Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. L. ir J. L., atstovaujamų advokato Vladislovo Mikšos, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9467-713/2017 pagal ieškovų M. L. ir J. L. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai ir A. K. dėl statybos leidimo panaikinimo ir servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Ieškovai – apeliantai M. L. ir J. L. (toliau abu kartu – ieškovai arba apeliantai) apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas nepilnai išaiškino bylos aplinkybes. Konkrečių, reikšmingų naujų motyvų, dėl kurių nebūtų buvę pasisakyta ir aiškintasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių apeliacinės instancijos teismas turėtų juos išklausyti, apeliantai nepateikia (CPK 322, 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovai tinkamai ir laiku nevykdė prievolės kreditoriui Nordea Bank Finland Plc pagal 2008-04-04 būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl kreditorius nutraukė kreditavimo sutartį ir kreipėsi dėl priverstinės skolos išieškojimo. Teismas 2011-12-28 nutartimi tenkino banko reikalavimą priverstinai išieškoti skolą ir nutarė priverstinai parduoti iš varžtytynių M. L. ir J. L. nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,0454 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, plane 1A1ž, 36,51 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (tvora, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, plane 2I1m, 68,00 kv. m užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau visas šis turtas – ginčo turtas). 2013-11-08 antstolis R. S. Turto varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovei A. K. ginčo turtą; atsakovės (pirkėjos) nuosavybės teisės į įgytą turtą VĮ „Registrų centras“ įregistruotos nuo 2013-11-26. 2015-02-13 Kauno miesto savivaldybės administracija atsakovei išdavė leidimą statybai Nr. (duomenys neskelbtini), o ankstesnio 2007-07-05 ieškovams išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą panaikino nuo 2015-02-13. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti 2015-02-13 atsakovei išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei priklausančiame žemės sklype nustatyti kelio-tako bei gyvenamojo namo priestato eksploatacijai reikalingos žemės servitutą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, statybos leidimui ginčyti taikė ieškinio senatį, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bylos faktinių aplinkybių; teigia, kad statybos leidimas negalėjo būti išduotas atsakovei, kadangi ji nenupirko gyvenamojo namo priestato ir neįgijo statytojos teisių; mano, kad teismas netinkamai sprendė ieškinio senaties termino taikymo klausimą. Šiais apeliacinio skundo argumentais prašoma skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti ieškovų ieškinį dėl Kauno m. savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2015-02-13 atsakovei A. K. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai (toliau – 2015-02-13 statybos leidimas) panaikinimo bei kelio-tako ir gyvenamojo namo priestato eksploatacijai reikalingo 99 kv. m ploto žemės servituto pagal UAB „Troposfera“ 2017-02-14 paruoštą planą ir pažymėtą plane „S-99“ nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktais procesiniais dokumentais, bei skundžiamu teismo sprendimu, nesutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė vienašališkais ir nepagrįstais atsakovų aiškinimais. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareikšto reikalavimo dėl statybos leidimo panaikinimo pagrįstumo klausimą, visų pirma įvertinęs ginčui aktualias teisės aktų nuostatas (Statybos įstatymo 3 str. 2 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., CK 4.47 str. 1 d., CPK 602 str. 1 d. 1 p.), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, byloje esančius rašytinius įrodymus, iš esmės teisingai konstatavo, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas ir Nekilnojamojo turto registro duomenys yra teisingi, pagrįsti ir nenuginčyti, atsakovė yra teisėta ginčo turto savininkė, todėl jai pagrįstai buvo išduotas statybos leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Išduodant 2015-02-13 statybos leidimą, jo išdavimą reglamentavo Statybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalis (red. galiojusi nuo 2014-01-01), statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 37 ir 38 punktai. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantai nenurodė, kad šios teisės normos buvo pažeistos, neaiškino ir šių normų pažeidimui būdingų aplinkybių, o apeliaciniame skunde teigia, kad Kauno miesto savivaldybė, išduodama statybos leidimą atsakovei, pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 37 ir 38 punktų reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), kad ir apeliaciniame skunde ieškovai tik formaliai nurodo STR 1.07.01:2010 37 ir 38 punktų pažeidimą, tačiau visiškai nekonkretizuoja, kaip pasireiškė šie pažeidimai, teisėjų kolegija dėl ieškovų pareikštų argumentų nurodytu aspektu plačiau nepasisako.Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015-02-13 išduotas statybos leidimas yra laikomas individualiu administraciniu aktu (LR viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d.). LR administracinių bylų teisemos įstatymo (toliau –ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Prašydami panaikinti 2015-02-13 statybos leidimą, ieškovai nenurodo nei vieno ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo jam panaikinti. Iš esmės vienintelis apeliantų argumentas tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir pateiktame apeliaciniame skunde yra tai, kad atsakovei ginčo statybos leidimas negalėjo būti išduotas, kadangi ji nenupirko gyvenamojo namo priestato ir neįgijo statytojos teisių. Tačiau toks apeliantų aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas. Pagal ABTĮ 91 straipsnio 2 dalį, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-10-11 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4970-492/2017).Gyvenamojo namo priestatas (apeliantai šią aplinkybę pripažįsta) nėra laikomas atskiru savarankišku daiktu (iki 2015-01-01 galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ patvirtinto LR aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310, 7 p. (pateikta priestato sąvoka)), kuris nustatyta tvarka galėtų būti įregistruotas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas (LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 2 d. 2 p.). Gyvenamojo namo priestato kaip priklausinio Nekilnojamojo turto registre ieškovai nebuvo registravę (LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 str. 4 d.). Ginčo statybos leidimo išdavimo metu pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, visas nekilnojamasis turtas (tiek žemės sklypas, tiek statiniai), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovei A. K. (LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.) ir išduodant statybos leidimą nesivadovauti šiais duomenimis nebuvo jokio pagrindo. Todėl teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovei, kaip turto savininkei ir naudotojai, pagrįstai buvo išduotas leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijai (LR statybos įstatymo 3 str. 2 d.).Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 94 straipsnis numato, jog skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Tai reiškia, kad ir panaikinus 2015-02-13 statybos leidimą, toks sprendimas ieškovams nesukels teisinių pasekmių, nes 2007-07-05 ieškovams išduotas statybos leidimas savaime netaps galiojančiu, o dėl pasikeitusios situacijos (varžytynėse parduoto ginčo turto) jie negali įgyvendinti statytojo teisės, nes neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatų. Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 str.). Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Pareiškiantis ieškinį asmuo turi aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti šalių teisinę taiką (CPK 2 str.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Taigi proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d. 2 p.), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipiasi į teismą prašydami apginti jų pažeistas teises ir panaikinti atsakovei išduotą statybos leidimą bei nustatyti žemės servitutą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas ir ginčą išnagrinėjo pagal ieškovų pareikštus reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovei neatlygintinai pripažintos nuosavybės teisės į jų pastatytą gyvenamojo namo priestatą ginčijamu teismo sprendimu, taip pat bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti ir nesprendė nei turto pardavimo iš varžytynių akto (ne)galiojimo, nei varžytynėse parduoto ginčo turto objektyviosios (ne per mažos) kainos nustatymo klausimų, CK 4.105 straipsnio nuostatų visiškai netaikė, todėl ir pažeisti jų negalėjo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis tik konstatavo faktą, kad ieškovai neginčijo Turto pardavimo iš varžytynių akto, kuriuo pagrindu atsakovė įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą, todėl yra teisėta žemės sklypo ir gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovų deklaratyvūs teiginiai, kad gyvenamojo namo priestatas turėjo būti įkainotas ir kartu su sklypu parduotas, nėra susieti su statybos leidimą išdavusio subjekto veiksmų neteisėtumu. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl 2015-02-13 statybos leidimo panaikinimo motyvuodamas ir tuo, kad ieškovai praleido senaties terminą šiam reikalavimui pareikšti ir nenustatė priežasčių, pateisinančių termino praleidimą. Apeliantai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė ieškinio senaties termino taikymo klausimą, be pagrindo netaikė CK 1.131 straipsnio 2 dalies ir neatnaujino dėl svarbių priežasčių praleisto ieškinio senaties termino. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovų argumentai dėl praleisto kreipimosi į teismą termino yra prieštaringi: teigia, kad šio termino nėra nepraleidę (šios nutarties 8.6 pastraipa), o taip pat nurodo (šios nutarties 8.7 pastraipa), kad teismas, spręsdamas termino (ne)atnaujino klausimą, neatsižvelgė į visas žinomas aplinkybes. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, kad pagal Statybos įstatymo 33 straipsnį ginčas yra priskirtas civilinių santykių rūšiai ir jam spręsti turi būti taikomi civilinius santykius reglamentuojantys įstatymai.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; kt.).Kadangi statybos leidimas yra individualus administracinis aktas, šioje byloje taikytinos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-919/2016). Apeliantų nurodomas Statybos 33 straipsnis reglamentuoja statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, bet ne procesinį teisės kreiptis į teismą terminą dėl statybos leidimo panaikinimo.Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Pažymėtina, kad tokios pat nuostatos taikomos ir paduodant ieškinį bendrosios kompetencijos teismui. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).Nagrinėjamu atveju, pagal pateiktus į bylą įrodymus (susirašinėjimo medžiagą), pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nuo 2016 m. rugsėjo 30 d., kai Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius raštu informavo ieškovus apie adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 13 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovai žinojo apie kitam asmeniui išduotą statybos leidimą, o į teismą kreipėsi 2017 m. vasario 24 d. aiškiai praleidę kreipimosi terminą.Pirmosios instancijos teismas procesinio teisės kreiptis į teismą termino neatnaujino, pripažinęs, kad ieškovų nurodyta vienintelė šio termino praleidimo priežastis – kad atsakovės raštas nebuvo informatyvus ir jiems nebuvo atskleistas atsakovei išduoto leidimo turinys – nėra svarbi termino praleidimo priežastis. Nors šios išvados pagrįstumo apeliantai neginčija, tačiau nurodo, kad spręsdamas dėl termino (ne)atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas byloje žinomas aplinkybes: apeliantų amžių, sveikatos būklę, materialinę padėtį, būtinumą parengti žemės sklypo servituto projektą. Tokius apeliantų argumentus teisėjų vertina kaip nepagrįstus, nes, viena vertus, nurodyti ir pagrįsti termino praleidimo priežastis yra ieškovų pareigą (CPK 12, 178 str.), o teismas sprendžia dėl šių priežasčių svarbos (CPK 185 str.), kita vertus, kaip jau minėta (šios nutarties 18 pastraipa), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Be to, ir vien tik apeliantų nurodytos aplinkybės: jų amžius (bylos duomenimis M. L. gim. (duomenys neskelbtini), J. L. – (duomenys neskelbtini)), sveikatos būklė (J. L. 2017-10-16 atlikta antros kojos (dešinės) amputacija), materialinė padėtis (gaunama senatvės pensija), pačios savaime, nenurodant jų reikšmės kreipimosi į teismą termino praleidimui, nelaikytinos svarbiomis, nuo ieškovų valios priklausančiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis kreiptis į teismą tinkamu laiku.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Įvertinusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai įrodymų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.