Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dariaus Kantaravičiaus, teisėjų Viktoro Preikšo ir Gyčio Večersko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atmestas R. M. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. 93-155 netaikyti jam lygtinio paleidimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 metams. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendis pakeistas, paskirta sušvelninta 3 m. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2015 m. sausio 9 d., o pabaiga – 2018 m. sausio 9 d. Neatlikta bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių 6 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. kovo 7 d., dieną).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. M. skundą dėl 2016 m. kovo 7 d. Komisijos nutarimo Nr. 93-155 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., sutikdamas su Komisijos padaryta išvada, jog R. M. asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymas, socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatas pagal „OASys“ metodiką, nesudaro pagrindo išvadai, jog šiuo metu R. M. atitinka BVK157 str. 1 d. numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Skunde taip pat teigiama, kad teismas ne tik netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tuo pažeisdamas BPK 20 str. 5 d., bet ir padarė prieštaringas išvadas. Teismas nurodė, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, bet jį menkina, reiškia per didelę ištikimybę savo bičiuliams, tačiau kas tie bičiuliai ir kompanijos, jėgos naudojimas kažkieno atžvilgiu ir kt., neįvardijo. Taip pat, anot skundo autoriaus, nuteistojo pavojingumo laipsnio negali įvertinti teisėjas, prokuroras ar kiti asmenys, nes tai daro kompetentingi specialistai pagal specialiai šiam tikslui pritaikytą metodiką. Tokia metodika buvo pritaikyta, ir nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika žema, todėl teismo vertinimas, kad ši rizika labai artima vidutinei, ir nuteistasis jos nemažina, yra išvedžiojimai. Mano, kad jeigu nustatyta, kad rizika yra žema, tai reiškia, kad ji žema, ir tai turi užtikrinti vienodą, objektyvų bei profesionalų visų nuteistųjų įvertinimą. BVK 157 str., 158 str., poįstatyminiai teisės aktai, tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys su lygtiniu paleidimu susijusius klausimus, nenumato lygtinio paleidimo netaikymo pagrindo – padaryto nusikaltimo sunkumo, esant nustatytai žemai pakartotino nusikalstamumo elgesio rizikai, todėl nagrinėjant teikimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo teismas neturi vadovautis prielaidomis ar taikyti dirbtinai sukurtas nuobaudas bei jomis remtis. Be to, tvirtina, kad skundo autorius dėjo didžiules pastangas nuo pirmojo Komisijos posėdžio, kurio metu buvo priimtas nutarimas netenkinti jo prašymo, t. y. gerai mokėsi, stabiliai lankė pamokas, gaudavo gerus įvertinimus, jo elgesys žymiai pagerėjo, o prieš pat antrąjį Komisijos posėdį „atsiradusios“ dvi drausminės nuobaudos negalėjo būti kliūtis taikyti jo atžvilgiu BVK 157 str..

Anot skundo autoriaus, jis tariamai adekvačiai palaiko kriminalinio pasaulio struktūros neformaliąsias tradicijas, tik siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje jo lūkesčius atitinkantį statusą ir tuo stengiasi prisitaikyti prie kalinimo sąlygų. Mano, kad tai nėra pagrindas netenkinti jo prašymo dėl lygtinio paleidimo ar atmesti skundą. Pažymi, kad ir skundžiamu nutarimu Komisija jį iš esmės įpareigojo nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, tęsti mokymąsi ir dalyvauti socialinės reabilitacijos arba pozityvaus užimtumo programose, ką jis ir darė. Taip pat nurodo, kad jau du kartus yra atlikęs įstatymo nustatytą laikotarpį nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, todėl mano, kad dvigubai atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Teigia, kad nepagrįstai netenkinus jo prašymo, jis yra baudžiamas antrą kartą, nes jau atliko 2 metus ir 3 mėnesius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės Latvijoje, o tai daryti draudžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 str., Konstitucijos 31 str. 5 d., BK 2 str. 6 d., nes yra grubiai pažeidžiamas non bis in idem principas. Be to, šis klausimas yra susijęs su Teismų įstatymo 33 str. taikymu. Tvirtina, kad į šiuos apelianto argumentus skundžiame nutarime nebuvo jokio atsakymo, taip pat jų nenagrinėjo apylinkės teismas.

Nesutikdamas su teismo argumentais, jog nuteistasis nepripažino savo kaltės, žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, reiškia per didelę ištikimybę savo bičiuliams, turi dviprasmišką poziciją į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą, tvirtina, kad gerbia įsiteisėjusius teismų sprendimus, tačiau kaltės nepripažino ne tik naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, bet ir todėl, kad jis nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė. Pabrėžia, kad kaltės pripažinimas yra BK reglamentuota atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir tai negali turėti jokios įtakos sprendžiant prašymą dėl lygtinio paleidimo. Tvirtina, kad atitinka BVK 157 str. numatytas sąlygas, nes jau atliko didesnę jam paskirtos bausmės dalį, ją atlikdamas stengėsi elgtis nepriekaištingai, kolonijos administracijos nurodymus ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdė, nors kaltės nepripažino, tačiau yra įsiteisėję teismų galutiniai procesiniai sprendimai, kuriuos reikia vykdyti, todėl jis paskirtos bausmės už nusikalstamą veiką, jos pobūdį ir pavojingumo laipsnį supranta. Be to, teigia, kad Komisija ir teismas neatsižvelgė ir nevertino jo prašyme nurodytų aplinkybių, jog jis palaiko glaudų ryšį su savo šeima, jo tėvui reikalinga priežiūra dėl prastos sveikatos, nes po mamos mirties nebėra kam jo prižiūrėti, dėl mamos mirties ir negalėjimo padėti tėvui patyrė ir patiria didžiulę psichologinę traumą. Mano, kad esant visoms lygtinio paleidimo sąlygoms, apeliantas gali pradėti integruotis į visuomeninį gyvenimą, dirbti, palaikyti gerus santykius su savo artimaisiais ir aplinkiniais, bei savo elgesiu įrodyti, kad stengiasi būti doru ir sąžiningu žmogumi. Taip pat teigia, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog jam reikalingas intensyvus ir pastovus gydymas. Anot skundo autoriaus, nurodyti argumentai taip pat nebuvo nagrinėti, todėl Komisijos ir teismo išvados, jog nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra neteisingos. Apelianto manymu buvo apsiribota tik abstrakčiu jo asmenybės vertinimu, o ne jo noru keistis, palaipsniui integruotis ir kaip galima greičiau grįžti į normalų pasaulietinį gyvenimą. Teigia, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu kaip tik rodo teigiamus nuteistojo vertybių sistemos pokyčius, ypatingų valios pastangų dėka sugebant išlikti savikritišku, susitvardančiu, ištvermingu bei atsakingu, neprarandančiu vilties tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Be to, atsižvelgdamas į lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos tikslą bei probacijos esmę, tvirtina, kad paleidus jį iš įkalinimo įstaigos, gali būti vykdoma jo intensyvi priežiūra, taip pat jo buvimo vietos pagal nustatytą dienotvarkę kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Pažymi ir tai, kad vertinant jo atžvilgiu netaikyto perdavimo iš Latvijos Respublikos aplinkybių, dėl ko apelianto nuomone, jis yra dvigubai nubaustas, taikant lygtinį paleidimą, jam būtų bent dalinai atitaisyta padaryta skriauda. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis BVK 9 str., mano, kad jo teisinė padėtis gali būti laipsniškai švelninama, iš pradžių kaip skatinimo priemonė taikant lygtinį paleidimą iš Pataisos namų, o vėliau ir priemones, numatytas baudžiamuosiuose įstatymuose.

Galiausiai apeliantas nurodo, kad nors sutinka, jog galiojančios nuobaudos yra svarbios, tačiau yra įsitikinęs, kad jų nepakanka išvadai, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu negali būti pasiekti toliau jį taisant prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės. Vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas, nes padaryto nusikaltimo sunkumas nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta net pilnai atlikus visą laisvės atėmimo bausmę, todėl atsisakymas taikyti jam lygtinį paleidimą nurodytais motyvais nėra susijęs su jo elgesiu laisvės atėmimo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės. Mano, kad nėra pagrindo abejoti „OASys“ metodika, pagal kurią jam yra nustatyta žema rizika, ir ši išvada neginčytinai patvirtina labai mažą jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos laipsnį. Tvirtina, kad teismas negali išplečiamai aiškinti ir taikyti BVK 157 str. ir 158 str. nuostatų, jog dėl drausminių nuobaudų galiojimo negalima jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo, ir toks išplėstas įstatymo taikymas neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų, priimtų Lietuvoje įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas. Pabrėžia ir tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, nes asmuo, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, yra prižiūrimas ir stebimas, jam gali būti nustatomi įvairūs įpareigojimai, griežti suvaržymai ir net menkiausias pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Esant nurodytoms aplinkybėms, daryto išvadą, kad visos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos egzistuoja ir jo atžvilgiu galima taikyti lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. skundas atmestinas.

BVK 157 str. nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis vykdo indi­vi­dualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nus­tatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurią lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Nors pirmosios instancijos teismas, svarstydamas R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, iš esmės vertino tik materialaus lygtinio paleidimo pagrindo egzistavimą, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam R. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nega­li būti taikomas nesant tam įstatyme numatyto formalaus pagrindo. Iš 2016 m. kovo 1 d. išvados Nr. 62-330 apie nuteistojo R. M. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus (b. l. 22) matyti, kad jis nevykdo vienos iš šiame plane numatytų priemonių – nepažeidinėti pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Nors nuteistojo nuomone, du jo padaryti pažeidimai nėra rimti, o drausminės nuobaudos taikytos nepagrįstai ir dirbtinai, tačiau 2016 m. kovo 3 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus (b. l. 23) patvirtina, jog R. M. buvo taikytos penkios draus­minės nuobaudos, kurios Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo galiojančios. Apelianto teiginiai, kad galiojančios nuobaudos nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, taip pat yra objektyviai niekuo nepagrįsti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tik nustačius BVK 157 str. nustatytų formalių sąlygų nebuvimą, lygtinis paleidimas negali būti taikomas (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-1967-582/2015, Nr. 1S-187-327/2016).

Kolegija konstatuoja, jog nesant formaliojo lygtinio paleidimo pagrindo – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių tinkamo vykdymo, R. M. negali būti taikomas BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Atsižvelgus į tai, nenagrinėtini kiti nuteistojo skun­do argumentai, susiję su materialaus lygtinio paleidimo pagrindo vertinimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo R. M. skundas dėl lygtinio paleidimo netaikymo jo atžvilgiu, pripažintina teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. M. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.