Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-667-1097/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-21
Bylos Nr.: e2S-667-1097/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24432-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Latvelė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Halso Invest“
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kijota“, mažajai bendrijai „Archplius“, G. Č., E. B., A. Č., A. A., R. L., L. T., I. K., R. K., M. J., M. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-667-1097/2024Teisminio proceso Nr.2-68-3-24432-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.14.8.1; 3.1.14.8.2; 3.2.8.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Halso Invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Halso Invest“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kijota“, mažajai bendrijai „Archplius“, G. Č., E. B., A. Č., A. A., R. L., R. L., L. T., I. K., R. K., M. J., M. B. dėl statybą leidžiančio dokumento ir deklaracijų apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo ir nuosavybės teisę pažeidžiančių veiksmų nutraukimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Halso Invest“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Kijota“, mažajai bendrijai „Archplius“, G. Č., E. B., A. Č., A. A., R. L., R. L., L. T., I. K., R. K., M. J., M. B. dėl statybą leidžiančio dokumento ir deklaracijų apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo ir nuosavybės teisę pažeidžiančių veiksmų nutraukimo, prašydama:

1) Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto (duomenys neskelbtini) leidimo statyti naują(-us) statinį(-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą;

2) Panaikinti UAB „Kijota“ surašytos (duomenys neskelbtini) deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimą;

3) Panaikinti G. Č. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2 galiojimą;

4) Panaikinti E. B. ir A. Č. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 5 galiojimą;

5) Panaikinti A. A. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 6 galiojimą;

6) Panaikinti R. L. ir R. L. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 7 galiojimą;

7) Panaikinti L. T. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą Nr. 8 galiojimą;

8) Panaikinti I. K. ir R. K. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 9 galiojimą;

9) Panaikinti M. J. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 3 galiojimą;

10) Panaikinti M. B. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 4 galiojimą;

11) Įpareigoti atsakovus UAB „Kijota“, G. Č., E. B., A. Č., A. A., R. L., R. L., L. T., I. K., R. K., M. J. ir M. B. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti vienbučius gyvenamuosius namus ir jų priklausinius žemės sklype, kadastro Nr, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip, kad visi statiniai bei žemės sklypo sutvarkymo sprendiniai atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, taip pat žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribose suprojektuoti ir įrengti atramines sieneles, kurių konstrukcijos būtų suprojektuotos ir įrengtos taip, kad atlaikytų grunto spaudimą;

12) Per nustatytą terminą neatlikus aukščiau aptartų veiksmų, įpareigoti atsakovus UAB „Kijota“, G. Č., E. B., A. Č., A. A., R. L., R. L., L. T., I. K., R. K., M. J. ir M. B., atsakovų UAB „Kijota“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir MB „Archplius“ lėšomis nu griauti vienbučius gyvenamuosius namus ir jų priklausinius žemės sklype, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę atstatant minėtojo žemės sklypo reljefą į padėtį, buvusią iki neteisėtai atliktų žemės darbų, pagal 2018 metų topografinę nuotrauką;

13) Įpareigoti atsakovus UAB „Kijota“, G. Č., E. B., A. Č., A. A., R. L., R. L., L. T., I. K., R. K., M. J. ir M. B. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), reljefą į padėtį, buvusią iki neteisėtai atliktų žemės darbų, pagal 2018 metų topografinę nuotrauką, bei sutankinti gruntą;

14) Nustatyti, kad atsakovams UAB „Kijota“, G. Č., E. B., A. Č., A. A., R. L., R. L., L. T., I. K., R. K., M. J. ir M. B. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, kiekvienam iš šių atsakovų skiriama po 100 Eurų bauda ieškovės naudai, skaičiuojama už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 21 d. ieškinį priėmė.

Šalies argumentai

3. 2023 m. lapkričio 8 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo (e. t. 7, b. l. 149-154). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje pareiškimą atsisakė priimti (e. t. 7, b. l. 194).

4. Ieškovė 2023 m. lapkričio 20 d. pateikė teismui prašymą dėl vieno iš ieškinio reikalavimų (ieškinio reikalavimo Nr. 12) atsisakymo ir vieno iš ieškinio reikalavimų (ieškinio reikalavimo Nr. 13) formuluotės pakeitimo (e. t. 8, b. l. 1-5). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje priėmė ieškinio reikalavimo Nr. 12 atsisakymą ir bylos dalį pagal šį reikalavimą nutraukė, taip pat nustatė terminą ieškinio reikalavimui Nr. 13 patikslinti ir pasiūlė ieškovei peržiūrėti ieškinio reikalavimą Nr. 11 (e. t. 8, b. l. 88).

Žemesnės instancijos teismas

5. Ieškovė 2023 m. gruodžio 21 d. pateikė patikslintą ieškinį (e. t. 8, b. l. 99-129). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 3 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus, t. y.: 1) įvertinti ir pagrįsti, kad visi ieškinio reikalavimai yra nukreipti ieškovės pažeistų teisių ir teisėtų interesų atkūrimui; 2) patikslinti ieškinio 11, 12, 13 reikalavimus taip, kad juos patenkinus ir jų turinį perkėlus į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, atsakovams būtų aišku, ką jie turi konkrečiai padaryti, kokių neigiamų pasekmių turi būti išvengiama, kad sprendimą vykdančiam antstoliui nekiltų klausimų dėl sprendimo vykdymo apimties, būtų aišku, kada galima skirti baudą atsakovams, nebūtų užprogramuotas teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo taikymas (e. t. 8, b. l. 182-196).

Šalies argumentai

6. Ieškovė 2024 m. sausio 15 d. pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo (e. t. 9, b. l. 23-29) ir patikslintą ieškinį (e. t. 9, b. l. 30-60), kuriuo prašė:

1) panaikinti (duomenys neskelbtini) leidimo statyti naują(-us) statinį(-ius) galiojimą;

2-10) panaikinti išvardintų deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą galiojimą;

11) įpareigoti atsakovus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinių projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinius žemės sklype, (duomenys neskelbtini), ar jų dalis;

12) įpareigoti atsakovus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), reljefą į padėtį, buvusią iki neteisėtai atliktų žemės darbų, užfiksuotą 2020 m. birželio 9 d. topografiniame plane;

13) nustatyti, kad atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, kiekvienam iš šių atsakovų skiriama po 100 Eurų bauda ieškovės naudai, skaičiuojama už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

7. Ieškovė ieškinį, patikslintą ieškinį iš esmės grindė tuo, kad, vykdant statybos darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai ir savavališkai atlikti žemės darbai ieškovės sklypuose ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pakeičiant ieškovei priklausančių sklypų reljefą. Dėl statytojo neteisėtai atliktų žemės darbų ieškovės sklypuose suformuoti normatyvinio didžiausio reljefo nuolydžio dydžio neatitinkantys šlaitai (nuolydžiai). Statybos sklypo ir ieškovės sklypų paviršiaus pakeitimai konstatuoti Lietuvos Respublikos teismo eksperto G. P. 2023 m. spalio 3 d. teismo ekspertizės akte. Taip pat ieškovė ginčijo išduotą statybos leidimą, jo pagrindu surašytas deklaracijas apie statybos užbaigimą. Nurodė, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai, pagal teisės aktų reikalavimų neatitinkantį statybos projektą, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, todėl jo pagrindu surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą taip pat yra neteisėtos. Teigė, kad ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimas dėl neteisėto projekto, statybos leidimo ir deklaracijų yra neatsiejamai susijęs su ieškovės, kaip žemės sklypų savininkės, teisių pažeidimu. Ieškovės teisės ir teisėti interesai pažeisti dėl statybos sklype statybos projektu klaidingai pasirinktos pastatų nulinės atlitudės ir / arba dėl statybos sklype nesuprojektuotų ir neįrengtų atraminių sienų, kas būtų leidę išlaikyti nepakitusį pirminį ieškovės sklypų reljefą, suformuoti iki 12 proc. nuolydžius statybos sklype ir ieškovės sklypus apsaugoti nuo žemių slinkimo ties per stačiais šlaitais, jų paplovimo, rėvų formavimosi ir per greito lietaus vandens nubėgimo, neleidžiant jam susigerti ir kitų hidrogeologinių sąlygų pakeitimo. Projektu nenumačius reikiamų sprendinių aukščių skirtumai (nuolydžiai) ties šlaitais statybos sklype bei ties šlaitais ties statybos sklypo ir ieškovės sklypų riba tapo didesni už leistinus. Patikslintu ieškiniu ieškovė dėstė dvejopo pobūdžio argumentus, susijusius su atliktais žemės sklypų tvarkymo darbais tiek atsakovų sklype, tiek ties sklypų ribomis ir ieškovės sklype, ir, atitinkamai, kėlė dviejų grupių reikalavimus: prašė panaikinti statybos leidimo ir ginčo deklaracijų galiojimą bei pašalinti neteisėtos statybos padarinius atsakovų sklype; kėlė negatorinio pobūdžio reikalavimus, prašydama atstatyti ieškovės sklypus į padėtį, buvusią iki neteisėtų statybos (žemės) darbų ieškovės sklypuose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 22 d. nutartimi:

8.1. nutraukė civilinės bylos dalį dėl 1-11 ieškinio reikalavimų: „1) Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto (duomenys neskelbtini) leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą; 2) Panaikinti UAB „Kijota“ surašytos (duomenys neskelbtini) deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimą; 3) Panaikinti G. Č. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą Nr. 2 galiojimą; 4) Panaikinti E. B. ir A. Č. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 5 galiojimą; 5) Panaikinti A. A. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą Nr. 6 galiojimą; 6) Panaikinti R. L. ir R. L. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 7 galiojimą; 7) Panaikinti L. T. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 8 galiojimą; 8) Panaikinti I. K. ir R. K. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 9 galiojimą; 9) Panaikinti M. J. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 3 galiojimą; 10) Panaikinti M. B. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 4 galiojimą; 11) Įpareigoti atsakovus UAB „Kijota“, G. Č., E. B., A. Č., A. A., R. L., R. L., L. T., I. K., R. K., M. J. ir M. B. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti vienbučius gyvenamuosius namus ir jų priklausinius žemės sklype, kadastro Nr(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip kad visi statiniai bei žemės sklypo sutvarkymo sprendiniai atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius <...>“;

8.2. atsisakė priimti ieškovės patikslinto ieškinio 1-11 reikalavimus: „1) Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto (duomenys neskelbtini) leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą; 2) Panaikinti UAB „Kijota“ surašytos (duomenys neskelbtini) deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimą; 3) Panaikinti G. Č. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą Nr. 2 galiojimą; 4) Panaikinti E. B. ir A. Č. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 5 galiojimą; 5) Panaikinti A. A. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą Nr. 6 galiojimą; 6) Panaikinti R. L. ir R. L. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 7 galiojimą; 7) Panaikinti L. T. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą Nr. 8 galiojimą; 8) Panaikinti I. K. ir R. K. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 9 galiojimą; 9) Panaikinti M. J. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 3 galiojimą; 10) Panaikinti M. B. surašytos 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 4 galiojimą; 11) Įpareigoti atsakovus UAB „Kijota“, G. Č., E. B., A. Č., A. A., R. L., R. L., L. T., I. K., R. K., M. J. ir M. B. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytus statinių projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinius žemės sklype, kadastro Nr(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ar jų dalis“;

8.3. priėmė nagrinėti ieškovės patikslinto ieškinio 12 ir 13 reikalavimus: „12) Įpareigoti atsakovus UAB „Kijota“, G. Č., E. B., A. Č., A. A., R. L., R. L., L. T., I. K., R. K., M. J. ir M. B. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), reljefą į padėtį, buvusią iki neteisėtai atliktų žemės darbų, užfiksuotą 2020 m. birželio 9 d. topografiniame plane; 13) Nustatyti, kad atsakovams UAB „Kijota“, G. Č., E. B., A. Č., A. A., R. L., R. L., L. T., I. K., R. K., M. J. ir M. B. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, kiekvienam iš šių atsakovų skiriama po 100 Eurų bauda ieškovo UAB „Halso Invest“ naudai, skaičiuojama už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.“

8.4. nusprendė bylą nagrinėti pagal dalį 11 reikalavimo, kuris išdėstytas pagrindiniame ieškinyje, t. y.: „11) Įpareigoti atsakovus UAB „Kijota“, G. Č., E. B., A. Č., A. A., R. L., R. L., L. T., I. K., R. K., M. J. ir M. B. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo <...> žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribose suprojektuoti ir įrengti atramines sieneles, kurių konstrukcijos būtų suprojektuotos ir įrengtos taip, kad atlaikytų grunto spaudimą“ .

9. Teismas konstatavo, kad ieškovė patikslintu ieškiniu nepagrindė, jog visi suformuluoti ieškinio reikalavimai yra nukreipti būtent ieškovės pažeistų teisių ir teisėtų interesų atkūrimui, todėl patikslinto ieškinio 1-11 reikalavimus atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), minėtų reikalavimų dalyje bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

10. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinio negrindė tuo, kad kokie nors atsakovų statiniai (žemės sklypas nelaikytinas statiniu) pažeidžia jos interesus, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinio 1-10 reikalavimai dėl statybos leidimo, statybos deklaracijų panaikinimo ir dalis 11 reikalavimo negalėjo būti priimti teisme, nes šiais reikalavimais siekiama ginti vien viešąjį interesą, kurio gynimo teisės ieškovė neturi. Teismas vertino, kad ieškovė netinkamai supranta savo teisę kreiptis į teismą ir negali ieškinyje aprašomų galimų teisių pažeidimų ginti reikšdama ne tik negatorinį ieškinį, bet ir keldama reikalavimus Nr. 1-11, kuriais būtų ginamas viešasis, o ne ieškovės interesas. Todėl šiuos patikslinto ieškinio reikalavimus teismas atsisakė priimti.

11. Teismas nurodė, kad ieškinio 1-11 reikalavimai nesudaro ieškovės negatorinio ieškinio dalyko, išeina už jo ribų, yra pertekliniai ieškovės galimai pažeistų teisių gynimui, nes nėra susiję su žemės sklypų reljefų atkūrimu ar žemės sklypų grunto sutvirtinimu. Teismo vertinimu, jais nebūtų pasiektas joks materialusis teisinis rezultatas, aktualus būtent ieškovei, todėl jų nagrinėjimas byloje ženkliai didintų teismo ir bylos šalių procesinę naštą, jų nagrinėjimas neatitiktų bylos koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, toliau nepagrįstai didintų bylos šalių išlaidas.

12. Teismas sprendė, kad patikslinto ieškinio 12 ir 13 reikalavimai gali būti priimtini toliau nagrinėti teisme, jais pakeičiant ieškinio 13 ir 14 reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Halso Invest“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės kartu su 2024 m. sausio 15 d. pareiškimu dėl trūkumų šalinimo pateiktą patikslintą ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslinto ieškinio reikalavimus Nr. 1-11 kaip nenagrinėtinus teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu) ir nutraukė civilinę bylą dėl ieškinio reikalavimų Nr. 1-10 bei reikalavimo Nr. 11 dalies (CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu). Ieškovė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje tinkamai ir aiškiai suformulavo tiek reikalavimus dėl statybos leidimo ir deklaracijų panaikinimo, tiek tokių reikalavimų pagrindą. Ieškovė aiškiai nurodė kaip, jos vertinimu, statybos leidimo ir deklaracijų neteisėtumas pažeidžia konkrečius ieškovės interesus, todėl ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodomą ieškinio pagrindo pagrįstumą teismas turėjo vertinti nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, bet ne bylos nagrinėjimo metu priimdamas nutartį.

13.2. Teismas, neišnagrinėjęs bylos, neturi pagrindo teigti, jog ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nėra ginamos ieškovės teisės. Neteisėtai išduotas statybos leidimas pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, nes dėl statybos leidimu leistų statybos projekte numatytų žemės darbų statybos sklype ieškovės sklypams kyla žemių slinkimo, jų paplovimo, rėvų formavimosi ir kitos grėsmės. Vien tai, kad statybos leidimo neteisėtumas siejamas su imperatyvių teisės normų pažeidimu savaime negali lemti išvados, kad ginamas išskirtinai tik viešasis interesas, o ieškovė, kurios teisės yra pažeidžiamos, savo pažeistų teisių negali ginti reikšdama ieškinį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ne tik neteisėtų statinių statyba, bet ir neteisėtas reljefo formavimas (neteisėti žemės darbai) gali būti statybos leidimo naikinimo pagrindas. Projektas, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas, buvo parengtas neteisėtai, t. y. nenurodant esamų ir projektuojamų nuolydžių (nuslepiant tikruosius nuolydžių dydžius), ir faktiškai projektuojant šlaitus su nuolydžiais, kurie viršija maksimaliai leistiną dydį – 12 proc., nenumatant terasavimo, atraminių sienelių įrengimo ar kitų priemonių ir tuo pažeidžiant tiek viešosios teisės normas, tiek privačius ieškovės, kaip gretimų sklypų savininkės, interesus, kas lemia ir projektą įgyvendinti teisę suteikiančio statybos leidimo neteisėtumą.

13.3. Ieškovė patikslintu ieškiniu (taip pat ir ieškiniu) prašė panaikinti deklaracijas ne tik kaip išvestinius iš statybos leidimo aktus, bet ir nurodydama savarankiškus deklaracijų neteisėtumo pagrindus. Ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai susiejo deklaracijų neteisėtumo sąryšį su jos pažeistomis teisėmis ir teisėtais interesais. Priimdamas nutartį teismas į šiuos ieškovės argumentus neatsižvelgė be pagrindo.

13.4. Nenagrinėjant ieškovės reikalavimų dėl statybos leidimo ir deklaracijų galiojimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo, pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai negalės būti pilnai apginti.

Atsiliepimas

14. Atsakovė UAB „Kijota“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartį. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Ieškovė tiek pradinio ieškinio reikalavimus Nr. 1–10 bei dalį reikalavimų Nr. 11, tiek ir patikslinto ieškinio reikalavimus Nr. 1-11 grindė deklaratyviais argumentais dėl jos teisių pažeidimo, kuriuos motyvavo tariamu viešosios teisės normų nesilaikymu. Vien aplinkybė, kad skiriasi besiribojančių žemės sklypų aukščiai, savaime nereiškia ir nesuponuoja, jog vieno iš tokių žemės sklypų reljefo nuolydis viršija leistiną didžiausią nuolydį ir tokiu būdu yra pažeidžiami kito žemės sklypo savininko interesai.

Šalies argumentai

14.2. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jos nurodomos žemės slinkimo, šlaitų praplovimo ir pan. grėsmės iš tiesų egzistuotų. Ieškovės teigimu, darbai ieškovės sklypuose buvo atlikti po 2020 m. birželio 9 d., t. y. prieš daugiau nei trejus su puse metų, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad per šį ilgą laiko tarpą vyko žemės nuoslinkiai šlaitais, šlaitai buvo paplauti, susiformavo rėvai ir pan. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovės nurodomos grėsmės ir tuo pačiu jos subjektinių teisių pažeidimas iš tiesų realiai egzistuoja. Iš projektinės dokumentacijos duomenų galima aiškiai nustatyti ir apskaičiuoti žemės sklypo nuolydžius. Projektinė dokumentacija yra pakankama tam, kad gauti informaciją, kuri nurodyta STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 7.4.3 papunktyje. Taigi, deklaratyvūs ir nepagrįsti atskirojo skundo argumentai apie tai, kad projektas, kurio pagrindu buvo išduotas ginčijamas statybos leidimas, buvo parengtas neteisėtai. Ieškovės argumentai apie neva jos teises pažeidžiančias deklaracijas apie statybos užbaigimą yra deklaratyvūs, pertekliniai ir nepagrįsti.

14.3. Priešingai, nei atskirajame skunde teigia ieškovė, tam, kad apginti galimai ieškovės pažeistas teises visiškai nėra būtina panaikinti deklaracijų apie statybos užbaigimą, nes tai gali būti padaryta ir tuo atveju, jeigu teismas nuspręs tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo atkurti ieškovės sklypų reljefą į padėtį, užfiksuotą 2020 m. birželio 9 d. topografiniame plane. Reikalavimai dėl statybos leidimo ir deklaracijų apie statybos užbaigimą panaikinimo nėra susiję su ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Minėti reikalavimai ir reikalavimas įpareigoti atsakovus statybos sklypo ribose suprojektuoti ir įrengti atramines sieneles nėra išvestiniai ir gali būti tenkinami atskirai vienas nuo kito.

Atsiliepimas

15. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartį. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Ieškovė tiek pirminio ieškinio reikalavimus Nr. 1–10 bei reikalavimo Nr. 11 dalį, tiek ir patikslinto ieškinio reikalavimus Nr. 1-11 dėl jos teisių pažeidimo grindė deklaratyviais argumentais dėl jos teisių pažeidimo, kuriuos motyvavo tariamu viešosios teisės normų nesilaikymu. Teismas pagrįstai nutraukė bylą dėl ieškovės pradinio ieškinio reikalavimų Nr. 1-10 ir reikalavimo Nr. 11 dalies, taip pat pagrįstai atsisakė priimti patikslinto ieškinio reikalavimus Nr. 1-11, nes ieškovė minėtais reikalavimais siekė ginti ne savo, bet viešąjį interesą, ko daryti neturi teisės.

15.2. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad viršijama Reglamento 9.5 papunktyje įtvirtinta 12 proc. reljefo nuolydžio riba. Nepateikti ir jokie įrodymai, patvirtinantys, kad vyko žemės nuoslinkiai šlaitais, šlaitai buvo paplauti, ir pan., t. y. kad būtų pasireiškusios kažkokios pasekmės, kurios pagrįstų ieškovės teisių ir interesų pažeidimą.

15.3. Vertikaliajame plane yra aiškiai nurodytos projektuojamos ir esamos altitudės. Nuolydžiai nurodyti ir sklypo plane projekto architektūrinėje dalyje. Dėl to ieškovės teiginiai, kad projektas, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas, parengtas pažeidžiant tiek viešosios teisės normas, tiek ir privačius ieškovės interesus, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Šalies argumentai

15.4. Ieškovė savo teisių pažeidimą grindžia abstrakčiais teiginiais apie neva pažeistą jos asmeninę konstitucinę teisę į sąžiningos konkurencijos sąlygų apsaugą, tačiau ieškovė nepaaiškina, kokia konkrečiai neigiama įtaka ar pažeidimas neva buvo padarytas ieškovės interesams.

Atsiliepimas

16. Atsakovai G. Č., E. B., A. Č., A. A., R. L., R. L., L. T., I. K., R. K., M. J., M. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės UAB „Halso Invest“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Ieškovė nepagrindė realaus savo asmeninių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo egzistavimo, todėl teismas pagrįstai nutraukė bylą dėl dalies pradinio ieškinio reikalavimų ir atsisakė priimti dalį patikslinto ieškinio reikalavimų. Byloje nėra jokių duomenų, kad statybą leidžiantis dokumentas ir (ar) deklaracijos ieškovei lemtų realių nuostolių atsiradimą, iš esmės pablogintų gyvenimo sąlygas ar darytų kitokį neigiamą poveikį, suvaržytų jos asmenines teises ar interesus, saugomus įstatymų. Ieškinyje tik preziumuojama, kas galėtų nutikti ateityje, t. y. kad galėtų nuslinkti žemių sluoksnis, kad susiformuos rėvos ir pan. Statybą leidžiančio dokumento pagrindu atlikta gyvenamųjų namų statyba nepažeidė jokių ieškovės interesų. Ieškovė nėra atsakovų valdomo žemės sklypo ir ar statinių bendrasavininkė. Statiniai nėra niekaip susiję su ieškovės valdomu žemės sklypu. Statiniai neviršija aukščio ir (ar) atstumų imperatyvių reglamentų. Ieškovės ginčijami šlaitai buvo projektuojami ir įrengiami tik atsakovų žemės sklypo ribose, į kaimyninius sklypus šlaitai nebuvo projektuojami ir (ar) įrenginėjami. Byloje nustačius, kad ieškovė neturi materialinio suinteresuotumo reikšti reikalavimus, tokie ieškovės reikalavimai negali būti nagrinėjami.

16.2. Tariamos ieškovės teisės, susijusios su jos žemės sklypo atstatymu, klausimas bus išspręstas teismui atmetus ar tenkinus ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo atstatyti reljefą į padėtį, buvusią iki esą neteisėtai atliktų žemės darbų. Šis reikalavimas, kuris susijęs su tariamu ieškovės teisių pažeidimu, yra pakankamas tinkamai ieškovės teisių gynybai.

17. Atsakovė MB „Archplius“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės UAB „Halso Invest“ atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartį. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Ieškovė nenurodė ir nepagrindė, kad atsakovų statiniai pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus, rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais, kad jos teisės neva pažeistos. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų dėl tariamo žemės slinkimo, jų paplovimo, rėvų formavimosi ir panašios grėsmės.

17.2. Patikslintu ieškiniu reikšdama teismui reikalavimus ieškovė turėjo įrodyti viešosios teisės pažeidimo poveikį jos teisėms ir teisėtiems interesams ir patį pažeidimą. Ieškovė neįrodo poveikio jos teisėms ir teisėtiems interesams, todėl nėra pagrindo priimti ieškinio teisme. Projekto dokumentacijoje pateikti duomenys aiškiai leidžia nustatyti žemės sklypo nuolydžius. Projektinė dokumentacija yra pakankama tam, kad gauti informaciją, kuri nurodyta STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 7.4.3 papunktyje. Ieškovė remiasi tik deklaratyviu teiginiu, kad tariami pažeidimai neatitinka įstatymo reikalavimų. Tariamai klaidingos pastatų kategorijos taip pat nepagrindžia ieškovės teisinio suinteresuotumo. Ieškovė niekaip nepaaiškina, kokią neigiamą įtaką tai turėjo jos teisėms ir teisėtiems interesams.

Šalies argumentai

17.3. Ieškovė deklaratyviai teigia, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą pažeidžia konstitucinę teisę į sąžiningos konkurencijos sąlygų apsaugą. Toks deklaratyvus teigimas negali būti laikomas materialinio teisinio suinteresuotumo pagrindimu.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi atskirojo skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 22 d. nutarties dalies, kuria, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, civilinė byla dėl ieškinio reikalavimų Nr. 1-10 ir dalies reikalavimo Nr. 11 nutraukta ir, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyta priimti patikslinto ieškinio reikalavimus Nr. 1-11, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė dėl ieškinio reikalavimų Nr. 1-10 ir dalies reikalavimo Nr. 11 bei atsisakė priimti patikslintą ieškinį dėl reikalavimų Nr. 1-11 argumentuodamas, kad nurodytais ieškinio, patikslinto ieškinio reikalavimais siekiama ginti vien viešąjį interesą, kurio gynimo teisės ieškovė neturi; teismo teigimu, minėtų reikalavimų tenkinimas nesukeltų jokių materialiųjų padarinių ieškovei.

21. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentais, įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo motyvus dėl dalies bylos nutraukimo ir atsisakymo priimti dalį patikslinto ieškinio reikalavimų, nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).

23. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Taigi, teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011), o besikreipiančiam į teismą asmeniui priklauso teisė laisvai pasirinkti jo teisės gynybos būdus ir atitinkamai suformuluoti reiškiamo ieškinio dalyką bei pagrindą.

24. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su nurodytu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jei ieškovas neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-421/2019; kt.).

26. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad teismo nurodomas galimas ieškovės reikalavimo teisės, grindžiamos imperatyvių statybos teisės normų pažeidimais, neturėjimas yra / gali būti pagrindas ieškinį atmesti, bet ne bylą nutraukti ar atsisakyti nagrinėti reiškiamus reikalavimus. Pažymėtina, kad šis faktas nustatinėjimas kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu atsiradusius materialinius teisinius santykius išnagrinėjus bylą iš esmės priimant galutinį teismo procesinį sprendimą byloje (CPK 259 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nuspręsdamas, kad ieškovė patikslintu ieškiniu nepagrindė, kad visi ieškinio reikalavimai yra nukreipti būtent ieškovės pažeistų teisių ir teisėtų interesų atkūrimui, kad ieškinio reikalavimai nesudaro ieškovės negatorinio ieškinio dalyko, išeina už jo ribų, yra pertekliniai ieškovės galimai pažeistų teisių gynimui, nes nėra susiję su žemės sklypų reljefų atkūrimu ar žemės sklypų grunto sutvirtinimu ir jais nebūtų pasiektas joks materialusis teisinis rezultatas aktualus būtent ieškovei, nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje pasisakė dėl klausimų, kurie sudaro ginčo nagrinėjimo iš esmės turinį. Kaip jau buvo minėta, ieškinio priėmimo stadijoje yra sprendžiami išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimai, o dėl materialiųjų teisinių klausimų pasisakoma tik nagrinėjant (išnagrinėjus) bylą iš esmės, t. y. ištyrus bei įvertinus ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumą bei teisėtumą. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės negali būti kliūtimi kreiptis į teismą.

28. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, kad ieškovė savo teisių pažeidimą ir, atitinkamai, formuluojamus ieškinio reikalavimus, kildina ne tik iš ieškovės sklypams ar ties sklypų riba atliktais žemės tvarkymo darbais padaryto poveikio, tačiau ir iš atsakovų sklype (ne)atliktų žemės sklypo tvarkymo darbų poveikio gretimiems ieškovėms sklypams, keldama klausimus ir dėl to, kad atsakovų sklype statybos darbai atlikti pagal projektą, kuriame nenumatyti būtini sprendiniai, sietini su sklypų nuolydžiais. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu dėl statybą leidžiančio dokumento ir deklaracijų apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo ir nuosavybės teisę pažeidžiančių veiksmų nutraukimo. Ieškovė ginčija išduotą statybos leidimą, jo pagrindu išduotas deklaracijas, nurodydama, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai pagal projektą, pažeidžiantį imperatyvių teisės aktų reikalavimus, kurie lemia neigiamą poveikį šalia esantiems atsakovės sklypams. Ieškovė argumentuoja, kad ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimas dėl neteisėto statybos projekto, leidimo ir deklaracijų yra neatsiejamai susijęs su ieškovės, kaip žemės sklypų savininkės, teisių pažeidimu, nes, ieškovės teigimu, atsakovų sklypuose atliktų statybos darbų pagrindu buvęs statybos leidimas išduotas pagal teisės aktų neatitinkantį projektą, kuriame neatsižvelgta į žemės sklypų nuolydį ir nesuprojektuoti su tuo susiję būtini sprendiniai. Pagal tokį projektą išdavus statybos leidimą ir atlikus statybos darbus, ieškovės argumentavimu, yra pažeidžiami jos, kaip gretimų žemės sklypų savininkės interesai, nes dėl projekto sprendinių sukeliamų padarinių daromas neigiamas poveikis ieškovės nuosavybės teise turimiems sklypams. Taigi, ieškovė savo teisių pažeidimą kildina ne tik iš jai priklausančių žemės sklypų reljefo pakeitimų, tačiau ir iš gretimame, atsakovams priklausančiame, sklype atliktų žemės tvarkymo darbų poveikio ieškovės nuosavybės teise turimiems sklypams. Ieškovė argumentuoja, kad atsakovai, jiems priklausančiame sklype teisėtai atlikę statybos (žemės sklypo tvarkymo) darbus pagal projektą ir jo pagrindu išduotą statybos leidimą, pažeidžia ieškovės teisėtus interesus, nes darbų pagrindu buvęs projektas neatitiko teisės aktų reikalavimų – jame neįvertintas sklypų nuolydis ir nesuprojektuoti su tuo susiję sprendiniai bei kt., o tai, atitinkamai, ieškovės teigimu – daro neigiamą įtaką jos turimai nuosavybei ir kartu lemia poreikį ginčyti statybos leidimą bei deklaracijas. Kaip matyti iš paties ieškinio, patikslinto ieškinio argumentacijos, ieškovė, prašydama panaikinti statybos leidimą ir deklaracijas, pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, t. y. aiškiai ir konkrečiai nurodė, kokių materialiųjų teisinių padarinių ji siekia. Patikslintame ieškinyje pakankamai išsamiai išdėstydama faktines aplinkybes ir argumentus ieškovė grindė reikalavimą apginti, jos manymu, pažeistas jos subjektines teises ir teisėtus interesus, t. y. nurodė, kaip, jos vertinimu, statybos leidimo neteisėtumas ir deklaracijų neteisėtumas pažeidžia konkrečius ieškovės interesus ir jos, kaip gretimų sklypų savininkės, teises bei teisėtus interesus. Ieškovei pasirinkus savo teises ginti ne tik reiškiant negatorinį ieškinį ir įrodinėjant neigiamą poveikį jai priklausantiems žemės sklypams, tačiau taip pat argumentuojant, jog atsakovų jiems priklausančiame žemės sklype atlikti darbai, kurie buvo atlikti pagal išduotą statybos leidimą (byloje nėra keliamas klausimas, kad sklypo tvarkymo ar statybos darbai atsakovų būtų atlikti ne pagal statybą leidžiančius dokumentus), daro / gali daryti neigiamą poveikį ieškovės, kaip gretimų sklypų savininkės, teisėms bei teisėtiems interesams, toks pasirinktas teisių gynybos būdas turėtų būti įvertintas bylą išnagrinėjus iš esmės. Būtinybę į šiuos klausimus atsakyti būtent bylos nagrinėjimo iš esmės metu, atskleidus keliamų klausimų turinį bei juos ištyrus, patvirtina ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai, kuriais atsakovai grindžia poziciją dėl ieškovės teisių pažeidimų neįrodymo ir deklaratyvumo, nurodydami, kad ieškovės į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina 12 proc. reljefo nuolydžio ribos viršijimo, neįrodo žemės nuoslinkių šlaitais, šlaitų paplovimo ir kitų pasekmių, kad vertikaliajame plane yra aiškiai nurodytos projektuojamos ir esamos altitudės, o nuolydžiai nurodyti ir sklypo plane projekto architektūrinėje dalyje ir pažeidimų nepadaryta ir pan., nes, iš tokių argumentų turinio matyti, kad atsakovai ginčija pareikštus reikalavimus iš esmės, keldami jų neįrodymo argumentą. Tokio pobūdžio argumentai galimi įvertinti tik nagrinėjant bylą iš esmės.

29. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad teismas dėl asmens suinteresuotumo ginčo klausimu ir / ar jo teisių (ne)pažeidimo galės spręsti tik bylą išnagrinėjęs iš esmės, tačiau ne ieškinio priėmimo, jos paruošimo teisminiam nagrinėjimui stadijose. Reikalavimo teisės neturėjimas yra savarankiškas pagrindas pripažinti pareikštą ieškinį / ieškinio reikalavimą nepagrįstu ir jį atmesti.

30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgdamas į civiliniame procese įtvirtintą siekį užtikrinti asmeniui teisę į teisminę gynybą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimo ir ieškinio priėmimo klausimus, nepagrįstai nutraukė civilinę bylą dėl dalies ieškinio reikalavimų bei atsisakė priimti dalį patikslinto ieškinio reikalavimų, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia ne tik atsakovų atliktų žemės darbų neigiamu poveikiu tiesiogiai ieškovės nuosavybės teise turimiems žemės sklypams, tačiau remiasi ir kita grupe argumentų, nurodydama, jog atsakovų teisėtai, pagal išduotą statybos leidimą, atlikti žemės sklypo formavimo darbai atsakovams priklausančiame sklype pažeidžia ieškovės teises dėl to, jog, nesuprojektavus su sklypo nuolydžiu susijusių sprendinių, t. y. statybos leidimą išdavus pagal teisės aktų reikalavimų neatitinkantį projektą, daromas neigiamas poveikis aplinkiniams sklypams. Vadovaujantis dispozityvumo principu, negali būti ribojama ieškovės teisė pasirinkti savo teisių gynybos būdus ir argumentus, kurie, kaip minėta, turėtų būti įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje ir išspręsti priimant galutinį teismo sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytą, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 sausio 22 d. nutarties dalis naikintina ir civilinė byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31. Ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl panaikinus skundžiamos nutarties dalį, ieškovės patikslinto ieškinio priėmimo klausimas nurodytoje dalyje perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

32. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutarties dalį, kuria nutraukta civilinė byla dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Halso Invest“ ieškinio reikalavimų Nr. 1-10 ir dalies reikalavimo Nr. 11 ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės; ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Halso Invest“ patikslinto ieškinio priėmimo klausimą dėl reikalavimų Nr. 1-11 perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Latvelė