Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos vandenys“ atstovėms – Linai Balkūnienei ir advokatei Beatai Vilienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos vandenys“ ieškinį atsakovei N. S. dėl skolos už šaltą vandenį, nuotekas ir apskaitos prietaisų priežiūros mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. kovo 23 d. teisme gautas atsakovės N. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo ji prašo: 1) kviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytojais ieškovės darbuotojus V. S., R. N., kurie galėtų paaiškinti, kokiu pagrindu įrašė į keitimo aktą Nr. 26097 skaitiklių parodymus 2970,4 m³, kas ir kada atliko vandens skaitiklio Nr. 7095571 metrologinę patikrą, kas pasirašė minėtame akte už N. S., kur yra senas skaitiklis Nr. 7893820, kas ir kada atliko minėto skaitiklio metrologinę patikrą; 2) išreikalauti iš ieškovės minėto skaitiklio Minomess 7893820 2013 m. gegužės 17 d. įrengimo aktą Nr. 15892 bei patį skaitiklį, iš kurių matytųsi pirminiai parodymai bei skaitiklių metrologinės patikros aktus; 3) išreikalauti iš ieškovės naujai pastatyto skaitiklio 2019 m. kovo 19 d. patikros aktą; 4) skirti byloje ekspertizę, tikslu nustatyti vandens kiekį, išbėgantį per sekundę iš laistymo vandentiekio atsukus čiaupą atsakovės patalpose, ir per kokį laikotarpį atsukus pilnai čiaupą pro laistymo įrenginį išbėgs 2813 m³ vandens.

Atsakovė pareiškė, kad 2019 m. gegužės mėnesį 2813 m³ vandens laistymui nesunaudojo. Jo visai nenaudojo, kaip ir balandžio bei birželio mėnesiais. Be to, ieškovė nenurodo, kokia metodika vadovavosi apskaičiuojant 1 m³ vandens, skirto laistymui, kainą. Minėtame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarime vandens, skirto laistymui kaina nenurodyta. Abonento informacijoje pateiktą 2314,54 Eur sumą padalinus iš deklaruojamo sunaudoto vandens kiekio 2813 m³, 1 m³ kaina sudaro 0,82 Eur. Minėtu nutarimu toks tarifas nenustatytas. Be to ieškovė nuslėpė faktą, kad ieškovės darbuotojai 2019 m. balandžio 16 d., prieš gegužės mėnesį nurodomą 2813 m³ vandens sunaudojimą, atsakovės patalpose keitė tris skaitiklius, tame tarpe ir skaitiklį, skirtą laistymui naudojamo vandens apskaitai. Surašė skaitiklių keitimo aktą Nr. 26097, kuriame nurodomi seno skaitiklio Nr.7893820 parodymai - 2970,4 m³ sunaudoto laistymui skirto vandens. Tuo tarpu iš pridedamos UAB „Varėnos vandenys“ 2019 m. sausio - 2020 m. liepos bei 2014 m. liepos - 2018 gruodžio mėnesių abonento informacijos matyti, kad 2018 metais, 2019 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesiais skaitiklių rodmenys nurodomi kitokie - 157 m³, kurie nekito, o laistymui vanduo nebuvo naudojamas. Skaitiklis buvo pakeistas 2019 m. balandžio 16 d., nurodomi naujai pakeisto skaitiklio parodymai 1278,1 m³. Ieškovės pateiktoje abonento informacijoje skaitiklio rodmenys balandžio mėnesį yra nuo 157,000 iki 157,000. Šie parodymų neatitikimai pagrindžia ieškinio nepagrįstumą, nes neaišku, kokiais rodmenimis vadovavosi ieškovė skaičiuodama skolą. Naujai pakeisto skaitiklio parodymai reiškia, kad iki jo pastatymo atsakovei jau buvo sunaudota 1278,1 m³ vandens, tačiau ieškovės pateiktoje abonento informacijoje nurodoma, kad buvo sunaudota gegužės mėnesį 2813 m³ vandens ir skaitiklio (pakeisto) parodymai nuo 157,000 iki 2970,000. Tai prieštarauja aktuose nurodytiems rodmenims. Be to, ankstesnis skaitiklis pakeistas į kitą, nenaują skaitiklį nurodant parodymus 1278,1 m³. Nurodoma, kad skaitiklio patikra atlikta 2019 m. kovo 19 d., nors patikros aktas nepridedamas. Akte nurodoma, kad dalyvavo N. S. ir šį aktą pasirašė. Tačiau tai netiesa, ji to akto nepasirašė. Tuo metu ji, atsakovė buvo Norvegijoje ir akto pasirašyti negalėjo.

Atsakovė pabrėžė, kad 2813 m³ pratekėjo ne per mėnesį, o per 22 mėnesius nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2019 m. balandžio 16 d. Todėl skirti byloje ekspertizę, tikslu nustatyti vandens kiekį, išbėgantį per sekundę iš laistymo vandentiekio atsukus čiaupą atsakovės patalpose, ir per kokį laikotarpį atsukus pilnai čiaupą pro laistymo įrenginį išbėgs 2813 m³ vandens, netikslinga.

Pažymėjo, kad priskaičiavus 2813 m³, į UAB „Varėnos vandenys“ buvo atvykę atsakovės vaikai. Jiems buvo išaiškinta visa situacija, parodyti skaitiklio Nr. 7893820 metrologinės patikros dokumentai ir buvo siūloma skolą mokėti dalimis. Faktas, kad atsakovė pripažino susidariusią skolą yra tas, kad buvo vykdomi daliniai mokėjimai skolos dengimui, kurie matyti 2019 m. balandžio – 2021 m. sausio mėnesių Abonento informacijoje. Kad atsakovė yra nesąžininga ir vengia mokėti už UAB „Varėnos vandenys“ jai teikiamas paslaugas rodo tai, kad UAB „Varėnos vandenys“ ne kartą yra kreipęsi į teismą dėl skolų priteisimo. Praeityje buvo išduoti teismo įsakymai dėl skolų išieškojimo iš atsakovės. Atsakovė yra nesąžininga, nesiima visų įmanomų priemonių, kad atsiskaitytų su ieškove. Ji klaidina teismą ir vengia atsakomybės.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, advokatė Beata Vilienė palaikė ieškinį prašė jį tenkinti bei nurodė, kad ieškinys pagrįstas ir teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių. Atsakovės argumentai neįrodė, kad teismo priimtas sprendimas buvo nepagrįstas. Sudaryta sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti už geriamą vandenį bei vandenį skirtą laistymui. Šalys sutiko, kad atsiskaitys pagal laistymo skaitiklio rodmenis. Atsakovei laistymo skaitiklis įrengtas 2013 m. gegužės 17 d., o deklaravo laistymo vandenį tik 3 kartus. Visi skaitikliai buvo pastatyti ir jie atitiko metrologinius reikalavimus. Vandens tiekėjas laistymui skirtą skaitiklį pateikė Vilniaus metrologijos centrui. Buvo nustatyta, kad jis atitinka visus reikalavimus. To skaitiklio ir dabar neužaklino, vadinasi prasminga jį turėti. Atsakovė nevykdė pareigos deklaruoti vandens rodmenis kas mėnesį. Prievolė kyla iš 2009 m. sudarytos sutarties. Ieškovė įvedė apskaitą – prietaisą laistymui ir ten buvo nurodyta kaip mokama. 2013-05-17 skaitiklio Nr. 7893820 rodmenys pastatymo metu: 141,2 m³, o jo keitimo metu – 2019-04-16 – 2907,4 m³. Atsakovės sūnus paliudijo, kad jis dalyvavo nuimant skaitiklį ir pasirašė akte. Skaitiklis buvo tvarkingas, plombos nepažeistos. Tą patvirtino ir ieškovės atstovai. Buvo atlikta ir skaitiklių metrologinė patikra, ir patvirtinta, kad jie tinkami apskaitai. Kas 6 metai reikia atlikti patikras. Atsakovės suvartotas vandens kiekis įrodytas skaitiklių keitimo aktais, metrologine patikra, deklaravimo dokumentais. Atsakovės sūnus teismo posėdžio metu patvirtino, kad skaitiklio duomenų netikrino. Atsakovė įsipareigojo deklaruoti duomenis, tačiau to nedarė. Ji (atsakovė) pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo mokėti už geriamą vandenį bei vandenį laistymui. Šalys sutiko, kad atsiskaitys pagal laistymo skaitiklio rodmenis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Varėnos vandenys“ ir atsakovė N. S., 2009 m. vasario 25 d. sudarė vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo (privatiems namams) sutartį Nr. 3088 (toliau – ir Sutartis). Šia sutartimi šalys nusistatė šalių teises ir pareigas tiekiant vandenį, adresu (duomenys neskelbtini), iš komunalinio vandentiekio, jį naudojant, priimant nuotekas ir jas šalinant į miesto nuotekų tinklus, taip pat atsiskaitymo už šias paslaugas tvarką. Šiuo atveju tarp atsakovės ir ieškovės susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnis) sutartiniai santykiai. Šiais veiksmais šalys sukūrė sau teises ir pareigas. Tai tolygu sandorio sudarymui (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Šiuo nagrinėjamu atveju, ieškovė tiekia atsakovei geriamąjį vandenį bei vandenį laistymui ir šalina bei valo nuotekas. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Varėnos vandenys“ nurodo, kad atsakovė N. S. naudojasi ieškovės teikiamomis paslaugomis, bet už jas nemoka.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių, jų atstovų liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2019 m. balandžio 16 d., atsakovei buvo pakeisti trys šalto vandens apskaitos prietaisai: du skaitikliai buvo keičiami atsakovės bute – virtuvėje ir vonioje bei vienas skaitiklis, esantis rūsyje, kuris skirtas laistymui. Skaitikliai buvo keičiami vadovaujantis 2006 m. sausio 31 d. Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-V-793 „Dėl šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų tvirtinimo“ nuo 2006 m. kovo 1 dienos bendrovė vykdo šalto vandens skaitiklių eksploatavimą (metrologiškai negaliojančių skaitiklių keitimą, skaitiklių įrengimą butuose, kuriuose iki šiol jie nebuvo įrengti, sugedusių skaitiklių pakeitimą ir pan.) daugiabučių namų butuose, individualiuose namuose ir įmonėse. Taip pat vadovaujantis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-130 „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų patvirtinimo“ pastatų įvaduose esančių šalto vandens skaitiklių patikra atliekama kas 2 metai, o butuose ir individualiuose namuose - kas 6 metai. Būtent laistymo skaitiklio keitimo metu ir prisiskaičiavo 2813 m³. Šis skaitiklis Nr. 7893820 buvo pakeistas pasibaigus patikros laikui, kuris buvo įrengtas 2013 m. gegužės 17 d. pagal aktą Nr. 15892. Pradiniai skaitiklio parodymai buvo 141,2 m³, metrologinė skaitiklio patikra atlikta 2013 m. balandžio 10 d., patikrą atliko UAB „Vilimeksas“. 2019 m. balandžio 16 d. keitimo metu šio nuimto skaitiklio Nr. 7893820 parodymai buvo 2970,4 m³ (keitimo aktas Nr. 26097). Atsakovė nors ir teigia, kad ji nuo 2014 m. gyvena ir dirba Norvegijoje, tačiau iš ieškovės, atsakovės atstovo, liudytojų parodymų, teismo posėdžio metu nustatyta, kad bute buvo gyvenama ir naudojamas vanduo. Kaip matyti iš priskaitymų ir mokėjimų sąrašo nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio kas keletą mėnesių buvo deklaruojamas vanduo ir daromi mokėjimai. Paskutinį kartą laistymo skaitiklis buvo deklaruotas 2017 m. rugpjūčio mėnesį iki 157 m³. Vadinasi, 2813 m³ prisiskaičiavo ne per vieną mėnesį, o nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2019 m. balandžio 16 d., kai buvo pakeistas skaitiklis Nr. 7893820. Pagal keitimo aktą Nr. 26097 buvo pakeistas kitas skaitiklis su parodymais 1278,1 m³, metrologinė patikra atlikta 2019 m. kovo 19 d., patikrą atliko AB „Vilniaus metrologijos centras“. Kadangi prisiskaičiuoti turėjo 2813 m³, todėl esant įtarimui dėl skaitiklio Nr. 7893820 tikslumo, kaip nurodžiusi ieškovė, jis ir buvo išsiųstas į patikrą ir tik 2019 m. gegužės mėnesį, gavus pažymą apie skaitiklius, tenkinančius metrologinius reikalavimus, šis skirtumas atsakovei buvo priskaičiuotas 2019 m. gegužės mėnesį. Skaitikliui Nr. 7893820 metrologinė patikra buvo atlikta 2019 m. gegužės 7 d., patikrą atliko AB „Vilniaus metrologijos centras“.

Liudytojas R. N., gimęs (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirba UAB „Varėnos vandenys“ šaltkalviu, kontrolieriumi. Jis turėjo užduotį pakeisti skaitiklius. Kai keitė skaitiklius dalyvavo kažkas iš šeimos narių. Kai buvo statomas laistymo skaitiklis 2013 m., jis dar nedirbo. 2019 m. balandžio 16 d. skaitiklį keitė jis ir V. S.. Aktą surašė V. S.. Mano, jog aktą galbūt pasirašė N. S. sūnus, tačiau jis to nematė. Akto numerį įrašė inžinierius, visa kita užpildė V. S.. Į rūsį su juo ėjo galimai N. S. sūnus. Visos plombos buvo tvarkingos. Dėl skaitiklio rodmenų jokių priekaištų nebuvo. Jokio prabėgimo, pralašėjimo nebuvo.

Liudytojas A. S. (atsakovės sūnus), gimęs (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu nurodė, kad ir anksčiau būdavo skolų, bet mama grįžusi sumokėdavo. Viskas prasidėjo nuo skaitiklio pakeitimo. 2017 m. vasarą jis ten gyveno, daugiausiai savaitgaliais. Sesė kartais būdavo irgi savaitgaliais. Nieko nelaistė, nes nieko nesodino. Gavę lapelį užpildydavo skaitiklių parodymus, dažniausiai pildydavo jis, bet buvo, kad pildė mama ir tėvas. Kai mokėdavo didesnę sumą, tai tada naudodavo vandenį, o kai nenaudodavo vandens, tai ir nemokėjo. Kai keitė tris vandens skaitiklius, jis buvo namuose. Jis parodė darbuotojams kur skaitikliai įrengti bei juos pakeitus, pasirašė akte. Keitimo metu jokių pretenzijų nebuvo. Vandens skaitiklis laistymui įrengtas rūsyje. Rūsio skaitiklio kranas yra kieme. Jis mano, kad nelabai galėtų leisti vandenį svetimi žmonės. Visą laiką tas kranas buvo užsuktas. Laistymo skaitiklio parodymų jis nerašydavo, nes jis nenaudojo vandens ir parodymų rūsyje jis netikrino. Kad užaklintų tą kraną, jis nesikreipė.

Liudytoja G. M., gimusi (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu nurodė, kad N. S. Norvegijoje nuo 2014 m. Bute gyvena duktė ir sugyventinis. Kiek jai žinoma, tai niekas nelaisto. Nesodina nuo tada, kai N. išvažiavo. Nežino ar kas galėjo naudotis. Kiti kaimynai turi daržus.

Atsakovė N. S. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo prašiusi išreikalauti iš ieškovės skaitiklį Nr. 7893820. Šiuo atveju, ieškovė fiziškai to padaryti negalėjo, tačiau ji pateikė teismui rašytinį irodymą – 2019 m. birželio 14 d. keitimo aktą Nr. 26577, iš kurio matosi, kad minėtas skaitiklis buvo įrengtas kitai vartotojai J. J., (duomenys neskelbtini). Iš akto matyti, kad tai tas pats skaitiklis Nr. 7893820, kuris buvo nuimtas pas atsakovę N. S. su parodymais 2970,4 m³, nuvežtas į patikrą, patikrintas ir įdėtas šiai vartotojai (J. J.) su parodymais 2970,7 m³ ūkiniame pastate. Ieškovė pateikė vartotojos J. J. priskaitymų informaciją nuo 2019 m. birželio mėnesio, iš kurios matyti, kad skaitiklis deklaruojamas bei, kaip nurodžiusi ieškovė, ši vartotoja dėl skaitiklio parodymų nusiskundimų neturi.

Ieškovė byloje prašo priteisti iš atsakovės skolą, paskaičiuotą už atsakovės suvartotą šalto vandens kiekį, skirtą laistymui, paskaičiuotą pagal faktinius šalto vandens suvartojimo duomenis, gautus patikrinus rūsyje įrengtą šalto vandens apskaitos prietaisą. Nors atsakovė teigia, kad ji vandens laistymui beveik nenaudojo, tačiau ieškovės darbuotojams 2019 m. balandžio mėnesį keičiant atsakovės šalto vandens skaitiklį skirtą laistymui buvo užfiksuoti nuimto skaitiklio Nr. 7893820 parodymai, kurie buvo 2970,4 m³ (keitimo aktas Nr. 26097), t. y. šio keitimo metu ir prisiskaičiavo 2813 m³ (2013-05-17 skaitiklio Nr. 7893820 rodmenys pastatymo metu: 141,2 m³, o jo keitimo metu – 2019-04-16 – 2907,4 m³). Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matosi, kad toks kiekis sunaudoto vandens (2813 m³) prisiskaičiavo ne per vieną mėnesį – atsakovei laistymo skaitiklis įrengtas 2013 m. gegužės 17 d., o deklaravo laistymo vandenį tik 3 kartus. Skaitiklis skirtas laistymui buvo išsiųstas į patikrą ir 2019 m. gegužės mėnesį gavus pažymą apie šio skaitiklio, tenkinančius metrologinius reikalavimus, šis skirtumas atsakovei buvo priskaičiuotas 2019 m. gegužės mėnesį ir tai matosi Abonento informacijoje. Atsakovės sūnus teismo posėdžio metu paliudijo, kad jis dalyvavo nuimant skaitiklį ir pasirašė akte. Jis patvirtino ir tai, kad skaitiklio rodmenų jis niekada netikrino ir nedeklaravo. Nuimant skaitiklį, jis buvo tvarkingas, plombos nepažeistos. Tą patvirtino ir ieškovės atstovai.

Ieškovė, vykdydama teismo pavedimą dėl duomenų apie pirminius dokumentus dėl vandens deklaravimo, pateikė papildomus įrodymus: ištraukas iš apskaitos dokumentų apie atsakovės N. S. (ieškovės suteiktas atsakovei mokėtojos kodas 3088, objekto adresas (duomenys neskelbtini)) deklaruotus laistymui įrengto skaitiklio rodmenis: 2014-09-09 deklaruota 0 m³ (rodmenys nuo 00141 iki 00141 m³); 2017-08-18 deklaruota 13 m³ (rodmenys nuo 00144 iki 00157 m³). Ieškovė 2021 m. liepos 22 d. pateiktame prašyme dėl rašytinių įrodymų, papildomai paaiškinusi, kad pirminiai apskaitos dokumentai, kurią dieną ir kaip atsakovė deklaravo laistymui įrengto skaitiklio rodmenis nuo 00141 iki 00144 m³, nėra išlikę, tačiau, tai matyti iš ieškovės naudotos apskaitos programos, šie rodmenys (viso 3 m³) buvo deklaruoti 2014 m. spalio mėnesį, nes apmokėjimui 3 m³ šalto vandens be nuotekų tvarkymo įtraukti į sąskaitą-pranešimą Nr. 3088 už 2014 m. spalio mėn. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matosi, kad laikotarpiu nuo 2013-05-17, kai atsakovei įrengtas skaitiklis laistymui Minomess Nr. 7893820 su rodmenimis 00141,2 m³, iki 2019-04-16, kai šis skaitiklis nuimtas su rodmenimis 2970,4 m³ ir pakeistas skaitikliu Minomess Nr. 7095571, atsakovė deklaravo ir apmokėjo iš viso 16 m³.

Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2014).

Teismas, atsižvelgdamas ir į tai, jog atsakovė, gyvendama Norvegijoje ne visada galėjo matyti ir kontroliuoti, o kartu ir tinkamai įvertinti jos sūnaus, dukros ar kitų, jai nesant ten gyvenusių asmenų savarankiškai suvartojamą šalto vandens kiekį, teismo vertinimu, ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir nesudaro pagrindo abejoti atsakovei įrengto šalto vandens, skirto laistymui, apskaitos prietaiso parodymų tikslumu. Teismo vertinimu, byloje nėra gauta jokių duomenų, kad ieškovė neteisingai ir nepagrįstai paskaičiavo atsakovės suvartotą šalto vandens kiekį laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2019 m. balandžio 16 d.

Taigi, teismas daro išvadą, kad atsakovės N. S. suvartotas vandens kiekis įrodytas skaitiklių keitimo aktais, metrologine patikra, deklaravimo dokumentais, bylos šalių (jo atstovų) bei liudytojų parodymais teisme. Atsakovė 2009 m. vasario 25 d. sudaryta vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo (privatiems namams) sutartimi Nr. 3088, įsipareigojo kas mėnesį deklaruoti namo šalto vandens skaitiklių rodmenis, tačiau to nedarė. Atsakovė, nedeklaruodama kas mėnesį apskaitos prietaisų rodmenų pažeidė Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr. 3008 4.1 punktą ir Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. (2015-09-10 nutarimo Nr. 989 redakcija) 7 punktą. Atsakovė pasirašydama sutartį su ieškove įsipareigojo mokėti už geriamą vandenį bei vandenį laistymui bei sutiko, kad atsiskaitys pagal laistymo skaitiklio rodmenis. Be to, faktas, kad atsakovė pripažino susidariusią skolą už tiektą šaltą vandenį yra ir tas, kad buvo vykdomi daliniai mokėjimai skolos dengimui, kurie matyti 2019 m. balandžio – 2021 m. sausio mėnesių Abonento informacijoje, o būtent – 2019 m. rugsėjo 12 d. sumokėta 100,00 Eur; 2019 m. lapkričio 4 d. – 70,00 Eur; 2020 m. vasario 29 d. – 30,00 Eur; 2020 m. balandžio 10 d. – 20,00 Eur; 2020 m. gegužės 18 d. – 50,00 Eur. Nors atsakovė teigia, kad ji nesinaudoja vandeniu, skirtu laistymui, tačiau teismas neturi duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į ieškovę dėl laistymo skaitiklio užaklinimo, kas patvirtina, kad šis skaitiklis jai reikalingas ir atsakovei prasminga jį turėti.

Įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad atsakovė byloje nenuginčijo ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, kuriuose paskaičiuoti mokesčiai už jai tiektą šaltą vandenį, nuotekas ir kitas paslaugas. Atsakovė yra tiekiamo šalto vandens vartotoja, t. y. fizinis asmuo, naudojantis vandenį savo ūkio reikmėms, todėl privalo atsiskaityti su ieškove už sunaudotą vandenį, remiantis ieškovės pateiktais paskaičiavimais. Šiuo atveju, ieškovei iš atsakovės priteistina 2180,42 Eur skola (CPK 185 straipsnis, CK 6.38 straipsnis).

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodęs, kad jeigu teismas nuspręstų tenkinti ieškovės ieškinį, tuomet vadovaujantis CPK 284 straipsniu prašo 2180,42 Eur sumą išdėstyti 24 mėn. laikotarpiui, kas mėnesį mokant atitinkamą sumą. Jis nurodė, kad atsakovė N. S. serga, nedirba ir išmokėti tokio dydžio sumą jai yra sunku. Tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis yra gera ir išdėstymas nepakenks jos finansinei padėčiai.

CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl, sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas prašo priteistą skolą išdėstyti dalimis dėl to, kad atsakovė N. S. serga, nedirba ir išmokėti tokio dydžio sumą jai yra sunku, tačiau teismui jokių įrodymų nepateikia. Ieškovės atstovė, pasisakydama dėl atsakovės prašymo išdėstyti skolą, nurodė, kad dėl skolos išdėstymo atsakovė N. S. galėtų kreiptis vėliau, jau vykdant sprendimą.

Pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant klausimus dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, jeigu atsakovas nėra pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, tuomet sprendimo įvykdymo išdėstymas aplamai nėra galimas. Taigi atsakovė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jos padėtis ateityje pagerės. Šiuo atveju atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, kad galima būtų spręsti apie iš tiesų sunkią materialinę padėtį ir dėl to atsakovė šiuo metu nėra pajėgi įvykdyti teismo sprendimą.

Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį ir į tai, kad ši byla dėl skolos priteisimo, teisme gauta – 2020 m. sausio 27 d. Be to iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matosi, kad ieškovė dar 2019 m. dėl šios skolos priteisimo kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Tuomet teismas ieškovės (kreditorės) pareiškimą tenkino ir 2020 m. rugsėjo 29 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš atsakovės priteisė 2139,38 Eur skolą už šaltą vandenį, nuotekas bei pardavimo kainą, tačiau 2020 m. rugsėjo 29 d. priimtas teismo įsakymas buvo panaikintas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi, konstatavus, jog skolininkei procesiniai dokumentai neįteikti. Minėta nutartimi UAB „Varėnos vandenys“ buvo išaiškintina, kad ji gali ginti savo teises, pareikšdama ieškinį bendra tvarka pagal ginčo teisenos taisykles arba dokumentinio proceso tvarka. Taigi įvertinus laikotarpį, nuo kurio (2020 m. rudens) atsakovė yra skolinga ieškovei, taip pat tai, kad atsakovė nepateikė duomenų, kad ji stengiasi vykdyti teismo sprendimą, kurį prašo išdėstyti, spręstina, kad nagrinėjamu atveju tenkinus atsakovės prašymą ir priteistą skolą išdėsčius dar 24 mėnesiams, būtų ne tik neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet ir pažeisti ieškovės interesai ir lūkesčiai kuo greičiau atgauti skolą, tačiau atsakovei būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas. Taigi šiuo atveju tenkinus atsakovės prašymą išdėstyti sprendimą, nebūtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, būtų pažeisti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai (CK 1.5 straipsnis).

Tuo pačiu atsakovei išaiškintina, kad pateikus įrodymus apie gaunamo darbo užmokesčio dydį, apie jos vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ar kitus įrodymus, patvirtinančius sunkią finansinę padėtį, dėl skolos išdėstymo ji galėtų kreiptis vėliau, jau vykdant teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

Ieškovė teikdama teismui ieškinį sumokėjo 65,00 Eur žyminį mokestį bei ji buvo atstovaujama advokatės Beatos Vilienės, kurios teisinės pagalbos išlaidos pagal byloje pateiktus duomenis sudaro 700,00 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 765,00 Eur bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Valstybė šioje byloje patyrė 19,57 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios patenkinus ieškinį priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Atsakovė taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, tačiau jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nes kaip nurodyta aukščiau, ieškovės ieškinys tenkinamas ir todėl atsakovė neturi teisės į jų patenkinimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “Varėnos vandenys”, esančios Žalioji g. 26, Varėnoje, įmonės kodas 184626819, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT037300010002609011, AB bankas „Swedbank”, naudai 2180,42 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 42 ct) skolos už šalto vandens tiekimą, nuotekų priėmimą, apskaitos prietaisų priežiūrą, 765,00 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų už teisinių paslaugų teikimą).

Priteisti iš atsakovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19,57 Eur (devyniolika eurų 57 ct) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. (Mokėjimo kvitą būtina pateikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.