Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

1.2. Ieškovas teigė, kad ieškiniu ir jo patikslinimu inicijavo bylą dėl statybos neteisėtumo ir negatorinio reikalavimo:

1) ieškovas, vadovaudamasis ginčui aktualios redakcijos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi (statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas) bei 27 straipsnio 23 dalies 1 punktu (statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu), prašė panaikinti Leidimo ir ginčo deklaracijų galiojimą bei pašalinti neteisėtos statybos padarinius (Statybos įstatymo 33 straipsnis). Leidimas, deklaracijos bei su pastatų statyba susiję savavališki žemės planiravimo veiksmai ieškovo sklypuose pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, todėl ieškovas reiškia reikalavimą panaikinti Leidimo ir deklaracijų galiojimą, įpareigoti statytojus pašalinti neteisėtos statybos padarinius, Statybos sklypo ribose suprojektuojant ir įrengiant atramines sieneles ar kitas technines priemones, ir atkurti ieškovo sklypų reljefą į padėtį, buvusią iki neteisėtai atliktų žemės darbų bei sutankinti gruntą pagal ieškovo parengtus projektinius pasiūlymus;

2) negatorinio pobūdžio reikalavimus (Civilinio kodekso 4.98 straipsnis), prašydamas atstatyti ieškovo sklypus į padėtį, buvusią iki neteisėtų statybos (žemės) darbų ieškovo sklypuose;

13) ieškovas akcentuoja, kad jis leidžia statyti atraminę sienelę ties ieškovo Sklypų ir Statybos sklypo riba. Ieškovas tokio sutikimo duoti neprivalo ir galėtų reikalauti atitraukti sienelę 1 metru nuo Ieškovo sklypų ribos, tačiau vadovaudamasis geros valios principu ir suprasdamas, kad tai lemtų statybos sklypo reljefo performavimą, tokio reikalavimo nekelia; nurodomi esminiai ieškovo teisių pažeidimai dėl žemės kasimo darbų ieškovo sklypuose, taip pat dėl statybvietės įrengimo, grunto sandėliavimo ar panašių veiksmų ieškovo sklypų teritorijoje.

14) buvusiems sklypų savininkams perleidus nuosavybės teisę į sklypus ieškovui, jam perėjo ir teisė ginti savininko teises ir teisėtus interesus, pažeidžiamus varžant nuosavybės teisę;

15) sutikimai atlikti žemės darbus ieškovo sklypuose nebuvo duoti nei ieškovo, nei ankstesnių aptariamų žemės sklypų bendraturčių;

16) ieškovas, norėdamas naudoti savo žemės sklypus pagal paskirtį (t. y. statyti juose gyvenamuosius namus), turėtų pats projektuoti ir statyti atramines sienas, tankinti gruntą, kad jis būtų stabilus ir tinkamas statybos darbams atlikti, spręsti drenažo klausimus bei investuoti reikšmingas pinigų sumas į Statytojo1 neteisėtai sukurtos ir Statytojų2 neištaisytos situacijos ištaisymą. Daugiau nei 5 a plotą užimančios Ieškovės sklypų dalies perplanavimas ir grunto sutankinimas, siekiant atstatyti į iki atsakovės UAB „Kijota“ Statybos sklype vykdytų statybos darbų (įskaitant ir žemės darbus) Ieškovės sklypuose buvusią padėtį, yra didelės apimties ir reikšmingų lėšų reikalaujantys žemės darbai;

17) atsakovės UAB „Kijota“ vykdytais žemės darbais buvo iš esmės apsunkintos (pabrangintos) ieškovo sklypų vystymo sąlygos: buvo pakeistos tvoros ieškovo sklypuose statymo altitudė ir sąlygos; iš esmės apsunkintos sąlygos ieškovo sklypuose ateityje, laikantis teisės aktuose numatytų atstumų, įrengti gaisrinį pravažiavimą; buvo reikšmingai apsunkintos sąlygos Ieškovo sklypuose įrengti veją ir ją prižiūrėti; atsirado poreikis įrengti drenažą bei šlaitų sutvirtinimą šiaurinėje Ieškovo sklypų pusėje;

2. Pasirengimo nagrinėti bylą ir bylos nagrinėjimo iš esmės proceso metu:

2.1. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimais (DOK-10364, DOK-53745) su ieškiniu ir jo patikslinimu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad:

1) statybos leidimas išduotas teisėtai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Administracijai, vykdant statybą leidžiančių dokumentų išdavimo funkciją, nenustatyta pareiga tikrinti statinio projekte pateiktų duomenų tikrumą, už kurių teisingumą yra atsakingas statytojas, projektuotojas ir projekto vadovas – atsakingi Administracijos tarnautojai tik patikrina, ar statinio projekte nurodyti sprendiniai ir kiti rodikliai atitinka teisės aktų reikalavimus. Statybos projekto vertikaliame plane matyti, kad jame išties yra nurodytos ir pažymėtos tiek projektuojamos altitudės, tiek esamos altitudės. Vertikalaus plano sprendiniai paneigia ieškovo ieškinio teiginius. Nagrinėjamu atveju pateiktas (parodytas) esamas ir projektuojamas lygis (altitudės), o juos įvertinus buvo prieita išvados, kad jie neviršija teisės akte nustatyto 12 procentų, pavyzdžiui, kairėje pusėje esančioje vertikalaus plano ištraukoje žalia rodykle matome tokias reikšmes „esama altitudė – 197,64“ , o „projektuojama altitudė – 197,38“. Taigi, ties šiuo tašku buvo suprojektuota, kad bus truputį mažinamas sluoksnis. Tuo tarpu dešinėje esančioje vertikalaus plano ištraukoje žalia rodykle matome tokias reikšmes „esama altitudė – 195,87“, o „projektuojama altitudė – 196,20“. Taigi, ties šiuo tašku buvo suprojektuota, kad bus didinamas sluoksnis. Nors ieškovas nurodo, kad „Projekte pateiktas vertikalus planas neatitinka minėtų STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 7.4.3 papunkčio reikalavimų – jame nėra nurodyti nei projektuojami, nei esami nuolydžiai. Be to, tiek buvęs, tiek ir esamas Statybos sklypo reljefo nuolydis ženkliai viršija didžiausią leistiną 12 proc. dydį. Tai aiškiai matyti iš pridedamų skersinių pjūvių (6 priedas), kurių ištraukos taip pat pateikiamos žemiau.“ (42-43 punktai), tačiau vėlgi – byloje jokių konkrečių įrodymų pateikta nėra; nėra aišku, kaip traktuoti (vertinti) skersinių pjūvių schemą, kadangi ieškovas platesnių paaiškinimų nepateikė. Nors sklypo viena iš ribų yra 200.00, tuo tarpu ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype matyti reikšmė 202.15 (žiūrėti pirmą žalią rodyklę iš kairės). Skirtumas tarp šių reikšmių vos didesnis nei 1 proc. ir pan. Įvertinus kitas reikšmes ir jų tarpusavio santykį negalima teigti, kad jie viršija 12 proc. Ieškovas neįrodo esant priešingai. Pabrėžė, kad šios bylos kontekste, kitaip nei tai daro ieškovas, yra būtina atskirti tai, kas buvo suprojektuota ir pateikta projekte, kurį Administracija ir vertino, nuo to, kas buvo faktiškai darbais įvykdyta;

2) ieškovui neįrodžius jos deklaratyvių teiginių apie klaidingus/netinkamai parinktus projekto sprendinius, nėra pagrindo konstatuoti ir realaus jos teisių bei interesų pažeidimo fakto egzistavimo. Ieškovas neturi teisės ginčyti leidimo galiojimo, o tai sudaro pagrindą šioje dalyje atmesti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus;

3) ieškovas praleido statybos leidimo apskundimo terminą. Leidimas, kurį patikslintu ieškiniu ginčija ieškovas, buvo išduotas 2020 m. spalio 5 d., taigi, nuo šio momento minėtas individualus teisės aktas buvo ir yra viešai prieinamas ne tik ieškovui, bet ir kiekvienam kitam asmeniui. Ieškovo reikalavimas dėl leidimo galiojimo panaikinimo galėjo būti pateiktas iki 2020 m. lapkričio 5 d. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas ieškininius reikalavimus pareiškė praėjus daugiau nei dvejiems metams po leidimo išdavimo ir paskelbimo apie šį individualų teisės aktą informacinėje sistemoje „Infostatyba“ momento. Ieškovas iki savo sklypų pirkimo matė ir suprato, kad beveik prieš vienerius metus tiek vienbučių gyvenamųjų namų statybos, tiek ir Žemės sklypo reljefo formavimo darbai buvo baigti vykdyti, o Žemės sklype nėra suprojektuotų atraminių sienelių;

2.2. Atsakovas UAB „Kijota“ atsiliepimais (DOK-12700, DOK-53004) nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, nurodė, kad:

1) privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartį c. b. Nr. 3K-3-8-916/2015, kt.);

2) Statybos sklypo reljefo nuolydis nesiekia 12 procentų, nes aktualus vidutinis sklypo reljefo nuolydis, kuris yra 7 procentai. Projektiniuose sprendiniuose Statybos sklypo reljefas buvo suformuotas taip, kad jo nuolydis neviršijo STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 papunktyje nurodomo maksimalaus nuolydžio reikalavimo. STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 papunktyje aiškiai nurodoma, kad „didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 proc.“. Aukščiau nurodyta STR nuostata reiškia, kad tvarkant žemės sklypo reljefą turi būti atsižvelgiama į viso sklypo, o ne į jo dalies nuolydį, todėl nuolydis turėtų būti matuojamas ir nustatomas per visą sklypo ilgį. Ieškovas prašo sklypų reljefą atkurti į padėtį, buvusią pagal 2020 m. topografinę nuotrauką, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovo sklypų reljefas buvo pakeistas būtent dėl statytojų kaltės;

3) ieškovas nepagrindė realaus savo asmeninių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo egzistavimo, todėl laikytina, kad esamoje situacijoje jis neturi teisės nei ginčyti statybos leidimo galiojimo, nei reikšti išvestinių reikalavimų dėl Deklaracijų galiojimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo. Be to ieškovas praleido terminą skųsti statybos leidimą. Statybos projekto vertikaliajame plane yra aiškiai nurodytos projektuojamos ir esamos altitudės, todėl turint šiuos duomenis gali būti apskaičiuoti ir projektuojami bei esami nuolydžiai;

4) nors ieškovas nurodė, kad buvo sukurtos nesąžiningos konkurencijos sąlygos, tačiau tokie teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Šiuo atveju, nors ieškovas savo teisių pažeidimą argumentuoja abstrakčiais teiginiais apie pažeistą jo „asmeninę konstitucinę teisę į sąžiningos konkurencijos sąlygų apsaugą“, tačiau jis nepaaiškina, kokia konkrečiai neigiama įtaką neva buvo padaryta jo interesams;

5) patikslinto ieškinio reikalavimai įpareigoti statytojus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinių projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinius Statybos sklype, ar jų dalis negali būti tenkinami;

6) ieškovo sklypų ankstesni savininkai nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl to, kad statybos darbai buvo be jo leidimo vykdomi jų sklypuose ar dėl atsakovo veiksmų buvo pakeistas ieškovo sklypų reljefas. Šiuo atveju akivaizdu, kad tokios pretenzijos būtų reiškiamos, jeigu atsakovas iš tiesų būtų vykdęs žemės darbus ieškovo sklypuose;

7) per laikotarpį nuo 2018 m. buvo stipriai vystomas pats (duomenys neskelbtini) rajonas, kuriame yra tiek Statybos sklypas, tiek ir Ieškovo sklypai. Vystant minėto rajono infrastruktūrą buvo tiesiamos gatvės ir automobilių keliai, įrengiamos įvairios komunikacijos, šalinamos laidinės elektros oro linijos ir t.t. Dėl minėtų darbų vykdymo visame (duomenys neskelbtini) rajone esančiuose statiniais neužimtuose žemės sklypuose veikė ir buvo saugoma įvairi kelininkų bei komunikacijas tiesiančių rangovų sunkioji technika. Minėtą faktą patvirtina prie šio atsiliepimo pridedamas teritorijos (duomenys neskelbtini) rajone vysčiusios UAB „Pakrantės būstas“ raštas, kuriame nurodyta, kad susisiekimo komunikacijų ir inžinierinių tinklų statybos/ įrengimo darbai (duomenys neskelbtini) rajone buvo vykdomi nuo 2018 m. liepos iki 2020 m. spalio mėn. (žr., atsiliepimo priedą Nr. 1). Taigi, minėti infrastruktūros vystymo darbai buvo baigti gerokai po to, kai buvo parengtas 2020 m. birželio 9 d. topografinis planas, į kuriame užfiksuotą padėtį Ieškovas prašo atkurti jo sklypų reljefą. Kitaip sakant, neatmestina, kad Ieškovo sklypų reljefo pokyčiams galėjo turėti įtakos aukščiau nurodytų (duomenys neskelbtini) rajono infrastruktūros įrengimo darbų vykdymas ir sunkiosios technikos veikimas;

8) 2023 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“, prašydamas atsakyti, kada buvo pradėti ir kada buvo užbaigti betoninių elektros stulpų šalinimo darbai statybos sklype ir Ieškovo sklype pagal oro linijų demontavimo projektą (žr. atsiliepimo priedą Nr. 2.1 – 2.2). 2023-11-20 buvo gautas atsakymas, kad šie darbai buvo atlikti 2020-10-08, o juos atliko AB „Energijos skirstymo operatorius“ paskirtas rangovas UAB „Enepro“ (žr., atsiliepimo priedą Nr. 2.3). Minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad reljefo pokyčius ieškovo sklype galėjo įtakoti aukščiau nurodyti oro linijų demontavimo darbai, kuriuos vykdė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pasamdytas rangovas;

2.3. Atsakovas MB „Archplius“ atsiliepimais (DOK-13421, DOK-53572) su ieškiniu nesutiko, prašė atsakovą pašalinti iš atsakovų sąrašo, o ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad:

1) pastatai buvo projektuoti „terasavimo“ būdu, t. y. su peraukštėjimais, atsižvelgiant į Statybos sklypo reljefą;

2) siekiant optimizuoti statybinius kaštus, peraukštėjimams suvaldyti, atraminės sienutės projektuojamos nebuvo. Buvo pasirinktas kitas teisės aktų leidžiamas sprendimas – projektuoti šlaitus (STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“. IV sk. numato reljefo keitimą jį lyginant, paaukštinant, pažeminant, priklausomai nuo poreikių, laikantis STR reikalavimų);

3) šlaitai buvo projektuojami tik Statybos sklypo ribose, į kaimyninius sklypus (Ieškovo sklypą) MB „Archplius“ šlaitų neprojektavo, jų Projekte nėra numatyta. O pats Statybos leidimas atitinkamai išduotas ir gautas pagal Projektą, kuriame šlaitai projektuoti ir baigiasi tik Statybos sklype;

4) performuojant sklypo žemės paviršaus aukščius, atsirado peraukštėjimai ir su kaimyniniais sklypais, o siekiant suvaldyti šiuos peraukštėjimus, buvo projektuojami būtent šlaitai palei sklypo perimetrą (matyti vertikaliniame plane, sklypo plano dalyje), Statybos sklype, o ne už jo ribų. Įgyvendinant šį sprendinį Projekte (kurio pagrindu išduotas ginčijamas Statybos leidimas) jokios invazijos kaimyniniuose sklypuose nebuvo numatytos ar vykdytinos;

5) tam, kad neviršyti 12 proc. sklypo nuolydžio, Projekte peraukštėjimams suvaldyti buvo projektuojami šlaitai. Stačiausias sklypo nuolydis Projektu buvo projektuojamas ties E-H namais, kur yra šaligatvis ir pravažiavimas. Šių Projekte „Sublokuoti vienbučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini)suprojektuotų namų bendras ilgis yra 20,5 m.;

6) vadovaujantis vertikaliniu planu (sklypo aukščių planu), pastato E kampo altitudė yra 197.38 m., H – 198.78 m., tad bendras peraukštėjimas yra 1,4 m. Vadinasi, kad per 20,5 m, reljefas paaukštėja per 1,4 m., tad per 1 m. paaukštėja per 6,8 cm., o tai reiškia, kad nuolydis yra ~ 7 proc.. Kitose sklypo dalyse, reljefas buvo projektuojamas tik nuožulnesnis;

7) skirtingai nei teigia ieškovas, Statiniai – pastatai (vienbučiai gyvenamieji namai) B, C, D ir F, G, H – atsižvelgiant į visas jų charakteristikas, yra priskiriami nesudėtingiems II grupės statiniams;

8) pagal Projekto „Sublokuoti vienbučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (Archplius 2023-01-23 Atsiliepimo į Ieškinį 3 Priedas, 51 psl.) statinio konstrukcijų dalies (Projekto dalis buvo patalpinta į Infostatybą su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą) sprendinius, atstumas tarp laikančiųjų konstrukcijų yra 4,5 m. Tai aiškiai matosi perdangos plokščių išdėstymo brėžiniuose – kuria kryptimi yra montuojamos perdangos ir kur yra laikančios sienos. Vadovaujantis aukščiau nurodytu, atstumas tarp laikančių konstrukcijų neviršija STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, VI skyriaus 19 p. įtvirtintų 6,0 m.;

9) Projektu „Sublokuoti vienbučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini)(Archplius 2023-01-23 Atsiliepimo į Ieškinį 2 Priedas, 64 psl.) ir „Sublokuoti vienbučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (Archplius 2023-01-23 Atsiliepimo į Ieškinį 1 Priedas, 28 psl.), kiekvieno pastato aukštis yra vienodas ir lygus – 7.72 m);

10) ieškovas statybos leidimo išdavimą galėtų ginčyti tik tuo atveju, jei gintų savo interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-8-916/2015), tačiau šiuo atveju ieškovas tokio intereso neįrodė.

2.4. Atsakovai fiziniai asmenys su ieškiniu nesutiko (DOK-29403) prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai teikia reikalavimą atkurti jo sklypų reljefą.

2.5. Išvadą duodanti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išvadose:

2.5.1. DOK-105210 pateikė šias išvadas:

1) Statybos sklype suprojektuoti 8 vienbučiai gyvenamieji namai priskiriami neypatingos kategorijos statiniams, nes jų laikančiųjų konstrukcijų tarp atramų yra didesnis nei 6 metrai;

2) neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) deklaracijų tvirtinimo metu turėjo būti užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTSPI/Inspekcija);

3) didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.);

2.5.2. DOK-159023:

1) IS Infostatyba, su prašymu išduoti statytą leidžiantį dokumentą, pateiktuose projekto dokumentuose reljefo nuolydžiai nėra nurodyti;

2) MB „Statybų geodezija“ 2023 m. sausio 12 d. sklypo nuolydžių kontrolinėje nuotraukoje užfiksuoti sklypo nuolydžiai – ne didesni kaip 12 proc.., t. y. atitinkantys STR 2.02.09:2005 9.5 p. reikalavimus;

3) suformuoto reljefo (šlaitų) tikrinimas nėra priskiriamas inspekcijos funkcijoms. Tokius

tikrinimus atlieka geodezijos srities ekspertas.

2.5.3. (DOK-182027) pažymėjo, kad:

1) sklypo tvarkymo rodiklis – didžiausias sklypo reljefo nuolydis – riboja statybos sklypo reljefo – sklypo paviršiaus didžiausio nelygumo (pvz.: sklype esančios kalvos) nuolydį;

2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo eksperto G. P. ekspertizės aktu, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paviršiaus reljefas per visą sklypą yra kintantis, o didžiausias nuolydis yra 57 proc.;

3) didžiausias gretimų žemės sklypų aukščių skirtumas ties jų riba, teisės aktais nereglamentuojamas.

2.6. Teismo ekspertas G. P. atliko byloje ekspertizę DOK-155753 ir atsakė į šiuos byloje jam užduotus klausimus:

1) prašome pagal esančius duomenis įvertinti iki statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo (2020-10-05) vietovėje tarp (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvusią faktinę situaciją ir paaiškinti / grafiškai pavaizduoti, koks žemės paviršiaus reljefas buvo ties Ginčo sklypų (tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bendromis ribomis:

Atsakymas: Tyrimo metu nustatyta, kad iki statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo (2020-10-05) buvusi faktinė vietovės situacija oficialiai buvo užfiksuota du kartus – 2020-01-27 suderintame topografiniame plane (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2020-06-09 suderintame topografiniame plane (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atlikus 2020-01-27 ir 2020-06-09 užfiksuotų duomenų – žemės paviršiaus taškų aukščių (altitudžių) analizę, nustatyta, kad žemės paviršiaus reljefas ties Ginčo sklypų (tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bendromis ribomis iš esmės buvo toks pats – tolygiai žemėjantis šiaurės ir rytų kryptimis. Vidutinis reljefo nuolydis šiaurės kryptimi buvo 7-8 proc., vidutinis reljefo nuolydis rytų kryptimi buvo 7 proc.;

2) prašome technine geodezine įranga vietovėje užfiksuoti esamą faktinę situaciją ir paaiškinti / grafiškai pavaizduoti, koks žemės paviršiaus reljefas šiuo metu yra ties Ginčo sklypų (tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bendromis ribomis:

Atsakymas: Tyrimo metu vietovėje technine geodezine įranga užfiksavus esamus faktinius duomenis – žemės paviršiaus taškų aukščius (altitudes), nustatyta, kad šiuo metu žemės paviršiaus reljefas ties Ginčo sklypų bendromis ribomis yra ženkliai pakitęs, lyginant su paskutinį kartą vėliausiai 2020-06-09 užfiksuotu žemės paviršiumi: dabartinis reljefas šiaurės–rytų kryptimi žemėja netolygiai, su staigesniais aukščių perkritimais, skirtingose vietose reljefas yra arba aukštesnis, arba žemesnis už anksčiau buvusį, vidutinis esamo žemės paviršiaus reljefo nuolydis šiaurės kryptimi (į Statybos sklypo pusę) sudaro nebe 7-8 proc., o 18 proc, rytų kryptimi – 8 proc.;

3) prašome pagal kompetenciją paaiškinti, kokios priežastys lėmė galimus žemės paviršiaus reljefo skirtumus / pokyčius sklypuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini):

Atsakymas: Specialisto vertinimu ir nuomone, grįstais jo praktine / profesine patirtimi nustatyti žemės paviršiaus reljefo skirtumai / pokyčiai nėra įtakoti natūralių gamtos procesų / veiksnių (pavyzdžiui, grunto erozijos). Priešingai, įvertinus žemės paviršiaus skirtumų pobūdį, jų atsiradimo gana trumpą laikotarpį bei, sprendžiant pagal Civilinės bylos medžiagą, Statybos sklype nagrinėtu laikotarpiu vykdytą intensyvią veiklą (statybas), minėtus žemės paviršiaus reljefo skirtumus lėmė būtent dirbtiniai / techniniai veiksniai – žemės paviršiaus planiravimas nukasant / supilant / lyginant gruntą Statybos sklype bei ties bendromis Ginčo sklypų ribomis;

4) kaip vadovaujantis STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatomis turėtų būti skaičiuojamas sklypo reljefo nuolydis? Koks šiuo metu yra sklypo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuolydis skaičiuojant pagal STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatas:

Atsakymas: reljefo nuolydis yra dviejų taškų aukščio skirtumų santykis su horizontaliuoju atstumu, esančiu tarp šių taškų, išreikštas procentais, t. y. i = h / d * 100 proc., kur i – reljefo nuolydis, h – aukščių skirtumas tarp dviejų žemės paviršiaus taškų, d – horizontalus atstumas tarp žemės paviršiaus taškų. Pažymėtina, kad STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nėra detalizuota, kokią konkrečią metodologiją taikant turėtų būti skaičiuojamas viso žemės sklypo nuolydis kiekvienu individualiu atveju, atsižvelgiant į žemės sklypo plotą, konfigūraciją, kraštinių skaičių ir / ar kitus parametrus. Atkreiptinas dėmesys, kad praktikoje kone kiekvienu atveju žemės paviršiaus reljefas nėra vienodas / visu plotu tolygus, priešingai, dažniausiai jis yra įvairiai kintantis. Atsižvelgiant į tai, Specialisto vertinimu ir nuomone, skaičiuojant viso žemės sklypo reljefo nuolydį turėtų būti skaičiuojamas vidutinis viso žemės sklypo paviršiaus reljefo nuolydis. Konkrečiu nagrinėjamu atveju viso Statybos sklypo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinį žemės paviršiaus reljefo nuolydį racionaliausiai atspindi visose šio žemės sklypo kraštinėse ir jo įstrižainėse nustatytų vidutinių žemės paviršiaus reljefo nuolydžių vidurkis. Taigi, šiuo metu vadovaujantis STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatomis bei Specialisto aukščiau nurodytu metodu, viso Statybos sklypo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinis žemės paviršiaus reljefo nuolydis yra 7 procentai;

5) koks šiuo metu yra didžiausias Statybos sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuolydis per visą šio sklypo plotą, apribotą jo kraštinėmis:

Atsakymas: Tyrimo metu nustatyta, kad žemės sklypo paviršiaus reljefas per visą Statybos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotą, yra kintantis, o jo nuolydžiai atskirose dalyse svyruoja nuo 0 iki 57 proc. Tyrimo metu nustatytas didžiausias žemės paviršiaus nuolydis per visą Statybos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotą, apribotą jo kraštinėmis, yra šio žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje ir sudaro 57 proc. Nustatytas didžiausias reljefo nuolydis grafiškai pažymėtas Paviršiaus pjūvyje 4-1, Ekspertizės akto 81 paveiksle.

2.7. Teismo ekspertas V. M. atliko byloje ekspertizę (DOK-69985) ir atsakė į jam užduotus klausimus:

1) ar Projektu suprojektuoti reljefo nuolydžiai (šlaitai) atitinka teisės aktų reikalavimus, o ypač – Aplinkos ministro 2016 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (TAR, 2016-07-08, Nr. 2016-19388), o jei ne – kokiose vietose šlaitų sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų? (vertintinas Projektas):

Atsakymas: Projekte reljefo formavimo darbai numatyti tik Statybos Sklype. Ieškovų Sklypuose reljefo formavimo darbai nenumatyti. Statybos Sklype ties riba su Ieškovų Sklypais yra suprojektuoti reljefo nuolydžiai į Statybos Sklypo ir į Ieškovo Sklypų pusę. Statybos Sklypo projektuojamas reljefas yra parodytas Projekto Vertikaliame plane. Iš Vertikalaus plano galima nustatyti tik dalies numatytų reljefo nuolydžių dydžius. Nustatyta, kad suformuoto reljefo nuolydžiai į Statybos Sklypo pusę viršija statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytą leidžiamą maksimalų 12 proc. nuolydį. Statybos Sklypo reljefo nuolydžio į Ieškovų Sklypų pusę nustatyti nebuvo galimybės. Pažymėtina, kad didžiojoje dalyje Statybos Sklypo ties riba su Ieškovų Sklypais numatyti skirtingi žemės paviršiaus aukščiai negu Ieškovų Sklypuose. Techniškai tokį reljefą galima suformuoti tik įrengus atramines sienutes. Projekte atraminės sienutės nėra numatytos. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“ nenustato reikalavimų sklypų reljefo nuolydžiams;

2) ar faktiškai suformuoti Statybos sklypo ir betarpiškai su juo besiribojančių ieškovo sklypo dalių (5 m atstumu nuo sklypo ribos) reljefe šlaitai atitinka teisės aktų reikalavimus, o jei ne – kokiose vietose šlaitų įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų? (vertintina esama situacija):

Atsakymas: Ieškovų Sklypų reljefo nuolydis ties riba su Statybos Sklypu daugelyje vietų viršija 12 proc. nuolydį. Tai neatitinka STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkte nustatytų reikalavimų.

3) kaip pagal Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymo „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ (Žin. 2005, Nr. 93-3464) 9.5 punktą skaičiuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis, t. y. ar šiuo atveju yra aktualus viso sklypo reljefo nuolydis (jo vidurkis), ar konkrečių žemės sklype esančių / būsiančių žemės paviršių nuolydis? Jeigu skaičiuojamas konkrečių žemės paviršių nuolydis, kokia metodika (kaip parenkami pjūviai, nuolydžio taškai ir t. t.) šis skaičiavimas atliekamas?

Atsakymas: Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkte numatytas didžiausias leistinas reljefo nuolydis – 12 proc. Tai reiškia, kad jokioje žemės sklypo vietoje negali būti formuojamas didesnis negu leistinas 12 proc. nuolydis. Ši nuostata neturi būti taikoma žemės sklypo vidutiniam nuolydžiui, nes vidutinio nuolydžio išlaikymas neužtikrina žemės sklypo tinkamumo naudoti pagal paskirtį (detaliau žr. 3 skyrių). STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nenustato metodikos, kokiu būdu turi būti nustatoma žemės sklypo reljefo nuolydis. Statybų praktikoje sklypo reljefo nuolydis dažniausiai yra nustatomas elektroniniu gulsčiuku;

4) ar palikus esamą reljefą Statybos sklype ties riba su Ieškovo sklypais (t. y. neįrengus atraminės sienelės ar kitokio pobūdžio priemonių), egzistuoja grėsmė Ieškovo turtui, t. y. ar egzistuoja grėsmė, jog susidarys nuošliaužos, vyks grunto erozija, žemiau esančios Ieškovo sklypų dalys bus užpiltos paviršiu vandeniu bei kitaip bus apsunkintos galimybės naudoti Ieškovo sklypus pagal daikto pagrindinę naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą?

Atsakymas: Leistino žemės sklypo reljefo ribojimo tikslas – užtikrinti, kad sklypą būtų galima tinkamai naudoti pagal paskirtį, tame tarpe ir dėl nuošliaužų bei užliejimų atsiradimo (detaliau žr. 3 skyrių). Esant didesniam negu norminiam šlaitui egzistuoja nuošliaužų atsiradimo ir sklypo dalių užliejimo tikimybė. Todėl daroma išvada, kad Ieškovų Sklypuose dėl per didelio žemės reljefo nuolydžio egzistuoja grėsmė, jog susidarys nuošliaužos, vyks grunto erozija, žemiau esančios sklypo dalys bus užpiltos vandeniu, bus apsunkintos galimybės naudoti Ieškovo Sklypus pagal paskirtį;

5) ar suformuoti Statybos sklype šlaitai daro neigiamą poveikį ieškovo besiribojantiems sklypams? Ar vertinant esamą situaciją įrengti šlaitai griūna, slenka ar yra paplauti?

Atsakymas: Tyrimo metu nenustatyta, kad Statybos Sklypo šlaitai darytų neigiamą poveikį Ieškovo Sklypams. Įrengtų šlaitų griuvimo, slinkimo, paplovimo nenustatyta.

2.8. Bylos šalys papildomai teikė nuomones, paaiškinimus šiais procesiniais dokumentais: DOK-105381. DOK-135257, DOK-136577, DOK-136670, DOK-136634, DOK-140231, DOK-151449, DOK-155091, DOK-167598, DOK-182320, DOK-182121, DOK-182416, DOK-182386, DOK-79258, DOK-80244, DOK-93557; DOK-75959.

2.9. Atsakovas UAB „Kijota“, taip pat pateikė ekspertinius/specialistų/tyrėjų (R. M., M. S., S. S.) vertinimus DOK-79233, kuriuose atsakant UAB „Kijota“ klausimus, paaiškinama, kad:

1) ar Projektu suprojektuoti reljefo nuolydžiai (šlaitai) atitinka teisės aktų reikalavimus, o ypač – Aplinkos ministro 2016 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (TAR, 2016-07-08, Nr. 2016-19388), o jei ne – kokiose vietose šlaitų sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų? (vertintinas Projektas):

Atsakymas: Projektu suprojektuoti reljefo nuolydžiai (šlaitai) atitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Atlikus tyrimą bei išanalizavus MB „Statybų geodezija“ atliktų matavimų rezultatus (žr. 23 pav.) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), suformuoti sklypo nuolydžiai į visas puses atitinka tiek statybos techninio reglamento STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas „Bendrieji reikalavimai“ reikalavimus, tiek statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ sklypų nuolydžiams keliamus reikalavimus bei nuolydžiams formuoti keliamus reikalavimus;

2) ar faktiškai suformuoti Statybos sklypo ir betarpiškai su juo besiribojančių Ieškovo sklypo dalių (5 m atstumu nuo sklypo ribos) reljefe šlaitai atitinka teisės aktų reikalavimus, o jei ne – kokiose vietose šlaitų įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų? (vertintina esama situacija):

Atsakymas: Atlikus sklypo žemės paviršiaus matavimus įprastine ir visuotinai taikoma bei pripažinta tvarka ir patikima metodika, pasitelkus kvalifikuoto matavimų specialisto bei panaudojus profesionalius geodezijos prietaisus, nustatyta, kad reljefo šlaitai iš (duomenys neskelbtini), pusės į Ieškovo sklypų pusę (žr. 23 pav.) atitinka statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimus, o iš Ieškovo sklypų pusės, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), į Atsakovo sklypo pusę, sklypų reljefo nuolydis daugelyje vietų neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimų (žr. 22 pav.);

3) kaip pagal Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymo „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ (Žin. 2005, Nr. 93-3464) 9.5 punktą skaičiuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis, t. y. ar šiuo atveju yra aktualus viso sklypo reljefo nuolydis (jo vidurkis), ar konkrečių žemės sklype esančių/būsiančių žemės paviršių nuolydis? Jeigu skaičiuojamas konkrečių žemės paviršių nuolydis, kokia metodika (kaip parenkami pjūviai, nuolydžio taškai ir t. t.) šis skaičiavimas atliekamas:

Atsakymas: Reljefo nuolydžius, taip pat didžiausiojo reljefo nuolydžio reikšmė, nustatoma ir automatiškai apskaičiuojama specialiųjų šiuolaikinių geodezijoje naudojamų prietaisų pagalba – šiuo atveju „GPS signal“ pagalba veikiančiu sertifikuotu geodeziniu matuokliu, kuris nustato duomenis konkrečiuose taškuose. Kartais taikomas labiau klasikinis būdas – kai nuolydžiai nustatomi bei išskaičiuojami nivelyru. Matuoja atitinkamą geodezininko kvalifikaciją turintis specialistas. Ši praktika taikoma visuose statybos dalyse, siekiant duomenų tikslumo. Matuojant, taip pat privalu vadovautis ir protingumo principu: žemės reljefas nėra ir negali būti idealiai lygus, todėl ir žemės paviršiaus matavimams netinka lygioms dirbtinėms detalėms matuoti skirti elektroniniai gulsčiukai, nei bet kokie kiti gulsčiukai, liniuotės;

4) ar palikus esamą reljefą Statybos sklype ties riba su Ieškovo sklypais (t. y. neįrengus atraminės sienelės ar kitokio pobūdžio priemonių), egzistuoja grėsmė Ieškovo turtui, t. y. ar egzistuoja grėsmė, jog susidarys nuošliaužos, vyks grunto erozija, žemiau esančios Ieškovo sklypų dalys bus užpiltos paviršiu vandeniu bei kitaip bus apsunkintos galimybės naudoti Ieškovo sklypus pagal daikto pagrindinę naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą:

Atsakymas: Atsižvelgiant į tai, kad atliktų tiksliųjų matavimų metu buvo nustatyta, kad Atsakovo sklypo nuolydžiai neviršija didžiausiojo leistino 12 proc. nuolydžio, jokia grėsmė Ieškovo sklypams nekeliama. Dėl ženklaus Ieškovo sklypų reljefo nuolydžio viršijimo, Atsakovo sklypui keliama reali užpylimo ir nuošliaužų grėsmė;

5) Ar suformuoti Statybos sklype šlaitai daro neigiamą poveikį Ieškovo besiribojantiems sklypams? Ar vertinant esamą situaciją įrengti šlaitai griūna, slenka ar yra paplauti:

Atsakymas: Atsižvelgiant į tai, kad atliktų tiksliųjų matavimų metu buvo nustatyta, kad Atsakovo sklypo nuolydžiai neviršija didžiausiojo leistinojo nuolydžio, Atsakovo sklypo šlaitai nekelia jokios grėsmės Ieškovo besiribojantiems sklypams: šlaitai negriūna, neslenka ir nėra plaunami.

3. Žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu:

3.1. Ieškovo direktorius ir atstovas iš esmės palaikė ieškinį ir visus rašytinius paaiškinimus.

3.2. Atsakovų atstovai nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti iš esmės palaikė visus rašytinius paaiškinimus.

3.3. Apklausti ekspertai G. P. ir S. M. patvirtino atliktas ekspertizes ir atsakymų į klausimus autentiškumą, atsakė į bylos šalių papildomus klausimus.

3.4. Baigiamųjų kalbų metu (baigiamosios kalbos teismui pateiktos rašytine tvarka, replikas bylos šalys išsakė žodžiu):

1) ieškovo atstovė rašytine baigiamąją kalba DOK-104234 ir žodinėmis replikomis iš esmės palaikė ieškinį ir visus byloje pateiktus rašytinius paaiškinimus, prašė tenkinti ieškinio reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas;

2) atsakovų atstovai rašytinėmis baigiamosiomis kalbomis (DOK-105501, DOK-105233, DOK-105785, DOK-107283) nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Teismas konstatuoja:

Ieškovo ieškinio reikalavimai ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestini, atsakovų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintini.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Ieškovui nuosavybės teise nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. priklauso šie žemės sklypai: 1) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 18-23) (toliau – ieškovo sklypai). Įrodymų apie ankstesnius ieškovo sklypų savininkus byloje ginčo šalys nepateikė, išskyrus, kad vienas iš savininkų buvo M. K., kuris rašytiniu paaiškinimu (priedas prie DOK-93557, e. t. 12, b. l. 81), pasirašytas el. parašu, patvirtino, kad nuo 2020 m. birželio mėnesio buvo ieškovo žemės sklypų savininku ir, kad UAB „Kijota“ neatliko jokių darbų žemės sklypuose. Jokių pretenzijų UAB „Kijota“ dėl kokių nors darbų atlikimo neturėjo ir neturi. Byloje nėra duomenų apie tai, kokias teises ir pareigas ieškovas įgijo iš ankstesnių ieškovo sklypų savininkų įskaitant ir iš M. K., t. y. byloje nėra pateiktos ieškovo sklypų įsigijimo (pardavimo-pirkimo sutartys). Apie ankstesnius ieškovų sklypų savininkus, taip pat yra pažymėta sutikime dėl elektros linijos išmontavimo (į e. bylos PDF tomus neskaitmenizuojamas DOK-10364 priedas, taip pat pvz., e. t. 3, b. l. 352), kur pažymėta, kad Ž. K.-K., M. K., P. K., K. K., L., Z. K. sutinka su 0,4 kV elektros oro linijos iškėlimu iš jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo. Atstatyti elektros energijos tiekimo neprašo, sklypo kad Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkai.

4.2. Atsakovui UAB „Kijota“ nuo 2020 m. vasario 3 d. (e. t. 3, b. l. 56, e. t. 1, b. l. 294) iki 2021 m. liepos 22 d., liepos 28 d., rugpjūčio 5 d. rugpjūčio 11 d., rugpjūčio 12 d., rugsėjo 6, 24 d. (e. t. 4, b. l. 33-170) priklausė žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovų sklypas), ir atsakovų sklype pastatyti statiniai: 1) vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); 2) vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); 3) vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); 4) vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); 5) vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); 6) vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); 7) vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); 8) vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Atsakovų statiniai), o nuo minėtų datų atsakovų sklypas ir statiniai priklauso atsakovams G. Č., E. B., A. Č., A. A., R. L., R. L., L. T., I. K., R. K., M. J., M. B..

4.3. Atsakovas UAB „Kijota“ pagal atsakovo MB „Archplius“ parengtą statybos projektą 2020 m. rugsėjo 11 d. pateikė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti statybos leidimą (į e. bylos PDF tomus neskaitmenizuojamas DOK-10364 priedas Nr. 4), kuriuo buvo prašoma (duomenys neskelbtini), išduoti statybos leidimą aštuoniems vieno buvo namams: 1) Vienbutis gyvenamasis namas „C“, Kategorija: Nesudėtingas; 2) Vienbutis gyvenamais namas „B“, Kategorija: Nesudėtingas; 3) Vienbutis gyvenamasis namas „E“, Kategorija: Neypatingas; 4) Vienbutis gyvenamasis namas „F“, Kategorija: Nesudėtingas; 5) Vienbutis gyvenamasis namas „A“, Kategorija: Neypatingas; 6) Vienbutis gyvenamasis namas „G“, Kategorija: Nesudėtingas; 7) Vienbutis gyvenamasis namas „H“, Kategorija: Nesudėtingas; 8) Vienbutis gyvenamasis namas „D“, Kategorija: Nesudėtingas.

4.4. Statybos leidimo išdavimo prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grindžiamas atsakovų parengtu statinio statybos projektu (į e. bylos PDF tomus neskaitmenizuojami DOK-10364 priedai, taip pat e. t. 3, b. l. 17-352) (toliau – statinio statybos projektas), kuriame, be kita ko, buvo:

1) aptarti žemės darbai:

4.6. Atsakovas UAB „Kijota“ 2021 m. gegužės 24 d. užpildė ir valstybės įmonei Registrų centras pateikė deklaraciją Nr. 1 apie atsakovų statinių statybą (e. t. 1, b. l. 307-313), kurioje nurodė:

4.6.1. kad atsakovų žemės sklype pastatyti statiniai, kurių baigtumas 85 procentai, o jų visų kategorijos II grupės nesudėtingi statiniai 1) vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4.6.2. Minėtoje deklaracijoje, neidentifikuojant statinių, nurodyti bendrieji statinių plotai pagal statinio projektą ir kadastro bylos duomenis: 79,00 ir 79,98; 64,11 ir 64,88; 64,11 ir 64,80; 64,11 ir 64,89; 79,00 ir 79,98; 64,11 ir 65,46; 64,11 ir 65,10; 64,11 ir 64,89 kvm.

4.7. Kadastriniai matavimai atsakovų statiniams atlikti:

1) 2021 m. kovo 12 d., kuriuose nustatytas 85 procentų atsakovų statinių baigtumas, pagal VĮ Registrų centras išrašo 10.31-10.53 punktus (e. t. 1, b. l. 304-305);

1) 2021 m. rugpjūčio 4 d., kuriuose nustatytas 100 procentų atsakovų statinių baigtumas, pagal VĮ Registrų centras išrašo 4.1-4.9; 10.1-10.16 punktus (e. t. 1, b. l. 293-294; 302-303).

4.8. Atsakovas UAB „Kijota“ 2021 m. spalio 5 d. užpildė ir valstybės įmonei Registrų centras pateikė:

1) deklaraciją Nr. 2 apie atsakovų statinių statybą (e. t. 1, b. l. 314-318), kurioje nurodė, kad pastatytas naujas vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)yra adresu (duomenys neskelbtini), yra II grupės nesudėtingas statinys, kurio bendras plotas pagal statinio projektą 64,10 kvm., o pagal kadastro bylos duomenis (faktiniai) 64,89 kvm.

Atitinkamai nekilnojamojo turto registre (išrašo 2.9, 4.1 punktai, e. t. 1, b. l. 293, 294) registruota, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 100 procentų, pagal 2021 m. spalio 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2;

2) deklaraciją Nr. 3 apie atsakovų statinių statybą (e. t. 1, b. l. 344-348), kurioje nurodė, kad pastatytas naujas vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)yra adresu (duomenys neskelbtini), yra II grupės nesudėtingas statinys, kurio bendras plotas pagal statinio projektą 64,10 kvm., o pagal kadastro bylos duomenis (faktiniai) 65,10 kvm.

Atitinkamai nekilnojamojo turto registre (išrašo 2.8, 4.8 punktai, e. t. 1, b. l. 292, 294) registruota, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 100 procentų, pagal 2021 m. spalio 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 3;

3) deklaraciją Nr. 4 apie atsakovų statinių statybą (e. t. 1, b. l. 349-353), kurioje nurodė, kad pastatytas naujas vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra adresu (duomenys neskelbtini), yra II grupės nesudėtingas statinys, kurio bendras plotas pagal statinio projektą 64,10 kvm., o pagal kadastro bylos duomenis (faktiniai) 65,46 kvm.;

Atitinkamai nekilnojamojo turto registre (išrašo 2.7, 4.9 punktai, e. t. 1, b. l. 292, 294) registruota, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 100 procentų, pagal 2021 m. spalio 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 4;

4) deklaraciją Nr. 5 apie atsakovų statinių statybą (e. t. 1, b. l. 319-323), kurioje nurodė, kad pastatytas naujas vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra adresu (duomenys neskelbtini), yra II grupės nesudėtingas statinys, kurio bendras plotas pagal statinio projektą 78,10 kvm., o pagal kadastro bylos duomenis (faktiniai) 79,88 kvm.;

Atitinkamai nekilnojamojo turto registre (išrašo 2.6, 4.2, 4.3 punktai, e. t. 1, b. l. 292, 293) registruota, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 100 procentų, pagal 2021 m. spalio 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 5;

5) deklaraciją Nr. 6 apie atsakovų statinių statybą (e. t. 1, b. l. 324-328), kurioje nurodė, kad pastatytas naujas vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)yra adresu (duomenys neskelbtini), yra II grupės nesudėtingas statinys, kurio bendras plotas pagal statinio projektą 64,10 kvm., o pagal kadastro bylos duomenis (faktiniai) 64,89 kvm.;

Atitinkamai nekilnojamojo turto registre (išrašo 2.5, 4.4 punktai, e. t. 1, b. l. 291, 293) registruota, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 100 procentų, pagal 2021 m. spalio 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 6;

6) deklaraciją Nr. 7 apie atsakovų statinių statybą (e. t. 1, b. l. 329-333), kurioje nurodė, kad pastatytas naujas vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra adresu (duomenys neskelbtini), yra II grupės nesudėtingas statinys, kurio bendras plotas pagal statinio projektą 64,10 kvm., o pagal kadastro bylos duomenis (faktiniai) 64,80 kvm.;

Atitinkamai nekilnojamojo turto registre (išrašo 2.4, 4.5 punktai, e. t. 1, b. l. 291, 293) registruota, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 100 procentų, pagal 2021 m. spalio 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 7;

7) deklaraciją Nr. 8 apie atsakovų statinių statybą (e. t. 1, b. l. 334-338), kurioje nurodė, kad pastatytas naujas vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra adresu (duomenys neskelbtini), yra II grupės nesudėtingas statinys, kurio bendras plotas pagal statinio projektą 64,10 kvm., o pagal kadastro bylos duomenis (faktiniai) 64,88 kvm.;

Atitinkamai nekilnojamojo turto registre (išrašo 2.3, 4.6 punktai, e. t. 1, b. l. 290, 293) registruota, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 100 procentų, pagal 2021 m. spalio 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 8;

8) deklaraciją Nr. 9 apie atsakovų statinių statybą (e. t. 1, b. l. 339-343), kurioje nurodė, kad pastatytas naujas vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra adresu (duomenys neskelbtini), yra II grupės nesudėtingas statinys, kurio bendras plotas pagal statinio projektą 79,10 kvm., o pagal kadastro bylos duomenis (faktiniai) 79,98 kvm.

Atitinkamai nekilnojamojo turto registre (išrašo 2.2, 4.6 punktai, e. t. 1, b. l. 290, 293) registruota, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 100 procentų, pagal 2021 m. spalio 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 8.

5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja ieškovo iškeltų reikalavimų apimtyje. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl to ar atsakovai tinkamai parengė statinio statybos projektą, ar atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pagrįstai išdavė statybos leidimą, ar atsakovai tinkamai atliko statinio statybos darbus susijusius su žemės darbais atsakovų sklype, ar atsakovai atliko ieškovo sklypų žemės reljefo pakeitimus, ar atsakovai tinkamai atliko žemės reljefo pakeitimus statybos sklype, ar atlikti atsakovų sklypo reljefo pakeitimai padarė žalos ar kitokios neigiamos įtakos ieškovo sklypams, ar atsakovai pagrįstai statybos užbaigimo deklaracijose nurodė, kad visi statiniai yra nesudėtingi. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir darydamas išvadas, atsakys į minėtus klausimus, spręs ar ieškovo reikalavimai tenkintini ar atmestini.

Aktualu tai, kad:

1) paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012);

2) nagrinėjant civilines bylas taikomas „pagrįsto įsitikimo standartas“, o ne „didesnės tikimybės standartas“ ar „tikimybių pusiausvyros principas“, nes teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. pvz. žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Teismo išvados ir motyvai.

6. Ieškovo pirmasis reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 5 d. išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą atmestinas, nes nenustatytas nei vienas jo panaikinimo pagrindas:

Ieškovas statybos leidimo neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovai netinkamai suprojektavo atsakovų statinių kategorijas, kad statybos leidime turėjo būti nurodyti visų statinių kategorijos neypatingi statiniai, kad statybos projekto sprendiniuose netinkamai suprojektuoti atsakovų sklypo nuolydžiai, nepritaikyti reikalingi sprendiniai, netinkamai parengtas sklypo vertikalusis planas, nes jame nėra projektuojamų nuolydžių:

6.1. Taikytinos teisės normos:

1) Ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas – Statybos leidimas – buvo išduotas 2020 m. spalio 5 d., todėl šiai bylai išspręsti aktualios tą dieną galiojusios statybą reglamentuojančių teisės aktų redakcijos: Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d., taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017);

2) Statybos įstatymo 2 straipsnio 97 dalis nustatė, kad statybos sklypo tvarkymas – sklypo reljefo formavimas (žeminimas, aukštinimas, lyginimas), sklypo inžinerinių tinklų ir sklypo susisiekimo komunikacijų tiesimas, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimas, tvorų tvėrimas, apželdinimas;

3) Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis nustatė, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra: 1) statinių esamos techninės būklės nepabloginimas; 2) galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves; 3) galimybė naudotis inžineriniais tinklais; 4) patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas; 5) gaisrinę saugą reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytų saugos priemonių išsaugojimas; 6) apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdžių ir pavojingos spinduliuotės; 7) apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos apsaugos statinių ir priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo sistemų išsaugojimas; 8) hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017, 27 punktas);

4) Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalis nustatė, kad jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui;

5) Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalis nustatė, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos <...> pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą. Bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai;

6) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnyje nustatyti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai – aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

7) Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – STR 1.01.03:2017): - II skirsnio 2 lentelės 1 punkte buvo nustatyta, kad gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatas priskiriami II grupės nesudėtingiesiems statiniams, jei jų aukštis neviršija 8.5 m ir plotas neviršija 80 kvm.; - 19 punkte nustatyta, kad nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m.;

8) Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, (toliau – STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“): - 6.2 punktas nustatė, kad laikančiosios sienos – išorinės ir vidinės sienos, laikančios apkrovas nuo kitų statinio konstrukcijų ir užtikrinančios statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą; 6.4 punktas nustato, kad nelaikančios sienos – išorinės ar vidinės sienos (pertvaros) laikančios tik nuosavą svorį;

9) Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, kuriame detaliai aptarta statybos leidžiančio dokumento išdavimo tvarka, dokumentai, kurie turi būti pateikiami norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, patikrinimo veiksmų apimtis, statybos užbaigimo procedūros.

10) STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 7.4.3 punktas nustatė, kad sklypo vertikalus planas (sklypo aukščių planas) (M 1:200–M 1:1000), kuriame nurodoma: statinių ir sklypo reljefo nulinis lygis (taškiniu ar horizontaliu metodu), projektuojami šlaitai, atraminės sienelės, laiptai, keliai, privažiavimai, takai, charakteringi reljefo taškai ir kiti planavimo elementai, jų projektuojami ir esami aukščiai, nuolydžiai ir lygiai, sutartiniai ženklai.

6.2. Nagrinėjamu atveju:

1) kaip minėta, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nustatyti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai, pagal to paties straipsnio 2 dalį, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos teismas pripažino svarbiais (žr. pvz. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-212-480/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4970-492/2017);

2) nesutiktina su išvadą duodančią institucija, kad atstumas tarp atsakovų statinių laikančiųjų konstrukcijų atramų yra didesnis nei 6 metrai, nes ši išvada nėra pagrįsta teismui pateikto statybos projekto medžiagos duomenimis, manytina, kad išvadą duodanti institucija padarė klaidą teikdama minėtą išvadą. Kaip nustatyta šio sprendimo 4.4 punkte – atstumai tarp atsakovų statinių laikančiųjų konstrukcijų buvo suprojektuoti tokie: A ir E namų – 5,5 m. ir 8,75 m., B, C, D, F, G, H namų – po 4,5 m. ir 8,75 m. (e. t. 1, b. l. 149-171). STR 1.01.03:2017 19 punkto sąlygas labai svarbu yra tinkamai aiškinti ir taikyti, t. y. visų pirma, pagal STR 1.01.03:2017 19 punkte nurodytas sąlygas turi būti vertinamas atstumas tarp artimiausių laikančiųjų konstrukcijų, o ne atstumas tarp tolimiausių laikančiųjų konstrukcijų, visų antra, turi būti gerai žinomos visos laikančiosios konstrukcijos. Nagrinėjamu atveju iš statybos projekto duomenų (e. t. 1, b. l. 149-171) yra aiškios visos laikančiosios konstrukcijos ir jomis šiuo atveju yra laikytinos visos keturios kiekvieno namo sienos. STR 1.01.03:2017 19 punkte nėra nustatyta, kad turi būti skaičiuojamas būtent didžiausias atstumas tarp statinio laikančiųjų konstrukcijų (šiuo atveju sienų), nes tokiu atveju apskritai nebūtų galimybės pastatyti racionalaus statinio, kuris būtų laikomas nesudėtingu statiniu. Jeigu būtų skaičiuojamas atstumas tarp tolimiausių laikančiųjų konstrukcijų, tai STR 1.01.03:2017 19 punkto sąlygų neatitiktų net ir toks statinys, kuris būtų 3 metrų pločio ir 6,5 metrų ilgio, nes tarp vienų priešingų statinio sienų (laikančiųjų konstrukcijų) atstumas formaliai būtų didesnis nei 6 metrai. Todėl STR 1.01.03:2017 19 punkto sąlygos aiškintinos taip, kad nesudėtingam statiniui, kartu su kitomis STR 1.01.03:2017 sąlygomis priskirtinas toks statinys, jeigu bent tarp kurių laikančiųjų konstrukcijų atstumas neviršija 6 metrų. Aktualu ir tai, kad būtent šiuo atveju, kaip teisingai nurodo atsakovas UAB „Archplius“ iš projekto sprendinių aiškiai matosi perdangos plokščių išdėstymas brėžiniuose – kuria kryptimi yra montuojamos perdangos ir kurios sienos yra laikančios sienos, kuriomis šiuo atveju yra sienos, tarp kurių atstumai yra 4,5 ir 5,5 m. Atitinkamai nagrinėjamu atveju visų statinių atstumai tarp laikančiųjų konstrukcijų laikytini mažesni nei 6 metrai.

6.2.2. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai nustatė, kad statybos projektas parengtas tinkamai bei, kad tinkamai parengtas statybos projekto sklypo vertikalusis planas:

1) kaip nustatyta šio sprendimo 4.4 punkte:

- statybos projekte buvo aptarta: techniniame statybos darbo projekte (e. t. 3, b. l. 32) nustatyta, kad pagrindines žemės darbų apimtis sudarys grunto kasimas paviršiaus formavimui, lovio kasimas dangų konstrukcijoms, grunto sutankinimas tikrinamas pagal LST 1360.2, šlaitų zona turi būti kruopščiai sutankinama. Projektiniai šlaitų nuolydžiai 1:1.5. Šlaitų planiravimo bei sustiprinimo darbai atliekami užbaigus žemės sankasos pylimo arba iškasos kasimo ruožą. Prieš šlaitų ir kitų žemės sankasos elementų sustiprinimą atliekami paruošiamieji darbai: paviršiaus valymas, charakteringų taškų nužymėjimas, grunto išlyginimas ir sutankinimas. Šlaitai planiruojami nupjaunant grunto perteklių ir paskleidžiant jį įdubose. Papildomai pilti gruntą leidžiama tik mažuose plotuose. Paskleistas gruntas sutankinamas. Baigus lyginimo darbus neturi likti vietų kur galėtų kauptis vanduo. Išlyginti sankasos šlaitai projekte nurodytose vietose tvirtinami erdviniu geotinklu, bei padengiami augalinio grunto sluoksniu ir apsėjami daugiamečių žolių mišinių. Augalinis gruntas paskleidžiamas iš viršaus į apačią vienodo storio sluoksniu tuoj pat po šlaitų ir aplinkinių teritorijų išlyginimo;

- aiškinamajame rašte pažymėta (e. t. 3, b. l. 23), kad (Statinių altitudžių parinkimo pagrindimas) atsižvelgiant į sklypo bendrą nuolydį sudarantį apie 6 metrus, pastatai projektuojami su peraukštėjimais. A, B, C, D namai peraukštėja kas 20 cm, E, F, G, H - kas 40 cm. Planuojant teritorijos aukščius, atsižvelgta į lietaus nuotekų surinkimo reikalavimus;

- žemės sklypo ir pastatų altitudės pažymėtos: sklypo suvestiniame inžinerinių tinklų plane (e. t. 3, b. l. 352), dangų plane (e. t. 3 b. l. 351), vertikaliajame plane (e. t. 3, b. l. 350); topo nuotraukoje (e. t. 3, b. l. 322);

Atitinkamai negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovas MB „Archplius“ netinkamai suprojektavo, o atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė netinkamai patikrino projekto sprendinius statybos projekto sklypo vertikaliojo plano, tiek esamos tiek būsimos atsakovų žemės sklypo altitudės buvo pažymėtos minėtuose sprendiniuose ir teismo vertinimu jų turėjo pakakti žemės darbams atlikti. Tą patvirtino tiek atsakovo UAB „Kijota“ direktorius, tiek MB „Archplius“ direktorius. Šiuo atveju nesutiktina su eksperto V. M. išvada, kad iš statybos projekto vertikalaus plano galima nustatyti tik dalies numatytų reljefo nuolydžių dydžius. Manytina, kad ekspertas V. M. nepakankamai įsigilino į visą statybos projektą (dėl didelės visos bylos apimties), nes vertikaliajame plane (e. t. 3, b. l. 350) yra nurodytos visos reikalingos tiek viršutinės, tiek apatinės altitudės, tai patvirtina ir paties V. M. sekantis teiginys, kad suformuoto reljefo nuolydžiai į statybos sklypo pusę viršija statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytą leidžiamą maksimalų 12 proc. nuolydį (teismas šiuo neteigia, kad jis yra teisingas, tačiau tai rodo, kad kitam parametrui apskaičiuoti ir pačiam V. M. pakako sklypo altitudžių duomenų). Jeigu būtų galima nustatyti tik dalies numatytų reljefo nuolydžių dydžius, tai turėjo būti prieinama ir išvados, kad negalima nustatyti ar suformuoto reljefo nuolydžiai į statybos sklypo pusę viršija statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytą leidžiamą maksimalų 12 proc nuolydį. Tačiau kaip minėta, statybos projekte pateikti duomenys ekspertui V. M. nesutrukdė prieiti išvados dėl 12 procentų nuolydžio viršijimo. Statybos projekte esančių altitudžių duomenų pakankamumą patvirtino ir kitos atsakovo UAB „Kijota“ pateiktos tyrėjų/specialistų/ekspertų nuomonės (e. t. 12, b. l. 27), kuriose teigiama, kad Projektu suprojektuoti reljefo nuolydžiai (šlaitai) atitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Atlikus tyrimą bei išanalizavus MB „Statybų geodezija“ atliktų matavimų rezultatus (žr. 23 pav.) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), suformuoti sklypo nuolydžiai į visas puses atitinka tiek statybos techninio reglamento STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimus, tiek statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ sklypų nuolydžiams keliamus reikalavimus bei nuolydžiams formuoti keliamus reikalavimus.“;

- teismui detaliai ištyrus vertikaliajame plane (e. t. 3, b. l. 350) pateiktų esamų ir projektuojamų altitudžių skaičių, jų iš viso yra 14 (tiek esamų, tiek projektuojamų), be to minėtame plane matosi ir kitos altitudės iš topografinio plano, todėl ir jomis galima buvo vadovautis statybos metu kilus klausimų. Aktualu ir tai, kad statytojas turi galimybę statybos metu naudoti įvairius papildomus techninius prietaisus ir programas, kurios padeda suprasti ir vietovėje įgyvendinti suprojektuotus sprendinius, taip pat statytojas, iškilus klausimams ir pan., turi galimybę statybos metu klausti projektuotojų patikslinimų ir pan.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad statybos projekto sprendiniai neatitiko STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 7.4.3 punkto nuostatos, kad sklypo vertikaliajame plane (sklypo aukščių plane) (M 1:200–M 1:1000) nurodoma: statinių ir sklypo reljefo nulinis lygis (taškiniu ar horizontaliu metodu), atitinkamai nėra pagrindo ir išvadai, kad atsakovas MB „Archplius“ netinkamai parengė statybos projektą, o Vilniaus miesto savivaldybė netinkamai patikrino statybos projektą ir taip pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 ir 26 dalių ar Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatas ar kad atsakovas UAB „Kijota“ pateikė ne visus dokumentus statybos leidimui išduoti ir, kad atsakovai būtų nesilaikę Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatų.

6.2.3. Statybos projekte tinkamai suprojektuoti statybos sklypo reljefo nuolydžiai ir parinktos tinkamos priemonės jų keliamai rizikai valdyti.

Ieškovas nurodo, kad statybos sklype nepagrįstai suprojektuoti didesni nei 12 procentų sklypo reljefo nuolydžiai bei, kad neparinktos priemonės dėl minėtų nuolydžių atsirasiančios galimos žalos ar nuostolių ieškovui, nes galimos ieškovo sklypų nuošliaužos.

6.2.3.1. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 punkte pateikiami normuojami sklypo tvarkymo rodikliai, vieni iš jų 9.5 punkte, kuriame teigiama, kad „didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje: 9.5.1. yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais) [6.2.25]. Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan. [6.3.3]; 9.5.2. nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. [6.3.3]. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus“;

6.2.3.2. Nagrinėjamu atveju šalys pateikė skirtingus minėtos sąvokos aiškinimo metodus, tačiau teismo vertinimu, iš esmės nei viena iš bylos šalių minėtos sąvokos neaiškino teisingai. Minėta sąvoka aiškintina atsižvelgiant į sąvokos apibrėžtį – „didžiausias sklypo reljefo nuolydis“ ir tikslus, kurių yra siekiama, t. y. antrąsias minėto 9.5 punkto sąlygas išdėstytas 9.5.1 ir 9.5.2 papunkčiuose, taip pat atsižvelgiant į Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas, t. y., kad žemės sklypo reljefas turi būti toks, kad nepažeistų gretimų žemės savininkų teisių:

1) didžiausias sklypo reljefo nuolydis Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto nuostatų prasme negali būti skaičiuojamas bet koks sklype esantis reljefo dalies nuolydis (įskaitant ir nuolydį 5 metrų ribose), kaip kad aiškina ieškovas. Toks aiškinimas neatitiktų antrųjų minėto 9.5 punkto sąlygų išdėstytų 9.5.1 ir 9.5.2 papunkčiuose, kurios iš esmės nurodo apie pareigą tvarkyti viso sklypo, o ne jo dalies paviršines nuotekas, arba įpareigoja paviršines nuotėkas tvarkyti taip, kad jos nepatektų į kitus sklypus. Be to apibrėžtis „didžiausias sklypo reljefo nuolydis“ nukreipia būtent į viso sklypo reljefą, o ne į dalies sklypo reljefe esančius šlaitus. Atitinkamai Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkte pateikta sąvoka aiškintina taip, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis, tai yra viso sklypo reljefo nuolydis, matuojant tarp bet kurių taškų priešingose sklypo kraštinėse. Atitinkamai atsakovų žemės sklypo reljefo nuolydis nustatytinas pagal eksperto G. P. ekspertizės akte pateiktų atsakovo žemės sklypo pjūvių linijas (e. t. 7, b. l. 39-42), pav. 77-83), iš kurių tinkami pjūviai sklypo reljefo nuolydžiui vertinti yra tik du, t. y. pjūvis 1-3 (nuolydis 5 procentai) ir 2-4 (nuolydis 8 procentai). Kiti pjūviai atlikti pagal sklypo ribas su gretimais sklypais ir negali rodyti sklypo reljefo nuolydžio, o tik sklypo kraštinės nuolydį;

2) išvadą duodanti institucija nurodė, kad: didžiausias gretimų žemės sklypų aukščių skirtumas ties jų riba, teisės aktais nereglamentuojamas, bei, kad MB „Statybų geodezija“ 2023 m. sausio 12 d. sklypo nuolydžių kontrolinėje nuotraukoje užfiksuoti sklypo nuolydžiai – ne didesni kaip 12 procentų, t. y. atitinkantys STR 2.02.09:2005 9.5 p. reikalavimus;

3) byloje nėra nustatyta, kad atsakovų sklypo reljefo nuolydis yra suformuotas taip, kad paviršinės atsakovų sklypo nuotekos reljefo paviršiumi būtų nuvestos į gretimus sklypus;

4) ekspertas V. M. pateikė išvadą, kad suformuoto reljefo nuolydžiai į Statybos Sklypo pusę viršija statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytą leidžiamą maksimalų 12 proc. nuolydį (e. t. 11, b. l. 122), tačiau ši išvada pateikta įvertinus tik dalies sklypo reljefo šlaitų nuolydžius, o ne viso sklypo reljefo nuolydžius, todėl šia išvada teismas negali remtis, vertinant, ar statybos projektas buvo parengtas tinkamai. Aktualu yra tai, kad kaip teigia ir ekspertas V. M. Statybos techniniame reglamente STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“ pateikiami pagrindiniai reikalavimai pastatų ir statinių geotechniniam projektavimui, kad STR 2.05.21:2016 nenumato maksimalių leistinų nuolydžių formuojant gyvenamųjų namų sklypų reljefą, ir su tuo sutiktina;

5) iš šio sprendimo 4.4 punkte aptartų priemonių darytina išvada, kad atsakovas MB „Archplius“ statybos projekte numatė tinkamas priemones statybos sklypo reljefo nuolydžiams, įskaitant ir atskirų sklype esančių šlaitų keliamai rizikai valdyti, todėl galiausiai nėra svarbu ar statybos projekte sklypo reljefo nuolydžiai viršijo 12 procentų ar ne.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad statybos projekto sprendiniai neatitiko Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto nuostatų, atitinkamai nėra pagrindo ir išvadai, kad atsakovas MB „Archplius“ parengė netinkamą statybos projektą, o Vilniaus miesto savivaldybė netinkamai patikrino statybos projektą ir taip pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 ir 26 dalių ar Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatas ar, kad atsakovas UAB „Kijota“ pateikė ne visus dokumentus statybos leidimui išduoti ar, kad atsakovai būtų nesilaikę Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatų.

6.2.4. Ieškovas, taip pat praleido įstatymų nustatytą terminą ginčyti statybos leidimo galiojimą:

6.2.4.1. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

2) ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos;

3) ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

6.2.4.2. Nagrinėjamu atveju:

1) sutiktina su atsakovų pozicija, kad statybos leidimas, kurį patikslintu ieškiniu ginčija ieškovas, buvo išduotas 2020 m. spalio 5 d., taigi, nuo šio momento minėtas individualus teisės aktas buvo ir yra viešai prieinamas ir ieškovui. Ieškovo reikalavimas dėl leidimo galiojimo panaikinimo galėjo būti pateiktas iki 2020 m. lapkričio 5 d. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas ieškininius reikalavimus pareiškė praėjus daugiau nei dvejiems metams po leidimo išdavimo ir paskelbimo apie šį individualų teisės aktą informacinėje sistemoje „Infostatyba“ momento. Ieškovas iki savo sklypų pirkimo matė ir suprato, kad beveik prieš vienerius metus tiek vienbučių gyvenamųjų namų statybos, tiek ir Žemės sklypo reljefo formavimo darbai buvo baigti vykdyti, o Žemės sklype nėra suprojektuotų atraminių sienelių, t. y. ieškovo pateiktos foto nuotraukos ir jų metaduomenys rodo, kad ieškovas nuolat sekė, kas vyksta statybos sklype (e. t. 9, b. l. 50-54) ir tikrai apie išduotą statybos leidimą, žinojo apie vykstančias statybas 2021 m. gegužės 14 d., todėl nėra pagrindo išvadai, kad apie galimai netinkamai parengtą statybos projektą ir nepagrįstai išduotą statybos leidimą sužinojo tik 2022 m. lapkričio 9 d., 2022 m. gruodžio 3 d. (e. t. 9, b. l. 33);

2) be to pats ieškovas kitoje savo ieškinio dalyje (e. t. 9, b. l. 38) jau teigia, kad nors ieškovas nuosavybės teisę į sklypus įgijo tik 2022 m. rugpjūčio 12 d. Pirkimo pardavimo sutarties Nr. TPV-6899 pagrindu, iki sutartiniai santykiai tarp sklypų tuomečių bendraturčių ir ieškovo atsirado dar 2020 m. vasarą ir buvo įforminti 2020 m. lapkričio 18 d. preliminariąja sutartimi. Taigi, ieškovo teisinis interesas sklypų būkle atsirado kur kas anksčiau nei 2022 m. rugpjūčio 12 d., be kita ko, iki ginčijamo statybą leidžiančio dokumento išdavimo bei ginčijamų deklaracijų apie statybos užbaigimą pasirašymo (Patikslinto ieškinio 38 p.). Minėtos ieškovo nurodomos aplinkybės neabejotinai rodo, kad ieškovas apie savo teisių galimus pažeidimus sužinojo ne 2022 m. lapkričio 9 d., 2022 m. gruodžio 3 d., o 2022 m. rugpjūčio 12 d. sudarius pirkimo–pardavimo sutartis Nr. TPV-6899 ir tapus ieškovų sklypų savininku. Savo teisėmis prieš trečiuosius asmenis turėjo teisę naudotis nuo nuosavybės teisių į sklypus registracijos viešame registre dienos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 31 d. (e. t. 1, b. l. 18, 20, 22);

3) ieškovas neprašė atnaujinti ieškinio padavimo termino dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo, todėl pagrįsta daryti išvadą, kad ieškovas praleido įstatymų nustatytą terminą reikalavimui dėl statybos leidimo pateikti, todėl ieškovo reikalavimas dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo, atmestinas ir šiuo pagrindu.

6.2.5. Ieškovas neįrodė, kad apskritai turi teisę ginčyti statybos leidimą:

1) Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 75 punktą; 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.6 punktą). Ir priešingai – asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019 17 punktas). Pagal bendrą taisyklę, kai asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu, gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-403/2020, 55 p.);

2) privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).

3) nagrinėjamu atveju ieškovas savo subjektinę teisę ginčyti statybos leidimą, be kita ko, grindžia Konkurencijos įstatymo pažeidimu, tačiau nepateikia jokių su tuo susijusių įrodymų, kurie leistų teismui prieiti pagrįstos išvados, jog atsakovas UAB „Kijota“ nesilaiko minėto įstatymo, t. y. teismo vertinimu, minėto įstatymo pažeidimo įrodymui visų pirma turėjo būti atliktas konkurenciją prižiūrinčios institucijos tyrimas, tačiau byloje tokio pateikta nėra.

Atitinkamai ieškinio reikalavimas dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo, atmestinas ir dėl to, kad ieškovas neturi teisės ginti viešojo intereso, neįrodė, kad jo privatus interesas būtų pažeidžiamas statybos leidimu.

7. Ieškovo antrasis reikalavimas panaikinti deklaracijų galiojimą: - UAB „Kijota“ surašytos 2021-05-24 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimą; - G. Č. surašytos 2021-10-05 deklaracijos apie statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą Nr. 2 galiojimą; M. J. surašytos 2021-10-05 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 3 galiojimą; M. B. surašytos 2021-10-05 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 4 galiojimą; - E. B. ir A. Č. surašytos 2021-10-05 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 5 galiojimą; - A. A. surašytos 2021-10-05 deklaracijos apie statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą Nr. 6 galiojimą; - R. L. ir R. L. surašytos 2021-10-05 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 7 galiojimą; - L. T. surašytos 2021-10-05 deklaracijos apie statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą Nr. 8 galiojimą; - I. K. ir R. K. surašytos 2021-10-05 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 9 galiojimą, atmestinas, nes nenustatyta, kad statybos metu būtų padaryti teisės aktų pažeidimai, kad esmingai būtų nukrypta nuo statybos projekto ar, kad deklaracijose būtų pateikti netinkami duomenys, ar, kad pateikiant deklaracijas būtų padaryti teisės aktų pažeidimai:

7.1. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) CK 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama;

2) kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas kaip jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010);

3) CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai. Vienas iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų pagal šią normą yra sandoris arba naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 1, 4 punktai). Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama. Naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015). Asmuo, pagaminęs daiktą, tampa jo savininku. Kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja nuosavybės teisių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007);

4) deklaracija apie statybos užbaigimą kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018). Kitaip tariant, deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienašalis asmens (statytojo) pareiškimas apie jau atliktų darbų faktą bei jų atitiktį teisės aktų reikalavimams (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2020);

5) remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 2 punktu, statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami kaip nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, jog statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Pagal Registro įstatymo 15 straipsnio 1 straipsnio nuostatas, juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant šio straipsnio 2 dalyje numatytą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše: 1) įsiteisėjusius teismo sprendimus ir teismo nutartis, turinčius įtakos įregistruoto nekilnojamojo daikto teisiniam statusui (Registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 11 punktas); 2) civilinių bylų dėl įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą (Registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 12 punktas);

6) Statybos užbaigimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalis), kuris nustato, kad statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (17 straipsnis);

7) neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų statybos <...> užbaigiamos statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis);

8) Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad „<..> nesudėtingųjų statinių <...> statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą“. Papildomai viešai buvo išaiškinta, kad naujų nesudėtingųjų statinių statyba užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri Inspekcijoje netvirtinama ir neregistruojama (https://vtpsi.lrv.lt/lt/konsultacijos/klausimai-ir-atsakymai/archyvas-viesintos-konsultacijos-iki-2023-06-30/nuo-2018-metu/ii-statybos-valstybine-prieziura-reglamentuojanciu-ir-su-jais-susijusiu-teises-aktu-nuostatu-taikymas-1/21-statybos-uzbaigimas/inspekcijos-isaiskinimai-82/nesudetingojo-statinio-statybos-uzbaigimas-2021-03-09/);

9) Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 12 punktas nustato, kad vienas iš viešojo administravimo subjektų veiklos principų yra subsidiarumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami žemiausiu efektyvumą galinčiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos lygmeniu.

7.2. Nagrinėjamu atveju:

1) šio sprendimo 4.8 punkte nustatyta, kad atsakovų statybos deklaracijos buvo parengtos pagal kadastrinių matavimų bylas, kurių duomenys nėra nuginčyti, vadinasi faktinė aplinkybė, kad atsakovų statinių plotai neviršija 80 kvm., nėra paneigta, šio sprendimo 6.2.1 punkte nustatyta, kad visų atsakovų statinių atstumai tarp laikančiųjų konstrukcijų laikytini mažesni nei 6 metrai, o tai reiškia, kad atsakovų statybų deklaracijose pagrįstai nurodyta, kad visi atsakovų statiniai užbaigus statybas yra II grupės nesudėtingi statiniai;

2) šio sprendimo 4.8 punkte nustatyta, kad atsakovų statybos deklaracijos buvo registruotos VĮ Registrų centras, o šio sprendimo 7.1 punkte aptartas teisinis reguliavimas nustato, kad naujų nesudėtingųjų statinių statyba užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos netvirtinama ir neregistruojama. Be to, šiuo atveju taikytinas ir subsidiarumo principas, kuris suteikia galimybę administracinės paslaugas gauti žemiausiu efektyvumą galinčiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos lygmeniu, o tai šiuo atveju reiškia, kad netgi jeigu statybos leidime ir projekte dalies statinių kategorija buvo neypatingi statiniai, tačiau statybos rezultate statinys yra nesudėtingas, tokiu atveju statybą užbaigti galima žemiausiu efektyvumą galinčiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos lygmeniu, t. y. surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos netvirtinama ir neregistruojama, t. y. netaikant Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatytos pareigos statybos užbaigimo deklaraciją patvirtinti ir įregistruoti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos ar atliekant statinio ekspertizę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;

3) šio sprendimo 6 punkte nustatyta, kad statybos leidimas atsakovų statiniams išduotas teisėtai, ir naikinti jo galiojimo nėra jokio faktinio pagrindo;

6) ieškovas teigia, kad statybos sklypo paviršiaus projektiniai sprendiniai nuo faktiškai įgyvendintų skiriasi ir lokacija, t. y., pvz., faktiškai šlaitas yra išdėstytas ties riba tarp statybos sklypo ir ieškovui priklausančio žemės sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), tuo tarpu Projekto sprendiniais aptariamo šlaito lokacija buvo numatyta kur kas labiau į vakarų pusę, t. y. Projektu numatytas šlaitas atlikus statybos darbus buvo įrengtas apie 10 m rytų kryptimi nuo Projekto sprendiniais numatytos vietos nutolusioje vietoje. Šlaito kryptis taip pat skiriasi. Tačiau ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų teismui, kad teismas galėtų prieiti pagrįsto įsitikinimo (ekspertams tokie klausimai nebuvo užduoti), kad minėti neatitikimai egzistuoja, o jeigu egzistuoja, kad jie daro esminę įtaką statybos proceso teisėtumui, kad kaip nors pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus;

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovų statybos deklaracijos yra sudarytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir, kad reikėtų naikinti jų galiojimą, t. y. nėra pagrindo taikyti Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas, kuriose buvo nustatyta, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą, patvirtinimą ir įregistravimą panaikina teismas, taip pat ir nėra pagrindo taikyti CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatas.

8. Ieškovo trečiasis reikalavimas – įpareigoti atsakovus UAB „Kijota“, G. Č., E. B., A. Č., A. A., R. L., R. L., L. T., I. K., R. K., M. J. ir M. B. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinių projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinius žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ar jų dalis, atmestinas, nes nėra patenkinti pirmasis ir antrasis reikalavimai dėl statybos leidimo ir statybos užbaigimo deklaracijų galiojimo panaikinimo, taip pat ir dėl to, kad nėra tenkinamas ketvirtasis ieškovo reikalavimas (žr. šio sprendimo 9 punktą).

9. Ieškovo ketvirtasis reikalavimas – įpareigoti atsakovus UAB „Kijota“, G. Č., E. B., A. Č., A. A., R. L., R. L., L. T., I. K., R. K., M. J. ir M. B. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), reljefą į padėtį, buvusią iki neteisėtai atliktų žemės darbų, užfiksuotą 2020 m. birželio 9 d. topografiniame plane, atmestinas, nes ieškovas neįrodė, kad atsakovai pakeitė ieškovo sklypų reljefą bei, kad atsakovų atlikti atsakovų žemės sklypo reljefo pakeitimo darbai kelia kokias nors neigiamas pasekmes ar žalą ieškovo žemės sklypams:

1) žemės sklypo savininkas gali ginti savo pažeistas teises pareikšdamas negatorinį ieškinį, t. y. reikalaudamas pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis);

6) savininko teisės gali būti paveikiamos kito asmens veiksmais, kurių faktinį pagrindą sudaro statybos veikla, o teisinį – atitinkamas statybą nustatančių teisės aktų reglamentavimas. Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 39 punktas);

7) Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių.

2) ieškovas laikė, kad jo teisės yra pažeistos dėl jo žemes sklypo reljefo pakeitimų, taip pat dėl 12 procentų viršijančių šlaitų nuolydžių atsakovų sklype, ties ieškovų sklypų ir atsakovų sklypo ribomis, nes sudaro grėsmę ieškovo sklypų nuošliaužoms, per greitam lietaus nubėgimui ir pan.

9.2.1. Ieškovas neįrodė, kad būtent atsakovai pakeitė ieškovų žemės sklypų reljefą, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl užfiksuotų ieškovo žemės sklypų reljefo pokyčių, ieškovo teisės yra realiai pažeistos, t. y. kad pasireiškė galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas:

2) atsakovų pateikti įrodymai ( - palydovinė nuotrauka e. t. 3, b. l. 349, e. t. 5, b. l. 105, kurioje dar iki statybos darbų pradžios matosi, kad ieškovų sklypuose buvo tam tikri grunto pakeitimai; - statybos projekte (priedas prie DOK-10364) esantys ankstesnių ieškovo sklypų savininkų sutikimai dėl jų sklypuose esančios elektros linijos iškėlimo ir elektros tinklų iškėlimo sąlygos (e. t. 8, b. l. 43-49) patvirtina, kad ieškovo sklypuose po 2020 m. birželio 9 d. buvo leidžiama atlikti tam tikrus žemės reljefo pakeitimo darbus; fotonuotraukose (e. t. 5, b. l. 106, 111, 113, 115, 117, 119, 134, 155; e. t. 6, b. l. 25, 27, 29-36; e. t. 7, b. l. 117-135) matosi, kad ieškovo sklypuose po 2020 m. birželio 9 d. nenustatyti asmenys galėjo atlikti žemės reljefo pakeitimo darbus) patvirtina, kad teismas negali prieiti išvados, pagrįstos visapusišku teismo įsitikinimu, kad UAB „Kijota“, ar kiti atsakovai: G. Č., E. B., A. Č., A. A., R. L., R. L., L. T., I. K., R. K., M. J., M. B. būtų pakeitę ieškovų žemės sklypų reljefą, t. y. kad eksperto G. P. išvados (e. t. 7, b. l. 43-44) 2 ir 3 atsakymuose nurodytus žemės paviršiaus reljefo skirtumus / pokyčius nuo 2020 m. birželio 9 d. sklypuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lėmė būtent atsakovų neteisėti veiksmai;

3) ieškovas visiškai neįrodė, kad dėl jo sklypuose nustatytų žemės reljefo pakeitimų po 2020 m. birželio 9 d., ar dėl atsakovo statybos, jis būtų patyręs galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimą, apribojimą ar kitokį apsunkinimą. Priešingai, byloje surinkti duomenys (e. t. 10, b. l. 33, e. t. 11, b. l. 190-193; e. t. 12, b. l. 38, 40, 42, 44, 46, e. t. 13, b. l. 132, 133) liudija, kad ieškovas sėkmingai parengė statybos projektą (-tus), gavo statybos leidimą (-us), pradėjo savo žemės sklypų planiravimo darbus (atlieka juos iki pat atsakovų sklypo ribos, nepalikdamas ieškovo nurodomos penkių metrų juostos), t. y. ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad rengdamas statybos projektą, gaudamas statybos leidimą, atlikdamas planiravimo darbus ar planuodamas būsimas statybas ar kitaip naudodamasis savo žemės sklypais, kad būtų patyręs kokių nors realių naudojimosi savo žemės sklypais apsunkinimų. Minėti bylos duomenys liudija, kad ieškovas gavo statybos leidimą ir turi būti parengęs statybos projektą su vertikaliuoju žemės sklypo planu, kuriame turi būti pažymėti esami ir projektuojami jo žemės sklypų po statybų užbaigimo aukščiai, kurių ieškovas į bylą nepateikė, todėl bet koks bandymas atstatyti ieškovo sklypų reljefą į 2020 m. birželio 9 d. lygį, gali neatitikti ieškovo statybos projektu suplanuotų žemės sklypo aukščių, vadinasi tokio reikalavimo patenkinimu nebūtų atstatyta teisinė taika tarp šalių ir tai neatitiktų CPK 2 straipsnyje įtvirtinto tikslo;

5) aktualu ir tai, kad ieškovas savo sklypus įgijo jau pasibaigus statyboms atsakovų statybos sklype ir turėjo būti apžiūrėjęs perkamų sklypų žemės reljefo būklę, todėl teismo vertinimu dar ir dėl šios faktinės aplinkybės ieškovas neturi teisės reikalauti savo sklypų reljefo atstatymo būtent į 2020 m. birželio 9 d. būklę. Ieškovui nėra ir negali būti ribojama teikti negatorinį reikalavimą, tačiau kaip minėta, ieškovas turėtų įrodyti konkretų savo daiktinės teisės pažeidimą, kurį būtų padarę atsakovai ir prašyti jį pašalinti konkrečiomis priemonėmis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019);

9.2.2. Ieškovas neįrodė, kad dėl 12 procentų viršijančių šlaitų nuolydžių atsakovų sklype, ties ieškovų sklypų ir atsakovų sklypo ribomis, ieškovo teisės yra realiai pažeistos, t. y. kad pasireiškė galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas: