- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-152-775/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00041-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- N. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos vandenys“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2174-547/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos vandenys“ ieškinį atsakovei N. S. dėl skolos už šaltą vandenį, nuotekas ir apskaitos prietaisų priežiūros mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Varėnos vandenys“ (toliau – UAB „Varėnos vandenys“ ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei N. S. (toliau – atsakovė), kuriame prašė priteisti iš atsakovės 2 180,42 Eur skolą už šalto vandens tiekimą, nuotekų priėmimą, apskaitos prietaisų priežiūros mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė ir ieškovė 2009 m. vasario 25 d. sudarė vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė naudojasi ieškovės teikiamomis paslaugomis, bet už jas nemoka. 2021 m. sausio 25 d. atsakovės skola ieškovei už šalto vandens tiekimą, nuotekų priėmimą, apskaitos prietaisų priežiūros mokestį sudarė 2 180,42 Eur. Atsakovė yra tiekiamo šalto vandens vartotoja, t. y. fizinis asmuo, naudojantis vandenį savo ūkio reikmėms, todėl privalo atsiskaityti su ieškove už jai tiekiamą šaltą vandenį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
Atsiliepimas
4. Atsakovė 2021 m. kovo 23 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad ji neginčija tarp jos ir ieškovės sudarytos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties bei nutarimais nustatytų kainų. Tačiau, jos nuomone, ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė sunaudojo tiek šalto vandens, gavo apskaitos prietaisų priežiūros paslaugų bei ieškovė priėmė nuotekų bendrai 2 180,42 Eur sumai. Iš abonento informacijos matyti, kad 2019 metų gegužės mėnesį ieškovė nurodė skaitiklio vandens laistymui rodmenis nuo 157 m³ iki 2 970 m³ ir bendrą sunaudoto vandens kiekį 2 813 m³, 2 314,54 Eur sumai, mokesčio nepriemoka 2 304,30 Eur, kuri iš esmės keliama į kitą mėnesį paeiliui. Galutinė skola už 2 813 m³ laistymui skirto vandens panaudojimą 2 180,42 Eur. Atsakovė iki 2019 metų gegužės mėnesio ir vėliau, iki 2021 m. sausio 31 d. vandens laistymui nenaudojo. Į atsakovės prašymą ieškovė pateikė priskaitymų ir mokėjimų sąrašą, iš kurio matyti, kad nuo 2014 metų liepos mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio įskaitytinai atsakovė laistymui sunaudojo 17 m³ vandens. Tai patvirtina skaitiklio rodmenys nuo 00141 m³ iki 00157 m³. Todėl akivaizdu, kad per 2019 metų gegužės mėnesį atsakovė objektyviai negalėjo sunaudoti laistymui 2 813 m³ vandens netgi tuo atveju, jeigu visą mėnesį būtų atsuktas vandentiekio, skirto laistymui, čiaupas. Atkreipė dėmesį, kad ji gyvena keturių butų name, kuriam tiekiamo vandens slėgis galimai mažesnis. Ieškovė nenurodė, kokia metodika vadovavosi apskaičiuodama 1 m³ vandens, skirto laistymui, kainą. Be to, ieškovė nuslėpė faktą, kad jos darbuotojai 2019 m. balandžio 16 d., prieš gegužės mėnesį nurodomą 2 813 m³ vandens sunaudojimą, atsakovės patalpose keitė tris skaitiklius, tame tarpe ir skaitiklį, skirtą laistymui naudojamo vandens apskaitai. Surašė skaitiklių keitimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė seno skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini) parodymus – 2 970,4 m³ sunaudoto laistymui skirto vandens. Tuo tarpu iš UAB „Varėnos vandenys“ 2019 m. sausio – 2020 m. liepos bei 2014 m. liepos – 2018 gruodžio mėnesių abonento informacijos matyti, kad 2018 metais, 2019 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesiais skaitiklių rodmenys nurodomi kitokie – 157 m³, kurie nekito, o laistymui vanduo nebuvo naudojamas. Skaitiklis buvo pakeistas 2019 m. balandžio 16 d., nurodomi naujai pakeisto skaitiklio parodymai 1 278,1 m³. Ieškovės pateiktoje abonento informacijoje skaitiklio rodmenys balandžio mėnesį yra nuo 157,000 iki 157,000. Šie parodymų neatitikimai pagrindžia ieškinio nepagrįstumą, nes neaišku, kokiais rodmenimis vadovavosi ieškovė skaičiuodama skolą. Naujai pakeisto skaitiklio parodymai reiškia, kad iki jo pastatymo atsakovei jau buvo sunaudota 1 278,1 m³ vandens, tačiau ieškovės pateiktoje abonento informacijoje nurodoma, kad gegužės mėnesį buvo sunaudota 2 813 m³ vandens ir skaitiklio (pakeisto) parodymai nuo 157,000 iki 2 970,000. Tai prieštarauja aktuose nurodytiems rodmenims. Be to, ankstesnis skaitiklis pakeistas į kitą, ne naują skaitiklį nurodant parodymus 1 278,1 m³. Skaitiklio patikra atlikta 2019 m. kovo 19 d., o patikros aktas nepridedamas. Akte nurodoma, kad dalyvavo N. S. ir jį pasirašė. Tačiau tai netiesa, kadangi atsakovė tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) ir jo pasirašyti negalėjo. Kadangi ieškovė, apskaičiuodama skolą, vadovavosi netinkamų skaitiklių rodmenimis, kurie neatitinka tikrovės, ieškinys atmestinas.
5. Ieškovė 2021 m. balandžio 12 d. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė teismo atsakovės pareiškimą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą už akių. Nurodė, kad atsakovei siųsti dokumentai buvo įteikti tinkamai. Ieškovė neteigia, kad 2 813 m³ vandens atsakovė sunaudojo per vieną mėnesį. Vadovaujantis 2006 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų tvirtinimo“ nuo 2006 m. kovo 1 dienos bendrovė vykdo šalto vandens skaitiklių eksploatavimą daugiabučių namų butuose, individualiuose namuose ir įmonėse. Vadovaujantis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-130, pastatų įvaduose esančių šalto vandens skaitiklių patikra atliekama kas 2 metai, o butuose ir individualiuose namuose – kas 6 metai. Ieškovė nieko neslėpė, o teismui pateikė atsakovės skolos paskaičiavimo lentelę, kurioje matyti skaitiklių keitimo informacija. 2019 m. balandžio 16 d. atsakovei buvo pakeisti trys šalto vandens apskaitos prietaisai (keitimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Du skaitikliai buvo keičiami bute virtuvėje ir vonioje, trečias pakeistas skaitiklis – laistymui. Būtent pastarojo keitimo metu ir prisiskaičiavo 2 813 m³. Skaitiklis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas pasibaigus patikros laikui, kuris buvo įrengtas 2013 m. gegužės 17 d. pagal aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Pradiniai skaitiklio parodymai buvo 141,2 m³, metrologinė skaitiklio patikra atlikta 2013 m. balandžio 10 d., patikrą atliko UAB „Vilimeksas“. 2019 m. balandžio 16 d. keitimo metu nuimto skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini) parodymai buvo 2 970,4 m³ (keitimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors atsakovė nurodė, kad ji nuo 2014 metų gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, jog bute niekas negyveno ir nenaudojo vandens. Iš priskaitymų ir mokėjimų sąrašo nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio matyti, kad kas keletą mėnesių buvo deklaruojamas vanduo ir daromi mokėjimai. Tai reiškia, kad bute gyveno atsakovės vaikai, kurie vartojo vandenį. Paskutinį kartą laistymo skaitiklis buvo deklaruotas 2017 m. rugpjūčio mėnesį iki 157 m³. Kadangi prisiskaičiuoti turėjo 2 813 m³, todėl esant įtarimui dėl skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini) tikslumo, jis buvo išsiųstas į patikrą ir tik 2019 m. gegužės mėnesį, gavus pažymą apie skaitiklius, tenkinančius metrologinius reikalavimus, šis skirtumas atsakovei buvo priskaičiuotas 2019 m. gegužės mėnesį. Skaitikliui Nr. (duomenys neskelbtini) metrologinė patikra buvo atlikta 2019 m. gegužės 7 d., patikrą atliko AB „Vilniaus metrologijos centras“. Ieškovė skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti negali, kadangi jis buvo nuimtas pas atsakovę su parodymais 2 970,4 m³, nuvežtas į patikrą, patikrintas ir įdėtas kitai vartotojai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), su parodymais 2 970,7 m³ – ūkiniame pastate. Ši vartotoja dėl skaitiklio parodymų nusiskundimų neturi. Kadangi atsakovė nurodė, kad 2 813 m³ pratekėjo ne per mėnesį, o per 22 mėnesius nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2019 m. balandžio 16 d., todėl laikė, kad skirti byloje ekspertizę netikslinga. Priskaičiavus 2 813 m³, į UAB „Varėnos vandenys“ buvo atvykę atsakovės vaikai, kuriems buvo išaiškinta visa situacija, parodyti skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini) metrologinės patikros dokumentai ir buvo siūloma skolą mokėti dalimis. Faktas, kad atsakovė pripažino susidariusią skolą yra tas, kad buvo vykdomi daliniai mokėjimai skolos dengimui, kurie matyti 2019 m. balandžio – 2021 m. sausio mėnesių abonento informacijoje. Kad atsakovė yra nesąžininga ir vengia mokėti už jai teikiamas paslaugas rodo tai, kad ieškovė ne kartą yra kreipusis į teismą dėl skolų priteisimo. Praeityje buvo išduoti teismo įsakymai dėl skolų išieškojimo iš atsakovės. Atsakovė yra nesąžininga, nesiima visų įmanomų priemonių, kad atsiskaitytų su ieškove, klaidina teismą ir vengia atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
6. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovei 2 180,42 Eur skolą, 765 bylinėjimosi išlaidas ir 19,57 Eur išlaidas valstybei.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė gyvendama (duomenys neskelbtini) ne visada galėjo matyti ir kontroliuoti, o kartu ir tinkamai įvertinti jos sūnaus, dukros ar kitų, jai nesant ten gyvenusių asmenų savarankiškai suvartojamą šalto vandens kiekį, vertino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir nesudaro pagrindo abejoti atsakovei įrengto šalto vandens, skirto laistymui, apskaitos prietaiso parodymų tikslumu. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė neteisingai ir nepagrįstai paskaičiavo atsakovės suvartotą šalto vandens kiekį laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2019 m. balandžio 16 d. Todėl teismas sprendė, kad atsakovės suvartotas vandens kiekis įrodytas skaitiklių keitimo aktais, metrologine patikra, deklaravimo dokumentais, bylos šalių (atstovų) bei liudytojų parodymais teisme. Atsakovė 2009 m. vasario 25 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo kas mėnesį deklaruoti namo šalto vandens skaitiklių rodmenis, tačiau to nedarė. Atsakovė, nedeklaruodama kas mėnesį apskaitos prietaisų rodmenų, pažeidė Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punktą ir Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu, 7 punktą. Atsakovė, pasirašydama sutartį su ieškove, įsipareigojo mokėti už geriamą vandenį ir vandenį laistymui, taip pat sutiko, kad atsiskaitys pagal laistymo skaitiklio rodmenis. Be to, atsakovė pripažino susidariusią skolą už tiektą šaltą vandenį, nes buvo vykdomi daliniai mokėjimai skolos dengimui, kurie matyti 2019 m. balandžio – 2021 m. sausio mėnesių abonento informacijoje, o būtent – 2019 m. rugsėjo 12 d. sumokėta 100 Eur; 2019 m. lapkričio 4 d. – 70 Eur; 2020 m. vasario 29 d. – 30 Eur; 2020 m. balandžio 10 d. – 20 Eur; 2020 m. gegužės 18 d. – 50 Eur. Teismas nurodė, kad, nors atsakovė teigė, jog ji nesinaudoja vandeniu, skirtu laistymui, tačiau duomenų, kad ji būtų kreipusis į ieškovę dėl laistymo skaitiklio užaklinimo, teismui nepateikė. Todėl teismas laikė, kad šis skaitiklis atsakovei reikalingas ir jai tikslinga jį turėti. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad atsakovė byloje nenuginčijo ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, kuriuose paskaičiuoti mokesčiai už jai tiektą šaltą vandenį, nuotekas ir kitas paslaugas. Atsakovė yra tiekiamo šalto vandens vartotoja, todėl privalo atsiskaityti su ieškove už sunaudotą vandenį, remiantis ieškovės pateiktais paskaičiavimais.
9. Pasisakydamas dėl atsakovės prašymo priteistą skolą išdėstyti dalimis dėl to, kad ji serga, nedirba ir išmokėti tokio dydžio sumą jai yra sunku, o ieškovės turtinė padėtis yra gera ir skolos išdėstymas nepakenks jos finansinei padėčiai, teismas nurodė, kad atsakovė savo prašymui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ši byla teisme gauta 2020 m. sausio 27 d. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovė dar 2019 m. dėl šios skolos priteisimo kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Tuomet teismas ieškovės (kreditorės) pareiškimą tenkino ir 2020 m. rugsėjo 29 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš atsakovės priteisė 2 139,38 Eur skolą už šaltą vandenį, nuotekas bei pardavimo kainą, tačiau 2020 m. rugsėjo 29 d. priimtas teismo įsakymas buvo panaikintas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi, konstatavus, jog skolininkei procesiniai dokumentai neįteikti. Minėta nutartimi ieškovei buvo išaiškintina, kad ji gali ginti savo teises, pareikšdama ieškinį bendra tvarka pagal ginčo teisenos taisykles arba dokumentinio proceso tvarka. Todėl, įvertinęs laikotarpį, nuo kurio (2020 m. rudens) atsakovė yra skolinga ieškovei, taip pat tai, kad atsakovė nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, jog ji stengiasi vykdyti teismo sprendimą, kurį prašo išdėstyti, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju tenkinus atsakovės prašymą ir priteistą skolą išdėsčius dar 24 mėnesiams, būtų ne tik neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet ir pažeisti ieškovės interesai bei lūkesčiai kuo greičiau atgauti skolą, o atsakovei būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas. Tenkinus atsakovės prašymą išdėstyti sprendimą, nebūtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, būtų pažeisti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai. Teismas išaiškino atsakovei, kad pateikus įrodymus, patvirtinančius sunkią jos finansinę padėtį, dėl skolos išdėstymo ji galėtų kreiptis vėliau, jau vykdant teismo sprendimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė N. S. prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, dėl to netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, be pagrindo, ieškovei neįrodžius į namą patiekto laistymo vandens kiekio, pripažino atsakovės prievolę mokėti už nesunaudotą vandenį, formaliai vadovavosi 2009 m. vasario 25 d. šalių sudaryta vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartimi, nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, nevertino įrodymų patikimumo, sąsajumo ir tarpusavio ryšio, įrodymų visumos, dėl to tinkamai nepagrindė sprendimo.
1.2. Teismas nevertino ieškovės paaiškinimų, kad atsakovė 2014 metais išvyko į (duomenys neskelbtini) ir vandens laistymui nenaudojo, kranas buvo užsuktas. Skaitiklis pastatytas visiems prieinamoje patalpoje, jungtys ir vamzdžiai plastikiniai, juos galima kaip nori junginėti. Lauko laistymo vandentiekis buvo įrengtas naujai nuo atsakovės kieme esančio vandentiekio šulinio. Prie to prisidėjo kaimynė G. M., vėliau savavališkai prisijungė kitas kaimynas K. K.. Dabar kažkas perdarė prisijungimą. Šiuos ieškovės paaiškinimus patvirtino ir apklausti liudytojai G. M., A. B., G. S., A. S., tačiau teismas nei dėl ieškovės, nei dėl liudytojų paaiškinimų sprendime nepasisakė.
1.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neįrodė bendrai į namą patiekto vandens kiekio bei atskirai atsakovei daržų laistymui patiekto vandens kiekio, t. y. neįrodė, jog atsakovė sunaudojo 2 813 m³ vandens, už kurį turėtų susimokėti. Ieškovės atstovė teisme negalėjo paaiškinti, kur yra ar iš viso yra vandens tiekimo į namą įvadinis skaitiklis, parodantis bendrą į namą (duomenys neskelbtini) patiekto vandens kiekį. Kadangi namo įvadinis šalto vandens skaitiklis nėra įrengtas, atsakovė neprivalo atsiskaityti su ieškove vadovaujantis vidaus skaitiklio parodymais, nes jis neatspindi tikrovės – neapskaičius ir nenurodžius, kiek už aktualų laikotarpį buvo patiekta vandens į namą, negalima nustatyti, kiek jo buvo sunaudota.
1.4. Teismas ieškinį grindė tikėtinumu, o ne objektyvia tiesa. Teigdamas, kad atsakovė neįvertino sūnaus, dukters ar kitų asmenų suvartoto vandens kiekio, teismas tuo pačiu pripažino, kad gyvendama (duomenys neskelbtini) atsakovė vandens nenaudojo. Tuo pačiu teigdamas, kad ieškovė teisingai ir pagrįstai paskaičiavo atsakovės suvartotą šalto vandens kiekį, teismas pripažino, kad nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2019 m. balandžio 16 d. atsakovė suvartojo ieškinyje nurodytą vandens kiekį, t. y. 2 813 m³. Ši išvada prieštarauja logikai, nes gyvenant ir dirbant (duomenys neskelbtini) aktualiu laikotarpiu, atsakovė tuo pačiu metu negalėjo gyventi savo bute ir naudoti šaltą vandenį laistymui. Be to, teismas viršijo ieškinio ribas. Teismas pripažino skolą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2019 m. balandžio 16 d., nors ieškovė šio laikotarpio ieškinyje nenurodė.
1.5. Byloje nepaneigtas atsakovės paaiškinimas, kad ji nedengė skolos už vandenį, o grįždama iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą atostogoms, už vandenį buitinėms reikmėms sumokėdavo daugiau – avansu į priekį, o už laistymo vandenį nemokėdavo. Todėl ieškovės teiginys, kad atsakovė pripažino susidariusią skolą, mokėdama dalimis, yra klaidinantis ir teismo priimtas be pagrindo. Abonento informacijoje nenurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. lapkričio 4 d., 2020 m. vasario 29 d., 2020 m. balandžio 10 d. atlikti mokėjimai yra skolos padengimas už sunaudotą vandenį laistymui. Be to, informacija nėra mokėjimo dokumentas, iš kurio būtų matyti, už ką atlikti mokėjimai.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Nors atsakovė teigė, jog ji nuo 2014 m. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo bute buvo gyvenama ir vanduo naudojamas. Iš priskaitymų ir mokėjimų sąrašo matyti, kad nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio buvo deklaruojamas vanduo ir daromi mokėjimai. Paskutinį kartą laistymo skaitiklis buvo deklaruotas 2017 m. rugpjūčio mėnesį iki 157 m³. Todėl teismas sprendė, kad 2 813 m³ prisiskaičiavo ne per vieną mėnesį, o nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2019 m. balandžio 16 d., kai buvo pakeistas skaitiklis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal keitimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas kitas skaitiklis su parodymais 1 278,1 m³, metrologinė patikra atlikta 2019 m. kovo 19 d., patikrą atliko AB „Vilniaus metrologijos centras“. Teismas taip pat nurodė, kad, kadangi buvo priskaičiuoti 2 813 m³, todėl esant įtarimui dėl skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini) tikslumo jis buvo išsiųstas patikrai ir tik 2019 m. gegužės mėnesį, gavus pažymą apie skaitiklius, tenkinančius metrologinius reikalavimus, šis skirtumas atsakovei buvo priskaičiuotas 2019 m. gegužės mėnesį. Skaitikliui Nr. (duomenys neskelbtini) metrologinė patikra buvo atlikta 2019 m. gegužės 7 d., patikrą atliko AB „Vilniaus metrologijos centras“.
2.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad 2 813 m³ vandens, skirto laistymui, jai priskaičiuota tik už 2019 m. gegužės mėnesį. Pažymėtina, kad 2013 m. gegužės 17 d. atsakovei buvo įrengtas skaitiklis laistymui Minomess Nr. (duomenys neskelbtini) su rodmenimis 141,2 m³. Šį faktą patvirtina 2013 m. gegužės 17 d. skaitiklio keitimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas skaitiklis 2019 m. balandžio 16 d. buvo nuimtas su rodmenimis 2 970,4 m³ ir pakeistas skaitikliu Minomess Nr. (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtina 2019 m. balandžio 16 d. skaitiklio keitimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi viso nuo skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini) pastatymo iki jo nuėmimo atsakovė suvartojo 2 829,2 m³ (2 970,4 – 141,2) vandens, skirto laistymui. Ieškovė į bylą pateikė ištraukas iš apskaitos dokumentų apie atsakovės deklaruotus laistymui įrengto skaitiklio rodmenis: 2014 m. rugsėjo 9 d. deklaruota 0 m³ (rodmenys nuo 141 iki 141 m³); 2017 m. rugpjūčio 18 d. deklaruota 13 m³ (rodmenys nuo 144 iki 157 m³). Pirminiai apskaitos dokumentai, kurią dieną ir kaip atsakovė deklaravo laistymui įrengto skaitiklio rodmenis nuo 00141 iki 00144 m³, nėra išlikę, tačiau, kaip matyti iš ieškovės naudotos apskaitos programos, šie rodmenys (viso 3 m³) buvo deklaruoti 2014 m. spalio mėnesį, nes apmokėjimui 3 m³ šalto vandens be nuotekų tvarkymo įtraukti į sąskaitą–pranešimą Nr. 3088 už 2014 m. spalio mėnesį. Taigi, pažeisdama sutarties 4.1 punktą ir Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu, 7 punktą, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 17 d., kai atsakovei įrengtas skaitiklis laistymui Minomess Nr. (duomenys neskelbtini) su rodmenimis 141,2 m³, iki 2019 m. balandžio 16 d., kai šis skaitiklis nuimtas su rodmenimis 2 970,4 m³, atsakovė deklaravo ir apmokėjo viso tik 16 m³. Šios aplinkybės atsakovė apeliaciniame skunde neginčija. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad paskutinį kartą laistymo skaitiklis buvo deklaruotas 2017 m. rugpjūčio mėnesį iki 157 m³, sprendė, kad 2 813 m³ prisiskaičiavo ne per vieną mėnesį, o nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2019 m. balandžio 16 d., kai buvo pakeistas skaitiklis Nr. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, jeigu būtų atsižvelgta į liudytojo A. S. paaiškinimą, jog skaitiklio laistymui rodmenų jis netikrindavo, būtų pagrindas išvadai, kad faktiškai skola už vandenį laistymui susidarė nuo 2013 m. gegužės 17 d., nes po šios datos deklaruoti netikslūs laistymui suvartoto vandens kiekiai.
2.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas iš liudytojų parodymų turėjo spręsti, jog atsakovė vandens laistymui nenaudojo. Teismas tinkamai įvertino liudytojų parodymus kitų įrodymų kontekste. Atsakovės suvartoto vandens kiekis nustatytas pagal vandens, skirto laistymui, apskaitos prietaiso rodmenis. Apskaitos prietaiso, įrengto teisės akto nustatyta tvarka, rodmenys yra objektyvesnis įrodymas negu liudytojų parodymai. Nėra pagrindo abejoti 2013 m. gegužės 17 d. atsakovei įrengto skaitiklio laistymui Minomess Nr. (duomenys neskelbtini) rodmenimis, kadangi skaitiklio nuėmimo metu jo metrologinė patikra galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d. Teismas pagrįstai vadovavosi vandens apskaitos prietaisų rodmenimis, skaitiklių keitimo aktais, metrologinės patikros pažymomis, deklaravimo dokumentais, taip pat ir liudytojų parodymais.
2.4. Apeliacinio skundo teiginiai, kad lauko laistymo vandentiekis buvo įrengtas naujai nuo atsakovės kieme esančio vandentiekio šulinio, prie to prisidėjo kaimynė, vėliau savavališkai prisijungė kitas kaimynas, neturėtų būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme, kadangi šiomis aplinkybėmis atsakovė nesirėmė pirmosios instancijos teisme, byloje nebuvo pateikta jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
2.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas viršijo ieškinio ribas. Ieškinys buvo pareikštas dėl atsakovės 2021 m. sausio 31 d. buvusios 2 180,42 Eur skolos ieškovei pagal sutartį priteisimo. Prie ieškinio pridėtame priskaitymų ir mokėjimų sąraše buvo nurodyta, kad atsakovei 2019 m. gegužės mėnesį priskaičiuota mokėti už vandenį laistymui nuo skaitiklio rodmenų 157 m³ iki 2 970 m³, t. y. viso už 2 813 m³, kas sudaro 2 314,54 Eur, o vėliau ši suma dalinai padengta ir 2021 m. sausio 31 d. atsakovė buvo skolinga ieškovei 2 180 Eur. Todėl akivaizdu, kad ginčo dalykas yra skola už vandenį laistymui nuo skaitiklio rodmenų 157 m³ iki 2 970 m³.
2.6. Nėra pagrindo remtis atsakovės suvartoto vandens laistymui deklaravimo duomenimis, nes priešingu atveju būtų paneigtas vienas pagrindinių teisės principų ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla).
2.7. Nepagrįstas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad sutartimi ieškovė buvo įsipareigojusi įrengti įvadinį namo vandens skaitiklį, todėl į bylą nepateikus jo duomenų, ieškinys turėjo būti atmestas. Atsakovė neteisingai aiškina sutarties ir teisės aktų reikalavimus. Atsiliepimo 26–32 punktai paneigia šiuos apeliacinio skundo teiginius. Suvartoto vandens kiekis yra pagrįstas teisės aktų reikalavimus atitinkančių vandens apskaitos prietaisų rodmenimis ir kitais aptartais įrodymais.
2.8. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad Abonento informacijoje, kuria remiasi teismas, nėra nurodyta, jog 2019 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. lapkričio 4 d., 2020 m. vasario 29 d., 2020 m. balandžio 10 d. atlikti mokėjimai yra skolos padengimas už sunaudotą vandenį laistymui. Tai, kad ieškovė pagrįstai užskaitė sumokėtas sumas skolos už vandenį laistymui dengimui, pagrindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54-6.55 straipsniai. Todėl, atsakovei neįrodžius (net ir nenurodžius), kad ji buvo gavusi ieškovės kaip kreditoriaus sutikimą sumokėtas sumas rodyti kaip išankstinį mokėjimą, o ne mokėti įsisenėjusias skolą už vandenį laistymui, teismas pagrįstai sprendė, kad buvo vykdomi daliniai mokėjimai skolos dengimui, kurie matyti 2019 m. balandžio – 2021 m. sausio mėnesių Abonento informacijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 25 d. atsakovė su ieškove sudarė vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė naudojasi ieškovės teikiamomis paslaugomis, tačiau už jas yra nepilnai atsiskaičiusi ir už šalto vandens tiekimą, nuotekų priėmimą, apskaitos prietaisų priežiūrą yra skolinga 2 180,42 Eur. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį, priteisė iš atsakovės skolą ir bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės ir liudytojų G. M., A. B., G. S. ir A. S. paaiškinimų, kad atsakovė 2014 metais išvyko į (duomenys neskelbtini) ir vandens laistymui nenaudojo, kranas buvo užsuktas. Skaitiklis pastatytas visiems prieinamoje patalpoje, jungtys ir vamzdžiai plastikiniai, juos galima kaip nori junginėti. Lauko laistymo vandentiekis buvo įrengtas naujai nuo atsakovės kieme esančio vandentiekio šulinio. Prie to prisidėjo kaimynė G. M., vėliau savavališkai prisijungė kitas kaimynas K. K.. Dabar kažkas perdarė prisijungimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
16. Šalies ir liudytojų paaiškinimai yra įrodymai byloje (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė reiškia, kad teismui, įvertinusiam bylos faktinių duomenų visumą, susiformavo įsitikinimas dėl konkrečiu atveju įrodinėjimo dalyką sudarančio fakto buvimo ar nebuvimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino pačios ieškovės ir jos liudytojų teiktus paaiškinimus, kitus byloje surinktus įrodymus, ir atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė, gyvendama (duomenys neskelbtini), ne visada galėjo matyti ir kontroliuoti, o kartu ir tinkamai įvertinti jos sūnaus, dukros ar kitų jai nesant ten gyvenusių asmenų savarankiškai suvartojamą šalto vandens kiekį, pagrįstai padarė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas ir atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti jai įrengto šalto vandens, skirto laistymui, apskaitos prietaiso parodymų tikslumu. Kaip matyti iš byloje pateiktų priskaitymų ir mokėjimų sąrašo, nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio kas keletą mėnesių buvo deklaruojamas vanduo ir daromi mokėjimai. Šių įrodymų atsakovė nepaneigė, todėl darytina išvada, kad bute kažkas gyveno ir vartojo vandenį.
17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skaitiklis pastatytas visiems prieinamoje patalpoje, jungtys ir vamzdžiai plastikiniai, juos galima kaip nori junginėti, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės liudytojas A. S. (atsakovės sūnus) teismo posėdyje parodė priešingai (svetimi žmonės negalėtų leisti vandens), todėl teisėjų kolegija šį argumentą taip pat atmeta kaip neįrodytą.
18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Taigi, išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus.
19. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išvadą apie tai, kad atsakovė yra skolinga, padarė remdamasis ir skaitiklių keitimo aktais, metrologine patikra bei deklaravimo dokumentais. Taigi išvada apie labiau tikėtiną faktą, jog vandens apskaitos prietaiso duomenys yra teisingi, yra pagrįsta bylos duomenimis ir padaryta tinkamai taikant įrodymų pakankamumo civiliniame procese taisyklę. Pažymėtina ir tai, kad įrodinėjant vartotojo skolą apskaitos prietaiso rodmenys yra viena iš pagrindinių ir svarbiausių įrodinėjimo priemonių. Nagrinėjamoje byloje atsakovės skola buvo nustatyta pagal skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini) rodmenis. Apskaitos prietaisų panaudojimas yra reglamentuojamas įstatymų ir kitų teisės aktų, todėl paslaugų teikėjas, įrengdamas vartotojui apskaitos prietaisą ir rinkdamas duomenis apie skolą už suvartotą vandenį pagal apskaitos prietaisą, privalo jų laikytis. Matavimo priemonių panaudojimas pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus gali sudaryti pagrindą konstatuoti, jog jų pagalba gauti duomenys yra neteisėti ir todėl nevertintini kaip įrodymai konkrečioje byloje, tačiau šiuo atveju nustatyta, kad nuimant skaitiklį jis buvo tvarkingas, plombos nepažeistos. 2019 m gegužės mėnesį buvo atlikta skaitiklio metrologinė patikra ir gautas atsakymas, kad skaitiklis tenkina visus metrologinius reikalavimus, todėl jis buvo įdėtas kitai vartotojai. Ieškovė pateikė naujos vartotojos priskaitymų informaciją nuo 2019 m. birželio mėnesio, iš kurios matyti, kad skaitiklio rodmenys deklaruojami ir vartotoja dėl skaitiklio parodymų nusiskundimų neturi. Įvertinus šiuos duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad skaitiklio duomenys yra patikimas ir objektyvus įrodymas, kurio atsakovė jokiais kitais įrodymais byloje nepaneigė.
20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad, kadangi nėra įrengtas namo įvadinis šalto vandens skaitiklis, atsakovė neprivalo atsiskaityti su ieškove vadovaujantis vidaus skaitiklio parodymais, nes jie neatspindi tikrovės. Kai pagal vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį paslaugų gavėjai yra fiziniai asmenys, naudojantys vandenį savo ūkio reikmėms, galutiniu vandens patiekimo tašku laikytinas konkretus butas, o ne įvadinis skaitiklis, ir gyventojai, kaip abonentai pagal vandens tiekimo sutartis, turi atsiskaityti su vandenį tiekiančiu asmeniu už faktiškai suvartotą šalto vandens kiekį, apskaičiuojamą pagal butuose įrengtų šalto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Atsakovė turėjo jos butui įrengtą atskirą vandens apskaitos prietaisą, kurio rodmenis deklaruodavo ir iš dalies pagal juos mokėjo už vandenį, tuo pripažindama, kad atsiskaitymas už vandenį vykdomas pagal individualaus skaitiklio rodmenis. Atsakovė nepaaiškino, kaip šiuo atveju galėtų būti susijęs įvadinio skaitiklio įrengimas su atsakovei susidariusios skolos dydžiu, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.
21. Apeliantė nurodė, jog teismas neteisingai sprendė, kad atsakovė pripažino skolą, iš dalies ją dengdama. Atsakovės teigimu, ji mokėjo ne skolą, o už vandens naudojimą į priekį.
22. CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo. Tai yra patvirtinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovės įmokas į jos turimas skolas. Nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkė mokėdama pareiškia, kurią skolą ji grąžina. Apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovė pagal mokėjimo pranešimus ieškovei apmokėdavo mokėjimus į priekį, yra nepagrįstas, nes byloje nėra įrodymų, jog atsakovė kokia nors forma būtų ieškovei nurodžiusi, už ką ji moka įmokas. Kadangi šalys nesudarė susitarimo, kuriuo būtų numačiusios kitokią, negu nustatyta CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse įmokų paskirstymo kelioms skoloms padengti eiliškumo tvarką, o skolininkė nepareiškė kreditorei, kurią įmokos sumą kam ji skiria dengti, tai kreditorė (ieškovė) turėjo teisę CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įskaityti įmokas į seniausias skolas. Skolininkei nepasinaudojus savo teise ir nenurodžius, už ką ji atlieka mokėjimą, taikytina CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta įmokos paskirstymo skoloms padengti eilės tvarka. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad atsakovė, atlikdama mokėjimus, dengė susidariusią skolą.
23. Apeliantės nuomone, teismas viršijo ieškinio ribas ir skolą paskaičiavo už laikotarpį nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2019 m. balandžio 16 d., nors ieškovė šio laikotarpio ieškinyje nenurodė ir juo reikalavimo negrindė.
24. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Iš 2021 m. sausio 26 d. ieškinio turinio matyti, kad ieškovė nurodė, jog 2021 m. sausio 25 d. atsakovės skola už šalto vandens tiekimą, nuotekų priėmimą, apskaitos prietaisų priežiūrą yra 2 180,42 Eur ir pateikė N. S. priskaitymų bei mokėjimų sąrašą nuo 2014 m. liepos mėnesio (b. l. 47–48), pateikė abonento informaciją apie laikotarpį nuo 2019 m. balandžio iki 2021 m. sausio mėnesio. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovė nereguliariai deklaruodavo vandens apskaitos rodmenis ir nesistemingai pagal juos atsiskaitydavo už sunaudotą vandenį. Paskutinį kartą laistymo skaitiklis buvo deklaruotas 2017 m. rugpjūčio mėnesį iki 157 m³ rodmens. 2019 m. balandžio mėnesį, keičiant atsakovės šalto vandens skaitiklį, skirtą laistymui, buvo užfiksuoti nuimto skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini) parodymai, kurie buvo 2 970,4 m³ (keitimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. šio keitimo metu buvo nustatytas 2 813 m³ skirtumas. Kaip nurodė ieškovė, minėtas skaitiklis buvo išsiųstas patikrai, 2019 m. gegužės mėnesį gavus pažymą apie šio skaitiklio tenkinančius metrologinius reikalavimus šis skirtumas atsakovei buvo priskaičiuotas 2019 m. gegužės mėnesį, tai matosi abonento informacijoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog toks kiekis sunaudoto vandens (2 813 m³) priskaičiuotas ne per vieną mėnesį – atsakovei laistymo skaitiklis įrengtas 2013 m. gegužės 17 d., o laistymo vandenį rodmenys deklaruoti tik 3 kartus, todėl priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog skola susidarė nuo 2017 metų, kai laistymo skaitiklio rodmenys buvo deklaruoti paskutinį kartą. Toks teismo vertinimas nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu.
25. Nenustačius įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje, pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti priešingas išvadas, nei padarė bylą nagrinėjęs teismas. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui apeliacine tvarka, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
26. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos vandenys“, įmonės kodas 184626819, naudai 600 Eur (šeši šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.