Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. R. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, praleidus skundo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą. Jeigu teismas prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Vadovaudamasis šia įstatymo nuostata, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodoma, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

Skundo padavimo administraciniam teismui terminai yra nustatyti ABTĮ 29 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-65-525/2023).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gegužės 3 d. pareiškėjai buvo surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti statybos padarinius dėl savavališkai statomo neypatingosios kategorijos gyvenamosios paskirties statinio. Šio Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2022 m. lapkričio 3 d. Inspekcijoje 2022 m. lapkričio 7 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo terminą. Inspekcija 2022 m. lapkričio 14 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. 2022 m. gruodžio 15 d. Inspekcijoje buvo gautas pareiškėjos prašymas pateikti raštą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo statiniui, adresu (duomenys neskelbtini). Inspekcija, atsakydama į pareiškėjos prašymą, 2022 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 2D-23308 (b. l. 9–10) pakartotinai pateikė 2022 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. 2D-20523 „Dėl 2022-11-14 sprendimo dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino nepratęsimo Nr. SDPN-30-221114-00051 pateikimo“, taip pat informavo, kad šis dokumentas pareiškėjai buvo teiktas 2022 m. lapkričio 14 d. el. paštu.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, jog ji negavo jokio el. laiško, o skundžiamas Sprendimas jai buvo įteiktas tik 2022 m. gruodžio 22 d.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, nors Inspekcijos 2022 m. gruodžio 22 d. rašte buvo nurodyta, jog 2022 m. lapkričio 14 d. raštas kartu su Sprendimu jai buvo pateiktas el. paštu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai buvo išsiųstas el. laiškas kartu su skundžiamu Sprendimu, taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėja tokį laišką gavo. Taigi nagrinėjamu atveju byloje nesant duomenų apie tai, kada pareiškėjai buvo įteiktas skundžiamas Sprendimas, t. y. nesant duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti terminą termino kreiptis į teismą eigos pradžią, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja praleido terminą skundui pateikti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, buvo nepakankamai aktyvus, todėl padarė nepakankamai motyvuotas išvadas, susijusias su skundžiamo Sprendimo įteikimu pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas patenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos B. R. atskirąjį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos B. R. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.