- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- 1A-123-1076/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-7-00009-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Jolanta Čepukėnienė, Justas Namavičius
- Nuteistasis
- R. K.
- Advokatai
- Giedrius Danėlius
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Jolantos Čepukėnienės ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmė.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 19 d.
Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsig. 2015 m. kovo 24 d., redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas nešiojamasis kompiuteris „Lenovo Yoga 510-14ISK“ ir spausdintuvas „Laser Jrt PI 102“.
Nuspręsta laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą R. K., K. ir A. K., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Taip pat išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. K. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, siekdama turtinės ir kitokios asmeninės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę, pasisavino, taip pat iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, taip pat pagamino netikrus dokumentus, juos laikė bei panaudojo, o dėl tokių jos veiksmų didelę žalą patyrė valstybė ir juridinis asmuo – VšĮ „K“.
1.1. R. K., būdama VšĮ „K“ (toliau – ir „K“), į. k. (duomenys neskelbtini), dalininkė, taip pat eidama direktoriaus pareigas ir pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų reikalavimus privalėdama laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (2009 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XI-286 redakcija), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija); pagal Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2.3., 4.3., 4.4., 4.5. punktų reikalavimus turėdama tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų, neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams, vykdydama savo tarnybines pareigas, vadovautis savo veikloje visuomenės viešaisiais interesais, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nesinaudoti savo tarnybine padėtimi ir nereikalauti kitų valstybės tarnautojų pagalbos siekdamas naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams; pagal Lietuvos Respublikos 1996 m. liepos 3 d. Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 (toliau – ir Viešųjų įstaigų įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį privalėdama pirkti ar kitaip įsigyti turtą, jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo įstatymų ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka; pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalį būdama atsakinga už viešosios įstaigos veiklos organizavimą ir veikimą viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, darbo sutarčių su viešosios įstaigos darbuotojais sudarymą ir nutraukimą, finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui; pagal VšĮ „K“ įstatų, registruotų 2015 m. birželio 15 d. (toliau – ir Įstatai), 3.1. punkto 7 papunktį, 5.3. punktą, 5.29 punktą ir jo 2 bei 6 papunkčius, 5.4. punktą turėdama pirkti ar kitaip įsigyti turtą, jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka, veikti įstaigos ir jos dalininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis įstaigos įstatais, laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio reikalavimų, tvarkyti viešosios įstaigos turtą, įskaitant pinigines lėšas, užtikrinti įstaigos turto efektyvų naudojimą ir apsaugą, kurti ir prižiūrėti įstaigos vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolės, sistemą; pagal VšĮ „K“ direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto 2015 m. rugsėjo 1 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-58, 6.2, 6.16., 8.1 punktus privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir „K“ nuostatų, valdyti, naudoti „K“ turtą, lėšas ir jomis disponuoti teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principais, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, „K“ nuostatų, tinkamo funkcijų laikymosi, laikotarpiu iki 2017 m. sausio 1 d., prisidengdama „K“ organizuojama Tarptautinio bakalaureato diplomo programa (angl. IB diploma; (toliau – ir TB programa)), įtikino VšĮ „K“ dalininkę E. K., kad į „K“ programai parengti ir patvirtinti, taip pat pagal šią programą „K“ dirbti atvyksiantiems ekspertams ir mokytojams apgyvendinti, taip pat organizuoti „K“ darbuotojų poilsį kaip skatinimo priemonę, tikslinga panaudoti R. K. nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas (butus), esančias (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuslėpdama, kad tikrovėje ji planuoja šį turtą panaudoti nuomos paslaugoms teikti ir asmeninėms pajamoms gauti bei neketina jo perduoti VšĮ „K“ naudoti E. K. nurodytais tikslais ir tokiu būdu E. K. suklaidindama. E. K., kaip „K“ dalininkei, su pasiūlymu sutikus bei pritarus, kad nurodyto nekilnojamojo turto remontui ir įrengimui būtų panaudotos „K“ lėšos, taip R. K. apgaule įgijo jos, kaip vienos iš „K“ dalininkių ir kartu direktorės, neturėtą didelės vertės turtinę teisę panaudoti 25 000 Eur juridinio asmens VšĮ „K“ lėšų ne šio juridinio asmens veiklai, o asmeninei naudai gauti, t. y. įsigyti daiktus bei paslaugas asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui – butams, esantiems (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), suremontuoti bei įrengti.
1.2. Be to, pasinaudodama apgaule įgyta turtine teise R. K., laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17TG12002789, išrašytą UAB „Topo grupė“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)), VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant 2017 m. rugpjūčio 28 d. bankiniu pavedimu Nr. 18530429, įgijo du televizorius LG 43LH541V ir vieną televizorių LG 24MT49DF/PZ už 728 Eur; pagal UAB „E-Biznis“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. vasario 20 d. PVM sąskaitą faktūrą ESTF Nr. 00577, VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant 2017 m. vasario 1 d. bankiniu pavedimu Nr. 4326, įgijo stogo langų, montavimo paketų, „Velux“ garų izoliacijos už 2 241 Eur; pagal UAB „Stamex“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) PVM sąskaitas faktūras 2017 m. balandžio 27 d. serija STA Nr. 0305913 (84,61 Eur), 2017 m. gegužės 8 d. serija STA Nr. 0307802 (449,55 Eur), 2017 m. gegužės 13 d. serija STA Nr. 0310116 (39,67 Eur), 2017 m. liepos 6 d. serija STA Nr. 0301918 (505,99 Eur), 2017 m. liepos 13 d. serija STA Nr. 0312069 (72,02 Eur), 2017 m. birželio 16 d. serija STA Nr. 0307009 (156,47 Eur), 2017 m. rugpjūčio 28 d. serija STA Nr. 0313340 (191,80 Eur), 2017 m. balandžio 19 d. serija STA Nr. 0308793 (20,19 Eur), 2017 m. birželio 8 d. serija STA Nr. 0311425 (616,08 Eur), 2017 m. liepos 27 d. serija STA Nr. 0307315 (29,28 Eur), 2017 m. liepos 27 d. serija STA Nr. 0307314 (214,31 Eur), 2017 m. liepos 28 d. serija STA Nr. 0311845 (52,72 Eur), 2017 m. rugpjūčio 30 d. serija STA Nr. 031867 (212,59 Eur) VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant 2017 m. birželio 14 d. bankiniu pavedimu Nr. 18530237, 2017 m. rugsėjo 15 d. bankiniu pavedimu Nr. 18530526, 2017 m. birželio 23 d. bankiniu pavedimu Nr. 18530278, 2017 m. liepos 4 d. bankiniu pavedimu Nr. 18530322, įsigijo santechnikos ir namų apyvokos prekių iš viso už 2 645,28 Eur; pagal UAB „Viligmas“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 00032, VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant 2017 m. balandžio 20 d. bankiniu pavedimu Nr. 4622, įsigijo baldų už 900 Eur; pagal UAB „Medžio stilius“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) PVM sąskaitas faktūras 2017 m. balandžio 28 d. serija MSL Nr. 03820 (1 325 Eur), 2017 m. liepos 3 d. Nr. MSL Nr. 03909 (455 Eur), VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant 2017 m. balandžio 27 d. bankiniu pavedimu Nr. 4638, 2017 m. liepos 3 d. bankiniu pavedimu Nr. 18530306, įsigijo dvisluoksnių lentų, alyvos, klijų iš viso už 1 780 Eur; pagal UAB „Medžio apdaila“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija MFK Nr. 0004916, VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant 2017 m. gegužės 4 d. bankiniu pavedimu Nr. 18370224, įsigijo laminuotų grindų ir priedų už 186,47 Eur; pagal UAB „Vaineta ir partneriai“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. birželio 1 d. sąskaitą faktūrą VPL Nr. 002322, VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant 2017 m. balandžio 27 d. bankiniu pavedimu Nr. 4634, 2017 m. birželio 1 d. bankiniu pavedimu Nr. 18530176, įsigijo plytelių vonios kambariui už 1 039,26 Eur; pagal UAB „Dekoro grupė“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DGK 170000556, VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant 2017 m. birželio 12 d. bankiniu pavedimu Nr. 18530232, įsigijo glaisto, silikono už 183,60 Eur; pagal UAB „IRLANDA“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRL3-0000552, VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant 2017 m. gegužės 12 d. bankiniu pavedimu Nr. 18370283, įsigijo plytelių už 141 Eur; pagal UAB „Somėja“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) PVM sąskaitas faktūras 2017 m. gegužės 31 d. Nr. SOM 358 (89 Eur), 2017 m. birželio 28 d. Nr. SOM 379 (1 330 Eur), VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant 2017 m. gegužės 9 d. bankiniu pavedimu Nr. 18370272, 2017 m. liepos 3 d. bankiniu pavedimu Nr. 18530305, 2017 m. liepos 4 d. bankiniu pavedimu Nr. 18530313, įsigijo orkaitę, kaitlentę, šaldytuvą, skalbyklę, plautuvę, maišytuvą, gartraukį, iš viso už 1 419 Eur; pagal UAB „Helė“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SM 337, VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant 2017 m. gegužės 4 d. bankiniu pavedimu Nr. 18370223, įsigijo baldų už 1 195,49 Eur; pagal UAB „Baldų dokas“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PRA000010482, VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant avansu grynaisiais 1 000 Eur, taip pat 2017 m. birželio 26 d. bankiniu pavedimu Nr. 18530284 (570 Eur), įsigijo baldų už 1 570 Eur; pagal MB „Saugaja“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GLKS Nr. 145, VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant 2017 m. balandžio 27 d. bankiniu pavedimu Nr. 4639, įsigijo grindų laminuotos dangos už 543,86 Eur; pagal UAB „Dubingiai“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija DSA Nr. 0104782, VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant 2017 m. rugpjūčio 3 d. bankiniu pavedimu Nr. 18530356, 2017 m. rugpjūčio 9 d. bankiniu pavedimu Nr. 18530392, įsigijo spinteles, knygų lentynas, fotelį už 1 676,39 Eur; pagal UAB „Klaipėdos baldų prekyba“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą KBP Nr. 111454, VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant 2017 m. gegužės 9 d. bankiniu pavedimu Nr. 18370271, įsigijo sofą už 509 Eur; pagal UAB „Klaipėdos baldų prekyba“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą KBP Nr. 111939, VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant 2017 m. gegužės 9 d. bankiniu pavedimu Nr. 18370271, įsigijo namų apyvokos daiktų už 85 Eur; pagal UAB „Formica group“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą FRG Nr. 001610 (405,35 Eur), 2017 m. liepos 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 001567 (484 Eur), VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant 2017 m. birželio 1 d. bankiniu pavedimu Nr. 18530175, 2017 m. rugpjūčio 9 d. bankiniu pavedimu Nr. 18530391, įsigijo duris už 889,35 Eur; pagal UAB „Vilkonda“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą VLK Nr. 0064381, VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant 2017 m. gegužės 31 d. bankiniu pavedimu Nr. 18530164, įsigijo fanerinių grindjuosčių už 367,50 Eur; pagal A. K. įmonės (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005304, VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant grynaisiais pinigais, kvito Nr. 0003490 (2017 m. gegužės 11 d.), įsigijo palanges, antgalius, palangės siaurinimo paslaugą už 67,83 Eur; pagal UAB „Simetra LT“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. gegužės 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LR NR17-0298 (337,31 Eur) ir 2017 m. birželio 1 d. Nr. LT NR17-0312 (240,48 Eur), VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderį Nr. KP17-178 (2017 m. gegužės 19 d.) ir Nr. KP17-193 (2017 m. birželio 1 d.) įsigijo santechnikos detalių už 577,79 Eur; pagal UAB „Elmo technologijos“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. liepos 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. AK229568 (171,50 Eur) ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. AK229751 (56,70 Eur), VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant banko kortele ar grynaisiais pinigais, kvito Nr. 100564 (2017 m. liepos 27 d.), Nr. 00003026 (2017 m. rugpjūčio 8 d.), įsigijo pakabinamą šviestuvą ir lemputes už 228,20 Eur; pagal UAB „Alan deko“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. rugsėjo 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. KLP2816, VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant grynaisiais pinigais, kvito Nr. 7471, 7472, 7473 (2017 m. rugsėjo 28 d.), įsigijo namų interjero daiktus (pakabą, kabliuką, vazą) už 26,30 Eur; pagal UAB „Dubingiai“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DSA 0102403 (23,73 Eur), 2017 m. birželio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DSA 0103636 (63,20 Eur), 2017 m. liepos 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DSA 0103677 (56 Eur), 2017 m. liepos 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DSA 0103683 (450 Eur), 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DSA 0103689 (42 Eur), 2017 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DSA 0104744 (14 Eur), 2017 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DSA 0104791 (32,68 Eur), VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant banko kortele ar grynaisiais pinigais pagal kvitus Nr. 3373376 (2017 m. balandžio 25 d.), Nr. 34951/13 (2017 m. birželio 23 d.), Nr. 35590/1 (2017 m. liepos 22 d.), Nr. 35666/1 (2017 m. liepos 26 d.), Nr. 35761/5 (2017 m. liepos 31 d.), Nr. 35945/3 (2017 m. rugpjūčio 8 d.), Nr. 36516/1 (2017 m. rugsėjo 2 d.), įsigijo tapetus, pakabinamą šviestuvą, rankšluosčius ir kitus namų apyvokos daiktus už 681,61 Eur; pagal UAB „Vilkonda“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. liepos 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. VLK 0065288, VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant banko kortele, kvito Nr. 7313 (2017 m. liepos 27 d.), įsigijo tapetų ir klijų už 268,89 Eur; pagal UAB „Ermitažas“(į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. gegužės 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. E-600-14-0017512, VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant banko kortele, kvito Nr. 101/3426 (2017 m. liepos 27 d.), įsigijo klozeto komplektą ir rėmą už 119,99 Eur; pagal UAB „Kesko Senukai Lithuania“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. gegužės 1 d. PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. 33320100782 (336,46 Eur), 2017 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. 33170611592 (263,20 Eur), VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant banko kortele, kvito Nr. IN300461 (2017 m. gegužės 1 d.), Nr. IN300461 (2017 m. birželio 1 d.), įsigijo bidė, vonios komplektą ir kt., skalbyklę už 599,66 Eur; pagal UAB „Stamex“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. S20-0018392, VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant grynaisiais pinigais, kvito Nr. 00002031 (2017 m. rugsėjo 27 d.), įsigijo veidrodį už 12 Eur; pagal UAB „Elektrobalt“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. balandžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą EBM Nr. 17301550, VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant grynaisiais pinigais, kasos pajamų orderio kvitas GRM17-Nr. 167, įsigijo lempų ir kt. prekių už 149,16 Eur; pagal 2017 m. liepos 31 d. A. Š. išrašytą prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 01, remiantis jam išduotu verslo liudijimu Nr. DC664263-1, VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant grynaisiais pinigais už suteiktas butuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), remonto atlikimo paslaugas, įsigijo rangos darbų išdavoje atsiradusią pridėtinę jai priklausančio nekilnojamojo turto vertę už 1 860 Eur. Šiais veiksmais R. K. pažeidė pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, nes VšĮ „K“ vardu ir lėšomis įgytas statybines ir apdailos medžiagas, baldus, buitinę, garso ir vaizdo techniką, namų apyvokos daiktų, taip pat remonto rangos darbais padarytą turto pagerinimo vertę, iš viso už 22 691,63 Eur, kurie po daiktų įsigijimo ir rangos darbų atlikimo pateko į jos, kaip viešosios įstaigos vadovės, žinią bei tapo jai patikėtais, panaudojo ne VšĮ „K“ veikloje, o suremontuoti ir įrengti jai nuosavybės teise priklausančius butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), R. K. numatytus panaudoti nuomos paslaugoms teikti ir asmeninėms pajamoms gauti, taip pat pagerinti asmeninį gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), ir taip veikdama R. K. nurodytą jai patikėtą ir jos žinioje turėtą turtą pasisavino.
1.3. Be to, pagal 2017 m. birželio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. POS-13-173507, išrašytą FELIT UAB „IKEA Lithuania“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)), VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant 2017 m. birželio 22 d. bankiniu pavedimu Nr. 18530274, už 4 470,31 Eur įsigijo baldų, buitinės technikos ir namų apyvokos reikmenų, kurie buvo įgyti ne VšĮ „K“ naudai ir interesais, nebuvo panaudoti šio juridinio asmens veikloje, o perduoti ir įrengti K. ir A. K. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini); laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. pagal UAB „Maxima LT“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAX 400170006031 (44,68 Eur), 2017 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAX 40017008619 (33,75 Eur), 2017 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. MAX 400170006749 (110,15 Eur), Nr. MAX 400170006750 (77,32 Eur), Nr. MAX 400170006751 (24,70 Eur), Nr. MAX 096170001719 (12,60 Eur), 2017 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAX 400170008620 (30,19 Eur), 2017 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAX 400170014757 (39,14 Eur) VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant banko kortele ar grynaisiais, kvitų Nr. 396/183 (2017 m. vasario 23 d.), Nr. 32/200 (2017 m. balandžio 9 d.), Nr. 261/363 (2017 m. balandžio 11 d.), Nr. 73/234 (2017 m. balandžio 14 d.), Nr. 393/223 (2017 m. balandžio 15 d.), Nr. 7/214 (2017 m. balandžio 23 d.), Nr. 256/227 (2017 m. gegužės 2 d.), Nr. 280/304 (2017 m. birželio 23 d.), įsigijo maisto produktų ir kačių kraiko už 372,53 Eur sumą; pagal UAB „Kesko Senukai Lithuania“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. gegužės 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS 33307208139 (44,61 Eur), 2017 m. rugsėjo 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. SS 33321202808 (60,71 Eur), VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant banko kortele, kvitų Nr. 105335 (2017 m. gegužės 14 d.), Nr. 104736 (2017 m. rugsėjo 23 d.), įsigijo namų apyvokos daiktus už 105,32 Eur; pagal UAB „Dubingiai“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0104744 (86 Eur), 2017 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0104791 (26,22 Eur), VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant banko kortele, kvitų Nr. 35945/3 (2017 m. rugpjūčio 8 d.), Nr. 36516/1 (2017 m. rugsėjo 2 d.), įsigijo namų apyvokos daiktus (pakabą švarkui, indus) už 112,22 Eur; pagal A. S. IĮ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2016 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAS000249 (197,20 Eur), 2017 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAS000258 (166 Eur), 2017 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAS000259 (39 Eur), 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAS000264 (69 Eur), VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant banko kortele ar grynaisiais, kvitų Nr. 220/69473 (2016 m. gruodžio 23 d.), Nr. 5/1726 (2017 m. balandžio 9 d.), Nr. 33/1831 (2017 m. balandžio 12 d.), Nr. 9/4484 (2017 m. birželio 30 d.), įsigijo kosmetikos priemonių už 471,20 Eur; pagal UAB „Kristiana“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. sausio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. POS-KLX20113 (146,15 Eur), 2017 m. gegužės 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. POSKLX20125 (95 Eur), 2017 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. POS-KLX20141 (136,45 Eur), 2017 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. POS-KLX20142 (116,97 Eur), VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant banko kortele, kvitų Nr. 2/162404 (2017 m. sausio 7 d.), Nr. 24/172994 (2017 m. gegužės 13 d.), Nr. 1/181233 (2017 m. rugpjūčio 13 d.), Nr. 51/181589 (2017 m. rugpjūčio 16 d.), įsigijo kosmetikos priemonių už 494,57 Eur. Šie daiktai, kurių bendra vertė 6 026,15 Eur, buvo įgyti ne VšĮ „K“ naudai bei interesais ir buvo panaudoti ne šio juridinio asmens veikloje, o asmeniniams R. K. poreikiams tenkinti.
1.4. Taip pat R. K., būdama (duomenys neskelbtini) Rotary klubo „(duomenys neskelbtini)“ nare ir laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. privalėdama kas mėnesį sumokėti 21 Eur (70 Lt) klubo nario mokestį, nepateikdama šios prievolės perkėlimo VšĮ „K“ pagrįstumą patvirtinančio dokumento, nurodė „K“ buhalterei M. Š. šį mokestį mokėti iš VšĮ „K“ lėšų. Vykdydama nurodymą, M. Š. iš VšĮ „K“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB banke DNB, į klubo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, 2014 m. spalio 7 d. pervedė 500 Lt (144,81 Eur), 2015 m. kovo 20 d. pervedė 150 Eur, 2015 m. gruodžio 14 d. pervedė 205 Eur, 2016 m. rugpjūčio 30 d. pervedė 205 Eur, 2017 m. birželio 26 d. pervedė 150 Eur, iš viso 854,81 Eur R. K. asmeniškai privalomo mokėti narystės mokesčio ir taip veikdama R. K. nurodytą jai patikėtą ir žinioje turėtą turtą iššvaistė.
1.5. Be to, R. K., būdama VšĮ „K“ dalininke ir eidama direktoriaus pareigas, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas, BAĮ) 21 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėdama laikytis šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatų (apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą), 2 straipsnio 17 dalies nuostatų (ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir struktūrą), 14 straipsnio 2 dalies nuostatų (ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkinės operacijas pateikimą vyriausiam buhalteriui (buhalteriui)), privalėdama užtikrinti, kad jos vadovaujamo juridinio asmens atliekamas ūkines operacijas patvirtinantys apskaitos dokumentai atitiktų to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, įskaitant ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinį, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. tyčia šiuos reikalavimus pažeidė ir panaudojo 70 PVM sąskaitų faktūrų ūkinėms operacijoms – baldų, namų apyvokos daiktų, maisto prekių, kačių ėdalo, kraiko, kosmetikos prekių pirkimui iš viso už 27 904,78 Eur pagrįsti, kuriuose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys – neatitinka tikrovės ir pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (ūkinės operacijos turinio), kadangi daiktai buvo įsigyti ir panaudoti ne VšĮ „K“ veiklai; panaudojo 38 kvitus atsiskaitymams iš viso 7 147,27 Eur grynaisiais pinigais ir banko kortele pagrįsti už įsigytus baldus, namų apyvokos daiktus, maisto prekes, kačių ėdalą ir kraiką, kosmetikos prekes. Šiuose kvituose nurodytas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės ir todėl pagal jį negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (ūkinės operacijos turinio), kadangi daiktai buvo įsigyti ir panaudoti ne VšĮ „K“ veiklai; 31 mokėjimo nurodymu pagrindė iš viso 17 227,01 Eur piniginių lėšų apmokėjimą ūkio subjektams už įsigytus baldus, namų apyvokos daiktus bei narystės mokestį. Šiuose mokėjimo nurodymuose ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės ir todėl pagal juos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (ūkinės operacijos turinio), kadangi narystė bei daiktai buvo įsigyti ir panaudoti ne VšĮ „K“ veiklai. Dėl nurodytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti VšĮ „K“ laikotarpio nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip veikdama R. K. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą VšĮ „K“ buhalterinę apskaitą.
1.6. Be to, R. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, siekdama asmeninės naudos – pridengti ir pateisinti neteisėtą VšĮ „K“ lėšų panaudojimą ne „K“ veiklai vykdyti kaip padarytą VšĮ „K“ įgyvendinant Tarptautinio bakalaureato diplomo programą bei organizuojant „K“ darbuotojų poilsį kaip skatinimo priemonę, t. y. padarytą „K“ naudai ir interesais, taip pat siekdama paslėpti savo padarytų nusikalstamų veikų pėdsakus bei išvengti atsakomybės, taip pat siekdama turtinės naudos – išsaugoti pasisavintą VšĮ „K“ turtą kaip įgytą teisėtai, tarnybiniu kompiuteriu „Lenovo 510 Yoga 510-141SK“, turimo juridinio asmens – VšĮ „K“ – dalininkų susirinkimo protokolo formos pagrindu, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. spalio 16 d. pagamino dalininkų 2016 m. vasario 1 d. susirinkimo protokolą, kuriame nurodė, žinodama, kad neatitinka tikrovės, duomenis apie tai, kad protokole nurodytą datą ir laiku vyko VšĮ „K“ dalininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo VšĮ „K“ dalininkės R. K., E. K. ir „K“ tarybos pirmininkas M. Ž., o susirinkimo metu, be kitų klausimų, buvo aptariamos Tarptautinio bakalaureato diplomo programos realizavimo „K“ galimybės, iš jų – galimybė programos ekspertams ir mokytojams apgyvendinti VšĮ „K“ vardu nuomoti butą (butus); pagamino dalininkų 2016 m. kovo 12 d. susirinkimo protokolą, kuriame nurodė, žinodama, kad neatitinka tikrovės, duomenis apie tai, kad protokole nurodytą dieną ir laiku vyko VšĮ „K“ dalininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo VšĮ „K“ dalininkės R. K., E. K. bei „K“ Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vadovė E. B., o susirinkimo metu, be kitų, buvo aptariami Tarptautinio bakalaureato diplomo programos etapiškumo bei su tuo susijusių išlaidų apmokėjimo, pagal programą iš užsienio atvyksiančių pedagogų apgyvendinimo bei butų nuomos šiam tikslui, taip pat „K“ darbuotojų skatinimo suteikiant poilsio „K“ sąskaita galimybes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kurortuose klausimai. Nutarta pavesti ūkio reikalų vadovei atlikti viešbučių ir butų nuomos finansinę analizę (duomenys neskelbtini), taip pat pasidomėti kambarių nuomos kurortuose galimybėmis ir kainomis; pagamino dalininkų 2016 m. gegužės 10 d. susirinkimo protokolą, kuriame nurodė, žinodama, kad neatitinka tikrovės, duomenis apie tai, kad protokole nurodytą dieną ir laiku vyko VšĮ „K“ dalininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo VšĮ „K“ dalininkės R. K., E. K., „K“ Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vadovė E. B. ir inžinerijos programos vadovas M. Ž., o susirinkimo metu, be kitų klausimų, buvo aptariamos buto „K“ reikmėms nuomos galimybės, pristatant I. M. atliktą apgyvendinimo viešbučiuose kainų analizę. E. K. siūlymu, atvykstančių mokytojų apgyvendinimui nutarta prasidėjus mokslo metams surasti ekonominės klasės 2–3 kambarių butą nuomai pagal panaudos sutartį miesto centre; pagamino dalininkų 2016 m. gruodžio 13 d. susirinkimo protokolą, kuriame nurodė, žinodama, kad neatitinka tikrovės, duomenis apie tai, kad protokole nurodytą dieną ir laiku vyko VšĮ „K“ dalininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo VšĮ „K“ dalininkės R. K. ir E. K., o susirinkimo metu, be kitų, buvo aptariamas ir buto mokyklos reikmėms paieškos klausimas, kurį aptariant E. K. informavo, jog rasti gyvenamųjų patalpų neatlygintinai pagal panaudos sutartį nepavyko. Nutarta mokyklos reikmėms panaudoti R. K. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), E. K. siūlymu – išskirti ne daugiau kaip 10 000 Eur mokyklos lėšų šio buto remontui ir įrengimui, pavesti mokyklos buhalterei M. Š. parengti šio buto nuomos sutartį, o „K“ ūkio reikalų vadovei I. M. – šias patalpas apžiūrėti bei numatyti mokyklos biudžetą, skirtą būsto paruošimui naudoti nuomos reikmėms; pagamino dalininkų 2017 m. sausio 3 d. susirinkimo protokolą, kuriame nurodė, žinodama, kad neatitinka tikrovės, duomenis apie tai, kad protokole nurodytą dieną ir laiku vyko VšĮ „K“ dalininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo VšĮ „K“ dalininkės R. K. ir E. K., o susirinkimo metu, be kitų, buvo aptariamas gyvenamųjų patalpų nuomos klausimas, fiksuojant, kad E. K. informavo apie buto (duomenys neskelbtini), apžiūros rezultatus bei pasiūlė buto sutvarkymui ir baldų įsigijimui skirti 5 000 Eur mokyklos lėšų, o R. K. sutiko išnuomoti butą mokyklai neatlygintai, apie tai informuojant mokyklos Tarybą. Nutarta nurodyto dydžio lėšas buto įrengimui skirti, mokyklos buhalterei M. Š. pavesti parengti šių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį; pagamino dalininkų 2017 m. sausio 3 d. susirinkimo protokolą, kuriame nurodė, žinodama, kad neatitinka tikrovės, duomenis apie tai, kad protokole nurodytą dieną ir laiku vyko VšĮ „K“ dalininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo VšĮ „K“ dalininkės R. K. ir E. K., už kurią protokole pasirašė tyrimo metu nenustatytas asmuo, o susirinkimo metu, be kitų, buvo aptariamas gyvenamųjų patalpų nuomos klausimas, fiksuojant, kad E. K. informavo apie buto (duomenys neskelbtini) apžiūros rezultatus bei pasiūlė buto sutvarkymui ir baldų įsigijimui skirti 5 000 Eur mokyklos lėšų, o R. K. sutiko išnuomoti butą mokyklai neatlygintai, apie tai informuojant mokyklos Tarybą. Nutarta nurodyto dydžio lėšas buto įrengimui skirti, mokyklos buhalterei M. Š. pavesti parengti šių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, o E. K. įpareigoti šią sutartį pasirašyti; pagamino dalininkų 2017 m. vasario 17 d. susirinkimo protokolą, kuriame nurodė, žinodama, kad neatitinka tikrovės, duomenis apie tai, kad protokole nurodytą datą ir laiku vyko VšĮ „K“ dalininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo VšĮ „K“ dalininkės R. K. ir E. K., už kurią protokole pasirašė tyrimo metu nenustatytas asmuo, o susirinkimo metu buvo aptariami mokyklos darbuotojų motyvavimo ir buto nuomos „K“ darbuotojų poilsiui klausimai, I. M. informuojant, kad gyvenamųjų patalpų nuomos kainos (duomenys neskelbtini) vasaros metu svyruoja nuo 50 iki 100 Eur už parą. R. K. pasiūlė „K“ reikmėms, darbuotojų motyvavimo tikslais, panaudos sutarties pagrindu perduoti neatlygintinai jai nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad šis būstas būtų baigtas remontuoti ir įrengtas „K“ lėšomis, tam skiriant 10 000 Eur. Nutarta sudaryti šių gyvenamųjų patalpų nuomos panaudos pagrindais sutartį, ją pasirašyti įpareigojant E. K., taip pat skirti būsto remontui ir įrengimui 10 000 Eur; pagamino dalininkų 2017 m. rugpjūčio 21 d. susirinkimo protokolą, kuriame nurodė, žinodama, kad neatitinka tikrovės, duomenis apie tai, kad protokole nurodytą dieną ir laiku vyko VšĮ „K“ dalininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo VšĮ „K“ dalininkės R. K., E. K. ir „K“ tarybos pirmininkas M. Ž., o susirinkimo metu buvo sprendžiamas R. K. prašymas dėl jai nuosavybės teise gyvenamųjų būstų nuomos sutarčių nutraukimo, kadangi šių butų remontui ir įrengimui reikalingos papildomos lėšos, o Tarptautinio bakalaureato diplomo programos dokumentacijos tvarkymas užsitęsė, todėl šios programos ekspertų apgyvendinimo klausimas nebėra aktualus. Nutarta įpareigoti „K“ buhalterę M. Š. iki 2017 m. spalio 1 d. sudaryti panaudotų butų remontui ir įrengimui lėšų apskaičiavimą bei įpareigoti R. K. šias lėšas grąžinti iki 2017 m. gruodžio 31 d.; pagamino dalininkų 2017 m. rugsėjo 13 d. susirinkimo protokolą, kuriame nurodė, žinodama, kad neatitinka tikrovės, duomenis apie tai, kad protokole nurodytą datą ir laiku vyko VšĮ „K“ dalininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo VšĮ „K“ dalininkės R. K. ir E. K., už kurią protokole pasirašė tyrimo metu nenustatytas asmuo, o susirinkimo metu buvo sprendžiamas naujo IT kabineto įrengimo bei kompiuterinės technikos įsigijimo klausimai, M. Ž. informuojant, kokios informacinių technologijų priemonės tokiam kabinetui yra reikalingos. Nutarta įpareigoti M. Ž. pateikti reikiamų kompiuterių specifikaciją bei įrengti naują IT kabinetą. Tęsdama nusikalstamą veiką R. K. šiuos dalininkų susirinkimo protokolus išsaugojo kompiuteryje „Lenovo 510 Yoga 510-141SK“ ir USB ZIM laikmenoje ir ne vėliau kaip 2017 m. spalio 16 d. juos išspausdino bei pasirašė. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, R. K. 2017 m. spalio 15 d. 17.35 val. „Google“ paieškos sistemoje pagal užklausą https://www.google.lt/search?rlz=1C1GGRV_enLT751LT751&q=tipin%C4%97+visi%C5%A1kos+individualios+materialin%C4%97s+atsakomyb%C4%97s+sutartis&sa=X&ved=0ahUKEwi9oobv7PLWAhWFYpoKHdb3BQQQ1QIIbigB&biw=1163&bih=514 iš svetainės http://www.dskonsultacijos.lt parsisiuntė rastą failą, kurį kompiuteryje „Lenovo 510 Yoga 510-141SK“ ir USB ZIM laikmenoje išsaugojo kaip failą „visiskosmaterialinesatsakomybessutartis_sn.doc.“. Tęsdama veiką, R. K. 2017 m. spalio 15 d. 21.04 val. „Google“ paieškos sistemoje pagal užklausą https://www.google.lt/search?q=gyvemuju+pataplu+panaudos+sutrtis+neatlygintinai&rlz=1C1GGRV_enLT751LT751&oq=gyvemuju+pataplu+panaudos+sutrtis+neatlygintinai&aqs=chrome..69i57.11398j0j8&sourceid=chrome&ie=UTF-8 parsisiuntė rastą dokumento šabloną, kurį kompiuteryje „Lenovo 510 Yoga 510-141SK“ išsisaugojo kaip failą „negyvenamuju_patalpu_panaudos_sutartis.doc“. Tęsdama veiką, R. K. 2017 m. spalio 16 d. 1.35 val. „Google“ paieškos sistemoje pagal užklausą https://www.google.lt/search?q=panaudos+sutarties+nutraukimo+forma&rlz=1C1GGRV_enLT751LT751&oq=panaudos+sutarties+nutraukimo+forma&aqs=chrome..69i57j0l2.8349j0j8&sourceid=chrome&ie=UTF-8 iš svetainės www.lvsprendimai.lt parsisiuntė rastą failą, kurį kompiuteryje „Lenovo 510 Yoga 510-141SK“ išsisaugojo kaip failą „Negyvenamų-patalpų-nuomos-sutarties-nutraukimas.doc“. Toliau veikdama nusikalstamai, R. K. failo „visiskosmaterialinesatsakomybessutartis_sn.doc“ pagrindu paruošė dokumentą „Naujas Microsoft Word Document.docx“ (unikalus Nr. 2032 ir 2221744) ir jame 2017 m. sausio 31 d. data parengė Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį Nr. GPN-17-01, 2017 m. vasario 19 d. data parengtą Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį Nr. GPN-17-02, 2017 m. rugpjūčio 24 d. data parengtos Panaudos sutarties Nr. GPN-17-01, sudarytos 2017 m. sausio 31 d., nutraukimo protokolą, 2017 m. rugpjūčio 24 d. data parengtos Panaudos sutarties Nr. GPN-17-02, sudarytos 2017 m. vasario 19 d., nutraukimo protokolą. Šį failą 2017 m. spalio 16 d. 2.26 val. išsisaugojo USB ZIM laikmenoje. Toliau tęsdama nusikalstamą veiką, R. K. 2016 m. spalio 16 d. iki 8.07 val. iš „K“ administratorės G. E., nesupratusios R. K. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, gavo E. K. asmens kodo duomenis, juos įspausdino į reikiamas Gyvenamųjų patalpų panaudos 2017 m. sausio 31 d. sutarties Nr. GPN-17-01 ir Gyvenamųjų patalpų panaudos 2017 m. vasario 19 d. sutarties Nr. GPN-17-02 grafas, sutartis ir sutarties nutraukimo protokolus atspausdino, o pakeistus teksto duomenis išsaugojo kompiuteryje „Lenovo 510 Yoga 510-141SK“ faile „Naujas Microsoft Word Document.docx“ (unikalus Nr. 2221744). Tęsdama nusikalstamą veiką R. K. pagamintus netikrus dokumentus ne vėliau kaip 2017 m. spalio 16 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku pateikė dalininkei E. K. pasirašyti. E. K., nesupratusi R. K. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jai pateiktus netikrus dokumentus (dalininkų protokolus ir gyvenamųjų patalpų panaudos sutartis bei panaudos nutraukimo protokolus) pasirašė. Tai padarius, teisinėje apyvartoje buvo įtvirtintos tikrovės neatitinkančios, teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad VšĮ „K“ dalininkės R. K. ir E. K. 2016 m. gruodžio 13 d., 2017 m. vasario 17 d. nusprendė VšĮ „K“ vardu ir naudai panaudos pagrindais perimti R. K. nuosavybės teise priklausančius butus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei skirti 25 000 Eur „K“ lėšų šio turto remontui bei įrengimui; gyvenamųjų patalpų panaudos sutartyse numatytomis datomis – 2017 m. sausio 31 d. ir 2017 m. vasario 19 d. – R. K. VšĮ „K“ reikmėms panaudai perdavė jai nuosavybės teise priklausančius butus su sutarties 4.4. punkte numatyta sąlyga „Savo sąskaita ir jėgomis atlikti patalpų vidaus einamąjį remontą ir savo lėšomis apstatyti butą trūkstamais baldais, buitine technika ir būtinais namų apyvokos daiktais“. Tęsdama nusikalstamą veiką, R. K. VšĮ „K“ dalininkų protokolus ir nekilnojamųjų daiktų panaudos sutartis 2017 m. spalio 14 d. ir 2017 m. spalio 16 d. pateikė susipažinti VšĮ „K“ buhalterei M. Š. ir ūkio dalies vedėjai I. M.. Be to, ji 2017 m. spalio 15 d. davė nurodymą VšĮ „K“ buhalterei M. Š. pakeisti A. Š. 2017 m. liepos 31 d. pasirašytą paslaugų perdavimo ir priėmimo aktą, kuriuo šis perdavė ir apskaičiavo atlygį už atliktas paslaugas „Statybos apdailos darbai“ 2 955 Eur sumos, išskirdamas suteiktas ir apmokėtas remonto paslaugas perdavimo priėmimo akte taip: „Remonto darbai (duomenys neskelbtini), 1 095 Eur“ ir „Vidaus apdailos darbai (duomenys neskelbtini), 1 860 Eur“, ir šį aktą pasirašė. Taip pat R. K. 2017 m. spalio 16 d. davė nurodymą M. Š. perrašyti 2017 m. rugpjūčio 22 d., 2017 m. rugsėjo 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. buhalterinių pažymų parengimo pagrindą tekstu „Remiantis steigėjų sprendimo protokolu 2017 m. rugpjūčio 21 d. „K“ patirtos išlaidos pagal „Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartis GPN 17-01 2017 m. sausio 31 d.“ ir „Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartis GVP-147-02 2017-0 m. vasario 19 d.“, o pastaroji, nesupratusi R. K. nurodymo nusikalstamo pobūdžio, jį įvykdė. Atlikus šiuos veiksmus, teisinėje apyvartoje, t. y. VšĮ „K“ buhalterinėje apskaitoje, buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys, teisiškai reikšmingi faktai, pateisinantys R. K. patirtas perkant daiktus asmeniniam naudojimui išlaidas, kaip padarytas VšĮ „K“ interesais ir naudai. Tęsdama nusikalstamus veiksmus, R. K. nurodytus, žinodama, kad netikri, dokumentus laikė iki 2017 m. spalio 17 d., kai dalis jų buvo paimta kratos metu, taip pat iki 2017 m. spalio 18 d. ir 2018 m. vasario 9 d., kai dalis jų buvo pateikti pagal reikalavimą. Taip R. K., veikdama per jos veiksmų nusikalstamo pobūdžio nesupratusius asmenis, pagamino netikrus dokumentus bei juos panaudojo.
1.7. Be to, R. K. nurodytus nusikalstamus veiksmus atliko pasinaudodama užimamomis pareigomis, siekdama turtinės ir kitokios asmeninės naudos. Tai darydama ji veikė priešingai VšĮ „K“ įstatuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytiems viešųjų įstaigų vadovų veiklos tikslams, o būdama asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui, – priešingais valstybės tarnybai interesais, t. y. piktnaudžiaudama tarnyba, kadangi dėl tokių jos veiksmų buvo padaryta didelė, t. y. 29 572,59 Eur, turtinė žala VšĮ „K“. VšĮ „K“, kaip privačiam juridiniam asmeniui, teikiančiam švietimo paslaugas visuomenei, buvo padaryta ir didelė neturtinė žala, nes dėl R. K., ėjusios juridinio asmens vadovo pareigas, atliktų dėl savanaudiškų paskatų veiksmų buvo sumenkinti VšĮ „K“, kaip juridinio asmens, prestižas bei visuomenės dalies, kuri naudojasi „K“ teikiamomis paslaugomis, pasitikėjimas šios įstaigos bei jai atstovaujančių ir veiklą organizuojančių asmenų veiklos skaidrumu bei teisėtumu. Darydama nusikalstamas veikas, siekdama asmeninės naudos – pridengti ir pateisinti VšĮ „K“ lėšų panaudojimą ne „K“ veiklai vykdyti, paslėpti savo padarytų nusikalstamų veikų pėdsakus bei išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat turtinės naudos –išsaugoti pasisavintą VšĮ „K“ turtą kaip įgytą teisėtu būdu, įtraukdama į jas jos veiksmų nusikalstamo pobūdžio nesupratusius, jai pagal darbo teisinius santykius pavaldžius ir nuo jos priimamų sprendimų priklausomus asmenis, R. K. VšĮ „K“ padarė didelę neturtinę žalą, kadangi sumenkino jos atstovaujamos institucijos, kaip juridinio asmens, prestižą, pasitikėjimą šios įstaigos bei jai atstovaujančių ir veiklą organizuojančių asmenų veiklos skaidrumu bei teisėtumu darbuotojų, taip pat visuomenės dalies, kuri naudojasi „K“ teikiamomis paslaugomis, akyse, ir taip R. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistosios R. K. gynėjas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti R. K. naują, išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba panaikinti nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Apeliacinį skundą gynėjas grindžia šiais argumentais:
Dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį
2.1. Nuteistoji R. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad VšĮ „K“ 2016 metų pavasarį nusprendė vykdyti Tarptautinio bakalaureato diplomo programą ir pradėjo pasiruošimo etapą, siekiant TB programos mokyklos kandidatės statuso. Šuo tikslu 2016 metų rudenį abi steigėjos su pedagogų komanda lankėsi Lietuvos mokyklose, kuriose ši programa jau vykdoma. 2016–2017 metais vyko susitikimai su (duomenys neskelbtini) vadovais, Laisvosios ekonominės zonos atstovais dėl finansinės paramos pasiruošiant vykdyti šią programą. TB programos įgyvendinimui reikėjo spręsti atvažiuosiančių dėstytojų, konsultantų, studentų apgyvendinimo klausimą. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytojai I. L., M. Ž., R. K., I. M., E. B., kiti mokytojai ir pati E. K.. Apie apgyvendinimo poreikį byloja ir susitikimas „K“ su konsultante iš (duomenys neskelbtini), kuri siūlė savo pagalbą pasiruošimo TB programos akreditacijai etape. Susitikime dalyvavo ir apie jį parodė R. P.. Vėliau, 2017 metų rugsėjį, R. K. gavo laišką su konsultantės pasiūlymu reguliariai atvykti į (duomenys neskelbtini) ir kas mėnesį savaitę laiko dirbti su „K“ bendruomene ir teikti konsultacijas. Viena iš konsultantės sąlygų buvo apgyvendinimas. Aplinkybę, kad apgyvendinimo poreikis buvo realus ir nuspėjamas, rodo ir tai, kad jau pradėjus vykdyti TB programą, buvo gautas šios programos mokinio G. N. motinos I. Z. (I. Z.) prašymas dėl buto nuomos mokiniui. Teismui buvo pateikti susirašinėjimo su konsultante elektroniniai laiškai ir minėtas pasiūlymas, taip pat I. Z. prašymo kopija, tačiau teismas jų nevertino.
2.2. Tuo metu R. K. nuosavybės teise turėjo du butus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kuriuose niekas negyveno. Su kita dalininke E. K. sutarė, kad butas (duomenys neskelbtini) gali būti panaudotas svečių, kurie atvyks pagal TB programą, apgyvendinimui, o butas (duomenys neskelbtini) ir kaip motyvacinė priemonė mokytojams. Toks sprendimas buvo priimtas dar 2016 m. pabaigoje, tuo tikslu buvo surašytas ir rankraštinis „K“ dalininkų susirinkimo protokolas, kuris kelis kartus buvo taisomas ir koreguojamas. Tuo metu liudytoja I. M. buvo atlikusi neformalų nuomojamų butų rinkos tyrimą-palyginimą. Kadangi minėti butai, kuriuos buvo galima panaudoti TB programos įgyvendinimo tikslais, buvo neįrengti, buvo sutarta, kad tai bus padaryta „K“ lėšomis ir pagal panaudos sutartį juos naudos „K“ savo reikmėms, konkrečiai TB programos dalyvių apgyvendinimui ir „K“ mokytojų motyvacijai, suteikiant galimybę pasinaudoti butu (duomenys neskelbtini) atostogoms. Susitarimu buvo nustatytos sumos, kurias galima skirti butų įrengimui – kiekvienam butui ne daugiau kaip po 10 000 eurų, t. y. bendra „K“ investicijų suma neturėjo viršyti 20 000 eurų. Savo ruožtu „K“ įgijo teisę 10 metų neatlygintinai naudotis R. K. nuosavybės teise priklausančiais butais. Nepaisant to, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas.
2.3. Skundžiamo nuosprendžio teiginiai, kad „K“ 2017 metais net nebuvo pateikęs paraiškos dalyvauti TB programoje, neatitinka tikrovės. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti tokias išvadas – to nenurodė nė vienas teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas, tokios informacijos nėra ir kitoje bylos medžiagoje. Teismas nesiėmė jokių priemonių, siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, kas būtų leidę išvengti tikrovės neatitinkančių teiginių teismo baigiamajame akte. Šiuo atveju būtų pakakę atsiversti VšĮ „K“ internetinį puslapį, kuriame nesunku rasti informaciją, kad „K“ 2017 metais ne tik pateikė paraišką dalyvauti TB programoje, bet 2017 m. spalio 16 d. jau tapo tarptautinės TB diplomo programos mokykla-kandidate.
2.4. 2017 m. spalio 16 d. „K“ suteikus TB mokyklos kandidatės statusą, prasidėjo ilgas paraiškos teikimo procesas, paraiška pildoma dalimis tam tikroje TB elektroninėje sistemoje, nuolat gaunant iš vertintojų patarimus, pastabas ir nurodymus, ką dar reikia pateikti. Nesuprantama, kokiu pagrindu skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad nebuvo poreikio apgyvendinti iš užsienio dėl TB programos atvykstančių svečių. Imperatyvaus reikalavimo užtikrinti svečių apgyvendinimą nebuvimas negali būti vertinamas poreikio nebuvimu. Privačios įstaigos, siekdamos vertę įstaigai galinčių sukurti tikslų, siekia įdėti daugiau pastangų nei kad yra būtina atitikti minimalų reikalavimą. Aukštesnio standarto siekis, kuriant kuo palankesnes sąlygas užsienio partneriams, negali būti vertinamas kaip asmens tyčią sukčiauti pagrindžianti aplinkybė. „K“ vienintelė mokykla visame (duomenys neskelbtini) Lietuvos regione, įgyvendinanti TB programą, todėl nebuvo abejonių, kad į „K“ pagal šią programą atvyks mokytis ir mokiniai, gyvenantys ne (duomenys neskelbtini). Be to, „K“ turi ilgametę patirtį užsieniečių vaikų mokyme, todėl buvo žinoma, kad ši programa bus patraukli ir užsienyje gyvenantiems vaikams, norintiems įgyti tarptautinį išsilavinimą ir vertinantiems patrauklią mokymosi kainą, lyginant su mokymu pagal šią programą kitose šalyse. Tad jau pirmaisiais programos įgyvendinimo metais „K“ turėjo pasirūpinti dviejų mokinių apgyvendinimu.
2.5. Teismas nuosprendyje nurodė, kad E. K. investicijoms pritarė dėl suklydimo, tačiau tokia teismo išvada nepagrįsta, ji prieštarauja pačios E. K. parodymams, duotiems teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, teismas ignoravo aplinkybę, kad E. K. dalyvavo visuose pasiruošimo programos akreditacijai procesuose, dirbo kartu su R. K. tame pačiame kabinete, pati dalyvavo TB programos įgyvendinimo grupėje. Dar daugiau, I. M., „K“ ūkio dalies vadovė, artima E. K. giminaitė (pusseserė), dirbusi viename kabinete su buhaltere, vykdė kai kuriuos pirkimus dėl buto įrengimo, sistemingai teikė E. K. ir R. K. finansines ataskaitas apie ūkines išlaidas. Be to, finansines ataskaitas abiem dalininkėms kas mėnesį sistemingai pateikdavo ir buhalterė. Todėl ką nors nuslėpti nuo E. K. ar ją suklaidinti nebuvo įmanoma.
2.6. Skundžiamame nuosprendyje R. K. kaltė taip pat įrodinėjama jos telefoniniais pokalbiais su broliu K. K. ir dukra R. K., įrašytais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad pokalbiai, kuriuose buvo kalbama apie buto nuomą, skelbimo patalpinimą ir pan., vyko 2017 metų rugsėjo – spalio mėnesiais, o 2017 m. sausio 31 d. ir 2017 m. vasario 19 d. gyvenamųjų patalpų panaudos sutartys (toliau – ir Panaudos sutartys) buvo nutrauktos 2017 m. rugpjūčio mėnesį, nes numatytų 20 000 Eur tinkamam butų įrengimui nepakako, o tartis dėl didesnių investicijų vykdymo buvo nepriimtina nei „K“, nei R. K.. Pažymėtina, kad telefoniniai pokalbiai buto nuomos klausimais vyko R. K. jau pradėjus „K“ grąžinti šio investuotas lėšas pagal nutrauktas Panaudos sutartis – 2017 m. rugsėjo 7 d., nežinodama apie ikiteisminį tyrimą ar atliekamus kriminalinės žvalgybos veiksmus, R. K. „K“ sumokėjo 5 500 Eur kaip investicijų grąžinimą, netrukus grąžino dar 5 000 Eur, o likusias lėšas grąžino etapais iki 2017 metų gruodžio pabaigos, kaip tai numatė susitarimas dėl Panaudos sutarčių nutraukimo.
2.7. Be to, iš nuosprendyje cituojamų vykdant kriminalinės kontrolės veiksmus įrašytų telefoninių pokalbių matyti, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. ir 2017 m. rugsėjo 27 d. R. K. bei jos dukra R. K. taip pat kalba ir apie galimą buto pardavimą, o tai patvirtina, kad R. K., susitardama su „K“ dėl investicijų į jos butą ir buto panaudos teisės „K“ suteikimo, iš tikrųjų neturėjo išankstinių planų buto nuomoti, o tai pradėjo svarstyti kartu su galimybėmis butą parduoti tik nutraukus minėtas Panaudos sutartis.
2.8. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad R. K. mokėjo komunalinius mokesčius už butus, kurie tariamai panaudos pagrindais buvo perduoti VšĮ „K“ dešimčiai metų, derino planus dėl buto nuomos po jo įrengimo, o esant reikalui ir dėl buto (duomenys neskelbtini) pardavimo, o tai patvirtina, kad realiai butai nebuvo perduoti pagal panaudos sutartį „K“, o tik šios įstaigos pinigai panaudoti butų įrengimui prisidengiant Tarptautinio bakalaureato diplomo programa. Tačiau pažymėtina, kad butai negalėjo būti perduoti naudotis „K“, kol jie nebuvo suremontuoti. Kadangi juos suremontavus Panaudos sutartys buvo nutrauktos, tai nei VšĮ „K“, nei R. K. iki sutarties nutraukimo tais butais nesinaudojo. Panaudos sutartys nenumatė, kad komunalinius mokesčius už R. K. butus moka VšĮ „K“. Be to, tai nebūtų racionalu, nes VšĮ „K“ butų dar nebuvo pradėjęs naudoti. Butų nuomos ar pardavimo planai atsirado tik po Panaudos sutarčių nutraukimo ir R. K. jau pradėjus grąžinti pagal nutrauktas sutartis investuotas lėšas. Be to, apie buto pardavimą telefoniniuose pokalbiuose užsiminė ne R. K., bet jos dukra, išgyvendama sunkų asmeninio gyvenimo etapą ir svarstydama dėl dirbtinio apvaisinimo finansavimo šaltinio. Realiai iki pat skundžiamo nuosprendžio priėmimo ir apeliacinio skundo pateikimo minėti butai nebuvo nei parduoti, nei nuomojami, jie tiesiog yra tušti. Taigi pirmiau aptarti teismo teiginiai nesuponuoja, kad R. K. neketino vykdyti Panaudos sutarčių, ir tuo labiau nepagrindžia R. K. kaltės dėl BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
2.9. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tuo metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl R. K. priklausančių butų panaudojimo VšĮ „K“reikmėms, įrengti R. K. butus šios įstaigos lėšomis ir už tai panaudos pagrindais juos naudoti būtų buvę objektyviai netikslinga. Tikslingumas yra vertinamasis kriterijus ir tuo jokiu būtų negali būti grindžiama asmens kaltė dėl sunkaus nusikaltimo padarymo. Net jei subjektyviu pirmosios instancijos teismo vertinimu VšĮ „K“ investuoti į R. K. butų įrengimą mainais gaunant panaudos teisę šiuos butus naudoti pagal TB programą atvykstančių svečių apgyvendinimui ir „K“ darbuotojų poilsio organizavimui nebuvo naudinga, tai negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, kad lygiai taip pat manė ir susitarimą su VšĮ „K“ sudarydama R. K.. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad jei 2017 metų rugsėjį Panaudos sutartys nebūtų nutrauktos ir visos VšĮ „K“ lėšos nebūtų grąžintos įstaigai, „K“ minėtais tikslais nebūtų galėjęs Panaudos sutarčių pagrindu naudotis R. K. nuosavybės teise priklausančiais butais. Šios aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra įrodyti būtinieji BK 182 straipsnio 2 dalies požymiai, t. y. nėra įrodyta R. K. tyčia bei tai, kad ji naudojo apgaulę.
2.10. Taip pat svarbu, kad pagal kaltinimą, kuriam besąlygiškai pritarė pirmosios instancijos teismas, tariamai klaidinama buvo VšĮ „K“ dalininkė ir direktorės pavaduotoja E. K.. VšĮ „K“ įstatų 1.3. punktas numato, kad įstaigos turtas yra atskirtas nuo dalininkų turto. Taigi kaltinime nurodyta turtinė teisė nepriklauso dalininkams, nepriklausė ji ir E. K.. Įstatų 5.2. punktas numato, kad įstaigos santykiuose su kitais asmenimis įstaigos vardu vienvaldiškai veikia įstaigos vadovas; 5.29 punkto 2 papunktis numato, kad įstaigos vadovas tvarko viešosios įstaigos turtą, įskaitant pinigines lėšas, užtikrina įstaigos turto efektyvų naudojimą ir apsaugą. Taigi dalininkė ir direktoriaus pavaduotoja E. K. nėra nei VšĮ „K“ piniginių lėšų, kurias buvo nutarta investuoti į minėtų butų įrengimą, savininkė, nei valdytoja, nei šis turtas buvo jos žinioje, nei ji turėjo teisę priimti teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl to turto. Sprendimus, susijusius su „K“ turtu, pagal Įstatus vienvaldiškai galėjo priimti „K“ direktorė ir dalininkė R. K.. Dėl šių aplinkybių E. K. nelaikytina tinkamu asmeniu, prieš kurį gali būti nukreipta apgaulė, siekiant įgyti turtą ar turtinę teisę BK 182 straipsnio kontekste. R. K. šiuo atveju su E. K. tarėsi tik iš kolegiškumo, o dalininkų sprendimai buvo priimti, siekiant maksimalaus skaidrumo ir bet kokių abejonių dėl galimo interesų konflikto ar sandorio latentiškumo eliminavimo, o ne siekiant klaidinti ar naudoti apgaulę, nes, net ir hipotetinėje situacijoje asmeniui, turinčiam vienvaldiškus įgaliojimus tam tikram turtui ar turtinei teisei, naudoti apgaulę prieš asmenį, kuris neturi jokių įgaliojimų ar įtakos tam turtui ar turtinei teisei, būtų nereikalinga ir netgi nelogiška. Kita vertus, visi teisme apklausti „K“ mokytojai parodė, kad E. K. dalyvaudavo visuose „K“ vadovų susirinkimuose, kartu su R. K. priimdavo sprendimus, dirbo viename kabinete, steigėjų santykiai niekada nebuvo konfliktiški. Net ir norint apgauti (suklaidinti) E. K., tam nebuvo objektyvių galimybių (kaip ir poreikio). Teismas nevertino, kad „K“ dirbo E. K. artima giminaitė (pusseserė) I. M., sūnėnas T. M., vyras Z. K., kurie visi pagal pareigybes buvo susiję su ūkine „K“ veikla, artimai bendravo su buhaltere, todėl apie ūkinę „K“ veiklą ir su jais susijusius sprendimus buvo puikiai informuoti.
Dėl nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį
2.11. Visų pirma teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių aplinkybių, kaip ir kuo R. K. VšĮ „K“ lėšomis ketino pagerinti būstą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kokie bylos įrodymai leidžia tokias išvadas daryti. Tai rodo, kad teismas be savarankiško bylos įrodymų vertinimo tiesiog perrašė niekuo nepagrįstas ir ikiteisminio tyrimo metu netikrintas prielaidas, kurios buvo įrašytos į kaltinamąjį aktą.
2.12. R. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad tariamai apgaule įgijo teisę į „K“ lėšas, o pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – už tai, kad tariamai pasinaudodama apgaule įgyta teise į „K“ lėšas, už šias lėšas įgijo paslaugas ir prekes, kurias tariamai pasisavino. Tokia kaltinimo konstrukcija neatitinka nei BK 183 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties, nei jos požymių atskleidimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nes turto pasisavinimas padaromas, kai kaltininkas savo žinioje esantį ar jam patikėtą svetimą turtą paverčia savo turtu, o ne kai realizuojama apgaule įgyta turtinė teisė, kuri pati savaime yra tam tikra ekonominė kategorija.
2.13. Tinkamai teisingumą vykdantis teismas galėtų konstatuoti R. K. tyčią nebent nustatęs, kad VšĮ „K“, nenutraukus Panaudos sutarčių ir negrąžinus įstaigai investicijų, vis tiek nebūtų galėjęs panaudos pagrindais naudotis R. K. priklausančiais butais, o pastaroji, susitardama su šia įstaiga dėl investicijų į jos butus, tai žinojo ir to siekė. Tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje nėra, todėl bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti R. K. tyčios ir pripažinti ją kalta dėl nusikalstamų veikų padarymo.
Dėl nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį
2.14. R. K. buvo kaltinama dėl 6 026,15 Eur VšĮ „K“ lėšų iššvaistymo. Skundžiamame nuosprendyje teismas nedetalizavo, kokiais konkrečiais veiksmais buvo iššvaistytos konkrečios sumos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad R. K. buvo nuteista pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir jokios kaltinime nurodytos aplinkybės nebuvo pašalintos, galima suprasti, kad ji buvo nuteista būtent dėl paminėto dydžio lėšų iššvaistymo. Šiuo atveju teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, padarė klaidingas ir tikrovės neatitinkančias išvadas.
2.15. Byloje nustatyta, kad IKEA virtuvės komplektas buvo nupirktas į butą, kuris turėjo būti naudojamas VšĮ „K“, tačiau netiko, todėl buvo parduotas K. ir A. K.. Apmokėjimas (4 470,31 Eur) už perparduotus baldus į VšĮ „K“ kasą padarytas dar 2017 m. spalio 16 d., niekam nežinant apie ikiteisminį tyrimą. Byloje esančios auditorės N. J. išvadoje nurodyta, kad buhalteriškai dalis prekių buvo perparduotos, t. y. 4 470,31 Eur vertės atsargos (IKEA virtuvės komplektas) buvo parduotos už tą pačią kainą. Dėl tos priežasties „K“ joks nuostolis nepadarytas. Šias aplinkybes išvadą pateikusi auditorė patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Kadangi VšĮ „K“ materialusis turtas nesumažėjo, R. K. veiksmai negalėjo būti vertinami kaip turto iššvaistymas.
2.16. Dėl 372,53 Eur žalos padarymo, nuperkant kačių kraiką ir maisto produktus. Teisme apklausti liudytojai V. B., S. V., T. R., V. G., G. R. parodė, kad kiekvienų metų balandžio–gegužės mėnesiais renka maistą gyvūnams pagal projektą „Būk mano draugas“, prie jo lėšomis prisideda ir „K“. Liudytojai T. R. ir V. B. parodė, kad „K“ lėšomis buvo perkamas kraikas. Liudytoja V. G. parodė, kad „K“ prisidėjo prie projektų „Mano augintinis“ ir „Būk mano draugas“, nupirkdamas kraiką, ji pati yra nešusi tą kraiką į autobusiuką. Liudytojai I. L., M. Ž., E. B., R. K. parodė, kad reguliariai vykdavo tradicinės „K“ kolektyvo išvykos į gamtą, kurių metu buvo ruošiamas maistas. Šių liudytojų parodymais vienareikšmiai paneigta, kad R. K. galėjo pasisavinti maisto produktus ir kačių kraiką. Kaltinime nurodyti smulkūs daiktai – pakaba švarkui, indai – ir šiuo metu yra „K“.
2.17. Liudytojai A. B., A. Š., B. A., L. L., G. R., R. V., S. L., I. B., I. R., A. N. parodė, kad apvalių gimtadienių, jubiliejų proga iš „K“ gavo kvepalus, kosmetikos rinkinius, šie apdovanojimai buvo vieši, t. y. dovanos buvo įteikiamos matant kitiems pedagogams. Liudytojos I. R., I. R., L. V. parodė, kad 2016 m. gruodžio 27 d. iš „K“ gavo kvepalus, kosmetikos rinkinius už mokinių akademinius pasiekimus. Liudytojos R. P., I. R., L. L. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. gavo kvepalus, kosmetikos rinkinius už iniciatyvas ir darbą įgyvendinant TB programą. Liudytojos E. B. ir V. B. parodė, kad 2017 metų gegužę gavo kvepalus ir kosmetikos rinkinius už sėkmingą vadybą ir naujų klasių formavimą. Liudytojos A. N., S. V. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. buvo apdovanotos už aktyvią metodinę veiklą. Šie įrodymai vienareikšmiškai paneigia, kad R. K. pasisavino kvepalus, kosmetikos rinkinius, įgytus už „K“ lėšas. Ir teismo posėdžio metu teisėjas replikavo prokurorei „ar dar maža 16 liudytojų parodymų?“, tačiau rašydamas galutinį procesinį sprendimą šios savo replikos neprisiminė ir nevertino.
2.18. Auditorės N. J. išvadoje nurodyta, kad VšĮ „K“ darbuotojų skatinimui, pasveikinimui nupirktos kosmetikos priemonės, reprezentacijai ir kolektyvui skirti maisto produktai, labdarai skirti veterinariniai reikmenys, panaudoti įstaigos veikloje, buhalterinėje apskaitoje gali būti įtraukti į viešosios įstaigos apskaitą kaip įprastinės veiklos sąnaudos. Tai numato Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymo „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinės kampanijos dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1K-372 VII skyriaus 123, 124 punktai.
2.19. Dėl Rotary klubo mokesčio R. K. parodė, kad kaip „K“ direktorė reprezentuoja įstaigą, mezga kontaktus, ieško paramos mokyklai, todėl aplinkybė, kad „K“ apmokėjo Rotary klubo nario mokestį, yra įprastinė privataus ūkio subjekto praktika. Tokiu būdu versle įmonės apmoka už darbuotojų dalyvavimą parodose, konferencijose, seminaruose ir t. t. Dalyvaudama Rotary klubo veikloje R. K. „K“ padarė žymiai daugiau naudos nei 854 Eur, kuriuos per tris metus išleido „K“, deleguodamas direktorę dalyvauti šio klubo veikloje. Auditorės N. J. išvadoje nurodyta, kad viešosios įstaigos narystė sporto, visuomeniniuose klubuose gali būti įtraukti į viešosios įstaigos apskaitą kaip įprastinės veiklos sąnaudos, jei tai sąnaudos, susijusios su visų įstaigos darbuotojų dalyvavimu (nepersonalizuojant); jei nustatoma konkreti įstaigos darbuotojo nauda, skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (kaip mokestis nuo pajamų natūra). Skaičiuojant pelno mokestį būtina įvertinti, ar tos sąnaudos gali būti traktuojamos kaip leidžiami atskaitymai (t. y. mažinti apmokestinamojo pelno bazę). Teisme apklausta liudytoja A. N. parodė, kad „K“ bendradarbiauja su Rotary klubu, kad pedagogai yra dalyvavę Rotary organizuojamuose seminaruose, Rotary remia mokyklos labdaros paramos projektus, buvo skirta parama gabiam socialiai remtinam „K“ mokiniui, dauguma Rotary moterų atvedė į „K“ mokytis savo ir pažįstamų vaikus.
2.20. Pažymėtina, kad yra normali verslo praktika, kai įmonė apmoka savo darbuotojų ar vadovų narystes įvairiose visuomeninėse organizacijose, dalyvavimą renginiuose, tam tikruose susitikimuose ar parodose, siekdama reprezentacinių ir savo darbuotojų ar vadovų tobulėjimo tikslų. Net jei R. K. narystė Rotary ir negalėjo būti apmokama iš „K“ lėšų, to nuteistoji tikrai nežinojo ir apie tai jos neinformavo specialių žinių buhalterinės apskaitos vedimo ir mokesčių apskaičiavimo srityje turinti buhalterė. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti R. K. tyčios, kuri taip pat yra būtinasis BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Todėl šiuo atveju net jei buvo padarytas tam tikras netyčinis buhalterinės apskaitos pažeidimas, situaciją galima spręsti taikant kitų teisės šakų normas, dirbtinai nekriminalizuojant asmens veikos.
Dėl nepadarytos turtinės žalos
2.21. Auditorės N. J. išvadoje nurodyta, kad „K“ nupirkti baldai, buitinė technika, kiti namų apyvokos daiktai, santechnikos, elektros ir statybinės medžiagos, jų panaudojimas bei atlikti statybos darbai įstaigos buhalterinėje apskaitoje jų pirkimo ar įsigijimo momentu buvo apskaityti iš dalies netinkamuose apskaitos registruose. Neatitikimai buvo ištaisyti tais pačiais buhalteriniais metais, apskaitoje registruojant sąskaitoje 54 „Grąžinimai“. Per laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo grąžinta 17 283,08 Eur. Dalis prekių buvo perparduotos, t. y. 4 470,31 Eur vertės atsargos buvo parduotos už tą pačią kainą. Dėl tos priežasties „K“ jokio nuostolio nepadaryta. Tokias išvadas auditorė N. J. palaikė ir apklausiama teisiamajame posėdyje. Teisminio nagrinėjimo metu aplinkybę, kad „K“ nebuvo padaryta žalos, nurodė ir šios įstaigos dalininkė E. K. (pagal kaltinimą buvusi apgauta, bet nepripažinta nei nukentėjusiąja, nei civiline ieškove). Byloje nustatyta, kad iki 2017 m. gruodžio pabaigos, kaip kad buvo numatyta susitarime dėl Panaudos sutarčių nutraukimo, buvo grąžintos visos investuotos lėšos, o tai reiškia, kad „K“ nebuvo padaryta turtinė žala. Aplinkybė, kad lėšos buvo grąžinamos nežinant apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ir kriminalinės žvalgybos veiksmus, paneigia bet kokią R. K. tyčią.
Dėl nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį
2.22. Liudytoja I. L. parodė, kad apie butų panaudą žinojo, apie tai kalbėjo ir I. M., ir E. K.. Dalininkų protokolus rašydavo ne kompiuteriu, bet ranka, o po to savaitės bėgyje perrašydavo kompiuteriu. Šiuo atveju protokolai ir sutartys atspindėjo „K“ dalininkų valią ir norą. Galiausiai ir faktinius sprendimus patvirtino ne tik R. K., bet ir E. K.. Pastaroji parodė, kad susirinkimų protokolai atspindėjo jos valią, ji žinojo, kad protokolai pasirašomi vėliau, nei aptariamas sprendimas, tačiau jai tai neatrodė nusikalstama. Atlikus rašysenos tyrimą, nustatyta, kad sutartis pasirašė E. K., R. K. nė vieno parašo neklastojo. E. K. parodymus patvirtina ir jos 2019 m. sausio 16 d. pasiaiškinimas, teiktas dėl darbo drausmės pažeidimo, kuriame ji nurodė, kad pagal nusistovėjusią darbo santykių praktiką daugelis sprendimų ir prašymų yra suderinami ir priimami žodžiu (apeliacinio skundo priedas Nr. 1). Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas pavyzdys, kad teismo posėdžio protokoluose yra nurodoma faktinė teismo posėdžio data, tačiau visiems yra žinoma, kad teismo posėdžio protokolai faktiškai surašomi vėliau. Tikro dokumento, kuris atitinka susitarimą sudariusių asmenų valią, surašymas vėlesniu laiku savaime nesukelia jokių žalingų padarinių, todėl tokia veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnį.
Dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
2.23. Kaip jau minėta, butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kitaip nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, buvo įrenginėjami „K“ interesais, susijusiais su TB ir mokytojų skatinimo programų įgyvendinimu. Kita vertus, net jei teismas būtų teisus, teigdamas, kad PVM sąskaitose faktūrose, atsiskaitymus pagrindžiančiuose kvituose nurodytas tikrovės neatitinkantis turinys, kad prekė buvo pirkta „K“ poreikiams tenkinti, tai vis tiek nebūtų pakankamas pagrindas nuteisti R. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
2.24. Šiai bylai itin aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-976/2020, kurioje kasacinis teismas konkrečios pagrindinės mokyklos direktorės nuteisimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pripažino neteisėtu nepaisant to, kad byloje buvo nustatyta, jog buhalterinėje apskaitoje buvo daromi įrašai apie atlyginimo už valytojos darbą išmokėjimą fiktyviai valytojos pareigose įdarbintam asmeniui, kuris valytojos darbo neatliko, o šiam asmeniui skirtą atlyginimą grynaisiais pinigais pasiimdavo pati mokyklos direktorė. Pažymėtina, kad šiuo atveju visos išlaidos butų įrengimui bei kitos kaltinime nurodytos išlaidos buvo tinkamai apskaitytos. Iš „K“ buhalterinės apskaitos dokumentų matyti ne tik, kokios sumos buvo išleistos, bet ir kokios konkrečiai prekės ir paslaugos buvo įgytos. Taigi net jei teismas manė, kad minėtos prekės ir paslaugos buvo įgytos ne „K“ interesų tenkinimui, vis tiek nebuvo jokio teisinio pagrindo pripažinti R. K. kalta dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, nes bet kokiu atveju apgaulė organizuojant „K“ buhalterinės apskaitos vedimą nebuvo naudota.
Dėl nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį
2.25. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, R. K. šiuo atveju buvo pripažinta valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu iš esmės dėl to, kad „K“ teikia viešąsias švietimo paslaugas, turi teisę išduoti vidurinės mokyklos baigimo atestatus, pagrindinio ir pradinio išsilavinimo pažymėjimus, be to, ši įstaiga be mokinių tėvų sumokamų pinigų ir rėmėjų lėšų taip pat gauna valstybės skiriamas mokinio krepšelio lėšas, kurių naudojimą kontroliuoja viešojo sektoriaus subjektas – (duomenys neskelbtini) savivaldybės atsakingos institucijos, o R. K. yra „K“ direktorė ir turi įgaliojimą veikti šios įstaigos vardu.
2.26. Nors „K“ turi teisę išduoti vidurinės mokyklos baigimo atestatus, pagrindinio ir pradinio išsilavinimo pažymėjimus, tačiau R. K. nebuvo kaltinama mokslo pažymėjimų klastojimu, fiktyviu ugdymu ir panašiai. Jai inkriminuotos nusikalstamos veikos niekaip nėra susijusios su valstybės deleguota, pripažįstama ugdymo veikla, kurioje galima įžvelgti viešo intereso įgyvendinimo požymių. „K“ dalininkai tiriamu laikotarpiu buvo du privatūs asmenys – R. K. ir E. K., dalininkų tarpe nebuvo nei savivaldybės, nei valstybės, nei jų įmonių, įstaigų. Kitaip tariant, „K“ yra ir buvo privatus ūkio subjektas, kurio vienintelis skirtumas nuo kitų verslo subjektų yra tai, kad jis nesiekia pelno. Pažymėtina, kad būtent inkriminuotos nusikalstamos veikos objektas apibrėžia ir skiria, ar asmuo veikia kaip valstybės tarnautojas, ar ne. Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas situaciją iliustruojantis pavyzdys apie hipotetinį prokurorą, įtariamą smurtu artimoje aplinkoje. Tokiu atveju prokuroro veika nėra kvalifikuojama ir kaip nusikaltimas valstybės tarnybai, nes smurto artimoje aplinkoje objektas nėra valstybės tarnyba ar viešieji interesai.
2.27. „K“ gauna pajamas iš mokinių tėvų, kurie pagal sudarytas sutartis moka už savo vaikų mokslą, gauna lėšų iš rėmėjų, taip pat šiai mokymo įstaigai skiriamos mokinio krepšelio lėšos. Vėlgi, šioje byloje R. K. nebuvo inkriminuotos jokios veikos, susijusios su netinkamu mokinio krepšelio lėšų administravimu, šių lėšų pasisavinimu ar įgijimu apgaule. Šiuo atveju tinka kitas situaciją iliustruojantis pavyzdys. Lietuvoje veikia daug privačių gydymo įstaigų-klinikų, kurios gauna lėšas iš savo pacientų, kurie patys moka už suteiktas gydymo paslaugas, o taip pat už dalį valstybės kompensuojamų gydymo paslaugų gauna apmokėjimus iš valstybės biudžeto lėšų, kurias privačioms įstaigoms išmoka Ligonių kasos. Hipotetinėje situacijoje, privačią medicinos kliniką valdančios bendrovės direktorius, apkaltintas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, sukčiavimu, turto pasisavinimu ir dokumentų klastojimu, jei tai nėra susiję su Ligonių kasų klinikai skiriamais pinigais, tikrai neturėtų būti traukiamas atsakomybėn pagal BK 228 straipsnį dėl nusikalstamos veikos, kurios objektas yra valstybės tarnyba ir viešieji interesai, padarymo. Nekyla abejonių, kad tai neturėtų būti ir privačios mokymo-ugdymo įstaigos vadovo atveju. Todėl R. K. nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste negali būti laikoma valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nes ji net nebuvo kaltinama nusikalstamų veikų, nukreiptų prieš valstybės tarnybą ar viešuosius interesus, padarymu.
2.28. Be to, norint patraukti asmenį atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo tarnyba, reikia ne tik įvertinti, ar subjektas yra valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo, bet ir nustatyti, kad inkriminuojama nusikalstama veika buvo padaryta didelės žalos. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio galima suprasti, kad teismas BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą didelės žalos požymį konstatavo pripažindamas kitų R. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą. Tačiau, kaip minėta, R. K. jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, nepadarė, „K“ lėšų, investuotų į butus pagal Panaudos sutartis, grąžinimas šias sutartis nutraukus, vertintinas kaip sutartinių santykių pasibaigimas Panaudos gavėją grąžinant į prieš tai buvusią padėtį, o ne kaip padarytų nuostolių atlyginimas. Visgi, net jei pirmosios instancijos teismas būtų teisus, teigdamas, kad butai buvo įrenginėjami ne „K“ interesų tenkinimui, todėl buvo realizuotos kitos R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, šioje byloje vis tiek nebūtų galima pagrįstai nustatyti didelės žalos požymio BK 228 straipsnio 2 dalies sudėties kontekste.
2.29. Šiuo atveju vėl gi aktuali jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-976/2020, kurioje didelės žalos BK 228 straipsnio 2 dalies kontekste požymis pirmiausiai susietas su turtinės žalos padarymu nutartyje nurodytai rajono savivaldybei (plačiąja prasme – valstybei), nes aptariamai pagrindinei mokyklai patikėjimo teise buvo perduotas šio rajono savivaldybei priklausantis turtas. Be to, rajono savivaldybė buvo ir minimos pagrindinės mokyklos steigėja. Nagrinėjamu atveju „K“ steigėjai buvo privatūs asmenys – R. K. ir E. K., kurios byloje tiriamu laikotarpiu buvo ir vienintelės šios įstaigos dalininkės. Taigi, net jei iš tiesų R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos būtų padarytos, dėl to jokios žalos negalėjo patirti nei (duomenys neskelbtini) savivaldybė, nei plačiąja prasme valstybė, nei jokie kiti viešieji subjektai.
2.30. Kaltinimo ir skundžiamo nuosprendžio teiginiai dėl neturtinės žalos padarymo nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Baudžiamojoje byloje nė vienas „K“ darbuotojas ar visuomenės narys, kuris naudojasi „K“ paslaugomis, ar jų atstovai nei raštu, nei žodžiu nenurodė, kad jų akyse būtų sumenkintas „K“ prestižas. Dar daugiau, kaltinimas tokių duomenų netgi nebandė surinkti. Tačiau visiškai priešingas aplinkybes rodančius įrodymus surinko ir teismui pateikė R. K. gynyba („K“ tarybos pirmininkės, pradinių klasių mokytojos metodininkės E. B. ir „K“ sekretoriaus, istorijos mokytojo eksperto V. P. 2020 m. liepos 7 d. raštas, patvirtinantis, kad „K“ darbuotojų akyse įstaigos prestižas nebuvo sumenkintas; „K“ tėvų tarybos pirmininkės S. S. 2020 m. liepos 3 d. raštas, patvirtinantis, kad įstaigos prestižas nebuvo sumenkintas ir visuomenės dalies, kuri naudojasi šios įstaigos paslaugomis, akyse; (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus patarėjos, pavaduojančios Švietimo skyriaus vedėjos, V. B. 2020 m. liepos 27 d. raštas).
2.31. 2018 m. spalio 5 d. leidinys Verslo žinios atliko Lietuvoje veikiančių nevalstybinių mokyklų darbuotojų darbo užmokesčio analizę, iš kurios matyti, kad „K“ pajamos 2017 metais padidėjo 22,1 procentu, vidutinis darbo užmokestis siekė 1 287 Eur ir buvo trečias Lietuvoje (apeliacinio skundo priedas Nr. 2). 2020 metų leidinio „Reitingai“ duomenimis, „K“ buvo geriausia mokykla Lietuvoje 2015, 2016, 2017, 2018, 2019 ir 2020 metais pagal mokinių pasiekimus. Šie duomenys buvo pateikti teismui, tačiau teismas, nesivadovaudamas protingumo principu, skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad mokinių rezultatai nuo R. K. nepriklauso. Visi šie duomenys patvirtina, kad teismo išvados dėl didelės neturtinės žalos yra nepagrįstos, prieštarauja bylos duomenims.
Dėl teismo šališkumo
2.32. Baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo ir skundžiamą nuosprendį priėmė Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir STT), ikiteisminio tyrimo stadijoje aktyviai formavusi išankstinę nuomonę dėl R. K. kaltės žiniasklaidos priemonėse. Ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18, kurį atlieka ta pati STT (duomenys neskelbtini) valdyba, asmeniui įteikto pranešimo apie įtarimą turinys suponuoja išvadą, kad teisėjas S. Katauskas šiame tyrime turi procesinį statusą, apie kurį proceso dalyvių neinformavo. Buvimas proceso dalyviu ikiteisminiame tyrime, kurį atlieka STT, gali reikšti, kad nagrinėjant bylą, kurioje ikiteisminį tyrimą atliko taip pat STT, riboja teisėjo nešališkumą, daro teisėją pažeidžiamu, suinteresuotu nesulaukti savo statuso ar vaidmens viešinimo, procesinio statuso pakeitimo ar panašiai. Toks teismas negali būti laikomas objektyviai nešališku, mažų mažiausiai turi atskleisti proceso dalyviams apie savo galimą priklausomybę nuo STT. Juolab, kad viešai atskleistas pareigūnų bendravimas rodo, kad STT pareigūnai nevengia užeiti pas teisėjus įtakoti priimamų sprendimų. Tai, kad STT stebi bylos nagrinėjimo eigą teisme ir „kontroliuoja“ priimamus rezultatus, iliustruoja aplinkybė, kad ši tarnyba išplatino pranešimą spaudai ne tik po ikiteisminio tyrimo, bet ir po teisminio bylos nagrinėjimo pabaigos, nors ši proceso stadija nėra STT „darbo rezultatas“.
Dėl procesinių prašymų
2.33. Šioje byloje VšĮ „K“ ūkinė finansinė veikla buvo tiriama už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. Toks laikotarpis neobjektyvus, neatspindi visų 2017 metų ūkinės finansinės veiklos rezultatų. Teisminiam nagrinėjimui buvo pateikta auditorės N. J. konsultacinė išvada, iš kurios seka, kad nuostolis „K“ nebuvo padarytas. Teismas prieštaravimų tarp dviejų specialistų išvadų nepašalino, todėl apeliacinėje instancijoje skirtina VšĮ „K“ ūkinės veiklos ekspertizė, siekiant nustatyti, ar buvo padaryta kokia nors materialinė žala „K“.
3. Teismo posėdžio metu nuteistoji R. K. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistosios R. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria R. K. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįsta, todėl R. K. išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, BPK 329 str. 1 punktas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Taip pat pirmosios instancijos teismas, padarė nepagrįstą išvadą, jog R. K. pagaminusi netikrus dokumentus padarė didelės žalos, t. y. netinkamai kvalifikavo nuteistosios padarytą veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį; R. K. veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiamas nuosprendis pagal BPK 328 straipsnio 1 dalį keičiamas.
6. Tuo tarpu, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinęs byloje surinktus duomenis, pagrįstai pripažino R. K. kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį bei paskyrė jai teisingas bausmes, kurias tinkamai subendrino.
Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjęs ir skundžiamą nuosprendį priėmęs teisėjas Savinijus Katauskas galimai buvo šališkas, nes jo veiksmus ir priimamus sprendimus galėjo įtakoti STT, kuri atlikdama šioje byloje ikiteisminį tyrimą formavo išankstinę nuomonę dėl R. K. kaltės žiniasklaidos priemonėse. Skundo autoriaus teigimu, STT atliekame tyrime Nr. 04-7-00007-18 teisėjas S. Katauskas turi procesinį statusą, apie kurį neinformavo proceso dalyvių, todėl STT gali įtakoti jo priimamus sprendimus. Apeliantės gynėjo nuomone, teisėjo priklausomybę nuo STT galimai patvirtina šios tarnybos pranešimai spaudai. Šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.
8. Teismų praktikoje šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61/2010, Nr. 2K-150-689/2019, Nr. 2K-181-648/2019, Nr. 2K-5-976/2020). Taigi, teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, Nr. 2K-7-124-648/2015, Nr. 2K-5-976/2020). Kita vertus, nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181-648/2019, Nr. 2K-5-976/2020), turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-214-976/2017, Nr. 2K-113-303/2019).
Žemesnės instancijos teismas
9. Iš esmės teisėjo šališkumas apeliaciniame skunde grindžiamas prielaida, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teisėjas S. Katauskas galimai priklausomas nuo ikiteisminį tyrimą atlikusios institucijos – STT, kadangi pastaroji atlieka kitą ikiteisminį tyrimą, kuriame teisėjas turi tam tikrą procesinį statusą. Tačiau tokie argumentai savaime negali lemti išvados dėl teismo šališkumo. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo gauti papildomi duomenys, jog gynėjo nurodytame ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18 Klaipėdos apygardos teismo teisėjui S. Katauskui joks procesinis statusas nesuteiktas (30 t., b. l. 61–62). Tuo tarpu ikiteisminį tyrimą atlikusioms institucijoms nėra draudžiama viešai paskelbti pranešimus apie užbaigtus ikiteisminius tyrimus ir teismui perduotas nagrinėti bylas, kuriose galimai egzistuoja visuomenės interesas žinoti apie tiriamas nusikalstamas veikas, tiek, kiek tai leidžiama teisės aktais.
10. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nepateikta jokių konkrečių faktų, dėl kurių būtų galima abejoti pirmosios instancijos teismo teisėjo S. Katausko nešališkumu, todėl minėti apeliacinio skundo argumentai atmestini. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nenustatė.
Dėl R. K. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį
11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. K. kalta pagaminus ir suklastojus netikrus dokumentus pagal BK 300 straipsnį. Tačiau teismas nepagrįstai pripažino, kad dokumentų klastojimas sukėlė didelę žalą ir nuteistosios veiksmus kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.
12. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Už šiame straipsnyje nurodytų veikų padarymą atsakomybė kyla už patį nusikalstamų veikų atlikimą, nepriklausomai nuo to, ar dėl nusikalstamos veikos padarymo kilo kokie nors padariniai. BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų – netikro dokumento pagaminimo ir tikro dokumento suklastojimo esmė gali būti apibūdinta kaip netikro ar suklastoto tikro dokumento sukūrimas. Dėl to netikro dokumento pagaminimas yra baigta nusikalstama veika tada, kai netikras ar suklastotas tikras dokumentas yra sukurtas, t. y. gali atlikti savo funkciją – būti tam tikrą teisinę reikšmę turinčios informacijos įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140-495/2021). Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-4-689/2019). Žinomai netikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Dokumento suklastojimas ir (ar) disponavimas suklastotu dokumentu yra tiesiogine tyčia padaromos veikos – kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti.
13. Nagrinėjamu atveju jau anksčiau šiame nuosprendyje nustatyta, kad realiai VšĮ „K“ ruošėsi dalyvauti TB programoje. Vien paraiškos nepateikimas 2016–2017 mokslo metais ir privalomo reikalavimo užtikrinti mokinių, mokytojų ir kitų asmenų apgyvendinimą nebuvimas, nepaneigia „K“ teisės iš anksto svarstyti tokį klausimą ir dėl to priimti tam tikrus sprendimus. Nors šiuo atveju nebuvo laikomasi „K“ įstatuose patvirtintos dalininkų susirinkimo tvarkos, tačiau abiejų dalininkių R. K. ir E. K. žodiniu sutarimu buvo nuspręsta teikti paraišką TB programos įgyvendinimui ir svarstyti atvykstančių asmenų apgyvendinimo bei darbuotojų skatinimo klausimai. E. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad su R. K. žodžiu sutarė, jog pastarosios butus bus galima panaudoti asmenų apgyvendinimui ir darbuotojų poilsiui, todėl pritarė jų įrengimui „K“ lėšomis (1 t., b. l. 139–143, 148–153, 167–171; 27 t., b. l. 139–146). Tačiau pasak liudytojos E. K. buvo tik žodinis sutarimas ir apie tai buvo kalbama kaip apie ateities planus, jos neaptarė su tuo susijusių smulkmenų, t. y. pačios sutarties formos, butų naudojimo sąlygų ir terminų, mokesčių mokėjimo, datos, nuo kurios bus skiriamos „K“ lėšos butų įrengimui, įrengimo terminų, kaip, kokiomis medžiagomis jie bus remontuojami, kokiais baldais bus apstatomi, nes „K“ dar nedalyvavo TB programoje. Jos iš karto nepasirašė jokių susitarimų. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar buvo tartasi dėl lėšų sumos, skiriamos butų įrengimui (1 t., b. l. 148–153, 167–171). Be to, liudytojos teigimu, ji nebuvo informuota apie butų remontui ir apstatymui panaudotas lėšas (1 t., b. l. 167–171). Taigi, tik iš dalies sutiktina su skundo argumentu, jog dalininkų susirinkimo protokolai atspindėjo „K“ dalininkų valią, nes nors abi dalininkės sutiko dėl R. K. butų panaudojimo „K“ veikloje ir jų įrengimo mokyklos lėšomis, tačiau nebuvo sutarta dėl esminių sąlygų, kurios užfiksuotos dalininkų susirinkimo protokoluose ir svarbiausia Panaudos sutartyse bei jų nutraukimų protokoluose.
14. E. K. patvirtino, jog 2017 m. spalio mėn. R. K. jai atnešė daug dokumentų, kuriuos ji pasirašė. Tarp šių dokumentų buvo ir dalininkų susirinkimo protokolai. Taip pat liudytoja parodė, kad buvo įprasta dalininkų susirinkimo protokolus pasirašyti vėliau nei jie realiai įvyko (1 t., b. l. 139–143, 148–153, 167–171; 27 t., b. l. 139–146). Vis dėlto E. K. paaiškino, jog tuo metu (2017 m. spalio mėn.) jos sveikatos būklė nebuvo itin gera, ji gydėsi, todėl R. K. jai atneštų dokumentų realiai neskaitė. Be to, E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, jog dauguma klausimų buvo sprendžiami žodiniu būdu ir ji neprisimena, jog pasirašinėjo Panaudos sutartis. Taip pat ji neprisimena jokio žodinio sprendimo dėl butų panaudojimo atšaukimo ir su tuo susijusių dokumentų pasirašymo (1 t., b. l. 139–143, 148–153, 167–171; 27 t., b. l. 139–146). Dėl to sutiktina su skundo argumentu, kad „K“ buvo nusistovėjusi tvarka, kad dalininkės dažniausiai priimdavo žodinius sprendimus, tačiau vien ši aplinkybė neįrodo, jog inkriminuotuose protokoluose ir Panaudos sutartyse buvo užfiksuota teisinga informacija apie dalininkių žodžiu priimtus susitarimus.
15. Aplinkybę, kad inkriminuoti dokumentai buvo parengti laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. spalio 16 d. patvirtina 2018 m. vasario 7 d. kompiuterio „Lenovo YOGA 510-14ISK“ ir USB atmintinių apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad žyma „Panaudos sutartis“ pažymėti du failai pavadinti „Naujas Microsoft Word Document.docx“ (unikalūs Nr. 2032 ir 2221744) galbūt sukurti naudojant internete rastus sutarčių ruošinius: 1) Nuo 1 iki 8 lapo („Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartis“) galbūt parengta naudojant dokumento šabloną, kuris rastas pagal paieškos sistemos „Google“ užklausą. Išsaugoto failo MD5 kontrolinė suma tapati failo „negyvenamuju_patalpu_panaudos_sutartis.doc“, išsaugoto kompiuteryje 2017 m. spalio 15 d. 21 val. 4 min. MD5 kontrolinei sumai; 2) 9–10 lapai („Nutraukimo protokolas“) galbūt parengti pagal paieškos sistemos „Google“ užklausą patekus į interneto svetainę www.lvsprendimai.lt ir iš ten parsisiuntus failą. Atsisiųsto failo MD5 kontrolinė suma tapati failo „Negyvenamų-patalpų-nuomos-sutarties-nutraukimas.doc“, išsaugoto kompiuteryje 2017 m. spalio 16 d. 1 val. 35 min. MD5 kontrolinei sumai. Be to, kompiuteryje Lenovo YOGA 510-14ISK įdiegtas spausdintuvas HP LaserJet P1102, kurio paskutiniai įjungimai užfiksuoti nuo 2017 m. spalio 15 d. 19 val. 30 min. iki 2017 m. spalio 16 d. 7 val. 58 min., o paskutinis spausdintas failas – „Naujas Microsoft Word Document“. Taip pat išanalizavus chronologinio įvykių žurnalo duomenis ir failų „Naujas Microsoft Word Document.docx“ metaduomenis, nustatyta, kad su šiais elektroniniais dokumentais buvo dirbama iki 2017 m. spalio 16 d. 2 val. 26 min. (18 t., b. l. 91–93). Iš šio apžiūros protokolo priedo Nr. 4 (failų bei su jais susijusių failų metaduomenys) matyti, kad minėti dokumentai „Naujas Microsoft Word Document.docx“, kuriuose yra užfiksuotos Panaudos sutartys ir jų nutraukimo protokolai, buvo sukurti atitinkamai 2017 m. spalio 15 d. 17 val. 37 min. ir 2017 m. spalio 16 d. 8 val. 7 min., paskutinį kartą modifikuoti – 2017 m. spalio 16 d. 2 val. 26 min. ir 2017 m. spalio 16 d. 8 val. 7 min., paskutinį kartą spausdinti – 2017 m. spalio 15 d. 21 val. 5 min. ir 2017 m. spalio 16 d. 8 val. 5 min. (18 t., b. l. 108). Tuo tarpu iš Priedo Nr. 5 „Chronologinis įvykių žurnalas“ nustatyta, jog į kompiuterį Lenovo YOGA 510-14ISK 2017 m. spalio 15 d. 21 val. 04 min. buvo atsisiųsti du failai „negyvenamuju_patalpu_panaudos_sutartis.doc“, 2017 m. spalio 16 d. 1 val. 35 min. atsisiųsti trys failai „Negyvenamų-patalpų-nuomos-sutarties-nutraukimas.doc“ (18 t., b. l. 109–114). Taip pat 2018 m. vasario 7 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo rasti 48 failai su žyma „Dalininkų susirinkimų protokolai“, kuriuose saugomi VšĮ „K“ dalininkų susirinkimų protokolai. Iš failų „5.docx“ (unikalus Nr. 2555; 2016 m. gruodžio 13 d. protokolas), 7.docx (unikalus Nr. 2552; 2017 m. vasario 17 d. protokolas), „6.docx“ (unikalus Nr. 2549; 2017 m. sausio 3 d. protokolas), „5.docx“ (unikalus Nr. 2248922; 2017 m. sausio 3 d. protokolas) metaduomenų matyti, kad šių failų turinys paskutinį kartą buvo išsaugotas 2017 m. spalio 16 d. tarp 9 val. 47 min. ir 11 val. 12 min. Tuo tarpu kiti inkriminuoti dalininkų susirinkimo protokolai buvo rengti ir modifikuoti laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. (18 t., b. l. 91–107, 181–190; 19 t., b. l. 1–17).
16. Buvusi „K“ administratorė liudytoja G. E. ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, kuriuos patvirtino pirmosios instancijos teisme, paaiškino, jog R. K. savo atostogų dieną, t. y. 2017 m. spalio 16 d. iš ryto atvyko į „K“ ir paprašė pateikti E. K. asmens kodą, tačiau nepaaiškino, kam jai jo reikia (2 t., b. l. 172–173; 27 t., b. l. 29–37).
17. 2016 m. vasario 1 d., 2016 m. gegužės 10 d. ir 2017 m. rugpjūčio 21 d. dalininkų susirinkimų protokoluose (18 t., b. l. 160–162, 174–176; 19 t., b. l. 30–31) nurodyta, kad juose dalyvavo „K“ tarybos pirmininkas, mokytojas M. Ž., tačiau šis liudytojas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis dalininkėms buvo paminėjęs, jog „K“ turėtų prisiimti įsipareigojimą apgyvendinti svečius, kurie ves pamokas ar mokys pačius pedagogus, tačiau niekada nesakė, kur ir kaip jie turi būti apgyvendinti bei nebuvo informuotas, jog tokie jo pasiūlymai bus įrašyti dalininkių susirinkimo protokole. Liudytojas nežino, kas buvo atlikta šiuo klausimu. M. Ž. taip pat parodė, kad 2016 m. gegužės 10 d. ir 2017 m. rugpjūčio 21 d. dalininkų susirinkimuose nedalyvavo, I. M. atliktos apklausos dėl apgyvendinimo kainų viešbučiuose pristatymo negirdėjo ir su tokia pažyma nebuvo supažindintas, jis nekėlė klausimo ir nepasisakė dėl atsisakymo nuomoti panaudos būdu butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kad panaudotas lėšas reikia grąžinti „K“. Liudytojas paaiškino, jog apie butų panaudą ir jų įrengimą nieko nežinojo (27 t., b. l. 59–74).
18. Pirmosios instancijos teisme liudytoja E. B. parodė, kad su dalininkėmis dažnai vykdavo pasitarimai strateginiais klausimais arba reikiant patarimo, tačiau jos niekas neinformavo, jog paprasti pasitarimai pas direktorę R. K. kabinete, dalyvaujant E. K., yra protokoluojami kaip dalininkių susirinkimai. Dėl 2016 m. kovo 12 d. dalininkų susirinkimo protokolo, kuriame nurodyta, kad E. B. siūlė dalininkėms svarstyti galimybę mokyklos reikmėms nuomoti savo mamos paveldėtą butą, liudytoja paaiškino, jog tokio pasiūlymo savo iniciatyva neteikė. E. K. sykį klausė, ar ji negalėtų geranoriškai apgyvendinti atvykusios delegacijos savo turimame būste, tačiau liudytoja pasakė, kad negalėtų, nes jos turimuose būstuose gyveno kiti asmenys. Galbūt ji išreiškė svarstytiną, jog pasikeitus aplinkybėms galėtų mamos bute apgyvendinti užsienio svečius (27 t., b. l. 112–116).
19. Pirmosios instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose liudytoja apklausta „K“ ūkio skyriaus vadovė I. M. patvirtino jos ikiteisminio tyrimo metu duotus ir pagarsintus parodymus, jog ji paaiškino, kad ji pagal R. K. užduotį atliko viešbučių apklausą ir gautus įkainius pateikė direktorei. Tačiau liudytoja paaiškino, kad iki kratos atlikimo ji nematė Panaudos sutarčių ir apie jas nieko nežinojo, taip pat nežinojo kaip teisiškai buvo įformintas daiktų pirkimas ir remonto paslaugos už „K“ lėšas. Liudytoja girdėjo, kad „K“ taryba priėmė kažkokį sprendimą dėl 15 000 Eur „K“ lėšų panaudojimo R. K. butų įrengimui ir apstatymui, tačiau ji nebuvo supažindinta su tokiu sprendimu (1 t., b. l. 185–187, 191–198; 2 t., b. l. 5–7, 16–19; 27 t., b. l. 59–74). Ikiteisminio tyrimo metu I. M. teigė, kad nors parengė pažymą dėl apgyvendinimo viešbučiuose įkainio už parą, tačiau jos jokiuose susirinkimuose (nei tarybos, nei dalininkų) nepristatė, taip pat 2017 m. sausio 3 d. dalininkių susirinkime nuomonės dėl 5 000 Eur, kaip pakankamų buto remontui ir apstatymui, nereiškė (2 t., b. l. 5–7). Liudytoja parodė, jog apie tai, kad „K“ planuoja dalyvauti TB programoje, sužinojo iš R. K. 2017 m. rugpjūtį per mokytojų kasmetinį posėdį, tačiau nepasakė, kokius reikalavimus turi atitikti „K“. Jai apie butus R. K. pirmą kartą pasakė tik 2017 m. spalio 14 ar 15 d., kai R. K. staiga grįžo iš kelionės ir paprašė liudytoją kartu su M. Š. atvažiuoti į „K“ patalpas. Tada R. K. mokytojų kambaryje jai ir M. Š. pasakė, kad jos butai buvo paskirti TB programos įgyvendinimui, mokytojų poilsiui, o jiems įrengti ir apstatyti skirta 15 000 Eur bei 5 000 Eur „K“ lėšų ir toks sprendimas protokoluotas. Direktorė pasakė ir tai, kad mokyklos taryba apie butus, jų įrengimą ir apstatymą žino. R. K. minėjo datas, kada parengti protokolai, todėl liudytoja įsiminė, jog rodomi jai per atstumą dokumentai yra surašyti 2017 m. žiemos metu, t. y. metų pradžioje. Liudytoja jai rodytų dokumentų neskaitė. Rodydama dokumentus R. K. pateikė anksčiau nurodytus faktus, kurie jos demonstravimu yra fiksuoti jos rodytuose dokumentuose ir kuriuos joms „reikia žinoti“. Rodomi popieriai buvo panašaus formato, kaip ir dalininkų susirinkimo protokolai. Liudytoja rodomuose dokumentuose pastebėjo M. Ž. pavardę, o R. K. pabrėžė žodį „taryba“. Liudytoja suprato, kad ji kalba apie mokytojų tarybą. Be to, atrodo, kad R. K. pasakė, jog jos butų panaudojimas numatytam tikslui atšauktas, nes viršytos sumos ir ji grąžins pinigus (2 t., b. l. 16–19).
20. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja I. L. parodė, kad ji protokoluodavo „K“ tarybos susirinkimus, kuriuos pasirašydavo ji, kaip sekretorė, ir tarybos pirmininkas. Liudytoja dalininkų susirinkimuose nedalyvaudavo. Ji yra dalyvavusi išplėstinio pobūdžio pasitarimuose, kuriuose dalyvaudavo dalininkės, skyrių vadovai, programų vadovai, ūkio dalies vadovė. Jeigu būdavo sprendimas, kuris lems vėliau mokyklos strateginius klausimus, tada ji protokoluodavo kaip mokyklos tarybos sekretorė. Pirma protokolą surašydavo ranka, po to kompiuteriu. Dalininkėms būdavo žinoma apie mokyklos tarybos protokolus (27 t., b. l. 29–37). Ikiteisminio tyrimo metu, ką patvirtino ir pirmosios instancijos teisme, liudytoja I. L. parodė, kad 2016 m. kovo 25 d. mokyklos tarybos susirinkime svarstyti E. K. pasisakymai dėl TB programos, atvykstančių dalyvių apgyvendinimo, patalpų nuomos tuo laiku nebuvo būtini, nes tam poreikio nebuvo. Tuo metu apie TB programą buvo labai mažai informacijos. Be to, 2015/2016 mokslo metais mokytoja R. P., kuri šiuo metu yra TB programos įgyvendinimo kuratorė, „K“ dar nedirbo, paraiška nebuvo paduota (2 t., b. l. 185–188). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytoja I. L. protokoluodavo „K“ tarybos susirinkimus, o ne dalininkų susirinkimus. Ši liudytoja negali patvirtinti jokių aplinkybių, kaip būdavo surašomi būtent dalininkų susirinkimų protokolai.
21. Liudytoja R. P., kuri yra TB programos kuratorė, pirmosios instancijos teisme parodė, kad VšĮ „K“ anglų kalbos mokytoja įsidarbino 2016 m. rugpjūčio 23 d., o 2016 m. pabaigoje jos paprašyta pasidomėti šia programa. 2017 m. kovo mėn. pradėta rengtis TB programos įgyvendinimui. Buvo norima paraišką užsipildyti iki 2017 m. balandžio 1 d., paskui 2017 m. birželio 1 d., tačiau ji buvo užpildyta tik 2017 m. rugsėjo 28 d. Ji girdėjusi, kad žmonių apgyvendinimui buvo keli butai, tačiau butų priklausomybe nesidomėjo ir nežinojo, kad R. K. priklausantys butai galėtų būti panaudoti TB programos įgyvendinimui. Liudytoja paaiškino, jog nėra dalyvavusi jokiuose oficialiuose „K“ dalininkių rengiamuose susirinkimuose, nebuvo informuota apie pasitarimų apie TB programos įgyvendinimą protokolavimą (27 t., b. l. 59–74).
22. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta „K“ buhalterė M. Š., kurios parodymai pagarsinti pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jai būdavo pranešama tik apie dalininkų susirinkimuose priimtus sprendimus, tačiau R. K. dalininkų susirinkimo protokolo, kuriuo nuspręsta skirti 15 000 Eur „K“ lėšų R. K. butų įrengimui, jai tuo metu neparodė. Apie butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), panaudojimą panaudos pagrindu sužinojo tik 2017 m. spalio 16 d. Anksčiau buvo tik žodžiu paminėta, kad butai bus naudojami neatlygintinai TB programai įgyvendinti. 2017 m. rugpjūčio mėn., suvedus pirkimų, skirtų butams įrengti, sumas, pamatė, kad viršyta bendra 15 000 Eur suma ir apie tai informavo direktorę. Po to R. K. sakė, kad dalininkų susirinkime nusprendė grąžinti „K“ lėšas, panaudotas butų įrengimui ir apstatymui. Taip pat liudytoja paaiškino, kad R. K. 2017 m. spalio 12 d. išvyko į kelionę, bet netikėtai iš jos grįžo ir 2017 m. spalio 14 d. ją bei I. M. pasikvietė į „K“. Direktorė padavė paskaityti dalininkų 2017 m. rugpjūčio 21 d. susirinkimo protokolą, kuriame buvo aptartas sprendimas, kad direktorė turi grąžinti panaudotas lėšas. Taip pat davė paskaityti ir ankstesnius protokolus, kuriuose buvo konkrečiai nurodyta 10 000 Eur ir 5 000 Eur sumos su butų pavadinimais. Tada pirmą kartą pamatė tokio turinio protokolus, apie kuriuos anksčiau nežinojo. Be to, R. K. gyvenamųjų patalpų panaudos sutartis GVP-17-02 ir GPN 17-01 pirmą kartą parodė tik 2017 m. spalio 16 d. (23 t., b. l. 138–143, 149–152).
23. Taigi, nors 2016 m. gruodžio 13 d. ir 2017 m. sausio 3 d. dalininkų susirinkimų protokoluose nurodyta, kad nuspręsta, jog M. Š. turi parengti gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, tačiau liudytoja M. Š. patvirtino, kad pati tokios sutarties nerengė ir Panaudos sutartį direktorė R. K. jai parodė tik 2017 m. spalio 16 d., kai prašė perrašyti buhalterines pažymas.
24. Iš R. K. naudoto kompiuterio ir USB apžiūros protokolų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad protokolai ir Panaudos sutartys buvo parengti tik 2017 m. spalio 15–16 d., nors pirkimai, susiję su R. K. butų įrengimu, už „K“ lėšas jau buvo atliekami nuo 2017 m. vasario 1 d. (3 t., b. l. 150–154; 19 t., b. l. 80). Sutiktina su apeliantės teiginiu, kad nėra draudžiama surašyti dokumentą, kuris atitinka susitarimą sudariusių asmenų valią, vėlesniu laiku. Tačiau aukščiau aptarti bylos duomenys patvirtina, jog dalininkų susirinkimų protokoluose ir butų Panaudos sutartyse buvo užfiksuoti tikrovės neatitinkančios aplinkybės: nors E. K. sutiko, kad R. K. butai būtų panaudoti TB programai (vizituojančių mokytojų, mokinių, konsultantų apgyvendinimui) ir mokytojų poilsiui, tačiau toks pritarimas buvo abstraktus ir nukreiptas į ateitį, t. y. dalininkės nebuvo sutariusios dėl visų pagrindinių sąlygų (terminų, skiriamų „K“ lėšų ir pan.). Taip pat E. K. patvirtino, jog nieko nežinojo apie butų Panaudos sutarčių nutraukimo protokolus. Šiuo atveju aplinkybė, jog butų Panaudos sutartis, jų nutraukimo protokolus ir daugumą dalininkų susirinkimų protokolų pasirašė dalininkė E. K., neįrodo, kad jie nebuvo suklastoti, nes anksčiau aptarti duomenys patvirtina, jog šiuose dokumentuose buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija. Be to, liudytoja E. K. patvirtino, jog ji daugumą minėtų dokumentų pasirašė 2017 m. spalio mėn., kai juos davė pasirašyti R. K. ir jų iš esmės neskaitė, nes pasitikėjo kolege. Tuo tarpu iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. balandžio 24 d. specialisto išvados Nr. 11K-110 (19) matyti, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2017 m. sausio 3 d., 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. rugsėjo 13 d. dalininkų susirinkimų protokolų eilutėse „Susirinkimo sekretorius: E. K.“ pasirašė ne E. K. (21 t., b. l. 167–170). Ikiteisminio tyrimo metu E. K. taip pat kilo įtarimas, kad kai kuriuose protokoluose yra ne jos parašai (1 t., b. l. 167–171), dėl ko ir buvo atliktas rašysenos tyrimas. Nors nenustatyta, kad už E. K. pasirašė R. K., tačiau aptarti įrodymai patvirtina, kad šiuos protokolus savo kompiuteriu parengė būtent nuteistoji. Liudytojais apklausti mokyklos darbuotojai taip pat parodė, kad buvo kalbos apie TB programos įgyvendinimą ir galimybę nuomoti butą ar kitą gyvenamąją vietą ateityje, tačiau nei vienas iš jų nedalyvavo dalininkų susirinkimuose ir juose nepasisakė, nors tokia informacija buvo nurodyta dalininkų susirinkimų protokoluose. Taip pat apie R. K. butų panaudojimą asmenų apgyvendinimo tikslais ir vėlesnį jų nutraukimą liudytojams buvo žinoma iš pačios R. K. žodžių ir kitų asmenų kalbų, tačiau nei vienas iš jų bent jau iki 2017 m. spalio 14 d. nematė nei vieno su šiuo klausimu susijusių dokumentų.
25. Apibendrinant darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju būtent R. K. su savo tarnybiniu kompiuteriu „Lenovo 510 Yoga 510-141SK“ pagamino jai inkriminuotus dalininkų susirinkimų protokolus, butų Panaudos sutartis ir jų nutraukimo protokolus, kuriuose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie R. K. nuosavybės teise priklausančių butų, esančių adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), panaudojimą „K“ reikmėms ir 25 000 Eur skirimą jų įrengimui iš „K“ lėšų bei vėlesnis šių butų Panaudos sutarčių nutraukimas. Visus šiuos dokumentus ne vėliau kaip 2017 m. spalio 16 d. R. K. pateikė pasirašyti dalininkei E. K., kuriuos pastaroji pasirašė nesuprasdama, jog dokumentuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Iš liudytojų parodymų nustatyta, jog šiuos netikrus dokumentus R. K. 2017 m. spalio 14 d. ir 2017 m. spalio 16 d. pateikė susipažinti VšĮ „K“ buhalterei M. Š. ir ūkio dalies vedėjai I. M..
26. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad R. K. davė nurodymus VšĮ „K“ buhalterei M. Š. pakeisti A. Š. 2017 m. liepos 31 d. pasirašytą paslaugų perdavimo ir priėmimo aktą, perrašyti 2017 m. rugpjūčio 22 d., 2017 m. rugsėjo 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. buhalterinių pažymų parengimo pagrindą.
27. Liudytoja M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. spalio 14 ar 15 d. susitikimo metu R. K. nurodė patikslinti 2017 m. liepos 31 d. paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, t. y. patikslinti 2 punkte nurodytus darbus. Pagal pirminį variantą 2 punkte buvo numatyti tik vidaus apdailos darbai, o jai liepė pataisyti sukonkretinant, kad tai „vidaus apdailos darbai (duomenys neskelbtini)“. Liudytoja įvykdė nurodymą ir darbiniu kompiuteriu parengė naują aktą, kurio formą atsisiuntė iš interneto. Ji A. Š. parašą nukopijavo pasidėdama ant lango stiklo, ką matė I. M., o direktorė savo kabinete pasirašė ant naujo akto savo parašu (23 t., b. l. 138–143). Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog 2017 m. spalio 14 ar 15 d. jos ir M. Š. susitikimo su R. K. metu pastaroji paprašė M. Š. ištaisyti 2017 m. liepos 31 d. darbų atlikimo aktą, pasirašytą A. Š.. M. Š. išskaidė sumas „Remonto darbai (duomenys neskelbtini)“ ir „Vidaus apdailos darbai (duomenys neskelbtini)“ bei per langą nukopijavo A. Š. parašą (1 t., b. l. 191–198; 27 t., b. l. 59–74). Liudytojas A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad jam parodytame 2017 m. liepos 31 d. paslaugų perdavimo–priėmimo akte, kurio antroje eilutėje nurodyti „Vidaus apdailos darbai (duomenys neskelbtini)“, (15 t., b. l. 1) yra galimai ne jo parašas, o kopija (2 t., b. l. 89–93; 27 t., b. l. 139–146). Taigi, šių liudytojų parodymai patvirtina, jog R. K. nurodymu M. Š. pakeitė A. Š. pasirašyto 2017 m. liepos 31 d. paslaugų perdavimo–priėmimo akto 2 punktą ir nukopijavo jo parašą.
28. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. Š. paaiškino, kad po to, kai 2017 m. spalio 16 d. K. K. buvo parduoti UAB IKEA pirktos prekės, kurios iš sąnaudų buvo perkeltos į atsargas ir to pagrindu padarytas pardavimas bei parengta pataisyta 2017 m. rugpjūčio 22 d. buhalterinė pažyma, R. K. nurodė minėtą pažymą perdaryti pakeičiant dalį teksto, nurodant atneštas gyvenamųjų patalpų panaudos sutartis GVP-17-02 ir GPN 17-01. Buhalterinėse pažymose tekstas virš lentelės buvo: „Remiantis steigėjų sprendimo protokolu 2017 m. rugpjūčio 21 d. „K“ patirtos išlaidos pagal TB programą“, o 2017 m. spalio 16 d. šį tekstą ji pakeitė į tekstą: „Remiantis steigėjų sprendimo protokolu 2017 m. rugpjūčio 21 d. „K“ patirtos išlaidos pagal „Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartis GPN 17-01 2017 m. sausio 31 d.“ ir „Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartis GVP-147-02 2017-0 m. vasario 19 d.“. Buhalterines pažymas savo kompiuteriu sau ir direktorei atspausdino iš naujo, pasirašė. Vieną pažymų egzempliorių I. M. nunešė direktorei. R. K. nurodymu taip pat buvo pakeistos ir 2017 m. rugsėjo 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. buhalterinės pažymos (23 t., b. l. 138–143, 149–152). Liudytoja I. M. taip pat parodė, jog apie baldus iš IKEA už daugiau nei 4 tūkst. Eur sužinojo 2017 m. spalio 14 ar 15 d., kai vyko R. K. pokalbis su ja ir M. Š.. R. K. liepė M. Š. perskirstyti sumas. Po to tik sužinojo, kad „K“ pardavė baldus ir kitas prekes K.. Apie tai 2017 m. spalio 16 d. pasakė M. Š., kuri minėjo, jog A. K. nurodinėjo, kaip buhalteriškai turi būti sutvarkyti dokumentai dėl prekių (2 t., b. l. 16–19; 27 t., b. l. 59–74). Taigi, šių liudytojų parodymai patvirtina, jog R. K. nurodė M. Š. taip pat pakoreguoti ir jos rengtas 2017 m. rugpjūčio 22 d., 2017 m. rugsėjo 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. buhalterines pažymas jose papildomai nurodant, kad jos parengtos remiantis ir 2017 m. sausio 31 d. bei 2017-0 m. vasario 19 d. Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartimis GPN 17-01 ir GVP-147-02, kurios buhalterei buvo parodytos tik 2017 m. spalio 16 d., t. y. buvo pagamintos netikros buhalterinės pažymos.
29. Nagrinėjamu atveju netikrų dokumentų pagrindu VšĮ „K“ buhalterinėje apskaitoje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys, teisiškai reikšmingi faktai, pateisinantys R. K. patirtas išlaidas perkant daiktus asmeniniam naudojimui, kaip patirtas VšĮ „K“ interesais ir naudai. Neabejotina, kad dokumentuose įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys faktai sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius, nes žala šiuo atveju pasireiškė realiu dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumo ir patikimumo pažeidimu, kai netikrų dokumentų pagrindu buvo pridengtas ir pateisintas neteisėtas VšĮ „K“ lėšų panaudojimas ne „K“ veiklai vykdyti bei tokiu būdu buvo siekiama paslėpti padarytų nusikalstamų veikų (turto pasisavinimo ir išvaistymo) pėdsakus ir išvengti atsakomybės. Taigi, darytina išvada, kad R. K. inkriminuoti veiksmai, pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad negali būti pripažįstami tik formaliai atitinkančiais baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką ir vertinami kaip nepavojingi. Nagrinėjamu atveju R. K. suprato, kad pagamino, panaudojo ir laikė netikrus dokumentus (dalininkų susirinkimo protokolus, butų Panaudos sutartis ir jų nutraukimo protokolus), ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
30. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė būtinojo BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymio – didelės žalos padarymo. Pirmosios instancijos teismas šiame baudžiamajame įstatyme nurodytą didelės žalos padarymo požymį tapatino su didelės vertės, viršijančios 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), turtinės žalos VšĮ „K“ padarymu sukčiaujant, pasisavinant bei išvaistant „K“ lėšas. Tačiau didelės žalos požymis negali būti preziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas atskirai, kaip kvalifikuojamasis BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2010, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-7-47-895/2016, Nr. 2K-46-699/2018, Nr. 2K-104-1073/2020).
31. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai nenurodyta, kokio dydžio žalą R. K. padarė pagamindama ir panaudodama netikrus dokumentus. Iš esmės teismas tik vienoje vietoje užsiminė, kad tokiais veiksmais VšĮ „K“ buhalterinėje apskaitoje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys, teisiškai reikšmingi faktai, pateisinantys R. K. perkant daiktus asmeniniam naudojimui patirtas didelės vertės išlaidas, kaip padarytas VšĮ „K“ interesais ir naudai. Taigi pirmosios instancijos teismas netikrų dokumentų pagaminimą ir panaudojimą siejo tik su padaryta turtine žala, kuri buvo BK 182 straipsnio 2 dalies ir 183 straipsnio 2 dalies sudėtinė dalis.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenimis R. K. inkriminuoti netikri dokumentai buvo pagaminti 2017 m. rugsėjo (dalis dalininkų susirinkimų protokolų) ir spalio mėnesį (visi kiti dokumentai), o panaudoti tik nuo 2017 m. spalio mėnesio. Tuo tarpu neteisėti veiksmai, susiję su įsigytais darbais ir prekėmis siekiant įrengti R. K. nuosavybės teise priklausančius butus „K“ lėšomis, atlikti laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Be to, 2017 m. rugsėjo 8 d. ir 2017 m. rugsėjo 13 d. pavedimais R. K. į „K“ sąskaitą pervedė iš viso 10 500 Eur ir tokiu būdu grąžino dalį „K“ lėšų, panaudotų jos butų įrengimui. Nors realiai ir po šių veiksmų (pinigų grąžinimo) iki 2017 m. rugsėjo 30 d. dar buvo atliekami pirkimai, tačiau kaip matyti iš PVM sąskaitų faktūrų, čekių buvo įsigyti namų apyvokos daiktai, kurių suma siekia tik 99,01 Eur (3 t., b. l. 158; 5 t., b. l. 26–29, 34, 38). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei įvertinus, kad R. K. veiksmai panaudojant netikrus dokumentus atlikti nuo 2017 m. spalio mėn., teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu būdu R. K. nesiekė papildomai gauti turtinės naudos, bet netikrų dokumentų pagaminimu ir panaudojimu siekė tik paslėpti jau anksčiau jos atliktus neteisėtus veiksmus pasisavinant VšĮ „K“ pinigines lėšas. Taigi suklastoti dokumentai jai nesuteikė dar kokių nors papildomų galimybių savo naudai įgyti daugiau „K“ turto. Dėl to konstatuotina, kad R. K. padarytą nusikalstamą veiką nėra pagrindo kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nes nenustatytas kvalifikuojantis požymis – didelė žala. Todėl, esant visiems kitiems požymiams, ji perkvalifikuojama į BK 300 straipsnio 1 dalį, t. y. skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyti baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
33. Nuteistajai R. K. apie šios nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę iš anksto nebuvo pranešta, tačiau pagal teismų praktiką situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nurodantį lengvesnį nusikaltimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuojama kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-1073/2019). Taigi, R. K. nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimas iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį nepažeis nuteistosios teisių, kadangi jos padaryta veika yra perkvalifikuojama į lengvesnę, o dėl visų kitų nusikaltimo sudėties požymių ji buvo apklausta.
Dėl R. K. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį
34. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. K., pasinaudodama apgaule įgyta turtine teise, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., pagal 53 sąskaitas faktūras, PVM sąskaitas faktūras, pirkimo–pardavimo kvitą, VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant bankiniais pavedimais, grynaisiais pinigais ir banko kortele, įsigijo įvairias paslaugas ir prekes. Šiais veiksmais R. K. pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes VšĮ „K“ vardu ir lėšomis įgytas statybines ir apdailos medžiagas, baldus, buitinę, garso ir vaizdo techniką, namų apyvokos daiktus, taip pat remonto rangos darbais padarytą turto pagerinimo vertę, iš viso už 22 691,63 Eur, kurie po daiktų įsigijimo ir rangos darbų atlikimo pateko į jos, kaip viešosios įstaigos vadovės, žinią bei tapo jai patikėtais, panaudojo ne VšĮ „K“ veikloje, o suremontuoti ir įrengti jai nuosavybės teise priklausančius butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), R. K. numatytus panaudoti nuomos paslaugoms teikti ir asmeninėms pajamoms gauti, taip pat pagerinti asmeninį gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), ir taip veikdama R. K. nurodytą jai patikėtą ir jos žinioje turėtą turtą pasisavino.
35. Nuteistoji viso bylos proceso metu neneigė, jog už VšĮ „K“ lėšas buvo įgytos inkriminuotos prekės ir paslaugos įrenginėjant jai nuosavybės teise priklausančius butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Tą patvirtina ir banko sąskaitų išrašai, PVM sąskaitos faktūros ir kiti dokumentai, liudytojų parodymai. Tačiau R. K. tvirtino, jog šių daiktų nepasisavino, nes viskas buvo įsigyta įgyvendinant dalininkų sprendimą įrengtus butus panaudoti „K“ veikloje juose apgyvendinant atvykstančius mokinius, mokytojus, konsultantus. Vienas pagrindinių apeliacinio skundo argumentų, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių R. K. tyčią neperduoti „K“ naudotis butais net po jų įrengimo. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, kad R. K. pasinaudodama apgaule įgyta teise į „K“ lėšas, už šias lėšas įgijo paslaugas ir prekes, kurias pasisavino. Apeliantės gynėjo nuomone, tokia kaltinimo konstrukcija neatitinka BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties ir požymių, nes turto pasisavinimas padaromas, kai kaltininkas savo žinioje esantį ar jam patikėtą svetimą turtą paverčia savo turtu, o ne kai realizuojama apgaule įgyta turtinė teisė. Teisėjų kolegija su šiais skundo teiginiais nesutinka.
36. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra kaltininkui patikėtas ar jo žinioje buvęs turtas ar turtinė teisė. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto (turtinių teisių). Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Turto pasisavinimo subjektas – specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. Teismų praktikoje patikėtu turtu pripažįstamas einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai svetimas turtas neteisėtai užvaldomas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą arba turtinę naudą tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu. Būtinasis turto pasisavinimo požymis – turtinė žala (jos dydis turi reikšmę veikos kvalifikavimui). Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, kuri reiškia, kad kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar savo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-269-648/2017, Nr. 2K-314-693/2018, Nr. 2K-21-628/2019).
37. Liudytoja E. K. parodė sutikusi, jog „K“ galėtų prisidėti finansiškai prie R. K. butų įrengimo bei apstatymo ir šiuose butuose vėliau apgyvendinti į „K“ atvykstančius asmenis. Toks sprendimas iš esmės buvo priimtas jų bendru žodiniu sutarimu. Tačiau pritarimas dėl butų įrengimo buvo nukreiptas į ateitį (1 t., b. l. 139–143, 148–153, 167–171; 27 t., b. l. 139–146), t. y. dalininkės nebuvo sutariusios dėl visų pagrindinių sąlygų (terminų, skiriamų „K“ lėšų ir pan.). Taip pat E. K. patvirtino, jog nieko nežinojo apie butų Panaudos sutarčių nutraukimo protokolus, o anksčiau nustatyta, kad Panaudos sutartys ir jų nutraukimo protokolai buvo pasirašyti tik 2017 m. spalio mėn. ir juose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys. Kaip jau minėta pasisakant dėl dokumentų klastojimo, liudytojais apklausti mokyklos darbuotojai I. M., M. Š., R. P., I. L., E. B., M. Ž. taip pat parodė, kad buvo kalbos apie galimybę nuomoti butą ar kitą gyvenamąją vietą ateityje. Taip pat apie R. K. butų panaudojimą asmenų apgyvendinimo tikslais ir vėlesnį jų nutraukimą liudytojams buvo žinoma iš pačios R. K. žodžių ir kitų asmenų kalbų, tačiau nei vienas iš jų bent jau iki 2017 m. spalio 14 d. nematė nei vieno su šiuo klausimu susijusio dokumento. Taigi, nors „K“ neginčytinai buvo poreikis apgyvendinti atvykstančius asmenis ir dėl to buvo išreikšti tam tikri darbuotojų pastebėjimai, tačiau nebuvo priimtas galutinis sprendimas, kad būtent R. K. butai bus panaudoti „K“ reikmėms. Be to, šioje byloje nustatyta, kad inkriminuoti dalininkų susirinkimų protokolai, butų Panaudos sutartys ir jų nutraukimo protokolai buvo suklastoti, t. y. juose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie R. K. nuosavybės teise priklausančių butų, esančių adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), panaudojimą „K“ reikmėms, „K“ lėšų skyrimą jų įrengimui bei vėlesnį šių butų Panaudos sutarčių nutraukimą. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad nebuvo realaus apibrėžto susitarimo šiuos R. K. butus panaudoti apgyvendinant į „K“ atvykstančius asmenis.
38. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja „K“ buhalterė M. Š., kurios parodymai pagarsinti pirmosios instancijos teisme, parodė, jog sąskaitų faktūrų apmokėjimas būdavo derinamas su direktore R. K.. Liudytoja klausė direktorės dėl jai įtarimą sukėlusių sąskaitų, kuriuose nurodyti daiktai, skirti ne „K“ veiklai, nes ūkio dalies vedėja I. M. taip pat nieko nežinojo apie tam tikrų prekių įsigijimą. R. K. tik žodžiu nurodė, kad dalininkų susirinkimuose priimti sprendimai skirti 15 000 Eur „K“ lėšų R. K. butų įrengimui, tačiau liudytojai nebuvo pateiktas joks tai patvirtinantis dokumentas. Liudytoja siūlė teisiškai įforminti dokumentus, kad mokėjimo pavedimai už pirkimus, nesusijusius su „K“ poreikiais, būtų teisiškai įteisinti ir būtų teisingai tvarkoma buhalterinė apskaita, tačiau jos pasiūlymai R. K. nepatiko, direktorė su finansų reikalavimais nesiskaitė. Taip pat liudytoja paaiškino, jog apie butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) panaudojimą panaudos pagrindu sužinojo tik 2017 m. spalio 14, 16 d. Anksčiau buvo tik žodžiu paminėta, kad butai bus naudojami neatlygintinai TB programai įgyvendinti. Be to, ji, vykdydama R. K. nurodymus, 2017 m. spalio mėn. pakeitė A. Š. 2017 m. liepos 31 d. pasirašytą paslaugų perdavimo ir priėmimo aktą, perrašė 2017 m. rugpjūčio 22 d., 2017 m. rugsėjo 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. buhalterinių pažymų parengimo pagrindą pagal jai tik 2017 m. spalio 14 ir 16 d. parodytas Panaudos sutartis (23 t., b. l. 138–143, 149–152). Šie liudytojos M. Š. parodymai patvirtina, jog visos gautos sąskaitos, susijusios su R. K. butų įrengimu ir apstatymu, apmokėtos nesant rašytiniam susitarimui jos butus panaudoti „K“ naudai.
39. Minėti M. Š. parodymai, taip pat kitų liudytojų I. M., R. P., I. L., E. B., M. Ž. parodymai, jog jiems nebuvo žinoma apie R. K. butų panaudojimą „K“ veikloje, bei nustatytos aplinkybės dėl dalininkų susirinkimų protokolų, Panaudos sutarčių ir jų nutraukimo suklastojimo, paneigia nuteistosios R. K. paaiškinimus, kad butus buvo ketinama perduoti naudotis „K“. Nagrinėjamu atveju R. K. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., pagal 53 sąskaitas faktūras, PVM sąskaitas faktūras, pirkimo–pardavimo kvitą, VšĮ „K“ vardu ir lėšomis įgijo statybines ir apdailos medžiagas, baldus, buitinę, garso ir vaizdo techniką, namų apyvokos daiktus, remonto rangos darbus, kuriais pagerinti jos butai, iš viso už 22 691,63 Eur, kurie pateko jos asmeninei nuosavybėn, tokiu būdu R. K. neteisėtai užvaldė (pasisavino) jai patikėtą ir jos žinioje turėtą didelės vertės – 22 691,63 Eur dydžio svetimą, VšĮ „K“ priklausantį, turtą. Nuteistoji R. K., įsigydama inkriminuotus daiktus ir paslaugas, veikė kaip VšĮ „K“ atstovė – direktorė ir darbo teisinių santykių pagrindu turėjo įgaliojimus valdyti, naudoti ir disponuoti „K“ priklausančiu turtu. Taigi, R. K. būtent dėl savo pareigų „K“ turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus disponuoti „K“ priklausančiu turtu ir nuteistajai šis turtas buvo svetimas – nuosavybės teise priklausė ne jai, o VšĮ „K“, kurio vardu buvo išrašytos visos sąskaitos, pagal kurias iš „K“ lėšų įsigyti minėti daiktai ir paslaugos. Neteisėtai ir neatlygintinai užvaldžiusi (pasisavinusi) jai patikėtą turtą, ji padarė 22 691,63 Eur turtinę žalą VšĮ „K“. Vėlesni R. K. neteisėti veiksmai pagaminant ir panaudojant netikrus dokumentus patvirtina, jog nuteistoji tokiu būdu siekė nuslėpti, kad prekes ir paslaugas iš viso už 22 691,63 Eur įgijo savo asmeninei nuosavybei, o ne „K“ reikmėms, t. y., kad ji pasisavino „K“ turtą.
40. Teisėjų kolegija nepritaria skundo argumentams, esą R. K. kaltės nepatvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuoti nuteistosios telefoniniai pokalbiai su R. K. ir K. K., kur R. K. aptaria butų įrengimo klausimus, sunkumus išnuomoti ir galimą vieno buto pardavimą (t. 17 b l. 178-185; t. 18, b. l. 1-5), kadangi šie pokalbiai vyko 2017 metų rugsėjo ir spalio mėnesiais, kai nuteistoji „K“ pradėjo grąžinti lėšas, tad tuo metu galėjo pagrįstai manyti, kad butais gali naudotis kaip tinkama. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad bylai aktualūs pokalbiai buvo užfiksuoti jau 2017 m. rugpjūčio 30 d. (pokalbis Nr. 214), taip pat rugsėjo 2 d. (Nr. 556), 3 d. (Nr. 568), tuo tarpu kai pirmasis pinigų grąžinimas įvyko rugsėjo 7 d. Apie galimą vieno buto pardavimą užsimenama rugsėjo 15 d. (pokalbis Nr. 1583), tačiau kaip staiga kilusią būtinybę, nes R. K. prireikė lėšų gydymui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad lėšos buvo pradėtos grąžinti tik po to, kai liudytoja M. Š., kuriai pirkimai kėlė įtarimų (liudytoja jau 2017 m. eigoje bergždžiai ragino R. K. sutvarkyti buhalteriją), 2017 m. rugpjūčio 22 d. parengė buhalterinę pažymą. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad kartu su kitais bylos duomenimis – kad R. K. atsisakė buhalteriškai forminti pirkinius bei atliekamus darbus, suklastojo tiek butų panaudos, tiek apeliaciniame skunde minimus panaudos nutraukimo dokumentus, dalininkų susirinkimų protokolus, buhalterinius dokumentus – papildomai atsižvelgtina ir į aplinkybę, kad butų renovacija, atliekama galimai ateityje kilsiančiam panaudos poreikiui, ekonomiškai neturėjo prasmės.
Žemesnės instancijos teismas
41. Apeliacinės instancijos teismui pateiktos gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) panaudos ir nuomos sutartys (t. 30, b. l. 89-114) taip pat nepaneigia byloje nustatytų turto pasisavinimo aplinkybių, nes minėtos sutartys sudarytos 2020-2021 m. laikotarpyje, kai baudžiamoji byla jau buvo pasiekusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismus.
42. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama, jog R. K. „K“ lėšomis ketino pagerinti būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiu skundo teiginiu.
Žemesnės instancijos teismas
43. Liudytojas T. M. pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus, patvirtino ir savo paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad R. K. nurodymu nupirko tris televizorius, kuriuos pasiėmė pati R. K.. Po kurio laiko jo buvo paprašyta televizorius pakabinti. Liudytojas paaiškino, jog vieną televizorių LG43LH541V jis taip pat pajungė name, (duomenys neskelbtini), kurio adresą nurodė R. K.. Šį televizorių reikėjo tik pajungti ir paleisti blokelį, nes jis buvo pastatytas ant tamsios komodos poilsio kambaryje. Apie 2017 m. spalio 14 d. R. K. paprašė skubiai pažiūrėti ir nupirkti tris tokius pat televizorius, kaip jau buvo pirkti prieš tai, bei naujai nupirktus televizorius sukeisti su jau esančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o senuosius nuvežti į „K“ patalpas. Jis iš „Topo grupė“ parduotuvės nupirko panašius televizorius, nes tokių pačių nebuvo. Pakeisti televizorių R. K. prašomas pirmiausia važiavo į (duomenys neskelbtini). Su savimi turėjo R. K. duotus buto raktus. Grįžus iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur sutiko R. K.. (duomenys neskelbtini), sukeitė dar iki tol jo paties pajungtą televizorių su naujai nupirktu televizoriumi. R. K. atidavė kvitą, pagal kurį nupirko televizorius. Liudytojas paaiškino, kad kai R. K. paprašė pajungti ir pakabinti jo užsakytus ir nupirktus „K“ lėšomis televizorius bute (duomenys neskelbtini) ir name (duomenys neskelbtini), suprato, kad televizoriai pirkti naudoti ne „K“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kad tie televizoriai yra tie patys, suprato pagal modelius. Dar labiau šį suvokimą sustiprino tai, kad R. K. 2017 m. spalio 14 d. paprašė skubiai nupirkti tokius pat televizorius ir juos pakeisti su esančiais (duomenys neskelbtini) bute bei name (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 22–23, 26–30, 32–35; 27 t., b. l. 59–74).
44. Liudytojas R. I. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog T. M. prašymu parengė komercinį pasiūlymą dėl trijų televizorių. Kadangi viskas tiko, nusiuntė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, kurį gavus parašė T., kad gali atvykti pasiimti prekes. Televizorius atsiėmė direktorė R. K.. Po kurio laiko T. M. domėjosi dėl laikiklių, kuriuos jam parinko jo kolegos. Dar vėliau T. M. parašė, kad reikalingi dar tokie patys televizoriai, tačiau tokių modelių nebebuvo. Tada jis paprašė parinkti kažką panašaus. Buvo paruoštas pasiūlymas trims televizoriams, bet ne mokyklai. T. M. pasiėmė televizorius. Vėliau jie dar susirašinėjo, nes nauji televizoriai buvo storesni už senesnius (27 t., b. l. 112–116).
45. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. V., kurio parodymai pagarsinti pirmosios instancijos teisme, parodė, kad su R. K. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 14 d. apie 19–20 val. grįžęs namo, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė namuose esant naujai pastatytą televizorių LG. Nesitarė su R. jo pirkti ir nežino, kokiomis aplinkybėmis jis įsigytas. Senąjį televizorių „Panasonic“ prieš porą mėnesių R. ir jam nepažįstamas vyras išvežė į butą adresu (duomenys neskelbtini). Išvežus senąjį televizorių, neilgai trukus, R. įsigijo naują televizorių. Kokiomis aplinkybėmis, nežino, tačiau jį pakeitė nauju 2017 m. spalio 14 d. Du televizorius esančius bute, adresu (duomenys neskelbtini), pajungė „K“ darbuotojas T. (1 t., b. l. 174–176, 178–179).
46. Minėtų liudytojų parodymus patvirtina kita bylos medžiaga. Iš UAB „Topo grupė“ 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 17Tg12002789 nustatyta, kad VšĮ „K“ vardu buvo nupirkti trys televizoriai: LG43LH541V (2 vnt.) ir LG24MT49DF-PZ (1 vnt.) už 728 Eur (5 t., b. l. 91; 15 t., b. l. 46). Šis 728 Eur apmokėjimas matyti ir iš „K“ banko sąskaitos išrašo (11 t., b. l. 163). Iš UAB „Topo grupė“ 2017 m. spalio 14 d. kvito Nr. 249278/115 (5 t., b. l. 170–174) ir jo 2018 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokolo (18 t., b. l. 32–33) matyti, kad UAB „Topo grupė“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 14 d. 15:36:11 val. už 928 Eur nupirkti trys LG televizoriai: 24MT49DF-PZ (1 vnt.) ir LG43UJ6307 (2 vnt.). 2018 m. sausio 17 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš UAB „Topo centras“, adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 31 d. 17:29:26–17:31:48 val. įraše parduotuvės patalpose užfiksuota R. K., kuri bendrauja su darbuotojais ir kurių vienas iš sandėlio atnešė dvi baltos spalvos dėžes / pakuotes, sustojo netoli sėdinčios ir kalbančios R. K., padėjo dėžes su užrašu „LG LED TV“. Toliau paėmė iš R. K. baltos spalvos sulenktą lapą, su kuriuo vėliau grįžo. Tada R. K. išėjo iš vaizdo kameros stebėjimo ribų, o vyriškis, pasiėmęs vieną pastatytą dėžę / pakuotę, išėjo. Antrą dėžę / pakuotę paėmė kitas vyriškis, dėvintis tamsias kelnes, mėlynus marškinėlius su užrašu nugaroje, avintis baltus batelius. 2017 m. spalio 14 d. 15:33:00–15:38:46 val. vaizdo įrašuose užfiksuota kaip darbuotojas R. I. prie antros kasos padavė lapelį ir kalbėjosi su kasos darbuotoja, o jam pasitraukus priėjo T. M., kalbėjosi su kasininke. R. I. priėjo prie kasų stalo ir ten stovinčią rudą dėžę/pakuotę patraukė arčiau T. M., kuris pinigus padėjo ant kasos stalo, o atlikusius susidėjo į piniginę. T. M. paėmė šalia buvusią rudą dėžę/pakuotę, priėjo prie R. I. ir dar vieno vyriškio. Visi išėjo iš parduotuvės nešdami rudą dėžę/pakuotę su užrašais LG LED TV ir didelę baltos spalvos dėžę/pakuotę su užrašu UHD TV LG. Po to R. I. su vyriškiu grįžo į parduotuvės vidų (18 t., b. l. 76–78). 2017 m. spalio 18 d. apžiūros protokole užfiksuota televizoriaus, rasto adresu (duomenys neskelbtini) (pas R. K. namuose), apžiūra. Nustatyta, jog apžiūrėtas daiktas yra juodos spalvos, 43 colių įstrižainės televizorius LG43UJ6307-ZA, serijos Nr. 709MAEGAE220 (18 t., b. l. 79–84).
47. Taigi, įvertinus aptartų liudytojų parodymų ir rašytinės bylos medžiagos visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie įrodymai patvirtina, jog už „K“ lėšas buvo įsigyti trys televizoriai LG, o vienas iš jų 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo nuvežtas į R. K. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Šioje nuteistosios gyvenamojoje vietoje televizorius buvo iki 2017 m. spalio 14 d., kai R. K. prašymu liudytojas T. M. nupirko ir atvežė naują LG televizorių, o 2017 m. rugpjūčio 31 d. nupirktą televizorių išvežė į „K“ patalpas. Staigus R. K. prašymas sukeisti televizorius prieš pat kratos atlikimą (2017 m. spalio 13 d. priimta nutartis leisti atlikti kratą R. K. nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, tame tarpe (duomenys neskelbtini); 14 t., b. l. 154–155) tik patvirtina, jog „K“ lėšomis įgyti televizoriai buvo naudojami ne „K“ reikmėms, o tenkinant nuteistosios asmeninius poreikius, o jų sukeitimu buvo bandoma nuslėpti neteisėtus veiksmus pasisavinant „K“ turtą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. K. „K“ turtu taip pat pagerino ir savo būstą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pastatė ir naudojosi už „K“ lėšas įsigytu LG televizoriumi.
48. Kaip jau minėta, svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai svetimas turtas neteisėtai užvaldomas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą arba turtinę naudą tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-269-648/2017, Nr. 2K-314-693/2018, Nr. 2K-21-628/2019). Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad R. K. grąžino visas „K“ investuotas lėšas, todėl mokyklai nebuvo padaryta turtinė žala. Iš „K“ ir R. K. bankų sąskaitų išrašų matyti, jog R. K. „K“ 2017 m. rugsėjo 8 d. pervedė 5 000 Eur, o 2017 m. rugsėjo 13 d. – 5 500 Eur (11 t., b. l. 163; 13 t., b. l. 45; 15 t., b. l. 36–37). Liudytoja M. Š. parodė, kad šiuo metu R. K. yra grąžinusi visą pinigų sumą, panaudotą butų įrengimui, bei atsiskaičiusi pagal avansinę apyskaitą maždaug 7 307 Eur suma (23 t., b. l. 149–152). Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad R. K. į „K“ sąskaitą sugrąžintos piniginės lėšos nešalina jos baudžiamosios atsakomybės pasisavinus „K“ turtą. Pažymėtina, kad pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, kaltininkui pasisavinus ar iššvaisčius svetimą turtą ir vėliau šį turtą grąžinus baudžiamosios atsakomybės pagrindas už šias veikas neišnyksta. Šiuo atveju net po R. K. 2017 m. rugsėjo 8 d. ir 2017 m. rugsėjo 13 d. atliktų grąžinimų, ji toliau savinosi „K“ lėšas, už jas įsigydama įvairias prekes (pvz., 2017 m. rugsėjo 27 d. iš UAB „Stamex“ įsigytas veidrodis, 2017 m. rugsėjo 28 d. iš UAB „Alan deko“ įsigyti namų interjero daiktai). Be to, nustatyta, kad Panaudos sutartys ir jų nutraukimo protokolai buvo suklastoti, o iš sąskaitų išrašų neaišku, kokiu pagrindu minėtos sumos „K“ buvo grąžintos. Taip pat likusios sumos grąžintos jau R. K. žinant apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ir jai pareiškus įtarimus (24 t., b. l. 22–23). Dėl to R. K. veiksmai grąžinant „K“ pinigines lėšas, laikyti padarytos turtinės žalos atlyginimu ir pagrįstai pripažinti tik nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio1 dalies 3 punktas).
49. Taigi, nustatytos aplinkybės rodo, kad už mokyklos lėšas įgyti daiktai ir statybos darbai buvo skirti R. K. asmeninių poreikių tenkinimui. Dėl to pagrįstai buvo pripažinta, kad R. K. pasisavino didelės vertės VšĮ „K“ turtą ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.
Dėl R. K. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį
50. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos įrodymų visumą, nustatė, jog R. K., laikotarpiais nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. bei nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d., iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą, VšĮ „K“ priklausantį, turtą – 6 880,96 Eur.
51. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad R. K. buvo VšĮ „K“ direktorė ir turėjo teisę atstovauti mokyklai, priimti sprendimus bei kontroliuoti jos veiklą, disponuoti „K“ piniginėmis lėšomis. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad VšĮ „K“ 6 026,15 Eur lėšos buvo panaudos mokyklos veikloje, t. y. IKEA virtuvės komplektas pirktas siekiant įrengti vieną iš R. K. butų, kuris pagal panaudos sutartį turėjo būti naudojamas apgyvendinant į „K“ atvykstančius asmenis; kačių kraikas vežtas į gyvūnų globos įstaigas, o maisto produktai panaudoti kolektyvo šventėse, susibūrimuose; smulkūs daiktai – pakaba švarkui, indai – ir šiuo metu yra „K“; kosmetikos prekės buvo įteiktos mokyklos darbuotojams kaip dovanos. Taip pat skundo autoriaus teigimu, R. K. veikla Rotary klube, už kurios narystę buvo apmokėta „K“ lėšomis, buvo naudinga mokyklai, nes tokiu būdu ji reprezentavo įstaigą, mezgė kontaktus, mokyklai ieškojo paramos.
52. Baudžiamajame procese asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis bei byloje nustatytomis aplinkybėmis. Tai, kad R. K., būdama VšĮ „K“ vadove, inkriminuotu laikotarpiu iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą VšĮ „K“ turtą (pinigines lėšas), įrodo iš dalies pačios nuteistosios R. K. parodymai, dalininkės E. K., liudytojų „K“ darbuotojų teisiamuosiuose posėdžiuose ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisčių R. K. ir N. J. paaiškinimai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat rašytiniai įrodymai – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos 2018 m. gegužės 30 d. specialisto išvada „Dėl VšĮ „K“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 04/12-2-3-5827 (toliau – ir Specialisto išvada), banko sąskaitų išrašai, kvitai, PVM sąskaitos faktūros ir kt., kurie tinkamai atskleidė nuteistosios R. K. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių duomenų pakanka R. K. kaltei nustatyti ir paneigti gynybinę versiją, kad nuteistoji inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, nepadarė.
53. Baudžiamoji atsakomybė už turto iššvaistymą numatyta BK 184 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi, turto iššvaistymo objektyvieji požymiai – 1) patikėto turto ar turtinės teisės iššvaistymas, 2) žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymas – BK 184 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų. Taigi, turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-369-303/2017, Nr. 2K-7-56-511/2020 ir kt.). Turto iššvaistymo dalykas yra patikėtas ar kaltininko žinioje nusikalstamos veikos darymo metu buvęs svetimas turtas ar turtinė teisė. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už šį turtą ar turtinę teisę. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325-895/2018). Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.
54. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 2002 m. balandžio 16 d. iki šios dienos R. K. eina VšĮ „K“ vadovės pareigas, t. y. ji inkriminuojamu laikotarpiu darbo teisinių santykių pagrindu turėjo visus įgaliojimus laisvai disponuoti „K“ lėšomis, buvo atsakinga už mokyklos veiklos organizavimą bei tikslų įgyvendinimą ir pan. „K“ banko sąskaitose buvusios lėšos, gautos iš mokyklos vykdomos veiklos, buvo šio juridinio asmens turtas, t. y. svetimas turtas vadovei. Šios lėšos buvo skirtos konkrečiai „K“ veiklai įgyvendinti.
Žemesnės instancijos teismas
55. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. K. patikėto ir jos žinioje buvusio svetimo VšĮ „K“ turto išvaistymas pasireiškė tuo, kad „K“ vardu ir lėšomis, sumokant bankiniu pavedimu, banko kortele ar grynaisiais: 1) UAB „IKEA Lithuania“ pagal 2017 m. birželio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą už 4 470,31 Eur įsigyta baldų, buitinės technikos ir namų apyvokos reikmenų, kurie perduoti ir įrengti K. ir A. K. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini); 2) UAB „Maxima LT“ pagal aštuonias PVM sąskaitas faktūras įsigyta maisto produktų ir kačių kraiko už 372,53 Eur sumą; 3) UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pagal dvi PVM sąskaitas faktūras įsigyta namų apyvokos daiktų už 105,32 Eur; 4) UAB „Dubingiai“ pagal dvi PVM sąskaitas faktūras įsigyta namų apyvokos daiktų (pakaba švarkui, indai) už 112,22 Eur; 5) A. S. IĮ pagal keturias PVM sąskaitas faktūras įsigyta kosmetikos priemonių už 471,20 Eur; 6) UAB „Kristiana“ pagal keturias PVM sąskaitas faktūras įsigyta kosmetikos priemonių už 494,57 Eur. Iš viso už 6 026,15 Eur buvo įsigyti daiktai, kurie panaudoti ne VšĮ „K“ naudai bei interesais ar šio juridinio asmens veikloje, o asmeniniams R. K. poreikiams tenkinti. Be to, VšĮ „K“, nesant prievolės perkėlimo pagrįstumą patvirtinančio dokumento, už R. K. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. pervedė (duomenys neskelbtini) Rotary klubui „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 854,81 Eur narystės mokesčio už R. K.. Šios iššvaistytos sumos (4 470,31 Eur + 372,53 Eur + 105,32 Eur + 112,22 Eur + 471,20 Eur + 494,57 Eur + 854,81 Eur) nustatytos remiantis byloje pateikta Specialisto išvada bei ją pateikusios specialistės paaiškinimais teisiamajame posėdyje, liudytojų parodymais, kvitais, PVM sąskaitomis faktūromis ir kt.
56. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad R. K. neatliko jokių neteisėtų „K“ priklausančio, t. y. svetimo turto iššvaistymo veiksmų, o visas „K“ lėšas panaudojo mokyklos reikmėms. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir ištirti įrodymai patvirtina, ko neginčija ir pati nuteistoji, kad minėti daiktai ir klubo mokestis buvo iš tikrųjų pirkti/apmokėti iš „K“ lėšų, o byloje nesurinkta jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad šis turtas nebuvo išvaistytas, o panaudotas mokyklos reikmėms.
57. Apeliaciniame skunde teigiama, jog IKEA virtuvės komplektas buvo nupirktas į butą, kuris turėjo būti naudojamas VšĮ „K“ veikloje, tačiau netiko, todėl 2017 m. spalio 16 d. perparduotas K. ir A. K.. Nurodoma, jog pagal auditorės N. J. išvadą, kurią ji patvirtino ir teisiamajame posėdyje, buhalteriškai 4 470,31 Eur vertės atsargos buvo parduotos už tą pačią kainą, todėl „K“ nuostolis nepadarytas. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo teiginius laiko nepagrįstais. Byloje nėra ginčo, kad VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant 2017 m. birželio 22 d. bankiniu pavedimu Nr. 18530274, pagal FELIT UAB „IKEA Lithuania“ išrašytą 2017 m. birželio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. POS-13-173507, buvo įsigyta baldų, buitinės technikos ir namų apyvokos daiktų už 4 470,31 Eur (3 t., b. l. 91, 96–98; 19 t., b. l. 85).
Žemesnės instancijos teismas
58. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo šių prekių įsigijimo momento nebuvo ketinama jų panaudoti viename iš R. K. butų, o jos buvo skirtos K. ir A. K. buto įrengimui. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta A. K. parodė, kad jos ir R. K. butų išplanavimai nėra tokie patys, taip pat skiriasi virtuvės išplanavimai. Ji tuo pačiu metu rinkosi baldus į savo butą ir vyro prašymu į „K“. Kadangi R. K. butas buvo remontuojamas, todėl į jį skirti Ikea baldai buvo atvežti pas liudytoją į butą. Vėliau vyras pasakė, kad baldai R. K. butui netinka. Dėl to tie baldai buvo pastatyti jų bute, o paskui už juos sumokėta (27 t., b. l. 29–37). Teisme A. K. patvirtino pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu ji plačiau paaiškino, kaip rinko baldus R. K. butui. Juose paminėjo, kad vieną kartą lankėsi pas R. K. bute, kurio išplanavimas skyrėsi nuo jos buto. Baldus išrinko per 4–5 kartus, tačiau iš Ikea darė vieną didelį užsakymą. Baldus pristatė į jų butą (duomenys neskelbtini), nes pas R. K. bute užsitęsė remontas. Perkant baldus nurodė sąskaitą išrašyti „K“. Baldus priėmė vyras. Vėliau pasakė, kad „K“ baldai nebetinka, todėl ji su vyru juos nupirko (1 t., b. l. 120–122). Analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas jos vyras K. K., kurio parodymai pagarsinti pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 109–111; 27 t., b. l. 173–179).
59. Iš jau minėtos 2017 m. birželio 23 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. POS-13-173507, taip pat iš 2017 m. birželio 21 d. sąskaitos išankstiniam apmokėjimui, siuntinio išrašų matyti, kad už 4 470,31 Eur buvo pirktas ne tik virtuvės baldų komplektas, bet ir kiti smulkūs buities reikmenys ir inventorius kitiems kambariams bei vonios kambariui (pvz., tualeto šepetys, tualetinio popierius laikiklis, drabužių skersinis, kavos staliukas, lovos lentyna, veidrodis, užuolaida ir kt.) (3 t., b. l. 83–90, 92–98). Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja A. K. parodė, jog su R. K. nesitarė dėl parenkamų baldų spalvos, stilių, kainų. Be to, liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji pagal susitarimą su R. K. parengė jos buto (duomenys neskelbtini) brėžinį ir pagal jį rinko medžiagas (t. 2, b. l. 100-102; t. 27, b. l. 84–85). Apie galimą baldų pirkimą iš „Ikea“ ši liudytoja nieko neparodė. Tuo tarpu liudytoja N. B., dirbanti Ikea (duomenys neskelbtini) konsultante, parodė, jog porą kartų po kelias valandas buvo susitikusi su A. ir K. K., jie pateikė savo matavimus, pagal kuriuos buvo suprojektuoti virtuvės baldai, spintos. Jie norėjo pigesnio varianto, dažniausiai tokio varianto prašoma, kai butas skirtas nuomai (27 t., b. l. 82–84). Be to, iš baldų pristatymo į namus paslaugos užsakymo formos nustatyta, kad baldų pristatymo adresas nurodytas A. ir K. K. butas – (duomenys neskelbtini), bei abiejų A. ir K. K. kontaktiniai telefonai (3 t., b. l. 121). Važtaraščiuose, siuntinio išrašuose taip pat nurodytas šis prekių pristatymo adresas (3 t., b. l. 85–87, 122–123). Taip pat visuose šiuose dokumentuose nurodomas A. K. kontaktinis telefonas, kuris įrašytas ir į 2017 m. birželio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. POS-13-173507 prie VšĮ „K“ rekvizitų. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu iš Ikea pirkti daiktai būtų buvę skirti R. K. butui, ji būtų pati juos išrinkusi, ką su dauguma baldų ir padarė, arba būtų A. K. nurodžiusi kokius baldus reikėtų išrinkti ir bent jau kiek lėšų galima jiems skirti. Tačiau R. K., žinojo, jog visi pinigai prekių įsigijimui yra „K“, leido A. K. rinktis baldus savo nuožiūra, kas rodo, kad iš tikrųjų visi šie daiktai buvo pirkti ne į R. K., o K. ir A. K. butą. Tą patvirtina ir aplinkybės, jog R. K. bei K. ir A. K. butų išplanavimai skirtingi, o K. ir A. K. visus baldus iš Ikea pirko pagal jų konsultantei pateiktus išmatavimus. Šie duomenys paneigia A. ir K. K. parodymus, neva baldai buvo renkami R. K. butui ir rodo, kad jie puikiai žinojo, jog visi daiktai yra skirti jų pačių butui.
60. Aplinkybę, kad iš Ikea pirktos prekės buvo skirtos ne „K“ reikmėms, sustiprina ir jų tariamo perpardavimo aplinkybės. Tiek nuteistoji, tiek liudytoja A. K. parodė, kad 2017 m. spalio 16 d. „K“ patalpose K. K. vardu iš „K“ buvo nupirktos 2017 m. birželio 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. POS-13-173507 nurodytos prekės. A. K. paaiškino, kad nors baldai jau buvo sumontuoti, tačiau už juos jų šeima atsiskaitė tik susitaupiusi pinigų. Vis dėlto liudytojai J. V., I. M., M. Š. parodė, jog R. K. 2017 m. spalio mėn. dėl neaiškių priežasčių netikėtai grįžo iš suplanuotos kelionės. Iš pirmosios instancijos teisme pagarsintų liudytojos M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog po staigaus nuteistosios grįžimo, 2017 m. spalio 16 d. pas liudytoją į kabinetą atėjo R. K. su A. K.. Jos pasakė, kad reikia parduoti K. K. iš Ikea 2017 m. birželio 23 d. pirktas prekes. Ji paaiškino, kad prekės buhalterijoje įtrauktos į sąnaudas, todėl negalima daryti pardavimo. Kažkuri iš jų pasiūlė prekes perkelti į atsargas ir padaryti pardavimą. Liudytoja tam prieštaravo, tačiau norėjo, kad būtų grąžintos lėšos „K“. Ji padarė, kaip jai buvo nurodyta, po to K. K. vardu išrašė sąskaitą faktūrą 4 470,31 Eur sumai, kurią apmokėjo A. K. grynaisiais pinigais. Be to, pirkimas iš Ikea tinklo už 4 470,31 Eur buvo įtrauktas į 2017 m. rugpjūčio 22 d., 2017 m. rugsėjo 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. buhalterines pažymas, tačiau 2017 m. spalio 16 d., atlikus pirkimą–pardavimą tarp „K“ ir K. K., R. K. nurodė iš visų trijų buhalterinių pažymų šį Ikea pirkimą išbraukti. Ji pasakė, jog bus galima paaiškinti, kad baldai buvo pirkti pasaugojimui, iki atsiras pirkėjas (23 t., b. l. 138–143). Atkreiptinas dėmesys, kad jau anksčiau nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d., 2017 m. rugsėjo 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. buhalterinės pažymos yra suklastotos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad toks staigus prekių perpardavimas A. ir K. K. buvo sudarytas tik siekiant nuslėpti tikrąsias jų įsigijo aplinkybes. Dėl to vien aplinkybė, kad toks perpardavimas buvo atvaizduotas „K“ buhalterijoje ir „K“ sugrįžo už baldus sumokėti, nepatvirtina, jog „K“ turtas nebuvo išvaistytas, nes prekių perpardavimas realiai įvyko siekiant nuslėpti neteisėtus veiksmus. Dėl to už iš Ikea pirktų prekių perpardavimą gauti 4 470,31 Eur nagrinėjamu atveju pripažintini tik žalos atlyginimu, bet ne aplinkybe, paneigiančia šios sumos iššvaistymą.
61. Nuteistoji R. K. pripažino, kad ji pirko iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ namų apyvokos daiktus (sulankstomos kėdės, šlepetės, dubenėliai, dėžė, pagalvė, vazoninė gėlė, staltiesė, vazonas) už 105,32 Eur (5 t., b. l. 33–34, 38, 41) ir iš UAB „Dubingiai“ namų apyvokos daiktus (pakabą švarkui, indus) už 112,22 Eur (4 t., b. l. 102, 123), t. y. iš viso už 217,54 Eur, tačiau jos teigimu, šie daiktai yra „K“. Vis dėlto byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių šį skundo teiginį. Liudytoja I. M., kuri yra „K“ ūkio skyriaus vadovė, paaiškino, jog pagal PC „Senukai“ 2017 m. gegužės 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS 33307208139 ir 2017 m. rugsėjo 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. SS 33321202808, UAB „Dubingiai“ 2017 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0104744 ir 2017 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0104791 prekių pirkimo negali paaiškinti, kur yra prekės, nežino, jų „K“ nėra (1 t., b. l. 191–198). Be to, iš PVM sąskaitų faktūrų ir kvitų matyti, kad buvo pirkti pavieniai smulkūs daiktai, skirti labiau asmeniniam buitiniam vartojimui, o ne mokyklos veikloje. Kadangi nuteistoji nepagrindė šių namų apyvokos daiktų įsigijimo „K“ naudai ir jų naudojimo mokyklos veikloje, todėl pagrįstai pripažinta, kad jų įsigijimui panaudotos „K“ lėšos buvo iššvaistytos.
62. Apeliaciniame skunde neginčijama, jog nuteistoji R. K. pagal UAB „Maxima LT“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras VšĮ „K“ vardu ir lėšomis, sumokant banko kortele ar grynaisiais, nupirko maisto produktų ir kt., kačių maisto ir kačių kraiko. Skunde nesutinkama, kad šios prekės buvo panaudotos ne „K“ reikmėms. Apeliantės gynėjo nuomone, liudytojais apklausti mokyklos darbuotojai patvirtino, jog „K“ lėšomis buvo perkamas kraikas gyvūnams pagal įvairius projektus, taip pat vykdavo „K“ kolektyvo išvykos į gamtą, kurių metu buvo ruošiamas maistas. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
63. Iš liudytojų, kurie dirba „K“, parodymų nustatyta, kad „K“ buvo organizuojamos įvairios akcijos ir projektai, kurių metu buvo įvairiomis prekėmis remiamos įvairios gyvūnų globos įstaigos (27 t., b. l. 150). Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai parodė: R. Č. – nežino, ar „K“ kažką skiria, bet vaikų tėvai skiria ir veža maistą gyvūnėliams (27 t., b. l. 29–37); I. L. – mokiniai vyksta į gyvūnų prieglaudos dėl socialinio ugdymo, vežamas maistas, kraikas, apklotai. Prisideda mokiniai, tėvai ir „K“ pirkdami tai, kas reikalinga gyvūnams (27 t., b. l. 29–37); M. Ž. – mokiniai pirkdavo maistą ir kraiką gyvūnams, vežė į gyvūnų globos namus (27 t., b. l. 59–74); I. M. – nurodymo dėl kraiko pirkimo nebuvo gavusi (27 t., b. l. 59–74). Ši liudytoja taip pat patvirtino jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad paramos akcija gyvūnų globos namams vykdoma vaikų iniciatyva, sunešus maistą į grupes. Niekada nėra gavusi nurodymo tam tikslui pirkti maistą ar kraiką (2 t., b. l. 10–12); E. B. – būdavo konkrečios datos, kada vykdomi projektai dėl vykimo į prieglaudas, o kartais momentiniai vykimai, kai mokantis temą apie gyvūnėlius mokytojai nuvažiuoja su mokiniais pasižiūrėti gyvūnėlių ir kartu nuveža jiems dovanų (27 t., b. l. 112–116); E. K. patvirtino jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad „K“ vyko akcijos, kurių metu buvo vykstama į gyvūnų globos namus ir būdavo vežamas maistas. Nežino, ar „K“ skirdavo lėšų paramai (1 t., b. l. 167–171); M. Š., pagarsintuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, – mokykloje buvo organizuojamos paramos akcijos ir vaikai važiuodavo į gyvūnų globos namus. Ji gaudavo tik įsakymą apie numatytą mokinių išvyką lydint mokytojams, o direktorė žodžiu paaiškindavo, kad būdavo parama gyvūnų prieglaudoms, į kurias svečiuotis važiuodavo „K“ vaikai. Jokio rašytinio direktorės įsakymo, jog yra skiriama numatyta lėšų suma gyvūnų globos namams arba, jog yra konkrečiai nupirkta prekių už vieną ar kitą sumą, nebuvo (23 t., b. l. 164–167); T. R. – auklėtiniai rinko maistą gyvūnams į gyvūnų prieglaudą „Būk mano draugas“. „K“ prisidėjo prie kraiko pirkimo. „K“ prisideda prie projektų finansiškai – perka kraiką ir maistą. Vaikai gyvūnams sunešė maistą, o „K“ nupirko kraiką. Buvo pirkta šuniukams, bet galbūt buvo prašyta ir kačiukams (28 t., b. l. 19–34); V. B. – kiekvienais metais būna projektai ir jie lankosi gyvūnų prieglaudose. Vaikai suneša maisto ir ko trūksta nuperka mokykla. „K“ yra pirkęs kraiką, kuris buvo pristatytas į mokyklą, nes jo buvo labai didelis kiekis. Kraikas buvo skirtas pagrinde šunims, bet galėjo būti ir kitiems gyvūnams (28 t., b. l. 19–34); V. G. – organizavo projektą dėl gyvūnų prieglaudos aplankymo, rinko paramą prieglaudai „Būk mano draugas“. Vaikai surinko įvairaus maistelio, kraiko, kas tinka šuniukams ir kačiukams. „K“ prisidėjo nupirkdamas trūkstamų priemonių, t. y. kraiko, kurio buvo nemažai, nes vaikai daugiau maisto sunešė (28 t., b. l. 19–34); G. R. – 2017 m. vyko projektas beglobiams gyvūnams. Vaikai nešė maistą, o mokykla pirko kraiką (28 t., b. l. 19–34); S. V. – dalyvavo 2017 m. projekte dėl gyvūnų prieglaudų lankymo. Vaikai suneša maisto, skanėstų, guoliukų. Prie to finansiškai prisidėjo „K“, pirko kraiką, nes vaikai sunešė maistą (28 t., b. l. 19–34).
64. Dėl maisto produktų pirkimo liudytojai nurodė: R. Č. – į mokyklą atvyksta svečiai, kurie vaišinami. „K“ užsako pagamintas vaišes. „K“ yra valgyklėlė, bet ten maistas nėra gaminamas, jis atvežamas (27 t., b. l. 29–37); G. E. – mokslo metų užbaigimuose būdavo vaišių, kurios užsakytos, pagamintos ir atvežtos (27 t., b. l. 29–37); I. L. – buvo rengiamos išvykos, iškylos su maistu, galbūt ir „K“ pirkdavo dalį. Būdavo pirkdavo pagamintą maistą ir žalią, kur patys bandydavo taupiai gyvendami pasilinksminti (27 t., b. l. 29–37); M. Ž. – mokslo metų gale, pavasario atostogų metu, prieš mokslo metus kartu su mokiniais vykdavo į įvairias išvykas. Būdavo išvykos kaimo sodyboje ir buvo ruošiamas maistas (27 t., b. l. 59–74); I. M. – patvirtino jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog paprastai mokslų metų pabaigoje mokytojų baigiamajam aptarimui yra perkama mėsos šašlykui marinuoti ar jau marinuoto šašlyko. Paprastai perkama apie 8 kg mėsos. 2017 m. toks aptarimas vyko prie (duomenys neskelbtini) esančioje kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo užsakyti pietūs, šašlykų nebuvo (2 t., b. l. 10–12); E. K., patvirtino jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jai dalyvaujant „K“ suaugusieji mėsos nėra kepę. Prie jos kepsniais iš mėsos nebūdavo vaišinami priimami svečiai. Žino, jog sumuštinius, paprašius, paruošdavo budėtojos (1 t., b. l. 139–143, 167–171); M. Š., pagarsintuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, – jei buvo apskaitomos sąskaitos už maisto produktus, ji visada prašydavo pateikti maisto prekių nurašymo aktus, tačiau jai raštiškų dokumentų dėl pirktų maisto prekių panaudojimo niekas nepateikdavo, tik žodžiu pasakydavo, kad maisto produktai buvo naudojami svečių priėmimui, moksleivių susibūrime, mokytojų posėdžiams, vaikų darbeliams ir pan. Žalios mėsos pirkimą jai paaiškindavo kaip reikalingą rengiamoms lauke šventėms, jog jų metu būdavo kepami patiekalai (23 t., b. l. 164–167); L. L. – mokslo metų pabaigoje vyksta mokytojų bendruomenės išvykos į gamtą, būna, kad vyksta ir su maisto paruošimu. Prie maisto paruošimo turbūt prisideda ir „K“ (28 t., b. l. 19–34); I. R. – yra dalyvavusi mokyklos piknikuose, išvykose į gamtą, būdavo visokio maisto. Ji maisto nepirko. Neatsimena, ar kas nors buvo kepama (28 t., b. l. 19–34).
65. Iš minėtų liudytojų parodymų matyti, „K“ prisidėjo prie akcijų, susijusių su pagalbos teikimu gyvūnų globos įstaigoms, o vienu iš tokių atvejų iš „K“ lėšų buvo perkamas gyvūnų kraikas. Vis dėlto liudytojos V. B., V. G. parodė, kad 2017 m. buvo nupirktas didelis kiekis kraiko. Kiti nurodyti liudytojai patvirtino, jog vaikai pagrinde sunešė gyvūnų maistą, o „K“ prisidėjo kraiku. Pažymėtina, kad „K“ ūkio skyriaus vadovė I. M. parodė, kad nebuvo gavusi nurodymo dėl kraiko ar maisto gyvūnams pirkimo. „K“ buhalterė M. Š. paaiškino, jog rašytinio direktorės įsakymo skirti numatytą lėšų sumą gyvūnų globos namams ar dėl konkrečių jiems prekių pirkimo nebuvo, o direktorė tik žodžiu paaiškindavo, kad pinigai skirti gyvūnų prieglaudoms. Taip pat minėti liudytojai paaiškino, jog „K“ būdavo įvairios išvykos į gamtą, kurių metu būdavo ruošiamas maistas, kurį jie patys pirkdavo, bet būdavo ir „K“ prisideda. Vis dėlto iš liudytojų parodymų matyti, kad susibūrimuose dalyvaudavo nemažai žmonių, todėl ruošiamo maisto kiekis taip pat būdavo gana didelis. Šią aplinkybę sustiprina ir liudytojos I. M. parodymai, kad paprastai mokslų metų pabaigoje mokytojų baigiamajam aptarimui yra perkama mėsos šašlykui marinuoti ar jau marinuoto šašlyko, apie 8 kg mėsos. 2017 m. toks aptarimas vyko prie (duomenys neskelbtini) esančioje kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo užsakyti pietūs. Tuo tarpu dauguma liudytojų nurodė, kad mokyklos švenčių metu būdavo atvežamas užsakytas ir jau pagamintas maistas.
66. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal „Maxima“ kvitus ir PVM sąskaitas faktūras buvo perkami įvairūs maisto produktai, kraikas, kačių maistas ir kitos prekės. Iš nedidelio šių prekių kiekio (pvz., 100 g, 180 g, 250 g, 1–2 vnt.,) galima spręsti, kad jos buvo skirtos kasdieniams buitiniams poreikiams, vieno gyvūno priežiūrai, o ne tam tikriems renginiams: pvz., 2017 m. balandžio 23 d. (sekmadienis) pirkta batonas (400 g., 1 vnt.), jautienos nugarinė su kaulu (230 g), jautienos kumpis be kaulo (580 g), melionas (1 vnt.), kraikas katėms (1 vnt.), plaukų lakas (1 vnt.), pienas (1 vnt.), kava (250 g., 1 vnt.), varškė (180 g., 1 vnt.), ir kt.; 2017 m. birželio 23 d. (penktadienis) pirkta saldinių dėžutė (1 vnt.), šakotis (570 g), svogūnai (560 g), lauko gėlė levanda (4 vnt.), loterijos bilietas (2 vnt.), sviestas (2 vnt.), smulkinta kalakutienos krūtinėlė (526 g), grietinė (1 vnt.), mėtinės pastilės (1 vnt.) ir kt. (5 t., b. l. 61–82). Taigi, iš šių dokumentų matyti, kad maisto produktai bei prekės katėms buvo skirti tik vienam namų ūkiui. Tuo tarpu, kaip jau minėta, mokykloje vykdytiems projektams, susijusiems su paramos teikimu gyvūnams, ir įvairiems renginiams bei šventėms reikalingi maisto produktai ir gyvūnų prekės būdavo perkami daug didesniais kiekiais. Pažymėtina, kad liudytojai I. M. (2 t., b. l. 10–12), E. K. (1 t., b. l. 167–171) ir J. V. (1 t., b. l. 174–176) patvirtino, jog R. K. turėjo katiną. Dėl to, įvertinus ir „Maxima“ pirktų prekių katėms kiekį ir dažnumą, darytina išvada, kad jos buvo pirktos nuteistosios augintiniui, o ne kaip parama gyvūnų globos namams. Be to, visiškai neaišku kokioms „K“ reikmėms galėjo būti tuo pačiu metu pirkti plaukų lakas, loterijos bilietai, kramtomoji guma, mėtinės pastilės ir pan. Nuteistoji nepateikė jokių duomenų, kokiems renginiams, projektams buvo panaudotos „Maxima“ pirktos prekės. „K“ buhalterinėje apskaitoje taip pat nėra jokių dokumentų, kur šios prekės buvo panaudotos. Pasak liudytojos M. Š., „Maxima“ PVM sąskaitos faktūros į „K“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos tik žodiniu R. K. pavedimu, jai nepateikiant jokių dokumentų, pagrindžiančių kur prekės buvo panaudotos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. 372,53 Eur „K“ lėšos išleistos UAB „Maxima LT“ perkant maisto produktus, kačių kraiką ir kt. buvo panaudotos ne „K“ veikloje, o asmeniniams R. K. poreikiams tenkinti, t. y. iššvaistytos.
67. Nuteistoji taip pat neginčija, jog iš „K“ lėšų buvo perkamos įvairios kosmetikos priemonės. Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojais apklaustų „K“ darbuotojų parodymai patvirtina, jog visos nupirktos kosmetikos prekės buvo įteiktos darbuotojams kaip dovanos gimtadienių progą, apdovanojimai už mokinių akademinius pasiekimus ir kitomis progomis. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojų parodymai nepatvirtina, jog už „K“ lėšas įsigytos inkriminuotos kosmetikos prekės buvo panaudotos mokyklos reikmėms.
Žemesnės instancijos teismas
68. Liudytoja E. K. (27 t., b. l. 139–146) nurodė, kad pati iš „K“ lėšų yra pirkusi kino bilietus, gėles, „Kristianos“ parduotuvėje dovanas mokytojams, o sąskaitas nunešdavo į buhalteriją ir jai pinigus grąžindavo. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai „K“ darbuotojai R. Č. (27 t., b. l. 29–37), R. K. (27 t., b. l. 59–74), I. M. (27 t., b. l. 59–74), E. B. (27 t., b. l. 112–116), G. R. (28 t., b. l. 19–34), S. V. (28 t., b. l. 19–34), B. A. (28 t., b. l. 19–34), A. N. (28 t., b. l. 19–34), A. Š. (28 t., b. l. 19–34), G. R. (28 t., b. l. 19–34), S. L. (28 t., b. l. 19–34), I. R. (28 t., b. l. 19–34) parodė, kad jubiliejų proga darbuotojams iš „K“ buvo įteikiami kvepalai, dažniausiai iš „Kristiana“, kolektyve gimtadienio pasveikinimai būdavo vieši. Liudytojos I. L. (27 t., b. l. 29–37), R. K. (27 t., b. l. 59–74), E. B. (27 t., b. l. 112–116), S. V. (28 t., b. l. 19–34), L. V. (28 t., b. l. 19–34), A. N. (28 t., b. l. 19–34), L. L. (28 t., b. l. 19–34), I. R. (28 t., b. l. 19–34), I. R. (28 t., b. l. 19–34) V. B. (28 t., b. l. 19–34) paaiškino, jog darbuotojai „K“ buvo skatinami už akademines veiklas, papildomus projektus, mokinių laimėjimus olimpiadose ir kitus pasiekimus, o iš „K“ gavo kvepalus. Liudytojos R. P. (27 t., b. l. 59–74), I. R. (28 t., b. l. 19–34), L. L. (28 t., b. l. 19–34) parodė, kad gavo kvepalus, kosmetikos rinkinius (kūno pienelis ir/ar losjonas ir kvapnusis vanduo) už darbą įgyvendinant IB programą. Taip pat nemažai minėtų „K“ darbuotojų paaiškino, jog buvo skatinti padėkomis, piniginėmis premijomis, kelionėmis, įvairiais smulkiais daiktais, čekiais ir pan. Tik liudytojos I. R., L. L., A. N., I. R. parodė, kad yra gavusios kosmetikos rinkinius sudarytus iš dviejų daiktų, t. y. kvapusis vanduo ir kūno kremas (losjonas, pienelis). Jokių dušo želė, plaukų lako ar kitokių kosmetikos priemonių kaip dovanų iš „K“ nei vienas liudytojas nėra gavęs. Taip pat nei vienas iš minėtų liudytojų negalėjo nurodyti, ar dovanos jiems buvo pirktos iš „K“ lėšų, nes jie nematė jų įsigijimo dokumentų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojai G. E., I. L., M. Ž. paaiškino, jog darbuotojai turėjo savo piniginį fondą, iš kurio pirkdavo kolegoms dovanas.
69. Apibendrinant minėtų liudytojų parodymus, matyti, jog dauguma mokyklos darbuotojų nurodė, kad jie dažniausiai sveikinti gimtadienių proga ar už kitus pasiekimus įteikiant kvepalus iš „Kristiana“. Tik keli mokytojai nurodė, jog buvo dovanų gavę kosmetikos rinkinius. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad iš A. S. IĮ ir UAB „Kristiana“ buvo pirktos įvairios kosmetikos priemonės: kremai, tušas, kaukė, kūno losjonai, dušo želės, kūno pienelis, t. y. pirktos pavienės kosmetikos priemonės, o ne jų rinkiniai (20 t., b. l. 142). Nei vieno iš inkriminuotų pirkimų metu nebuvo įsigyti jokie kvepalai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad liudytojų parodymai nepatvirtina, kad R. K. „K“ lėšomis pirktos kosmetikos prekės pagal keturias A. S. IĮ ir keturias UAB „Kristiana“ PVM sąskaitas faktūras buvo panaudotos „K“ veikloje, t. y. kaip dovanos, paskatinimai darbuotojams.
70. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei specialistė R. K., nei liudytoja apklausta auditorė N. J. taip pat nepatvirtino inkriminuotų pirktų kosmetikos prekių panaudojimo „K“ reikmėms. Pirmosios instancijos teisme specialistė R. K. patvirtino savo išvadą, kad nėra duomenų, pagrindžiančių už „K“ lėšas pirktų kosmetikos prekių panaudojimą mokyklos veikloje. Taip pat specialistė R. K. parodė, kad ant R. K. avansinės apyskaitos dokumentų (A. S. IĮ ir UAB „Kristiana“ PVM sąskaitų faktūrų) nėra jokių įrašų, kurie patvirtintų prekių įsigijimo paskirtį. Tuo tarpu nors auditorė N. J. parodė, kad ant kai kurių pirminių dokumentų buvo nurodyta, kam skirta dovana, tačiau ji detaliai netikrino šių dokumentų, o atrankos būdu pasirinko didžiausias sumas (28 t., b. l. 128–135). Dėl to neaišku, kokias sąskaitas faktūras matė auditorė N. J.. Papildomai apklausta apeliacinės instancijos teisme specialistė R. K. paaiškino, kad jeigu dovanos darbuotojams panaudojamos VšĮ „K“ veikloje, tada jos gali būti įtrauktos į įstaigos sąnaudas. Tačiau šiuo atveju „K“ apskaitos politikoje nebuvo numatytas šių duomenų įtraukimas į sąnaudas ir šios lėšos buvo naudojamos ne viešoje „K“ veikloje (30 t., b. l. 118–129). „K“ buhalterė M. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (23 t., b. l. 149–152) taip pat parodė, kad „K“ neturėjo ir nebuvo jokios tvarkos dėl lėšų panaudojimo tokiems tikslams kaip kvepalų, kremų pirkimas jubiliejams ar paskatinimams. Dėl to įvertinus, kad byloje nėra duomenų, jog inkriminuotos kosmetikos priemonės pirktos už „K“ lėšas buvo įsigytos mokyklos reikmėms, spręstina, kad jų įsigijimui panaudoti 965,77 Eur buvo išvaistyti.
71. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su tuo, kad apmokant R. K. narystę (duomenys neskelbtini) Rotary klube „(duomenys neskelbtini)“ buvo išvaistytos „K“ lėšos. R. K., kaip „K“ direktorė, reprezentuoja įstaigą, mezga kontaktus, ieško paramos mokyklai, todėl klubo nario mokesčio apmokėjimas iš „K“ lėšų yra įprastinė privataus ūkio subjekto praktika ir iš to „K“ gavo naudos. Vis dėlto nėra pagrindo sutikti ir su šiais skundo argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
72. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta „K“ buhalterė parodė, kad „K“ R. K. nurodymu apmokėjo jos, kaip fizinio asmens, narystę Rotary klube „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jokio pagrindo apmokėti šią narystę liudytoja niekada nėra gavusi, o gavo tik žodinį R. K. nurodymą tai daryti (23 t., b. l. 149–152). 2018 m. gegužės 30 d. Specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-3-5827 „Dėl VšĮ „K“ Ūkinės finansinės veiklos“ nurodyta, kad VšĮ „K“ nesilaikė BAĮ 16 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes be dokumento užregistruotas bendrųjų ir administracinių sąnaudų padidėjimas – R. K. nario mokesčio sumokėjimas (duomenys neskelbtini) Rotary klubui „(duomenys neskelbtini)“ (20 t., b. l. 55–76). Pirmosios instancijos teisme specialistė R. K. patvirtino, jog „K“ lėšomis buvo apmokama R. K., kaip fizinio asmens, narystė minėtame klube (28 t., b. l. 128–135). Papildomai apklausta apeliacinės instancijos teisme specialistė R. K. parodė, kad R. K., kaip fizinis asmuo, buvo Rotary klubo narė, todėl nario mokestį įtraukiant į VšĮ „K“ sąnaudas, atsižvelgiant, kad tai nebuvo panaudota „K“ veikloje, buvo padarytas BAĮ pažeidimas, kadangi tai yra ne „K“ veikla, o asmeninė direktorės veikla. Jeigu narystė klube būtų įmonės naudai ar jos interesams, tada tai būtų galima įtraukti į sąnaudas (30 t., b. l. 118–129). Pirmosios instancijos teisme auditorė N. J. paaiškino, kad reikia vertinti, ar narystė susijusi su juridiniu ar su fiziniu asmeniu. Šiuo atveju bendravimas su Rotary klubu labai siejasi ir su juridinio asmens veikla. Jai buhalterė sakė, kad nežinojo, ar tai susiję su viešosios įstaigos funkcijomis, o pavedimai padaryti R. K. nurodymu (28 t., b. l. 128–135). Apeliacinės instancijos teisme N. J. iš esmės nurodė tą patį, t. y. praktikoje įmonių, įstaigų vadovų narystė tam tikrose organizacijose, asociacijose yra susijusi su tam tikru tikslu, yra galimybė bendrauti su žmonėmis, kurie kuruoja įvairias sritis (30 t., b. l. 118–129). Taigi, nors N. J. teigė, kad R. K. narystė Rotary klube „(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti naudinga „K“, tačiau auditorė pateikė tik savo nuomone, nes ji nematė jokių dokumentų, patvirtinančių pavedimų pagrįstumą, o buhalterė jai taip pat nurodė, kad pavedimus atliko tik žodiniu direktorės nurodymu.
73. Atkreiptinas dėmesys, jog (duomenys neskelbtini) Rotary klubas „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 27 d. rašte nurodė, kad R. K. (duomenys neskelbtini) Rotary klubo „(duomenys neskelbtini)“ nare yra nuo 2014 m. liepos 1 d., o 2018 m. gegužės 3 d. rašte nurodė, kad neturi informacijos apie galimus Rotary klubo „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „K“ ūkinius-finansinius santykius (13 t., b. l. 162, 172, 184). Tuo tarpu iš bankinių pavedimų matyti, kad R. K. narystės mokestis šiame klube buvo apmokamas iš VšĮ „K“ banko sąskaitos (13 t., b. l. 173–182; 19 t., b. l. 90). Apeliaciniame skunde akcentuojami liudytojos A. N. parodymai. Tačiau ši liudytoja pirmosios instancijos teisme parodė tik tai, kad jai teko dalyvauti Rotary klubo „(duomenys neskelbtini)“ organizuotame seminare, taip pat kai kurios mokinių mamos yra šio klubo narės bei buvo atvejis, kai viena iš klubo narių parėmė mokinį, kuris turėjo dalyvauti tarptautinėje olimpiadoje (28 t., b. l. 19–34). Ši liudytoja nenurodė, kad pakvietimus į Rotary klubo „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamus renginius mokykla gauna būtent dėl R. K. narystės šiame klube, t. y. apskritai neminėjo R. K. indėlio, o akcentavo, kad kai kurios jos auklėtinių mamos priklauso šiam klubui. Byloje nėra jokių duomenų, kad Rotary klubo „(duomenys neskelbtini)“ narės būtent dėl ryšių per šį klubą su R. K. atvedė savo ir pažįstamų vaikus mokintis į „K“.
74. Dėl to, nesant duomenų, kad R. K. narystė (duomenys neskelbtini) Rotary klube „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudinga VšĮ „K“, teisėjų kolegija sprendžia, kad ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog R. K. išvaistė 854,81 Eur „K“ lėšas, kurios buvo panaudotos apmokant jos narystę (duomenys neskelbtini) Rotary klube „(duomenys neskelbtini)“.
75. Pažymėtina, kad nuteistoji R. K. suvokė, jog ji veikia nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, VšĮ „K“ įstatų ir direktoriaus pareigybės aprašymo, numatė, jog dėl tokio veikimo (neteisėto „K“ lėšų panaudojimo ne jo reikmėms) gali atsirasti žala turto savininkui – VšĮ „K“, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šiuo atveju tikrajam ir teisėtam turto savininkui dėl R. K. veiksmų padaryta 6 880,96 Eur žala. Taigi žalą, atsiradusią VšĮ „K“, lėmė atsakingos už tai R. K. kalti veiksmai. Nors šiuo metu „K“ padaryta žala jau yra atlyginta, tačiau nagrinėjamu atveju tai nėra aplinkybė, paneigianti VšĮ „K“ lėšų išvaistymą. Pinigų grąžinimas „K“ pats savaime nešalina R. K. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, nes tai iš esmės buvo atlikta jau pradėjus ikiteisminį tyrimą ir pranešus jai apie įtarimus.
76. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, t. y. išvaisčius VšĮ „K“ priklausančius 6 880,96 Eur. Dėl to šioje dalyje skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Dėl R. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį
77. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria R. K. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį yra nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus byloje esančius duomenis. Todėl R. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, BPK 329 straipsnio 1 punktas.
78. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia.
79. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu R. K. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdama VšĮ „K“ dalininkė ir direktorė, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, iki 2017 m. sausio 1 d., prisidengdama „K“ organizuojama TB programa, įtikino VšĮ „K“ dalininkę E. K., kad į „K“ TB programai parengti ir patvirtinti, pagal šią programą „K“ dirbti atvyksiantiems ekspertams ir mokytojams apgyvendinti, taip pat organizuoti „K“ darbuotojų poilsį kaip skatinimo priemonę, tikslinga panaudoti R. K. nuosavybės teise priklausančius butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuslėpdama, kad tikrovėje ji planuoja šį turtą panaudoti nuomos paslaugoms teikti ir asmeninėms pajamoms gauti bei neketina jo perduoti VšĮ „K“ naudoti E. K. nurodytais tikslais ir tokiu būdu E. K. suklaidindama. E. K., kaip „K“ dalininkei, su pasiūlymu sutikus bei pritarus, kad nurodyto nekilnojamojo turto remontui ir įrengimui būtų panaudotos „K“ lėšos, taip R. K. apgaule įgijo jos, kaip vienos iš „K“ dalininkių ir kartu direktorės, neturėtą didelės vertės turtinę teisę panaudoti 25 000 Eur VšĮ „K“ lėšų ne šio juridinio asmens veiklai, o asmeninei naudai gauti.
80. Viso baudžiamojo proceso metu R. K. nuosekliai teigė, kad dar 2016 m. pradžioje buvo nuspręsta vykdyti TB programą ir, siekiant įgyti mokyklos kandidatės statusą, buvo pradėti pasiruošimo veiksmai – lankytasi kitose mokyklose, kurios jau vykdo šią programą, susitikta su (duomenys neskelbtini) savivaldybės, kitų įstaigų ir įmonių atstovais, ieškota finansinės paramos. Nors nebuvo imperatyvaus reikalavimo, tačiau buvo žinoma, kad vykdant TB programą iš užsienio ir kitų Lietuvos miestų atvažiuos mokytojai, mokiniai, taip pat įvairūs konsultantai, kurie suteiks pagalbą bei prižiūrės šios programos įgyvendinimą, ir juos reikės apgyvendinti. Tuo metu R. K. nuosavybės teise turėjo du butus, kuriuose niekas negyveno. Su kita dalininke E. K. dar 2016 m. pabaigoje sutarė, kad butas (duomenys neskelbtini) gali būti panaudotas svečių, kurie atvyks pagal TB programą, apgyvendinimui, o butas (duomenys neskelbtini) – kaip motyvacinė priemonė mokytojams.
81. Liudytoja E. K. pirmosios instancijos teisme patvirtino jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad apie 2016 m. buvo pradėta domėtis TB programa ir galimybe ją vykti „K“. Dėl to ji asmeniškai vyko į mokyklas, kurios jau įgyvendinusios TB programą ir domėjosi kriterijais. Taip pat buvo susitikime su meru, Švietimo skyriaus darbuotojais, „Lezo“ atstovais. Galvojant apie mokyklos ateitį, atsirado poreikis apgyvendinti atvykstančius asmenis. Ji tuo metu sutiko, jog „K“ galėtų prisidėti finansiškai prie R. K. butų įrengimo bei apstatymo ir šiuose butuose galėtų apgyvendinti atvykstančius asmenis. Toks sprendimas pirma buvo priimtas jų bendru žodiniu sutarimu, kaip ir dauguma klausimų. Vėliau galimai dėl to pasirašytas protokolas. Pasirašydama dokumentus liudytoja juos stengdavosi skaityti, tačiau būdavo atveju, kai pasirašydavo jų neskaičiusi, nes pasitikėjo kolege R. K. (1 t., b. l. 139–143, 148–153, 167–171; 27 t., b. l. 139–146).
82. Liudytoja I. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad buvo ruošiamasi TB programai, dėl to buvo ieškomi žmonės, kurie galėtų dirbti anglų kalba. Buvo mokytojų, norinčių šios programos, taip pat ir buvęs mokinys buvo užsiminęs, kad jos reikėtų. Ruošiantis TB programai buvo iškilęs klausimas dėl žmonių apgyvendinimo. Taip pat buvo pokalbis dėl patalpų nuomos, svarstyta, kas geriau apsimoka. Dėl to I. M. dalininkėms pristatė apgyvendinimą viešbučiuose, butų nuomas. E. K. žinojo apie patalpų nuomą ir tam neprieštaravo. „K“ bendravo su konsultante iš „K“, buvo atvykusi į Lietuvą, liudytojai teko taip pat dalyvauti susitikime su ja (27 t., b. l. 29–37). Liudytojas M. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su abiem dalininkėmis buvo diskutuota apie TB programą, kalbėta, kad atvažiuos mokytojai, dėstytojai, „K“ turės juos apgyvendinti ir tam reikia pasiruošti. Jie 2016–2017 m. lankė įvairias mokyklas, susitiko su verslo atstovais, domėjosi TB programa. E. K. nuo pat pradžių pritarė TB programai, dalyvaudavo susitikimuose, ji viskuo aktyviai domėjosi. Į „K“ buvo atvykusi konsultantė iš „K“ (27 t., b. l. 59–74). Liudytoja R. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2015–2016 m. buvo domėtasi TB programa. 2016 m. birželio mėn. dalyvavo susirinkime su dalininkėmis ir sutiko R. P., kuri buvo kalbinama rūpintis ta programa. Nuo 2017 m. į programą jau žiūrėjo rimtai, ji važiavo konsultuotis į (duomenys neskelbtini), o prieš tai važiavo 16 mokytojų į (duomenys neskelbtini). Buvo kalbėta savivaldybėje ir su verslo atstovais dėl šios programos finansavimo. Girdėjo apie apgyvendinimo problemą, kur apgyvendins atvažiuojančius mokinius ir mokytojus. Į „K“ prieš paraiškos pateikimą buvo atvažiavusi konsultantė iš „K“, atvykę kitų žmonių iš kitų šalių (27 t., b. l. 59–74). Liudytoja R. P. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2016 m. buvo įkalbėta ateiti dirbti į „K“. Jai buvo žinoma, kad „K“ planuoja įgyvendinti TB programą. 2016 m. pabaigoje jos buvo paprašyta pasidomėti TB programos procedūra. Liudytoja susirašinėjo su TB programos organizacija, konsultantais. Buvo atliekamas didelis darbas, todėl nespėjo paraiškos užpildyti nei iki 2017 m. balandžio 1 d., nei iki 2017 m. birželio 1 d. Buvo žinoma, kad į Lietuvą atvykstančius konsultantus, mokinius, mokytojus „K“ privalo apgyvendinti. Dėl šios problemos buvo informuotos dalininkės. Pradžioje E. K. minėjo, kad būtų galimybė žmones apgyvendinti butuose, kurie tvarkomi (27 t., b. l. 59–74). Liudytoja E. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuo 2015 m. pati klausė direktorės apie tai, kad mokyklai reikalingi butai apgyvendinimui, nes labai sunku rasti pradinių klasių mokytojus. Liudytoja žino, jog direktorė, E. K., R. K., R. P., dalyvavo pažintiniuose vizituose dėl šios programos. Taip pat žinojo apie galimai esamus butus iš direktorės ir E. K. bei apie I. M. darytą viešbučių apklausą. Po to buvo kalba, kad geriau turėti butą, taip pigiau išeitų nei žmones apgyvendinti viešbučiuose. Liudytojos teigimu, direktorė atrodo 2016 m. jai siūlė paatostogauti (duomenys neskelbtini) kaip viename iš butų, kuriuose galėtų pailsėti arba apsigyventi mokytojai. Ji yra buvusi bute (duomenys neskelbtini), bet nežinojo, kad jis priklauso direktorei. E. K. abstrakčiai liudytojos klausė, ar ji galėtų nuomoti „K“ savo mamos butą, tačiau tuo metu liudytoja pasakė, kad negali. E. K. aktyviai dalyvavo visuose mokyklos reikaluose (27 t., b. l. 112–116). I. M. pirmosios instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad „K“ dalyvauja Erasmus ir kitose programose. Mokiniai ir dėstytojai važiuoja į kitas šalis, o į „K“ atvyksta kitų šalių mokyklų mokiniai ir dėstytojai. „K“ taip pat jau dalyvauja TB programoje, pagal kurią į „K“ turi atvažiuoti konsultantai, dėstytojai. R. K. nurodymu liudytoja aiškinosi, kiek kainuoja apgyvendinimas, darė viešbučių apklausą ir dėl to surašė pažymą, kurią pateikė dalininkėms, buvo sprendžiama, ką daryti su atvykstančiais konsultantais. Girdėjo, kad direktorė pasiūlė jų apgyvendinimui pasinaudoti jos butais, nes tai pasirodė pigesnis variantas. Žinojo, kad yra surašyti protokolai dėl butų panaudojimo TB programai, tačiau jų nematė. Vykdant kitas mainų programas, vaikai būdavo apgyvendinti „K“ mokinių šeimose, o svečiai iš kitų šalių – viešbučiuose (1 t., b. l. 185–187, 191–198; 2 t., b. l. 5–7; 27 t., b. l. 59–74).
83. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad „K“ iš tiesų ketino įgyvendinti TB programą, ėmėsi atitinkamų žingsnių, taip pat aktyviai domėjosi įvairiomis galimybėmis apgyvendinti personalą ir moksleivius. Kita vertus, nei vienas iš paminėtų liudytojų nedalyvavo priimant sprendimus dėl R. K. butų panaudojimo „K“ reikmėms, kaip ir iki 2017 m. spalio mėnesio nebuvo matę su tuo susijusių dokumentų. Be to, kaip matyti iš anksčiau aptartų buhalterės M. Š. parodymų, butų įrengimai nebuvo teisiškai įforminti; taip pat ir anksčiau aptarti telekomunikacijos tinklais perduotos informacijos kontrolės užfiksuota informacija, sutarčių ir dalininkų susirinkimų protokolų klastojimai patvirtina, kad R. K. ketino butais naudotis asmeninėmis reikmėmis. Kaip matyti iš liudytojos E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurių teisingumą ji patvirtino pirmosios instancijos teisme, sprendimą iš „K“ lėšų finansuoti butų remontą bei apstatymą priėmė R. K., o E. K. kaip dalininkė pritarė šiam klausimui (t. 1, b. l. 149). Liudytoja E. K. teigė neprisimenanti tokio fakto, kad susirinkime tarp pedagogų būtų aptariamas butų nuomos klausimas; apie tai ji kalbėjosi tarpusavyje su R. K. (t. 1, b. l. 170). Tačiau vertinant R. K. veiksmus kaip sukčiavimą, atkreiptinas dėmesys, kad liudytojos E. K. parodymai dėl butų panaudos aptarimo su R. K. yra abstraktūs bei prieštaringi: viena vertus, liudytoja nurodė, kad buvo aptarta galimybė įrengti R. K. butus, taip pat aptarta tam tikra suma (t. 1, b. l. 151-152). Kita vertus, liudytoja parodė, kad negali atsakyti, ar butų panaudojimas TB programai buvo aptartas kaip galimybė, ar buvo konkrečiai nutarta data, nuo kada butai bus naudojami ir skiriamos lėšos, negali pasakyti, kad žinojo, jog R. K. ėmėsi konkrečių veiksmų įrenginėti butams (t. 1, b. l. 152). Kitoje apklausoje E. K. nurodė, kad galimas butų panaudojimas buvo aptartas kaip ateities vizija, apie konkrečias sąlygas ji su R. K. nekalbėjo, apie konkretų lėšų panaudojimą nieko nežinojo (t. 1, 167-168). E. K. taip pat negalėjo nurodyti, kokiomis aplinkybėmis ir kodėl ji 2017 m. spalio mėnesį pasirašė dalininkų protokolus ir panaudos sutartis, teigė arba neprisimenanti, arba į kai kurių dokumentų turinį neįsigilinusi, nes pasitikėjo R. K. (t. 1, b. l. 141; 146; 152; 168), tuo tarpu apklausos metu parodžius kai kuriuos dokumentus liudytoja nurodė, kad jų turinys akivaizdžiai neatitiko tikrovės (t. 1, b. l. 168-169). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, byloje lieka nepašalintos abejonės, ar E. K. kaip „K“ dalininkė duodama tik abstraktų žodinį sutikimą dėl butų panaudos kaip ateities viziją apskritai veiksmingai disponavo „K“ turtine teise, juo labiau, kad kai kurie suklastoti dalininkų protokolai buvo pasirašyti net ne E. K. ranka (2019 m. balandžio 24 d. specialisto išvada Nr. 11K-110 (19), t. 21, b. l. 167–170). Todėl bylos duomenimis lieka neįrodyta, ar R. K. iš E. K. apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę.
84. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad R. K. veiksmai, su E. K. aptariant butų panaudą neva „K“ tikslais gali būti traktuotini tik kaip rengimasis vėliau įvykusiam turto pasisavinimui pagal (sunkesnę) BK 183 straipsnio 2 dalį, todėl atskirai kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį neinkriminuotini.
85. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. K. padaryta veika neatitinka BK 182 straipsnyje įtvirtinto sukčiavimo požymių. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – R. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl R. K. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atitinkamai pašalintina aplinkybė, kad R. K. šį nusikaltimą padarė pasinaudodama apgaule įgyta turtine teise.
Dėl R. K. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
86. R. K. buvo nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą VšĮ „K“ buhalterinę apskaitą ir dėl jos padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti „K“ 2014 m. spalio 7 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apeliaciniame skunde teigiama, kad „K“ lėšos skirtos įrengiant nuteistosios butus buvo panaudotos mokyklos veiklai ir jos interesams. Net pripažinus, kad atsiskaitymus pagrindžiančiuose dokumentuose nurodytas tikrovės neatitinkantis turinys, jog prekė buvo pirkta „K“ poreikiams tenkinti, tai nebūtų pakankamas pagrindas pripažinti R. K. kalta dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, nes apgaulė organizuojant „K“ buhalterinės apskaitos vedimą nebuvo naudota, visos kaltinime nurodytos išlaidos buvo tinkamai apskaitytos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
87. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-16/2014, Nr. 2K-180/2014, Nr. 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012).
88. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017).
89. R. K. ir jos gynėjo teiginiai, esą „K“ lėšos nuteistosios butų įrengimui, kitiems pirkiniams ir paslaugoms apmokėti buvo panaudotos išimtinai „K“ veikloje ir jo interesais, yra paneigtos jau anksčiau šiame nuosprendyje pasisakant dėl „K“ turto pasisavinimo ir išvaistymo bei dokumentų klastojimo. Daugumos liudytojų parodymais, specialistės R. K. ir auditorės N. J. paaiškinimais, Specialisto išvadomis, banko sąskaitų išrašais, mokėjimo dokumentais, apžiūros protokolais ir kitais bylos duomenimis, nustatyta, jog už mokyklos lėšas atliktas R. K. butų įrengimas ir apstatymas bei įsigyti daiktai ir paslaugos buvo skirti jos asmeninių poreikių tenkinimui, o ne mokyklos reikmėms, t. y. nuteistoji tokiu būdu pasisavino ir išvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą „K“ turtą už 29 572,59 Eur. Be to, siekdama pateisinti neteisėtą VšĮ „K“ lėšų panaudojimą ne „K“ veiklai vykdyti bei tokiu būdu siekdama paslėpti padarytų nusikalstamų veikų pėdsakus, R. K. pagamino, panaudojo ir laikė netikrus dokumentus – dalininkų susirinkimo protokolus, butų Panaudos sutartis ir jų nutraukimo protokolus, bei davė nurodymus perrašyti A. Š. 2017 m. liepos 31 d. pasirašytą paslaugų perdavimo ir priėmimo aktą, 2017 m. rugpjūčio 22 d., 2017 m. rugsėjo 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. buhalterines pažymas.
90. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos 2018 m. gegužės 30 d. specialisto išvadoje „Dėl VšĮ „K“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 04/12-2-3-5827 konstatuota, kad VšĮ „K“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų, o dėl VšĮ „K“ padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 dalių, 16 straipsnio 3 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. negalima iš dalies nustatyti VšĮ „K“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialisto išvadoje nustatyta, kad minėtu laikotarpiu buvo panaudoti įvairūs mokėjimo dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, kvitai, mokėjimo nurodymai) ūkinėms operacijoms – baldų, namų apyvokos daiktų, maisto prekių, kačių ėdalo, kraiko, kosmetikos prekių pirkimui, narystės mokesčiui pagrįsti, kuriuose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys – neatitinka tikrovės ir pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (ūkinės operacijos turinio), nes daiktai ir paslaugos buvo įsigyti ir panaudoti ne VšĮ „K“ veiklai, t. y. šie dokumentai buvo įtraukti į „K“ buhalterinę apskaitą nesilaikant teisės aktų reikalavimų (20 t., b. l. 55–76). Šią išvadą pateikusi specialistė R. K. pirmosios instancijos teisme patvirtino atlikto tyrimo ir surašytos Specialisto išvados teisingumą. Specialistė parodė, kad papildomai pateikti dokumentai, liudytojų parodymai dėl dovanų, kačių kraiko ir maisto bei kitų prekių pirkimo, R. K. atlikti grąžinimai „K“, vėlesni buhalterinės apskaitos dokumentų koregavimai neturi įtakos specialisto išvadai ir jos nekeičia. Direktorė neturėjo įsiskolinimo „K“, todėl neaišku, kokiu pagrindu atlikti grąžinimai į „K“ sąskaitą. Taip pat „K“ lėšomis buvo apmokama fizinio asmens narystė, nepateikiant jokių duomenų, kad apie lėšų panaudojimo paskirtį „K“ poreikiams tenkinti. Be to, buhalterinių dokumentų patikslinimai buvo atlikti daug vėliau, t. y. po tirto laikotarpio (28 t., b. l. 19–34, 128–135). Apklausta apeliacinės instancijos teisme specialistė R. K. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir Specialisto išvadoje bei pirmosios instancijos teisme. Papildomai parodė, kad atitaisymai buhalterinėje apskaitoje yra galimi surašant papildomus dokumentus, tačiau šiuo atveju nebuvo jokio dokumentinio pagrindo, kodėl „K“ grąžinamos lėšos (30 t., b. l. 118–129).
Žemesnės instancijos teismas
91. Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. K. Specialisto išvada prieštarauja auditorės N. J. konsultacinei išvadai. Vis dėlto teisėjų kolegija, susipažinusi su N. J. 2020 m. vasario 25 d. konsultacine išvada (28 t., b. l. 4–6), nenustatė jokių aplinkybių, kurios paneigtų R. K. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pagrįstumą. Konsultacinėje išvadoje pasisakyta tik dėl to, kad VšĮ „K“ nupirkti balai, buitinė technika, namų apyvokos daiktai, santechnikos, elektros ir statybinės medžiagos, jų panaudojimas bei atlikti statybos darbai buhalterinėje apskaitoje jų pirkimo/įsigijimo momentu buvo apskaityti iš dalies netinkamuose apskaitos registruose, tačiau neatitikimai vėliau buvo ištaisyti. Atlikus koregavimus apskaitos registruose ir grąžinus pinigines lėšas, „K“ nebuvo padaryta jokio nuostolio. Taip pat konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad dovanos darbuotojams, kolektyvui skirti maisto produktai, labdarai – veterinariniai reikmenys panaudoti įstaigos veikloje, o viešosios įstaigos narystė visuomeniniuose klubuose gali būti įtraukti į „K“ apskaitą kaip įprastinės veiklos sąnaudos. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta N. J. patvirtino konsultacinę išvadą ir paaiškino, kad ji tuo metu neatliko audito, tik orientavosi į advokato užduotus klausimus ir žiūrėjo, kaip ištaisyti Specialisto išvadoje nurodyti nukrypimai. Ji vertino registrus ir atrankos būdu pirminius apskaitos dokumentus. Liudytoja patvirtino, jog „K“ buhalterinėje apskaitoje buvo atlikti įvairūs tikslinimai, pataisymai pagal Specialisto išvadoje nustatytus pažeidimus. Kadangi buvo grąžintos sumos, dalis turto buvo parduota, todėl padarius atitinkamus įrašus ir ištaisius netikslius pirminius įrašus, visos klaidos buvo ištaisytos, nuostolio nepadaryta, nes pateikti dokumentai, kad sumos grąžintos ir įtrauktos į apskaitą (28 t., b. l. 128–135). Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja N. J. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir konsultacinėje išvadoje bei pirmosios instancijos teisme. Papildomai paaiškino, kaip buvo koreguota „K“ buhalterinė apskaita grąžinus pinigines lėšas. Parodė, kad atliekant metinę inventorizaciją buvo nustatyta, kad medžiagos, kalbant apie įvykusius sandorius, nebuvo panaudotos „K“ veikloje, todėl atitinkamai buvo fiksuoti minėti dalykai (30 t., b. l. 118–129).
92. Pastebėtina, kad konsultacinėje išvadoje nurodyta, jog minėtos išlaidos į įstaigos buhalterinę apskaitą gali būti įtrauktos tik tada, kai jos buvo panaudotos jos veikloje. Taip pat N. J. rėmėsi tuo, kad R. K. butai bus įrengti ir panaudoti projekto dalyviams, o dovanos, maistas ir kt. prekės darbuotojams, apmokėta Rotary klubo narystė reikalinga vadovaujant „K“, todėl laikė, jog buhalterijai pateikti finansiniai dokumentai atitiko visus privalomus rekvizitus. Vis dėlto nagrinėjamu atveju nustatyta, kad realiai „K“ lėšos pagal inkriminuotas PVM sąskaitas faktūras, kvitus ir kitus mokėjimo dokumentus buvo panaudos ne „K“ veikloje, o tenkinant asmeninius R. K. poreikius. Pačios N. J. teigimu, tik atlikus „K“ inventorizaciją buvo nustatyta, kad tam tikros prekės ir paslaugos buvo skirtos ne „K“ veiklai. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad mokyklos inventorizacija buvo atlikta jau po ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir įtarimų R. K. pareiškimo bei ikiteisminio tyrimo institucijai pirmiausia paprašius (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikti skubią „K“ inventorizaciją (6 t., b. l. 1–116). Be to, konsultacinėje išvadoje nėra duomenų apie tai, kaip joje nurodyti „K“ buhalterinės apskaitos registrų koregavimai galėjo įtakoti R. K. pateiktame kaltinime nurodytų buhalterinių pažeidimų apimtį. Šiuo atveju R. K. pripažinta kalta ne dėl netinkamai „K“ buhalterijoje suvestų duomenų, už ką iš esmės turėtų būti atsakinga buhalterė, o už mokėjimo dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, kvitų, mokėjimo nurodymų), kuriuose nurodytas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, panaudojimą. Pažymėtina ir tai, kad konsultacine išvada liko nepaneigti specialistės R. K. išvadoje nustatyti apskaitos taisyklių pažeidimai, kaip, tikrovės neatitinkančių mokėjimo dokumentų panaudojimas. Priešingai, N. J. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad atlikus inventorizaciją nustatyta, jog tam tikros prekės ir paslaugos buvo skirtos ne „K“, o tai įrodo, jog inkriminuotų mokėjimo dokumentų turinys neatitiko tikrovės. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialistės R. K. išvada, kad dėl minėtų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti „K“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką po ikiteisminio tyrimo pradėjimo patikslinus finansinius dokumentus nepaneigiamas faktas, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo įtvirtinti melagingi duomenys, pagal kuriuos nebuvo įmanoma nustatyti tikrųjų įmonės ūkinių įvykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494/2013 Nr. 2K-16/2014, Nr. 2K-180/2014, Nr. 2K-9-303/2015 ir kt.).
93. Iš minėtos Specialisto išvados ir R. K. paaiškinimų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat pačios nuteistosios R. K., liudytojų parodymų, PVM sąskaitų faktūrų, kvitų, mokėjimo nurodymų matyti, kad buvo panaudota daug mokėjimo dokumentų, kuriuose ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės: 70 PVM sąskaitų faktūrų, 38 kvitai, 31 mokėjimo nurodymas. Nagrinėjamu atveju šių dokumentų pagrindu VšĮ „K“ buhalterinėje apskaitoje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys, teisiškai reikšmingi faktai, pateisinantys R. K. patirtas išlaidas perkant daiktus ir paslaugas asmeniniam naudojimui, kaip padarytas VšĮ „K“ interesais ir naudai. Dėl to teismas sprendžia, kad netinkamai tvarkoma „K“ buhalterine apskaita buvo bandoma paslėpti kitus neteisėtus veiksmus, apie kuriuos jau pasisakyta kitose šio nuosprendžio dalyse (turto pasisavinimą ir išvaistymą). Pažymėtina, kad buvo padaryta ne keli nereikšmingi, smulkūs pažeidimai, o daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą įtraukta keliasdešimt buhalterinių operacijų ir jų mokėjimo dokumentų, kurių turinys neatitinka tikrovės, nes juose užfiksuoti nupirkti daiktai ir paslaugos panaudoti ne „K“ veiklai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent dėl nuteistajai R. K. inkriminuotų VšĮ „K“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti VšĮ „K“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. tarp R. K. neteisėtų veiksmų („K“ buhalterinės apskaitos pažeidimų) ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.
94. Teismų praktikoje nurodoma, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi, R. K., kaip „K“ vadovė, siekiant užtikrinti tinkamą mokyklos veiklos organizavimą, turėjo „K“ buhalterijai teikti tik tikrovę atitinkančius dokumentus. Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad visus inkriminuotus daiktus ir paslaugas pirko pati R. K. bei būtent ji inkriminuotus mokėjimo dokumentus, kuriuose užfiksuotų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, perdavė „K“ buhalterei, pastarajai nurodydama, kad pirkimai atliekami mokyklos reikmėms. Taigi, R. K. žinojo, jog šiuose dokumentuose „K“ vardu įsigytos prekės ir paslaugos yra skirtos ne „K“ reikmėms, o jos asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau sąmoningai jų įsigijimo dokumentus pateikė apie tai nieko nežinančiai buhalterei, kuri nuteistosios nurodymu dalį tokių dokumentų apmokėjo ir juos visus įtraukė į „K“ buhalterinę apskaitą. R. K. numatė, kad dėl tokių jos veiksmų bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti „K“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir tokių padarinių siekė, t. y. nuteistoji veikė tiesiogine tyčia. Todėl apygardos teismas teisingai nustatė, kad R. K. yra atsakinga pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
95. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tada, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, Nr. 2K-297-303/2019). Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo remtis apeliaciniame skunde paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-976/2020, nes joje nagrinėta situacija nėra tapati nagrinėjamai baudžiamajai bylai.
96. Teisėjų kolegija pastebi, kad Specialistės išvadoje nurodyta, jog negalima iš dalies nustatyti VšĮ „K“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Tuo tarpu apygardos teismas nustatė laikotarpį nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., kurį susiejo su nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. „K“ už R. K. apmokėtu (duomenys neskelbtini) Rotary klubas „(duomenys neskelbtini)“ narystės mokesčiu. Pažymėtina, kad iki 2017 m. sausio 1 d. Rotary klubui iš „K“ sąskaitos buvo atlikti tik keturi pavedimai (2014 m. spalio 7 d., 2015 m. kovo 20 d., 2015 m. gruodžio 14 d., 2016 m. rugpjūčio 30 d., iš viso 704,81 Eur) bei vienas 150 Eur pavedimas 2017 m. birželio 26 d. (13 t., b. l. 173–182; 19 t., b. l. 90). Daugiau jokių su „K“ veikla nesusijusių mokėjimų iki 2017 m. sausio 1 d. padaryta nebuvo, o visi neteisėti pirkimai „K“ vardu atlikti būtent laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, iki 2017 m. sausio 1 d. atlikti keturi pavedimai Rotary klubui kardinaliai neiškraipė „K“ buhalterinės apskaitos, nes iš jos šiuo laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. galima nustatyti VšĮ „K“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą bei tam nereikia atlikti priešpriešinių patikrinimų. Tuo tarpu didžioji dalis mokėjimo dokumentų, kurių turinys neatitinka tikrovės, panaudoti nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. ir būtent šiuo laikotarpiu realiai negalima nustatyti VšĮ „K“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl to patikslinamos skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytos aplinkybės nurodant, kad VšĮ „K“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Dėl R. K. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį
97. Nagrinėjamoje byloje R. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, t. y. VšĮ „K“ direktore, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės ir kitokios naudos sau, tokiu būdu apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę, pasisavino ir iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą, apgaulingai tvarkė VšĮ „K“ buhalterinę apskaitą, taip pat pagamino, laikė bei panaudojo netikrus dokumentus, o dėl tokių jos veiksmų didelę žalą patyrė valstybė ir VšĮ „K“.
98. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistoji R. K. šioje baudžiamojoje byloje nebuvo kaltinama mokslo pažymėjimų klastojimu, fiktyviu ugdymu, netinkamu mokinio krepšelio lėšų administravimu. Apeliantės teigimu, „K“ yra privatus ūkio subjektas, kuris nesiekia pelno, todėl negali būti laikoma valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nes ji nebuvo kaltinama nusikalstamų veikų, nukreiptų prieš valstybės tarnybą ar viešuosius interesus, padarymu. Tačiau tokie apeliacinio skundo teiginiai, jog R. K. nėra BK 228 straipsnio subjektas, atmestini kaip nepagrįsti.
99. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Pagal BK 228 straipsnį atsako tik specialusis subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme nustatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas. Taigi pagal minėtą BK 230 straipsnio 3 dalies redakciją valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas buvo siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu arba pareigų ėjimu viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba vertimusi profesine veikla; 2) atitinkamų įgaliojimų turėjimu: administracinių, teisės veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu arba teikti viešąsias paslaugas.
100. Darbas arba pareigų ėjimas viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje BK 230 straipsnio 3 dalies prasme iš esmės reiškia asmens faktinį tam tikrų funkcijų atlikimą juridiniame asmenyje, paprastai su darbdaviu sudarius darbo sutartį. Antrasis būtinasis asmens prilyginimo valstybės tarnautojui požymis yra atitinkamų įgaliojimų turėjimas. Pagal BK 230 straipsnio 3 dalį šis požymis reiškia, kad asmuo, dirbdamas juridiniame asmenyje ar versdamasis profesine veikla, turi tam tikrus įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims ar kitokius administracinius įgaliojimus, susijusius su viešojo administravimo veikla. Administraciniais įgaliojimais pripažintini ir įgaliojimai, kurie padeda užtikrinti juridinio asmens savarankišką veiklą (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas. Paprastai šie įgaliojimai susiję su tuo, kad asmuo turi teisę veikti juridinio asmens vardu. Tai reiškia, kad fizinis asmuo turi įgaliojimus spręsti klausimus, susijusius su juridinio asmens veikla, santykiais su trečiaisiais asmenimis. Teisė veikti juridinio asmens ar organizacijos vardu – tai teisė įstatymo ar atskiro įgaliojimo pagrindu sudaryti sandorius, atlikti kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, sukuriančius, keičiančius ar naikinančius juridinio asmens teises ir pareigas. Ši teisė taip pat gali apimti tiek kompetenciją spręsti juridinio asmens struktūros, personalo klausimus (priimti ir atleisti darbuotojus, apibrėžti jų funkcijas, nustatyti atlyginimo už darbą, įskaitant darbuotojų skatinimo priemones, sistemą, skirti drausmines nuobaudas darbuotojams ir pan.), tiek klausimus, susijusius su juridinio asmens veiklos strategija (pvz., verslo planų sudarymas), tiek finansų valdymo klausimus. Teisė veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu paprastai siejama su atitinkamo fizinio asmens vadovaujamomis pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-693/2019).
101. Pažymėtina, kad asmuo, dirbantis juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, gali būti pripažintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu ir tuo atveju, kai jo veikla yra viešųjų paslaugų teikimas. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų nustatytas paslaugas; įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys (2 straipsnio 18 dalis; 2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija). Paslaugų rūšių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtas įstatymo nuostatas viešąsias paslaugas gali teikti ne tik valstybės ar savivaldybės įsteigti subjektai, bet įstatymų nustatytais atvejais ir privatūs asmenys; konkreti paslaugų rūšis turi būti nustatyta įstatyme.
102. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje įvardytus požymius. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pvz., piktnaudžiaujant savo padėtimi, viršijant suteiktus įgaliojimus) reikštų viešojo intereso pažeidimą. Priešingu atveju būtų iškreipta nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams esmė, BK XXXIII skyriuje įtvirtintų normų paskirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka. Žalą viešiesiems interesams (ar grėsmę tokiai žalai atsirasti) gali sukelti ir asmens, turinčio teisę atstovauti privačiam juridiniam asmeniui, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar tarnybos įgaliojimų viršijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24-895/2015, Nr. 2K-161-693/2019).
103. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad VšĮ „K“ yra viešoji įstaiga, kurios dalininkės yra R. K. ir E. K. (15 t., b. l. 54–56). Nėra ginčo, kad R. K. jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu ir iki šiol yra VšĮ „K“ direktorė bei, remiantis „K“ įstatais (13 t., b. l. 147–160) ir direktoriaus pareigybės aprašymu (15 t., b. l. 61–64), turėjo teisę veikti „K“ vardu, taip pat turėjo įvairius administracinius įgaliojimus, tarp kurių ir teisė „K“ vardu įsigyti, valdyti, naudoti bei disponuoti mokyklos lėšomis ir turtu (Įstatų 3.1, 5.26–5.30 punktai; pareigybės aprašymo 6, 8 punktai). Pagal „K“ įstatus mokyklos veiklos sritis – švietimas, viešai, pagal valstybės nustatytus išsilavinimo standartus, teikti švietimo paslaugas visuomenės nariams, iš kurio pagrindinė veiklos sritis – vidurinis ugdymas (Įstatų 2.1–2.4 punktai). Taigi, nors „K“ yra privatus juridinis asmuo, tačiau teikia viešąsias švietimo paslaugas, t. y. iš esmės visa „K“ veikla yra susijusi su mokinių ugdymu, kuris organizuojamas pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus ugdymo planus ir programas, ko pasėkoje Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka išduoda mokinių pasiekimams patvirtinančius dokumentus (vidurinės mokyklos baigimo atestatus, pagrindinio, pradinio išsilavinimų ir mokymosi pasiekimų pažymėjimus; Įstatų 2.5–2.11). Mokyklos pagrindiniai lėšų šaltiniai yra dalininkų įnašai, mokestis už mokslą, valstybės ir savivaldybės biudžeto tiksliniai asignavimai (pirmosios instancijos teisme R. K. patvirtino, jog mokykla gauna iš valstybės mokinio krepšelio lėšas; 27 t., b. l. 1–5), rėmėjų lėšos (Įstatų 8.1 punktas; Švietimo iš mokslo institucijų registro išrašas; 15 t., b. l. 54–56). Pažymėtina, kad „K“ įstatuose ir direktoriaus pareigybės aprašyme aprašytos mokyklos direktoriaus funkcijos, teisės ir pareigos (pvz., „K“ darbo organizavimas; sutarčių „K“ vardu sudarymas; mokyklos turto ir lėšų valdymas, naudojimas ir disponavimas jais) yra išimtinai susijusios su „K“ tikslų įgyvendinimu – švietimo paslaugų teikimu. Dėl to, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog R. K. atitinka valstybės tarnautojui prilyginimo asmens požymius, o VšĮ „K“ pagal savo veiklos pobūdį teikia viešąsias švietimo paslaugas, t. y. tenkina visuomenės narių suinteresuotumą gauti atitinkamą išsilavinimą, todėl R. K. yra tinkamas BK 228 straipsnio subjektas.
104. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymis – didelė žala – byloje taip pat nustatytas.
105. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį. Įrodinėtina didele žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala, kurią patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, Nr. 2K-361-895/2016, Nr. 2K-87-942/2017, Nr. 2K-189-1073/2019, Nr. 2K-28-222/2020, Nr. 2K-7-9-976/2020, Nr. 2K-P-59-495/2021).
106. Didelė turtinė žala BK 228 straipsnio prasme kasacinėje praktikoje paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL, nors, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, didele gali būti pripažinta ir mažesnio dydžio turtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-976/2020). Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ar neveikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-693/2019). Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (pavyzdžiui, asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361-895/2016, Nr. 2K-285-976/2018). Pagal kasacinę praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingi padariniai valstybei, tarnybai ar asmeniui arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-699/2015, Nr. 2K-361-895/2016, Nr. 2K-7-64-139/2016, Nr. 2K-161-693/2019, Nr. 2K-189-1073/2019, Nr. 2K-248-648/2020).
107. Pagal šioje baudžiamojoje byloje nustatytas ir pirmiau aptartas aplinkybes, R. K., būdama VšĮ „K“, teikiančio visuomenei viešąsias švietimo paslaugas, direktore, t. y. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, pažeisdama inkriminuotų teisės aktų reikalavimus, savo pareigomis pasinaudojo priešingai mokyklos interesams, siekdama turtinės naudos sau, t. y. mokyklos direktorės pareigas panaudojo darydama BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, ko pasėkoje pasisavindama ir išvaistydama „K“ lėšas, padarė mokyklai iš viso 29 572,59 Eur turtinę žalą, kuri viršijo tuomet galiojusią 250 MGL (9 415 Eur) sumą (2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 897), todėl laikytina didele.
108. Be to, nuteistoji savo nusikalstamais veiksmais įtraukė kitus asmenis – „K“ darbuotojus į nusikaltimų darymą jiems to nežinant. Tokiais R. K. veiksmais iškraipyta VšĮ „K“ normali, veiksminga, autoritetinga, Konstitucija, įstatymais, įstaigos vidaus teisės aktais pagrįsta bei teisinės valstybės siekius atitinkanti veikla, diskredituotas ir pažemintas šios mokyklos direktorės vardas, sumenkintas pačios įstaigos autoritetas. Įvertinus šiuos padarinius ir aplinkybę, kad R. K., kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, padarė dar ir kitas nusikalstamas veikas – pasisavino bei iššvaistė jos žinioje buvusį svetimą, VšĮ „K“ priklausantį turtą (BK 183 straipsnio 2 dalis, 184 straipsnio 1 dalis), apgaulingai tvarkė VšĮ „K“ buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnio 1 dalis), pagamino netikrus dokumentus, juos laikė ir panaudojo (BK 300 straipsnio 1 dalis), kuriais, be kita ko, siekė turtinės naudos „K“ sąskaita, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jos veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala VšĮ „K“. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės apie labai gerus „K“ reitingus pagal mokinių pasiekimus bei didesnį darbuotojų darbo užmokestį (28 t., b. l. 10–11, 98–113, 116–126; 30 t, b. l. 15, 74). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šios aplinkybės nepriklauso nuo nuteistosios valios, nes tik nuo mokytojų gebėjimo išmokinti ir mokinių pastangų įsisavinti žinias priklauso jų gebėjimų įvertinimas, o mokytojų atlyginimų dydis priklauso nuo mokyklos finansinės padėties. Tuo tarpu gynybos į bylą pateikti „K“ tarybos pirmininkės ir mokytojos E. B., sekretoriaus ir mokytojo V. P. 2020 m. liepos 7 d. raštas, buvusios tėvų tarybos pirmininkės S. S. 2020 m. liepos 3 d. raštas, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus 2020 m. liepos 27 d. raštas (28 t., b. l. 153, 156, 159) taip pat nepatvirtina, jog nebuvo sumenkintas „K“ prestižas, kadangi šie raštai surašyti ir pateikti praėjus beveik trims metams nuo nusikaltimų padarymo. Be to, tėvų tarybos pirmininkė nurodė, kad tėvų tarybai per 2018–2020 m. kadencijos laikotarpį nebuvo žinomos aplinkybės dėl nuteistosios 2017 m. ūkinės finansinės „K“ veiklos; „K“ tarybos atstovai nurodė, kad neturi duomenų apie turtinės ar neturtinės žalos „K“ padarymą; savivaldybė nurodė, jog jai nepriklauso privačių įstaigų priežiūra, todėl negali vertinti, ar nuteistosios veiksmais „K“ žala padaryta.
109. Visų šių pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad R. K. savo tikslų siekė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad jos veiksmai, siekiant turtinės naudos sau, yra pavojingi, sudarė sąlygas daryti teisės pažeidimus, numatė, jog dėl tokio jos elgesio – piktnaudžiaujant tarnyba padaryto turto pasisavinimo ir iššvaistymo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo neišvengiamai atsiras didelė turtinė ir neturtinė žala VšĮ „K“, ir to norėjo. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, kad R. K. pagrįstai pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje. Dėl to ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Dėl R. K. paskirtos bausmės
110. Kadangi apeliaciniu skundu iš esmės ginčijamas visas skundžiamas nuosprendis, o šiuo nuosprendžiu R. K. yra išteisinama dėl BK 182 straipsnio 2 dalies ir jos nusikalstami veiksmai iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotini į BK 300 straipsnio 1 dalį, todėl pasisakytina ir dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl bausmių skyrimo nuteistajai ir jų bendrinimo teisėtumo ir pagrįstumo.
111. Perkvalifikavus R. K. nusikalstamus veiksmus iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį, jai skirtina nauja bausmė. Skirdama bausmę teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad R. K., veikdama tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą valdymo tvarkai, susijusį su dokumentų klastojimu. Ji anksčiau neteista, tačiau bausta administracine tvarka (24 t., b. l. 2–15). Duomenų, kad ji per nemažą laiko tarpą, praėjusį nuo šioje byloje nagrinėjamų veikų, būtų padariusi kitų nusikaltimų, byloje nėra. R. K. dirba, nors išsituokusi, tačiau turi sugyventinį. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, bausmės paskirtį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai R. K. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant jai už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei baudos, numatytos už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas; 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), vidurkis, t. y. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskiriant 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą. Atsižvelgus į veikos padarymo laikotarpį, taikomas MGL dydis, galiojęs veikos padarymo metu (BK 3 straipsnio 3 dalis).
112. Taip pat teisėjų kolegija, vertindama nuosprendžiu nuteistajai paskirtas bausmes pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, konstatuoja, kad keisti jas pagrindo nėra. Individualizuojant šias bausmes, bausmės skyrimą reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, numatytos BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, pažeistos nebuvo. R. K. paskirtos bausmės už šių nusikaltimų padarymą nėra aiškiai per griežtos, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, atitinka nuteistosios asmenybę, jos padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą.
113. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, pobūdį (apgaulingas apskaitos tvarkymas bei dokumentų klastojimas padaryti iš esmės siekiant nuslėpti VšĮ „K“ turto pasisavinimą ir išvaistymą, kurie yra piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pasekmė), padarymo aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad visi R. K. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistajai R. K. paskirtos bausmės bendrinamos, taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnes, ir R. K. paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.
114. Paskyrus nurodytą galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, išlieka galimybė R. K. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, nuteistoji atitinka formaliuosius BK 75 straipsnio taikymo reikalavimus, ji nuteista už dviejų nesunkių, vieno apysunkio ir dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, o jai skiriama bausmė neviršija BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nustatytų laisvės atėmimo bausmės ribų. Kaip minėta, R. K. anksčiau neteista, o tai leidžia spręsti, jog ji neturi polinkio nusikalsti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, atidėjus nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, palikus pirmosios instancijos teismo nustatytą įpareigojimą per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas; 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija).
115. Kitoje dalyje Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistosios R. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria R. K. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jai už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė, kuri subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:
R. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalį dėl R. K. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, jai už šią nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, bausmių bendrinimo pakeisti:
R. K. nusikalstamus veiksmus iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 100 MGL (3 766 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinti šiuo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnes bausmes, ir R. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant ją per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalį dėl R. K. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį pakeisti:
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl R. K. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pašalinti aplinkybę, kad R. K. nusikaltimą padarė pasinaudodama apgaule įgyta turtine teise.
Nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl R. K. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nurodyti, kad VšĮ „K“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.