Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Halso Invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-09 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-373-1159/2024 pagal ieškovės UAB ,,Halso Invest“ patikslintą ieškinį atsakovams: 1) UAB „Kijota“; 2) Vilniaus miesto savivaldybės administracijai; 3) mažajai bendrijai (toliau – MB) „Archplius“; 4) G. Č., E. B., A. Č., A. A., R. L., R. L., L. T., I. K., R. K., M. J., M. B., dėl statybą leidžiančio dokumento ir deklaracijų apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo ir nuosavybės teisę pažeidžiančių veiksmų nutraukimo, išvadą duodanti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB ,,Halso Invest“ ieškinyje pateikė šiuos reikalavimus:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, Savivaldybė) 2020-10-05 išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas, Statybos leidimas) galiojimą;

2) panaikinti deklaracijų galiojimą: UAB „Kijota“ (toliau – ir Statytoja) surašytos 2021-05-24 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojimą; G. Č. surašytos 2021-10-05 deklaracijos apie statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojimą; M. J. surašytos 2021-10-05 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojimą; M. B. surašytos 2021-10-05 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojimą; E. B. ir A. Č. surašytos 2021-10-05 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojimą; A. A. surašytos 2021-10-05 deklaracijos apie statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojimą; R. L. ir R. L. surašytos 2021-10-05 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojimą; L. T. surašytos 2021-10-05 deklaracijos apie statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojimą; I. K. ir R. K. surašytos 2021-10-05 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojimą;

3) įpareigoti atsakovę UAB „Kijota“, atsakovus G. Č., E. B., A. Č., A. A., R. L., R. L., L. T., I. K., R. K., M. J. ir M. B. (toliau – ir Atsakovai fiziniai asmenys) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinių projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinius žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Statybos sklypas) ar jų dalis;

4) įpareigoti atsakovę UAB „Kijota“, Atsakovus fizinius asmenis per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovės sklypai) reljefą į padėtį, buvusią iki neteisėtai atliktų žemės darbų, užfiksuotą 2020-06-09 topografiniame plane;

5) nustatyti, kad atsakovei UAB „Kijota“, Atsakovams fiziniams asmenims neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, kiekvienam iš šių atsakovų skiriama po 100 Eur bauda ieškovės UAB „Halso Invest“ naudai, skaičiuojant už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną;

6) iš atsakovų ieškovės naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Ieškovė 2022-08-12 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo žemės sklypus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie ribojasi su Statybos sklypu (duomenys neskelbtini).

III. Vykdant statybos darbus Statybos sklype savavališkai buvo atlikti žemės darbai ieškovės sklypuose, neteisėtai pakeičiant šių sklypų reljefą. Dėl minėtų žemės darbų ieškovės sklypuose buvo suformuoti normatyvinio didžiausio reljefo nuolydžio dydžio neatitinkantys šlaitai (nuolydžiai). Ieškovė tikėjosi, kad iki užbaigiant statybos darbus Statybos sklype bus įrengtos atraminės sienelės ir kad jos sklypų reljefas bus atkurtas į buvusią padėtį, tačiau 2022 metų vėlyvą rudenį paaiškėjo, kad Statybos sklype naujai pastatytuose pastatuose jau gyvena žmonės.

IV. Ieškovė 2022-11-09 Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS ,,Infostatyba“) susipažinusi su Projekto (2020 metais projektuotojos MB ,,Archplius“ parengto statinio projekto „Sublokuoti vienbučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniais, iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,,Registrų centras“ 2022-12-01 gavusi Leidimo (2020-10-05 leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, nustatė, kad Projekto sprendiniai parengti nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų, nes: Projekto Sklypo plano dalies brėžinys „vertikalusis planas“ (sklypo aukščių planas) (M 1:200 – 1:1000) neatitinka Statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738, 8 priedo 7.4.3 papunkčio reikalavimų – jame nėra nurodyti nei projektuojami, nei esami nuolydžiai, o suskaičiavus projektinius nuolydžius pagal vertikaliajame plane pažymėtų projektinių izohipsių altitudes gaunamas rezultatas, kad Projektu suprojektuoti didesni nei norminiai šlaitų nuolydžiai Statybos sklype. Ieškovė pažymėjo, kad pagal STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338, 9.5 punktą, didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).

V. Ieškovė pažymėjo ir tai, kad iš Projekto bendrųjų statinio rodiklių lentelės matyti, jog buvo suprojektuoti aštuoni vienbučiai gyvenamieji namai – pastatai „A“, „B“, „C“, „D“, „E“, „F“, „G“, „H“ (toliau – ir Pastatai) ir įvairūs inžineriniai tinklai. Projekto antraštiniame lape nurodyta minėtų pastatų kategorija – neypatingi statiniai. Tokia pati pastatų kategorija buvo nurodyta ir Projekto aiškinamojo rašto 4.3 skyriuje „Statybos rūšis, statinio paskirtis, statinio kategorija“. Tuo tarpu Leidime nurodyta, kad šiuo dokumentu suteikiama teisė statyti vienbučius gyvenamuosius namus „C“, „B“, „F“, „G“, „H“, „D“, kurių kategorija – nesudėtingas bei „E“, „A“ pastatus, kurių kategorija – neypatingas, vandentiekio įvadinį tinklą, nuotekų išvadus, dujotiekio tinklus ir lietaus nuotekų tinklus. Taigi, dalies pastatų („B“, „C“, „D“ bei „F“, „G“, „H“) kategorija Leidime nurodyta neteisingai.

VI. Ieškovė nurodo, kad 85 proc. baigtumo pastatai ir Statytojo (UAB ,,Kijota“) nuosavybės teisė į juos Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti Statytojo surašytos 2021-05-24 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Visi pastatai nurodyti kaip nesudėtingi, kas akivaizdžiai neatitinka nei Projekto sprendinių, nei Leidimo.

VII. Kadangi visi pastatai buvo suprojektuoti kaip neypatingieji, jų deklaracijos apie statybos užbaigimą turėjo būti tvirtinamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) (ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnio 2 dalis). Taigi, vietoje Projektu suprojektuotų ir pastatytų neypatingųjų statinių melagingai deklaravus, jog tai nesudėtingieji statiniai, buvo ne tik nukrypta nuo Projekto sprendinių, tačiau taip pat buvo neteisėtai išvengta pareigos surašytas deklaracijas patvirtinti ir įregistruoti Inspekcijoje.

VIII. Kadangi Projekto sprendiniai prieštarauja imperatyvių teisės aktų reikalavimams dėl šlaitų nuolydžių Statybos sklype, Leidimas apskritai negalėjo būti išduotas. Leidimas taip pat yra neteisėtas dėl to, kad statinių kategorijos Projekte ir Leidime negali skirtis. Taigi nustačius, kad Leidimas išduotas neteisėtai, laikytina, kad neteisėtai buvo surašytos ir Deklaracijos, kurios naikintinos kaip išvestinis aktas, kylantis iš neteisėto Leidimo.

IX. Net ir laikant, kad Leidimas išduotas teisėtai, tai nebūtų pagrindas pripažinti Deklaracijas teisėtomis, kadangi statinių „A“ ir „E“ deklaracijos (dėl priskyrimo neypatingiesiems statiniams pagal Projektą) turėjo būti tvirtinamos Inspekcijos. Be to, Deklaracijomis deklaruotas 100 procentų baigtumas neatitiko tikrovės – žemės darbai nebuvo baigti, statybvietė nebuvo sutvarkyta, o kaimyninių Sklypų naudojimo sąlygos (reljefas) nebuvo atkurtos į padėtį, buvusią iki statybos darbu pradžios. Todėl ieškovė tvirtino, kad Leidimas, Deklaracijos bei su Pastatų statyba susiję savavališki žemės planiravimo veiksmai jos sklypuose pažeidė jos teises ir teisėtus interesus.

X. Atsakovai UAB ,,Kijota“ (Statytoja), MB ,,Archplius (Projektuoja), Atsakovai fiziniai asmenys su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

XI. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-08-09 sprendimu ieškovės UAB ,,Halso Invest“ ieškinį atmetė. Iš ieškovės UAB ,,Halso Invest“ atsakovams priteisė bylinėjimosi išlaidas: MB ,,Archplius“ - 15 163,74 Eur, UAB ,,Kijota“ - 22 757,71 Eur, Atsakovams fiziniams asmenims - po 1 347,22 Eur. Iš ieškovės UAB ,,Halso Invest“ Lietuvos valstybei priteisė 106,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

XII. Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, susijusių su Statybos leidimo neteisėtumu, teismas nurodė, jog:

1) Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai nustatė, jog dalies Pastatų kategorija yra neypatingi statiniai, dalies – nesudėtingi statiniai, nes Projektu buvo suprojektuoti 5,5 ir 8,75 m. siekiantys atstumai (vidiniai) tarp Pastatų laikančiųjų konstrukcijų nuo „A“ ir „E“ namų; tarp „B“, „C“, „D“, „F“, „G“, „H“ namų – po 4,5 m ir 8,75 m. Teismo vertinimu, pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 19 punkto nuostatą turi būti vertinamas atstumas tarp artimiausių laikančiųjų konstrukcijų, o ne atstumas tarp tolimiausių laikančiųjų konstrukcijų. Nagrinėjamu atveju iš Projekto yra aiškios visos laikančiosios konstrukcijos ir jomis šiuo atveju yra laikytinos visos keturios kiekvieno namo sienos. Atitinkamai nesudėtingiems statiniams priskirtinas toks statinys, kurio tarp kurių laikančiųjų konstrukcijų atstumas neviršija 6 m. Nagrinėjamu atveju visų statinių atstumai tarp laikančiųjų konstrukcijų laikytini mažesni nei 6 m. Todėl, teismo vertinimu, Inspekcija, 2023-06-23 specialisto išvadoje nurodydama, jog Pastatai priskirtini neypatingosios kategorijos statiniams, padarė klaidą;

2) Projekto sudedamąja dalimi esantis vertikalusis planas buvo parengtas tinkamai ir atitinka teisės aktų reikalavimus: tiek esamos, tiek būsimos Statybos sklypo altitudės buvo pažymėtos Projekto sprendiniuose ir yra visiškai pakankamos žemės darbams atlikti. Šią aplinkybę patvirtino tiek Statytojos, tiek Projektuotojos vadovai, ją taip pat pagrindžia Statytojos į bylą pateikti tyrėjų, specialistų ir ekspertų vertinimai. Teismo ekspertas prof. dr. S. (pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendime nurodo, kad šio teismo eksperto vardas yra ,,V.“) M. dėl didelės visos bylos apimties nepakankamai įsigilino į visą Projektą, todėl padarė neteisingas išvadas;

3) Projekte buvo tinkamai suprojektuoti Statybos sklypo reljefo nuolydžiai ir parinktos tinkamos priemonės jų keliamai rizikai valdyti. Ieškovės nurodomi argumentai dėl STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto pažeidimo (Statybos sklypo reljefo nuolydžių buvimo didesniais nei 12 proc.), teismo nuomone, neaktualūs, kadangi Projektuotoja Projekte numatė tinkamas priemones Statybos sklypo reljefo nuolydžiams, įskaitant ir atskirų sklype esančių šlaitų keliamai rizikai, valdyti. Visų byloje dalyvaujančių asmenų (tame tarpe ir Inspekcijos bei teismo eksperto prof. dr. S. M.) pateikti STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto aiškinimo variantai yra klaidingi, kadangi nebuvo atsižvelgta į visą normos formuluotę (t. y. 9.5.1 ir 9.5.2 papunkčius). STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkte pateikta didžiausio sklypo reljefo nuolydžio sąvoka aiškintina taip, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis yra viso sklypo reljefo nuolydis, matuojant tarp bet kurių taškų priešingose sklypo kraštinėse;

4) ieškovė praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinių aktų ginčijimo terminą: Leidimas, kurį ginčija ieškovė, buvo išduotas 2020-10-05, taigi, nuo šio momento minėtas individualus teisės aktas buvo ir yra viešai prieinamas ir ieškovei. Atitinkamai ieškovės reikalavimas dėl Leidimo galiojimo panaikinimo galėjo būti pateiktas iki 2020-11-05. Ieškovė iki sklypų pirkimo matė ir suprato, kad beveik prieš vienerius metus tiek vienbučių gyvenamųjų namų statybos, tiek ir Statybos sklypo reljefo formavimo darbai buvo baigti vykdyti, o statybos sklype nėra suprojektuotų atraminių sienelių. Ieškovės pateiktos fotonuotraukos ir jų metaduomenys rodo, kad ieškovė nuolat sekė, kas vyksta Statybos sklype bei 2021-05-14 žinojo apie vykstančias statybas bei išduotą Leidimą. Ieškinyje nurodomos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad ieškovė apie savo teisių galimus pažeidimus sužinojo ne 2022-11-09, 2022-12-03, o 2022-08-12 sudarius pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tapus sklypų savininke. Savo teisėmis prieš trečiuosius asmenis ieškovė turėjo teisę naudotis nuo nuosavybės teisių į sklypus registracijos viešame registre dienos, t. y. 2022-08-31. Atnaujinti praleisto ieškinio padavimo termino ieškovė neprašė;

5) pagal kasacinio teismo praktiką privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju Ieškovė savo subjektinę teisę ginčyti Leidimą, be kita ko, grindė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimu, tačiau nepateikė su tuo susijusių įrodymų.

XIII. Teismo vertinimu, nėra pagrindo panaikinti Deklaracijų galiojimo, kadangi:

1) Deklaracijos buvo surašytos remiantis nenuginčytomis kadastrinių matavimų bylomis, kurių duomenys patvirtina, jog visi Pastatai yra pastatyti kaip II grupės nesudėtingi statiniai;

2) pagal galiojantį teisinį reguliavimą naujų nesudėtingųjų statinių statyba užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri Inspekcijoje netvirtinama ir neregistruojama. Be to, šiuo atveju taikytinas ir subsidiarumo principas, kuris suteikia galimybę administracines paslaugas gauti žemiausiu efektyvumą galinčiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos lygmeniu, todėl, net jei Leidime ir Projekte dalies statinių kategorija buvo neypatingi statiniai, tačiau statybos rezultate statinys yra nesudėtingas, statybą užbaigti galima žemiausiu efektyvumą galinčiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos lygmeniu, t. y. surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri Inspekcijoje netvirtinama ir neregistruojama;

3) Leidimas buvo išduotas teisėtai, todėl Deklaracijų, kaip išvestinių aktų, panaikinimui nėra faktinio pagrindo;

4) byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Deklaracijų pateikimo metu (2021-10-05) negalėjo būti neužbaigtų statybos darbų, įskaitant ir žemės darbus, nes Deklaracijos yra paremtos 2021-08-04 kadastrinių matavimų bylomis, taip pat ir pirkimo-pardavimo sutartimis, įgaliojimais, kuriuose yra aptartos pardavėjo ir pirkėjų teisės ir pareigos statybos užbaigimo klausimais. Byloje nėra duomenų apie ginčus tarp pardavėjo ir pirkėjų, vadinasi, aptartos pirkimo-pardavimo sutartys ir įgaliojimai buvo įvykdyti tinkamai, įskaitant ir visus statybos užbaigimo darbus Deklaracijų pateikimo metu;

5) ieškovės argumentai dėl galimų žemės darbų ieškovės sklypuose neturi jokios įtakos Deklaracijų galiojimui ir yra vertintini nagrinėjant negatorinį ieškovės reikalavimą;

6) ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kad būtų galima prieiti išvadą, jog egzistuoja neatitikimai tarp Projekte suplanuoto ir faktiškai suformuoto šlaito Statybos sklype, taip pat neįrodė, jog, šiam nuokrypiui egzistuojant, tai daro esminę įtaką statybos proceso teisėtumui ar kaip nors pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus;

7) byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka statybų priežiūrą atliekanti institucija dėl ginčo statybos proceso ir jo užbaigimo būtų nustačiusi pažeidimus ir priėmusi nustatytą sprendimą ir kad šis sprendimas būtų įsiteisėjęs. Nors statybos užbaigimo deklaracijos gali būti ginčijamos ir tiesiogiai teisme, tačiau tokį ginčą inicijuojantis asmuo visų pirma turėtų inicijuoti statybos proceso ir jo užbaigimo valstybinės priežiūros atlikimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, nes teismas negali būti statybos valstybinės priežiūros institucija ir atlikti jos funkcijų.

XIV. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir atkurti ieškovės sklypus į padėtį, užfiksuotą 2020-06-09 topografiniame plane, yra nepagrįstas, nes nebuvo patenkinti aukščiau aptarti ieškovės reikalavimai (dėl Leidimo ir Deklaracijų galiojimo panaikinimo), be to, netenkintinas ir reikalavimas dėl ieškovės Sklypų reljefo atstatymo į 2020-06-09 topografiniame plane fiksuotą padėtį.

XV. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą atkurti ieškovės sklypus į padėtį, kuri buvo užfiksuota 2020- 06-09 topografiniame plane, nurodydamas, jog:

1) ieškovės pateikti įrodymai (pateiktos fotonuotraukos, ieškovės vadovo R. S. paaiškinimai teismo posėdyje, S. M., G. P. ekspertizės išvados) yra nepakankami nustatyti, kad Statytoja ir Atsakovai fiziniai asmenys būtų pakeitę ieškovės sklypų reljefą. Tiek ieškovės, tiek atsakovų pateiktos fotonuotraukos liudija, kad atsakovų padarytas Statybos sklypo nukasimas nepereina į ieškovės sklypus. Ieškovės fotonuotraukose matomi supilti žemės kalnai yra ieškovės sklypuose, tačiau neginčijamų duomenų, kad tuos žemės kalnus ieškovės sklypuose būtų supylę atsakovai ir vėliau juos nukasę, byloje nėra;

2) iš atsakovų pateiktos palydovinės nuotraukos matyti, kad jau iki statybos darbų pradžios ieškovės sklypuose buvo tam tikri grunto pakeitimai;

3) Projekte esantys ankstesnių sklypų savininkų sutikimai dėl ieškovės sklypuose esančios elektros linijos iškėlimo ir elektros tinklų iškėlimo sąlygos patvirtina, kad ieškovės Sklypuose po 2020-06-09 buvo leidžiama atlikti tam tikrus žemės reljefo pakeitimo darbus. Taigi ieškovės sklypuose po 2020-06-09 nenustatyti asmenys galėjo atlikti žemės reljefo pakeitimo darbus, todėl negalima prieiti išvados, kad nustatyti ieškovės Sklypų pakeitimai buvo atlikti būtent Statytojos ir / ar Atsakovų fizinių asmenų neteisėtais veiksmais;

4) ieškovė neįrodė, kad dėl jos sklypuose nustatytų žemės reljefo pakeitimų po 2020-06-09 ar dėl atliktų statybos darbų Statybos sklype ji būtų patyrusi galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimą, apribojimą ar kitokį apsunkinimą. Byloje surinkti duomenys suponuoja priešingą išvadą: ieškovė sėkmingai parengė statybos projektus, gavo statybą leidžiančius dokumentus bei pradėjo jai priklausančių sklypų planiravimo darbus. Kadangi ieškovė gavo statybą leidžiantį dokumentą ir yra parengusi statybos projektą su vertikaliuoju žemės sklypo planu, kuriame turi būti pažymėti esami ir projektuojami Sklypų po statybų užbaigimo aukščiai, kurių ieškovė į bylą nepateikė, bandymai atstatyti ieškovės sklypų reljefą į 2020-06-09 lygį gali neatitikti ieškovės statybos projektu suplanuotų aukščių;

5) byloje yra vieno iš sklypų bendraturčių M. K. rašytiniai paaiškinimai, taip pat Projekte yra dokumentas, kuriame yra žymos apie Projekto derinimą su vieno iš ankstenių sklypų savininkų (dėl 0,4 kV elektros oro linijos iškėlimo iš jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo), todėl nėra pagrindo išvadai, kad Statytoja žemės darbus ieškovės sklypuose inicijavoi be gretimų sklypų savininkų žinios ar sutikimo;

6) ieškovė Sklypus įgijo jau pasibaigus statybos darbams Statybos sklype ir turėjo būti apžiūrėjusi perkamų sklypų reljefo būklę, todėl neturi teisės reikalauti savo sklypų reljefo atstatymo būtent į 2020-06-09 būklę;

7) ieškovė neįrodė, kad dėl STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto pažeidimo (12 proc. viršijančių šlaitų nuolydžių Statybos sklype, besiribojančių su ieškovės Sklypais) ieškovės teisės yra realiai pažeistos: Statybos sklypas buvo tinkamai suprojektuotas; Leidimas išduotas teisėtai ir pagrįstai; statyba užbaigta tinkamai, atsakovai, įrengdami Statybos sklypo šlaitą ties riba su ieškovės sklypais, laikėsi statybos projekto sprendinių; neįrodyta, kad Projekte numatytos priemonės įrengtų šlaitų griuvimo rizikai valdyti nebuvo suformuotos ar nėra pakankamos; nepaisant to, kad eksperto S. M. ekspertizės akte padaryta išvada, jog ieškovės sklypuose dėl per didelio žemės reljefo nuolydžio egzistuoja grėsmė, jog susidarys nuošliaužos, vyks grunto erozija, žemiau esančios sklypo dalys bus užpiltos vandeniu, bus apsunkintos galimybės naudoti sklypus pagal paskirtį, ekspertas teismo posėdyje patvirtino, kad jokių realių grunto tyrimų neatliko, o išvadą padarė vien iš to, ką matė vizualiai ir remdamasis formaliu šlaito nuolydžiu; nuo statybos darbų užbaigimo iki S. M. ekspertizės akto surašymo buvo praėję 19 mėnesių, per kuriuos jokių realių nuošliaužų ar erozijų neįvyko, kas patvirtina, kad šlaitai įrengti pagal Projekto sprendinius ir nekelia grėsmės (ši išvada nurodyta ir S. M. ekspertizės akte; ją taip pat patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos);

8) ieškovei neįrodžius negatorinio reikalavimo esminio aspekto, t. y. kad yra pažeidžiamos jos teisės, atsakovams nekilo pareiga įrodyti, kad jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, nors tokius įrodymus atsakovai pateikė, ir jie patvirtina, kad atsakovai nepažeidė statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų.

XVI. Atmetęs aukščiau aptartus reikalavimus, teismas taip pat atmetė išvestinį ieškovės reikalavimą nustatyti, kad atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą ieškovės naudai skiriama po 100 Eur bauda, skaičiuojama už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

XVII. Atmetęs ieškovės patikslintą ieškinį, teismas iš ieškovės atsakovų naudai priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

XVIII. Ieškovė UAB ,,Halso Invest“ (toliau – ir apeliantė) pateiktu apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-373-1159/2024 ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visiškai; 2) perskirtyti bylos šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisti iš atsakovų apeliantės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

1) priimdamas sprendimą pažeidė nešališkumo, rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo principus; absoliučiai ignoravo CPK 212 straipsnio nustatyta tvarka paskirtų teismo ekspertizių išvadas, taip pat išvadą duodančios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuriai įstatymu pavesta statybos valstybinė priežiūra, išaiškinimus; nesant tam tinkamo pagrindo suteikė didesnę įrodomąją galią atsakovų pateiktiems įrodymams;

2) neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią (ieškovės sužinojimą apie administraciniu aktu pažeidžiamas jo teises ir teisėtus interesus), nepagrįstai ją siedamas tiek su viešu Leidimo paskelbimu IS „Infostatyba“, tiek su Sklypų įsigijimu;

3) nepagrįstai konstatavo, jog Leidimas yra teisėtas, o Projektas, kurio pagrindu Leidimas buvo išduotas, atitinka teisės aktų reikalavimus;

4) be pagrindo nepripažino, kad egzistuoja savarankiškas pagrindas panaikinti Deklaracijas, susijęs su melagingai deklaruotu 100 proc. Pastatų baigtumu, ir pažeidžiantis ieškovės teises bei teisėtus interesus. Teismas šią ieškovės įrodinėjamą aplinkybę paneigė remdamasis išskirtinai formaliais bei netiesioginiais rašytiniais įrodymais. Baigtų Pastatų priskyrimą II grupės nesudėtingiems statiniams teismas nustatė išskirtinai remdamasis vien iš Nekilnojamojo turto registre įregistruoto šių Pastatų ploto, visiškai neanalizuodamas kitų rodiklių ir ignoruodamas Projektuotojo Projekte įvardintą statinių kvalifikavimą;

5) klaidingai interpretavo STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto normą, dėl ko sprendime buvo nepagrįstai konstatuota, jog Statybos sklype suprojektuoti ir faktiškai suformuoti reljefo nuolydžiai atitinka teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia Ieškovo teisių ir teisėtų interesų;

6) be pagrindo laikė, jog ieškovės pateikti įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, kad Ieškovo sklypų reljefo pakitimai buvo atlikti būtent Statytojo vykdytais statybos darbais, yra nepakankami šiai aplinkybei įrodyti.

XX. Apeliantės teigimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeisti šie esminiai civilinio proceso principai: teisėjų ir teismų nepriklausomumo (CPK 21 straipsnis); dispozityvumo (CPK 13 straipsnis); šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis); rungimosi (CPK 12 straipsnis).

XXI. CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teisėjų ir teismo nepriklausomumo principas buvo pažeistas, nes teismas teismo posėdžių metu žodžiu ir raštu deklaravo, jog dalis ieškovės reikalavimų (dėl Leidimo ir Deklaracijų galiojimo panaikinimo bei neteisėtos statybos padarinių šalinimo) yra nesusiję su realiu jos teisių ir teisėtų interesų gynimu, primygtinai siūlė ieškovei šios ieškinio dalies atsisakyti, taip sukeldamas pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo (pavyzdžiui 2024-01-03 nutartyje pirmosios instancijos nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, pasiūlė ieškovei atsisakyti reikalavimo panaikinti Deklaracijų galiojimą; Vilniaus apygardos teismas 2024-03-21 nutartyje civilinėje byloje e2S-667-1097/2024 pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje pasisakė dėl klausimų, kurie sudaro ginčo nagrinėjimo iš esmės turinį).

XXII. Rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų pažeidimai pasireiškė tuo, kad teismas bylos šalims iš esmės taikė skirtingus įrodinėjimo standartus, iš viešų šaltinių, nesant byloje nustatyto viešojo intereso (aktyvaus teismo vaidmens), pats rinko įrodymus, be pagrindo sureikšmino atsakovų į bylą pateiktus paprastus rašytinius įrodymus, jais paneigdamas ekspertų S. M. ir G. P. ekspertizės aktų išvadas (CPK 218 straipsnis), kurios buvo surašytos pavedus teismui (CPK 212 straipsnio pagrindu), taip pat išvadą duodančios institucijos – Inspekcijos padarytas išvadas.

XXIII. Atmesdamas ieškovės reikalavimą panaikinti Leidimo galiojimą tuo pagrindu, kad Projekte esantis vertikalusis planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas rėmėsi išskirtinai atsakovų Statytojos ir Projektuotojos atstovų žodiniais paaiškinimais teismo posėdžių metu, o eksperto S. M. ekspertizės išvadą, jog aptariamas vertikalusis planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, teismas laikė nepagrįsta, nes esą „ekspertas S. M. nepakankamai įsigilino į visą statybos projektą (dėl didelės visos bylos apimties).

XXIV. Apeliantė pažymi, kad teismo ekspertizė yra skiriama siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Eksperto S. M. ekspertizės akte yra aiškiai konstatuota, jog „Iš vertikalaus plano galima nustatyti tik dalies numatytų reljefo nuolydžių dydžius“. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas atmetė, deklaratyviai nurodydamas, jog „tiek esamos, tiek būsimos atsakovų žemės sklypo altitudės buvo pažymėtos minėtuose sprendiniuose ir teismo vertinimu jų turėjo pakakti žemės darbams atlikti. Tą patvirtino tiek atsakovės UAB „Kijota“ direktorius, tiek atsakovės MB „Archplius“ direktorius“. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas techninius, o ne teisės klausimus, S. M. ekspertizės akto išvadas atmetė remdamasis vien savo paties vertinimu bei suinteresuotų šalių paaiškinimais.

XXV. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui yra neprivaloma, tačiau ji turi būti vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Pažymėjo, kad ir kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo yra išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose (LAT 2016-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

XXVI. Esminė eksperto G. P. ekspertizės akto išvada, jog „nustatyti žemės paviršiaus reljefo skirtumai /pokyčiai nėra įtakoti natūralių gamtos procesų / veiksnių (pavyzdžiui, grunto erozijos). Priešingai, įvertinus žemės paviršiaus skirtumų pobūdį, jų atsiradimo gana trumpą laikotarpį bei, sprendžiant pagal Civilinės bylos medžiagą, Statybos sklype nagrinėtu laikotarpiu vykdytą intensyvią veiklą (statybas), minėtus žemės paviršiaus reljefo skirtumus lėmė būtent dirbtiniai / techniniai veiksniai – žemės paviršiaus planiravimas nukasant / supilant / lyginant gruntą Statybos sklype bei ties bendromis ginčo sklypų ribomis “ taip pat teismo buvo paneigta remiantis kur kas mažesnio patikimumo rašytiniais įrodymais, kurių dalis atmestini kaip neleistini, dalis – kaip stokojantys sąsajumo su įrodinėjamomis aplinkybėmis.

XXVII. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog aplinkybė, kad būtent Statytojos (ar Atsakovų fizinių asmenų) atliktais / organizuotais statybos darbais buvo neteisėtai pakeistas ieškovės sklypų reljefas, yra neįrodyta, rėmėsi šiais įrodymais: 1) palydovine nuotrauka, iš kurios dar iki statybos darbų pradžios matosi, kad ieškovės sklypuose buvo tam tikri grunto pakeitimai; 2) Projekte esančiais ankstesnių sklypų bendraturčių sutikimais dėl elektros linijos iškėlimo ir elektros tinklų iškėlimo sąlygų; 3) fotonuotraukomis, iš kurių esą matosi, kad ieškovės sklypuose po 2020-06-09 nenustatyti asmenys galėjo atlikti žemės reljefo pakeitimo darbus; 4) aplinkybe, jog ieškovė sėkmingai parengė statybos jai priklausančiuose sklypuose projektą (-us), gavo statybą leidžiantį dokumentą (-us), pradėjo savo sklypų planiravimo darbus; 5) Statytojos pateiktais vieno iš sklypų buvusių bendraturčių M. K. rašytiniais paaiškinimais. Tačiau, apeliantės vertinimu, šie įrodyma neturi jokio sąsajumo su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis (dėl paviršiaus pasikeitimų 5 m. atstumais į abi puses nuo ginčo žemės sklypų – Statybos ir ieškovės sklypų), nes:

1) iš palydovinės nuotraukos nematyti jokių intensyviais statybos (žemės) darbais atliktų reljefo pakeitimų (pažeidimų), išskyrus ne ginčo teritorijoje (toliau kaip 5 m nuo Statybos sklypo ir ieškovo sklypų) esančias žemių krūvas, kurios projektavimo bei statybos metu jau neegzistavo. Palydovinė nuotrauka, kuria sprendime rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra paimta iš internetinio puslapio www.geoportal.lt, tačiau ši nuotrauka, apeliantės teigimu, vėliausia buvo padaryta 2019 metų viduryje, t. y. gerokai iki statybos darbų Statybos sklype pradžios (tą įrodo nuotraukoje matoma statoma (duomenys neskelbtini), kuri pagal viešai skelbiamą informaciją, baigta statyti 2020 metų sausio mėnesį);

2) teismas ignoravo ieškovės pateiktas nuotraukos (su pateiktais metaduomenis), iš kurių matyti, kad jos sklypų reljefui poveikis buvo padarytas būtent Statytojos atliktais veiksmais, nepagrįstai sureikšmindamas atsakovų byloje pateiktas nuotraukas, neva įrodančias, jog ieškovės sklypuose nenustatyti asmenys atliko žemės darbus. Apeliantė pažymi, kad atsakovų pateiktos nuotraukos darytos iš Pastatų (gyvenamųjų namų), kurie buvo baigti statyti 2021 metais, t. y. vėliau, nei buvo padaryta 2020-06-09 topografinė nuotrauka;

3) pirmosios instancijos teismo argumentas dėl sklypuose šalinto betoninio elektros stulpo yra absoliučiai nepagrįstas, nes šis stulpas nuo Statybos sklypo ir ieškovės sklypo yra nutolęs apie 15 m; elektros stulpo šalinimo darbai buvo vykdyti tik viename iš ieškovės sklypų; elektros stulpo šalinimo darbų metu tranšėjos nebuvo tiesiamos, joks altitudžių keitimas šių darbų projekte nebuvo numatytas;

4) nors pirmosios instancijos teisingai nustatė, jog 2024-04-08 išduoto statyto leidžiančio dokumento pagrindu ieškovės sklypuose darbai yra realiai vykdomi, tačiau statybos ginčo teritorijoje (maždaug 5 m nuo Statybos ir ieškovės sklypų ribos) nėra numatytos ir vykdomos;

5) buvusio sklypų bendraturčio M. K. rašytiniais įrodymais pirmosios instancijos teismas apkritai neturėjo teisės vadovaujantis, nes byloje nebuvo nustatyta išimtinių atvejų, kodėl šis liudytojas negalėjo būti apklaustas teisme.

XXVIII. Apeliantė nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikai (LVAT 2023-03-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-141-525/2023) prieštaraujančia pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio administracinių aktų ginčijimo terminą, nes ginčijamas Leidimas buvo išduotas 2020-10-05, todėl jį ieškovė galėjo ginčyti vėliausiai iki 2020-11-05.

XXIX. Statybos teisinių santykių atveju aktu nustatomas teises ir pareigas galima sužinoti tik susipažinus su projektu, kurio pagrindu priimtas administracinis aktas – išduotas statybos leidimas. Taigi neišanalizavusi Projekto sprendinių ieškovė negalėjo suvokti, jog Projektu suprojektuoti statesni, nei normomis leidžiami šlaitai ir Projekto pagrindu išduotu Leidimu yra pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai.

XXX. Apie tai, kad ieškovės teisės ir teisėti interesai pažeidžiami būtent Projekto pagrindu išduotu Leidimu, kuriuo Statytojai buvo suteikta teisė įgyvendinti Projekto sprendinius, ieškovė sužinojo tik pastebėjusi, jog, nebaigus statybos darbų Statybos sklype ir nesutvarkius jos sklypų, Statybos sklype esančiuose Pastatuose pradėjo gyventi žmonės bei pradėjus domėtis ginčo statinių pastatymo aplinkybėmis. Ieškovė iš 2022-11-09 IS „Infostatyba“ susipažino su Projekto, kurio pagrindu buvo išduotas Leidimas, sprendiniais, o į VĮ ,,Registrų centras“ Leidimo kopiją gavo tik 2022-12-01.

XXXI. Apeliantė papildomai pažymi, jog ji savo reikalavimus grindė ne tik viešosios teisės normų pažeidimu (Leidimo ir Projekto, kurio pagrindu jis išduotas, prieštaravimu statybą reglamentuojančioms nuostatoms bei žemės darbų jos sklypuose savavališkumu), bet ir reiškia ir negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis).

XXXII. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai (LAT 2020-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-15-403/2020).

XXXIII. Taigi, net ir tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė praleido terminą administraciniam aktui (Leidimui) ginčyti būtų galima laikyti teisinga (su kuo apeliantė kategoriškai nesutinka), jos teisės ir teisėti interesai vis tiek turėjo būti ginami nuo juos pažeidžiančių veiksmų, įskaitant ir veiksmus Statybos sklype.

XXXIV. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ji neturėjo materialinio suinteresuotumo reikšti reikalavimas dėl Leidimo galiojimo panaikinimo, nes:

1) ieškovei teisę kreiptis į teismą numatė Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalis, 28 straipsnio 11 dalis, 33 straipsnio 1-2 dalys; Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 11 dalis.

2) LAT išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu (LAT 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

3) ieškovės teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti dėl Statybos sklype Projektu klaidingai pasirinktos Pastatų nulinės altitudės (pirmo aukšto grindų lygio) ir (arba) dėl Statybos sklype nesuprojektuotų ir neįrengtų atraminių sienų, kas būtų leidę išlaikyti nepakitusį pirminį Ieškovo sklypų reljefą, suformuoti iki 12 proc. nuolydžius Statybos sklype ir ieškovės sklypus apsaugoti nuo žemių slinkimo grėsmės ties per stačiais šlaitais, jų paplovimo, rėvų formavimosi ir per greito lietaus vandens nubėgimo neleidžiant jam susigerti ir kitų hidrogeologinių sąlygų pasikeitimo. Projektu nenumačius reikiamų sprendinių, aukščių skirtumai (nuolydžiai) ties šlaitais Statybos sklype bei ties šlaitais ties Statybos sklypo ir ieškovės sklypų riba tapo didesni už leistinus;

4) šiai situacijai likus neištaisytai, ieškovė, norėdama naudoti savo Sklypus pagal paskirtį (t. y. statyti juose gyvenamuosius namus), turėtų pati projektuoti ir statyti atramines sienas, tankinti gruntą, kad jis būtų stabilus ir tinkamas statybos darbams atlikti, spręsti drenažo klausimus bei investuoti reikšmingas pinigų sumas į Statytojos neteisėtai sukurtos ir atsakovų fizinių asmenų neištaisytos situacijos ištaisymą;

5) Statytojui melagingai nurodžius, jog Pastatai yra nesudėtingieji statiniai (Projekte ir Leidime nurodyta, kad tokie yra 6 iš 8 Pastatų; Deklaracijose, jog nesudėtingi statiniai yra visi 8 Pastatai), buvo sudarytos sąlygos greičiau, paprasčiau, žymiai mažesnėmis sąnaudomis (nei būtų buvę statant neypatinguosius statinius) statyti namus Statybos sklype, todėl šiuo nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ir sąžiningos konkurencijos sąlygas (ieškovė UAB ,,Halso Invest“ ir atsakovė UAB ,,Kijota“ vykdo gyvenamųjų namų statybos veiklą toje pačioje teritorinėje rinkoje).

XXXV. Apeliantės vertinimu, Projekte nurodyti klaidingi duomenys, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, o pirmosios instancijos konstatuota aplinkybė, jog Leidimas išduotas teisėtai, o Projekto sprendiniai visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, neteisinga, nes:

1) Leidimas yra neteisėtas dėl neteisingai nurodytos Pastatų kategorijos;

2) Projekto sudedamąja dalimi esantis vertikalusis planas neatitinka reikalavimų, kas taip pat sudaro Leidimo galiojimo panaikinimo pagrindą.

XXXVI. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 19 punktą, nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6 m (bendrasis reikalavimas). Pagal to paties statybos techninio reglamento 2 lentelės 1 punktą gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatai turi būti ne aukštesni kaip 8,5 m bei ne didesnio kaip 80 m² ploto (specialieji reikalavimai).

XXXVII. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog visi Pastatai buvo faktiškai pastatyti kaip nesudėtingieji pastatai, konstatavo, nurodydamas, kad STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 19 punkto nuostata turi būti aiškinama kaip nustatanti maksimalų atstumą (6 m) tarp mažiausiai nutolusių atramų. Apeliantės vertinimu, tokia aptariamos teisės akto nuostatos interpretacija yra visiškai nepagrįsta, nes:

1) statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius statinius atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 punktas). Sistemiškai aiškinant aptariamo statybos techninio reglamento nuostatas, 6 m maksimalus atstumas tarp atramų yra nustatytas siekiant užtikrinti statinių saugumą;

2) nors ginčo Pastatų atveju vienintelėmis atraminėmis konstrukcijomis iš tiesų, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime, yra Pastatų sienos (įskaitant ir tas, kurios yra nutolusios viena nuo kitos daugiau nei 6 m atstumu), atraminę funkciją statiniuose atlikti gali ir kolonos bei kitokios konstrukcijos. Taigi, statinys, kurio ilgis arba plotis viršija 6 m, tačiau atstumas tarp atramų yra 6 m arba mažesnis, laikytinas nesudėtinguoju statiniu, jeigu atitinka kitus parametrus (gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastato atveju – jo aukštis neviršija 8,5 m, o plotas – 80 m²).

3) aplinkybę dėl didesnio, nei 6 m Pastatų laikančiųjų konstrukcijų tarpatramio, patvirtino ir Inspekcija (2023-06-23 specialisto išvada);

4) pastatų kategorijos nustatymas yra projektuotojo prerogatyva ir „perkvalifikuoti“ statinio į kitą kategoriją negali nei statytojas, nei statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija (Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3 punktas; STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 1 priedo 2.9 punktas). Analizuojamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nesant atsakovų priešieškinio, ėmėsi ginti atsakovų interesus savo iniciatyva konstatuodamas, kad Projektuotoja Projekte neteisingai nurodė Pastatų kategoriją, o Savivaldybė šią klaidą neva pagrįstai ištaisė, nors teisės aktai jai tokios teisės nesuteikia (pirmosios instancijos teismas Savivaldybės veikimą ultra vires nepagrįstai įvardino kaip teisėtą veiksmą).

XXXVIII. Apeliantė tvirtina, kad teismas neteisingai aiškino STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto nuostatas. Pagal šio reglamento 9 punktą normuojami šie sklypo tvarkymo rodikliai: <...> didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 proc; jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.) (9.5 punktas). Šioje byloje ieškovė laikėsi pozicijos, jog 12 proc. norminis dydis taikomas kiekvienam žemės sklypo reljefo nuolydžiui, tuo tarpu atsakovai įrodinėjo, kad aptariamas yra normuojamas viso sklypo reljefo vidutinis nuolydis.

XXXIX. Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė visų bylos šalių pateiktus aptariamos normos aiškinimo variantus, nurodydamas, jog turi būti atsižvelgiama į STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5.1-9.5.2 papunkčius, ginčo normą aiškinant sistemiškai (pirmosios instancijos teismo vertinimu ,,didžiausias sklypo reljefo nuolydis“ yra viso sklypo reljefo nuolydis, matuojant tarp bet kurių taškų priešingose sklypo kraštinėse).

XL. Apeliantės teigimu, nuostata „didžiausias sklypo reljefo nuolydis“ turėtų būti suprantama kaip „didžiausias pagal normą leistinas reljefo nuolydis sklype“. Ši sąvoka aiškintina kaip referuojanti į sklypo paviršiaus nelygumus (reljefą), t. y. bet kurio sklypo paviršiaus segmento nuolydis turi neviršyti didžiausio leistino dydžio – 12 proc. Šio normuojamo rodiklio taikymas nėra susijęs su viso sklypo reljefo nuolydžio vidurkio skaičiavimu, nes normos tikslas – užtikrinti, kad statybos sklype nebūtų statesnių kaip 12 proc. šlaitų, nesvarbu kurioje sklypo dalyje jie bebūtų ir kokią sklypo dalį beužimtų.

XLI. Inspekcija 2023-11-20 išvadoje nurodė, kad: „sklypo tvarkymo rodiklis – didžiausias sklypo reljefo nuolydis – riboja statybos sklypo reljefo – sklypo paviršiaus didžiausio nelygumo (pvz. sklype esančios kalvos) nuolydį. <...> Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo eksperto G. P. ekspertizės aktu, bei atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paviršiaus reljefas per visą sklypą yra kintantis, o didžiausias nuolydis yra 57 proc.“.

XLII. Eksperto S. M. ekspertizės akte pažymėta, kad: „vadovaujantis STR 2.02.09:2005 9.5 punktu, numatytas didžiausias sklypo reljefo nuolydis reiškia didžiausią sklypo reljefo nuolydį bet kuriame sklypo taške (tarp bet kurių dviejų sklypo taškų). Laikant, kad minėtame STR punkte yra numatyti reikalavimai vidutiniam sklypo nuolydžiui, būtų gautas techniniu-inžineriniu požiūriu absurdiškas rezultatas <...> pagal abiejuose teismo ekspertizės aktuose nustatytus duomenis galima daryti tokią pat išvadą: daugelyje vietų ieškovės sklypuose ties riba su Statybos Sklypu reljefo nuolydis statmena sklypų ribai kryptimi viršija 12 proc. <...> Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkte numatytas didžiausias leistinas reljefo nuolydis – 12 proc. Tai reiškia, kad jokioje žemės sklypo vietoje negali būti formuojamas didesnis negu leistinas 12 proc. nuolydis. Ši nuostata neturi būti taikoma žemės sklypo vidutiniam nuolydžiui, nes vidutinio nuolydžio išlaikymas neužtikrina žemės sklypo tinkamumo naudoti pagal paskirtį“ <...> „Leistino žemės sklypo reljefo ribojimo tikslas – užtikrinti, kad sklypą būtų galima tinkamai naudoti pagal paskirtį, tame tarpe ir dėl nuošliaužų bei užliejimų atsiradimo. Esant didesniam negu norminiam šlaitui egzistuoja nuošliaužų atsiradimo ir sklypo dalių užliejimo tikimybė. Todėl daroma išvada, kad ieškovės sklypuose dėl per didelio žemės reljefo nuolydžio egzistuoja grėsmė, jog susidarys nuošliaužos, vyks grunto erozija, žemiau esančios sklypo dalys bus užpiltos vandeniu, bus apsunkintos galimybės naudoti ieškovės sklypus pagal paskirtį“.

XLIII. Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo argumento, jog Statybos sklypas buvo sutvirtintas įgyvendinant Projekto sklypo sutvarkymo sprendinius (grunto sutankinimą), turi būti atsižvelgta į šiuos aspektus:

1) STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ esant didesniam, nei norminiam nuolydžiui, nenumato sklypo sutvirtinimo kaip situacijos sprendimo priemonės, bet numato reljefo nuolydžio sumažinimą: „Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.)“. Frazė „ir pan.“ yra skliausteliuose ir referuoja į kitus nuolydžio mažinimo būdus, o ne į bet kokias kitas techninio pobūdžio priemones;

2) pirmosios instancijos teismas išimtinai cituoja Projekto Sklypo dalies aiškinamojo rašto šablonines frazes, kurios nėra susietos su Sklypo plano dalies brėžiniais ir ginčo zona ties ginčo sklypų riba, nes jose kalbama apie sankasas (jas turi gatvės ir keliai), supiltą gruntą, o ne kone statmenai nukasto šlaito, kas yra tikroji ieškovės problema, tankinimą;

3) pirmosios instancijos teismas nenurodė įrodymų, kurie patvirtina, kad tam tikri konkretūs Projekto sprendiniai, nukreipti į nuolydžių sumažinimą, buvo faktiškai įgyvendinti ir ignoravo eksperto S. M. ekspertizės išvadą ir pateiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad Projekte nėra jokių specialių šlaitus sutvirtinančių sprendinių ir kad jis Statybos sklypo ir ieškovės sklypų apžiūros metu tokių priemonių įgyvendinimo požymių nenustatė.

XLIV. Apeliantės įsitikimu, pirmosios instancijos be pagrindo atmetė ekspetų G. P. ir S. M. ekspertizių aktų išvadas, kurios vienareikšmiškai patvirtina, jog Statybos sklypo reljefo nuolydžiai viršija STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkte nustatytą didžiausią žemės sklypo nuolydžio dydį (P. ekspertizės akte nurodyta, kad žemės sklypo paviršiaus nuolydis yra kintantis, jo nuolydžiai atskirose dalyse svyruoja nuo 0 iki 57 proc; iš esmės tokią pat išvadą pateikė ir Inspekcija 2023-11-20 išvadoje).

XLV. Apeliantė nurodo, kad, nors Statytoja į bylą pateikė alternatyvius MB „Statybų geodezija“ atliktus geodezinius matavimus, kuriais sprendime rėmėsi pirmosios instancijos teismas, tačiau šie matavimai nėra pakankamas pagrindas pagrįsti, jog Statybos sklype nėra STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkte nurodytą didžiausią žemės sklypo reljefo nuolydį (12 proc.) viršijančių nuolydžių.

XLVI. Apeliantės teigimu, vertindamas G. P. ekspertizės akto ir MB „Statybų geodezija“ nustatytus duomenis, pirmosios instancijos teismas turėjo pirmenybę teikti G. P. ekspertizės akte nustatytiems duomenims, nes:

1) teismo ekspertas G. P. duomenis nustatė atlikdamas teismo pavestą ekspertizę, o MB „Statybų geodezija“ vykdydama Statytojos užsakymą;

2) MB „Statybų geodezija“ atlikti žemės sklypo reljefo matavimai iš esmės neprieštarauja G. P. ekspertizės akto matavimams, t. y. tose vietose, kuriose matuotos tos pačios reljefo vietos, gauti paklaidos ribose identiški rezultatai;

3) nagrinėjamu atveju iš esmės skiriasi geodezijos specialistų vertinimas, kuriuos aukščių taškus reikia lyginti matuojant reljefo nuolydžius. Esant prieštaravimams turėtų būti remiamasi teismo ekspertize dėl jos didesnės įrodomosios galios / didesnio duomenų patikimumo;

4) aukščių taškai MB „Statybų geodezija“ kontrolinėje nuotraukoje pažymėti selektyviai, priešingai nei tai padaryta eksperto G. P. ekspertizės akte esančiuose matavimuose;

5) iš Statybos reljefo nuolydžio kryptį rodančių rodyklių MB „Statybų geodezija“ kontrolinėje nuotraukoje neįmanoma nustatyti kokio ilgio yra matuotos atkarpos, neįmanoma nustatyti šių atkarpų tikslios lokacijos Statybos sklype, nesant pažymėtų šių atkarpų aukščių taškų, neįmanoma patikrinti apskaičiuoto nuolydžio teisingumo;

6) byloje dalyvaujantys asmenys MB „Statybų geodezija“ specialistams negalėjo pateikti klausimų nei prieš matavimų atlikimą, nei juos atlikus. Įrodymų tyrimo stadijoje nebuvo identifikuotos G. P. ekspertizės akto klaidos, kurias patvirtintų MB „Statybų geodezija“ matavimų medžiaga.

XLVII. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Projekto sudedamąja dalimi esantis vertikalusis planas neatitinka STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 7.4.3 papunkčio reikalavimų – jame nėra nurodyti nei projektuojami, nei esami nuolydžiai; suprojektuoti Statybos sklypo reljefo nuolydžiai (jų dalis) viršija STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto nustatytą didžiausią sklypo reljefo nuolydžio dydį. Šias aplinkybės patvirtina eksperto S. M. ekspertizės akto išvados ,,Iš vertikalaus plano galima nustatyti tik dalies numatytų reljefo nuolydžių dydžius“, tą ekspertas patvirtino ir apklaustas 2024-05-16 teismo posėdyje.

XLVIII. Apeliantė nurodo ir tai, kad, faktiškai įgyvendinant vertikaliojo plano sprendinius, šie sprendiniai realybėje buvo įrengti reikšmingai nukrypstant nuo Projekto, nes vienas iš šlaitų buvo faktiškai įrengtas per 10 m rytų kryptimi nuo vertikaliame plane numatytos lokacijos. Nors pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę laikė neįrodyta, kadangi esą su ja susijęs klausimas nebuvo užduotas ekspertui, o pateikti duomenys yra nepakankami faktinei aplinkybei konstatuoti, byloje yra visi reikalingi duomenys šiai aplinkybei konstatuoti – vertikalusis planas bei eksperto G. P. ekspertizės akto brėžiniai. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas eksperto S. M. ekspertizės akto išvadą dėl vertikaliojo plano atmetė iš esmės vien savo paties padarytos vertikaliojo plano analizės pagrindu, jis turėjo būti pajėgus iš byloje esančių duomenų nustatyti ir šią aplinkybę arba skirti pakartotinę eksperto apklausą.

XLIX. Apeliantės įsitikinimu, egzistuoja trys savarankiški pagrindai panaikinti Deklaracijų galiojimą:

1) Deklaracijos yra išvestiniai aktai, kylantys iš Leidimo, todėl, pripažinus jį neteisėtu ir panaikinus jų galiojimą, naikintinas ir Deklaracijų galiojimas;

2) Deklaracijose nurodytas Pastatų priskyrimas II grupės nesudėtingiems statiniams yra klaidingas;

3) Deklaracijomis deklaruotas 100 proc. siekiantis Pastatų baigtumas neatitiko tikrovės.

L. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, kad būtent Statytojos ir / ar Atsakovų fizinių asmenų atliktais statybos darbais buvo pakeistas aptariamų sklypų reljefas, yra nepagrįsta, nes aplinkybę, kad neteisėtus statybos darbus ieškovės sklypuose atliko būtent Statytoja, patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos su metaduomenimis bei eksperto G. P. ekspertizės aktas, kuriame konstatuota jog: <...> „žemės paviršiaus reljefo skirtumus lėmė būtent dirbtiniai / techniniai veiksniai – žemės paviršiaus planiravimas nukasant / supilant / lyginant gruntą Statybos sklype bei ties Ginčo sklypų bendromis ribomis“.

LI. Apeliantė pažymi, kad, nors nagrinėjamoje byloje nėra vienareikšmiškų rašytinių įrodymų, jog žemės darbai ieškovės sklypuose buvo atlikti būtent Statytojos, tačiau ši situacija yra susiklosčiusi dėl pačios Statytojos kaltės (neteisėto ginčo statinių priskyrimo nesudėtingųjų statinių kategorijai, Statytojai, deklaruojančiai, kad darbus vykdo ūkio būdu, nebuvo būtina statybos techninė priežiūra ir tuo pačiu – statybos darbų žurnalo rengimas (STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 5.4 punktas).

LII. Apeliantės įsitikinimu, Statytoja negalėjo atlikti ginčo statinių statybos darbų ūkio būdu, t. y. remdamasi vien savais resursais, kadangi minėtų statinių statybos laikotarpiu (nuo Leidimo išdavimo iki Deklaracijų surašymo pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA) Statytoja turėjo tik 3-4 darbuotojus (kaip pripažino pati Statytoja, du iš jų – direktorius ir finansininkas).

LIII. Net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, kad Statytoja iš tiesų Pastatų statybos darbus atliko ūkio būdu, byloje esantys įrodymai aiškiai indikuoja, kad nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio Statybos sklypo ir Pastatų nuosavybės teisę perėmus Atsakovams fiziniams asmenims visi statybos darbai Statybos sklype buvo atliekami rangos būdu.

LIV. Apeliantės įsitikinimu, atsižvelgus į Pastatų pirkimo-pardavimo sutartimis perleidžiamų statinių baigtumą šių sutarčių sudarymo metu (85 proc.), Atsakovų fizinių asmenų Statytojui išduotų įgaliojimų turinį (ginčo statinių statybos užbaigimui organizuoti), darytina išvada, jog teisiniai santykiai, susiklostę tarp Atsakovų fizinių asmenų ir Statytojos, prilygintini statybos rangos teisiniams santykiams. Todėl pradėtus statybos darbus (įskaitant ir Statybos sklypo aplinkos tvarkymo darbus), vykdydama aptariamomis pirkimo-pardavimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, Statytoja nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio (sudarius pirkimo-pardavimo sutartis) užbaigė darbus kaip rangovas atsakovų (fizinių asmenų) užsakymu.

LV. Kadangi statybos darbai buvo atliekami rangos būdu, Atsakovai fiziniai asmenys, būdami statytojais (užsakovais) Statybos įstatymo prasme, faktiškai samdydami Statytoją kaip rangovę, turėjo pildyti statybos darbų žurnalą, tačiau šios pareigos nevykdė. Atitinkamai, aplinkybė, jog atsakovai (fiziniai asmenys) neorganizavo (nevykdė) ginčo statybos darbų (neformavo Statybos sklypo reljefo), turėjo būti laikoma neįrodyta.

LVI. Atsakovė UAB ,,Kijota“ pateiktu atsiliepimu prašo: 1) ieškovės UAB ,,Halso Invest“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-373-1159/2024 palikti nepakeistą; 2) priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

LVII. Nurodo, kad apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, yra nepagrįsti, nes ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu nei karto nenurodė, kad nepasitiki teismu, nereiškė teismui nušalinimų. Aplinkybė, kad teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo subjektyviai šališkas.

LVIII. Atsakovė pažymi, kad, nors pirmosios instancijos teismas 2024-01-22 nutartimi nutraukė civilinę bylą dėl dalies ieškovės reikalavimų, tačiau ieškovė dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2024-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-667-1097/2024 panaikino pirmosios instancijos teismo 2024-01-22 nutarties dalį (dėl dalies ieškovės reikalavimų nutraukimo), grąžino šiuos reikalavimus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė (2024-03-21 teisėjo rezoliucija priėmė ieškovės patikslintą ieškinį, jos reikalavimus išnagrinėjo priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje).

LIX. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei dispozityvumo, nei rungimosi principų ir pagrįstai naudojosi informacinėmis sistemos (www.geoportal.lt; IS ,,Infostatyba) duomenimis, nes tokią teisę teismui numato CPK 179 straipsnio 3 dalis. Šių principų pažeidimu taip pat nelaikytinas pirmosios instancijos teismo vadovavimasis viešu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspkcijos išaiškinimu (dėl aiškinamos Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalies normos).

LX. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir be pakankamo pagrindo atmetė ekspertų S. M. ir G. P. ekspertizės aktų išvadas, yra nepagrįsti, nes:

1) pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės akto išvados teismui nėra privalomos;

2) eksperto S. M. ekspertizės akto išvados dėl vertikalaus plano neatitikimo teisės aktams yra prieštaringos, todėl teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog (<...> ,,iš statybos projekto vertikalaus plano galima nustatyti tik dalies numatytų reljefo nuolydžių dydžius <...> taigi tokiu atveju turėjo būti prieinama ir išvados, kad negalima nustatyti ar suformuoto reljefo nuolydžiai į Statybos sklypo pusę viršija statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytą leidžiamą maksimalų 12 proc. nuolydį“).

3) byloje Statybos projekte esančių altitudžių pakankamumą, priešingai nei nurodė ekspertas S. M., patvirtino byloje pateiktas UAB ,,Gelelit“ (tyrėjas: inž. R. M.; ekspertas spertas: Dr. M. S.; ekspertas Dr. S. S.) 2024-05-20 ekspertinio tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (,,Projektu suprojektuoti reljefo nuolydžiai (šlaitai) atitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus <...>“).

4) Eksperto G. P. ekspertizės akto išvados (<...> „žemės paviršiaus reljefo skirtumus lėmė būtent dirbtiniai / techniniai veiksniai – žemės paviršiaus planiravimas nukasant / supilant / lyginant gruntą Statybos sklype bei ties Ginčo sklypų bendromis ribomis“), priešingai nei nurodo apeliantė, nėra paneigtos kur kas mažesnio patikinumo rašytiniais įrodymais, nes pirmosios instancijos teisme sprendime tik pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai neleidžia teismui prieiti prie išvados, pagrįstos visupusišku teismo įsitikimu, kad atsakovai būtų pakeitę ieškovės sklypų reljefą. Atsakovė pažymi, kad:

4.1) apeliantės apeliaciniame skunde minima topografinė nuotrauka, kurioje matosi statoma (duomenys neskelbtini), nėra susijusi su šia nagrinėja byla;

4.2) apeliantės aptariamoje nuotraukoje užfiksuotos aplinkybės (ieškovės sklypuose matomos žemės krūvos ir saulės elektrinės) egzistavo tiek 2020-06-09 topografinės nuotraukos darymo metu, tie ir atsakovės byloje pateiktose nuotraukose (jau po atliktų statybos darbų);

4.3) ieškovė negalėjo padaryti byloje pateiktų nuotraukų, kurių padarymo data yra 2021-05-14, nes iš viešai prieinamų Juridinių asmenų duomenų, ieškovė (UAB ,,Halso Invest“) įsteigta tik 2021-10-15;

4.4) ieškovės byloje pateiktos nuotraukos, kurių sudarymo data yra 2021-05-14, yra vėlesnės nei data, kada (duomenys neskelbtini) rajone buvo užbaigti susisiekimo komunikacijų ir inžinierinių tinklų statybos / įrengimo darbai (2020 metų spalio mėnuo).

LXI. Apeliantės argumentai, kad buvusio ieškovės sklypų bendraturčio M. K. rašytiniai paaiškinimai neįrodo bylos teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, nes:

1) M. K. aiškiai nurodė, kad „UAB „Kijota“ neatliko jokių darbų žemės sklypuose, kurių savininku aš buvau“;

2) šis atsakymas pagal savo esmę yra laikytinas ne rašytiniais liudytojo parodymais, bet rašytiniu įrodymu CPK 197 straipsnio 1 dalies prasme;

3) ieškovė turėjo galimybę kviesti bei apklausti M. K. byloje liudytoju ir užduoti jam visus rūpimus klausimus, tačiau šia savo teise ji nepasinaudojo.

LXII. Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad ji neketina vykdyti jokių darbų ties Statybos ir ieškovės sklypų riba, nes:

1) ieškovė vykdo darbus ne tik savo sklypų ribose, bet ir Statybos sklype, nes žemės sluoksnis yra nukastas iki pat Statybos sklype esančios tvoros;

2) ieškovės sklypų reljefas ties riba su Statybos sklypu nužemintas apie pusę metro;

3) vietomis ieškovės sklypų reljefas nuskastas apie 2 m;

4) ieškovei vykdant kasimo darbus buvo atkastas Statybos sklype įrengtos tvoros pamatas;

5) priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovė ties Statybos ir jos sklypų riba neketina statyti jokių inžinierinių statinių (aikštelių), nes tą įrodo ieškovės nekilnojamojo turto statybos projekto prezentacija klientams.

LXIII. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą Leidimui (administraciniam aktui) apskųsti. Leidimas, kurį byloje ginčijo ieškovė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo išduotas 2020-10-05, todėl nuo šio momento jis buvo ir yra viešai prieinamas ne tik ieškovei, bet ir kiekvienam kitam asmeniui. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsniu, informacija apie aukščiau nurodytą statybą leidžiantį dokumentą buvo ir yra patalpinta IS ,,Infostatyba, t. y. informacija apie išduotą Leidimą buvo paskelbta viešai teisės aktų nustatyta tvarka (tą patvirtina IS „Infostatyba“ duomenys). Taigi, ieškinys dėl Leidimo galiojimo panaikinimo turėjo būti pateiktas iki 2020-11-05.

LXIV. Pažymėjo, kad, nors ieškovė nuosavybės teisę į sklypus įgijo tik 2022-08-12, tačiau ikisutartiniai santykiai tarp sklypų tuomečių bendraturčių ir ieškovės atsirado dar 2020 metų vasarą. Taigi, ieškovės teisinis interesas domėtis sklypų būkle atsidaro dar iki ginčijamo statybą leidžiančio dokumento išdavimo bei ginčijamų deklaracijų apie statybos užbaigimą pasirašymo.

LXV. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog ji turi materialinį suinteresuotumą ginčyti Leidimo teisėtumą (CPK 178 straipsnis), kad dėl Statybos sklype Projektu klaidingai pasirinktos pastatų nulinės altitudės (pirmo aukšto grindų lygio) ir (arba) dėl Statybos sklype nesuprojektuotų ir neįrengtų atraminių sienelių gali egzistuoti jos nurodomos žemės slinkimo, šlaitų praplovimo grėsmės. Priešingai, byloje esančiame eksperto S. M. ekspertizės akte aiškiai nurodyta, jog tyrimo metu nenustatyta, kad Statybos sklypo šlaitai darytų neigiamą poveikį ieškovės sklypams.

LXVI. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl sukurtos nesąžiningos konkurencijos, yra deklaratyvūs ir jokiais įrodymais nepagrįsti.

LXVII. Mano, kad apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad visi Statybos sklype pastatyti statiniai laikytini neypatingaisiais statiniais, nes atstumas tarp jų atraminių konstrukcijų viršija 6,0 metrus, o pirmosios instancijos teismas, sprendime padarydamas kitokias išvadas, rėmėsi niekuo neparemta savo nuomone. Tvirtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Statybos sklype pastatytų pastatų laikančiosios konstrukcijos yra visos keturios kiekvieno pastato sienos, o iš Projektų sprendinių aiškiai matosi, kuria kryptimi tarp atraminių konstrukcijų yra montuojamos perdangos. Kaip matyti iš Projekto, perdangos montuojamos tarp pastatų sienų, tarp kurių atstumas yra 4,5 m ir 5,5 m. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad atstumas tarp Statybos sklype pastatytų pastatų laikančiųjų konstrukcijų, ant kurių buvo montuojamos perdangos, neviršijo 6 m, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad visi minėti statiniai yra nesudėtingi ir negali būti laikomi neypatingaisiais.

LXVIII. Atsakovės teigimu, byloje esančioje 2023-06-23 specialisto išvadoje nurodoma aplinkybė, kad korpusuose B, C, D bei F, G, H atstumas tarp 1 aukšte esančių atraminių konstrukcijų yra 8,515 m, neatitinka faktinių Projekto sprendinių, tikėtinai buvo nurodyta neįvertinus suprojektuotos perdangų klojimo krypties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią specialisto išvadą vertino kritiškai ir ja nesivadovavo.

LXIX. Tvirtina, kad aplinkybė, jog Projekto Bendrojoje dalyje (1 ir 13 psl.) nurodyta, kad projektuojami pastatai priskiriami neypatingų statinių kategorijai, nereiškia, kad Projekto pagrindu buvo suprojektuoti skirtingos kategorijos statiniai, nei nurodyta Leidime. Iš Projekto Bendrosios dalies 4-7 psl. („Bendrieji statinio rodikliai“) aiškiai matyti, kad projektuojamų pastatų kategorijos pagal savo charakteristikas visiškai atitinka tas kategorijas, kurioms statyti buvo išduotas Leidimas (nesudėtingi statiniai).

LXX. Vertina, kad apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto sąvoka „didžiausias sklypo reljefo nuolydis“ turi būti aiškinamas kaip referuojantis į sklypo paviršiaus nelygumus (reljefą), t. y. bet kurio sklypo reljefo nuolydis turi neviršyti didžiausio leistino dydžio – 12 proc. Minėtame punkte yra įtvirtintas nuolydžio reikalavimas būtent sklypo reljefui, o ne sklypo šlaitams. Šioje nagrinėjamoje byloje metu apklaustas teismo ekspertas S. M. taip pat patvirtino, kad sąvokos „sklypo reljefas“ ir „sklypo šlaitas“ nėra vienodos. Jo teigimu sąvoką „sklypo reljefas“ reikia suvokti kaip visumą (viso paviršiaus formą), o sąvoką „sklypo šlaitas“ – kaip šios visumos, t. y. reljefo, dalį.

LXXI. Šiuo atveju STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punktas kalba apie didžiausią sklypo reljefo nuolydį, bet ne apie didžiausią sklypo reljefo dalies nuolydį (nagrinėjamu atveju net ir paprastas kurmiarausis galėtų reikšti nukrypimą nuo reikalavimų žemės sklypo reljefui). Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo Sprendimo išvada, jog 2.02.09:2005 STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto sąvoka aiškintina taip, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis, tai yra viso sklypo reljefo nuolydis, matuojant tarp bet kurių taškų priešingose sklypo kraštinėse.

LXXII. Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė ekspertų G. P. ir S. M. ekspertizės aktų išvadas, kurios, apeliantės teigimu, patvirtina, jog Statybos sklypo reljefo nuolydžiai viršija STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkte nustatytą didžiausią žemės sklypo nuolydžio dydį (12 proc.), nes:

1) teismo ekspertas S. M. ekspertizės akto išvadą, kad suformuoto reljefo nuolydžiai į Statybos Sklypo pusę viršija STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkte nustatytą leidžiamą maksimalų 12 proc. nuolydį, padarė matuodamas išimtinai tik vieno šlaito nuolydžius, nors turėjo būti matuojamas viso Statybos sklypo nuolydis. Apklausiamas teismo posėdyje teismo ekspertas S. M. patvirtino, jog nuolydį jis skaičiavo ties įrengta tvora. Tačiau minėta tvora yra įrengta Statybos sklype, o ne ant Statybos sklypo ir ieškovės sklypų ribos, todėl akivaizdu, jog teismo ekspertui išmatavus nuolydį ne ties Statybos sklypo ir ieškovės sklypų riba, o kitoje vietoje, esančioje Statybos sklypo ribose, minėtos teismo ekspertizės akto išvados aplamai negali būti laikomos objektyviomis ir pagrįstomis. Be to, ekspertinio tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad teismo ekspertas S. M. nuolydžius skaičiavo metrologiškai nepatikrintu ir tam nepritaikytu gulsčiuku.

2) iš teismo eksperto G. P. ekspertizės akto duomenų matyti, kad Statybos sklype yra daugybė vietų, kurių paviršiaus nuolydis viršija STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkte nustatytą ribą, tačiau pabrėžtina, kad dauguma minėto teismo eksperto parengtame ekspertizės akte pateikiamų pjūvių atlikti pagal sklypo ribas su gretimais sklypais, todėl jie rodo ne viso sklypo reljefo nuolydį, bet tik sklypo kraštinės nuolydį. Nei minėtas statybos reglamento punktas, nei jkiti teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus leistino besiribojančių žemės sklypų aukščių skirtumo. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2022-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2567-855/2022). Faktą, kad didžiausias gretimų žemės sklypų aukščių skirtumas ties jų riba teisės aktais nėra reglamentuojamas, patvirtina ir byloje pateikta Inspekcijos 2023-11-20 išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

LXXIII. Nors apeliantė apeliaciniame skunde kvestionuoja MB „Statybos geodezija“ parengtos sklypo nuolydžių kontrolinę nuotrauką, kuri įrodo, kad sklypo nuolydžiai yra ne didesni kaip 12 proc. ir kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, tačiau ieškovei galėjo prašyti, kad teismas byloje liudytoju apklaustų MB „Statybos geodezija“ specialistą, kuris parengė minėtą nuolydžio kontrolinę nuotrauką, tačiau tokio prašymo nepareiškė.

LXXIV. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad Projekto vertikalusis planas neatitinka STR 1.04.04.2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 7.4.3 papunkčio reikalavimų, nes jame nėra nurodyti nei projektuojami, nei esami dydžiai, o teismo išvada, kad minėtas planas atitinka teisės aktų reikalavimus ir pagal jį nėra sunkumų apskaičiuoti nuolydžių dydžius, nepagrįsta, nes:

1) Projekto vertikaliajame plane yra nurodytos projektuojamos ir esamos altitudės; nuolydžiai nurodyti ir sklypo plane, kuris pateiktas Projekto Architektūrinėje dalyje; be to, žemės sklypo ir projektuojamų pastatų altidutės buvo nurodytos ir pažymėtos projekto sklypo suvestiniame inžinierinių tinklų plane, dangų plane, topografinėje nuotraukoje;

2) Posėdyje apklaustas teismo ekspertas S. M. nurodė, kad: „Projekte reikalavimo, kur kokioj vietoj turi būti vertikaliam plane surašyti duomenys, nėra. Tiek Statybos įstatyme, tiek STR, konkrečiai STR „Statybos darbai, statybos techninis reglamentas, statinio projektavimas“ yra aiškiai pasakyta ir praktikoje taip yra, kad statybos darbai vykdomi pagal statinio projektą, o jis turi būti parengtas taip, kad pagal juos [gali] būti vykdomi statybos darbai“ (2024-06-25 posėdis 00:18:42 – 00:19:24). Posėdyje apklausti atsakovių UAB ,,Kijota“ vadovas R. B. ir MB „Archplius“ vadovas K. M. patvirtino, kad Projekte buvo visi reikalingi duomenys, kad atlikti statybos darbus ir nustatyti kiekvieno taško projektuojamą altitudę;

3) faktą apie Projekte esančių altitudžių duomenų pakankamumą patvirtina ir ekspertinio tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog „Projektu suprojektuoti reljefo nuolydžiai (šlaitai) atitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus <...>“.

LXXV. Atsakovė nesutinka su apeliantės teiginiais, kad egzistuoja trys savarankiški pagrindai panaikinti Deklaracijų galiojimą: 1) Deklaracijos yra išvestiniai aktai, kylantys iš Leidimo, todėl pripažinus jį neteisėtu ir panaikinus jų galiojimą, naikintinas ir Deklaracijų galiojimas; 2) Deklaracijose nurodytas Pastatų priskyrimas II grupės nesudėtingiems statiniams yra klaidingas; 3) Deklaracijomis deklaruotas 100 proc. siekiantis Pastatų baigtumas neatitiko tikrovės, nes:

1) ieškovė nepagrindė nei realaus savo asmeninių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo egzistavimo;

2) nors įrodinėjo, kad pagal Deklaracijų duomenis tik dviejų Statybos sklype esančių pastatų („E“ ir „A“) kategorijos neatitiko Leidime nurodytos kategorijos, bet reikalavo teismo panaikinti visų 8 pastatų deklaracijų apie statybos užbaigimą galiojimus;

3) nėra pagrindo teigti, kad Deklaracijose statinių kategorijos buvo nurodytos klaidingai;

4) net ir darant prielaidą, kad Deklaracijoje buvo neteisingai nurodyta dalies statinių kategorija, tai niekaip savaime neįtakojo Ieškovės jokių teisių ar interesų realus pažeidimo;

5) apeliacinio skundo teiginių, kad Deklaracijomis deklaruotas 100 proc. Statinių baigtumas neatitiko tikrovės, nes žemės darbai nebuvo ir nėra baigti, statybvietė nesutvarkyta, kaimyninių sklypų naudojimo sąlygos neatkurtos į padėtį, buvusią iki statybos darbų pradžios, nepatvirtina jokie objektyvūs byloje esantys įrodymai. Priešingai, Statybos sklypuose pastatytų Statinių duomenys yra įregistruoti viešajame Nekilnojamojo turto registre, kuriame nurodyta, kad Statinių baigtumas sudaro 100 proc.

LXXVI. Vertina, kad apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad jos sklypų relfefas buvo pakeistas atsakovų (Statytojos ir Atsakovų fizinių asmenų) atliktais žemės darbais, nes:

1) pateiktų nuotraukų metaduomenys nepatvirtina, jog jose užfiksuotas sklypų reljefas buvo įtakotas būtent atsakovės, o ne kitų (duomenys neskelbtini) infrastruktūros vystytojų atliktais darbais;

2) nors teismo ekspertas G. P. teismo ekspertizės akte nurodė, kad „žemės paviršiaus reljefo skirtumus lėmė būtent dirbtiniai / techniniai veiksniai – žemės paviršiaus planiravimas nukasant / supilant / lyginant gruntą Statybos sklype bei ties Ginčo sklypų bendromis ribomis“, tačiau jis nenurodė, kad šiuos veiksnius įtakojo būtent atsakovės atlikti darbai;

3) apeliantės argumentai, kad dėl atsakovės UAB „Kijota“ kaltės (darbus atliko ūkio būdu ir jų nedokumentavo) nėra vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių, jog žemės darbai ieškovės sklypuose buvo atlikti būtent šios atsakovės, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti;

4) apeliantės argumentai, kad tarp atsakovų (Statytojos ir Atsakovų fizinių asmenų) po pirkimo – pardavimo sutarčių dėl Statybos sklype pastatytų pastatų sudarymo susiklostė rangos santykiai, kuriuose Statytoja veikė kaip rangovas Atsakovų fizinių asmenų užsakymu, kurie, būdami statytojais (užsakovais) Statybos įstatymo prasme ir faktiškai samdydami atsakovę UAB „Kijota“ rangove, turėjo pildyti statybos darbų žurnalą, yra visiškai nepagrįsti, nes: 1) civiliniai teisiniai santykiai, kurie susiklostė tarp atsakovės UAB ,,Kijota“ ir Atsakovų fizinių asmenų, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas; 2) projektinė dokumentacija patvirtina, kad atliekant statybos darbus Statybos sklype nebuvo numatyta intervencija į ieškovės sklypus.

5) byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė sklypus įsigijo 2022-08-22 jau po to, kai Statybos sklypuose buvo pastatyti pastatai ir užbaigti visi jų statybos darbai, todėl prieš nusipirkdama sklypus matė, koks yra jų reljefas, tačiau vis tiek apsisprendė juos įsigyti. Tokiu elgesiu ieškovė, kuri yra profesionali nekilnojamojo turto projektų vystytoja, aiškiai patvirtino, jog sklypų reljefo faktinė padėtis atitiko jos poreikius ir lūkesčius;

6) ankstesni sklypų savininkai (M. K. ir kiti), iš kurių sklypus įsigijo ieškovė, nereiškė atsakovei pretenzijų dėl statybos darbų, atliekamų Statybos sklype.

LXXVII. Atsakovė MB ,,Archplius“ pateiktu atsiliepimu prašo: 1) atmesti apeliacinį skundą; 2) priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

2. ieškovė neįrodė teisinio suinteresuotumo ginčyti Statybos leidimą;

3. ieškovė praleido terminą Statytos leidimo ginčijimui, nes pati patvirtino, kad apie jos teises ir interesus galimai pažeidžiantį Statybos leidimą sužinojo tuo metu, kai pastatytuose Statiniuose pradėjo gyventi žmonės (2021-10-05), o reikalavimą ieškovė dėl Leidimo galiojimo panaikinimo teismui pateikė tik 2022-12-09, t. y. daugiau nei po metų nuo realaus ir garantuoto sužinojimo apie Statybos leidimą;

4. pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad reljefo nuolydžiai nepažeidžia STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto reikalavimų, nes sąvoka „didžiausias sklypo reljefo nuolydis" turi būti aiškinama kaip referuojanti į sklypo paviršiaus nelygumus (reljefą), t. y. bet kurio sklypo reljefo nuolydis turi neviršyti didžiausio leistino dydžio (12 proc.) vertintinas kritiškai, nes prieštarauja sisteminiam minėtos reglamento teisės normos aiškinimui, yra nelogiškas, nes matuojant kiekvieną sklypo tašką galima rasti begalę mažų duobelių, nelygumų, pakilimų, o ir išmatuoti kiekvieną sklypo tašką atskirai objektyviai nėra racionalu ir nelogiška. Be to, teismo ekspertas S. M. ekspertizės akte nurodytas išvadas apie nuošliaužų ir kitų neigiamų padarinių grėsmę ieškovės sklypams padarė tik vizualiai apžiūrėjęs šlaitus, t. y. neatlikęs jokių Statybos sklypo šlaitų tyrimo;

5. Projekte ir jo pagrindu išduotame Statybos leidime nesudėtingieji ir neypatingieji statiniai kvalifikuoti teisingai . Ginčo statiniai (vienbučiai gyvenamieji namai) B, C, D ir F, G, H, atsižvelgiant į visas jų charakteristikas yra priskiriami nesudėtingiems II grupės statiniams, o likę – neypatingiems statiniams. Skaičiuojant nuo kiekvieno namo altitudės, B, C, D ir F, G, H pastatų aukštis atitinka nesudėtingam statiniui leidžiamą aukštį – yra iki 8.5 m; be to, jie visi yra ne didesnio nei 80 m² ploto, be to, tenkinamas reikalavimas, kad atstumai tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6 m, nes Pagal Projektą atstumas tarp laikančiųjų konstrukcijų, ginčo statiniuose B, C, D ir F, G, H yra 4,5 m;

6. pirmosios instancijos teismas nepažeidė civilinio proceso principų;

7. atsakovės MB ,,Archplius“ procesinė padėtis byloje neteisinga, ieškovė atsisakė ją pašalinti iš bylos proceso, todėl turi būti priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo argumentai

LXXVIII. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantės UAB ,,Halso Invest“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties terminą, nes pagal LVAT praktiką senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo statybos leidimo patalpinimo IS ,,Infostatyba“ momento (2020-10-05), o ieškovė ieškinį dėl Leidimo panaikinimo pateikė tik 2022-12-12;

9. priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimą dėl Leidimo panaikinimo (Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalis), nes neturi teisės ginti viešojo intereso, o privataus intereso pažeidimo ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė;

10. ieškovė neįrodė kaip konkrečiai jos teisės pažeidžiamos tuo, kad Leidimas išduotas statyti nesudėtingus (B, C, D, F, G, H) ir neypatingus (A, E) statinius. Atsakovė pažymi, kad projektuojamų pastatų kategorijos pagal savo charakteristikas visiškai atitinka tas kategorijas, kurioms statyti buvo išduotas Leidimas.

11. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvados yra rekomendacinio pobūdžio, neturi privalomosios galios, todėl jos išvadas teismas turi vertinti visų bylos duomenų kontekste (CPK 185 straipsnis).

12. atsakovai 12 proc. nuolydžio suvaldymui pasirinko kitą teisės aktų leidžiamą sprendimą - projektuojant šlaitus, kadangi STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 papunktis numato reljefo keitimą jį lyginant, paaukštinant, pažeminant, priklausomai nuo poreikių, laikantis STR reikalavimų. Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo viršytas 12 proc. nuolydis, atsakovai įrengė šlaitus, o ieškovės reikalavimus Statybos sklype įrengti atramines sieneles, kurios sulaiko už jos esantį gruntą, kad jis negriūtų ar nešliaužtų, yra nepagrįstas.

13. teismo ekspertas G. P. teismo ekspertizės akte atsakydamas į klausimą „kaip vadovaujantis STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatomis turėtų būti skaičiuojamas sklypo reljefo nuolydis? Koks šiuo metu yra sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuolydis skaičiuojant pagal STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatas?“ nurodė, kad „<...> skaičiuojant viso žemės sklypo reljefo nuolydį turėtų būti skaičiuojamas vidutinis viso žemės sklypo paviršiaus reljefo nuolydis. <…> šiuo metu, vadovaujantis STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatomis bei Specialisto aukščiau nurodytu metodu viso Statybos sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinis žemės paviršiaus reljefo nuolydis yra <...> 7 proc;

14. teismo eksperto G. P. atliktą ekspertinį vertinimą ieškovė bandė ginčyti kito teismo eksperto S. M. atliktu vertinimu, tačiau jo atlikta ekspertizė vertintina itin kritiškai, nes jis nuolydį vertino tik vienoje vietoje „gulščiuku“, o pamąstymai apie galimą šlaito griūtį paremti tik deklaratyviais pasvarstymais, o ne realiais tyrimais.

LXXIX. Atsakovai fiziniai asmenys pateiktu atsiliepimu prašo ieškovės UAB ,,Halso Invest“ apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

LXXX. Kadangi Atsakovų fizinių asmenų atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentai iš esmės ir dėl esminių aplinkybių sutampa su atsakovės UAB ,,Kijota“ atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kurie išdėstyti šios nutarties 58-78 punktuose, jie pakartotinai nebedėstomi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

LXXXI. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos. nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovė UAB ,,Halso Invest“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

LXXXII. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-02-03 mainų sutarties pagrindu atsakovė UAB „Kijota“ nuosavybės teise įgijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini).

LXXXIII. Ieškovei UAB „Halso Invest“ nuosavybės teise 2022-08-12 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso šie žemės sklypai: 1) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

LXXXIV. Atsakovė UAB ,,Kijota“ (Statytoja) pagal atsakovės MB „Archplius“ (Projektuoja) 2020 m. parengtą statybos projektą („Sublokuoti vienbučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-09-11 pateikė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) prašymą išduoti statybos leidimą, kuriuo buvo prašoma žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovės žemės sklypais, išduoti statybos leidimą aštuoniems vieno buvo namams (,,C“, „B“, „F“, „G“, „H“, „D“ (kategorija – nesudėtingas) bei „E“, „A“ (kategorija – neypatingas).

LXXXV. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020-10-05 išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) 8 vienbučius gyvenamuosius namus kartu su inžinieriniais tinklais (,,C“, „B“, „F“, „G“, „H“, „D“ (kategorija – nesudėtingas) bei „E“, „A“ (kategorija – neypatingas).

LXXXVI. Ieškovės žemės sklype (duomenys neskelbtini) 2020-10-08 buvo atliekami elektros įvado demontavimo darbai, o šiuos darbus atliko AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ parinktas rangovas.

LXXXVII. Atsakovė UAB „Kijota“ 2021-05-24 užpildė ir VĮ Registrų centras pateikė Deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) apie statinių statybą / paskirties pakeitimą, kurios pagrindu vienbučiai gyvenamieji namai buvo įregistruoti atsakovės nuosavybės teise ir kurioje nurodyta, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytų statinių (vienbučių gyvenamų namų) baigtumas sudaro 85 proc., o jų visų kategorijos yra II grupės nesudėtingi statiniai. 2021 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais atsakovė UAB „Kijota“ šiuos statinius su žemės sklypų dalimis pardavė Atsakovams fiziniams asmenims.

LXXXVIII. Atsakovė UAB „Kijota“ 2021-10-05 užpildė ir VĮ Registrų centras pateikė Deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) apie statinių statybą / paskirties pakeitimą, kuriose nurodė, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytų statinių (vienbučių gyvenamų namų) baigtumas sudaro 100 proc., o jų visų kategorijos yra II grupės nesudėtingi statiniai.

LXXXIX. Ieškovė 2022-11-09 Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ susipažino su Projekto, kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniais, o iš VĮ ,,Registrų centras“ 2022-12-01 gavusi Leidimo kopiją vertino, kad: 1) projekto sprendiniai parengti nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė 8 priedo 7.4.3 papunkčio reikalavimųl STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto reikalavimų; 2) visi vienbučiai gyvenamieji namai Nekilnojamo turto registre neteisėtai įregistuoti kaip II grupės kategorijos nesudėtingi pastatai, o tai neatitinka nei Projekto sprendinių, nei Leidimo; 3) Deklaracijomis Nekilnojamo turto registe deklaruotas 100 proc. baigtumas neatitiko tikrovės, nes žemės darbai Statybos sklype nebuvo baigti, statybvietė nesutvarkyta, ieškovės žemės sklypų reljefas neatkurtas į padėtį, buvusią iki statybos darbu pradžios.

XC. Ieškovė kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą prašė: 1) panaikinti išduotą Statybos leidimą bei Deklaracijas apie statybų užbaigimą ir paskirties pakeitimą; 2) įpareigoti atsakovus (Statytoją ir Atsakovus fizinius asmenis) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinių projektinius dokumentus, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinius Statybos sklype ar jų dalis; 3) įpareigoti atsakovus (Statytoją ir Atsakovus fizinius asmenos) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti ieškovės žemės sklypų reljefą į padėtį, buvusią iki neteisėtai atliktų žemės darbų, užfiksuotą 2020-06-09 topografiniame plane; 4) nustatyti, kad atsakovams (Statytojai ir Atsakovams fiziniams asmenims) neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, kiekvienam iš šių atsakovų skiriama po 100 Eur bauda ieškovės naudai, skaičiuojant už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; 5) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

XCI. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-09 sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės atsakovams priteisė bylinėjimosi išlaidas.

XCII. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl Statybos leidimo, dėl Deklaracijų apie statybos užbaigimą panaikinimo, dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius, dėl įpareigojimo nutraukti nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo

XCIII. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.

XCIV. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties, nes ne kartą žodžiu teismo posėdžių metu bei raštu deklaravo, kad ieškovės reikalavimai dėl Leidimo ir Deklaracijų panaikinimo bei neteisėtos statybos padarinių šalinimo yra nesusiję su realiu jos teisių ir interesų gynimu, siūlė šios ieškinio dalies atsisakyti, todėl buvo šališkas.

XCV. Teisėjų kolegija pažymi, kad abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Akcentuojama, kad ieškovui nepalankaus ar mažiau palankaus teismo sprendimo priėmimas, kitoks aplinkybių, įrodymų vertinimas savaime nereiškia teismo šališkumo. Pažymėtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nereiškė teismui nušalinimų konkrečiais CPK 65 ir 66 straipsniuose nurodytais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės teiginiai dėl teismo šališkumo yra deklaratyvūs ir nulemti jai nepalankaus sprendimo, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų pažeidimų

XCVI. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi (CPK 12 straipsnis), dispozityvumo (CPK 13 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principus. Šių principų pažeidimą ieškovė argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas bylos šalims iš esmės taikė skirtingus įrodinėjimo standartus, iš viešų šaltinių, nesant byloje nustatyto viešojo intereso (aktyvaus teismo vaidmens), pats rinko įrodymus, be pagrindo sureikšmino atsakovų į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, jais paneigdamas teismo ekspertų S. M. ir G. P. ekspertizės aktų išvadas (CPK 218 straipsnis), kurios buvo surašytos pavedus teismui, išvadą duodančios institucijos – Inspekcijos padarytas išvadas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje esančią medžiagą, su tokiais ieškovės argumentais nesutika.

XCVII. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas rungimosi ir dispozityvumo principų nepažeidė, nes teisėtai ir pagrįstai byloje savo iniciatyva rinko įrodymus iš viešųjų registrų, įskaitant ir internetinį tinklalapį, www.geoportal.lt; IS ,,Infostatyba“, vadovavosi viešai paskelbtu Inspekcijos išaiškinimu dėl Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo, nes tokią teisę teismui, nepriklausomai nuo to, ar byloje nustatomas viešasis interesas, numato CPK 179 straipsnio 3 dalis (teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų).

XCVIII. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų pažeidimu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra susiję su ieškovės įrodinėjamu netinkamu, neatitinkančiu įrodinėjimo procesą reglamentuojančių proceso teisės normų įrodymų vertinimu.

XCIX. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą procesinį sprendimą yra neatsiejamai susijusi su pareiga tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus. Teismo funkcija yra tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis) (LAT 2016-11-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 42 punktas). Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2022-12-29 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt.

C. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, numatytas CPK 176-186 straipsniuose, o vien aplinkybė, jog ieškovė nesutinka su ne jos naudai priimtu pirmosios instancijos teismo spendimu, savaime neįrodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus ar netikamai vertino įrodymus.

Dėl termino ginčyti Statybos leidimą (ne)praleidimo

CI. Bylos duomenys rodo, kad ieškovė UAB ,,Halso Invest“ pateiktu ieškiniu ginčijo ir prašė panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-10-05 išduotą leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) (8 vienbučius gyvenamuosius namus, adresu (duomenys neskelbtini).

CII. Asmens teisę kreiptis į teismą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis. Ši teisė taip pat įtvirtinta proceso įstatymuose – CPK 5 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnyje ir kituose įstatymuose. Minėti proceso įstatymai detalizuoja kreipimosi į teismą tvarką – nustato reikalavimus procesinių dokumentų turiniui, mokėtiną žyminį mokestį, atstovavimo taisykles, skundų padavimo terminus ir kita. Taigi, asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – ši teisė neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių, be kita ko, yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (LAT 2023-03-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023, 33 punktas).

CIII. Ieškovės ginčijamas Statybos leidimas yra individualus administracinis aktas, todėl reikalavimui dėl jo panaikinimo taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.

CIV. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

CV. Sprendžiant klausimą dėl ABTĮ įtvirtintos teisės normos, kurioje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir jo trukmė, kasacinis teismas laiko reikšminga LVAT praktiką, kurioje plačiai ir nuosekliai pasisakoma dėl šios normos aiškinimo ir taikymo (LAT 2023-06-08 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

CVI. Vadovaujantis LVAT praktika, sprendžiant klausimą dėl termino individualiam administraciniam aktui ginčyti (skundui, ieškiniui dėl jo paduoti), yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o, jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (LVAT 2015-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2023-02-01 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-65-525/2023). Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (LVAT 2012-03-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012; 2015-01-07 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015; 2023-03-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-141-525/2023). Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą (LVAT 2011-11-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-715/2011; 2020-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-119-624/2020; 2021-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-668-261/2021).

CVII. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas - atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas 2020-10-05 Statybos leidimas - buvo išduotas ne ieškovei, bet atsakovei (Statytojai) UAB ,,Kijota“). Atsižvelgiant į nurodytą LVAT praktiką, ieškovei procesinio termino eiga reikalavimui panaikinti šio dokumento galiojimą pareikšti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada reikalavimą reiškianti ieškovė sužinojo apie priimto Statybos leidimą (jo esmę), bet ne nuo jo paskelbimo momento (nagrinėjamu atveju nuo 2020-10-05 paskelbus išduotą Statybos leidimą IS ,,Infostatyba“).

CVIII. LAT praktikoje pažymima, kad teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie ginčijamą sprendimą – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (LAT 2024-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2014).

CIX. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, pagrįstai nustatė, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimus (apie priimto Statybos leidimo esmę) sužinojo 2022-08-12 (sudarius pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo), o savo teisėmis prieš trečiuosius asmenius turėjo teisę naudotis nuo nuosavybės teisių į sklypus viešajame registre dienos – 2022-08-31. Taigi, nuo šios datos ir turi būti skaičiuojamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas ginčyti atsakovei UAB ,,Kijota“ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-10-05 išduotą Statybos leidimą.

CX. Kaip matyti iš ieškovės pateikto apeliacinio skundo, ieškovė momentą, nuo kada turi būti skaičiuojamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas apskųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovei UAB ,,Kijota“ išduotą 2020-10-05 Statybos leidimą, skaičiuoja nuo 2022-12-01, kai ji 2022-11-09 IS ,,Infostatyba“ susipažinusi su parengto Projekto („Sublokuoti vienbučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini) sprendiniais (šio Projekto pagrindu buvo išduotas ginčijamas Statybos leidimas), iš VĮ ,,Registrų centras“ gavo 2020-10-05 išduoto Statybos leidimo kopiją. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamoje byloje esančia medžiaga, su tokiu ieškovės nurodyto termino skaičiavimu.

CXI. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatant momentą, kada ieškovė sužinojo apie 2020-10-05 išduotu Statybos leidimu galimai jos pažeidžiamos teises, reikia atsižvegti į šioje byloje susiklosčiusius ikisutartinius santykius dėl ieškovės planuojamų įsigytų žemės sklypų, kurių relfefas, ieškovės teigimu, atsakovų atliktais statybos darbais Statybos sklype, buvo pažeistas.

CXII. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė patikslinto ieškinio 38 punkte pati nurodė, kad ikisutartiniai santykiai tarp žemės sklypų tuometinių bendraturčių ir ieškovės atsirado dar 2020 metų vasarą ir buvo įforminti 2020-11-18 preliminariąją sutartimi. Tuo tarpu patikslinto ieškinio 61 punkte ieškovė nurodė, kad apie jo teisės ir teisėtus interesus galimai pažeidžiantį Leidimą sužinojo tik pastebėjusi, jog nebaigus statybos darbų Statybos sklype, jame esančiuose pastatuose pradėjo gyventi žmonės bei pradėjusi domėtis ginčo statinių pastatymo aplinkybėmis. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad visi Statybos sklype esantys vienbučiai gyvenamieji namai buvo baigti statyti 2021-10-05 jų savininkams užpildžius Deklaracijas apie statybų baigtumą (100 proc.) ir jas įregistravus Nekilnojamojo turto registre.

CXIII. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aptartos aplinkybės patvirtina faktą, kad ieškovė dar iki žemės sklypų įsigijimo 2022-08-12 (žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo data) matė (turėjo matyti), kad gretimame žemės sklype yra atliekami statybos darbai, kurie galimai pažeidžia jos planuojamų įsigyti žemės sklypų reljefą ir kad baigus statybos darbus Statybos sklype (2021-10-05) neįrengtos atraminės sienelės. Be to, kaip nustatyta šioje nagrinėjamoje byloje, ieškovė ne tik matė, bet aktyviai stebėjo atliekamų statybos darbų eigą gretimame žemės sklype, ką patvirtina pačios ieškovės byloje pateiktos nuotraukos, kurios pagal šių nuotraukų metaduomenis yra padarytos 2021-05-14.

CXIV. Aukščiau nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą vertinti kritiškai ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad ji apie savo teisių pažeidimus sužinojo tik 2022-12-01, kai iš VĮ ,,Registro centro“ gavo 2020-10-05 išduoto Statybos leidimą kopiją, dėl ko ieškinį pareikšdama 2022-12-12 nebūtų praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino skundui dėl administracinio aktui paduoti.

CXV. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, būdama profesionalia verslininke ir projektų vystytoja, susipažinusi su faktine situacija dėl jos siekiamų įsigyti žemės sklypų, vėliau tapusi šių žemės sklypų savininke (2022-08-12) ir šį faktą įregistravusi viešajame registre (2022-08-31), nuo šio momento turėjo ir galėjo kreiptis į VĮ ,,Registrų centras“ su tikslu gauti 2020-10-05 išduoto Statybos leidimą kopiją. Nors byloje nėra tikslių duomenų, kada ieškovė kreipėsi su prašymu į VĮ ,,Registras centras“ siekdama gauti Statybos leidimo kopiją, tačiau įvertinus ieškovės nurodytą aplinkybę, kad Statybos leidimą ji gavo 2022-12-01, daroma išvada, kad laiko tarpas nuo 2022-08-31 iki 2022-12-01 negali būti vertinamas kaip laikotarpis, kai ieškovė aktyviais veiksmais siekė operatyviai ginti galimai pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, nes nustatyta, kad ieškinį teismui pateikė tik 2022-12-12.

CXVI. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime pagrįstai nusprendė, jog ieškovės ieškinys dėl Statybos leidimo nuginčijimo pateiktas praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio apskundimo terminą. Kadangi ieškovė nagrinėjamoje byloje neprašė šio praleisto termino atnaujinti, svarbių šio termino praleidimo priežasčių nenustatė ir teisėjų kolegija, daroma išvada, kad minėto termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinio reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-10-05 leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini).

CXVII. Padarius aukščiau nurodytą išvadą apie tai, kad nėra pagrindo panaikinti 2020-10-05 Statybos leidimą, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su Deklaracijų, kaip išvestinių iš išduoto Leidimo doklumentų, panaikinimu netenka teisinės reikšmės, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Dėl ieškovės subjektinės teisės ginčyti Deklaracijų galiojimą

CXVIII. Nepaisant to, kad ieškovė praleido terminą administraciniam aktui (Statytos leidimui) ginčyti (dėl to pripažįstama, kad Deklaracijų, kaip išvestinių aktų, panaikinimas, yra negalimas), ieškovė pateiktu ieškiniu savo pažeistas teises gynė vadovaudamasi tiek CK 4.98 straipsnio, tiek ir CK 4.103 straipsnio normomis.

CXIX. CK 4.98 straipsnis įtvirtina, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Kasacinio teismo praktika dėl negatorinio ieškinio taikymo sąlygų yra išsami ir išplėtota – ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (LAT 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2019-04-15 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019 35 punktas). Jeigu ieškovas įrodo, kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (LAT 2019-04-15 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 37 punktas). Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad jei statybos metu nebuvo pažeisti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tai ši aplinkybė savaime nereiškia, kad negali būti pažeistos gretimo žemės sklypo ar statinio savininko teisės (LAT 2019-04-15 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 32 punktas).

CXX. CK 4.103 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, nustatyta, kad, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 straipsnio 2 dalis). Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis).

CXXI. Aiškindamas savininko nuosavybės teisės gynimo būdą, įtvirtintą CK 4.103 straipsnyje, kasacinis teismas yra nurodęs, kad būtinoji asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį sąlyga yra asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent neteisėtos statybos (LAT 2019-03-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019, 24 punktas). Tuo atveju, kai statinys, pažeidžiant savininko teises, pastatytas išdavus statybą leidžiantį dokumentą – priėmus administracinį sprendimą (statybos leidimą), savininkas savo teises CK 4.103 straipsnio pagrindu gali ginti tiek reikalaudamas panaikinti šį sprendimą, tiek ir šio administracinio sprendimo neginčydamas tiesiogiai įrodinėti statinio neatitiktį teisės aktų reikalavimams (LAT 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

CXXII. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčijamas Deklaracijas prašė panaikinti ne tik kaip Leidimo išvestinį dokumentą, bet ir tuo pagrindu, kad: Deklaracijoje nurodytas Pastatų priskyrimas II grupės nesudėtingiems statiniams yra klaidingas; Projekte esantis vertikalus planas neatitiko teisės aktų reikalavimų; Deklaracijomis deklaruotas 100 proc. siekiantis Pastatų baigtumas neatitiko tikrovės.

CXXIII. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad šie ieškovės ieškinio reikalavimai yra grindžiami tiesiogiai įrodinėjant statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, todėl šie reikalavimai turi būti vertinami remiantis CK 4.103 straipsnio norma.

CXXIV. Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalis, 28 straipsnio 11 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo turi teisę suinteresuoti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 11 dalį suinteresuoti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą ir dėl savavališkos statybos. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 1-2 dalis, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, o teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą ir įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, - statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę arba leidžia aptariamoje normoje nurodytiems asmenims per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, o šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus – statinį nugriauti.

CXXV. Nutarties 124 punkte nurodytas teisinis reguliavimas sudarė formalų teisinį pagrindą ieškovei kreiptis į teismą dėl, jos vertinimu, pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo. Teisėjų kolegija šioje dalyje pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, todėl jų nekartoja. Vertindama nurodytą apeliacinio skundo argumentą, kolegija pažymi, kad būtent ieškovė turėjo įrodyt, bet neįrodė savo subjektinių teisių pažeidimo bei materialinio suinteresuotumo ginčyti Deklaracijų galiojimą, t. y. neįrodė kaip konkrečiai būtent dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų galimų pažeidimų sudarant Deklaracijas ir jų neatitikimo teisės aktams (dėl statinių priskyrimas II grupės nesudėtingiems statiniams, dėl vertikalus planas neatitikimo teisės aktų reikalavimams, neteisingai deklaruotas pastatų baigtumas 100 proc.) buvo pažeistos jos, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, subjektinės teisės (CPK 178 sttraipsnis).

Dėl Pastatų (ne)teisėto priskyrimo II grupės nesudėtingiems statiniams

CXXVI. Ieškovė ginčydama Deklaracijų galiojimą šiuo pagrindu rėmėsi tuo, kad:

1) visi vienbučiai gyvenamieji namai Projektu buvo suprojektuoti kaip neypatingi statiniai ir tai įrodo: Projekto antraštiniame lape ir aiškinamojo rašto 4.3 skyriuje ,,Statybos rūšis, statinio paskirtis, statinio kategorija“ nurodyta minėta pastatų kategorija – neypatingi statiniai; pastatų priskyrimas neypatingų statinių kategorijai atitiko projekto sprendinius, nes visų Pastatų atstumai tarp laikančių konstrukcijų pirmuosiuose aukštuose viršijo 6 m., ką patvirtino Inspekcija 2023-06-23 specialisto išvadoje;

2) Statytoja UAB „Kijota“ pagal atsakovės projektuotojos MB „Archplius“ parengtą statybos projektą 2020-09-11 pateikė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei prašymą išduoti statybos leidimą, prašydama išduoti statybos leidimą aštuoniems vieno buvo (duomenys neskelbtini) ,,C“, „B“, „F“, „G“, „H“, „D“ (kategorija – nesudėtingas) bei „E“, „A“ (kategorija – neypatingas);

3) atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės adminstracijos išdavė 2020-10-05 Statybos leidimą, nurodydama, kad šiuo dokumentu suteikiama teisė statyti vienbučius gyvenamuosius namus „C“, „B“, „F“, „G“, „H“, „D“, kurių kategorija – nesudėtingas bei „E“, „A“ pastatus, kurių kategorija – neypatingas, vandentiekio įvadinį tinklą, nuotekų išvadus, dujotiekio tinklus ir lietaus nuotekų tinklus. Taigi, dalies pastatų („B“, „C“, „D“ bei „F“, „G“, „H“) kategorija Statybos leidime buvo nurodyta neteisingai;

4) visi Pastatai Nekilnojamo turto registre šiuo metu yra įregistruoti kaip nesudėtingi pastatai, o tai neatitinka nei Projekto sprendinių, nei išduoto Statybos leidimo;

5) kadangi Pastatai buvo suprojektuoti kaip neypatingi, dėl jų sudarytos Deklaracijos apie statybos užbaigimą turėjo būti tvirtinamos Inspekcijos (ginčui aktualios redakcijos Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis).

CXXVII. Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje yra nurodyta, kad nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 m² ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje nurodyta, kad neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ IV skyriaus antrojo skirsnio 2 lentelėje nurodyta, kad gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatai, kurių didžiausias aukštis 8,5 m. ir didžiausias plotas 80 m2, priskiriami II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. STR 1.01.03:2017 IV skyriaus pirmojo skirsnio 19 dalyje (ginčui aktualios redakcijos) yra nurodyta, kad nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6 m. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.2 punkte yra nurodyta, kad laikančiosios sienos – išorinės ir vidinės sienos, laikančios apkrovas nuo kitų statinio konstrukcijų ir užtikrinančios statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą, o pagal 6.4 punktą, nelaikančios sienos – išorinės ar vidinės sienos (pertvaros) laikančios tik nuosavą svorį.

CXXVIII. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 127 punkte nurodytą teisinį reguliavimą, teismo sprendimo, apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus ir bylos medžiagą, nepritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentams, jog Deklaracijos turi būti naikinamos, nes visi Pastatai (vienbučiai gyvenamieji namai) yra neteisėtai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip II grupės nesudėtingi statiniai, kas neatitinka nei Projekto sprendinių, nei išduoto Statybos leidimo.

CXXIX. Nagrinėjamnu atveju pagal byloje suinktus faktinius duomenis yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, nors Projekto (Sublokuoti vienbučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini) pavadinimas yra dėl Statybos leidimo neypatingam statiniui, tačiau sprendžiant ginčą svarbu Projekto turinys, o ne jo forma. Teisėjų kolegija, įvertinusi Projekto turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad tik 2 iš 8 pagal Projektą suprojektuotų vienbučių gyvenamųjų namų parametrai (konkrečiu atveju statinių ,,A“ ir ,,E“) viršijo STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ nustatytus bendro ploto parametrus (80 m²), todėl pagal parengtą Projektą pagrįstai buvo galima likusius 6 vienbučius namus (,,C“, „B“, „F“, „G“, „H“, „D“) priskirti prie nesudėtingų statinių.

CXXX. Kaip matyti iš ieškovės pateikto apeliacinio skundo, ieškovė taip pat nesutinka su Projekto sprendiniais, pagal kuriuos atstumai tarp Pastatų atraminių konstrukcijų neviršija 6 m, nes aplinkybę, kad šis atstumas yra didesnis nei 6 m, nagrinėjamoje byloje nurodė Inspekcija 2023-06-23 specialisto išvadoje. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad atstumas tarp Pastatų laikančių konstrukcijų neviršija 6 m, nes tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis tik savo subjektyvia nuomone, visiškai neatsižvelgdamas į Inspekcijos 2023-06-23 specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje esančią medžiagą, su tokiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

CXXXI. Pažymėtina, kad iš Projekto (Sublokuoti vienbučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinių nustatyta, jog visų Pastatų laikančiomis konstrukcijomis laikytinos keturios kiekvieno namo sienos (šią aplinkybę patvirtino ir pati ieškovė apeliacnio skundo 124.2 papunktyje). Iš Projekto sprendinių taip pat galima nustatyti, kuria kryptimi tarp atraminių konstrukcijų yra montuojamos perdangos. Kaip matyti iš Projekto „Sublokuoti vienbučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini) statinio konstrukcijų dalies, perdangos montuojamos tarp pastatų sienų, tarp kurių atstumas yra 4,5 m. ir 5,5 m. Taigi, nors Inspekcija 2023-06-23 specialisto išvadoje ir padarė išvadą, kad korpusuose B, C, D bei F, G, H atstumas tarp 1 aukšte esančių atraminių konstrukcijų yra 8,515 m, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia išvada nesivadovavo, nes ji yra rekomendacinio pobūdžio ir prieštarauja Projekto sprendiniams. Taigi šios aptartos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinumu, akivaizdžiai patvirtina, kad visuose Pastatuose atstumai tarp atraminių konstrukcijų neviršijo 6 m, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad Projektai sprendiniai neatitinka STR 1.01.03:2017 IV skyriaus pirmojo skirsnio 19 dalyje įtvirtino reikalavimo, atmestini kaip nepagrįsti.

CXXXII. Nagrinėjamu atveju, pabrėžtina ir tai, kad iš Projekto sprendinių matyti, jog kiekvieno Pastato aukštis yra vienodas (7,72 m.), kas atitinka STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ IV skyriaus antrojo skirsnio 2 lentelėje nurodytą reikalavimą nesudėtingų statinių kategorijai (gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatų didžiausias aukštis neturi viršyti – 8,5 m.).

CXXXIII. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas 2020-10-05 Statytos leidimas neatitiko Projekto sprendinių, atmeta kaip nepagrįstus.

CXXXIV. Teisėjų kolegija nepagrįstais vertina ir ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad visi Pastatai Nekilnojamo turto registre pagal pateiktas 2021-08-05 Deklaracijas nepagrįstai buvo įregistruoti kaip nesudėtingi pastatai, nes tai neatitiko nei Projekto sprendinių, nei išduoto Statybos leidimo. Tokią išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB ,,Kijota“, 2021-08-05 VĮ ,,Registrų centrui“ pateikusi Deklaracijas apie statybų užbaigimą, kartu pateikė ir 2021-08-04 kadastrinių matavimų bylas su jose įrašytais nenuginčytais duomenimis. Pagal CK 4.262 straipsnį, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymu nustatyta įstatymų nustatyta tvarka. Iš pateiktų 2021-08-04 kadastrinių matavimų bylų VĮ ,,Registrų centras“ nustatė, kad visų Pastatų (vienbučių gyvenamų namų) plotas neviršijo 80 m² ploto. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad, atlikus tikslius Pastatų kadastrinius matavimus, pasikeitė Pastatų ,,E“ ir ,,A“ plotai (jie nebeviršijo 80 m² ploto), todėl visi Pastatai atitiko teisės aktais keliamus reikalavimus II grupės nesudėtingiems statiniais (didžiausias aukštis neviršijo 8,5 m; didžiausias plotas neviršijo 80 m2; atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršijo 6 m.).

Dėl Projekte esančio vertikalaus plano neatitikimo teisės akto reikalavimams

CXXXV. Ieškovė apeliaciame skunde nurodo, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Projekto sudedamąja dalimi esantis vertikalusis planas neatitinka STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 7.4.3 papunkčio reikalavimų, kuris numato, kad rengiant statinio projektą, kaip viena iš sudedamųjų projektų dalių, turi būti parengiamas sklypo vertikalus planas (sklypo aukščių planas) (M 1:200 – M 1:1000), kuriame nurodoma: statinių ir sklypo reljefo nulinis lygis (taškiniu ar horizontaliu metodu), projektuojami šlaitai, atraminės sienelės, laiptai, keliai, privažiavimai, takai, charakteringi reljefo taškai ir kiti planavimo elementai, jų projektuojami ir esami aukščiai, nuolydžiai ir lygiai, sutartiniai ženklai.

CXXXVI. Kaip matyti iš ieškovės pateikto apeliacinio skundo, apeliantė savo argumentams pagrįsti, kad atsakovės MB ,,Archplius“ parengto Projekto vertikalus planas neatiktinta STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 7.4.3 papunkčio reikalavimų (jame nėra nurodyti nei projektuojami, nei esami nuolydžiai), remiasi teismo eksperto S. M. 2024-05-06 teismo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada <...> ,,Iš Vertikalaus plano galima nustatyti tik dalies numatytų relfefo nuolydžių dydžius“ <...>.

CXXXVII. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs šio klausimo išsprendimui reikšmingą medžiagą, nesutinka su apeliante, kad Projekto sudedamąją dalimi esantis vertikalus planas neatitinka STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 7.4.3 papunkčio reikalavimų. Iš Projekto duomenų nustatyta, jog jo vertikaliajame plane yra aiškiai nurodytos projektuojamos ir esamos atlitudės, todėl šių duomenų turėjo pakankti ir pakako apskaičiuojant ir projektuojant esamus Statybos sklypo nuolydžius, ką patvirirno statybos darbus atlikę teismo posėdyje apklausti liudytojai R. B., K. M., taip pat tai patvirtina 2024-05-20 ekspertinio tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra nurodyta, kad ,,Projektu suprojektuoti relfefo nuolydžiai (šlaitai) atitinka įprastai tokios rūšiems darbams keliamus reikalavimus <...>“.

CXXXVIII. Šiuo nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad, vertinant aplinkybę, ar Projekto sudedamąją dalimi esantis vertikalus planas nepažeidžia STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 7.4.3 papunkčio reikalavimų, yra pagrindas nesivadovauti teismo eksperto S. M. 2024-05-06 teismo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada <...> ,,Iš Vertikalaus plano galima nustatyti tik dalies numatytų relfefo nuolydžių dydžius“ <...>, nes, kaip pagrįstai ginčijame sprendime argumentavo pirmosios instancijos teismas (sprendimo 6.2.2 papunktis), (<...> ,,iš statybos projekto vertikalaus plano galima nustatyti tik dalies numatytų reljefo nuolydžių dydžius <...> taigi tokiu atveju turėjo būti prieinama ir išvados, kad negalima nustatyti ar suformuoto reljefo nuolydžiai į Statybos sklypo pusę viršija statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytą leidžiamą maksimalų 12 proc. nuolydį“).

Dėl Statybos sklypo reljefo nuolydžių neatitikimo teisės aktų reikalavimams

CXXXIX. Ieškovė apeliaciame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nusprendė, kad Statybos sklypo reljefo nuolydžiai neviršija STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkte nustatyto didžiausio žemės sklypo nuolydžio dydžio (ne didesnis kaip 12 proc).

CXL. STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkte yra nurodyta, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).

CXLI. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, šioje byloje kilo ginčas dėl STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto teisės normos aiškinimo ir taikymo: ieškovė laikosi pozicijos, jog 12 proc. norminis dydis taikomas kiekvienam žemės skypo relfefo nuolydžiui; atsakovai įrodinėjo, kad yra normuojamas viso sklypo relfefo vidutinis nuolydis; o pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ši teisės norma turi būti aiškinama sisteminiškai, atsižvelgiant į STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5.1-9.5.2 papunkčius.

CXLII. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto nuostata „didžiausias sklypo reljefo nuolydis“ turėtų būti suprantama kaip „didžiausias pagal normą leistinas reljefo nuolydis sklype“. Ieškovė teigia, kad ši sąvoka aiškintina kaip referuojanti į sklypo paviršiaus nelygumus (reljefą), t. y. bet kurio sklypo paviršiaus segmento nuolydis turi neviršyti didžiausio leistino dydžio – 12 proc, nes tokio normuojamo rodiklio taikymu yra siekiama užtikrinti, kad statybos sklype nebūtų statesnių kaip 12 proc. šlaitų, nesvarbu kurioje sklypo dalyje jie bebūtų ir kokią sklypo dalį beužimtų.

CXLIII. Ieškovė apeliaciame skunde nurodo, kad tokį jos STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto normos aiškinimą ir Statybos skypo šlaitų neatikimą šiai teisės normai patvirtina teismo eksperto S. M. 2024-05-06 teismo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados: „vadovaujantis STR 2.02.09:2005 9.5 punktu, numatytas didžiausias sklypo reljefo nuolydis reiškia didžiausią sklypo reljefo nuolydį bet kuriame sklypo taške (tarp bet kurių dviejų sklypo taškų). Laikant, kad minėtame STR punkte yra numatyti reikalavimai vidutiniam sklypo nuolydžiui, būtų gautas techniniu-inžineriniu požiūriu absurdiškas rezultatas <...> pagal abiejuose teismo ekspertizės aktuose nustatytus duomenis galima daryti tokią pat išvadą: daugelyje vietų ieškovės sklypuose ties riba su Statybos Sklypu reljefo nuolydis statmena sklypų ribai kryptimi viršija 12 proc. <...> Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkte numatytas didžiausias leistinas reljefo nuolydis – 12 proc. Tai reiškia, kad jokioje žemės sklypo vietoje negali būti formuojamas didesnis negu leistinas 12 proc. nuolydis. Ši nuostata neturi būti taikoma žemės sklypo vidutiniam nuolydžiui, nes vidutinio nuolydžio išlaikymas neužtikrina žemės sklypo tinkamumo naudoti pagal paskirtį“.

CXLIV. Kad Statybos sklypų šlaitai prieštarauja minėto Reglamento 9.5 punkto reikalavimams (viršija 12 proc. dydį), ieškovės teigimu, byloje taip pat patvirtina: 1) Inspekcijos 2023-11-20 išvada, kurioje yra nurodyta, kad: „sklypo tvarkymo rodiklis – didžiausias sklypo reljefo nuolydis – riboja statybos sklypo reljefo – sklypo paviršiaus didžiausio nelygumo (pvz. sklype esančios kalvos) nuolydį. <...> Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo eksperto G. P. ekspertizės aktu, bei atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paviršiaus reljefas per visą sklypą yra kintantis, o didžiausias nuolydis yra 57 proc.“; 2) teismo eksperto G. P. 2023-10-03 ekspertizės akto išvada, kurioje nurodyta, kad <...>,,žemės sklypo paviršiaus reljefas per visą Statybos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotą, yra kintantis, o jo nuolydžiai atskirose dalyse svyruoja nuo 0 iki 57 proc.“ <...>.

CXLV. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad Reglamento 9.5 punkte pateikta sąvoka aiškintina taip, kad ,,didžiausias sklypo relfefo nuolydis, tai yra viso skypo relfefo nuolydis, matuojant tarp bet kurių taškų priešingose sklypo kraštinėse“; atsakovų žemės sklypo relfefo nuolydis neviršija 12 proc., padaryra nepagrįstai suteikus didesnę įrodomąją reikšmę atsakovės UAB ,,Kojota“ ir Atsakovų fizinių asmenų pateiktiems didesnės įrodomosios galios neturintiems įrodymams, be pakankamų motyvų atmetus teismo nutartimi (CPK 212 straipsnis) paskirtų teismo ekspertų G. P. ir S. M. ekspertizės aktų duomenis, kurie, pagal kasacinio teismo praktiką dėl CPK 218 straipsnio taikymo, yra patikimesni, negu duomenys kituose įrodymų šaltiniuose.

CXLVI. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nutarties 145 punkte nurodytiems ieškovės apeliacinio skundo argumentais pritarti nėra pagrindo. Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje vertindamas įrodymų visumą įrodymo procesą reglamentuojančių teisė aktų nepažeidė (nutarties 101, 102 punktai).

CXLVII. Kasacinio teismo rpaktikoje laikomasi nuomonės, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (LAT 2020-04-29 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika).

CXLVIII. Teisėjų kolegija, vertindama teismo ekspertų G. P. ir S. M. ekspertizių aktų išvadų išsamumą, pagrįstumą, sąsajumą nagrinėjamos bylos kontekste, pažymi, kad teismo eksperto G. P. 2023-10-03 ekspertizės akto išvada „Statybos sklypo relfefas yra kintantis, jo nuolydžiai atskirose dalyse svyruoja nuo 0 iki 57 proc.“, atsižvelgus į realų Statybos sklypo reljefą, iš esmės yra pagrįsta. Kolegija nenustatė faktinio pagrindo nesutikti su ekspertizės akte užfiksuota faktine aplinkybe, kad konkrečioje statybos sklypo vietoje didžiausias nuolydis sudaro 57 proc. Tačiau šią išvadą ieškovė nepagrįstai vertina kaip STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto pažeidimą (didžiausias nuolydis neturi viršyti 12 proc.) remdamasi teismo eksperto S. M. 2024-05-06 ekspertizės akte pateiktu sąvokos ,,didžiausias sklypo reljefo nuolydis“ išaiškinimu, šią savoką nepagrįstai aiškindama kaip „didžiausias pagal normą leistinas reljefo nuolydis sklype“.

CXLIX. Pagal bylos duomenis ieškovė teismo eksperto G. P. ekspertizės akto nevertina kaip vientiso tiriamojo akto ir jo išvadų visumos, nes iš akto selektyviai išrenka palankias išvadas (apie kintantį Statybos sklypą relfefą, kur didžiausias nuolydis sudaro 57 proc.), šiuos pateiktus duomenis nepagrįstai sugretina su teismo eksperto S. M. ekspertizės akto išvada (STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto sąvokos ,,didžiausias sklypo reljefo nuolydis“ išaiškinimu kaip „didžiausias pagal normą leistinas reljefo nuolydis sklype“).

CL. Aplinkybę, kad ieškovė G. P. ekspertizių aktų išvadų nevertina kaip jų visumos, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina tokios eksperto G. P. ekspertizės akto išvados:

<...>,,praktikoje kone kiekvienu atveju žemės paviršiaus reljefas nėra vienodas / visu plotu tolygus, priešingai, dažniausiai jis yra įvairiai kintantis. Atsižvelgiant į tai, Specialisto vertinimu ir nuomone, skaičiuojant viso žemės sklypo reljefo nuolydį turėtų būti skaičiuojamas vidutinis viso žemės sklypo paviršiaus reljefo nuolydis. Konkrečiu nagrinėjamu atveju viso Statybos sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinį žemės paviršiaus reljefo nuolydį racionaliausiai atspindi visose šio žemės sklypo kraštinėse ir jo įstrižainėse nustatytų vidutinių žemės paviršiaus reljefo nuolydžių vidurkis. Taigi, šiuo metu vadovaujantis STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatomis bei Specialisto aukščiau nurodytu metodu, viso Statybos sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinis žemės paviršiaus reljefo nuolydis yra 7 proc.“.

CLI. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, mano, kad nėra pagrindo vadovautis teismo eksperto S. M. 2024-05-06 ekspertizės akto išvadą ,,vadovaujantis STR 2.02.09:2005 9.5 punktu, numatytas didžiausias sklypo reljefo nuolydis reiškia didžiausią sklypo reljefo nuolydį bet kuriame sklypo taške (tarp bet kurių dviejų sklypo taškų“. Ši išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad iš nagrinėjamoje byloje pateiktos UAB ,,Gelelit“ 2024-05-20 ekspertinio tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad ,,Ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad G. P. 2023-10-03 teismo ekspertizės akte pateikti duomenys, kurių visuma bei atliktų matavimų metodika sutampa su šio tyrimo metu atliktų matavimų metodika ir yra tikslesnė už teismo eksperto S. M. pasirinktų matavimų metodiką bei atitinkamų gautų rezultatų, kurie galimai formuoja neigiamą praktiką, klaidina, siekaiant objektyvių duomenų nustatymo (20 psl.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko pagrįstais atsakovės UAB ,,Kijota“ atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, kad STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto sąvoką (didžiausias sklypo reljefo nuolydis) aiškinant taip, kaip nurodo ieškovė (remdamasi teismo ekspero S. M. pateiktu išaiškinimu), bet koks žemės sklype esantis nelygumas lemtų STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto pažeidimą.

CLII. Teisėjų kolegija, remdamasi UAB ,,Gelelit“ 2024-05-20 ekspertinio tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenims, taip pat pažymi, kad teismo ekspertas S. M. išvadą, jog ,,Ieškovės sklypų nuolydis ties riba su Statybos sklypu daugelyje vietų viršija 12 proc. nuolydį, o tai neatitinka STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkte nustatytų reikalavimų“ padarė atlikęs matavimus su tam nepritaikytu prietaisu – ,,Stabila“ gulsčiuku, kuris yra skirtas statybos darbų sukuriamų plokštumų nuolydžių patikrai. Šį ekspertinį tyrimą atliksių asmenų profesionalia numone, kurių teisingumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, tokio pobūdžio matavimai turėjo būti atlikti specialiais tinkamo tikslumo šiuolaikiniais prietaisais – nivelyrais ir GPS palydojo signalo pagalba veikiančiais geodezijoje naudojamais matavimo prietaisais (su atitinkama programine įranga), be to, šiame ekspertinio tyrimo akte, taip pat yra pažymėta, kad naudojant gulsčiuką matavimui Statybos skype buvo parinktos duobės, esančios ties sklypų skiriančios tvoros pamatinėmis dalimis, buvo matuojama gana trumpa (1 m.) žemės skypo atkarpa, kas patvirtina aplinkybę, kad minėtame ekspertizės akte pateikti duomenys yra netikslūs (UAB ,,Gelelit“ 2024-05-20 ekspertinio tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), 1, 11-14 psl.).

CLIII. Kita vertus, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad skaičiuojant atsakovų žemės sklypo reljefo nuolydį jis turi būti skaičiuojamas pagal teismo eksperto G. P. ekspertizės akte pateiktų atsakovo žemės sklypo pjūvių linijas (pav. 77-83), iš kurių tinkami pjūviai sklypo reljefo nuolydžiui vertinti yra tik du, t. y. pjūvis 1-3 (nuolydis 5 proc.) ir 2-4 (nuolydis 8 proc.), nes kiti pjūviai yra atlikti pagal sklypo ribas su gretimais sklypais, kurie negali rodyti sklypo reljefo nuolydžio, o tik sklypo kraštinės nuolydį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto reikalavimas reglamentuoja didžiausią leistiną sklypo reljefo nuolydį (procentais), tačiau nei šis punktas, nei kiti STR punktai ir nuostatos nereglamentuoja maksimalaus leistino besiribojančių žemės sklypų aukščių skirtumo. Tokios pozicijos laikosi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2022-11-29 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2567-855/2022, 26 punktas).

CLIV. Taigi šių aptartų argumentų visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo ieškovė apeliaciame skunde, motyvuotai tam tikras teismo ekspertų G. P. ir S. M. ekspertizės aktų išvadas vertino kritiškai, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kuriais ieškovė kritiškai vertina pirmosios instancijos teismas išvadą, kad Statybos sklypas nepažeidžia STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto reikalavimų, laikyti nepagrįstais ir atmetami.

CLV. Konstatavus, kad atsakovai Statybos sklype atlikdami statybos darbus nepažeidė aktualių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais ir neaktualaiis vertina ieškovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad atsakovai atliktais statybos darbai pažeidė jos žemės sklypų relfefą, nepagrįstai Statybos sklype neįrengė atraminių sienelių.

Dėl procesinės bylos baigties

CLVI. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs teismo sprendimo, apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė priešingas išvadas, nei pageidavo ieškovė, nesudaro pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CLVII. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma (LAT 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

CLVIII. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CLIX. Atsakovai UAB ,,Kijota“, MB ,,Archplius“, Atsakovai fiziniai asmenys pateikė įrodymus, jog už advokatų teisines paslaugas rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: UAB ,,Kijota“ – 5472,23 Eur; MB ,,Archplius“ – 1789,58 Eur; fiziniai asmenys – 1263,24 Eur. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administacija bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

CLX. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

CLXI. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad atsakovų išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, atsakovams iš ieškovės priteistinos tokios bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme: UAB ,,Kijota“ – 5 472,23 Eur; MB ,,Archplius“ – 1 789,58 Eur; Atsakovams fiziniams asmenims – 1 263,24 Eur (po 114,84 Eur) (CPK 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-09 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Halso Invest“: atsakovei UAB „Kijota“ - 5 472,23 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovei MB „Archplius“ - 1789,58 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovams G. Č., E. B., A. Č., A. A., R. L., R. L., L. T., I. K., R. K., M. J. ir M. B. - po 114,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsteisėja nuo jos priėmimo dienos.