus su nukentėjusiuoju, jie susitarė dėl 5 000 Eur atlyginimo, 3 700 Eur jis neužilgo ir pervedė, tačiau vėliau nukentėjusysis bendrauti nenorėjo, pasakė, kad bendraus per advokatus, suprato, kad reikalaus didesnės piniginės sumos, todėl daugiau pavedimų neatliko. Iš liudytojos D. R. parodymų matyti, kad ji negirdėjo sutuoktinį tariantis dėl būtent 5 000 Eur žalos atlyginimo. Apie tokią sumą neparodė ir liudytoju apklaustas Č. B., nurodydamas, kad galimai buvo kalbėta apie 40 000 Eur sumą. Taigi, A. S. nuosekliai nedėjo pastangų atlyginti nukentėjusiajam dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą žalą. B to, iš nukentėjusiojo atstovo byloje pateiktų dokumentų matyti, kad civilinio proceso tvarka pateiktas actio Pauliana ieškinys kaltinamajam A. S. dėl po įvykio neatlygintinai perleisto savo nekilnojamojo turto savo sūnui, be to kaltinamasis iki šiol nepriėmė mirusios motinos palikimo (t. 3, b. l, 6-13, 82-83). Vertindamas tokį kaltinamojo elgesį, darytina išvada, kad jis atliko veiksmus, kad būtų apsunkintas galimas žalos atlyginimas nekentėjusiajam asmeniui. Taip pat iš kaltinamojo teismui pateiktų dokumentų matyti, kad jo gaunamos pajamos yra itin mažos, be to, jos sumažėjo baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme (t. 2, b. l. 117-118). Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo manymu tokie kaltinamojo veiksmai nesiderina su baudžiamajame kodekse numatytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslais ir pagrindais. Tai, kad kaltinamasis atlygino 5 000 Eur nukentėjusiajam nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad yra pagrįstas manymas, jog jis visiškai atlygins padarytą žalą, kuri yra didesnė nei 5 000 Eur, juo labiau kad kaltinamojo manymu, neskaičiuojant būsimų išlaidų operacijai, ši suma yra pakankama atlyginti šiai dienai nukentėjusiojo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu nėra visų būtinųjų baudžiamajame įstatyme numatytų sąlygų kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, be to, tam nepritarė ir nukentėjusysis, todėl prašymas dėl laidavimo netenkintinas.

BK 137 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Spręsdamas kaltinamojo A. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

Kaltinamojo A. S. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie neatsargių nusikaltimų (BK 16 straipsnis). Vertinant A. S. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, iš esmės prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl kilusių pasekmių, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Sunkinančių kaltinamojo A. S. atsakomybę aplinkybių byloje nėra. A. S. už BK 137 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis skirtinas mažesnis už vidurkį ir kuri, atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, mažintina vienu trečdaliu.

Iš nukentėjusiojo A. R. pateikto civilinio ieškinio turinio matyti, kad dėl nusikalstama veika padarytų sužalojimų, nukentėjusysis A. R. buvo hospitalizuotas Všį Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (toliau – VŠĮ RVUL) nuo 2021-07-22 iki 2021-12-03 (134 lovadieniai), nedarbingumo laikotarpis nustatytas nuo 2021-07-22 iki 2021-12-17 (t. 2, b .l. 130- 131). A. R. dėl patirto sužalojimo diagnozuoti dauginiai šlaunikaulio lūžiai, dešiniojo šlaunikaulio subtrochanterinės srities atviras lūžis, dešinio šlaunikaulio apatinio 1/3 lūžis (S72.7). Taip pat nustatytos lydinčios diagnozės: žaizda (klubo ir šlaunies dalies), susisiekianti su lūžiu (ūminė ir pirmą kartą gyvenime nustatyta lėtinė liga), dešinio šlaunikaulio šautinė žaizda susisiekianti su lūžiu (S71.81); ūminė pohemoraginė anemija (ūminė ir pirmą kartą gyvenime nustatyta lėtinė liga), posthemoraginė anemija (D62); sąnario kontraktūra, blauzda (ūminė ir pirmą kartą gyvenime nustatyta lėtinė liga), besivystanti dešinio kelio sąnario kontraktūra (M24.56); ūminis inkstų nepakankamumas, nepatikslintas (ūminė ir pirmą kartą gyvenime nustatyta lėtinė liga) (N17.9); kabanti plaštaka ar pėda (įgyta), čiurna ir pėda (ūminė ir pirmą kartą gyvenime nustatyta lėtinė liga), dešinės pėdos nukarimas (M21.37) (t. 2, b. l. 130-131).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 251/2022 (01) konstatuota, kad A. R. nustatytas šautinis kiaurinis dešinės šlaunies sužalojimas pasireiškęs šūvio įėjimo ir išėjimo žaizdomis, atviru dešinio šlaunikaulio skeveldriniu segmentiniu lūžiu, šlaunies raumenų pažeidimu. Sužalojimas padarytas šaunant iš šaunamojo ginklo sviediniui einant iš priekio atgal ir kiek į išorę šlaunies atžvilgiu. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į Všį RVUL 2021-07-21. Sužalojimas, remiantis SSMNT 6.6.13 punktu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 132-142).

Nukentėjusiajam A. R. dėl patirtų sužalojimų nuo 2021-12-22 iki 2022- 12-21 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (t. 2, b. l. 143). Taip pat nuo 2021-12-22 iki 2022- 12-21 nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis [Priedas Nr. 4]. Nuolatinės priežiūros poreikis 2023-01-16 patęstas iki 2024-12-22 (t. 2, b. l. 144).

Dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis A. R. patyrė išlaidas gydymui – vaistams, papildams, taip pat spec. higienos reikmenims, kurie buvo reikalingi nukentėjusiajam dėl apriboto judėjimo, taip pat reabilitacijai (įskaitant procedūras). Maisto papildai, vitaminai buvo vartojami gydytojams liepus stiprinti organizmą ir viso sudaro 5 539,93 Eur. Šios išlaidos yra detalizuotos lentelėje Nr. 1 (t. 2, b. l. 1435-166).

2022-12-05 byloje teismui pateiktas VšJ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išduotas atsakymas į siuntimą, kuriame nurodyta, jog A. R. dešinė koja trumpesnė apie 7 cm bei nustatyta tolimesnė gydymo eiga, kurią sudaro 2 gydymo etapai:

1) reikalinga pilna šlaunikaulio subtrochanterinio lūžio konsolidacija (sujungimas);

2) esant sujungimui, bus numatomas operacinis gydymas: pirmuoju etapu – intramedulinės konstrukcijos pašalinimas ir pasėlių iš žaizdų paėmimas; antruoju etapu – osteotomija ir ilginamosios magnetinės vinies implantavimas.

Pagal nukentėjusįjį A. R. konsultuojančio gydytojo P. K. sudarytą gydymo planą matyti, kad yra reikalinga rekonstrukcinė operacija – kojos kaulų ilginimas, tuo pačiu atstatant šlaunikaulio ašį iš antekurvacijos ir klubo sąnario varus padėties. Dėl tokių operacijų mažo poreikio Lietuvoje, konstrukciją tiekia tik vienas tiekėjas FITBONE Orthofixe, oficialus atstovas Lietuvoje UAB „Osteca“. Šiam tiekėjui buvo nusiųsti radiologiniai kojos vaizdai su tikslu įvertinti ar tokia rekonstrukcinė operacija yra įmanoma. Atlikus matavimus, buvo gautas atsakymas, kad kojos ilginimas su FiTBONE vinimi A. R. yra galimas ir gali būti atliekamas artimiausiu metu (t. 2, b. l. 167-169). Pagal 2022-03-23 gautą UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinį pasiūlymą, FITBONE teleskopinės aktyvios pavaros intramedulinės vinies, skirtos galūnių liginimui, kaina yra 15 972 Eur (su PVM) (t. 2, b. l. 171). Šios išlaidos skirtos kojos kaulų liginimui yra tiesiogiai susijusios su įvykio pasekmių šalinimu, kadangi tokia operacija yra reikalinga siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį.