Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-1076/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-29
Bylos Nr.
1A-10-1076/2025
Teisminio proceso Nr.
1-38-1-00110-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Bielskė, Jolanta Čepukėnienė, Justas Namavičius
Nuteistasis
O. I., S. K.
Kaltinamasis
J. M., R. K., I. L., R. M., A. G., V. M., V. L., G. A., J. A., J. G., A. J., A. N., A. L., A. A., A. D., J. T., V. T., G. L., V. V., V. Č., A. S., A. K.
Advokatai
Arnoldas Blaževičius, Zita Malova, Ramūnas Vanagas, Jonas Skruzdys, Jevgenij Bogdanov, Elena Žilėnienė, Silva Mardosaitė, Loreta Guižauskienė, Aušra Bračiulienė, Daiva Vaškelienė, Tatjana Benetė, Haroldas Juška, Adolfas Remeikis, Violeta Bazienė, Snieguolė Uždanavičienė, Ana Ustinovič, Laureta Ulbienė, Žana Timaškova, Jolanta Teresė Litvinskienė, Eugenijus Karažinas, Leonora Vasiliauskienė, Jūratė Damanskienė, Algimantas Kliunka, Dalia Romaškevičienė, Saulius Kučas, Leonora Vasiliauskieneiir Rimantas, Silva Mardosaiteiir Elena
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-1076/2025Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00110-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7; 1.1.4.5.2; 1.1.8.6.2; 1.2.18.10.1; 2.1.8; 2.1.14.1; 2.1.14.2; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.3; 2.1.15.3.3.4; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jolantos Čepukėnienės ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,

nuteistajam O. I. (O. I.) (dalyvauja posėdyje vaizdo konferencijos būdu) ir jo gynėjams advokatams Haroldui Juškai ir Rolandui Mištautui,

išteisintajai J. M. ir jos gynėjai advokatei Anai Ustinovič,išteisintajam R. K. ir jo gynėjui advokatui Algimantui Kliunkai,

išteisintajam I. L. (I. L.) ir jo gynėjams advokatams Eugenijui Karažinui, Alfredui Sokolovskiui,

išteisintajam R. M. ir jo gynėjai advokatei Daliai Romaškevičienei,

išteisintajam A. G. (A. G.) ir jo gynėjoms advokatei Loretai Guižauskienei, Snieguolei Uždanavičienei,

išteisintajam V. M. (V. M.) ir jo gynėjams advokatams J. Teresei Litvinskienei ir Laisviui Margaičiui,

išteisintajam V. L. ir jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,išteisintajam G. A. ir jo gynėjui advokatui Jevgenijui Bogdanovui,išteisintajam J. A. (J. A.) ir jo gynėjai advokatei J. Teresei Litvinskienei,išteisintajam J. G. (J. G.) ir jo gynėjai advokatei Zitai Malovai,išteisintajam A. J. (A. J.) ir jo gynėjai advokatei Daivai Vaškelienei,nuteistajam S. K. (S. K.) ir jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,

išteisintajai A. N. ir jos gynėjams advokatams Leonorai Vasiliauskienei ir Rimantui Prėskieniui,

išteisintajam A. L. ir jo gynėjui advokatui Eugenijui Karažinui,išteisintajam A. A. ir jo gynėjui advokatui Jonui Skruzdžiui,išteisintajam A. D. (A. D.) ir jo gynėjui advokatui Adolfui Remeikiui,išteisintajam J. T. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,išteisintajam V. T. (V. T.) ir jo gynėjai advokatei Žanai Timaškovai,išteisintajam G. L. (G. L.) ir jo gynėjai advokatei Violetai Bazienei,išteisintajam V. V. ir jo gynėjai advokatei Leonorai Vasiliauskienei,išteisintajam V. Č. (V. Č.) ir jo gynėjai advokatei Aušrai Bračiulienei,

išteisintajam A. S. ir jo gynėjams advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei, advokatui Sauliui Kučui,

išteisintajam A. K. ir jo gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,

nuteistųjų juridinių asmenų UAB „T.P.“, UAB „T.“, UAB „V.E.“, UAB ,,M.“, UAB „S.T.“, UAB „V.“ atstovei gynėjai advokatei Tatjanai Benetei,

nuteistųjų juridinių asmenų UAB „E.“, UAB ,,I.“, UAB „B.T.“, UAB ,,B.T.1“, išteisintųjų juridinių asmenų UAB „P.T.“, UAB ,,S. T.“ atstovei gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei,

nuteistojo juridinio asmens UAB „S.“ atstovėms gynėjoms advokatėms Silvai Mardosaitei ir Elenai Žilėnienei ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, dalyvaujant atvykusiems bylos dalyviams ir vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Sigutės Malinauskienės ir nuteistojo S. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

O. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį perkvalifikavus veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies, ir jam paskirta 500 MGL bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į baudą įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. vasario 6 d. iki 2012 m. balandžio 6 d. (60 parų) ir nustatyta, kad neįvykdyta bausmės dalis yra 380 MGL (14 307 Eur) bauda.

J. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, nenustačius nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

J. G. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. J. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

R. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

J. A. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

I. L. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

G. A. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. L. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. G. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

R. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

S. K. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies, ir jam paskirta 500 MGL bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į baudą įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. kovo 26 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. (52 paros) ir nustatyta, kad neįvykdyta bausmės dalis yra 396 MGL (14 909,04 Eur) bauda.

A. N. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. L. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. A. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. D. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

J. T. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. T. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

G. L. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. Č. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

S. K. ir O. I. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinių skundų jo atžvilgiu nebuvo paduota.

R. L. atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus.

O. I., J. M., J. G., A. J., A. M., R. M., J. A., I. L., G. A., V. L., V. M., A. G., R. K., , S. K., A. N., A. L., A. A., A. D., J. T., V. T., G. L., V. V., V. Č., A. S., A. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. liepos 5 d.) baudžiamasis procesas nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

UAB ,,M.“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 500 MGL (18 825 Eur) bauda.

UAB „B.T.1“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 300 MGL (11 295 Eur) bauda.

UAB „E.“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 100 MGL (3 765 Eur) bauda.

UAB „B.T.“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 100 MGL (3 765 Eur) bauda.

UAB ,,I.“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 300 MGL (11 295 Eur) bauda.

UAB „S.T.“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 300 MGL (11 295 Eur) bauda.

UAB „V.“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 500 MGL (18 825 Eur) bauda.

UAB „V.E.“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 100 MGL (3 765 Eur) bauda.

UAB „T.“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 500 MGL (18 825 Eur) bauda.

UAB „T.P.“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 300 MGL (11 295 Eur) bauda.

UAB „S.“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 300 MGL (11 295 Eur) bauda.

UAB „T.T.“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 100 MGL (3 765 Eur) bauda.

UAB „T.T.1“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 50 MGL (1 882,50 Eur) bauda.

UAB „T.1“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 50 MGL (1 882,50 Eur) bauda.

UAB „T.V.“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 100 MGL (3 765 Eur) bauda.

UAB „T.L.“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 100 MGL (3 765 Eur) bauda.

UAB „T.L.1“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 100 MGL (3 765 Eur) bauda.

UAB „M.T.“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 100 MGL (3 765 Eur) bauda.

UAB „G.P.“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 100 MGL (3 765 Eur) bauda.

UAB „A.“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 300 MGL (11 295 Eur) bauda.

UAB „P.T.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

UAB ,,S. T.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

UAB „M.“, UAB „B.T.1“, UAB „E.“, UAB „B.T.“, UAB „I.“, UAB „S.T.“, UAB „VPT1“, UAB „V.E.“, UAB „T.“, UAB „T.P.“, UAB „S.“, UAB „T.T.“, UAB ,,T.T.1“, UAB „T.1“, UAB „T.V.“, UAB „T.L.“, UAB „T.L.1“, UAB „M.T.“, UAB „G.P.“, UAB „A.“, UAB „S.T.“, UAB „P.T.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. liepos 5 d.) baudžiamasis procesas nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pripažinta teisė į ieškinio dėl žalos, kuri padaryta mokestinės prievolės nevykdymu, patenkinimą iš UAB „M.“, UAB „B.T.1“, UAB E.“, UAB „B.T.“, UAB „S.T.“, UAB „V.“, UAB „V.E.“, UAB „T.“, UAB „T.P.“, UAB „I.“ ir subsidiariai iš O. I., o ieškinio dydžio klausimas perduotas spręsti civilinio proceso tvarka.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškiniai dėl žalos, kuri padaryta mokestinės prievolės nevykdymu patenkinimą iš UAB „S.T.“, UAB „P.T.“ ir subsidiariai iš O. I. palikti nenagrinėti.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus naudai priteista iš UAB „T.T.“ ir subsidiariai iš S. K. 31 878,77 Eur; iš UAB „T.T.1“ ir subsidiariai iš S. K. 1 707,60 Eur; iš UAB „T.1“ ir subsidiariai iš S. K. 3 654,14 Eur; iš UAB „T.V.“ ir subsidiariai iš S. K. 112,37 Eur; iš UAB „T.L.“ ir subsidiariai iš S. K. 46 711,94 Eur; iš UAB „T.L.1“ ir subsidiariai iš S. K. 83 637,05 Eur; iš UAB „M.T.“ ir subsidiariai iš S. K. 50 015,06 Eur; iš UAB „G.P.“ ir subsidiariai iš S. K. 51 303,29 Eur; iš UAB „A.“ ir subsidiariai iš S. K. 161 903,96 Eur žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteista iš UAB „T.T.“ ir subsidiariai iš S. K. 27 412,82 Eur; iš UAB „T.V.“ ir subsidiariai iš S. K. 42 883,75 Eur žalai atlyginti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui pripažinta teisė į ieškinio dėl žalos, kuri padaryta mokestinės prievolės nevykdymu patenkinimą iš UAB „S.“ ir subsidiariai iš S. K., o ieškinio dydžio klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. O. I. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad siekdamas bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti jo įsteigtų įmonių UAB „E.“, UAB ,,I.“, UAB ,,S. T.“, UAB ,,M.“, UAB „V.“, UAB „T.P.“, UAB „P.T.“, UAB „S.T.“, UAB „T.“, UAB „B.T.1“, UAB „B.T.“, UAB „V.E.“, teikiančių taksi paslaugas Vilniaus mieste, turtą (pajamas, išlaidas, pelną) nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. sąmoningai apgaulingai tvarkė bei organizavo apgaulingą šių įmonių teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti laikotarpiais: nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. sausio 31d. UAB „E.“, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB ,,I.“, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB ,,S. T.“, nuo 2005 m. spalio 26 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB ,,M.“, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „V.“, nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.P.“, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „P.T.“, nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „S.T.“, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.“, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „B.T.1“, nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „B.T.“, nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „V.E.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:

1.1. Vykdydamas nusikalstamą planą, jis pats įsteigė taksi paslaugas teikiančias įmones: 2011 m. rugpjūčio 24 d. UAB ,,S. T.“ (2011 m. rugpjūčio 24 d. akcijų įsigijimo įregistravimas), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini); 2009 m. balandžio 20 d. UAB „T.P.“ (steigimo aktas 2009 m. balandžio 20 d.), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini); 2009 m. vasario 26 d. UAB „S.T.“ (steigimo aktas 2009 m. vasario 23 d.), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini); 2009 m. birželio 4 d. UAB „B.T.1“ (steigimo aktas 2009 m. birželio 4 d.), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini); 2009 m. birželio 4 d. UAB „B.T.“ (steigimo aktas 2009 m. birželio 4 d.), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini); 2003 m. gruodžio 17 d. UAB „T.“ (steigimo sutartis 2003 m. lapkričio 27 d.), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini); 2009 m. rugpjūčio 18 d. UAB „P.T.“ (2009 m. rugpjūčio 18 d. akcijų pirkimo sutartis), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), taip pat, nurodė I. I., I. L., V. L. bei G. A. nežinojusiems apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti įmonių buhalterinę apskaitą, įsteigti dar 5 taksi paslaugas teikiančias įmones, pastariesiems iš anksto žinant, kad jie bus fiktyvūs šių įmonių steigėjai bei akcininkai. Vykdydami O. I., nurodymą, panaudodami jo suteiktas pinigines lėšas įstatiniam kapitalui formuoti, I. L. 2011 m. balandžio 11 d. įsteigė UAB „E.“ (steigimo aktas 2011 m. kovo 21 d.), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), 2005 m. spalio 27 d. UAB ,,M.“ (steigimo aktas 2005 m. spalio 19 d.), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), I. I. 2003 m. liepos 8 d. įsteigė UAB ,,I.“ (steigimo aktas 2003 m. liepos 3 d.), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), V. L. 2004 m. spalio 25 d. įsteigė UAB „V.“ (steigimo aktas 2004 m. rugpjūčio 24 d.), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), G. A. 2010 m. gruodžio 7 d. įsteigė UAB „V.E.“ (steigimo aktas 2010 m. gruodžio 6 d.), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini).

1.2. O. I., būdamas tikruoju nurodytų įmonių veiklos organizatoriumi bei valdytoju, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, tačiau ne vėliau nei 2005 m. sausio 1 d., nurodė A. J. nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki 2013 m. gegužės 20 d. tapti UAB „B.T.“, I. L. nuo 2011 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. tapti UAB ,,E.“ ir nuo 2005 m. spalio 26 d. iki 2011 m. vasario 14 d. tapti UAB „M.“, R. M. nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. vasario 27 d. tapti UAB „M.“ ir nuo 2004 m. spalio 4 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB „T.“, A. G. nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. balandžio 27 d. tapti UAB „B.T.1“ ir nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. tapti UAB „M.“, V. M. nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2011 m. birželio 30 d. tapti UAB „B.T.1“, V. L. nuo 2004 m. spalio 20 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. tapti UAB „V.“ ir nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. tapti UAB „S.T.“, G. A. nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. tapti UAB „V.“ ir nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2013 m. gegužės 10 d. tapti UAB „V.E.“, J. A. nuo 2003 m. liepos 3 d. iki 2010 m. sausio 14 d. tapti UAB „I.“ ir nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. vasario 12 d. tapti UAB „V.“, J. G. nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB „P.T.“ ir nuo 2010 m. vasario 13 d. iki 2012 m. gegužės 9 d. tapti UAB „V.“, A. M. (miręs) nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB ,,T.P.“ ir A. M. nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. tapti UAB „S.T.“ fiktyviais direktoriais. O. I. nurodymu I. L., R. K., R. M., A. G., V. M., V. L., G. A., J. A., J. G., A. M. (miręs), A. M. ir A. J., nežinoję apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti įmonių buhalterinę apskaitą, tapo aukščiau minėtų, taksi paslaugas teikiančių Vilniaus mieste, įmonių direktoriais, iš anksto žinodami, jog savarankiškai jiems, kaip bendrovių direktoriams suteiktais įgaliojimais bei teisėmis – priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, jie nesinaudos.

1.3. O. I., organizuodamas nurodytų įmonių veiklą bei įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas, jog dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – BAĮ) numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose nustatė aukščiau paminėtų bendrovių taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas – „arendas“, nefiksuojant šių piniginių lėšų buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurios vienam taksi vairuotojui sudarė: UAB „E.“ nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 800 Lt (231,70 Eur) per mėnesį; UAB ,,M.“ 2005 m. apie 1 200 Lt (347,54 Eur) per mėnesį, 2006 m. apie 1 380 Lt (399,67 Eur) per mėnesį, 2007 m. – apie 430 Lt (124,54 Eur) per savaitę, 2008 m. apie 430 Lt (124,54 Eur) per savaitę, 2009 m. apie 1 720 Lt (498,15 Eur) per mėnesį, 2010 m. apie 1 840 Lt (532,90 Eur) per mėnesį; UAB „V.“ 2005 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. apie 960 Lt (278,03 Eur) per mėnesį, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 1 400 Lt (405,47 Eur) per mėnesį; UAB „S.T.“ 2009 m. apie 500 Lt (144,81 Eur), 2010 m. apie 541 Lt (156,68 Eur), 2011 m. apie 505 Lt (146,26 Eur) per mėnesį; UAB „T.“ laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. apie 250 Lt (72,40 Eur), nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. apie 200 Lt (57.92 Eur), nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. apie 350 Lt (101.37 Eur), nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį; UAB „B.T.1“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. apie 650 Lt (188,25 Eur), nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. apie 600 Lt (173,77 Eur), nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. apie 250 Lt (72,40 Eur), nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį; UAB „B.T.“ nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. apie 459 Lt (132,93 Eur), nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 506 Lt (146,55 Eur) per mėnesį; UAB „V.E.“ nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2012 m. sausio 31 d. nemažiau nei 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį, UAB „T.P.“ apie 2010 m. – 564 Lt (163,35 Eur), 2011 m. – 578 Lt (167,40 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 633 Lt (183,33 Eur) per mėnesį. O. I. pinigines lėšas (,,arendas“), siekdamas asmeniškai kontroliuoti bei koordinuoti jo įsteigtų įmonių finansus, nurodė įmonėse dirbantiems taksi vairuotojams pristatyti asmeniškai jam į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), o jam nesant, grynuosius pinigus perduoti jam per J. M., A. M. (miręs) ir R. M. ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims.

1.4. Vykdydami jo nurodymą taksi vairuotojai, dirbantys aukščiau minėtose įmonėse, nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per savaitę pajamų už teikiamas taksi paslaugas, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. pristatė bei perdavė, ofise adresu (duomenys neskelbtini), O. I., o jam nesant J. M., A. M. (miręs), R. M. ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims, „arendas“ apie 20 866 171 Lt (6 043 260,83 Eur) dydžio, kurią sudarė: UAB „B.T.“ apie 106 828 Lt (30 939,53 Eur) (2011 m. – 93 652 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 13 176 Lt), UAB „E.“ darbuotojų už suteiktas paslaugas gautos pajamos – apie 76 065 Lt (22 029,95 Eur) (2011 m. – 56 055 Lt (16234.65 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 20 010 Lt (5795.30 Eur)), UAB „V.E.“ darbuotojų už suteiktas paslaugas gautos pajamos – apie 136 487 Lt (39 529, 37 Eur) (2011 m. – 118 468 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 18 019 Lt), ,,UAB ,,M.“ darbuotojų už suteiktas paslaugas gautos pajamos – apie 5 177 834 Lt (1 499 604,38 Eur) su PVM (2005 m. – 69 019 Lt, 2006 m. – 396 605 Lt, 2007 m. – 515 972 Lt, 2008 m. – 553 440 Lt, 2009 m. – 535 066 Lt, 2010 m. – 1 207 008 Lt, 2011 m. – 1 730 497 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 170 227 Lt), UAB „V.“ apie 6 917 131 Lt (2 003 339,61 Eur) (2005 m. – 963 303 Lt, 2006 m. – 1 145 916 Lt, 2007 m. – 948 699 Lt, 2008 m. – 906 972 Lt, 2009 m. – 1 178 421 Lt, 2010 m. – 932 775 Lt, 2011 m. – 779 608 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 61 437 Lt.), UAB „S.T.“ apie 468 583 Lt (135 711,01 Eur) (2009 m. – 165 361 Lt, 2010 m. – 187 376 Lt, 2011 m. – 115 846 Lt), UAB „T.“ apie 6 362 168 Lt (1 842 611,21 Eur) (2005 m. – 1 027 628 Lt, 2006 m. – 1 025 309 Lt, 2007 m. – 1 092 040 Lt, 2008 m. – 1 206 137 Lt, 2009 m. – 785 821 Lt, 2010 m. – 687 568 Lt, 2011 m. – 528 929 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 8 736 Lt), UAB „B.T.1“ apie 1 140 046 Lt (330 180,14 Eur) (2009 m. – 11 278 Lt, 2010 m. – 151 232 Lt, 2011 m. – 847 199 Lt, 2012 m. sausio mėn. –130 337 Lt), UAB „T.P.“ apie 481 029 Lt (139 315,63 Eur) (2009 m. – 68 188 Lt; 2010 m. – 184 694 Lt, 2011 m. – 209 742 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 18 405 Lt).

1.5. O. I., siekdamas nuslėpti realiai iš ūkinės finansinės veiklos minėtų bendrovių gautas pajamas, neinformavo apie jas buhalterinę apskaitą tvarkančių asmenų, ko pasėkoje bendrovių grynųjų pinigų įnešimo kvituose įrašyta mažesnė grynųjų pinigų suma, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šios pajamos visiškai neįtrauktos į buhalterinę įmonių apskaitą. Tokiu būdu A. B., dirbusi nuo 2011 m. balandžio 19 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. UAB ,,E.“, nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.P.“, nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. bei nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. UAB „S.T.“, nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2009 m. gruodžio 21 d. UAB „B.T.“, nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. UAB „V.E.“, nuo 2005 m. spalio 26 d. iki 2006 m. rugsėjo 22 d. UAB „M.“, J. P. dirbusi nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.“, nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2012 m. gegužės 2 d. UAB „B.T.1“, nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2012 m. kovo 21 d. UAB „B.T.“, nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2012 m. balandžio 20 d. UAB „V.E.“, S. D. dirbęs nuo 2005 m. sausio 27 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d. bei nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. UAB ,,I.“, nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB ,,S. T.“, nuo 2006 m. rugsėjo 25 d. iki 2011 m. liepos 11 d. UAB „M.“, nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „P.T.“, nuo 2004 m. vasario 17 d. iki 2011 m. liepos 11 d. UAB „T.“, nuo 2009 m. rugpjūčio 6 d. iki 2011 m. liepos 11 d. UAB „B.T.1“, J. C. dirbusi nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. UAB ,,E.“, nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gegužės 10 d. UAB ,,I.“, nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „M.“, nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „V.“ ir R. N. dirbusi nuo 2004 m. lapkričio 2 d. iki 2005 m. birželio 30 d. UAB „V.“, nežinodami tikrųjų O. I. nusikalstamų ketinimų, parengė bei išrašė grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas.

1.6. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo minėtose taksi paslaugas teikiančiose įmonėse laikotarpiu parengus grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus ir juos patvirtinus antspaudais su A. J., I. L., A. G., R. M., V. L., G. A., J. G., A. M. (miręs), V. M. parašais arba A. J., I. L., A. G., R. M., V. L., G. A., J. A., J. G., A. M. (miręs), V. M., nežinojusiems apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, taip suklastoti tikri dokumentai (kasos pajamų orderiai), buvo apskaityti įmonių buhalterinėse apskaitose.

1.7. O. I. žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“, likusios darbuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams ją kaip darbo užmokestį. Tokiu būdu, jis – O. I. į jo faktiškai vadovaujamų nurodytų įmonių buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių – finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių įmonės darbuotojų realiai gautų piniginių lėšų, t. y. įneštų dalies „arendų“ bei dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį, bendrai įmonių buhalterinėse apskaitoje neatvaizduojant finansinių operacijų šioms grynųjų pinigų sumoms: UAB „B.T.“ nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 81 810,41 Lt (23 693,93 Eur) sumai; UAB „E.“ nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie kaip 88 208 Lt (25 546,80 Eur) sumai; UAB ,,M.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 2 473 338 Lt (716 328,20 Eur) sumai; UAB „V.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 2 136 191 Lt (618 683,68 Eur) sumai; UAB „S.T.“ nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 664 386 Lt (192 419,49 Eur) sumai; UAB „T.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 3 713 439 Lt (1 075 486,27 Eur) sumai; UAB „B.T.1“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 1 075 707 Lt (311 482,48 Eur) sumai; UAB „V.E.“ nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 127 054 Lt (36 797,38 Eur) sumai, UAB „T.P.“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau kaip 730 039 Lt (211 433, 91 Eur) sumai, kurios sudaro viso apie 11 090 172,41 Lt (3 211 935,94 Eur), susijusiomis su šių įmonių turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu.

1.8. O. I., siekdamas išvengti valstybei mokamų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčių, valstybinių socialinių draudimo įmokų bei privalomų sveikatos draudimų įmokų) ir įmokų į garantinį fondą, apskaitomų įmonės buhalterinėje apskaitoje nuo išmokamų darbuotojų darbo užmokesčių, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. vykdė: neoficialių darbo užmokesčių mokėjimą nurodytų įmonių darbuotojams, neįtraukiant šių išlaidų į UAB „E.“ laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB ,,M.“ laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. , UAB „V.“ laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB „S.T.“ laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB „B.T.“ laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB „V.E.“ laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB „T.P.“ laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 9 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB „I.“ laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., buhalterinę apskaitą, bei taksi paslaugas teikiančių vairuotojų dirbusių nurodytose įmonėse (išskyrus UAB „I.“) fiktyvią darbo užmokesčio apskaitą, susijusią su šių įmonių turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. O. I. būdamas nurodytų įmonių realiu valdytoju bei veiklos koordinatoriumi, asmeniškai, o pastarajam nesant pavedant J. M., laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo O. I. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“ ofise adresu (duomenys neskelbtini), kurios sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį nurodytų įmonių direktoriams ir darbuotojams, nefiksuojant šių išlaidų įmonių buhalterinėje apskaitoje, kurios sudarė viso apie 961132,14 Lt (278 363,11 Eur), iš jų: UAB „E.“ nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo apie 52 528,92 Lt (15 213,47 Eur) (2011 m. balandžio–gruodžio mėn. – apie 46 917,27 Lt (13588,18 Eur), 2012 m. sausio mėn. – apie 5 611,65 Lt (1625,25 Eur)), UAB ,,M.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo apie 51 534,55 Lt (14 925,44 Eur), UAB „V.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo apie 31 643,90 Lt (9 164, 71 Eur), UAB „S.T.“ nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo apie 9 905,63 Lt (2 868,87 Eur), UAB „B.T.1“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo apie 29.729,49 Lt (8610,26 Eur) (2011 m. – apie 26 998,85 Lt (7 819,41 Eur), 2012 m. sausio mėn. – apie 2.730,64 Lt (790,85 Eur)), UAB „V.E.“ nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo apie 28 471 Lt (8 245,77 Eur): 2011 m. – 25 951 Lt (7 515,93 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 2 520 Lt (729,84 Eur), UAB „I.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. išmokėjo ne mažiau kaip 738 594 Lt (213 911,61 Eur): 2005 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. – ne mažiau kaip 600 898 Lt (174 032,09 Eur), už laikotarpį 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d. – ne mažiau kaip 137 696 Lt (39879,52 Eur), UAB „T.P.“ nuo 2009 m. birželio 9 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo apie 18 724,65 Lt (5 423,03 Eur) (apie 16 964,15 Lt (4913,16 Eur) (už 2011 m. ir apie 1 760,50 Lt (509,88 Eur) už 2012 m. sausio mėn.) buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoto darbo užmokesčio.

1.9. O. I., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė apskaitą tvarkantiems asmenims, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, A. B., J. P., S. D., J. C. ir R. N., pagal O. I. nustatytą darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką parengti bei įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenimis apie įmonių darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas kaip darbo užmokestį, bei parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų (taksi vairuotojų) gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.

1.10. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo minėtose taksi paslaugas teikiančiose įmonėse laikotarpiu, parengus bei pateikus pasirašyti darbo apskaitos žiniaraščius ir juos patvirtinus antspaudais su A. J., I. L., A. G., R. M., V. L., G. A., J. G., A. M. (miręs), V. M. parašais arba A. J., I. L., A. G., R. M., V. L., G. A., J. A., J. G., A. M. (miręs), V. M., nežinojusiems apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus. Šie tikrovės apie neatitinkantys dokumentai apie įmonių išlaidas buvo įtraukti į įmonių buhalterinės apskaitas ir jais pagrįsti duomenys pateikti valstybės institucijoms. Dėl tokių O. I. nusikalstamų veiksmų apgaulingai tvarkant:

1.10.1. UAB „B.T.“ buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį – ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus)“, 6 straipsnio 2 dalį – ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ nuostatas; 16 straipsnio 1 dalį – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“ nuostatas, t. y. nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų, iš kurių būtų galima nustatyti bendrovės ūkinės-komercinės veiklos rezultatus, apskaičiuoti pajamas, bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „B.T.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros;

1.10.2. UAB „T.P.“ buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalį – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“ nuostatas ir nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų, iš kurių galima būtų nustatyti bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus, šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį nuostatas, kad – ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei 6 straipsnio 2 dalį, – ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ nuostatas, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „T.P.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros;

1.10.3. UAB ,,E.“ buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio 2 dalį ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalį – ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį – ,,Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“ nuostatas ir nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų, iš kurių būtų galima nustatyti bendrovės ūkinės-komercinės veiklos rezultatus, apskaičiuoti pajamas, bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus; šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ ir 2002 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo Nr. 340 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 13 punkto nuostatas, kad „Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus“ ir taksi vairuotojų iš klientų surinktus grynuosius pinigus už taksi paslaugas nefiksavo buhalterinėje apskaitoje, t. y. į UAB ,,E.“ kasą iš klientų surinkti grynieji pinigai nebuvo įnešami, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB ,,E.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros;

1.10.4. UAB ,,I.“ buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ nuostatas, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB ,,I.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros;

1.10.5. UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas, t. y. nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų, iš kurių būtų galima nustatyti UAB „M.“ ūkinės-komercinės veiklos rezultatus, apskaičiuoti pajamas, bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „M.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros;

1.10.6. UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatas, t. y. į bendrovės apskaitos registrus įrašė ne visas ūkines operacijas, susijusios su įmonės turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „V.“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros;

1.10.7. UAB „V.E.“ buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio 2 dalį – ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 16 straipsnio 1 dalį – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“ nuostatas ir nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų: pardavimų ir pirkimų žurnalų, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų žurnalų, bendrojo žurnalo ir kt., iš kurių būtų galima nustatyti bendrovės ūkinės-komercinės veiklos rezultatus, apskaičiuoti pajamas, bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus, dėl to nebuvo galima iš dalies negalima nustatyti UAB „V.E.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros;

1.10.8. UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį – ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio 2 dalį – ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ nuostatas; 16 straipsnio 1 dalį – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“ nuostatas ir nepildė (nepateikė) privalomų buhalterinės apskaitos registrų, iš kurių būtų galima nustatyti bendrovės ūkinės-komercinės veiklos rezultatus, apskaičiuoti pajamas, bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus, dėl to nebuvo galima iš dalies negalima nustatyti UAB „T.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros;

1.10.9. UAB „B.T.1“ buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 4 straipsnį „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ ir 4 dalį „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ nuostatas ir apskaitos registruose neregistravo visų gautų pajamų už keleivių pervežimus, 16 straipsnio 3 dalies „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“ nuostatas ir į bendrovės apskaitos registrus įrašė ne visas ūkines operacijas, susijusias su įmonės turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „B.T.1“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros;

1.10.10. UAB „S.T.“ buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį –,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio 2 dalį– ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ nuostatas; 16 straipsnio 1 dalį – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“ nuostatas ir nepateikė privalomų buhalterinės apskaitos registrų, iš kurių būtų galima nustatyti bendrovės ūkinės-komercinės veiklos rezultatus, apskaičiuoti pajamas, bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „S.T.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

2. UAB „M.“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad atstovaujama direktorių I. L. nuo 2005 m. spalio 26 d. iki 2011 m. vasario 14 d., A. G. nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. ir R. M. nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. vasario 27 d., nežinojusių apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą siekdama nuslėpti juridinio asmens UAB „M.“ turtą (pajamas ir išlaidas) nuo 2005 m. spalio 26 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „M.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:

2.1. Vykdant nusikalstamą planą, O. I. nurodė I. L. įsteigti taksi paslaugas teikiančią įmonę, pastarajam iš anksto žinant, jog jis bus fiktyvus įmonės steigėjas. Vykdydamas O. I. nurodymą, panaudojant pastarojo suteiktas pinigines lėšas įstatiniam kapitalui formuoti, jis – I. L. 2005 m. spalio 19 d. įsteigė UAB „M.“, o akcijų turėtoju paskyrė A. G..

2.2. O. I., siekiant užtikrinti kuo palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veiklai daryti bei ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, nurodė I. L. nuo 2005 m. spalio 26 d. iki 2011 m. vasario 14 d., A. G. nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. ir R. M. nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. vasario 27 d., tapti UAB ,,M.“ fiktyviais direktoriais. I. L., A. G. ir R. M., vykdant O. I. nurodymą, pastarieji minėtais laikotarpiais tapo UAB „M.“ direktoriais, iš anksto žinodami, jog jie savarankiškai, kaip bendrovės direktoriai, suteiktais įgaliojimais bei teisėmis – priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, nesinaudos.

2.3. O. I., organizuodamas UAB „M.“ veiklą bei įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas, jog dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – BAĮ) numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, nustatė UAB „M.“ taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas – „arendas“, nefiksuojant šių piniginių lėšų buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurios vienam taksi vairuotojui sudarė 2005 m. apie 1 200,00 Lt (347,54 Eur) per mėnesį, 2006 m. apie 1 380,00 Lt (399,67 Eur) per mėnesį, 2007 m. – apie 430,00 Lt (124,54 Eur) per savaitę, 2008 m. apie 430,00 Lt (124,54 Eur) per savaitę, 2009 m. apie 1 720,00 Lt (498,15 Eur) per mėnesį, 2010 m. apie 1 840,00 Lt (532,90 Eur) per mėnesį.

2.4. O. I. šias pinigines lėšas (,,arendas“), siekdamas asmeniškai kontroliuoti bei koordinuoti pastarojo įsteigtos įmonės finansus, nurodė įmonėse dirbantiems taksi vairuotojams pristatyti asmeniškai jam į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), o jam nesant, grynuosius pinigus perduoti jam per J. M., A. M. (miręs) ir R. M. nežinojusius apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims.

2.5. Vykdant O. I. nurodymą taksi vairuotojai, dirbantys UAB „M.“, nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per savaitę pajamų už teikiamas taksi paslaugas, laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 26 d. iki 2012 m. sausio 31 d. pristatė bei perdavė, ofise adresu (duomenys neskelbtini), O. I., o jam nesant J. M., A. M. (miręs) ir R. M. ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendas“ apie 5 177 834,00 Lt (1 499 604,38 Eur) su PVM (2005 m. – 69 019,00 Lt (19 989,28 Eur), 2006 m. – 396 605,00 Lt (114 864,75 Eur), 2007 m. – 515 972,00 Lt (149 435,82 Eur), 2008 m. – 553 440,00 Lt (160 287,30 Eur), 2009 m. – 535 066,00 Lt (154 965,82 Eur), 2010 m. – 1 207 008,00 Lt (349 573,68 Eur), 2011 m. – 1 730 497,00 Lt (501 186,57 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 170 227,00 Lt (49 301,15 Eur).

2.6. O. I., siekdamas nuslėpti realiai iš ūkinės finansinės veiklos UAB „M.“ gautas pajamas, neinformavo apie jas buhalterinę apskaitą tvarkančių asmenų, ko pasėkoje bendrovės grynųjų pinigų įnešimo kvituose įrašyta mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šios pajamos visiškai neįtrauktos į buhalterinę įmonių apskaitą.

2.7. Apskaitą tvarkantiems asmenims, parengus grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus ir juos patvirtinus antspaudais su I. L., A. G. ir R. M. parašais arba I. L., A. G., R. M., nežinojusiems apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, taip suklastoti tikri dokumentai (kasos pajamų orderiai), buvo apskaityti UAB „M.“ buhalterinėje apskaitoje.

2.8. O. I. žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“, likusios darbuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams ją kaip darbo užmokestį. Tokiu būdu, jis – O. I. į jo faktiškai vadovaujamos UAB „M.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių – finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių įmonės darbuotojų realiai gautų piniginių lėšų, t. y. į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių – finansinių operacijų (grynųjų pinigų), susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių įmonės darbuotojų realiai gautų piniginių lėšų – įneštų dalies „arendų“ bei dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį. Tokiu būdu nuo 2005 m. spalio 26 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „M.“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo atvaizduota finansinių operacijų, susijusių su šios įmonės turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, bendrai apie 2 473 338,00 Lt (716 328,20 Eur) sumai.

2.9. O. I., siekdamas išvengti UAB „M.“ naudai valstybei mokamų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčių, valstybinių socialinių draudimo įmokų bei privalomų sveikatos draudimų įmokų), taip pat įmokų į garantinį fondą, apskaitomų įmonės buhalterinėje apskaitoje nuo išmokamų darbuotojų darbo užmokesčių, laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 26 d. iki 2012 m. sausio 31 d. organizavo neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą UAB „M.“ darbuotojams, neįtraukiant šių išlaidų į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą ir taksi paslaugas teikiančių vairuotojų, dirbusių UAB „M.“, fiktyvią darbo užmokesčio apskaitą, susijusią su šios įmonės turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, t. y. O. I., būdamas UAB „M.“ realiu valdytoju bei veiklos koordinatoriumi, asmeniškai, pastarajam nesant pavedant J. M., išmokėjo O. I. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“ ofise adresu (duomenys neskelbtini), UAB „M.“ darbuotojams, kurios sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį, nefiksuojant šių išlaidų įmonės buhalterinėje apskaitoje – nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo grynaisiais pinigais apie 51 534,55 Lt (14 925,44 Eur) buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoto darbo užmokesčio.

2.10. O. I., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė UAB „M.“ apskaitą tvarkantiems asmenims, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, A. B., S. D. ir J. C., pagal O. I. nustatytą darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką parengti bei įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenimis apie įmonių darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas kaip darbo užmokestį, bei parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų (taksi vairuotojų) gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.

2.11. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo UAB „M.“ laikotarpiu, parengus bei pateikus pasirašyti darbo apskaitos žiniaraščius, ir juos patvirtinus antspaudais su I. L., A. G. ir R. M. parašais arba I. L., A. G., R. M., nežinojusiems apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, šie tikrovės apie neatitinkantys dokumentai apie įmonės išlaidas buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą ir jais pagrįsti duomenys pateikti valstybės institucijoms.

2.12. Dėl tokių O. I. nusikalstamų veiksmų, UAB ,,M.“ apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, pažeidžiant: 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nuostatas ir 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas, nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų, iš kurių būtų galima nustatyti UAB „M.“ ūkinės-komercinės veiklos rezultatus, apskaičiuoti pajamas, bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti UAB „M.“ turtą ir jos įsipareigojimus, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „M.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

2. UAB „B.T.1“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2009 m. liepos 23 d. iki 2011 m. birželio 30 d. atstovaujamas direktoriaus V. M. ir nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. direktoriaus A. G., nežinojusių apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą, siekdama nuslėpti juridinio asmens UAB „B.T.1“ turtą (pajamas ir išlaidas), tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „B.T.1“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:

3.1. Vykdydamas nusikalstamą planą, 2009 m. birželio 4 d. O. I. įsteigė taksi paslaugas teikiančią įmonę UAB „B.T.1“ ir būdamas tikruoju įmonės veiklos organizatoriumi bei valdytoju, siekdamas užtikrinti kuo palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veiklai daryti, bei ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, nurodė V. M. nuo 2009 m. liepos 23 d. iki 2011 m. birželio 30 d., o A. G. nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB ,,B.T.1“ fiktyviais direktoriais. Pastarieji, vykdydami O. I. nurodymą, tapo UAB „B.T.1“ direktoriais iš anksto žinodami, kad savarankiškai, kaip bendrovės direktoriai, suteiktais įgaliojimais bei teisėmis – priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, jie nesinaudos.

3.2. O. I., organizuodamas UAB „B.T.1“ veiklą bei įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas, jog dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami BAĮ numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, nustatė UAB „B.T.1“ taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas – „arendas“, nefiksuojant šių piniginių lėšų buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurios vienam taksi vairuotojui sudarė: nuo 2009 m. liepos 23 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. apie 650 Lt (188,25 Eur), nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. apie 600 Lt (173,77 Eur), nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. apie 250 Lt (72,40 Eur), nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį.

3.3. O. I. šias pinigines lėšas (,,arendas“), siekdamas asmeniškai kontroliuoti bei koordinuoti įmonės finansus, nurodė įmonėje dirbantiems taksi vairuotojams pristatyti asmeniškai jam į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), o jam nesant, grynuosius pinigus perduoti jam per J. M., A. M. (miręs) ir R. M., nežinojusius apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims.

3.4. Vykdydami O. I., nurodymą taksi vairuotojai, dirbantys UAB „B.T.1“, nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per savaitę pajamų už teikiamas taksi paslaugas, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 23 d. iki 2012 m. sausio 31 d. pristatė bei perdavė, ofise adresu (duomenys neskelbtini), O. I., o jam nesant J. M., A. M. (miręs) ir R. M. ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendas“ viso apie 1 140 046,00 Lt (330 180,14 Eur) (2009 m. – 11 278 Lt (3 266,33 Eur), 2010 m. – 151 232,00 Lt (43 799,81 Eur), 2011 m. – 847 199,00 Lt (24 5365,79 Eur), 2012 m. sausio mėn. –130 337 Lt (37 748,20 Eur)).

3.5. O. I., siekdamas nuslėpti realiai iš ūkinės finansinės veiklos UAB „B.T.1“ gautas pajamas, neinformavo apie jas buhalterinę apskaitą tvarkančių asmenų, ko pasėkoje bendrovės grynųjų pinigų įnešimo kvituose įrašyta mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šios pajamos visiškai neįtrauktos į buhalterinę įmonių apskaitą.

3.6. Apskaitą tvarkantiems asmenims, parengus grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus ir juos patvirtinus antspaudais su V. M., A. G. parašais arba V. M. ir A. G., nežinojusiems apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, taip suklastoti tikri dokumentai (kasos pajamų orderiai), buvo apskaityti UAB „B.T.1“ buhalterinėje apskaitoje.

3.7. O. I. žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“, likusios darbuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams ją kaip darbo užmokestį. Tokiu būdu, jis – O. I. į jo faktiškai vadovaujamos UAB „B.T.1“ buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių – finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių įmonės darbuotojų realiai gautų piniginių lėšų t. y. įneštų dalies „arendų“ bei dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį. Dėl to nuo 2009 m. liepos 23 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „B.T.1“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo finansinių operacijų, susijusių su šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, bendrai apie 1 075 707 Lt (311 482,48 Eur) sumai.

3.8. O. I., siekdamas išvengti UAB „B.T.1“ naudai valstybei mokamų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčių, valstybinių socialinių draudimo įmokų bei privalomų sveikatos draudimų įmokų), taip pat įmokų į garantinį fondą, apskaitomų įmonės buhalterinėje apskaitoje nuo išmokamų darbuotojų darbo užmokesčių, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 23 d. iki 2012 m. sausio 31 d. organizavo: neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą UAB „B.T.1“ darbuotojams, neįtraukiant šių išlaidų į UAB „B.T.1“ buhalterinę apskaitą bei taksi paslaugas teikiančių vairuotojų, dirbusių UAB „B.T.1“ fiktyvią darbo užmokesčio apskaitą, susijusią su šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. O. I., būdamas UAB „B.T.1“ realiu valdytoju bei veiklos koordinatoriumi, asmeniškai, pastarajam nesant pavedant J. M., išmokėjo O. I. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“ ofise adresu (duomenys neskelbtini), kurios sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį UAB „B.T.1“ darbuotojams, nefiksuojant šių išlaidų įmonės buhalterinėje apskaitoje: nuo 2009 m. liepos 23 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo grynaisiais pinigais apie 29 729,49 Lt (8 610,26 Eur) (2011 m. – apie 26 998,85 Lt (7 819,41 Eur), 2012 m. sausio mėn. – apie 2 730,64 Lt (790,85 Eur)) buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoto darbo užmokesčio.

3.9. O. I., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė UAB „B.T.1“ apskaitą tvarkantiems asmenims, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, S. D. ir J. P., pagal O. I. nustatytą darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką parengti bei įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenimis apie įmonių darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas kaip darbo užmokestį, bei parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų (taksi vairuotojų) gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.

3.10. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo UAB „B.T.1“ laikotarpiu, parengus bei pateikus pasirašyti darbo apskaitos žiniaraščius, ir juos patvirtinus antspaudais su I. L., V. M. ir A. G. parašais arba V. M. ir A. G., nežinojusiems apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, šie tikrovės apie neatitinkantys dokumentai apie įmonės išlaidas buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą ir jais pagrįsti duomenys pateikti valstybės institucijoms.

3.11. Dėl tokių O. I. nusikalstamų veiksmų, UAB ,,B.T.1“ apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, pažeidžiant: 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 4 straipsnį „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ ir 4 dalį „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes apskaitos registruose neregistravo visų gautų pajamų už keleivių pervežimus, 16 straipsnio 3 dalį „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“ nuostatas, į UAB „B.T.1“ apskaitos registrus įrašė ne visas ūkines operacijas, susijusias su įmonės turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu ar struktūros pasikeitimu, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „B.T.1“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

3. UAB „E.“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį atstovaujama direktoriaus I. L., nežinojusio apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą, nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d., ofise adresu (duomenys neskelbtini), siekdama nuslėpti juridinio asmens UAB „E.“ turtą (pajamas, išlaidas), tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „E.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:

4.1. Vykdant nusikalstamą planą, O. I. nurodė I. L. įsteigti taksi paslaugas teikiančią įmonę, pastarajam iš anksto žinant, jog jis bus fiktyvus įmonės steigėjas bei akcininkas. Vykdydamas O. I. nurodymą, panaudojant O. I. suteiktas pinigines lėšas įstatiniam kapitalui formuoti, I. L. 2011 m. balandžio 11 d. įsteigė UAB „E.“. O. I., siekdamas užtikrinti kuo palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veiklai daryti bei ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, nurodė I. L. nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. tapti UAB ,,E.“ fiktyviu direktoriumi. I. L., vykdydamas O. I. nurodymą, tapo UAB „E.“ direktoriumi, iš anksto žinodamas, jog savarankiškai jis, kaip bendrovės direktorius, suteiktais įgaliojimais bei teisėmis – priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, nesinaudos.

4.2. O. I., organizuodamas UAB „E.“ veiklą bei įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas, jog dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – BAĮ) numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, nustatė UAB „E.“ taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas – „arendas“, nefiksuojant šių piniginių lėšų buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurios vienam taksi vairuotojui nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d. sudarė apie 800,00 Lt (231,70 Eur) per mėnesį. O. I. šias pinigines lėšas (,,arendas“), siekdamas asmeniškai kontroliuoti bei koordinuoti įmonės finansus, nurodė įmonėje dirbantiems taksi vairuotojams pristatyti asmeniškai jam į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), o jam nesant, grynuosius pinigus perduoti jam per J. M., A. M. (miręs) ir R. M., nežinojusius apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims.

4.3. Vykdydami O. I. nurodymą, taksi vairuotojai, dirbantys UAB „E.“, nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per savaitę pajamų už teikiamas taksi paslaugas, laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d. pristatė bei perdavė, ofise adresu (duomenys neskelbtini), O. I., o jam nesant J. M., A. M. (miręs), R. M. ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendas“ apie 76 065,00 Lt (22 029,95 Eur) (2011 m. – 56 055 Lt (16234,65 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 20 010,00 Lt (5 795,30 Eur).

4.4. O. I., siekdamas nuslėpti realiai iš ūkinės finansinės veiklos UAB „E.“ gautas pajamas, neinformavo apie jas buhalterinę apskaitą tvarkančių asmenų, ko pasėkoje bendrovės grynųjų pinigų įnešimo kvituose įrašyta mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šios pajamos visiškai neįtrauktos į buhalterinę įmonių apskaitą.

4.5. Apskaitą tvarkantiems asmenims, parengus grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus ir juos patvirtinus antspaudu su I. L. parašu arba I. L., nežinojusiam apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, taip suklastoti tikri dokumentai (kasos pajamų orderiai), buvo apskaityti UAB „E.“ buhalterinėje apskaitoje.

4.6. O. I. žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“, likusios darbuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams ją kaip darbo užmokestį. Tokiu būdu, jis – O. I. į jo faktiškai vadovaujamos UAB „E.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių–finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių įmonės darbuotojų realiai gautų piniginių lėšų t. y. įneštų dalies „arendų“ bei dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį. Dėl to, nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „E.“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo finansinių operacijų, susijusių su šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, bendrai apie 88 208,00 Lt (25 546,80 Eur) sumai.

4.7. O. I., siekdamas išvengti UAB „E.“ naudai valstybei mokamų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčių, valstybinių socialinių draudimo įmokų bei privalomų sveikatos draudimų įmokų), taip pat įmokų į garantinį fondą, apskaitomų įmonės buhalterinėje apskaitoje nuo išmokamų darbuotojų darbo užmokesčių, laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d. organizavo: neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą UAB „E.“ darbuotojams, neįtraukiant šių išlaidų į UAB „E.“ buhalterinę apskaitą, bei taksi paslaugas teikiančių vairuotojų, dirbusių UAB „E.“, fiktyvią darbo užmokesčio apskaitą, susijusią su šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. O. I., būdamas UAB „E.“ realiu valdytoju bei veiklos koordinatoriumi, asmeniškai, pastarajam nesant pavedant J. M., išmokėjo O. I. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“ ofise adresu (duomenys neskelbtini), kurios sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį UAB „E.“ darbuotojams, nefiksuojant šių išlaidų įmonės buhalterinėje apskaitoje: nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo grynaisiais pinigais apie 52 528,92 Lt (15 213,47 Eur) buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoto darbo užmokesčio (2011 m. balandžio–gruodžio mėn. – apie 46 917,27 Lt (13 588,18 Eur), 2012 m. sausio mėn. – apie 5 611,65 Lt (1 625,25 Eur)).

4.8. O. I., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė UAB „E.“ apskaitą tvarkantiems asmenims, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, A. B. ir J. C., pagal O. I. nustatytą darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką parengti bei įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenimis apie įmonių darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas kaip darbo užmokestį, bei parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų (taksi vairuotojų) gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.

4.9. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo UAB „E.“ laikotarpiu, parengus bei pateikus pasirašyti darbo apskaitos žiniaraščius, ir juos patvirtinus antspaudu su I. L. parašu arba I. L., nežinojusiam apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti UAB „E.“ buhalterinę apskaitą, pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, šie tikrovės apie neatitinkantys dokumentai apie įmonės išlaidas buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą ir jais pagrįsti duomenys pateikti valstybės institucijoms.

4.10. Dėl tokių O. I. nusikalstamų veiksmų, UAB ,,E.“ apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, pažeidžiant: 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio 2 dalį ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalį – ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį – ,,Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, nuostatas, nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų, iš kurių būtų galima nustatyti UAB „E.“ ūkinės–komercinės veiklos rezultatus, apskaičiuoti pajamas, bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti UAB „E.“ turtą ir jos įsipareigojimus; 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ ir 2002 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo Nr. 340 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 13 punkto nuostatas, kad „Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus“, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „E.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

4. UAB „B.T.“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, už tai, kad atstovaujama direktoriaus A. J., nežinojusio apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą, nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2012 m. sausio 31 d., ofise adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti juridinio asmens UAB „B.T.“ turtą (pajamas), tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „B.T.“, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:

5.1. Vykdydamas nusikalstamą planą, 2009 m. lapkričio 25 d. O. I. įsteigė taksi paslaugas teikiančią įmonę UAB „B.T.“ ir būdamas tikruoju įmonės veiklos organizatoriumi bei valdytoju, siekdamas užtikrinti kuo palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veiklai daryti bei ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, nurodė A. J. nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB ,,B. T.“ fiktyviu direktoriumi. A. J., vykdydamas O. I. nurodymą, tapo UAB „B.T.“ direktoriumi, iš anksto žinodamas, jog savarankiškai jis, kaip bendrovės direktorius, suteiktais įgaliojimais bei teisėmis – priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, nesinaudos.

5.2. O. I., organizuodamas UAB „B.T.“ veiklą bei įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas, jog dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami BAĮ numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, nustatė UAB „B.T.“ taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas – „arendas“, nefiksuojant šių piniginių lėšų buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurios vienam taksi vairuotojui sudarė nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 459,00 Lt (132,93 Eur), nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 506,00 Lt (146,55 Eur) per mėnesį. O. I. šias pinigines lėšas („arendas“), siekdamas asmeniškai kontroliuoti bei koordinuoti pastarojo įsteigtos įmonės finansus, nurodė įmonėje dirbantiems taksi vairuotojams pristatyti asmeniškai jam į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), o jam nesant, grynuosius pinigus perduoti jam per J. M., A. M. (miręs) ir R. M., nežinojusius apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims.

5.3. Vykdydami O. I. nurodymą, taksi vairuotojai, dirbantys UAB „B.T.“, nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per savaitę pajamų už teikiamas taksi paslaugas, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. pristatė bei perdavė ofise adresu (duomenys neskelbtini), O. I., o jam nesant J. M., A. M. (miręs) ir R. M. ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendas“ viso apie 106 828,00 Lt (30 939,53 Eur) (2011 m. – 93 652,00 Lt (27 123,49 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 13 176,00 Lt (3 816,03 Eur)).

5.4. O. I., siekdamas nuslėpti realiai iš ūkinės finansinės veiklos UAB „B.T.“ gautas pajamas, neinformavo apie jas buhalterinę apskaitą tvarkančių asmenų, ko pasėkoje bendrovės grynųjų pinigų įnešimo kvituose įrašyta mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šios pajamos visiškai neįtrauktos į buhalterinę įmonių apskaitą. Apskaitą tvarkantiems asmenims, parengus grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus ir juos patvirtinus antspaudu A. J. parašu arba A. J., nežinojusiam apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, taip suklastoti tikri dokumentai (kasos pajamų orderiai), buvo apskaityti UAB „B.T.“ buhalterinėje apskaitoje.

5.5. O. I. žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“, likusios darbuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams ją kaip darbo užmokestį. Tokiu būdu, jis – O. I. į jo faktiškai vadovaujamos UAB „B.T.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių – finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių įmonės darbuotojų realiai gautų piniginių lėšų t. y. įneštų dalies „arendų“ bei dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį. Dėl to, nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „B.T.“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo finansinių operacijų, susijusių su šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, bendrai apie 81 810,41 Lt (23 693,93 Eur) sumai.

5.6. O. I., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė UAB „B.T.“ apskaitą tvarkantiems asmenims, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, A. B. ir J. P., pagal O. I. nustatytą darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką parengti bei įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenimis apie įmonių darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas kaip darbo užmokestį, bei parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų (taksi vairuotojų) gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.

5.7. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo UAB „B.T.“ laikotarpiu, parengus bei pateikus pasirašyti darbo apskaitos žiniaraščius, ir juos patvirtinus antspaudu su A. J. parašu arba A. J., nežinojusiam apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, šie tikrovės apie neatitinkantys dokumentai apie įmonės išlaidas buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą ir jais pagrįsti duomenys pateikti valstybės institucijoms.

5.8. Dėl tokių O. I. nusikalstamų veiksmų, UAB ,,B. T.“ apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, pažeidžiant: 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį – ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus)“, 6 straipsnio 2 dalį – ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalį – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“ nuostatas, nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų, iš kurių būtų galima nustatyti UAB „B.T.“ ūkinės-komercinės veiklos rezultato, apskaičiuoti pajamas, bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti UAB „B.T.“ turtą ir jos įsipareigojimus, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „B.T.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

5. UAB „I.“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad atstovaujama direktoriaus J. A., nežinojusio apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą, nuo 2003 m. liepos 3 d. iki 2010 m. sausio 14 d. ir O. I. nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2012 m. sausio 31 d., nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., ofise adresu (duomenys neskelbtini), siekdama nuslėpti juridinio asmens UAB „I.“ turtą (išlaidas), tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „I.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:

6.1. Vykdydamas nusikalstamą planą, O. I. nurodė I. I., nežinančiam tikrų organizuotos grupės nusikalstamų ketinimų, įsteigti taksi paslaugas teikiančią įmonę. I. I., vykdydamas O. I. nurodymą, panaudojant pastarojo suteiktas pinigines lėšas įstatiniam kapitalui formuoti, 2003 m. liepos 3 d. įsteigė UAB „I.“.

6.2. O. I., siekdamas užtikrinti kuo palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veiklai daryti bei ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, nurodė J. A. nuo 2003 m. liepos 3 d. iki 2010 m. sausio 14 d. tapti UAB ,,I.“ fiktyviu direktoriumi. J. A., vykdydamas O. I. nurodymą, tapo UAB „I.“ direktoriumi iš anksto žinodamas, jog savarankiškai jis, kaip bendrovės direktorius, suteiktais įgaliojimais bei teisėmis – priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, nesinaudos.

6.3. O. I., organizuodamas UAB „I.“ veiklą ir siekdamas įgyvendinti nusikalstamą sumanymą – UAB „I.“ naudai išvengti valstybei mokamų mokesčių – valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų, apskaitomų nuo išmokamo darbuotojų darbo užmokesčio, neinformavo UAB „I.“ buhalterinę apskaitą tvarkančių asmenų apie dalį įvykdytų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, dėl ko 2005 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 31 d. UAB „I.“ apskaitos dokumentuose bei registruose neužfiksuota dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių.

6.4. O. I., būdamas UAB „I.“ realiu valdytoju bei veiklos koordinatoriumi, asmeniškai, pastarajam nesant pavedant J. M., išmokėjo O. I. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“ ofise adresu (duomenys neskelbtini), kurios sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį darbuotojams dirbusiems UAB „I.“ nefiksuojant šių išlaidų įmonės buhalterinėje apskaitoje – nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. išmokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 738 594,00 Lt (213 911,61 Eur) buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoto darbo užmokesčio (2005 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. – ne mažiau kaip 600 898,00 Lt (174 032,09 Eur), už laikotarpį 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d. – ne mažiau kaip 137 696,00 Lt (39 879,52 Eur)).

6.5. O. I., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė UAB „I.“ apskaitą tvarkantiems asmenims, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, S. D. ir J. C., pagal O. I. nustatytą darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką parengti bei įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenimis apie įmonių darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas kaip darbo užmokestį.

6.6. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo UAB „I.“ laikotarpiu, parengus bei pateikus pasirašyti darbo apskaitos žiniaraščius, ir juos J. A., nežinojusiam apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti UAB „I.“ buhalterinę apskaitą, pasirašius arba pačiam O. I. juos pasirašius, šie tikrovės apie neatitinkantys dokumentai apie įmonės išlaidas buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą ir jais pagrįsti duomenys pateikti valstybės institucijoms.

6.7. Dėl tokių O. I. nusikalstamų veiksmų, apgaulingai tvarkant UAB ,,I.“ buhalterinę apskaitą, UAB „I.“ pažeidė: 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nuostatas, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „I.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

6. UAB „S.T.“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad atstovaujamas direktorių V. L. nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. ir A. M. nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d., nežinojusių apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą, nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d., ofise (duomenys neskelbtini), siekdami nuslėpti juridinio asmens UAB „S.T.“ turtą (pajamas ir išlaidas), tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „S.T.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:

7.1. Vykdydamas nusikalstamą planą, 2009 m. vasario 26 d. O. I. įsteigė taksi paslaugas teikiančią įmonę UAB „S.T.“ ir būdamas tikruoju įmonės veiklos organizatoriumi bei valdytoju, siekdamas užtikrinti kuo palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veiklai daryti bei ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, nurodė V. L. nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., o A. M. nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. tapti UAB ,,S. T.“ direktoriais, pastariesiems iš anksto žinant, jog jie bus fiktyvus įmonės direktoriai. Pastarieji, vykdydami O. I. nurodymą, tapo UAB ,,S. T.“ direktoriais, iš anksto žinodami, jog savarankiškai jie, kaip bendrovės direktoriai suteiktais įgaliojimais bei teisėmis – priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, nesinaudos.

7.2. O. I., organizuodamas UAB „S.T.“ veiklą bei įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas, kad dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami BAĮ numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, nustatė UAB „S.T.“ taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas – „arendas“, nefiksuojant šių piniginių lėšų buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurios vienam taksi vairuotojui sudarė 2009 m. apie 500,00 Lt (144,81 Eur), 2010 m. apie 541,00 Lt (156,68 Eur), 2011 m. apie 505,00 Lt (146,26 Eur) per mėnesį. O. I. šias pinigines lėšas (,,arendas“), siekdamas asmeniškai kontroliuoti bei koordinuoti pastarojo įsteigtos įmonės finansus, nurodė įmonėje dirbantiems taksi vairuotojams pristatyti asmeniškai jam į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), o jam nesant, grynuosius pinigus perduoti jam per J. M., A. M. (miręs) ir R. M., nežinojusius apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims.

7.3. Vykdydami O. I. nurodymą taksi vairuotojai, dirbantys UAB „S.T.“, nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per savaitę pajamų už teikiamas taksi paslaugas, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. pristatė bei perdavė, ofise adresu (duomenys neskelbtini), O. I., o jam nesant J. M., A. M. (miręs) ir R. M. ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendas“ apie 468 583,00 Lt (135 711,01 Eur) (2009 m. – 165 361,00 Lt (47 891,86 Eur), 2010 m. – 187 376,00 Lt (54 267,84 Eur), 2011 m. – 115 846,00 Lt (33 551,32 Eur)).

7.4. O. I., siekdamas nuslėpti realiai iš ūkinės finansinės veiklos UAB „S.T.“ gautas pajamas, neinformavo apie jas buhalterinę apskaitą tvarkančių asmenų, ko pasėkoje bendrovės grynųjų pinigų įnešimo kvituose įrašyta mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šios pajamos visiškai neįtrauktos į buhalterinę įmonių apskaitą. Apskaitą tvarkantiems asmenims, parengus grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus ir juos patvirtinus antspaudu su V. L. parašu arba V. L. ir A. M., nežinojusiems apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, taip suklastoti tikri dokumentai (kasos pajamų orderiai), buvo apskaityti UAB „S.T.“ buhalterinėje apskaitoje.

7.5. O. I. žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“, likusios darbuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams ją kaip darbo užmokestį. Tokiu būdu, jis – O. I. į jo faktiškai vadovaujamos UAB „S.T.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių – finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių įmonės darbuotojų realiai gautų piniginių lėšų t. y. įneštų dalies „arendų“ bei dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį. Dėl to, nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. UAB „S.T.“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo finansinių operacijų, susijusių su šios įmonės turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, bendrai apie 664 386,00 Lt (192 419,49 Eur) sumai.

7.6. O. I., siekdamas išvengti UAB „S.T.“ naudai valstybei mokamų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčių, valstybinių socialinių draudimo įmokų bei privalomų sveikatos draudimų įmokų), taip pat įmokų į garantinį fondą, apskaitomų įmonės buhalterinėje apskaitoje nuo išmokamų darbuotojų darbo užmokesčių, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. organizavo: neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą UAB „S.T.“ darbuotojams, neįtraukiant šių išlaidų į UAB „S.T.“ buhalterinę apskaitą; bei taksi paslaugas teikiančių vairuotojų, dirbusių UAB „S.T.“, fiktyvią darbo užmokesčio apskaitą, susijusią su šios įmonės turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, t. y. O. I. būdamas UAB „S.T.“ realiu valdytoju bei veiklos koordinatoriumi, asmeniškai, pastarajam nesant pavedant J. M., išmokėjo O. I. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“ ofise adresu (duomenys neskelbtini), kurios sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį darbuotojams, dirbusiems UAB „S.T.“, nefiksuojant šių išlaidų įmonės buhalterinėje apskaitoje – nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo grynaisiais pinigais apie 9 905,63 Lt (2 868,87 Eur) buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoto darbo užmokesčio.

7.7. O. I., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė UAB „S.T.“ apskaitą tvarkančiai, kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas, A. B., pagal O. I. nustatytą darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką parengti bei įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenimis apie įmonių darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas kaip darbo užmokestį, bei parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų (taksi vairuotojų) gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.

7.8. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo UAB „S.T.“ laikotarpiu, parengus bei pateikus pasirašyti darbo apskaitos žiniaraščius, ir juos patvirtinus antspaudais su V. L. parašu arba V. L. ir A. M., nežinojusiems apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, šie tikrovės apie neatitinkantys dokumentai apie įmonės išlaidas buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą ir jais pagrįsti duomenys pateikti valstybės institucijoms.

7.9. Dėl tokių O. I. nusikalstamų veiksmų, UAB ,,S. T.“ apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, pažeidžiant: 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio 2 dalį ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ nuostatas; 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“ nuostatas, nepateikė privalomų buhalterinės apskaitos registrų, iš kurių būtų galima nustatyti UAB „S.T.“ ūkinės-komercinės veiklos rezultatus, apskaičiuoti pajamas, bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti UAB „S.T.“ turtą ir įsipareigojimus, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „S.T.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

7. UAB „V.“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad atstovaujama direktorių V. L. nuo 2004 m. spalio 20 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., G. A. nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., J. A. nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. vasario 12 d. ir J. G. nuo 2010 m. vasario 13 d. iki 2012 m. gegužės 9 d., nežinojusių apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą, siekdami nuslėpti juridinio asmens UAB „V.“ turtą (pajamas), tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „V.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:

8.1. Vykdant nusikalstamą planą, O. I. nurodė V. L. įsteigti taksi paslaugas teikiančią įmonę, pastarajam iš anksto žinant, jog jis bus fiktyvus įmonės steigėjas bei akcininkas. Vykdydamas O. I. nurodymą, panaudojant jo suteiktas pinigines lėšas įstatiniam kapitalui formuoti, V. L. 2004 m. rugpjūčio 24 d. įsteigė UAB „V.“.

8.2. O. I., siekdamas užtikrinti kuo palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veiklai daryti bei ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, nurodė V. L. nuo 2004 m. spalio 20 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., G. A. nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., J. A. nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. vasario 12 d. ir J. G. nuo 2010 m. vasario 13 d. iki 2012 m. gegužės 9 d., tapti UAB ,,V.“ fiktyviais direktoriais. Pastarieji, vykdydami O. I. nurodymą, nurodytais laikotarpiais tapo UAB „V.“ direktoriais, iš anksto žinodami, kad savarankiškai jie, kaip bendrovės direktoriai, suteiktais įgaliojimais bei teisėmis – priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, nesinaudos.

8.3. O. I., organizuodamas UAB „V.“ veiklą bei įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, siekiant, jog dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami BAĮ numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, nustatė UAB „V.“ taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas – „arendas“, nefiksuojant šių piniginių lėšų buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurios vienam taksi vairuotojui sudarė nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. apie 960,00 Lt (278,03 Eur) per mėnesį, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 1 400,00 Lt (405,47 Eur) per mėnesį. O. I. šias pinigines lėšas (,,arendas“), siekdamas asmeniškai kontroliuoti bei koordinuoti įsteigtos įmonės finansus, nurodė įmonėje dirbantiems taksi vairuotojams pristatyti asmeniškai jam į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), o jam nesant, grynuosius pinigus perduoti jam per J. M., A. M. (miręs) ir R. M., nežinojusius apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims.

8.4. Vykdydami O. I. nurodymą, taksi vairuotojai, dirbantys UAB „V.“, nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per savaitę pajamų už teikiamas taksi paslaugas, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. pristatė bei perdavė, ofise adresu (duomenys neskelbtini), O. I., o jam nesant J. M., A. M. (miręs), R. M. ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendas“ viso apie 6 917 131,00 Lt (2 003 339,61 Eur) (2005 m. – 963 303,00 Lt (278 991,83 Eur), 2006 m. – 1 145 916,00 Lt (331 880,21 Eur), 2007 m. – 948 699,00 Lt (274 762,22 Eur), 2008 m. – 906 972,00 Lt (262 677,25 Eur), 2009 m. – 1 178 421,00 Lt (341 294,31 Eur), 2010 m. – 932 775,00 Lt (270 150,31 Eur), 2011 m. – 779 608,00 Lt (225 790,08 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 61 437,00 Lt (17 793,39 Eur).

8.5. O. I., siekdamas nuslėpti realiai iš ūkinės finansinės veiklos UAB „V.“ gautas pajamas, neinformavo apie jas buhalterinę apskaitą tvarkančių asmenų, ko pasėkoje bendrovės grynųjų pinigų įnešimo kvituose įrašyta mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šios pajamos visiškai neįtrauktos į buhalterinę įmonių apskaitą. Apskaitą tvarkantiems asmenims, parengus grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus ir juos patvirtinus antspaudais su V. L., G. A., J. G. parašais arba V. L., G. A., J. A., J. G., nežinojusiems apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, taip suklastoti tikri dokumentai (kasos pajamų orderiai), buvo apskaityti UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje.

8.6. O. I. žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“, likusios darbuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams ją kaip darbo užmokestį. Tokiu būdu, jis – O. I. į jo faktiškai vadovaujamos UAB „V.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių – finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių įmonės darbuotojų realiai gautų piniginių lėšų t. y. įneštų dalies „arendų“ bei dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį. Dėl to, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo finansinių operacijų, susijusių su šios įmonės turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, bendrai apie 2 136 191,00 Lt (618 683,68 Eur) sumai.

8.7. O. I., siekdamas išvengti UAB „V.“ naudai valstybei mokamų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčių, valstybinių socialinių draudimo įmokų bei privalomų sveikatos draudimų įmokų), taip pat įmokų į garantinį fondą, apskaitomų įmonės buhalterinėje apskaitoje nuo išmokamų darbuotojų darbo užmokesčių, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. organizavo: neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą UAB „V.“ darbuotojams, neįtraukiant šių išlaidų į UAB „V.“ buhalterinę apskaitą bei taksi paslaugas teikiančių vairuotojų, dirbusių UAB „V.“, fiktyvią darbo užmokesčio apskaitą, susijusią su šios įmonės turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, t. y. O. I. būdamas UAB „V.“ realiu valdytoju bei veiklos koordinatoriumi asmeniškai, pastarajam nesant pavedant J. M., išmokėjo O. I. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“ ofise adresu (duomenys neskelbtini), kurios sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį dirbusiems UAB „V.“ darbuotojams, nefiksuojant šių išlaidų įmonės buhalterinėje apskaitoje – nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo grynaisiais pinigais apie 31 643,90 Lt (9 164, 71 Eur) buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoto darbo užmokesčio.

8.8. O. I., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė UAB „V.“ apskaitą tvarkantiems asmenims, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, R. N., J. C., pagal O. I. nustatytą darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką parengti bei įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenimis apie įmonių darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas kaip darbo užmokestį, bei parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų (taksi vairuotojų) gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.

8.9. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo UAB „V.“ laikotarpiu, parengus bei pateikus pasirašyti darbo apskaitos žiniaraščius, ir juos patvirtinus antspaudais su V. L., G. A., J. G. parašais arba V. L., G. A., J. A., J. G., nežinojusiems apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, šie tikrovės apie neatitinkantys dokumentai apie įmonės išlaidas buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą ir jais pagrįsti duomenys pateikti valstybės institucijoms.

8.10. Dėl tokių O. I. nusikalstamų veiksmų, UAB ,,V.“ apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, pažeidžiant: 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ nuostatas, 12 straipsnio 1 dalį ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 4 dalies nuostatas „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, nuostatas, į UAB „V.“ apskaitos registrus įrašė ne visas ūkines operacijas, susijusias su įmonės turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „V.“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

8. UAB „V.E.“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad atstovaujama direktoriaus G. A., nežinojusio apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2012 m. sausio 31 d., siekdamas nuslėpti juridinio asmens UAB „V.E.“ turtą (pajamas), tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „V.E.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:

9.1. Vykdydamas nusikalstamą planą, O. I. nurodė G. A. įsteigti taksi paslaugas teikiančią įmonę, pastarajam iš anksto žinant, jog jis bus fiktyvus įmonės steigėjas bei akcininkas. Vykdydamas O. I. nurodymą, panaudojant jo suteiktas pinigines lėšas įstatiniam kapitalui formuoti, 2011 m. vasario 7 d. G. A. įsteigė UAB „V.E.“.

9.2. O. I., siekdamas užtikrinti kuo palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veiklai daryti bei ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, nurodė G. A. nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB ,,V. E.“ fiktyviu direktoriumi. G. A., vykdydamas O. I. nurodymą, tapo UAB „V.E.“ direktoriumi, iš anksto žinodamas, kad savarankiškai jis, kaip bendrovės direktorius, suteiktais įgaliojimais bei teisėmis – priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, nesinaudos.

9.3. O. I., organizuodamas UAB „V.E.“ veiklą bei įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas, kad dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami BAĮ numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, nustatė UAB „V.E.“ taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas – „arendas“, nefiksuojant šių piniginių lėšų buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurios vienam taksi vairuotojui sudarė nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2012 m. sausio 31 d. nemažiau nei 400,00 Lt (115,85 Eur) per mėnesį. O. I. šias pinigines lėšas (,,arendas“), siekdamas asmeniškai kontroliuoti bei koordinuoti pastarojo įsteigtos įmonės finansus, nurodė įmonėse dirbantiems taksi vairuotojams pristatyti asmeniškai jam į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), o jam nesant, grynuosius pinigus perduoti jam per J. M., A. M. (miręs) ir R. M., nežinojusius apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims.

9.4. Vykdydami O. I. nurodymą taksi vairuotojai, dirbantys UAB „V.E.“, nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per savaitę pajamų už teikiamas taksi paslaugas, laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2012 m. sausio 31 d. pristatė bei perdavė, ofise adresu (duomenys neskelbtini), O. I., o jam nesant J. M., A. M. (miręs) ir R. M. ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendas“ apie 136 487,00 Lt (39 529, 37 Eur) (2011 m. – 118 468,00 Lt (34 310.70 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 18 019,00 Lt (18 019 Eur)).

9.5. O. I., siekdamas nuslėpti realiai iš ūkinės finansinės veiklos UAB „V.E.“ gautas pajamas, neinformavo apie jas buhalterinę apskaitą tvarkančių asmenų, ko pasėkoje bendrovės grynųjų pinigų įnešimo kvituose įrašyta mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šios pajamos visiškai neįtrauktos į buhalterinę įmonių apskaitą. Apskaitą tvarkantiems asmenims, parengus grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus ir juos patvirtinus antspaudu G. A. parašu arba G. A., nežinojusiam apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, taip suklastoti tikri dokumentai (kasos pajamų orderiai), buvo apskaityti UAB „V.E.“ buhalterinėje apskaitoje.

9.6. O. I. žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“, likusios darbuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams ją kaip darbo užmokestį. Tokiu būdu, jis – O. I. į jo faktiškai vadovaujamos UAB „V.E.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių – finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių įmonės darbuotojų realiai gautų piniginių lėšų t. y. įneštų dalies „arendų“ bei dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį. Dėl to, nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2012 m. sausio 31 d. įmonės UAB „V.E.“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo finansinių operacijų, susijusių su šios įmonės turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, bendrai apie 127 054,00 Lt (36 797,38 Eur) sumai.

9.7. O. I., siekdamas išvengti UAB „V.E.“ naudai valstybei mokamų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčių, valstybinių socialinių draudimo įmokų bei privalomų sveikatos draudimų įmokų), taip pat įmokų į garantinį fondą, apskaitomų įmonės buhalterinėje apskaitoje nuo išmokamų darbuotojų darbo užmokesčių, laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2012 m. sausio 31 d. organizavo: neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą UAB „V.E.“ darbuotojams, neįtraukiant šių išlaidų į UAB „V.E.“ buhalterinę apskaitą bei taksi paslaugas teikiančių vairuotojų, dirbusių UAB „V.E.“, fiktyvią darbo užmokesčio apskaitą, susijusią su šios įmonės turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. O. I., būdamas UAB „V.E.“ realiu valdytoju bei veiklos koordinatoriumi, asmeniškai, pastarajam nesant pavedant J. M., išmokėjo O. I. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“ ofise adresu (duomenys neskelbtini), kurios sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį UAB „V.E.“ darbuotojams dirbusiems UAB „V.E.“ nefiksuojant šių išlaidų įmonės buhalterinėje apskaitoje: nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo grynaisiais pinigais apie 28 471,00 Lt (8 245,77 Eur) buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoto darbo užmokesčio, iš jų 2011 m. – 25 951,00 Lt (7 515,93 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 2 520,00 Lt (729,84 Eur) buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoto darbo užmokesčio.

9.8. O. I., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė UAB „V.E.“ apskaitą tvarkantiems asmenims, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, A. B., J. C., pagal O. I. nustatytą darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką parengti bei įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenimis apie įmonių darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas kaip darbo užmokestį, bei parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų (taksi vairuotojų) gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.

9.9. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo UAB „V.E.“ laikotarpiu, parengus bei pateikus pasirašyti darbo apskaitos žiniaraščius, ir juos patvirtinus antspaudu su G. A. parašu parašais arba G. A., nežinojusiam apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, šie tikrovės apie neatitinkantys dokumentai apie įmonės išlaidas buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą ir jais pagrįsti duomenys pateikti valstybės institucijoms.

9.10. Dėl tokių O. I. nusikalstamų veiksmų, UAB ,,V. E.“ apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, pažeidžiant: 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatas – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio 2 dalį ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“ nuostatas, nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų: pardavimų ir pirkimų žurnalų, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų žurnalų, bendrojo žurnalo ir kt., iš kurių būtų galima nustatyti UAB „V.E.“ ūkinės-komercinės veiklos rezultatus, apskaičiuoti pajamas bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti UAB „V.E.“ turtą ir jos įsipareigojimus, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „V.E.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

9. UAB „T.“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad atstovaujama direktoriaus R. M., nežinojusio apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., siekdamas nuslėpti juridinio asmens UAB „T.“ turtą (pajamas), apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „T.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:

10.1. Vykdydamas nusikalstamą planą, 2003 m. gruodžio 17 d. O. I. įsteigė taksi paslaugas teikiančią įmonę UAB „T.“ ir būdamas tikruoju įmonės veiklos organizatoriumi bei valdytoju, siekdamas užtikrinti kuo palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veiklai daryti bei ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, nurodė R. M. nuo 2004 m. spalio 4 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB ,,T.“ fiktyviu direktoriumi. R. M., vykdydamas O. I. nurodymą, tapo UAB „T.“ direktoriumi, iš anksto žinodamas, kad savarankiškai jis, kaip bendrovės direktorius, suteiktais įgaliojimais bei teisėmis – priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, nesinaudos.

10.2. O. I., organizuodamas UAB „T.“ veiklą bei įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas, kad dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami BAĮ numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, nustatė UAB „T.“ taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas – „arendas“, nefiksuojant šių piniginių lėšų buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurios vienam taksi vairuotojui sudarė nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. apie 250,00 Lt (72,40 Eur), nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. apie 200,00 Lt (57,92 Eur), nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. apie 350,00 Lt (101,37 Eur), nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 400,00 Lt (115,85 Eur) per mėnesį. O. I. šias pinigines lėšas (,,arendas“), siekdamas asmeniškai kontroliuoti bei koordinuoti įsteigtos įmonės finansus, nurodė įmonėje dirbantiems taksi vairuotojams pristatyti asmeniškai jam į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), o jam nesant, grynuosius pinigus perduoti jam per J. M., A. M. (miręs) ir R. M., nežinojusius apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims.

10.3. Vykdydami O. I., nurodymą taksi vairuotojai, dirbantys UAB „T.“, nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per savaitę pajamų už teikiamas taksi paslaugas, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. pristatė bei perdavė, ofise adresu (duomenys neskelbtini), O. I., o jam nesant J. M., A. M. (miręs), R. M. ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendas“ viso apie 6 362 168,00 Lt (1 842 611,21 Eur) (2005 m. – 1 027 628,00 Lt (297 621,64 Eur), 2006 m. – 1 025 309,00 Lt (296 950,01 Eur), 2007 m. – 1 092 040,00 Lt (316 276,65 Eur), 2008 m. – 1 206 137,00 Lt (349 321,42 Eur), 2009 m. – 785 821,00 Lt (227 589,49 Eur), 2010 m. – 687 568,00 Lt (199 133,46 Eur), 2011 m. – 528 929,00 Lt (153 188,43 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 8 736,00 Lt (2 530,2 Eur)).

10.4. O. I., siekdamas nuslėpti realiai iš ūkinės finansinės veiklos UAB „T.“ gautas pajamas, neinformavo apie jas buhalterinę apskaitą tvarkančių asmenų, ko pasėkoje bendrovės grynųjų pinigų įnešimo kvituose įrašyta mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šios pajamos visiškai neįtrauktos į buhalterinę įmonių apskaitą. Apskaitą tvarkantiems asmenims, parengus grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus ir juos patvirtinus antspaudu su R. M. parašu arba R. M., nežinojusiam apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, taip suklastoti tikri dokumentai (kasos pajamų orderiai), buvo apskaityti UAB „T.“ buhalterinėje apskaitoje.

10.5. O. I. žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“, likusios darbuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams ją kaip darbo užmokestį. Tokiu būdu, jis – O. I. į jo faktiškai vadovaujamos UAB „T.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių – finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių įmonės darbuotojų realiai gautų piniginių lėšų t. y. įneštų dalies „arendų“ bei dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį. Dėl to, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo finansinių operacijų, susijusių su šios įmonės turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu bendrai apie 3 713 439,00 Lt (1 075 486,27 Eur) sumai.

10.6. O. I., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė UAB „T.“ apskaitą tvarkantiems asmenims, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, S. D. ir J. P., pagal O. I. nustatytą darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką parengti bei įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenimis apie įmonių darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas kaip darbo užmokestį, bei parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų (taksi vairuotojų) gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.

10.7. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo UAB „T.“ laikotarpiu, parengus bei pateikus pasirašyti darbo apskaitos žiniaraščius, ir juos patvirtinus antspaudu su R. M. parašu arba R. M., nežinojusiam apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, šie tikrovės apie neatitinkantys dokumentai apie įmonės išlaidas buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą ir jais pagrįsti duomenys pateikti valstybės institucijoms.

10.8. Dėl tokių O. I. nusikalstamų veiksmų, UAB ,,T.“ apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, pažeidžiant: 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio 2 dalį ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalį – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, nuostatas, nepildė (nepateikė) privalomų buhalterinės apskaitos registrų, iš kurių būtų galima nustatyti UAB „T.“ ūkinės-komercinės veiklos rezultatus, apskaičiuoti pajamas, bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti jos turtą ir jos įsipareigojimus, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „T.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

10. UAB „T.P.“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad atstovaujama direktoriaus A. M. (kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, pastarajam mirus), nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2012 m. sausio 31 d., siekdama nuslėpti juridinio asmens UAB „T.P.“ turtą (pajamas), tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „T.P.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:

11.1. Vykdydamas nusikalstamą planą, 2009 m. balandžio 20 d. O. I. įsteigė UAB „T.P.“ ir būdamas tikruoju įmonės veiklos organizatoriumi bei valdytoju, siekdamas užtikrinti kuo palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veiklai daryti bei ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, nurodė A. M. (miręs) tapti UAB ,,T.P.“ fiktyviu direktoriumi. A. M. (miręs), vykdydamas O. I. nurodymą, nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapo UAB „T.P.“ direktoriumi, iš anksto žinodamas, kad savarankiškai jis, kaip bendrovės direktorius, suteiktais įgaliojimais bei teisėmis – priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, nesinaudos.

11.2. O. I., organizuodamas UAB „T.P.“ veiklą bei įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas, kad dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami BAĮ numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, nustatė UAB „T.P.“ taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas – „arendas“, nefiksuojant šių piniginių lėšų buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurios vienam taksi vairuotojui sudarė apie 2009 m. – 650,00 Lt (188,265 Eur), 2010 m. – 564,00 Lt (163,35 Eur), 2011 m. – 578,00 Lt (167,40 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 633,00 Lt (183,33 Eur) per mėnesį.

11.3. O. I. šias pinigines lėšas (,,arendas“), siekdamas asmeniškai kontroliuoti bei koordinuoti įsteigtos įmonės finansus, nurodė įmonėje dirbantiems taksi vairuotojams pristatyti asmeniškai jam į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), o jam nesant, grynuosius pinigus perduoti jam per J. M., A. M. (miręs) ir R. M., nežinojusius apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims.

11.4. Vykdydami O. I. nurodymą taksi vairuotojai, dirbantys UAB „T.P.“, nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per savaitę pajamų už teikiamas taksi paslaugas, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. pristatė bei perdavė, ofise adresu (duomenys neskelbtini), O. I., o jam nesant J. M., A. M. (miręs) ir R. M. ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendas“ viso apie 481 029,00 Lt (139 315,63 Eur) (2009 m. – 68 188,00 Lt (19 748,61 Eur); 2010 m. – 184 694,00 Lt (53 491,08 Eur), 2011 m. – 209 742,00 Lt (60 745,48 Eur), (2012 m. sausio mėn. – 18 405,00 Lt (5 330,46 Eur)).

11.5. O. I., siekdamas nuslėpti realiai iš ūkinės finansinės veiklos UAB „T.P.“ gautas pajamas, neinformavo apie jas buhalterinę apskaitą tvarkančių asmenų, ko pasėkoje bendrovės grynųjų pinigų įnešimo kvituose įrašyta mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šios pajamos visiškai neįtrauktos į buhalterinę įmonių apskaitą. Apskaitą tvarkantiems asmenims, parengus grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus ir juos patvirtinus antspaudu su A. M. (miręs) parašu arba A. M., nežinojusiam apie O. I. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, taip suklastoti tikri dokumentai (kasos pajamų orderiai), buvo apskaityti UAB „T.P.“ buhalterinėje apskaitoje.

11.6. O. I. žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“, likusios darbuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams ją kaip darbo užmokestį. Tokiu būdu, jis – O. I. į jo faktiškai vadovaujamos UAB „T.P.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių – finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių įmonės darbuotojų realiai gautų piniginių lėšų t. y. įneštų dalies „arendų“ bei dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį. Dėl to, nuo 2009 m. birželio 9 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.P.“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo finansinių operacijų, susijusių su šios įmonės turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, bendrai apie 730 039,00 Lt (211 433,91 Eur) sumai.

11.7. O. I., siekdamas išvengti UAB „T.P.“ naudai valstybei mokamų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčių, valstybinių socialinių draudimo įmokų bei privalomų sveikatos draudimų įmokų), taip pat įmokų į garantinį fondą, apskaitomų įmonės buhalterinėje apskaitoje nuo išmokamų darbuotojų darbo užmokesčių, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2012 m. sausio 31 d. organizavo: neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą UAB „T.P.“ darbuotojams, neįtraukiant šių išlaidų į UAB „T.P.“ buhalterinę apskaitą, bei taksi paslaugas teikiančių vairuotojų, dirbusių UAB „T.P.“, fiktyvią darbo užmokesčio apskaitą, susijusią su šios įmonės turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, t. y. O. I. būdamas UAB „T.P.“ realiu valdytoju bei veiklos koordinatoriumi, asmeniškai, pastarajam nesant pavedant J. M., išmokėjo O. I. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“, ofise adresu (duomenys neskelbtini), kurios sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį UAB „T.P.“ dirbusiems darbuotojams, nefiksuojant šių išlaidų įmonės buhalterinėje apskaitoje nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo grynaisiais pinigais apie 18 724,65 Lt (5 423,03 Eur), už 2011 m. apie 16 964,15 Lt (4913,16 Eur) ir už 2012 m. sausio mėn. apie 1 760,50 Lt (509,88 Eur) buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoto darbo užmokesčio.

11.8. O. I., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė UAB „T.P.“ apskaitą tvarkančiai A. B., kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas, pagal O. I. nustatytą darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką parengti bei įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenimis apie įmonių darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas kaip darbo užmokestį, bei parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų (taksi vairuotojų) gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.

11.9. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo UAB „T.P.“ laikotarpiu, parengus bei pateikus pasirašyti darbo apskaitos žiniaraščius, ir juos patvirtinus antspaudais su A. M. (miręs) parašu parašais arba A. M. pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, šie tikrovės apie neatitinkantys dokumentai apie įmonės išlaidas buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą ir jais pagrįsti duomenys pateikti valstybės institucijoms.

11.10. Dėl tokių O. I. nusikalstamų veiksmų, UAB ,,T.P.“ apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, pažeidžiant 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“ nuostatas, nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų, iš kurių galima būtų nustatyti bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus; 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ nuostatas, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „T.P.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

11. S. K. pirmosios instancijos teismui perkvalifikavus veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad siekdamas bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti jo įsteigtų įmonių UAB „A.“, UAB ,,T. V.“, UAB ,,T.L.1“ (nuo 2002 m. lapkričio 5 d. iki 2009 m. gegužės 14 d. UAB „F.“, toliau „UAB „T.L.1“), UAB ,,T.1“, UAB „T.T.“, UAB „M.T.“, UAB „T.L.“, UAB „T.T.1“, UAB „S.“, UAB „G.P.“ (nuo 2002 m. lapkričio 5 d. iki 2009 m. gegužės 13 d. UAB „V.1“, toliau UAB „G.P.“), teikiančių taksi paslaugas Vilniaus mieste, turtą (pajamas, išlaidas, pelną) nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. sąmoningai apgaulingai tvarkė bei organizavo apgaulingą šių įmonių teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti laikotarpiais: nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „A.“, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB ,,T. V.“, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB ,,T.L.1“, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. UAB ,,T.1“, 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „T.T.“, nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „M.T.“, nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.L.“, nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.T.1“, nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „S.“, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „G.P.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:

12.1. Vykdydamas nusikalstamą planą S. K. 2002 m. lapkričio 5 d. pats įsteigė taksi paslaugas teikiančią įmonę UAB ,,T.L.1“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), bei 2002 m. sausio 31 d. UAB ,,T.1“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė S. A., L. A. ir V. B., A. N., R. L. (miręs) ir A. A., nežinančioms tikrų S. K. ketinimų, įsteigti dar 8 taksi paslaugas teikiančias įmones, pastariesiems iš anksto žinant, kad jie bus fiktyvūs šių įmonių steigėjai bei akcininkai.

12.2. Vykdydami S. K., nurodymą, panaudodami jo suteiktas pinigines lėšas įstatiniam kapitalui formuoti, A. N. 2006 m. sausio 19 d. įsteigė UAB „A.“ (2006 m. sausio 11 d. steigimo aktas), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), 2009 m. birželio 23 d. įsteigė UAB ,,T. V.“ (2009 m. birželio 18 d. steigimo aktas), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. gegužės 19 d. įsteigė UAB „T.L.“ (2009 m. gegužės 14 d. steigimo aktas), į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), R. L. (miręs) 2010 m. balandžio 14 d. įsteigė UAB „M.T.“ (2010 m. balandžio 7 d. steigimo aktas), į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. A. 2002 m. lapkričio 5 d. įsteigė UAB „G.P.“, į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), S. A. 2003 m. sausio 22 d. įsteigė UAB „T.T.“ (2003 m. sausio 15 d. steigimo aktas), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), V. B. 2010 m. lapkričio 10 d. įsteigė UAB „T.T.1“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), L. A. 2004 m. gruodžio 14 d. įsteigė UAB „S.“ (2004 m. gruodžio 6 d. steigimo aktas), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini).

12.3. S. K., būdamas tikruoju nurodytų įmonių veiklos organizatoriumi bei valdytoju, siekdamas užtikrinti kuo palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veiklai daryti bei ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, tačiau ne vėliau nei 2005 m. sausio 1 d., nurodė A. N. nuo 2006 m. sausio 13 d. iki 2007 m. vasario 1 d. tapti UAB „A.“ ir nuo 2009 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. birželio 17 d. tapti UAB „T.L.“, nuo 2009 m. birželio 23 d. iki 2012 m. birželio 8 d. tapti UAB „T.V.“, A. A. nuo 2009 m. sausio 7 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. tapti UAB „A.“ ir nuo 2002 m. spalio 18 d. iki 2009 m. gegužės 8 d. tapti UAB „G.P.“, A. K. nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2009 m. sausio 6 d. tapti UAB „A.“, V. V. nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB „T.L.1“, V. T. nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2009 m. birželio 17 d. tapti UAB „T.L.1“ ir nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB „G.P.“, V. Č. nuo 2004 m. rugsėjo 20 d. iki 2009 m. gegužės 12 d. tapti UAB „T.L.1“, G. L. nuo 2005 m. kovo 4 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB „T.1“ ir nuo 2007 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. birželio 8 d. tapti UAB „S.“, R. L. nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB „M.T.“, A. D. nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB „T.L.“ ir nuo 2009 m. gegužės 8 d. iki 2009 m. birželio 17 d. tapti UAB „G.P.“, A. S. nuo 2005 m. rugsėjo 27 d. iki 2006 m. liepos 11 d. tapti UAB „S.“, J. T. nuo 2011 m. liepos 25 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.T.1“ fiktyviais direktoriais. S. K. nurodymu, A. N., A. A., A. K., V. V., V. T., V. Č., G. L., A. S., A. D., R. L. (miręs), J. T., nežinoję apie S. K. apgaulingai tvarkyti įmonių buhalterinę apskaitą, tapo aukščiau minėtų taksi paslaugas teikiančių Vilniaus mieste įmonių direktoriais, iš anksto žinodami, jog savarankiškai jiems, kaip bendrovių direktoriams suteiktais įgaliojimais bei teisėmis – priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, jie nesinaudos.

12.4. S. K., organizuodamas nurodytų įmonių veiklą bei įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas, jog dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami BAĮ numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose nustatė aukščiau paminėtų bendrovių taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas – „arendas“, nefiksuojant šių piniginių lėšų buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurios vienam taksi vairuotojui sudarė: UAB „A.“ nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 600 Lt (173,77 Eur) per mėnesį, UAB ,,T.L.1“ nuo 2005 sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 610 Lt (176,67 Eur) per mėnesį, UAB ,,T.1“ nuo 2005 sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. apie 300 Lt (86,89 Eur) per mėnesį, UAB „T.T.“ nuo 2005 sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. apie 600 Lt (173,77 Eur) per mėnesį, UAB „M.T.“ nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 300 Lt (86,89 Eur) per mėnesį, UAB „T.L.“ nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 610 Lt (176,67 Eur) per mėnesį, UAB „T.T.1“ nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 500 Lt (144,81 Eur), UAB „S.“ nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 532 Lt (154,08 Eur) per mėnesį, UAB „G.P.“ nuo 2005 sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 250 Lt (72,41 Eur) per mėnesį.

12.5. S. K., pinigines lėšas (,,arendas“), siekdamas asmeniškai kontroliuoti bei koordinuoti jo įsteigtų įmonių finansus, nurodė įmonėse dirbantiems taksi vairuotojams pristatyti asmeniškai jam į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), o jam nesant, grynuosius pinigus perduoti jam per A. L. ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims. Vykdydami S. K. nurodymą taksi vairuotojai, dirbantys aukščiau minėtose įmonėse, nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per savaitę pajamų už teikiamas taksi paslaugas, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. pristatė bei perdavė, ofise adresu (duomenys neskelbtini), S. K., o jam nesant A. L., ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendas“ bendrą apie 9 298 962 Lt (2 693 165,55 Eur) sumą, kurią sudarė: UAB „A.“ viso apie 2 374 920 Lt (687 824,37 Eur) (2006 m. – 92 780 Lt (26 870,95 Eur), 2007 m. – 214 110 Lt (62 010,54 Eur), 2008 m. – 297 007,50 Lt (86 019,32 Eur), 2009 m. – 470 007,50 Lt (136 123,58 Eur), 2010 m. – 467 908 Lt (135 515,52 Eur), 2011 m. – 758 211 Lt (219 593,08 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 74 896 Lt (21 691,38 Eur)), UAB ,,T.L.1“ viso apie 826 570 Lt (239 391,22 Eur) (2005 m. – 104 476 Lt (30 258,34 Eur), 2006 m. – 114 484 Lt (33 156,86 Eur), 2007 m. – 131 487 Lt (131 487 Eur), 2008 m. – 54 359 Lt (15 743,45 Eur), 2009 m. – 86 694 Lt (25 108,32 Eur), 2010 m. – 167 225 Lt (48 431,71 Eur), 2011 m. – 156 330 Lt (45 276,30 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 11 524 Lt (3 337,58 Eur)), UAB ,,T.1“ viso apie 333 773 Lt (96 667,34 Eur) (2005 m. – 250 755 Lt (72 623,67 Eur), 2006 m. – 82 117,50 Lt (23 782,87 Eur), 2007 m. – 900 Lt (260,66 Eur)), UAB „T.T.“ viso apie 865 184 Lt (250 574,61 Eur) (2005 m. – 355 442 Lt (102 943,12 Eur), 2006 m. – 279 683 Lt (81 001,80 Eur), 2007 m. – 165 785 Lt (48 014,65 Eur), 2008 m. – 64 274 Lt (18 615,04 Eur)), UAB „M.T.“ viso apie 548 884 Lt (158 967,79 Eur) (2010 m. – 162 575 Lt (47 084,97 Eur), 2011 m. – 364 484 Lt (105 561,86 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 21 825 Lt (6 320,96 Eur)), UAB „T.L.“ viso apie 506 036 Lt (146 558,16 Eur) (2009 m. – 38 921 Lt (11 272,30 Eur), 2010 m. – 207 853 Lt (60 198,39 Eur), 2011 m. – 236 547 Lt (68 508.75 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 22 715 Lt (6 578,72 Eur)), UAB „T.T.1“ viso apie 47 080 Lt (13 635,31 Eur), UAB „S.“ viso apie 3 077 025 Lt (891 168,04 Eur) (2005 m. – 26 664 Lt (7 722,43 Eur), 2006 m. – 237 690 Lt (68 839,78 Eur), 2007 m. – 230 808 Lt (66 846,62 Eur), 2008 m. – 375 463 Lt (108 741,60 Eur), 2009 m. – 494 598 Lt (143 245,48 Eur), 2010 m. – 628 239 Lt (181 950,59 Eur), 2011 m. – 974 956 Lt (282 366,77 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 108 607 Lt (31 454,76 Eur)), UAB „G.P.“ viso apie 719 490 Lt (208 378,71 Eur) (2005 m. pristatė apie 76 910 Lt (22 274,68 Eur), 2006 m. – 82 075 Lt (23 770,56 Eur), 2007 m. – 96 750 Lt (28 020,74 Eur), 2008 m. – 37 065 Lt (10 734,77 Eur), 2009 m. – 111 813 Lt (32 383,28 Eur), 2010 m. –193 973 Lt (56 178,46 Eur), 2011 m. – 109 647 Lt (31 755,97 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 11 258 Lt (3 260,54 Eur)).

12.6. S. K., siekdamas nuslėpti realiai iš ūkinės finansinės veiklos minėtų bendrovių gautas pajamas, neinformavo apie jas buhalterinę apskaitą tvarkančių asmenų, ko pasėkoje bendrovių grynųjų pinigų įnešimo kvituose įrašyta mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šios pajamos visiškai neįtrauktos į buhalterinę įmonių apskaitą. Tokiu būdu įmonių apskaitą tvarkantys asmenys: S. K. dirbusi nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. UAB „A.“, nuo 2009 m. birželio 29 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. UAB „T.V.“, nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. UAB „T.L.1“, nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. UAB „T.T.“, nuo 2010 m. balandžio 21 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. UAB „M.T.“, ir nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. UAB „G.P.“, B. D. dirbusi nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2011 m. sausio 18 d. UAB „A.“, nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2011 m. sausio 18 d. UAB „T.L.1“, nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2011 m. sausio 18 d. UAB „M.T.“, nuo 2009 m. gegužės 20 d. iki 2012 m. gegužės 6 d. UAB „T.L.“, nuo 2011 m. liepos 26 d. iki 2011 m. rugpjūčio 3 d. UAB „T.T.1“, nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. gegužės 2 d. UAB S.“, nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2011 m. sausio 18 d. UAB G. P.“, S. D., dirbęs nuo 2002 m. lapkričio 18 d. iki 2006 m. rugsėjo 11 d. UAB „T.L.1“, nuo 2003 m. sausio 18 d. iki 2006 m. rugpjūčio 7 d. UAB „T.T.“, nuo 2002 m. lapkričio 18 d. iki 2006 m. rugsėjo 11 d. UAB „G.P.“, O. T. dirbusi nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. UAB „A.“, nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. UAB T. V.“, nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. UAB „T.L.1“, nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. UAB „M.T.“, ir nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. UAB „G.P.“, R. V. dirbusi nuo 2006 m. rugsėjo 6 d. iki 2008 m. balandžio 17 d. UAB „A.“, nuo 2006 m. rugsėjo 11 d. iki 2008 m. balandžio 17 d. UAB „T.L.1“, nuo 2006 m. rugsėjo 7 d. iki 2008 m. balandžio 17 d. UAB „T.T.“, ir nuo 2006 m. rugsėjo 11 d. iki 2008 m. balandžio 17 d. UAB G. P.“, N. B. dirbusi nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. spalio 1 d. UAB „T.1“, ir nuo 2005 m. lapkričio 4 d. iki 2007 m. spalio 1 d. UAB „S.“, I. N. dirbusiai nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 3 d. UAB „T.1“ ir nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. liepos 8 d. UAB „S.“, nežinodami tikrųjų S. K. nusikalstamų ketinimų, parengė bei išrašė grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo minėtose taksi paslaugas teikiančiose įmonėse laikotarpiu parengus bei pateikus pasirašyti grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus, ir juos patvirtinus antspaudais su R. L. (miręs), A. A., A. D., J. T., V. T., G. L., V. V., V. Č., A. S., A. K. parašais arba A. N., R. L. (miręs), A. A., A. D., J. T., V. T., G. L., V. V., V. Č., A. S., A. K. nežinojusiems apie S. K. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, taip suklastoti tikri dokumentai (kasos pajamų orderiai), buvo apskaityti įmonių buhalterinėse apskaitose.

12.7. S. K., žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“, likusios darbuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams ją kaip darbo užmokestį. Tokiu būdu, jis – S. K. ir kiti minėtos organizuotos grupės bendrininkai, į jų vadovaujamų nurodytų įmonių buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių – finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių įmonės darbuotojų realiai gautų piniginių lėšų, t. y. įneštų dalies „arendų“ bei dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį, bendrai įmonių buhalterinėse apskaitoje neatvaizduojant finansinių operacijų šioms grynųjų pinigų sumoms: UAB „A.“ nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 1 813 982,27 Lt (525 365,58 Eur) sumai; UAB ,,T.L.1“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 617 280 Lt (178 776,65 Eur) sumai; UAB ,,T.1“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. apie 111 957 Lt (32 424,99 Eur) sumai; UAB „T.T.“ 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. apie 865 184 Lt (250 574,61 Eur) sumai; UAB „M.T.“ nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 460 205 Lt (133 284,58 Eur) sumai; UAB „T.L.“ nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 436 765 Lt (126 495,89 Eur) sumai; UAB „T.T.1“ nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 74 807 Lt (21 665,60 Eur) sumai; UAB „S.“ nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 1 717 993 Lt (497 565,16 Eur) sumai; UAB „G.P.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 1 202 458 Lt (348 255,91 Eur) sumai, kurios sudaro viso apie 7 300 631,27 Lt (2 114 408,96 Eur), susijusiomis su šių įmonių turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu.

12.8. S. K., siekdamas išvengti valstybei mokamų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčių, valstybinių socialinių draudimo įmokų bei privalomų sveikatos draudimų įmokų) ir įmokų į garantinį fondą, apskaitomų įmonės buhalterinėje apskaitoje nuo išmokamų darbuotojų darbo užmokesčių, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. vykdė: neoficialių darbo užmokesčių mokėjimą nurodytų įmonių darbuotojams, neįtraukiant šių išlaidų į UAB ,,T. V.“ laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB „T.T.“ nuo 2005 m. sausio 1 iki 2010 m. gruodžio 31 d., buhalterinę apskaitą, bei taksi paslaugas teikiančių vairuotojų dirbusių nurodytose įmonėse fiktyvią darbo užmokesčio apskaitą, susijusią su šių įmonių turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. S. K. būdamas nurodytų įmonių realiu valdytoju bei veiklos koordinatoriumi, asmeniškai, o pastarajam nesant pavedant A. L., laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo S. K. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“ ofise adresu (duomenys neskelbtini), kurios sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį nurodytų darbuotojams, nefiksuojant šių išlaidų įmonių buhalterinėje apskaitoje, kurios sudarė viso apie 593 031 Lt (171 753,65 Eur), iš jų UAB ,,T. V.“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo apie 337 027 Lt (97 609,77 Eur) (2009 m. apie 22 435 Lt (6 497,63 Eur), 2010 m. apie 123 177 Lt (35 674,53 Eur), 2011 m. apie 176 018 Lt (50 978,34 Eur), 2012 m. sausio mėn. apie 15 397 Lt (4 459,28 Eur)), UAB „T.T.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. išmokėjo apie 256 004 Lt (74 143,88 Eur) (2005 m. apie 22 079 Lt (6 394,52 Eur), 2006 m. apie 58 986 Lt (17083,53 Eur), 2007 m. apie 52 678 Lt (15 256,60 Eur), 2008 m. apie 66 478 Lt (19 253,36 Eur), už 2009 m. apie 55 783 LT (16 155,87 Eur), buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoto darbo užmokesčio.

12.9. S. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė apskaitą tvarkantiems asmenims, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, S. K., B. D., S. D., O. T., R. V., I. N. ir N. B., pagal S. K. nustatytą darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką parengti bei įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenimis apie įmonių darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas kaip darbo užmokestį, bei parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų (taksi vairuotojų) gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.

12.10. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo minėtose taksi paslaugas teikiančiose įmonėse laikotarpiu, parengus bei pateikus pasirašyti darbo apskaitos žiniaraščius, ir juos patvirtinus antspaudais su R. L. (miręs), A. A., A. D., J. T., V. T., G. L., V. V., V. Č., A. S., A. K. parašais arba A. N., R. L. (miręs), A. A., A. D., J. T., V. T., G. L., V. V., V. Č., A. S., A. K. nežinojusiems apie S. K. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus. Šie tikrovės neatitinkantys dokumentai apie įmonių išlaidas buvo įtraukti į įmonių buhalterinės apskaitas ir jais pagrįsti duomenys pateikti valstybės institucijoms.

12.11. Dėl tokių S. K. nusikalstamų veiksmų apgaulingai tvarkant:

12.11.1. UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį – „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 14 straipsnio 1 dalį – „<...> Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka“; 16 straipsnio 1 dalį – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine–sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, nes bendrovė buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ne visas gautas pajamas iš vairuotojų suneštų „arendų“ bei neapskaitė pajamų dalies, kurias vairuotojai sau pasilikdavo kaip darbo užmokestį, taip pat darbuotojams apskaičiuotas ir apskaitytas kaip išmokėtas darbo užmokestis neatitinka tikrovės, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ vykdytos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

12.11.2. UAB ,,T. V.“ buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“ bei 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes į apskaitos registrus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, iškreipiant tikruosius duomenis, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB ,,T. V.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros;

12.11.3. UAB ,,T.L.1“ buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio 2 dalį – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalį – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, 12 straipsnio 4 dalį – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, bei 12 straipsnio 1 dalį – “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB ,,T.L.1“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros nei vienais mokestiniais metais;

12.11.4. UAB ,,T.1“ buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio 2 dalį – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalį– „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, nes nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų, iš kurių būtų galima nustatyti Bendrovės ūkinės-komercinės veiklos rezultatus, apskaičiuoti pajamas, bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti Bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus, bei 12 straipsnio 4 dalį –„apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB ,,T.1“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros;

12.11.5. UAB „T.T.“ buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalį – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“, 3 dalį – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, nes nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų, iš kurių galima būtų nustatyti bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus, taip pat 12 straipsnio 1 dalį, – ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, – ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ nes į apskaitos registrus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, iškreipiant tikruosius duomenis apie turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „T.T.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

12.11.6. UAB „M.T.“ buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalį – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“, 3 dalį – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, nes nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų, iš kurių galima būtų nustatyti bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus, taip pat 12 straipsnio 4 dalį – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 12 straipsnio 1 dalį – ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį – ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, nes į buhalterinės apskaitos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, iškreipiant tikruosius duomenis apie turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „M.T.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros;

12.11.7. UAB „T.L.“ buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio 2 dalį – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalį – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, nes nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų, iš kurių būtų galima nustatyti Bendrovės ūkinės-komercinės veiklos rezultatus, apskaičiuoti pajamas, bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti Bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus. Taip pat pažeidė šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalį –„apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nes į buhalterinės apskaitos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, iškreipiant tikruosius duomenis apie turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „T.L.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros;

12.11.8. UAB „T.T.1“ buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio 2 dalį –„į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalį – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, nes nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų, iš kurių būtų galima nustatyti Bendrovės ūkinės-komercinės veiklos rezultatus, apskaičiuoti pajamas, bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti Bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus. Taip pat pažeidė šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalį – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nes į buhalterinės apskaitos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, iškreipiant tikruosius duomenis apie turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „T.T.1“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros;

12.11.9. UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį –„visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio 2 dalį – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalį – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, nes nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų, iš kurių būtų galima nustatyti Bendrovės ūkinės-komercinės veiklos rezultatus, apskaičiuoti pajamas bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti Bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus. Taip pat pažeidė šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalį – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nes Bendrovė į buhalterinės apskaitos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, iškreipdama tikruosius duomenis apie turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „S.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros;

12.11.10. UAB „G.P.“ buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį – „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; <…>; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“, 6 straipsnio 2 dalį – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, 12 straipsnio 4 dalį – „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.“, 16 straipsnio 1 dalį – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“, 3 dalį – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. <...>“ dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „G.P.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžių bei struktūros.

2. UAB „S.“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad atstovaujama direktorių A. S., nežinojusio apie S. K. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, nuo 2005 m. rugsėjo 27 d. iki 2006 m. liepos 11 d. ir G. L., nežinojusio apie S. K. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, nuo 2007 m. balandžio 4d. iki 2012 m. birželio 8 d., dalyvaujant A. L., nežinojusiam apie S. K. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, siekiant bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti juridinio asmens UAB „S.“ turtą (pajamas ir išlaidas) nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „S.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:

13.1. Vykdant nusikalstamą planą, S. K. nurodė L. A., nežinančiai tikrų organizuotos grupės narių ketinimų, įsteigti taksi paslaugas teikiančią įmonę, pastarajai iš anksto žinant, jog ji bus fiktyvi įmonės steigėja. Vykdydama S. K. nurodymą, panaudojant pastarojo suteiktas pinigines lėšas įstatiniam kapitalui formuoti, ji – L. A. 2004 m. gruodžio 14 d. įsteigė UAB „S.“.

13.2. S. K., siekiant užtikrinti kuo palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veiklai daryti bei ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, nurodė A. S. nuo 2005 m. rugsėjo 27 d. iki 2006 m. liepos 11 d. ir G. L. nuo 2007 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. birželio 8 d. tapti UAB „S.“ fiktyviais direktoriais. A. S. ir G. L., vykdant S. K. nurodymą, pastarieji minėtais laikotarpiais tapo UAB „S.“ direktoriais, iš anksto žinodami, jog jie savarankiškai, kaip bendrovės direktoriai, suteiktais įgaliojimais bei teisėmis – priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, nesinaudos.

13.3. S. K., siekdamas, jog dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami BAĮ numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, nustatė UAB „S.“ taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas – „arendas“, nefiksuojant šių piniginių lėšų buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurios vienam taksi vairuotojui sudarė nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. apie 532 Lt (154,08 Eur) per mėnesį.

13.4. S. K. šias pinigines lėšas (,,arendas“), siekdamas asmeniškai kontroliuoti bei koordinuoti pastarojo įsteigtos įmonės finansus, nurodė įmonėse dirbantiems taksi vairuotojams pristatyti asmeniškai jam į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), o jam nesant, grynuosius pinigus perduoti jam per A. L., nežinojusį apie S. K. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims.

13.5. Vykdant S. K. nurodymą taksi vairuotojai, dirbantys UAB „S.“, nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per savaitę pajamų už teikiamas taksi paslaugas, laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. pristatė bei perdavė, ofise adresu (duomenys neskelbtini), S. K., o jam nesant A. L. ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendas“ viso apie 3 077 025 Lt (891 168,04 Eur) (2005 m. – 26 664 Lt (7 722,43 Eur), 2006 m. – 237 690 Lt (68 839,78 Eur), 2007 m. – 230 808 Lt (66 846,62 Eur), 2008 m. – 375 463 Lt (108 741,60 Eur), 2009 m. – 494 598 Lt (143 245,48 Eur), 2010 m. – 628 239 Lt (181 950,59 Eur), 2011 m. – 974 956 Lt (282 366,77 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 108 607 Lt (31 454,76 Eur)).

13.6. S. K., siekdamas nuslėpti realiai iš ūkinės finansinės veiklos UAB „S.“ gautas pajamas, neinformavo apie jas buhalterinę apskaitą tvarkančių asmenų, ko pasėkoje bendrovės grynųjų pinigų įnešimo kvituose įrašyta mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šios pajamos visiškai neįtrauktos į buhalterinę įmonių apskaitą. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo minėtoje taksi paslaugas teikiančioje įmonėje laikotarpiu, parengus grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus, ir juos patvirtinus antspaudu su A. S., G. L. parašu arba A. S., G. L., jų vadovavimo laikotarpiais nežinojusiems apie S. K. tyčią apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, taip suklastoti tikri dokumentai (grynųjų pinigų kvitai), buvo apskaityti bendrovės“ buhalterinėje apskaitoje.

13.7. S. K., žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“, likusios darbuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams kaip darbo užmokestį, t. y. į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių-finansinių operacijų (grynųjų pinigų), susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių įmonės darbuotojų realiai gautų piniginių lėšų – įneštų dalies „arendų“ bei dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį. Tokiu būdu nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „S.“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo atvaizduota finansinių operacijų, susijusių su šios įmonės turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, bendrai apie 1 717 993 Lt (497 565,16 Eur) sumai.

Šalies argumentai

13.8. S. K. tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė UAB „S.“ apskaitą tvarkantiems asmenims, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, B. D., N. B. ir I. N., pagal S. K. nustatytą darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką parengti bei įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenimis apie įmonių darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas kaip darbo užmokestį, bei parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų (taksi vairuotojų) gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.

13.9. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo UAB „S.“ laikotarpiu, parengus darbo apskaitos žiniaraščius, ir juos patvirtinus antspaudais su A. S. ir G. L. parašu arba A. S. ir G. L., nežinojusiems apie S. K. tyčią apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, šie tikrovės neatitinkantys dokumentai apie įmonės išlaidas buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą ir jais pagrįsti duomenys pateikti valstybės institucijoms.

13.10. Dėl tokių S. K. nusikalstamų veiksmų, apgaulingai tvarkant UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio 2 dalį „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, nes nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų, iš kurių būtų galima nustatyti Bendrovės ūkinės-komercinės veiklos rezultatus, apskaičiuoti pajamas bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti Bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus. Taip pat pažeidė šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalį – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nes Bendrovė į buhalterinės apskaitos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, iškreipdama tikruosius duomenis apie turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „S.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

2. R. K. buvo kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis veikdamas O. I. suburtoje organizuotoje grupėje, kurios nariais buvo jis – R. K., O. I., J. M., J. G., R. M., A. M., V. M., V. L., G. A., J. A., A. G., A. M. (miręs), I. L. ir A. J., siekdamas bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti O. I. įsteigtų bei vadovaujamų įmonių UAB „E.“, UAB ,,I.“, UAB ,,S. T.“, UAB ,,M.“, UAB „V.“, UAB „T.P.“, UAB „P.T.“, UAB „S.T.“, UAB „T.“, UAB „B.T.1“, UAB „B.T.“, UAB „V.E.“, teikiančių taksi paslaugas Vilniaus mieste, turtą (pajamas, išlaidas, pelną) ir vykdydamas iš anksto prisiimtą užduotį, kartu su kitais minėtais organizuotos grupės bendrininkais, O. I. nurodymu, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., sąmoningai apgaulingai tvarkė šių įmonių teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti laikotarpiais: nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „E.“, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB ,,I.“, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB ,,S. T.“, nuo 2005 m. spalio 26 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB ,,M.“, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „V.“, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.P.“, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „P.T.“, nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „S.T.“, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.“, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „B.T.1“, nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „B.T.“, nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „V.E.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros (nuosprendžio 8.1.1.– 8.1.18.12. nuosprendžio punktai), o būtent:

14.1. O. I., siekdamas asmeninės naudos bei veikdamas juridinių asmenų naudai ir interesais, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2005 m. sausio 1 d., parengė nusikalstamos veikos planą – įsteigęs įmones teikiančias taksi paslaugas Vilniaus mieste bei siekdamas nuslėpti tikrąjį šių įmonių gaunamą turtą (pajamas bei išlaidas), suorganizavo nurodytų įmonių apgaulingą (dvigubą) buhalterinę apskaitą, kiekvienam organizuotos grupės nariui davė nurodymus, kurie veikė jo duotų nurodymų ribose. O. I., veikdamas kaip organizatorius ir vykdydamas nusikalstamą planą, įsteigė taksi paslaugas teikiančias įmones: 2011 m. rugpjūčio 24 d. UAB ,,S. T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini); 2009 m. balandžio 20 d. UAB „T.P.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini); 2009 m. vasario 26 d. UAB „S.T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini); 2009 m. birželio 4 d. UAB „B.T.1“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini); 2009 m. birželio 4 d. UAB „B.T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini); 2003 m. gruodžio 17 d. UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini); 2009 m. rugpjūčio 18 d. UAB „P.T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), ir I. I., nežinančiam tikrų organizuotos grupės narių ketinimų bei organizuotos grupės nariams, I. L., V. L. bei G. A. nurodė įsteigti dar 5 taksi paslaugas teikiančias įmones, bei nurodė tapti jų direktoriais ir akcijų turėtojais, pastariesiems iš anksto žinant, jog jie bus fiktyvūs šių įmonių steigėjai bei akcininkai. Vykdydami O. I. nurodymą, panaudodami jo suteiktas pinigines lėšas įstatiniam kapitalui formuoti, I. L. 2011 m. balandžio 11 d. įsteigė UAB „E.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), 2005 m. spalio 27 d. UAB ,,M.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), I. I. 2003 m. liepos 8 d. įsteigė UAB ,,I.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), V. L. 2004 m. spalio 25 d. įsteigė UAB „V.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), G. A. 2010 m. gruodžio 7 d. įsteigė UAB „V.E.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini).

14.2. O. I., būdamas tikruoju nurodytų įmonių veiklos organizatoriumi bei valdytoju, siekdamas užtikrinti kuo palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veiklai daryti bei ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, tačiau ne vėliau nei 2005 m. sausio 1 d. nurodė R. K. nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB „S.T.“ ir nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. tapti UAB „P.T.“, J. G. nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB „P.T.“ ir nuo 2010 m. vasario 13 d. iki 2012 m. gegužės 9 d. tapti UAB „V.“, A. G. nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. balandžio 27 d. tapti UAB „B.T.1“ ir nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. tapti UAB „M.“, A. M. nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. tapti UAB „S.T.“, I. L. nuo 2011 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. tapti UAB ,,E.“ ir nuo 2005 m. spalio 26 d. iki 2011 m. vasario 14 d. tapti UAB „M.“, R. M. nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. vasario 27 d. tapti UAB „M.“ ir nuo 2004 m. spalio 4 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB „T.“, V. M. nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2011 m. birželio 30 d. tapti UAB „B.T.1“, V. L. nuo 2004 m. spalio 20 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. tapti UAB „V.“ ir nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. tapti UAB „S.T.“, G. A. nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. tapti UAB „V.“ ir nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2013 m. gegužės 10 d. tapti UAB „V.E.“, J. A. nuo 2003 m. liepos 3 d. iki 2010 m. sausio 14 d. tapti UAB „I.“ ir nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. vasario 12 d. tapti UAB „V.“, A. M. (miręs) nuo 2009 m. birželio 8d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB ,,T.P.“, A. J. nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. balandžio 27 d. tapti UAB „B.T.“ fiktyviais direktoriais.

14.3. R. K., vykdydamas O. I. nurodymą ir veikdamas kartu su kitais minėtais organizuotos grupės bendrininkais, tapo minėtų taksi paslaugas teikiančių Vilniaus mieste įmonių direktoriumi, iš anksto žinodamas, kad savarankiškai jis, kaip bendrovių direktorius, suteiktais įgaliojimais bei teisėmis – priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, nesinaudos. O. I., organizuodamas nurodytų įmonių veiklą bei įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas, kad dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami BAĮ numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, nustatė aukščiau minėtų bendrovių taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas – „arendas“, nefiksuojant šių piniginių lėšų buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurios vienam taksi vairuotojui sudarė: UAB ,,S. T.“ nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 1 950 Lt (564,76 Eur) per mėnesį; UAB „P.T.“ nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 800 Lt (231,70 Eur) per mėnesį; UAB „E.“ nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 800 Lt (231,70 Eur) per mėnesį; UAB ,,M.“ 2005 m. ne mažiau nei 1 200 Lt (347,54 Eur) per mėnesį, 2006 m. ne mažiau nei 1 380 Lt (399,67 Eur) per mėnesį, 2007 m. – ne mažiau nei 430 Lt (124,54 Eur) per savaitę, 2008 m. ne mažiau nei 430 Lt (124,54 Eur) per savaitę, 2009 m. ne mažiau nei 1 720 Lt (498,15 Eur) per mėnesį, 2010 m. ne mažiau nei 1 840 Lt (532,90 Eur) per mėnesį; UAB „V.“ 2005 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ne mažiau nei 960 Lt (278,03 Eur) per mėnesį, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 1 400 Lt (405,47 Eur) per mėnesį; UAB „S.T.“ 2009 m. ne mažiau nei 500 Lt (144,81 Eur), 2010 m. ne mažiau nei 541 Lt (156,68 Eur), 2011 m. ne mažiau nei 505 Lt (146,26 Eur) per mėnesį; UAB „T.“ laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ne mažiau nei 250 Lt (72,40 Eur), nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ne mažiau nei 200 Lt (57,92 Eur), nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ne mažiau nei 350 Lt (101,37 Eur), nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį; UAB „B.T.1“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ne mažiau nei 650 Lt (188,25 Eur), nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ne mažiau nei 600 Lt (173,77 Eur), nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ne mažiau nei 250 Lt (72,40 Eur), nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį; UAB „B.T.“ nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ne mažiau nei 459 Lt (132,93 Eur), nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 506 Lt (146,55 Eur) per mėnesį; UAB „V.E.“ nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2012 m. sausio 31 d. nemažiau nei 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį, UAB „T.P.“ ne mažiau nei 2010 m. – 564 Lt (163,35 Eur), 2011 m. – 578 Lt (167,40 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 633 Lt (183,33 Eur) per mėnesį. O. I. šias pinigines lėšas („arendas“) siekdamas asmeniškai kontroliuoti bei koordinuoti pastarojo įsteigtų įmonių finansus, nurodė įmonėse dirbantiems taksi vairuotojams pristatyti asmeniškai jam į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), o jam nesant, grynuosius pinigus perduoti jam per J. M., A. M. (miręs) ir R. M. ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims.

14.4. Vykdydami O. I. nurodymą taksi vairuotojai, dirbantys aukščiau minėtose įmonėse, nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per savaitę pajamų už teikiamas taksi paslaugas, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. pristatė bei perdavė, ofise adresu (duomenys neskelbtini), O. I., o jam nesant J. M., A. M. (miręs), R. M. ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendas“ bendrą ne mažesnę nei 21 671 291,96 Lt (6 276 439,98 Eur) sumą, kurią sudarė UAB ,,S. T.“ viso ne mažiau kaip 1.075.704,96 Lt (311 545,69 Eur) (2011 m. rugsėjo–gruodžio mėn. 854 396, 69 Lt, 2012 m. sausio mėn. 221.308,26 Lt), UAB „P.T.“ viso ne mažiau kaip 210 445 Lt (60 949,08 Eur) (2011 m. rugsėjo–gruodžio mėn. – 176 945 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 33 500 Lt), UAB „S.T.“ viso ne mažiau kaip 468 583 Lt (135 711,01 Eur) (2009 m. – 165 361 Lt, 2010 m. – 187 376 Lt, 2011 m. – 115 846 Lt), UAB „E.“ darbuotojų už suteiktas paslaugas gautos pajamos – ne mažiau kaip 76 065 Lt (22 029,95 Eur) (2011 m. – 56 055 Lt (16234.65 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 20 010 Lt (5795.30 Eur)), UAB „V.E.“ darbuotojų už suteiktas paslaugas gautos pajamos – ne mažiau kaip 136 487 Lt (39 529, 37 Eur) (2011 m. – 118 468 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 18 019 Lt), ,,UAB ,,M.“ darbuotojų už suteiktas paslaugas gautos pajamos – ne mažiau kaip 5 177 834 Lt (1 499 604,38 Eur) su PVM (2005 m. – 69 019 Lt, 2006 m. – 396 605 Lt, 2007 m. – 515 972 Lt, 2008 m. – 553 440 Lt, 2009 m. – 535 066 Lt, 2010 m. – 1 207 008 Lt, 2011 m. – 1 730 497 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 170 227 Lt), UAB „V.“ viso ne mažiau kaip 6 917 131 Lt (2005 m. – 963 303 Lt, 2006 m. – 1 145 916 Lt, 2007 m. – 948 699 Lt, 2008 m. – 906 972 Lt, 2009 m. – 1 178 421 Lt, 2010 m. – 932 775 Lt, 2011 m. – 779 608 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 61 437 Lt.), UAB „T.“ viso ne mažiau kaip 6 362 168 Lt (1 842 611,21 Eur) (2005 m. – 1 027 628 Lt, 2006 m. – 1 025 309 Lt, 2007 m. – 1 092 040 Lt, 2008 m. – 1 206 137 Lt, 2009 m. – 785 821 Lt, 2010 m. – 687 568 Lt, 2011 m. – 528 929 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 8 736 Lt), UAB „B.T.1“ viso ne mažiau kaip 1 140 046 Lt (330 180,14 Eur) (2009 m. – 11 278 Lt, 2010 m. – 151 232 Lt, 2011 m. – 847 199 Lt, 2012 m. sausio mėn. –130 337 Lt), UAB „B.T.“ viso ne mažiau kaip 106 828 Lt (30 939,53 Eur) (2011 m. – 93 652 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 13 176 Lt), UAB „T.P.“ ne mažiau nei 481 029 Lt (139 315,63 Eur) (2009 m. – 68 188 Lt; 2010 m. – 184 694 Lt, 2011 m. – 209 742 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 18 405 Lt). Grynųjų pinigų gavimą O. I. užregistravo pažymėdamas savo vestoje bendroje visų jo kontroliuojamų įmonių (dviguboje) buhalterijoje – USB laikmenoje, esančiame excel formato dokumente pavadinimu „Adata“. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas nuslėpti realiai iš ūkinės finansinės veiklos minėtų bendrovių gautas pajamas, šių finansinių operacijų tyčia nefiksavo bei nurodė R. K. ir kitiems minėtiems organizuotos grupės nariams – įmonių fiktyviems direktoriams, nefiksuoti nurodytų įmonių buhalterinėje apskaitoje, t. y. O. I. asmeniškai ar per J. M. davė pavedimą R. K. bei kitiems aukščiau minėtiems įmonių direktoriams, kad šie, vykdydami apgaulingą (dvigubą) buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, klastotų finansinius dokumentus – grynųjų pinigų įnešimo kvitus, juose įrašytų tikrovės neatitinkančius duomenis – mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šių pajamų visiškai neįtraukti į buhalterinę įmonių apskaitą.

14.5. R. K. nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. būdamas UAB „P.T.“ ir nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. sausio 31 d. būdamas UAB „S.T.“ direktoriumi, vykdydamas iš anksto prisiimtą užduotį ir veikdamas kartu su kitais minėtais organizuotos grupės nariais, kurie jų vadovavimo laikotarpiais, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir kurie veikė juridinio asmens vardu, jo naudai ir interesais bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdami atsakingi už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdydami O. I. nurodymus bei žinodami, jog jų de jure vadovaujamose įmonių veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai atvaizduojamos kasos dokumentuose, nurodė įmonių apskaitą tvarkantiems asmenims – A. B. dirbusiai nuo 2011 m. balandžio 19 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. UAB ,,E.“, nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.P.“, nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. bei nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. UAB „S.T.“, nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2009 m. gruodžio 21 d. UAB „B.T.“, nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. UAB „V.E.“, nuo 2005 m. spalio 26 d. iki 2006 m. rugsėjo 22 d. UAB „M.“, J. P. dirbusiai nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.“, nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2012 m. gegužės 2 d. UAB „B.T.1“, nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2012 m. kovo 21 d. UAB „B.T.“, nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2012 m. balandžio 20 d. UAB „V.E.“, S. D. dirbusiam nuo 2005 m. sausio 27 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d. bei nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. UAB ,,I.“, nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB ,,S. T.“, nuo 2006 m. rugsėjo 25 d. iki 2011 m. liepos 11 d. UAB „M.“, nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „P.T.“, nuo 2004 m. vasario 17 d. iki 2011 m. liepos 11 d. UAB „T.“, nuo 2009 m. rugpjūčio 6 d. iki 2011 m. liepos 11 d. UAB „B.T.1“, J. C. dirbusiai nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. UAB ,,E.“, nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gegužės 10 d. UAB ,,I.“, nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „M.“, nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „V.“ ir R. N. dirbusiai nuo 2004 m. lapkričio 2 d. iki 2005 m. birželio 30 d. UAB „V.“, pastariesiems nežinant tikrųjų organizuotos grupės narių nusikalstamų ketinimų, pagal O. I. pateiktus duomenis parengti bei išrašyti grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas.

14.6. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo minėtose taksi paslaugas teikiančiose įmonėse laikotarpiu parengus bei pateikus pasirašyti grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus, R. K., J. G., O. I., A. G., I. L., A. M., R. M., V. L., G. A., J. A., A. M. (miręs), V. M., A. J. pasirašė šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose kaip bendrovės direktoriai, žinodami, kad juose nurodytos grynųjų pinigų įnešimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodami tikrus dokumentus, bei grąžino juos buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims. Po ko pastarieji apskaitė įmonių buhalterinėse apskaitose minėtas tikrovės neatitinkančias gautas pajamas – pagal jo – R. K. ir kitų direktorių patvirtintus (pasirašytus) grynųjų pinigų kvitų duomenis, apie kurių melagingus duomenis jie nežinojo, parengdami kasos pajamų orderius, bei juos pasirašydami.

14.7. R. K., tęsdamas iš anksto prisiimtą užduotį, kartu su minėtais organizuotos grupės nariais, vykdydamas O. I. nurodymą, padedant J. M., žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“, likusios darbuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė įmonių buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams ją kaip darbo užmokestį. Tokiu būdu R. K. ir kiti minėtos organizuotos grupės bendrininkai, į jų vadovaujamų nurodytų įmonių buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių – finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių įmonės darbuotojų realiai gautų piniginių lėšų, t. y. įneštų dalies „arendų“ bei dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį, bendrai įmonių buhalterinėse apskaitoje neatvaizduojant finansinių operacijų šioms grynųjų pinigų sumoms: UAB ,,S. T.“ nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 162 352,96 Lt (47 020,67 Eur) sumai; UAB „P.T.“ nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 76 436 Lt (22 137,40 Eur) sumai; UAB „E.“ nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei kaip 88 208 Lt (25 546,80 Eur) sumai; UAB ,,M.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 2 473 338 Lt (716 328,20 Eur) sumai; UAB „V.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 2 136 191 Lt (618 683,68 Eur) sumai; UAB „S.T.“ nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 664 386 Lt (192 419,49 Eur) sumai; UAB „T.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 3 713 439 Lt (1 075 486,27 Eur) sumai; UAB „B.T.1“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 1 075 707 Lt (311 482,48 Eur) sumai; UAB „B.T.“ nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 81 810,41 Lt (23 693,93 Eur) sumai; UAB „V.E.“ nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 127 054 Lt (36 797,38 Eur) sumai, UAB „T.P.“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau kaip 730 039 Lt (211 433,91 Eur) sumai, kurios sudaro viso nemažiau nei 11 328 961,37 Lt (3 281 094,00 Eur), susijusiomis su šių įmonių turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu.

Šalies argumentai

14.8. O. I. nurodymu, R. K. kartu su kitais minėtais organizuotos grupės nariais, siekdami išvengti valstybei mokamų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčių, valstybinių socialinių draudimo įmokų bei privalomų sveikatos draudimų įmokų) ir įmokų į garantinį fondą, apskaitomų įmonės buhalterinėje apskaitoje nuo išmokamų darbuotojų darbo užmokesčių, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. organizavo: neoficialių darbo užmokesčių mokėjimą nurodytų įmonių darbuotojams, neįtraukiant šių išlaidų į UAB ,,S. T.“ laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB „E.“ laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB ,,M.“ laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB „V.“ laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB „S.T.“ laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB „B.T.“ laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB „V.E.“ laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB „T.P.“ laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 9 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB „I.“ laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., buhalterinę apskaitą, bei taksi paslaugas teikiančių vairuotojų dirbusių nurodytose įmonėse fiktyvią darbo užmokesčio apskaitą, susijusią su šių įmonių turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. O. I. būdamas nurodytų įmonių realiu valdytoju bei veiklos koordinatoriumi, asmeniškai, o pastarajam nesant pavedant J. M., laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo O. I. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“ ofise adresu (duomenys neskelbtini), kurios sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį nurodytų įmonių direktoriams ir darbuotojams, nefiksuojant šių išlaidų įmonių buhalterinėje apskaitoje, kurios sudarė viso ne mažiau nei 1 020 380,93 Lt (295 522,74 Eur), iš jų UAB ,,S. T.“ nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo ne mažiau nei 59 248,79 Lt (17 159,64 Eur), UAB „E.“ nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo ne mažiau nei 52 528,92 Lt (15 213,47 Eur) (2011 m. balandžio–gruodžio mėn. – ne mažiau nei 46 917,27 Lt (13588,18 Eur), 2012 m. sausio mėn. – ne mažiau nei 5 611,65 Lt (1625,25 Eur)), UAB ,,M.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo ne mažiau nei 51 534,55 Lt (14 925,44 Eur), UAB „V.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo ne mažiau nei 31 643,90 Lt (9 164, 71 Eur), UAB „S.T.“ nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo ne mažiau nei 9 905,63 Lt (2 868,87 Eur), UAB „B.T.1“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo ne mažiau nei 29.729,49 Lt (8610,26 Eur) (2011 m. – ne mažiau nei 26 998,85 Lt (7 819,41 Eur), 2012 m. sausio mėn. – ne mažiau nei 2.730,64 Lt (790,85 Eur)), UAB „V.E.“ nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo ne mažiau nei 28 471 Lt (8 245,77 Eur): 2011 m. – 25 951 Lt (7 515,93 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 2 520 Lt (729,84 Eur), UAB „I.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. išmokėjo ne mažiau nei 738 594 Lt (213 911,61 Eur): 2005 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. – ne mažiau nei 600 898 Lt (174 032,09 Eur), už laikotarpį 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d. – ne mažiau nei 137 696 Lt (39879,52 Eur), UAB „T.P.“ nuo 2009 m. birželio 9 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo ne mažiau nei 18 724,65 Lt (5 423,03 Eur) (ne mažiau nei 16 964,15 Lt (4913,16 Eur) (už 2011 m. ir ne mažiau nei 1 760,50 Lt (509,88 Eur) už 2012 m. sausio mėn.) buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoto darbo užmokesčio.

14.9. Jis gi, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas organizuota grupe su nurodytų įmonių fiktyviais direktoriais J. G., A. M. (miręs), V. L., I. L., V. M., A. G., R. M., A. J., J. A., A. M., G. A., kurie jų vadovavimo laikotarpiais, turėdami teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei būdami atsakingi už juridinio asmens veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdydami jo, O. I., nurodymus bei žinodami, jog jų de jure vadovaujamose įmonių veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos įmonių buhalterinės apskaitos registruose bei žinant, jog jie yra atsakingi už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, nurodė apskaitą tvarkantiems asmenims, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, A. B., J. P., S. D., J. C. ir R. N., pagal O. I. pateiktus duomenis parengti bei įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenimis apie įmonių darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas kaip darbo užmokestį, bei parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų (taksi vairuotojų) gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.

14.10. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo minėtose taksi paslaugas teikiančiose įmonėse laikotarpiu, parengus bei pateikus pasirašyti darbo apskaitos žiniaraščius, R. K. ir kiti nurodyti organizuotos grupės nariai pasirašė šiuose buhalterinės paskaitos dokumentuose, kaip bendrovės direktoriai, žinodami, kad juose nurodytos grynųjų pinigų išmokėjimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodami tikrus dokumentus, bei grąžino juos buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, po ko pastarieji apskaitė įmonių buhalterinėse apskaitose minėtas tikrovės neatitinkančias patirtas išlaidas bei pateikė šiuos duomenis valstybinėms institucijoms.

14.11. Dėl tokių R. K., veikusio O. I. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje kartu su jos nariais – O. I., J. M., J. G., A. M., R. M., V. L., G. A., J. A., A. G., A. M. (miręs), I. L., V. M. ir A. J., nusikalstamų veiksmų apgaulingai tvarkant: UAB ,,S. T.“, UAB „P.T.“, UAB „V.“, UAB „T.P.“, UAB ,,E.“, UAB ,,I.“, UAB „M.“, UAB „V.E.“, UAB „T.“, UAB „B.T.1“, UAB „B.T.“, UAB „S.T.“ buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti nurodytų įmonių turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

14.12. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl R. K. pareikštų kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, teismas nurodė, kad R. K. žinioje buvusios įmonės buvo valdomos kitaip nei likusios O. I. priklausančios bendrovės: pajamų apskaita buvo organizuojama kitaip, veikė kita darbo užmokesčio sistema. Pasak pirmosios instancijos teismo, R. K. nebuvo fiktyvus UAB „S.T.“ ir UAB „P.T.“ direktorius. Šios įmonės buvo savarankiškos, kurių biurai, buhalterija, personalas, verslo modelis buvo visiškai atskirti nuo O. I. taksi bendrovių. Teismas nenustatė, kad R. K. teiktų buhalterijai klaidingus administracijos darbuotojų darbo užmokesčio duomenis ar dalyvavo išmokant neoficialiąją darbo užmokesčio dalį.

Žemesnės instancijos teismas

3. J. M., J. G., V. M., R. M., R. K., V. L., G. A., J. A., A. G., I. L. ir A. J., buvo kaltinami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdami O. I. suburtos organizuotos grupės nariais, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti O. I. įsteigtų bei vadovaujamų įmonių UAB „E.“, UAB ,,I.“, UAB ,,S. T.“, UAB ,,M.“, UAB „V.“, UAB „T.P.“, UAB „P.T.“, UAB „S.T.“, UAB „T.“, UAB „B.T.1“, UAB „B.T.“, UAB „V.E.“, teikiančių taksi paslaugas Vilniaus mieste, turtą (pajamas, išlaidas, pelną) ir vykdydami iš anksto prisiimtas užduotis, O. I. nurodymu, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., sąmoningai apgaulingai tvarkė šių įmonių teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti laikotarpiais: nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „E.“, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB ,,I.“, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB ,,S. T.“, nuo 2005 m. spalio 26 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB ,,M.“, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „V.“, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.P.“, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „P.T.“, nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „S.T.“, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.“, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „B.T.1“, nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „B.T.“, nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „V.E.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:

15.1. O. I., siekdamas asmeninės naudos bei veikdamas juridinių asmenų naudai ir interesais, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2005 m. sausio 1 d., parengė nusikalstamos veikos planą – įsteigęs įmones teikiančias taksi paslaugas Vilniaus mieste bei siekdamas nuslėpti tikrąjį šių įmonių gaunamą turtą (pajamas bei išlaidas), suorganizavo nurodytų įmonių apgaulingą (dvigubą) buhalterinę apskaitą, kiekvienam organizuotos grupės nariui davė nurodymus, kurie veikė jo duotų nurodymų ribose. O. I., veikdamas kaip organizatorius ir vykdydamas nusikalstamą planą, įsteigė taksi paslaugas teikiančias įmones: 2011 m. rugpjūčio 24 d. UAB ,,S. T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini); 2009 m. balandžio 20 d. UAB „T.P.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini); 2009 m. vasario 26 d. UAB „S.T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini); 2009 m. birželio 4 d. UAB „B.T.1“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini); 2009 m. birželio 4 d. UAB „B.T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini); 2003 m. gruodžio 17 d. UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini); 2009 m. rugpjūčio 18 d. UAB „P.T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), ir I. I., nežinančiam tikrų organizuotos grupės narių ketinimų bei organizuotos grupės nariams, I. L., V. L. bei G. A. nurodė įsteigti dar 5 taksi paslaugas teikiančias įmones, bei nurodė tapti jų direktoriais ir akcijų turėtojais, pastariesiems iš anksto žinant, jog jie bus fiktyvūs šių įmonių steigėjai bei akcininkai.

15.2. Vykdydami O. I. nurodymą ir panaudodami jo suteiktas pinigines lėšas įstatiniam kapitalui formuoti, I. L. 2011 m. balandžio 11 d. įsteigė UAB „E.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), 2005 m. spalio 27 d. UAB ,,M.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), I. I. 2003 m. liepos 8 d. įsteigė UAB ,,I.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), V. L. 2004 m. spalio 25 d. įsteigė UAB „V.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), G. A. 2010 m. gruodžio 7 d. įsteigė UAB „V.E.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini). O. I., būdamas tikruoju nurodytų įmonių veiklos organizatoriumi bei valdytoju, siekdamas užtikrinti kuo palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veiklai daryti bei ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, tačiau ne vėliau nei 2005 m. sausio 1 d. nurodė V. M. nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2011 m. birželio 30 d. tapti UAB „B.T.1“, R. K. nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB „S.T.“ ir nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. tapti UAB „UAB „P.T.“, J. G. nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB „P.T.“ ir nuo 2010 m. vasario 13 d. iki 2012 m. gegužės 9 d. tapti UAB „V.“, A. G. nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. balandžio 27 d. tapti UAB „B.T.1“ ir nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. tapti UAB „M.“, A. M. nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. tapti UAB „S.T.“, I. L. nuo 2011 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. tapti UAB ,,E.“ ir nuo 2005 m. spalio 26 d. iki 2011 m. vasario 14 d. tapti UAB „M.“, R. M. nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. vasario 27 d. tapti UAB „M.“ ir nuo 2004 m. spalio 4 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB „T.“, V. L. nuo 2004 m. spalio 20 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. tapti UAB „V.“ ir nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. tapti UAB „S.T.“, G. A. nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. tapti UAB „V.“ ir nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2013 m. gegužės 10 d. tapti UAB „V.E.“, J. A. nuo 2003 m. liepos 3 d. iki 2010 m. sausio 14 d. tapti UAB „I.“ ir nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. vasario 12 d. tapti UAB „V.“, A. M. (miręs) nuo 2009 m. birželio 8d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB ,,T.P.“, A. J. nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. balandžio 27 d. tapti UAB „B.T.“ fiktyviais direktoriais. Organizuotos grupės bendrininkai, vykdydami O. I. nurodymą, tapo minėtų taksi paslaugas teikiančių Vilniaus mieste įmonių direktoriais, iš anksto žinodami, kad savarankiškai jie, kaip bendrovių direktoriai, suteiktais įgaliojimais bei teisėmis – priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, nesinaudos.

15.3. O. I., organizuodamas nurodytų įmonių veiklą bei įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas, kad dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami BAĮ numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, nustatė aukščiau minėtų bendrovių taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas – „arendas“, nefiksuojant šių piniginių lėšų buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurios vienam taksi vairuotojui sudarė: UAB „E.“ nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 800 Lt (231,70 Eur) per mėnesį; UAB ,,S. T.“ nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 1 950 Lt (564,76 Eur) per mėnesį; UAB ,,M.“ 2005 m. ne mažiau nei 1 200 Lt (347,54 Eur) per mėnesį, 2006 m. ne mažiau nei 1 380 Lt (399,67 Eur) per mėnesį, 2007 m. – ne mažiau nei 430 Lt (124,54 Eur) per savaitę, 2008 m. ne mažiau nei 430 Lt (124,54 Eur) per savaitę, 2009 m. ne mažiau nei 1 720 Lt (498,15 Eur) per mėnesį, 2010 m. ne mažiau nei 1 840 Lt (532,90 Eur) per mėnesį; UAB „V.“ 2005 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ne mažiau nei 960 Lt (278,03 Eur) per mėnesį, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 1 400 Lt (405,47 Eur) per mėnesį; UAB „P.T.“ nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 800 Lt (231,70 Eur) per mėnesį; UAB „S.T.“ 2009 m. ne mažiau nei 500 Lt (144,81 Eur), 2010 m. ne mažiau nei 541 Lt (156,68 Eur), 2011 m. ne mažiau nei 505 Lt (146,26 Eur) per mėnesį; UAB „T.“ laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ne mažiau nei 250 Lt (72,40 Eur), nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ne mažiau nei 200 Lt (57.92 Eur), nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ne mažiau nei 350 Lt (101.37 Eur), nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį; UAB „B.T.1“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ne mažiau nei 650 Lt (188,25 Eur), nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ne mažiau nei 600 Lt (173,77 Eur), nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ne mažiau nei 250 Lt (72,40 Eur), nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį; UAB „B.T.“ nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ne mažiau nei 459 Lt (132,93 Eur), nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 506 Lt (146,55 Eur) per mėnesį; UAB „V.E.“ nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2012 m. sausio 31 d. nemažiau nei 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį, UAB „T.P.“ ne mažiau nei 2010 m. – 564 Lt (163,35 Eur), 2011 m. – 578 Lt (167,40 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 633 Lt (183,33 Eur) per mėnesį. O. I. šias pinigines lėšas („arendas“) siekdamas asmeniškai kontroliuoti bei koordinuoti pastarojo įsteigtų įmonių finansus, nurodė įmonėse dirbantiems taksi vairuotojams pristatyti asmeniškai jam į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), o jam nesant, grynuosius pinigus perduoti jam per J. M., A. M. (miręs) ir R. M. ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims.

15.4. Vykdydami O. I. nurodymą taksi vairuotojai, dirbantys aukščiau minėtose įmonėse, nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per savaitę pajamų už teikiamas taksi paslaugas, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. pristatė bei perdavė, ofise adresu (duomenys neskelbtini), O. I., o jam nesant – J. M., A. M. (miręs), R. M. ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendas“ bendrą ne mažesnę nei 21 671 291,96 Lt (6 276 439,98 Eur) sumą, kurią sudarė UAB „E.“ darbuotojų už suteiktas paslaugas gautos pajamos – ne mažiau kaip 76 065 Lt (22 029,95 Eur) (2011 m. – 56 055 Lt (16234,65 Eur) , 2012 m. sausio mėn. – 20 010 Lt (5795,30 Eur)), UAB „V.E.“ darbuotojų už suteiktas paslaugas gautos pajamos – ne mažiau kaip 136 487 Lt (39 529,37 Eur) (2011 m. – 118 468 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 18 019 Lt), ,,UAB ,,M.“ darbuotojų už suteiktas paslaugas gautos pajamos – ne mažiau kaip 5 177 834 Lt (1 499 604,38 Eur) su PVM (2005 m. – 69 019 Lt, 2006 m. – 396 605 Lt, 2007 m. – 515 972 Lt, 2008 m. – 553 440 Lt, 2009 m. – 535 066 Lt, 2010 m. – 1 207 008 Lt, 2011 m. – 1 730 497 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 170 227 Lt), UAB „V.“ viso ne mažiau kaip 6 917 131 Lt (2005 m. – 963 303 Lt, 2006 m. – 1 145 916 Lt, 2007 m. – 948 699 Lt, 2008 m. – 906 972 Lt, 2009 m. – 1 178 421 Lt, 2010 m. – 932 775 Lt, 2011 m. – 779 608 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 61 437 Lt.), UAB „P.T.“ viso ne mažiau kaip 210 445 Lt (60 949,08 Eur) (2011 m. rugsėjo – gruodžio mėn. – 176 945 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 33 500 Lt), UAB „S.T.“ viso ne mažiau kaip 468 583 Lt (135 711,01 Eur) (2009 m. – 165 361 Lt, 2010 m. – 187 376 Lt, 2011 m. – 115 846 Lt), UAB „T.“ viso ne mažiau kaip 6 362 168 Lt (1 842 611,21 Eur) (2005 m. – 1 027 628 Lt, 2006 m. – 1 025 309 Lt, 2007 m. – 1 092 040 Lt, 2008 m. – 1 206 137 Lt, 2009 m. – 785 821 Lt, 2010 m. – 687 568 Lt, 2011 m. – 528 929 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 8 736 Lt), UAB „B.T.1“ viso ne mažiau kaip 1 140 046 Lt (330 180,14 Eur) (2009 m. – 11 278 Lt, 2010 m. – 151 232 Lt, 2011 m. – 847 199 Lt, 2012 m. sausio mėn. –130 337 Lt), UAB „B.T.“ viso ne mažiau kaip 106 828 Lt (30 939,53 Eur) (2011 m. – 93 652 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 13 176 Lt), UAB ,,S. T.“ viso ne mažiau kaip 1 075 704,96 Lt (311 545,69 Eur) (2011 m. rugsėjo–gruodžio mėn. 854 396, 69 Lt, 2012 m. sausio mėn. 221 308,26 Lt), UAB „T.P.“ ne mažiau nei 481 029 Lt (139 315,63 Eur) (2009 m. – 68 188 Lt; 2010 m. – 184 694 Lt, 2011 m. – 209 742 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 18 405 Lt).

15.5. Grynųjų pinigų gavimą O. I. užregistravo pažymėdamas savo vestoje bendroje visų jo kontroliuojamų įmonių (dviguboje) buhalterijoje – USB laikmenoje, esančiame „Excel“ formato dokumente pavadinimu „Adata“. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas nuslėpti realiai iš ūkinės finansinės veiklos minėtų bendrovių gautas pajamas, šių finansinių operacijų tyčia nefiksavo bei minėtiems organizuotos grupės nariams – įmonių fiktyviems direktoriams, nefiksuoti nurodytų įmonių buhalterinėje apskaitoje, t. y. O. I. asmeniškai ar per J. M. davė pavedimą minėtiems įmonių direktoriams, kad šie, vykdydami apgaulingą (dvigubą) buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, klastotų finansinius dokumentus – grynųjų pinigų įnešimo kvitus, juose įrašytų tikrovės neatitinkančius duomenis – mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šių pajamų visiškai neįtraukti į buhalterinę įmonių apskaitą.

15.6. Organizuotos grupės bendrininkai, būdami O. I. kontroliuojamų minėtų taksi įmonių direktoriai, vykdydami iš anksto prisiimtą užduotį bei kurie jų vadovavimo laikotarpiais, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir kurie veikė juridinio asmens vardu, jo naudai ir interesais bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdami atsakingi už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdydami O. I. nurodymus bei žinodami, jog jų de jure vadovaujamose įmonių veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai atvaizduojamos kasos dokumentuose, nurodė įmonių apskaitą tvarkantiems asmenims – A. B. dirbusiai nuo 2011 m. balandžio 19 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. UAB ,,E.“, nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.P.“, nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. bei nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. UAB „S.T.“, nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2009 m. gruodžio 21 d. UAB „B.T.“, nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. UAB „V.E.“, nuo 2005 m. spalio 26 d. iki 2006 m. rugsėjo 22 d. UAB „M.“, J. P. dirbusiai nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.“, nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2012 m. gegužės 2 d. UAB „B.T.1“, nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2012 m. kovo 21 d. UAB „B.T.“, nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2012 m. balandžio 20 d. UAB „V.E.“, S. D. dirbusiam nuo 2005 m. sausio 27 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d. bei nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. UAB ,,I.“, nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB ,,S. T.“, nuo 2006 m. rugsėjo 25 d. iki 2011 m. liepos 11 d. UAB „M.“, nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „P.T.“, nuo 2004 m. vasario 17 d. iki 2011 m. liepos 11 d. UAB „T.“, nuo 2009 m. rugpjūčio 6 d. iki 2011 m. liepos 11 d. UAB „B.T.1“, J. C. dirbusiai nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. UAB ,,E.“, nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gegužės 10 d. UAB ,,I.“, nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „M.“, nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „V.“ ir R. N. dirbusiai nuo 2004 m. lapkričio 2 d. iki 2005 m. birželio 30 d. UAB „V.“, pastariesiems nežinant tikrųjų organizuotos grupės narių nusikalstamų ketinimų, pagal O. I. pateiktus duomenis parengti bei išrašyti grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas.

15.7. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo minėtose taksi paslaugas teikiančiose įmonėse laikotarpiu parengus bei pateikus pasirašyti grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus, V. M., R. K., J. G., O. I., A. G., I. L., A. M., R. M., V. L., G. A., J. A., A. M. (miręs), A. J. pasirašė šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose kaip bendrovės direktoriai, žinodami, kad juose nurodytos grynųjų pinigų įnešimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodami tikrus dokumentus, bei grąžino juos buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims. Po ko pastarieji apskaitė įmonių buhalterinėse apskaitose minėtas tikrovės neatitinkančias gautas pajamas – pagal minėtų įmonių direktorių patvirtintus (pasirašytus) grynųjų pinigų kvitų duomenis, apie kurių melagingus duomenis jie nežinojo, parengdami kasos pajamų orderius, bei juos pasirašydami.

15.8. Organizuotos grupės bendrininkai – įmonių direktoriai, tęsdami iš anksto prisiimtą užduotį, vykdydami O. I. nurodymą, padedant J. M., žinodami, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“, likusios darbuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė įmonių buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams ją, kaip darbo užmokestį. Tokiu būdu minėtos organizuotos grupės nariai, į jų vadovaujamų nurodytų įmonių buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių – finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių įmonės darbuotojų realiai gautų piniginių lėšų, t. y. įneštų dalies „arendų“ bei dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį, bendrai įmonių buhalterinėse apskaitoje neatvaizduojant finansinių operacijų šioms grynųjų pinigų sumoms: UAB „E.“ nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei kaip 88 208 Lt (25 546,80 Eur) sumai; UAB ,,S. T.“ nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 162 352,96 Lt (47 020,67 Eur) sumai; UAB ,,M.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 2 473 338 Lt (716 328,20 Eur) sumai; UAB „V.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 2 136 191 Lt (618 683,68 Eur) sumai; UAB „P.T.“ nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 76 436 Lt (22 137,40 Eur) sumai; UAB „S.T.“ nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 664 386 Lt (192 419,49 Eur) sumai; UAB „T.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 3 713 439 Lt (1 075 486,27 Eur) sumai; UAB „B.T.1“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 1 075 707 Lt (311 482,48 Eur) sumai; UAB „B.T.“ nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 81 810,41 Lt (23 693,93 Eur) sumai; UAB „V.E.“ nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 127 054 Lt (36 797,38 Eur) sumai, UAB „T.P.“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau kaip 730 039 Lt (211 433, 91 Eur) sumai, kurios sudaro viso nemažiau nei 11 328 961,37 Lt (3 281 094,00 Eur), susijusiomis su šių įmonių turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu.

Šalies argumentai

15.9. O. I. nurodymu, organizuotos grupės nariai, siekdami išvengti valstybei mokamų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčių, valstybinių socialinių draudimo įmokų bei privalomų sveikatos draudimų įmokų) ir įmokų į garantinį fondą, apskaitomų įmonės buhalterinėje apskaitoje nuo išmokamų darbuotojų darbo užmokesčių, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. organizavo: neoficialių darbo užmokesčių mokėjimą nurodytų įmonių darbuotojams, neįtraukiant šių išlaidų į UAB „E.“ laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB ,,S. T.“ laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB ,,M.“ laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB „V.“ laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB „S.T.“ laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB „B.T.“ laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB „V.E.“ laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB „T.P.“ laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 9 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB „I.“ laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., buhalterinę apskaitą, bei taksi paslaugas teikiančių vairuotojų dirbusių nurodytose įmonėse fiktyvią darbo užmokesčio apskaitą, susijusią su šių įmonių turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. O. I. būdamas nurodytų įmonių realiu valdytoju bei veiklos koordinatoriumi, asmeniškai, o pastarajam nesant – J. M., laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo O. I. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“ ofise adresu (duomenys neskelbtini), kurios sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį nurodytų įmonių direktoriams ir darbuotojams, nefiksuojant šių išlaidų įmonių buhalterinėje apskaitoje, kurios sudarė viso ne mažiau nei 1 020 380,93 Lt (295 522,74 Eur), iš jų UAB „E.“ nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo ne mažiau nei 52 528,92 Lt (15 213,47 Eur) (2011 m. balandžio-gruodžio mėn. – ne mažiau nei 46 917,27 Lt (13588,18 Eur), 2012 m. sausio mėn. – ne mažiau nei 5 611,65 Lt (1625,25 Eur)), UAB ,,S. T.“ nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo ne mažiau nei 59 248,79 Lt (17 159,64 Eur), UAB ,,M.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo ne mažiau nei 51 534,55 Lt (14 925,44 Eur), UAB „V.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo ne mažiau nei 31 643,90 Lt (9 164, 71 Eur), UAB „S.T.“ nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo ne mažiau nei 9 905,63 Lt (2 868,87 Eur), UAB „B.T.1“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo ne mažiau nei 29.729,49 Lt (8610,26 Eur) (2011 m. – ne mažiau nei 26 998,85 Lt (7 819,41 Eur), 2012 m. sausio mėn. – ne mažiau nei 2.730,64 Lt (790,85 Eur)), UAB „V.E.“ nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo ne mažiau nei 28 471 Lt (8 245,77 Eur): 2011 m. – 25 951 Lt (7 515,93 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 2 520 Lt (729,84 Eur), UAB „I.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. išmokėjo ne mažiau nei 738 594 Lt (213 911,61 Eur): 2005 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. – ne mažiau nei 600 898 Lt (174 032,09 Eur), už laikotarpį 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d. – ne mažiau nei 137 696 Lt (39 879,52 Eur), UAB „T.P.“ nuo 2009 m. birželio 9 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo ne mažiau nei 18 724,65 Lt (5 423,03 Eur) (ne mažiau nei 16 964,15 Lt (4913,16 Eur) (už 2011 m. ir ne mažiau nei 1 760,50 Lt (509,88 Eur) už 2012 m. sausio mėn.) buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoto darbo užmokesčio.

15.10. Organizuotos grupės bendrininkai – fiktyvūs nurodytų įmonių direktoriai – J. G., A. M. (miręs), V. L., I. L., R. K., A. G., R. M., A. J., J. A., A. M., G. A. ir V. M., kurie jų vadovavimo laikotarpiais, turėdami teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei būdami atsakingi už juridinio asmens veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdydami jo, O. I., nurodymus bei žinodami, jog jų de jure vadovaujamose įmonių veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos įmonių buhalterinės apskaitos registruose bei žinant, jog jie yra atsakingi už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, nurodė apskaitą tvarkantiems asmenims, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, A. B., J. P., S. D., J. C. ir R. N., pagal O. I. pateiktus duomenis parengti bei įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenimis apie įmonių darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas kaip darbo užmokestį, bei parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų (taksi vairuotojų) gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.

15.11. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo minėtose taksi paslaugas teikiančiose įmonėse laikotarpiu, parengus bei pateikus pasirašyti darbo apskaitos žiniaraščius, nurodyti organizuotos grupės nariai pasirašė šiuose buhalterinės paskaitos dokumentuose, kaip bendrovės direktoriai, žinodami, kad juose nurodytos grynųjų pinigų išmokėjimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodami tikrus dokumentus, bei grąžino juos buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, po ko pastarieji apskaitė įmonių buhalterinėse apskaitose minėtas tikrovės neatitinkančias patirtas išlaidas bei pateikė šiuos duomenis valstybinėms institucijoms.

15.12. Dėl tokių O. I. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės narių J. M., V. M., J. G., A. M., R. M., V. L., G. A., J. A., A. G., A. M. (miręs), I. L., R. K. ir A. J. nusikalstamų veiksmų apgaulingai tvarkant: UAB „V.“, UAB „V.E.“, UAB „T.P.“ , UAB ,,E.“, UAB ,,I.“, UAB ,,S. T.“, UAB „M.“, UAB „P.T.“ , UAB „T.“, UAB „B.T.1“, UAB „B.T.“, UAB „S.T.“ buhalterinę apskaitą, nebuvo galima iš dalies nustatyti minėtų įmonių turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

15.13. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl J. M., V. M., J. G., A. M., R. M., V. L., G. A., J. A., A. G., I. L. ir A. J. pareikštų kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, teismas nurodė, kad nė vienas iš jų neturėjo realios valdžios įmonėje, V. M., J. G., A. M., R. M., V. L., G. A., J. A., A. G., I. L. ir A. J. buvo fiktyvūs vadovai, kurie ir toliau įmonėje atliko pagrindines savo funkcijas (vairuotojų, mechanikų ir pan.), tačiau realiai įmonės valdyme nedalyvavo. Visus įmonės grynuosius pinigus kontroliavo pats O. I., kuris tiesiogiai duodavo nurodymus buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, kokius duomenis įrašyti į įmonių buhalterinius dokumentus. J. M. buvo O. I. administratorė, kuri atliko pagalbines funkcijas O. I. nesant įmonių patalpose. Ji vykdė tiesioginius jo nurodymus, tačiau nežinojo ir negalėjo žinoti tikrųjų O. I. nusikalstamų sumanymų kaip ir fiktyvūs įmonių vadovai.

Žemesnės instancijos teismas

4. UAB „P.T.“ buvo kaltinama pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji, atstovaujama direktorių R. K. nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. ir J. G. nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2012 m. sausio 31 d., kurie turėjo teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir kurie veikė UAB „P.T.“ vardu, jos naudai ir interesais, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., ofise adresu (duomenys neskelbtini), veikdami O. I. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje kartu su jos nariais – O. I., J. M., A. M. (miręs) ir R. M., siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti juridinio asmens UAB „P.T.“ turtą (pajamas), tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „P.T.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:

16.1. O. I., siekdamas asmeninės naudos bei veikdamas juridinio asmens naudai ir interesais, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2005 m. sausio 1 d., parengė nusikalstamos veikos planą – įsteigus įmones, teikiančias taksi paslaugas Vilniaus mieste bei siekdamas nuslėpti tikrąjį įmonių gaunamą turtą (pajamas), suorganizavo UAB „P.T.“ apgaulingą (dvigubą) buhalterinę apskaitą, kiekvienam organizuotos grupės nariui davė nurodymus, kurie veikė jo duotų nurodymų ribose. Vykdydamas nusikalstamą planą, 2011 m. rugpjūčio 24 d. O. I. įsigijo taksi paslaugas teikiančią įmonę UAB „P.T.“ ir būdamas tikruoju įmonės veiklos organizatoriumi bei valdytoju, siekdamas užtikrinti kuo palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veiklai daryti bei ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, nurodė R. K. nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d., o J. G. nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB ,,P. T.“ fiktyviais direktoriais. Pastarieji, vykdydami O. I. nurodymą, minėtais laikotarpiais tapo UAB „P.T.“ direktoriais, iš anksto žinodami, jog savarankiškai jie, kaip bendrovės direktoriai, suteiktais įgaliojimais bei teisėmis – priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, nesinaudos.

16.2. O. I., organizuodamas UAB „P.T.“ veiklą bei įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas, jog dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami BAĮ numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, nustatė UAB „P.T.“ taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas – „arendas“, nefiksuojant šių piniginių lėšų buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurios vienam taksi vairuotojui sudarė nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 800,00 Lt (231,70 Eur) per mėnesį.

16.3. O. I. šias pinigines lėšas (,,arendas“), siekdamas asmeniškai kontroliuoti bei koordinuoti pastarojo įsteigtos įmonės finansus, nurodė įmonėje dirbantiems taksi vairuotojams pristatyti asmeniškai jam į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), o jam nesant, grynuosius pinigus perduoti jam per organizuotos grupės narius J. M., A. M. (miręs) ir R. M. ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims.

16.4. Vykdydami O. I. nurodymą taksi vairuotojai, dirbantys UAB „P.T.“, nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per savaitę pajamų už teikiamas taksi paslaugas, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. pristatė bei perdavė, ofise adresu (duomenys neskelbtini), O. I., o jam nesant J. M., A. M. (miręs), R. M. ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendas“ viso ne mažiau kaip 210 445,00 Lt (60 949,08 Eur) (2011 m. rugsėjo-gruodžio mėn. – 176 945,00 Lt (51246.81 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 33 500,00 Lt (9702.27 Eur)).

16.5. Grynųjų pinigų gavimą O. I. užregistravo pažymėdamas savo vestoje įmonės (dviguboje) buhalterijoje – USB laikmenoje, esančiame excel formato dokumente pavadinimu „Adata“ bei, siekdamas nuslėpti realiai iš ūkinės finansinės veiklos UAB „P.T.“ gautas pajamas, šių finansinių operacijų tyčia nefiksavo bei nurodė fiktyviems direktoriams – R. K. ir J. G., jų vadovavimo laikotarpiais, nefiksuoti UAB „P.T.“, buhalterinėje apskaitoje, t. y. O. I. asmeniškai ar per J. M. davė pavedimą R. K. ir J. G., kad šie, vykdydami apgaulingą (dvigubą) buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, klastotų finansinius dokumentus – grynųjų pinigų įnešimo kvitus, juose įrašytų tikrovės neatitinkančius duomenis – mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šių pajamų visiškai neįtraukti į buhalterinę įmonių apskaitą.

16.6. R. K. nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. ir J. G. nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2012 m. sausio 31 d., būdami UAB „P.T.“ direktoriais, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, turėdami teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir atsakingais už juridinio asmens veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., vykdydami O. I. nurodymus bei žinodami, jog jų de jure vadovaujamoje įmonės veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai atvaizduojamos kasos dokumentuose, nurodė įmonės apskaitą tvarkančiam S. D., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, dirbusiam nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. sausio 31 d., pastarajam nežinant tikrųjų organizuotos grupės narių nusikalstamų ketinimų, pagal O. I. pateiktus duomenis parengti bei išrašyti grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas.

16.7. Apskaitą tvarkančiam asmeniui, jo darbo minėtoje taksi paslaugas teikiančioje įmonėje laikotarpiu, parengus bei pateikus pasirašyti grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus, R. K. ir J. G., jų vadovavimo laikotarpiais, pasirašė šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose kaip bendrovės direktoriui, žinodami, kad juose nurodytos grynųjų pinigų įnešimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodami tikrus dokumentus bei grąžino juos buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui. Po ko pastarasis apskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje minėtas tikrovės neatitinkančias gautas pajamas – pagal R. K. ir J. G. patvirtintus (pasirašytus) grynųjų pinigų kvitų duomenis apie kurių melagingus duomenis jis nežinojo, parengdamas kasos pajamų orderius, bei juos pasirašydamas.

16.8. UAB „P.T.“, atstovaujama direktorių R. K. ir J. G., veikusių UAB „P.T.“, naudai ir interesais, turintiems teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, padedant J. M., ir pastariesiems, žinant, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“, O. I. nurodymu, likusios darbuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams ją, kaip darbo užmokestį. Tokiu būdu į UAB „P.T.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių – finansinių operacijų (grynųjų pinigų), susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių įmonės darbuotojų realiai gautų piniginių lėšų, t. y. įneštų dalies „arendų“ bei dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį. Dėl to, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „P.T.“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo finansinių operacijų, susijusių su šios įmonės turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, bendrai ne mažesnei nei 76 436,00 Lt (22 137,40 Eur) sumai.

16.9. UAB „P.T.“, atstovaujama direktorių R. K. ir J. G., kurie vykdydami O. I., nurodymus bei žinodami, jog jų de jure vadovaujamoje UAB „P.T.“ veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos įmonės buhalterinės apskaitos registruose bei žinodami, jog jie yra atsakingi už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, nurodė apskaitą tvarkančiam S. D., pagal O. I. pateiktus duomenis parengti bei įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenimis apie UAB „P.T.“ realiai darbuotojų (taksi vairuotojų) gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.

16.10. Apskaitą tvarkančiam asmeniui, jo darbo UAB „P.T.“ laikotarpiu, parengus bei pateikus pasirašyti darbo apskaitos žiniaraščius, R. K. ir J. G. pasirašė šiuose buhalterinės paskaitos dokumentuose kaip bendrovės direktoriai, žinodami, kad juose nurodytos grynųjų pinigų išmokėjimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodami tikrus dokumentus, bei grąžino juos buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims. Po ko pastarieji apskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje minėtas, tikrovės neatitinkančias patirtas išlaidas bei pateikė šiuos duomenis valstybinėms institucijoms.

16.11. Dėl UAB „P.T.“, atstovaujamos direktorių R. K. ir J. G., veikusių O. I. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje kartu su jos nariais – O. I., J. M., A. M. (miręs) ir R. M. nusikalstamų veiksmų, UAB ,,P. T.“ apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, pažeidžiant: 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio 2 dalį ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalį – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“ nuostatas, nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų, iš kurių būtų galima nustatyti UAB „P.T.“ ūkinės-komercinės veiklos rezultatus, apskaičiuoti pajamas, bei nuo jų priklausančius mokesčius, nustatyti jos turtą ir įsipareigojimus, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „P.T.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

16.12. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl UAB „P.T.“ pareikštų kaltinimų, teismas nurodė, kad juridinio asmens atsakomybė tiesiogiai susijusi su fizinio asmens (įmonės direktoriaus) atsakomybe, todėl nenustačius R. K., kurį teismas vertino kaip realų įmonės vadovą, veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, UAB „P.T.“ išteisino.

5. UAB „S.T.“ buvo kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji, atstovaujama direktoriaus R. K., kuris turėjo teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir kuris veikė UAB „S.T.“ vardu, jos naudai ir interesais, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. veikdamas O. I. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje kartu su jos nariais – O. I., J. M., A. M. (miręs) ir R. M., siekdamas bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti juridinio asmens UAB „S.T.“ turtą (pajamas), tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „S.T.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:

17.1. O. I., siekdamas asmeninės naudos bei veikdamas juridinio asmens naudai ir interesais, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2005 m. sausio 1 d., parengė nusikalstamos veikos planą – įsteigus įmones, teikiančias taksi paslaugas Vilniaus mieste bei siekdamas nuslėpti tikrąjį įmonių gaunamą turtą (pajamas bei išlaidas), suorganizavo UAB „S.T.“ apgaulingą (dvigubą) buhalterinę apskaitą, kiekvienam organizuotos grupės nariui davė nurodymus, kurie veikė jo duotų nurodymų ribose.

17.2. Vykdydamas nusikalstamą planą, 2011 m. rugpjūčio 24 d. O. I. įsigijo taksi paslaugas teikiančią įmonę UAB „S.T.“ ir būdamas tikruoju įmonės veiklos organizatoriumi bei valdytoju, siekdamas užtikrinti kuo palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veiklai daryti bei ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, nurodė R. K. nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB ,,S. T.“ direktoriumi, pastarajam iš anksto žinant, kad jis bus fiktyvus įmonės direktorius. R. K., vykdamas O. I. nurodymą, tapo UAB ,,S. T.“ direktoriumi, iš anksto žinodamas, kad savarankiškai jis, kaip bendrovės direktorius suteiktais įgaliojimais bei teisėmis – priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, nesinaudos.

17.3. O. I., organizuodamas UAB „S.T.“ veiklą bei įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą ir siekdamas, kad dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami BAĮ numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, nustatė UAB „S.T.“ taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas – „arendas“, nefiksuojant šių piniginių lėšų buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurios vienam taksi vairuotojui sudarė nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 1 950,00 Lt (564,76 Eur) per mėnesį. O. I. šias pinigines lėšas (,,arendas“), siekdamas asmeniškai kontroliuoti bei koordinuoti įmonės finansus, nurodė įmonėse dirbantiems taksi vairuotojams pristatyti asmeniškai jam į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), o jam nesant, grynuosius pinigus perduoti jam per organizuotos grupės narius J. M., A. M. (miręs) ir R. M. ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims.

17.4. Vykdydami O. I. nurodymą taksi vairuotojai, dirbantys UAB „S.T.“, nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per savaitę pajamų už teikiamas taksi paslaugas, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. pristatė bei perdavė, ofise adresu (duomenys neskelbtini), O. I., o jam nesant J. M., A. M. (miręs) ir R. M. ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendas“ ne mažiau kaip 1.075.704,96 Lt (311 545,69 Eur) (2011 m. rugsėjo-gruodžio mėn. 854 396, 69 Lt (247 450,39 Eur), 2012 m. sausio mėn. 221 308,26 Lt (64 095,30 Eur) per mėnesį. Grynųjų pinigų gavimą O. I. užregistravo pažymėdamas savo vestoje įmonės (dviguboje) buhalterijoje – USB laikmenoje, esančiame excel formato dokumente pavadinimu „Adata“ bei, siekdamas nuslėpti realiai iš ūkinės finansinės veiklos UAB „S.T.“ gautas pajamas, šių finansinių operacijų tyčia nefiksavo bei nurodė fiktyviam direktoriui R. K. nefiksuoti UAB „S.T.“, buhalterinėje apskaitoje, t. y. O. I. asmeniškai ar per J. M. nurodė R. K., kad šis, vykdydamas apgaulingą (dvigubą) buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, klastotų finansinius dokumentus – grynųjų pinigų įnešimo kvitus, juose įrašytų tikrovės neatitinkančius duomenis – mažesnę grynų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šių pajamų visiškai neįtraukti į buhalterinę įmonių apskaitą.

17.5. R. K. nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., būdamas UAB „S.T.“ direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad ,,už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. vykdydamas O. I. nurodymus bei žinodamas, kad jo de jure vadovaujamoje įmonės veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai atvaizduojamos kasos dokumentuose, nurodė įmonės apskaitą tvarkančiam asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, S. D. dirbusiam nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. sausio 31 d., pastarajam nežinant tikrųjų organizuotos grupės narių nusikalstamų ketinimų, pagal O. I. pateiktus duomenis parengti bei išrašyti grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas.

17.6. Apskaitą tvarkančiam asmeniui, jo darbo minėtoje taksi paslaugas teikiančioje įmonėje laikotarpiu, parengus bei pateikus pasirašyti grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus, R. K. pasirašė šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose kaip bendrovės direktorius, žinodamas, kad juose nurodytos grynųjų pinigų įnešimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodamas tikrus dokumentus bei grąžino juos buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui. Po ko pastarasis apskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje minėtas tikrovės neatitinkančias gautas pajamas pagal R. K. patvirtintus (pasirašytus) grynųjų pinigų kvitų duomenis, apie kurių melagingus duomenis jis nežinojo parengdamas kasos pajamų orderius, bei juos pasirašydamas.

17.7. UAB „S.T.“, atstovaujama direktoriaus R. K., veikusio juridinio asmens UAB „S.T.“ naudai ir interesais, jo vadovavimo laikotarpiu turinčiam teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir žinant, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“, O. I. nurodymu, likusios darbuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams ją kaip darbo užmokestį. Tokiu būdu, į UAB „S.T.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių – finansinių operacijų (grynųjų pinigų), susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių įmonės darbuotojų realiai gautų piniginių lėšų, t. y. įneštų dalies „arendų“ bei dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį. Dėl to, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „S.T.“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo finansinių operacijų, susijusių su šios įmonės turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, bendrai ne mažesnei nei 162 352,96 Lt (47 020,67 Eur) sumai.

17.8. UAB „S.T.“, atstovaujama direktoriaus R. K., kuris vykdydamas O. I. nurodymus ir siekdamas išvengti UAB „S.T.“ naudai valstybei mokamų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčių, valstybinių socialinių draudimo įmokų bei privalomų sveikatos draudimų įmokų), taip pat įmokų į garantinį fondą, apskaitomų įmonės buhalterinėje apskaitoje nuo išmokamų darbuotojų darbo užmokesčių, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. organizavo: neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą UAB „S.T.“ darbuotojams, neįtraukiant šių išlaidų į UAB „S.T.“ buhalterinę apskaitą bei taksi paslaugas teikiančių vairuotojų, dirbusių UAB „S.T.“, fiktyvią darbo užmokesčio apskaitą, susijusią su šios įmonės turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, t. y. O. I. būdamas UAB „S.T.“ realiu valdytoju bei veiklos koordinatoriumi, asmeniškai, pastarajam nesant pavedant J. M., išmokėjo O. I. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“ ofise adresu (duomenys neskelbtini), kurios sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį UAB „S.T.“ dirbusiems darbuotojams, nefiksuojant šių išlaidų įmonės buhalterinėje apskaitoje – nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau nei 59 248,79 Lt (17 159,64 Eur) buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoto darbo užmokesčio.

17.9. Tęsdama nusikalstamą veiką, UAB „S.T.“, atstovaujama direktoriaus R. K., jo vadovavimo laikotarpiu, veikdamas kartu su O. I. vadovaujamos organizuotos grupės nariais – O. I. ir J. M., turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdydamas O. I. nurodymus bei žinodamas, kad jo de jure vadovaujamoje UAB „S.T.“ veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos įmonės buhalterinės apskaitos registruose bei žinodamas, kad jis yra atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, nurodė apskaitą tvarkančiam S. D., pagal O. I. parengtus duomenis parengti bei įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenimis apie UAB „S.T.“ darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį bei parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų (taksi vairuotojų) gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.

17.10. Apskaitą tvarkančiam asmeniui, jo darbo UAB „S.T.“ laikotarpiu, parengus bei pateikus pasirašyti darbo apskaitos žiniaraščius, R. K. pasirašė šiuose buhalterinės paskaitos dokumentuose kaip bendrovės direktorius, žinodamas, kad juose nurodytos grynųjų pinigų išmokėjimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodamas tikrus dokumentus, bei grąžino juos buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, po ko pastarieji apskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje minėtas, tikrovės neatitinkančias patirtas išlaidas bei pateikė šiuos duomenis valstybinėms institucijoms.

17.11. Dėl UAB „S.T.“, atstovaujamos direktoriaus R. K., veikusio O. I. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje kartu su jos nariais – O. I., J. M., A. M. (miręs) ir R. M. nusikalstamų veiksmų, UAB ,,S. T.“ apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 16 d. BAĮ Nr. IX-574 4 straipsnio „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nuostatas, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 4 dalį „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalį ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ nuostatas, dėl to nebuvo galima nustatyti UAB „S.T.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

17.12. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl UAB „S.T.“ pareikštų kaltinimų, teismas nurodė, kad juridinio asmens atsakomybė tiesiogiai susijusi su fizinio asmens (įmonės direktoriaus) atsakomybe, todėl nenustačius R. K., kuris, teismo vertinimu, realiai valdė įmonę, veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, UAB „S.T.“ išteisino.

6. A. N., A. L., A. K., A. A., V. V., V. T., V. Č., G. L., A. D., J. T. ir A. S. buvo kaltinami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad būdami S. K. suburtos organizuotos grupės nariais, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti S. K. įsteigtų įmonių UAB „A.“, UAB ,,T. V.“, UAB ,,T.L.1“ (nuo 2002 m. lapkričio 5 d. iki 2009 m. gegužės 14 d. UAB „F.“, toliau „UAB „T.L.1“), UAB ,,T.1“, UAB „T.T.“, UAB „M.T.“, UAB „T.L.“, UAB „T.T.1“, UAB „S.“, UAB „G.P.“ (nuo 2002 m. lapkričio 5 d. iki 2009 m. gegužės 13 d. UAB „V.1“, toliau UAB „G.P.“), teikiančių taksi paslaugas Vilniaus mieste, turtą (pajamas, išlaidas, pelną) nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. sąmoningai apgaulingai tvarkė bei organizavo apgaulingą šių įmonių teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti laikotarpiais: nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „A.“, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB ,,T. V.“, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB ,,T.L.1“, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. UAB ,,T.1“, 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „T.T.“, nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „M.T.“, nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.L.“, nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.T.1“, nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „S.“, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „G.P.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:

18.1. S. K., siekdamas asmeninės naudos bei veikdamas juridinių asmenų naudai ir interesais, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2005 m. sausio 1 d., parengė nusikalstamos veikos planą – įsteigęs įmones teikiančias taksi paslaugas Vilniaus mieste bei siekdamas nuslėpti tikrąjį šių įmonių gaunamą turtą (pajamas, pelną išlaidas), suorganizavo nurodytų įmonių apgaulingą (dvigubą) buhalterinę apskaitą, kiekvienam organizuotos grupės nariui davė nurodymus, kurie veikė jo duotų nurodymų ribose. S. K., vykdydamas nusikalstamą planą ir veikdamas kaip organizatorius, 2002 m. lapkričio 5 d. pats įsteigė taksi paslaugas teikiančią įmonę UAB ,,T.L.1“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), bei 2002 m. sausio 31 d. UAB ,,T.1“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė S. A., L. A. ir V. B., nežinančioms tikrų organizuotos grupės narių ketinimų, bei organizuotos grupės nariams – A. A., R. L. (miręs) ir A. N. įsteigti dar 8 taksi paslaugas teikiančias įmones, pastariesiems iš anksto žinant, kad jie bus fiktyvūs šių įmonių steigėjai bei akcininkai.

18.2. Vykdydami S. K., nurodymą, panaudodami jo suteiktas pinigines lėšas įstatiniam kapitalui formuoti, A. N. 2006 m. sausio 19 d. įsteigė UAB „A.“ (2006 m. sausio 11 d. steigimo aktas), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), 2009 m. birželio 23 d. įsteigė UAB ,,T. V.“ (2009 m. birželio 18 d. steigimo aktas), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. gegužės 19 d. įsteigė UAB „T.L.“ (2009 m. gegužės 14 d. steigimo aktas), į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), R. L. (miręs) 2010 m. balandžio 14 d. įsteigė UAB „M.T.“ (2010 m. balandžio 7 d. steigimo aktas), į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. A. 2002 m. lapkričio 5 d. įsteigė UAB „G.P.“, į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), S. A. 2003 m. sausio 22 d. įsteigė UAB „T.T.“ (2003 m. sausio 15 d. steigimo aktas), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), V. B. 2010 m. lapkričio 10 d. įsteigė UAB „T.T.1“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), L. A. 2004 m. gruodžio 14 d. įsteigė UAB „S.“ (2004 m. gruodžio 6 d. steigimo aktas), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini). S. K., būdamas tikruoju nurodytų įmonių veiklos organizatoriumi bei valdytoju, siekdamas užtikrinti kuo palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veiklai daryti bei ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, tačiau ne vėliau nei 2005 m. sausio 1 d., nurodė A. N. nuo 2006 m. sausio 13 d. iki 2007 m. vasario 1 d. tapti UAB „A.“ ir nuo 2009 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. birželio 17 d. tapti UAB „T.L.“, nuo 2009 m. birželio 23 d. iki 2012 m. birželio 8 d. tapti UAB „T.V.“, A. A. nuo 2009 m. sausio 7 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. tapti UAB „A.“ ir nuo 2002 m. spalio 18 d. iki 2009 m. gegužės 8 d. tapti UAB „G.P.“, A. K. nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2009 m. sausio 6 d. tapti UAB „A.“, V. V. nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB „T.L.1“, V. T. nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2009 m. birželio 17 d. tapti UAB „T.L.1“ ir nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB „G.P.“, V. Č. nuo 2004 m. rugsėjo 20 d. iki 2009 m. gegužės 12 d. tapti UAB „T.L.1“, G. L. nuo 2005 m. kovo 4 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB „T.1“ ir nuo 2007 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. birželio 8 d. tapti UAB „S.“, R. L. (miręs) nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB „M.T.“, A. D. nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tapti UAB „T.L.“ ir nuo 2009 m. gegužės 8 d. iki 2009 m. birželio 17 d. tapti UAB „G.P.“, A. S. nuo 2005 m. rugsėjo 27 d. iki 2006 m. liepos 11 d. tapti UAB „S.“, J. T. nuo 2011 m. liepos 25 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.T.1“ fiktyviais direktoriais.

Šalies argumentai

18.3. S. K. nurodymu organizuotos grupės nariai A. N., A. A., A. K., V. V., V. T., V. Č., G. L., A. S., A. D., R. L. (miręs), J. T. vykdydami iš anksto prisiimtą užduotį, tapo aukščiau minėtų taksi paslaugas teikiančių Vilniaus mieste įmonių direktoriais, iš anksto žinodami, jog savarankiškai jiems, kaip bendrovių direktoriams suteiktais įgaliojimais bei teisėmis – priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, jie nesinaudos.

18.4. S. K., organizuodamas nurodytų įmonių veiklą bei įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas, jog dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami BAĮ numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose nustatė aukščiau paminėtų bendrovių taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas – „arendas“, nefiksuojant šių piniginių lėšų buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurios vienam taksi vairuotojui sudarė: UAB „A.“ nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 600 Lt (173,77 Eur) per mėnesį, UAB ,,T.L.1“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 610 Lt (176,67 Eur) per mėnesį, UAB ,,T.1“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. ne mažiau nei 300 Lt (86,89 Eur) per mėnesį, UAB „T.T.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ne mažiau nei 600 Lt (173,77 Eur) per mėnesį, UAB „M.T.“ nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 300 Lt (86,89 Eur) per mėnesį, UAB „T.L.“ nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 610 Lt (176,67 Eur) per mėnesį, UAB „T.T.1“ nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 500 Lt (144,81 Eur), UAB „S.“ nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 532 Lt (154,08 Eur) per mėnesį, UAB „G.P.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 250 Lt (72,41 Eur) per mėnesį. S. K. šias pinigines lėšas (,,arendas“), siekdamas asmeniškai kontroliuoti bei koordinuoti jo įsteigtų įmonių finansus, nurodė įmonėse dirbantiems taksi vairuotojams pristatyti asmeniškai jam į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), o jam nesant, grynuosius pinigus perduoti jam per A. L. ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims.

18.5. Vykdydami S. K. nurodymą taksi vairuotojai, dirbantys aukščiau minėtose įmonėse, nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per savaitę pajamų už teikiamas taksi paslaugas, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. pristatė bei perdavė, ofise adresu (duomenys neskelbtini), S. K., o jam nesant A. L., ar paliekant buhalterijoje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendas“ bendrą ne mažesnę nei 9 298 962 Lt (2 693 165,55 Eur) sumą, kurią sudarė UAB „A.“ viso nemažiau kaip 2 374 920 Lt (687 824.37 Eur) (2006 m. – 92 780 Lt (26 870.95 Eur), 2007 m. – 214 110 Lt (62 010.54 Eur), 2008 m. – 297 007,50 Lt (86 019.32 Eur), 2009 m. – 470 007,50 Lt (136 123.58 Eur), 2010 m. – 467 908 Lt (135 515.52 Eur), 2011 m. – 758 211 Lt (219 593.08 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 74 896 Lt (21 691.38 Eur)), UAB ,,T.L.1“ viso ne mažiau kaip 826 570 Lt (239 391.22 Eur) (2005 m. – 104 476 Lt (30 258.34 Eur), 2006 m. – 114 484 Lt (33 156.86 Eur), 2007 m. – 131 487 Lt (131 487 Eur), 2008 m. – 54 359 Lt (15 743.45 Eur), 2009 m. – 86 694 Lt (25 108.32 Eur), 2010 m. – 167 225 Lt (48 431.71 Eur), 2011 m. – 156 330 Lt (45 276.30 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 11 524 Lt (3 337,58 Eur)), UAB ,,T.1“ viso ne mažiau kaip 333 773 Lt (96 667.34 Eur) (2005 m. – 250 755 Lt (72 623.67 Eur), 2006 m. – 82 117,50 Lt (23 782.87 Eur), 2007 m. – 900 Lt (260.66 Eur)), UAB „T.T.“ viso ne mažiau kaip 865 184 Lt (250 574.61 Eur) (2005 m. – 355 442 Lt (102 943.12 Eur), 2006 m. – 279 683 Lt (81 001.80 Eur), 2007 m. – 165 785 Lt (48 014.65 Eur), 2008 m. – 64 274 Lt (18 615.04 Eur)), UAB „M.T.“ viso ne mažiau kaip 548 884 Lt (158 967.79 Eur) (2010 m. – 162 575 Lt (47 084.97 Eur), 2011 m. – 364 484 Lt (105 561.86 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 21 825 Lt (6 320.96 Eur)), UAB „T.L.“ viso ne mažiau kaip 506 036 Lt (146 558.16 Eur) (2009 m. – 38 921 Lt (11 272.30 Eur), 2010 m. – 207 853 Lt (60 198.39 Eur), 2011 m. – 236 547 Lt (68 508.75 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 22 715 Lt (6 578.72 Eur)), UAB „T.T.1“ viso ne mažiau kaip 47 080 Lt (13 635.31 Eur), UAB „S.“ viso ne mažiau kaip 3 077 025 Lt (891 168.04 Eur) (2005 m. – 26 664 Lt (7 722.43 Eur), 2006 m. – 237 690 Lt (68 839.78 Eur), 2007 m. – 230 808 Lt (66 846.62 Eur), 2008 m. – 375 463 Lt (108 741.60 Eur), 2009 m. – 494 598 Lt (143 245.48 Eur), 2010 m. – 628 239 Lt (181 950.59 Eur), 2011 m. – 974 956 Lt (282 366.77 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 108 607 Lt (31 454.76 Eur)), UAB „G.P.“ viso ne mažiau kaip 719 490 Lt (208 378.71 Eur) (2005 m. pristatė ne mažiau kaip 76 910 Lt (22 274.68 Eur), 2006 m. – 82 075 Lt (23 770.56 Eur), 2007 m. – 96 750 Lt (28 020.74 Eur), 2008 m. – 37 065 Lt (10 734.77 Eur), 2009 m. – 111 813 Lt (32 383.28 Eur), 2010 m. –193 973 Lt (56 178.46 Eur), 2011 m. – 109 647 Lt (31 755.97 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 11 258 Lt (3 260.54 Eur)).

18.6. S. K. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas nuslėpti realiai iš ūkinės finansinės veiklos minėtų bendrovių gautas pajamas, šių finansinių operacijų tyčia nefiksavo bei nurodė minėtiems organizuotos grupės nariams – įmonių fiktyviems direktoriams, nefiksuoti nurodytų įmonių buhalterinėje apskaitoje, t. y. jis asmeniškai ar per A. L. davė pavedimą minėtiems įmonių direktoriams, kad šie, vykdydami apgaulingą (dvigubą) buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, klastotų finansinius dokumentus – grynųjų pinigų įnešimo kvitus, juose įrašytų tikrovės neatitinkančius duomenis – mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šių pajamų visiškai neįtraukti į buhalterinę įmonių apskaitą.

18.7. S. K. ir minėtų įmonių direktoriai – organizuotos grupės nariai – A. N., A. A., A. K., V. V., V. T., V. Č., G. L., A. S., A. D., R. L. (miręs) ir J. T., vykdydami iš anksto prisiimtą užduotį, jų vadovavimo laikotarpiais, turėdami teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir kurie veikė juridinio asmens vardu, jo naudai ir interesais bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdami atsakingi už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdydami S. K. nurodymus bei žinodami, jog jų de jure vadovaujamose įmonių veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai atvaizduojamos kasos dokumentuose, nurodė įmonių apskaitą tvarkantiems asmenims: S. K. dirbusiai nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. UAB „A.“, nuo 2009 m. birželio 29 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. UAB „T.V.“, nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. UAB „T.L.1“, nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. UAB „T.T.“, nuo 2010 m. balandžio 21 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. UAB „M.T.“, ir nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. UAB „G.P.“, B. D. dirbusiai nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2011 m. sausio 18 d. UAB „A.“, nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2011 m. sausio 18 d. UAB „T.L.1“, nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2011 m. sausio 18 d. UAB „M.T.“, nuo 2009 m. gegužės 20 d. iki 2012 m. gegužės 6 d. UAB „T.L.“, nuo 2011 m. liepos 26 d. iki 2011 m. rugpjūčio 3 d. UAB „T.T.1“, nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. gegužės 2 d. UAB S.“, nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2011 m. sausio 18 d. UAB G. P.“, S. D. dirbusiam nuo 2002 m. lapkričio 18 d. iki 2006 m. rugsėjo 11 d. UAB „T.L.1“, nuo 2003 m. sausio 18 d. iki 2006 m. rugpjūčio 7 d. UAB „T.T.“, nuo 2002 m. lapkričio 18 d. iki 2006 m. rugsėjo 11 d. UAB „G.P.“, O. T. dirbusiai nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. UAB „A.“, nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. UAB T. V.“, nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. UAB „T.L.1“, nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. UAB „M.T.“, ir nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. UAB „G.P.“, R. V. dirbusiai nuo 2006 m. rugsėjo 6 d. iki 2008 m. balandžio 17 d. UAB „A.“, nuo 2006 m. rugsėjo 11 d. iki 2008 m. balandžio 17 d. UAB „T.L.1“, nuo 2006 m. rugsėjo 7 d. iki 2008 m. balandžio 17 d. UAB „T.T.“, ir nuo 2006 m. rugsėjo 11 d. iki 2008 m. balandžio 17 d. UAB G. P.“, N. B. dirbusiai nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. spalio 1 d. UAB „T.1“, ir nuo 2005 m. lapkričio 4 d. iki 2007 m. spalio 1 d. UAB „S.“, I. N. dirbusiai nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 3 d. UAB „T.1“ ir nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. liepos 8 d. UAB „S.“, pastariesiems nežinant tikrųjų organizuotos grupės narių nusikalstamų ketinimų, pagal S. K. pateiktus duomenis parengti bei išrašyti grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas.

18.8. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo minėtose taksi paslaugas teikiančiose įmonėse laikotarpiu parengus bei pateikus pasirašyti grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus, jis, A. N., A. A., A. K., V. V., V. T., V. Č., G. L., A. S., A. D., R. L. (miręs) ir J. T. pasirašė šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose kaip bendrovės direktoriai, žinodami, kad juose nurodytos grynųjų pinigų įnešimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodami tikrus dokumentus, bei grąžino juos buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims. Po ko pastarieji apskaitė įmonių buhalterinėse apskaitose minėtas tikrovės neatitinkančias gautas pajamas – pagal direktorių patvirtintus (pasirašytus) grynųjų pinigų kvitų duomenis, apie kurių melagingus duomenis jie nežinojo, parengdami kasos pajamų orderius, bei juos pasirašydami.

18.9. S. K., kartu su minėtais organizuotos grupės nariais, kurie tęsdami iš anksto prisiimtą užduotį ir vykdydami jo nurodymą, padedant A. L., žinodami, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“, likusios darbuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams ją kaip darbo užmokestį. Tokiu būdu, jis – S. K. ir kiti minėtos organizuotos grupės bendrininkai, į jų vadovaujamų nurodytų įmonių buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių – finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių įmonės darbuotojų realiai gautų piniginių lėšų, t. y. įneštų dalies „arendų“ bei dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį, bendrai įmonių buhalterinėse apskaitoje neatvaizduojant finansinių operacijų šioms grynųjų pinigų sumoms: UAB „A.“ nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 1 813 982,27 Lt (525 365.58 Eur) sumai; UAB ,,T.L.1“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 617 280 Lt (178 776.65 Eur) sumai; UAB ,,T.1“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. ne mažiau nei 111 957 Lt (32 424.99 Eur) sumai; UAB „T.T.“ 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ne mažiau nei 865 184 Lt (250 574.61 Eur) sumai; UAB „M.T.“ nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 460 205 Lt (133 284.58 Eur) sumai; UAB „T.L.“ nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 436 765 Lt (126 495.89 Eur) sumai; UAB „T.T.1“ nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 74 807 Lt (21 665.60 Eur) sumai; UAB „S.“ nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 1 717 993 Lt (497 565.16 Eur) sumai; UAB „G.P.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 1 202 458 Lt (348 255.91 Eur) sumai, kurios sudaro viso ne mažiau nei 7 300 631.27 Lt (2 114 408.96 Eur), susijusiomis su šių įmonių turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu.

18.10. S. K., veikdamas su kitais minėtais organizuotos grupės nariais, siekdamas išvengti valstybei mokamų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčių, valstybinių socialinių draudimo įmokų bei privalomų sveikatos draudimų įmokų) ir įmokų į garantinį fondą, apskaitomų įmonės buhalterinėje apskaitoje nuo išmokamų darbuotojų darbo užmokesčių, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. organizavo neoficialių darbo užmokesčių mokėjimą nurodytų įmonių darbuotojams, neįtraukiant šių išlaidų į UAB ,,T. V.“ laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB „T.T.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., buhalterinę apskaitą, bei taksi paslaugas teikiančių vairuotojų dirbusių nurodytose įmonėse fiktyvią darbo užmokesčio apskaitą, susijusią su šių įmonių turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. S. K., būdamas nurodytų įmonių realiu valdytoju bei veiklos koordinatoriumi, asmeniškai, o pastarajam nesant pavedant A. L., laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo S. K. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“ ofise adresu (duomenys neskelbtini), kurios sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį nurodytų įmonių direktoriams ir darbuotojams, nefiksuojant šių išlaidų įmonių buhalterinėje apskaitoje, kurios sudarė viso ne mažiau nei 593 031 Lt (171 753.65 Eur), iš jų UAB ,,T. V.“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo ne mažiau nei 337 027 Lt (97 609.77 Eur) (2009 m. ne mažiau nei 22 435 Lt (6 497.63 Eur), 2010 m. ne mažiau nei 123 177 Lt (35 674.53 Eur), 2011 m. ne mažiau nei 176 018 Lt (50 978.34 Eur), 2012 m. sausio mėn. ne mažiau nei 15 397 Lt (4 459.28 Eur)), UAB „T.T.“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. išmokėjo ne mažiau nei 256 004 Lt (74 143.88 Eur) (2005 m. ne mažiau nei 22 079 Lt (6 394.52 Eur), 2006 m. ne mažiau nei 58 986 Lt (17083.53 Eur), 2007 m. ne mažiau nei 52 678 Lt (15 256.60 Eur), 2008 m. ne mažiau nei 66 478 Lt (19 253.36 Eur), už 2009 m. ne mažiau nei 55 783 Lt (16 155.87 Eur), buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoto darbo užmokesčio.

18.11. S. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas organizuota grupe su nurodytų įmonių fiktyviais direktoriais A. N., A. A., A. K., V. V., V. T., V. Č., G. L., A. S., A. D., J. T. ir R. L. (miręs), kurie jų vadovavimo laikotarpiais, turėdami teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei būdami atsakingi už juridinio asmens veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdydami S. K. nurodymus bei žinodami, jog jų de jure vadovaujamose įmonių veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos įmonių buhalterinės apskaitos registruose bei žinant, jog jie yra atsakingi už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, nurodė apskaitą tvarkantiems asmenims, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, S. K., B. D., S. D., O. T., R. V., I. N. ir N. B., pagal S. K. pateiktus duomenis parengti bei įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenimis apie įmonių darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas kaip darbo užmokestį, bei parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų (taksi vairuotojų) gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.

18.12. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo minėtose taksi paslaugas teikiančiose įmonėse laikotarpiu, parengus bei pateikus pasirašyti darbo apskaitos žiniaraščius, S. K. ir kiti nurodyti organizuotos grupės nariai pasirašė šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, kaip įmonių direktoriai, žinodami, kad juose nurodytos grynųjų pinigų išmokėjimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodami tikrus dokumentus, bei grąžino juos buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, po ko pastarieji apskaitė įmonių buhalterinėse apskaitose minėtas tikrovės neatitinkančias patirtas išlaidas bei pateikė šiuos duomenis valstybinėms institucijoms.

18.13. Dėl tokių S. K. suburtos ir vadovaujamo organizuotos grupės narių A. N., A. L., A. K., A. A., V. V., V. T., V. Č., G. L., R. L. (miręs), A. D., J. T. ir A. S. nusikalstamų veiksmų apgaulingai tvarkant: UAB „A.“, UAB ,,T. V.“, UAB ,,T.L.1“, UAB ,,T.1“, UAB „T.T.“, UAB „M.T.“, UAB „T.L.“, UAB „T.T.1“, UAB „S.“, UAB „G.P.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti minėtų įmonių vykdytos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Žemesnės instancijos teismas

18.14. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl A. N., A. L., A. K., A. A., V. V., V. T., V. Č., G. L., A. D., J. T. ir A. S. pareikštų kaltinimų pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje liko neįrodyta, kad išteisintieji realiai kontroliavo S. K. įmonių buhalteriją duodami atitinkamus nurodymus. Teismo vertinimu, juridiniai įmonių valdovai nuo bendrovių valdymo faktiškai nusišalino, pilną kontrolę palikdami S. K.. A. L. atžvilgiu teismas konstatavo, kad nors jis S. K. ofise atliko vadybininko funkcijas, kontroliavo vairuotojų darbą ir taip pat rinko „arendos“ mokestį, tačiau, teismo vertinimu, atliko techninį darbą, ir bylos duomenimis liko nenustatyta, kad jis savo veiksmais prisidėjo prie buhalterijos klastojimo.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

7. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Sigutė Malinauskienė apeliaciniame skunde prašo:

Žemesnės instancijos teismas

1) Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria iš kaltinimo O. I. ir S. K. buvo pašalintas kaltinimas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir pripažinti, kad jie nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarė organizuotoje grupėje veikdami kaip organizatoriai. O. I. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant O. I. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. S. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant S. K. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. kovo 26 d. (t. 76, b. l. 160–161) iki 2012 m. gegužės 17 d. (t. 77, b. l. 33, 35–37);

2) Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria I. L., J. M., R. M., A. G., R. K., V. M., V. L., G. A., J. A., J. G., A. N., A. K., A. A., V. V., V. T., V. Č., G. L., A. L., A. D., J. T. ir A. S. išteisinti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir dėl to priimti naują nuosprendį:

? J. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jai vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

? R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

? I. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

? R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. vasario 6 d. (t. 71, b. l. 39) iki 2012 m. kovo 16 d. (t. 71, b. l. 141–143);

? A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

? V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

? V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

? G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

? J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

? J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

? A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

? A. N. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jai vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. vasario 6 d. (t. 71, b. l. 64–65) iki 2012 m. vasario 7 d. (t. 77, b. l. 125–128);

? A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. vasario 7 d. (t. 77, b. l. 141) iki 2012 m. gegužės 4 d. (t. 77, b. l. 194, 196–199, t. 78, b. l. 2–5);

? A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

? A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ;

? J. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams;

? V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

? G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

? V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams;

? V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams;

? A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams;

? A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams;

? Juridinį asmenį UAB „S.T.“ pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti 200 MGL (7 530 Eur) dydžio baudą;

? Juridinį asmenį UAB „P.T.“ pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti 100 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

3) Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pripažinta teisė į ieškinio dėl žalos, kuri padaryta mokestinės prievolės nevykdymu patenkinimo iš UAB „M.“, UAB „B.T.1“, UAB „E.“, UAB „B.T.“, UAB „S.T.“, UAB „V.“, UAB „V.E.“, UAB „T.“, UAB „T.P.“, UAB „I.“ ir subsidiariai iš O. I., bei kuria Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui pripažinta teisė į ieškinio dėl žalos, kuri padaryta mokestinės prievolės nevykdymu patenkinimą iš UAB „S.“ ir subsidiariai iš S. K., o ieškinio dydžio klausimas perduotas spręsti civilinio proceso tvarka ir nurodytus civilinius ieškinius patenkinti visiškai;

4) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius dėl juridinių asmenų UAB „S.T.“ ir UAB „P.T.“ nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, patenkinti visiškai. Likusią nuosprendžio dalį paikti nepakeistą.

19.1. Prokurorė skundžia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendį dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų, neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei netinkamai išspręstų civilinių ieškinių (BPK 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktai). Prokurorė teigia, kad nuosprendyje įrodymai įvertinti atskirai vieni nuo kitų, neišdėstant išsamios jų analizės, nepateikiant logiškų, įtikinančių ir neprieštaringų išvadų, pagrįstų išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nevertinant dalies įrodymų, kurie aiškiai patvirtina kaltinamųjų kaltumą ir nenurodant motyvų, kuriais vadovaujantis šie įrodymai nevertinti. Teismo išvados pagrįstos prielaidomis, o ne surinktais ir teisme išanalizuotais įrodymais, nepagrįstai sumenkinta kaltinančių įrodymų įrodomoji reikšmė, todėl padaryti BPK 20 straipsnio ir 305 straipsnio 3 dalies pažeidimai.

19.2. Pasak prokurorės, teismo aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodomas teiginys, kad juridinius asmenis UAB „E.“, UAB ,,I.“, UAB ,,S. T.“, UAB ,,M.“, UAB „V.“, UAB „T.P.“, UAB „P.T.“, UAB „S.T.“, UAB „T.“, UAB „B.T.1“, UAB „B.T.“, UAB „V.E.“ (nuosprendžio 2.1.1. – 2.10.13. papunkčiai) bei UAB „A.“, UAB ,,T. V.“, UAB ,,T.L.1“, UAB ,,T.1“, UAB „T.T.“, UAB „M.T.“, UAB „T.L.“, UAB „T.T.1“, UAB „S.“, UAB „G.P.“ (nuosprendžio 17.2.1. – 17.10.13. papunkčiai) atstovaujantys direktoriai I. L., R. K., R. M., A. G., V. M., V. L., G. A., J. A., J. G., A. M. (miręs), A. J., A. N., A. L., A. K., A. A., V. V., V. T., V. Č., G. L., R. L. (miręs), A. D., J. T. ir A. S. nežinojo apie O. I. ir S. K. tyčią apgaulingai tvarkytą bendrovių buhalterinę apskaitą, t. y. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, prieštarauja kaltinamajame akte ir prokuroro 2019 m. sausio 14 d. prašyme dėl kaltinimuose nurodytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo (dalyje dėl juridinių asmenų), nurodytoms aplinkybėms, yra siurprizinis ir negalimas be atskiro aptarimo, o jokie tokio kaltinimo pakeitimo argumentai teismo nuosprendyje nepateikti.

19.3. Teismas, vertindamas kaltinamųjų ir liudytojų parodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Tendencingai vertino O. I. ir S. K. parodymus jiems palankia linkme. Priešingai nei nurodoma nuosprendyje (7.3. ir 21.3. papunkčiai), bylos duomenys (skunde vardijami atskirų įmonių įstatai ir steigimo aktai) patvirtina, kad dalis kaltinamųjų ne tik atitinkamais laikotarpiais ėjo nurodytų bendrovių direktorių pareigas, bet ir buvo šių bendrovių steigėjais ir akcininkais, t. y. pasirašinėjo bendrovių steigimo dokumentus, akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, įsakymus dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo, ėjo kasininkų pareigas (O. I. bendrovėse) ir kt.

19.4. Teismo išvados (nuosprendžio 7.5. ir 21.14. papunkčiai), jog visi nurodyti kaltinamieji parodė, kad jokia forma nesikišo į įmonių, kurių formaliais vadovais buvo paskirti, buhalterinę apskaitą, grynųjų pinigų kasos netvarkė, buhalterinių dokumentų nepasirašinėjo, nes O. I. ir S. K. nurodymu, buvo pagaminti jų parašų antspaudai ir buhalterijoje buvo naudojami šie antspaudai, neatitinka bylos aplinkybių. Pasak prokurorės, šias išvadas paneigia O. I. ir išteisintųjų J. G., A. J. A. M. (miręs), R. M., J. A., I. L., G. A., V. L., R. L. (miręs), A. A., J. T., V. Č., G. L. parodymai, kuriuos ji cituoja apeliaciniame skunde.

Šalies argumentai

19.5. Be to, prokurorė skunde nurodo, kad kratų metu pas kaltinamuosius G. A. (darbo vietoje) rasti ir paimti buhalterinės apskaitos dokumentai; A. J. (gyvenamojoje vietoje) rasti ir paimti UAB ,,S.“ dokumentai; A. L. (gyvenamojoje vietoje) rasta ir paimta kasos operacijų žurnalas Nr. 6 nuo 2005 m. lapkričio iki 2006 m. spalio mėn.; kasos operacijų žurnalas Nr. 6, 2006 m. gruodžio 11 d.; 4 lapai darbo apskaitos grafikų; darbo sutarčių aplankas (55 lapai); atskirų dienų 33 kasos aparato kontrolinės juostos už laikotarpio nuo 2005 m. liepos 20 d. iki 2008 m. gegužės 22 d. ir kiti daiktai; pas G. L. (gyvenamojoje vietoje) rasta ir paimta 2005 m. vasario 18 d. darbo sutartis Nr. 309; 2006 m. liepos 24 d. darbo sutartis Nr. 66; 2004 m. rugsėjo 17 d. UAB „T.1“ registravimo pažymėjimas; 2006 m. liepos 10 d. UAB „S.“ akcininkų susirinkimo protokolas; 2005 m. kovo 9 d. UAB „T.1“ pranešimas dėl akcininko pasikeitimo; 2005 m. kovo 8 d. UAB „T.1“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis; 2005 m. kovo 8 d. UAB „T.1“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas; 2002 m. gegužės 14 d. išrašas iš UAB „T.1“ Didžiosios knygos ir kiti dokumentai.

19.6. Teismas visiškai nevertino byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp I. L. ir O. I. apie ,,M.“ vairuotojų ,,arendų“ mokėjimą, skolų grąžinimą ir kt. (6.1.2. papunktis). Be to, teismo nuosprendyje (20.14. papunktis) yra nurodytos 2013 m. sausio 24 d. ir 2013 m. sausio 25 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuotų V. T. pokalbių su taksi vairuotojais ir asmeniu vardu Tomas, vykusių nuo 2011 m. gruodžio 27 d. iki 2012 m. gruodžio 30 d. stenogramos, tačiau teismas nuosprendyje pokalbiuose nurodytų aplinkybių neanalizavo ir dėl to nepasisakė.

19.7. Apibendrindama prokurorė teigia, kad teismas nuosprendyje nenurodė, jog ne visų kaltinamųjų parašų antspaudai buvo pagaminti ir naudojami, kad ir bendrovių direktoriai, esant reikalui, pasirašinėjo buhalteriniuose bendrovių dokumentuose bei, kaip direktoriai, atstovaudavo savo vadovaujamas bendroves. Taip pat nenurodė, jog visi kaltinamieji – bendrovių direktoriai, kurių parašų antspaudai buvo pagaminti, žinojo kokiam tikslui jie buvo pagaminti, t. y., kad jie neprieštaravo, kad jų parašų antspaudai būtų pagaminti ir būtų naudojami jų vadovaujamų bendrovių buhalteriniuose dokumentuose. Be to, teismas, pagrįsdamas savo išvadas, apsiribojo ir kaip pavyzdį pateikė tik UAB „B.T.1“ kasos dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

19.8. Prokurorė nesutinka su teismo nuosprendyje (4 ir 19 punktai) nurodytu teiginiu ir sprendimu, kad liudytojai iš esmės pakartojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir juos patvirtino, todėl teismas nuosprendyje nurodo tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, jų neišskirdamas. Prokurorės teigimu, liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iš dalies nesutampa. Skunde prokurorė perrašo liudytojų S. D., A. B., J. C., J. P., O. T., S. K., I. N., I. B., G. B., I. Č., J. B. parodymus (skundo lapai 9–14) ir teigia, kad: 1) liudytojas S. D. teisme, pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, jog jie teisingi; 2) pakartoja liudytojos A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus; 3) liudytoja J. C. teisminio nagrinėjimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus; 4) teisminio nagrinėjimo metu liudytoja J. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus; 5) liudytoja O. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir apklausta teisme; 6) pakartoja liudytojos S. K. parodymus; 7) teisminio nagrinėjimo metu liudytoja I. N. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei juos papildė nurodydama, jog iš pradžių nurodymus gaudavo iš A. N., vėliau iš S. K. ir galiausiai iš G. L.. Praktiškai tą patį girdėdavo tris kartus, o kurio būtent buvo sprendimai, nežino. Taip pat parodė, kad jai vairuotojai atnešdavo kelialapius, juose jau būdavo visi parašai (vairuotojo ir G. L.). Ji galėdavo patikrinti tik skaičius, jie sutapdavo, todėl pasitikėdavo. Viskas vykdavo vieną ir tą pačią dieną (kelionės lapų ir algų mokėjimas). Atsakydama į G. L. klausimus, liudytoja parodė, kad ji gaudavo parašytus raštelius su nurodymais. Buvo pasirašyta „L.“. Raštelius rasdavo rytais. Ji nežino, ar tai tikrai jo rašteliai, niekada nematė, kaip jie buvo paliekami, bet ant jų buvo pasirašyta „L.“. G. L. matė tik du kartus. Vieną kartą patalpose, kitą – pasirašinėjantį pas S. K.. Daugiau visada rasdavo raštelius. Be to, G. L. kelis kartus yra skambinęs; 8) teisminio nagrinėjimo metu liudytoja I. B. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir papildomai parodė, kad su įmonių direktoriais bendravo tik darbo reikalais – dėl darbuotojų, jų neatvykimo į darbą ir panašiais klausimais, jie pasirašydavo dokumentus; 9) apklausta kaip liudytoja G. B. parodė, kad dispečere bendrovėje „T.V.“ dirbo nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. kovo 19 d.. Jai dirbant dispečere ji pagal S. K. ar A., ar kitų administracijos darbuotojų paliepimus per raciją pranešdavo taksi vairuotojams pagal šaukinius, kad jie nuimami nuo iškvietimų ir taksi vairuotojai patys suprasdavo, už ką ir susisiekdavo su vadovais; 10) teisminio nagrinėjimo metu liudytoja I. Č. parodė, kad dispečere bendrovėje „T.T.“ dirbo nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2009 m. spalio 31 d., o po to buvo pervesta į kitą UAB „T.V.“, kurioje dirbo nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2012 metų pavasario. Su šių įmonių direktoriais darbe bendravo, tačiau jų nepamena. Tiksliai nepamena ar už premijas nepasirašinėjo, bet lygtai ne. Vairuotojus nuo darbo nuiminėjo pagal atsakingo vadybininko paliepimą; 11) teisminio nagrinėjimo metu liudytoja J. B. iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau parodė, jog gerai nepamena, ar A. N. vadovavo. Mano, kad vadovavo K., o darbo sutartyje įrašyta A. N.. Visais klausimais kreipdavosi į S. K.. Darbo sąlygas derino su S. ir G. L..

19.9. Prokurorė teigia, kad teismas nuosprendyje (4.27. papunktis) padarė nepagrįstą išvadą, neva visi liudytojai nurodyti 4.26. papunktyje, išskyrus A. B., S. R., A. K., E. Č. nurodė, kad faktinis taksi įmonių, kuriose jie dirbo, vadovas arba „šeimininkas“ buvo O. I.. Prokurorė pažymi, kad A. B., S. R., A. K., E. Č. nurodė, kad nežinojo arba neprisimena, kas buvo taksi įmonių, kuriose jie dirbo vadovas.

19.10. Prokurorė tvirtina, kad nuosprendžio išvados (19.2.2. papunktis), kad visi 4.2.1. p. (turi būti 19.2.1.) nurodyti liudytojai nurodė, kad faktiniu taksi įmonių, kuriose jie dirbo vadovu buvo S. K., nėra pagrįstos. Liudytojai G. G., dirbęs UAB „T.T.1“, A. G., dirbęs UAB „S.“, V. M., dirbęs UAB „M.T.“, UAB „T.T.“, UAB „A.“ nurodė, kad be S. K., jų vadovas buvo A. L.. Taip pat A. G., dirbęs UAB „S.“ parodė, kad be S. K. ir A. L., įmonės vadovu buvo ir G. L.. Apie tai, kad G. L. yra įmonės vadovas, žinojo iš automobilio tarifų kortelės, kurioje buvo įmonės direktoriaus pavardė. Teismo išvados taip pat paneigiamos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustų liudytojų – taksi vairuotojų (A. N., S. J., V. J., V. A., A. P., E. J., A. G., A. B., R. N., M. G., A. G.) – parodymais, kuriuos prokurorė perrašo savo skunde (skundo 14–16 puslapiai).

19.11. Prokurorė skunde teigia, kad teismas, pašalindamas dalis, kuriose O. I. ir S. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį inkriminuojama tai, kad jie nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje su kaltinimuose nurodytais asmenimis, veikdami kaip organizatoriai bei I. L., R. M., A. G., V. M., V. L., G. A., J. A., J. G. bei A. N., A. K., A. A., V. V., V. T., V. Č., G. L., A. D., J. T. ir A. S. išteisindamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jų veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Skunde tvirtinama, kad O. I. ir S. K. apgalvojo nusikalstamos veiklos mechanizmą, savo ir savo bendrininkų veiksmų padarymo intensyvumą, tarpusavio vaidmenų pasiskirstymą ir ilgą laiką, t. y. nuo 2005 m. iki 2012 m. (7 metus) organizavo apgaulingą minėtų juridinių asmenų apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taigi veikė ne, kaip nurodė teismas nuosprendyje, vieni, bet su bendrininkais – su juridinius asmenis atstovaujančiais asmenimis, kuriuos sutelkė į grupę, jai vadovavo, koordinavo veiklą, bei patys tiesiogiai atlikdami veiksmus, sudarančius nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėtinę dalį, konkretiems grupės nariams skirstė užduotis ir vaidmenis, būtinus nusikaltimams daryti.

19.12. Pasak prokurorės, bendrovių direktoriai ne tik prižiūrėjo jų vadovaujamų bendrovių vairuotojus, tačiau iš dalies atliko ir direktorių pareigas. Byloje nustatyta, kad nurodyti bendrovių direktoriai (išteisintieji) ilgą laiką dirbdami taksi įmonėse vairuotojais, mechanikais ir kitose pareigybėse puikiai žinojo egzistuojančią tvarką – jog visos už taksi paslaugas gautos piniginės lėšos bendrovėms neperduodamos, jog perduodamas tik O. I. ir S. K. nustatytas mokestis – ,,arenda“, ,,planas“, o likusius uždirbtus pinigus vairuotojai pasilieka sau, kaip darbo užmokestį; jog realiai darbo užmokestis vairuotojams nebuvo mokomas; jog dirbama ne pagal oficialiai darbo sutartyje numatytą darbo laiką, jog kasdieniniai kelionės lapai pildomi tik dėl savivaldybės, policijos vykdomų patikrų; jog į mėnesinius kelionės lapus įrašomi neteisingi duomenys ir apie išdirbtą darbo laiką, ir gautas pinigines lėšas ir t. t. Vėliau jų dalyvavimas organizuotos grupės veikloje pasireiškė tuo, jog jie nusikaltimo organizatorių O. I. ir S. K. nurodymu įsteigdami įmones, tapdami jų akcininkais ir direktoriais (kaltinime kiekvieno bendrininko elgesys aprašytas ir įvertintas atsižvelgiant į tai, kaip jis buvo įgyvendinamas bendroje veikloje su kitais nusikalstamas veikas dariusiais asmenimis) suprato, kad jie dalyvauja bendrai su kitais O. I. ir S. K. faktiškai valdomų bendrovių direktoriais darant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

19.13. Prokurorės įsitikinimu, tai, kad dėl apgaulingo juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarkymo kaltu buvo pripažinti O. I. ir S. K. kaip faktiniai nurodytų juridinių asmenų vadovai, bendrovių direktorių atsakomybės dėl šios veikos nepašalina. Bylos įrodymai patvirtina, kad minėti išteisintieji, veikdami O. I. ir S. K. suburtoje organizuotoje grupėje ir kartu atlikdami jau nurodytus nevienkartinio pobūdžio neteisėtus veiksmus, suvokė, kad, tapdami įmonių akcininkais, akcininkais ir direktoriais, arba tik direktoriais, įgyja ne tik įgaliojimus jas valdyti, atstovauti, jų vardu priimti sprendimus, tačiau ir prisiima daugybę su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose, tarp jų – ir Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytas pareigas tinkamai bei sąžiningai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą yra atsakingi už įmonių ūkinę finansinę veiklą, už teisingą mokesčių paskaičiavimą ir sumokėjimą į valstybės biudžetą. Taip pat numatė, kad dėl tokių jų veiksmų valstybei yra daroma žala, ir nors nesiekė, tačiau sąmoningai leido kilti baudžiamajame įstatyme nustatytiems padariniams, t. y. nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia. Išteisintieji, būdami suaugę, pakaltinami asmenys, turintys supratimą, atstovaudami įmones mokesčių inspekcijoje, teismuose, pasirašydami oficialius dokumentus ir bendrovių finansiniuose dokumentuose, netgi ir sutikdami, kad vietoje jų parašų būtų naudojami jų parašų antspaudai ir kt., turėjo suvokti, kad esant tokiai O. I. ir S. K. nustatytai tvarkai įmonėse, tapdami įmonių akcininkais ir direktoriais (tam, kad gauti lengvatą – nemokėti nustatyto dydžio ,,arendą/planą“ bei gauti darbo užmokestį) sudarė sąlygas pasiekti nusikalstamų tikslų. Vadinasi, savo valia tapdami šių nusikalstamų veikų dalyviais, suprasdami, kad jie atlieka dalį veiksmų, būtinų O. I. ir S. K. nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, suvokė, jog jie vykdo bendrą organizuotą susitarimą – apgaulingai tvarkant įmonių buhalterinę apskaitą, išvengti mokesčių sumokėjimo valstybei. Tai, kad vadovas nesidomi įmonės veikla, neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl įstatymuose nustatytų pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334-677/2015, Nr. 2K-329-976/2017, Nr. 2K-118-489/2022).

19.14. Prokurorė nesutinka su teismo nuosprendyje (8.3. papunktis) nurodyta išvada, jog nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad R. K., išskyrus jo vadovaujamas UAB „S.T.“ ir UAB „P.T.“, ką nors žinojo apie likusių O. I. kontroliuojamų įmonių veiklą ir jose egzistuojančias pajamų apskaitymo ir darbo užmokesčio mokėjimo schemas. Teismas, išteisindamas R. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį bei juridinius asmenis UAB ,,S. T.“ ir UAB ,,P. T.“ pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, padarė išvadas, kurios neatitinkama byloje nustatytų aplinkybių ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

19.15. Pagal R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių teismas neanalizavo, maždaug 2010 m. rudenį, O. I. sutikus, jis įsidarbino UAB „M.“ vadybininko pareigose. Nuvykęs susipažino su J. M., su ja pasikalbėjo apie darbą, strategijas, ji nurodė, kad jo pagrindinis darbas bus surasti klientus ir pasirašyti sutartis su UAB „M.“. Jis mano, kad J. M. buvo šios įmonės vadybininkė. Praėjus kuriam laikui, jo darbo rezultatai šioje įmonėje buvo geri – pradėjo augti įmonės populiarumas, taksi vairuotojai pradėjo migruoti iš kitų įmonių į UAB „M.“. UAB „M.“ jo vidutinis mėnesinis atlyginimas į rankas buvo apie 1 800 Lt. Kas buvo ,,UAB „M.“ akcininkais jis nežino. Direktoriumi buvo I. L.. Praėjus maždaug porai mėnesių po to, kai išėjo iš UAB „M.T.1“ direktoriaus pareigų, jis vėl pagal darbo sutartį pusei etato įsidarbino šioje įmonėje vadybininku licencijavimui, t. y. jo darbas buvo sutvarkyti visus su taksi įmonės licencijavimu susijusius dokumentus, gauti taksi įmonės licencijavimo pažymėjimą. Tokiose pačiose pareigose ir tokiomis pat sąlygomis beveik tuo pačiu metu įsidarbino UAB „P.T.“, kur jo pareigos taip pat buvo susijusios su licencijavimo dokumentų gavimu. Taksi licencijų korteles taksi įmonėms išduoda savivaldybė. Šiose abiejose įmonėse dirbdamas po pusę etato jis gaudavo po 400 Lt atlyginimą per mėnesį, atskaičius mokesčius.

19.16. Teismas nuosprendyje (4.47. papunktis) nurodė tik liudytojos L. B. teisme duotus parodymus, jų negretino su jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jų nevertino, dėl jų nepasisakė ir iš esmės neatliko įrodymų analizės. Prokurorė pakartoja ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos L. B. parodymus (t. 34, b. l. 84–86) ir pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytoja L. B., nors parodymus iš dalies pakeitė, tačiau parodė, kad: UAB „S.T.“ ir UAB „P.T.“ vis tik buvo ,,planas“, kurio jie neviršydavo. „Planą“ nešdavo ne tik grynaisiais pinigais, bet ir talonais. Griežtai nebuvo nustatytas laikas kada tą planą atnešti, bet sakydavo, kad į savaitę vieną kartą, gale mėnesio, nes rašydavo įmonėms sąskaitas, tai reikėdavo, kad visi talonai būtų surinkti. Rašytinio įsakymo dėl plano nebuvo. Ne O. I. įvedė šį „planą“.

19.17. Teismas, nuosprendyje išvardindamas įrodymus, kuriais jis remiasi priimdamas sprendimus R. K. ir nurodytoms bendrovėms, nenurodė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu apklaustos liudytojos I. T. (buvusi pavardė – P.) parodymų, dėl jų nepasisakė ir jų nevertino kitų įrodymų kontekste. Prokurorė nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytoja I. T. (buvusi pavardė – P.) patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji dirbo dispečere UAB „I.“, UAB „M.“ ir vairuotojų atneštus pinigus ji atiduodavo įvairiems žmonėms, ir O., J., A., dažniausiai tai I., pavardžių nepamena. Taip pat dirbo dispečere ir UAB „S.T.“, tačiau „arendos“ mokesčio UAB „S.T.“ nėra priėmusi. Ji nežino, ar R. K. buvo žinoma apie N. mokamus neoficialius pinigus.

19.18. Teismas nuosprendyje (8.2. papunktis) nurodė, jog remiasi apklaustų liudytojų S. A., A. B., A. L., Č. B., R. M., T. A., I. Š., E. D., V. D. teisme duotais parodymais. Prokurorės manymu, priešingai, nei nurodoma teismo nuosprendyje, net iš teisme liudytojų pakeistų parodymų seka, kad vis tik bendrovėse buvo nustatyta atitinkamo dydžio piniginė suma, kurią vairuotojai privalėdavo surinkti ir pateikti bendrovėms, o bendrovėse iš vairuotojų surinkta atitinkamo dydžio piniginė suma (,,arenda“, ,,planas“, prokurorė pastebi: byloje nustatyta, kad ,,arenda“/,,planas“ vairuotojų buvo vežamas vieną kartą į mėnesį ir priklausomai nuo transporto priemonės priklausomybės (nuosava ar įmonės) nebuvo iškart pajamuojama bendrovių buhalterinėje apskaitoje.

19.19. Pasak prokurorės, tiek O. I., tiek R. K. parodymai paneigiami nurodytų liudytojų, išteisintojo J. G. parodymais, užfiksuotu 2012 m. sausio 26 d. (Nr. 2566) R. K. pokalbiu su O. I. apie pinigų rinkimu nepatenkintus darbuotojus, kurių teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį R. K. ir jo vadovaujamoms UAB ,,S. T.“ ir UAB ,,P. T.“, nevertino ir dėl jų nepasisakė.

19.20. Prokurorė nesutinka su nuosprendžio išvada (8.24. papunktis) kad nenustatyta, jog R. K. teikė UAB „S.T.“ buhalteriui S. D. klaidingus administracijos darbuotojų darbo užmokesčio duomenis ar dalyvavo išmokant neoficialiąją darbo užmokesčio dalį. Prokurorė pažymi, jog buhalteris S. D. dirbo tik su buhalterinės apskaitos dokumentais, kuriuos gaudavo jau po to, kai su jais atitinkamus veiksmus atlikdavo kiti bendrovių darbuotojai. Pagal jo parodymus: taksi vairuotojams atlyginimai buvo išmokami grynaisiais pinigais, o ne per banką. Jiems atlyginimus turėdavo išmokėti įmonės „M.T.1“ buhalterė – kasininkė L. B. pagal jo jai pateiktus darbuotojų darbo apskaitos žiniaraščius. Jis pats darbuotojų darbo apskaitos žiniaraščius pildydavo pagal jam įmonės „M.T.1“ administratorės R. M. pateiktus duomenis, nes ji žymėdavosi, kokie taksi vairuotojai dirba, serga ar atostogauja. Visuose darbuotojų darbo apskaitos žiniaraščiuose buvo nurodyta, kad taksi vairuotojai dirbo po 3 – 4 darbo valandas per dieną ir po 5 dienas per savaitę. Tokius duomenis pateikdavo administratorė R. M.. Kiek realiai darbo valandų ir darbo dienų dirbdavo taksi vairuotojai jam nėra žinoma. Už įmonių, kuriose jis dirba, kasą jis atsakingas nebuvo ir šių įmonių kasos ir piniginių lėšų netvarkė. Už įmonių kasos ir piniginių lėšų tvarkymą buvo atsakinga buhalterė – kasininkė L. B.. Jis matydavo, jog pas ją ateidavo taksi vairuotojai, kurie pateikdavo taksi talonų kvitus, taip pat pateikdavo grynuosius pinigus, kaip jis manė, gautus už keleiviams suteiktas paslaugas. Vairuotojai ateidavo kiekvieną dieną. Nebuvo nustatytos dienos, kada vairuotojai turi atsiskaityti. Vėliau, kiek jam yra žinoma, L. B. visus iš taksi vairuotojų gautus pinigus perduodavo vadybininkei N. P.. Teisminio nagrinėjimo metu, priešingai nei nurodoma teismo nuosprendyje, liudytojas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad grynais pinigais disponavo P., o dabar, kad B., nes rengdavo L., o po to jau, kaip girdėjo iš L., kad ji atiduodavo. Porą kartų N. P. perdavė jam vokelius ir viskas, bet ne kas mėnesį. Analogiškus parodymus dėl iš vairuotojų surinktų pinigų, jiems neišrašant kasos pajamų orderių, perdavimo N. P., davė ir liudytoja L. B.. Taip pat prokurorė atkreipia dėmesį į O. I. bei kitų byloje apklaustų kaip liudytojais taksi vairuotojų parodymus, jog visose Vilniaus miesto taksi įmonėse yra tokia pat darbo specifika, kaip jo (O. I.) įmonėse.

19.21. Prokurorės teigimu, R. K. kaltė įrodyta ir atliktomis UAB ,,S. T.“ ir UAB ,,P. T.“ specialisto išvadomis. Skunde prokurorė teigia, kad R. K. parodymus paneigia specialisto išvados: 1) 2014 m. kovo 25 d. specialisto išvada Nr. (4.65)-86-36(41 t., b. l.39–48, 49–154); 2) 2014 m. kovo 31 d. specialisto išvada ,,Dėl UAB ,,S. T.“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (4.65)-86-38 (37 t., b. l. 26–38, 39–201; 38 t., b. l. 1–130).

19.22. Prokurorės manymu, teismas nuosprendyje (3.14.3.11., 3.14.3.12. papunkčiai) neobjektyviai ir šališkai, remdamasis specialisto Š. G. pateiktoje konsultacinėje išvadoje išsakytais pamąstymais, kritikuoja byloje atliktas UAB ,,S. T.“ ir UAB ,,P. T.“ specialisto išvadas bei VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimų skyriaus patarėjos Z. S. teisme duotus paaiškinimus, kurių teismas nuosprendyje nenurodė ir dėl jų nepasisakė. Priešingai, nei nurodoma teismo nuosprendyje, Z. S. teisme išsamiai ir motyvuotai atsakė į visų proceso dalyvių (kaltinamųjų ir jų gynėjų) klausimus, paaiškino, kodėl nesutinka su specialisto Š. G. pateikta konsultacine išvada bei nurodė, kad specialisto išvada yra pagrįsta. Dėl 2012 m. sausio mėn. neapskaitytų pajamų parodė, kad pagal iki 2020 m. galiojusią Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatą, mokesčių mokėtojas mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti galėjo už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos, t. y. Bendrovė 2012 m. sausio mėnesį suteiktų paslaugų pajamas turėjo prievolę deklaruoti sausio mėn. PVM deklaracijoje, o 2012 m. sausio mėn. PVM deklaraciją ir joje deklaruotus duomenis turėjo įstatymu suteiktą teisę tikslinti iki 2017 m., tačiau nepatikslino.

19.23. Prokurorė skunde nesutinka su teismo išvada (7.22–7.39. papunkčiai), kad J. M. veiksmai negali būti vertinami kaip padėjimas padaryti BK 222 straipsnio 1 dalies veiką, nes šie veiksmai tiesiogiai nesusiję su BK 222 straipsnio 1 dalies dalyku. Prokurorė teigia, kad J. M., veikdama kartu su O. I., o A. L., veikdamas kartu su S. K., aiškiai suvokė, kad padeda jiems, kaip bendrovių neoficialiems savininkams ir bendroves atstovaujantiems direktoriams, kurie pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą buvo atsakingi už buhalterinės apkaistos tvarkymą, apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą ir norėjo taip veikti. J. M. susitarimą veikti bendrai su kaltinamuoju O. I., o A. L. susitarimą veikti bendrai su kaltinamuoju S. K. ir kitais kaltinamaisiais, jiems, kaip organizuotos grupės nariams (padėjėjai), tyčia apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, patvirtina faktinės bylos aplinkybės. Jų veiksmuose nustatyti būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai – tyčia ir susitarimas veikti bendrai. Teismo nuosprendyje nurodytas teiginys, kad jie nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos specialusis subjektas yra teisingas, tačiau teismas išteisinamuoju nuosprendžiu J. M. ir A. L. nepripažindamas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos vykdytojais, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

19.24. Skunde prokurorė teigia, kad teismas nutylėjo dalį J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jų neatskleidė. Pagal pačios J. M. parodymus, ji ne tik sutiko O. I. padėti jam vadovauti bendrovių veiklai, bet ir aktyviai jam padėjo. Be to, teismas nepasisakė dėl teisminio nagrinėjimo metu apklausos liudytojos I. T. (buvusi pavardė – P.) parodymų apie J. M. veiksmus, pareigas ir veiklą. Taigi, bylos medžiaga nustatyta, kad J. M. sutiko padėti O. I. jam valdyti jo faktiškai vadovaujamas bendroves. Ji žodinio susitarimo su O. I. pagrindu vedė nurodytų bendrovių neoficialią gautų piniginių lėšų apskaitą, kurią pateikdavo O. I., o pastarasis, remdamasis pateiktais duomenimis, spręsdavo kokią dalį piniginių lėšų įtraukti į oficialią buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu ji padėjo O. I. organizuoti bei tvarkyti įmonių buhalterinę apskaitą, pažeidžiant įstatymų reikalavimus, t. y. ji, būdama beveik visų O. I. įmonių vadybininke ir turėdama O. I. jai suteiktus įgaliojimus veikti jo vardu, duoti kitiems asmenims nurodymus dėl taksi vairuotojų nuėmimo nuo darbo jiems nesumokėjus nustatyto dydžio ,,areną“/,,planą“; suvokdama ir žinodama, jog darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose operatorėms/ dispečerėms yra nurodomas neteisingas darbo užmokestis, juos pateikdavo pasirašyti bei, vykdydama O. I. nurodymus, išmokėdavo neoficialaus atlyginimo dalį ,,vokeliuose“; vedė dispečerėms neoficialaus atlyginimų išmokėjimo žurnalą–sąsiuvinį; taip pat vairuotojai arendą/planą pristatydavo pagrinde kaltinamajam O. I., A. M., J. M.; vedė ,,bonusų“ ir plastikinių kortelių apskaitą; iš taksi vairuotojų rinko mokestį už automobiliuose naudojamus kredito aparatus bei vedė jų apskaitą, žinodama, jog visi surinkti pinigai nėra pajamuojami įmonių apskaitoje. Taigi, priešingai, nei nurodoma teismo nuosprendyje, J. M. buvo ne tik (kaip ir visi kiti bendrovių darbuotojai) informuota apie O. I. įvestą neoficialaus darbo užmokesčio sistemą, bet ir pati aktyviai, anksčiau paminėtais veiksmais, padėjo O. I. ir kietiems kaltinamiesiems tvarkyti duomenis apie bendrovių gaunamas pajamas.

19.25. Teismo išvados dėl A. L. išteisinimo, pasak prokurorės, taip pat visiškai neatitinka byloje surinktų duomenų. A. L. nuo 2011 m. rugpjūčio 17 d. buvo UAB ,,T.T.1“ akcininkas, turintis 100 proc. akcijų. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. K. parodė, kad A. L. nebuvo fiktyvus direktorius, jis iš tikrųjų vykdė direktoriaus funkcijas įmonėje „T.2“. Visus ,,arendų“ duomenis jis suvesdavo į savo darbo kabinete esantį kompiuterį. Buvo ir tokių atvejų, kad, jam nesant, ar būnant užsiėmus, šiuos pinigus rinko A. L. arba taksi vairuotojai tiesiog palikdavo buhalterijoje, prie sumos pridėdami lapelį, ant kurio užrašydavo savo vardą, pavardę, šaukinio numerį ir prašydavo šiuos pinigus perduoti jam, ką buhalterės ir padarydavo. A. L. taip pat jam surinktus pinigus atiduodavo. Prokurorė apeliaciniame skunde cituoja A. L., J. T., S. K., A. D., V. V. parodymus. Prokurorė taip pat nurodo, kad nebuvo aptarti ir liudytojos S. K., G. B., I. Č. parodymai, kuriuos prokurorė apeliaciniame taip pat cituoja skunde.

Šalies argumentai

19.26. Skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje (21.20.–21.22. papunkčiai) nurodė byloje esančius elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuotus A. L. pokalbius, tačiau jų neanalizavo su prieš tai nurodytų kaltinamųjų ir liudytojų parodymais, S. K. ir paties A. L. viso tyrimo metu duotais parodymais. Teismas dėl nežinomų priežasčių, pasiremdamas tik S. K. ir taksi vairuotojo telefono pokalbiu Nr. 195, padarė išvadą, kad A. L. vykdė darbo laiko apskaitos žiniaraščio korektūras, kai taksi vairuotojai neišeidavo į darbą dėl ligos, automobilio gedimo ar kitų priežasčių. Pateisindamas A. L. iš vairuotojų renkamą ,,arendą“, nesivadovaudamas byloje apklaustų bendrovių buhalterinę apskaitą tvarkančių buhalterių parodymais, teismas padarė išvadą, kad ,,Jei to nesuprato taksi įmonių buhalterinę apskaitą tvarkantys asmenys, tai juo labiau kaltinamasis A. L., kurio funkcijos buvo tik perduoti pinigus iš rankų į rankas ir, kuris dirbo vadybininku ir vykdė kai kurias S. K. sekretoriaus funkcijas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad tokiais veiksmais kokiu nors būdu prisideda prie apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo“.

19.27. Prokurorė skunde nesutinka su teismo išvada ir jos motyvais (15.10. papunktis), kad civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. Priešingai, nei nurodoma teismo nuosprendyje, VMI specialistės visų nurodytų bendrovių ūkinės finansinės veiklos tyrimus atliko ir specialisto išvadas surašė, vadovaujantis Ūkinės finansinės veiklos tyrimo bei specialisto išvados pateikimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2003 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 295 (2011 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. V-388 redakcija). Tai nurodoma kiekvienoje specialisto išvadoje. Be to, pagal taisyklių 6.3 punktą, nustatytų vertinimo metodų taikymas nėra imperatyvus. Išvadų teisėtumą ir pagrįstumą apklausiamos teismo posėdyje patvirtino specialistės J. P. (UAB ,,M.“), Z. S. (UAB ,,S. T.“) ir R. K. (UAB ,,S.“), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad aptariamos specialisčių išvados yra parengtos pažeidžiant jų rengimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Be to, atsižvelgiant į specialistės J. P. padarytus pataisymus, buvo sumažinta UAB ,,M.“ privalomų mokesčių ir įmokų suma.

19.28. Nors teismo nuosprendyje nurodyta, jog nebuvo įvertinta tai, kad bendrovėje vairuotojai dirbo ir trišalių praktinio mokymo sutarčių pagrindu, pagal liudytojų parodymus, tokie vairuotojai, turėjo mokinio statusą ir „arendų“ nemokėjo arba mokėjo kur kas mažesnes sumas, tačiau teismas šių asmenų posėdyje neapklausė.

19.29. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog nesupranta, ką teismas norėjo pasakyti nuosprendžio 15.12.3. papunktyje, kad specialistės skaičiavo faktiškai darbuotojų dirbtus laikotarpius remdamosios Sodros duomenimis, iš kiekvieno darbuotojo viso darbo laikotarpio taksi bendrovėje yra atimami nedraudiminiai laikotarpiai, tačiau neatsižvelgiama į nedarbingumo (ligos) laikotarpius. Teisme apklaustos specialistės J. P. ir R. K. teismui paaiškino, kad specialisto išvadoje duomenys dėl atostogų ir ligos atvejų yra tikslūs ir paimti iš Sodros duomenų bazės. Apklausti kaip liudytojai S. D. ir J. C. parodė, kad ir jie apie darbuotojų ligas sužinodavo iš Sodros.

19.30. Iš byloje apklaustų liudytojų, kaltinamųjų parodymų seka, kad buvo naudojamos ir plastikinės kortelės, ir ,,bonusai“, tačiau jų oficiali apskaita nebuvo vedama. Ją neoficialiai vedė J. M.. Taip pat buvo naudojami čekiai/talonai, kurie buvo apskaitomi ne 100 procentų, o 90 procentų, likusius 10 procentų turėjo padengti įmonėse dirbę taksi vairuotojai. Be to, kaip nurodoma specialistų išvadose, taksi kvitai nėra informatyvūs, juose nenurodomas taksi įmonės pavadinimas, kodas bei taksi valstybinis numeris, nėra nurodomas taksi vairuotojas, nenurodomi tikslūs maršrutai, kvitai neturi serijos ir numeracijos, ne ant visų kvitų nurodomas užsakovas, dėl to, nėra galimybės identifikuoti pajamų gavėjo ir ar visos kvituose nurodytos sumos įtrauktos į taksi įmonių pajamų suvestinius registrus, ar deklaruotos VMI teikiamose deklaracijose bei nuo jų apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai. Todėl prokurorė skunde nesutinka, jog perdavus bylą dėl ieškinio dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka, bus gauta kokios nors papildomos medžiagos, kurios proceso šalys negalėjo pateikti ir nepateikė atliekant ikiteisminį tyrimą bei bylą nagrinėjant teisme.

19.31. Teismo sprendimas UAB ,,S.“ pareikšto civilinio ieškinio dydžio klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka, taip pat nepagrįstas. Prokurorės manymu, iš teismo nuosprendyje (27.10. – 27.11. papunkčiai) išdėstytų argumentų dėl UAB ,,S.“ pareikšto civilinio ieškinio, matyti, kad teismas ne tik neanalizavo 2014 m. kovo 18 d. specialisto išvados ,,Dėl UAB ,,S.“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (4.65)-86-35, bet ir nenurodė, ir neaptarė teisme apklaustos specialistės R. K. paaiškinimų. Specialistė paaiškino, kad tyrimą atliko pagal jai pateiktus UAB ,,S.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) valdybos Vilniaus skyriaus (Sodros) ir kitus duomenis. Apklausta liudytoja I. N. patvirtino, jog pateikdama Sodrai duomenis, rėmėsi bendrovės pateiktais duomenimis, taip pat ir duomenimis apie darbuotojų nedarbingumo laikotarpius. Teismas nuosprendyje nurodo, jog gynyba pateikė duomenis, kurie skiriasi nuo Sodros duomenų, kuriais rėmėsi specialistė. Be to, iš 2020 m. spalio 21 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog S. K. gynėja klausimų specialistei R. K. dėl teismo nuosprendyje nurodytų prieštaravimų neturėjo. Priešingai, nei nurodoma teismo nuosprendyje, specialisto išvadoje apie vairuotojų I. A., T. A., P. K., L. K., M. T. nedarbingumo laikotarpius nėra pasisakyta.

19.32. Pasak prokurorės, nors, specialisčių išvados yra sąlyginės, tačiau jose užfiksuoti duomenys ir padarytos išvados yra patikimos, pagrįstos tais duomenimis, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu buvo objektyviai įmanoma surinkti, visos abejonės aiškintos baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. Byloje nėra duomenų, kad specialistėms pateikti duomenys būtų aiškiai melagingi, kad specialistės turėtų išankstinį nusistatymą prieš įtariamuosius ar kad būtų kitų objektyvių pagrindų abejoti išvadų teisingumu.

8. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde prašo: 1) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendį ir sušvelninti baudos, paskirtos už nusikalstamos veikos numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą, dydį ir įpareigoti paskirtą baudą sumokėti per dviejų metų laikotarpį; 2) panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą žiedui su inicialais „CK“ ir įpareigoti nuteistąjį per nurodytą laiką į nurodytą sąskaitą įmokėti minėto žiedo vertę atitinkančią sumą.

20.1. Pasak nuteistojo, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė tik į kai kurias aplinkybes, tačiau neįvertino nuteistojo socialinių ir ekonominių ryšių, kurie svarbūs nustatant baudos dydį. Nurodo, kad nuteistasis iki šiol dirba UAB „L.T.P.“ direktoriumi, gauna teisėtas pajamas, kurias sudaro apie 400-500 Eur per mėn., taip pat jis dirba UAB „T. T. 2“, moka valstybei privalomus mokesčius. Vienintelis išlaiko gausią šeimą, nes vaikų motina D. J. nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje ir jokių pajamų iš darbinės veiklos negauna. Ji gauna tik išmoką iš socialinio draudimo už vaikus, kuri sudaro apie 400 Eur. Šeimoje yra penki vaikai, iš kurių trys nepilnamečiai savarankiškų pajamų negauna ir yra išlaikomi nuteistojo (dokumentai pridėti), dukra M., nors yra pilnametė, tačiau mokosi gimnazijoje, gyvena kartu su tėvais, todėl taip pat yra išlaikoma nuteistojo.

20.2. Taip pat teismas neatsižvelgė į priteistą žalos dydį, kuris nuteistojo šeimai bus nepakeliama našta ir finansiškai sužlugdys. Teismas netinkamai vertino nuteistojo poziciją dėl kaltinimo, o tai lėmė klaidingas teismo išvadas dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo. Nuteistasis pažymi, kad jis prisipažino, jog jo valdomos bendrovės, teikiančios taksi paslaugas, buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai. Tačiau jis neturi buhalterinio išsilavinimo ir nesupranta apie buhalterinės apskaitos tvarkymą dėl to samdė specialistus. Jis nurodė kaip įmonėse buvo organizuojama veikla: vairuotojai pildydavo kelionių lapus, kuriuos pateikdavo į buhalteriją, atveždavo surinktus pinigus už paslaugas iš keleivių, mokėdavo „arendos“ mokestį ir pan., jis neneigė, kad pasitaikydavo atvejų, kuomet vairuotojų atvežti pinigai nebuvo įtraukiami į buhalterinę apskaitą, todėl faktiškai pripažino, kad įmonių buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl kaltinimų pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį savo kaltės nepripažino, teismas jį išteisino iš kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nenustatęs nusikaltimo požymių, o pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nutraukė bylą dėl senaties. Taigi jis liko nuteistas tik už veiką, dėl kurios savo kaltę pripažino. Todėl teismo išvada, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra neteisinga.

20.3. Skunde nuteistasis nurodo, kad žiedas su inicialais „CK“, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, jam yra labai brangus, nes jį padovanojo mamos jubiliejaus proga, šio žiedo piniginė vertė nėra didelė, nors jis nebuvo ikiteisminio tyrimo metu įvertintas. Nuteistasis prašo leisti sumokėti šio žiedo vertę pinigais į nurodytą sąskaitą, taip pat pasiruošęs apmokėti žiedo vertinimo išlaidas.

Atsiliepimas

9. Išteisintojo G. L. atsiliepime prašoma prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

21.1. G. L. tvirtina dirbęs taksi vairuotoju ir nedalyvavęs jokioje nusikalstamoje grupėje. Atsiliepime nurodoma, kad prokuroro skundo teiginys, jog G. L. dirbdamas UAB „S.“ „direktoriumi“ duodavo nurodymus I. N. klastoti įmonės finansinius dokumentus, rašydamas jai raštelius, kuriuos ji ryte rasdavo ant darbo stalo, neatitinka tikrovės. G. L. tvirtina neturėjęs teisės nakties meti įeiti į ofisą, juo labiau į buhalterijos patalpas. I. N. jį matė tik du kartus ir iš nugaros, o teisme negalėjo patvirtinti savo parodymų apie jai G. L. duotus nurodymus.

21.2. Nors liudytojas A. G. parodė, kad G. L. jam buvo pristatytas kaip direktorius, tačiau teisme parodė, kad pažįsta G. L. iš matymo kaip taksi vairuotoją, o apie tai, kad jis yra direktorius sužinojo pamatęs faksimilinį parašą ant taksi tarnybinės kortelės. Kiti liudytojai parodė, kad pažįsta G. L. kaip taksi vairuotoją arba visai nepažįsta.

10. Nuteistojo O. I. gynėjo atsiliepime dėl prokurorės pateikto apeliacinio skundo, kuriame prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendį.

22.1. Atsiliepime nuteistojo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien fakto žinojimas apie O. I. įvestą pajamų slėpimo, neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo sistemą, nepakanka tam, kad inkriminuoti bendrininkavimą, padarant BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, o juo labiau dalyvavimą organizuotoje grupėje. Gynėjas taip pat pažymi, kad J. G., A. J., R. M., I. L.. G. A., V. L., V. M., A. G. informuotumas apie O. I. įvestą pajamų slėpimo, neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo sistemą šiuo aspektu niekuo nesiskiria nuo taksi įmonių administracijos darbuotojų ir taksi vairuotojų informuotumo, todėl informuotumas kaip kriterijus negali būti taikomas, priskiriant minėtus 8 kaltinamuosius O. I. organizuotai grupei.

22.2. Gynėjas taip pat pažymi, kad vien faktas, jog J. M. buvo informuota apie O. I. įvestą neoficialaus darbo užmokesčio sistemą ir joje dalyvavo pati gaudama dalį darbo užmokesčio neoficialiai bei O. I. prašymu perduodama jo įduotas pinigų sumas bendradarbėms, nedaro J. M. padėjėja BK 24 straipsnio 6 dalies prasme, nes pagal tokį kriterijų prie O. I. padėjėjų reikėtų priskirti visus O. I. valdomų įmonių darbuotojus, kuriems buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis (įskaitant ir taksi vairuotojus), nes pastarieji irgi buvo informuoti apie O. I. valdomose įmonėse nustatytą neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo tvarką ir sąmoningai joje dalyvavo – priimdavo neoficialią, darbo sutartyje nenumatytą darbo užmokesčio dalį (dispečerės ir administracijos darbuotojai kaip neoficialią priemoką grynais pinigais, o taksi vairuotojai – kaip sumą, likusią sumokėjus O. I. nustatytą „arendą“), pasirašydavo darbo užmokesčio žurnalus, kuriuose įrašyti neteisingi duomenys apie darbo užmokestį.

22.3. Prokurorės siūlomas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas 3 metams yra per griežtas ir neatitinkantis bausmės tikslų numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. O. I. dirba, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, administracine tvarka nebaustas, neteistas. O. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nėra duomenų, kad per laiką nuo 2012 m. pradžios, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas iki nuosprendžio paskelbimo, O. I. būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas.

III. Proceso dalyvių prašymai

11. Teismo posėdyje prokurorė prašė išteisintiesiems J. M., R. M., A. G., R. K., V. M., V. L., G. A., J. A., J. G., A. J., A. N., A. K., A. A., V. V., V. Č., G. L., A. L., A. D., J. T. ir A. S. bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai. Išteisintuosius I. L. ir V. T. pripažinti kaltais pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. O. I. ir S. K. pripažinti veikusius organizuota grupe pagal BK 25 straipsnio 3 dalį. Likviduotiems juridiniams asmenims bylą nutraukti, padarytą žalą pagal civilinius ieškinius šia apimtimi priteisti iš O. I. ir S. K.. Kitą prokurorės skundo dalį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

12. S. K. skundą prokurorė prašė tenkinti iš dalies, ir panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į S. K. priklausantį geltono metalo žiedą su inicialais „CK“, jeigu nuteistasis sumokės žiedo vertę atitinkančią pinigų sumą.

13. S. K. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės skundą atmesti.

14. Išteisintieji ir jų gynėjai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

15. UAB „T.P.“, UAB „T.“, UAB „V.E.“, UAB ,,M.“, UAB „S.T.“, UAB „V.“ atstovė advokatė Tatjana Benetė prašė procesą jų atžvilgiu nutraukti ir civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

16. UAB „E.“, UAB ,,I.“, UAB „B.T.“, UAB ,,B.T.1“, išteisintųjų juridinių asmenų UAB „P.T.“, UAB ,,S. T.“ atstovė advokatė Laureta Ulbienė prašė procesą jų atžvilgiu nutraukti ir civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais. Dėl UAB „S.T.“ advokatė prašė procesą nutraukti, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu arba prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

17. UAB „S.“ atstovės advokatės advokatės Elena Žilėnienė ir Silva Madrosaitė prašė prokurorės skundą atmesti, procesą bendrovės atžvilgiu nutraukti ir civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, teismo posėdyje išklausiusi proceso dalyvių prašymų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino I. L., J. M., R. M., A. G., R. K., V. M., V. L., G. A., J. A., J. G., A. J., A. N., A. K., A. A., V. V., V. T., V. Č., G. L., A. L., A. D., J. T. ir A. S. nuo jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo nuteistųjų O. I. ir S. K. nusikalstamus veiksmus vertinti kaip padarytus organizuotoje grupėje.

19. Bylos nagrinėjimo metu didžioji dalis juridinių asmenų buvo likviduoti ir išregistruoti iš juridinių asmenų tvarkytojo registro, todėl procesas likviduotų juridinių asmenų atžvilgiu, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto analogija, nutraukiamas (išskyrus UAB „T.L.“, UAB „T.T.“ ir UAB „M. T.). Byloje taip pat buvo pareikšti civiliniai ieškiniai likviduotų juridinių asmenų atžvilgiu, todėl byla jų atžvilgiu nutraukiama pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 8 punktą. Klausimai dėl civilinių ieškinių šia apimtimi nagrinėjami O. I. ir S. K. atžvilgiu, kadangi jie kaip įmonių faktiniai vadovai lieka subsidiariai atsakingi už padarytą žalą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl civilinių ieškinių išsprendimo.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. K. paskyrė teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę. Todėl ją švelninti nurodytais motyvais teismas nemato pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paskirtos baudos dydį, tenkina S. K. prašymą skirti 2 metų terminą baudos sumokėjimui. Todėl ši nuosprendžio dalis keičiama (BPK 328 straipsnio 4 punktas). S. K. prašymas panaikinti nuosavybės teisės apribojimą dėl žiedo su inicialais „CK“ netenkinamas.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

21. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu dėl su O. I. ir S. K. susijusių asmenų – darbuotojų ir fiktyvių įmonių vadovų – išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį. Pasak prokurorės, teismas selektyviai ir ne pilnai įvertino byloje surinktus duomenis. Prokurorė taip pat nurodo, kad visi asmenys, įskaitant ir nuteistuosius O. I. ir S. K., veikė organizuotoje grupėje.

22. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šis nusikaltimas yra tyčinis, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-123-1073/2020, 2K-136-489/2023).

23. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra ginčo, kad O. I. ir S. K. įmonėse buvo apgaulingai vedama buhalterinė apskaita. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog O. I. ir S. K. organizavo apgaulingos apskaitos tvarkymą visose savo valdomose įmonėse, fiktyvius vadovus naudojo tik tam, kad įmonės turėtų formalų vadovą, tačiau nurodymus davė patys, ir faktiškai patys kontroliavo įmonių buhalteriją bei finansus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nepakanka duomenų, kad fiktyvūs įmonių direktoriai ir darbuotojai dalyvavo apgaulingai tvarkant įmonių buhalteriją organizuotoje grupėje.

Dėl O. I. kontroliuojamų įmonių vadovų atsakomybės

Dėl J. M. atsakomybės

24. J. M. buvo kaltinama tuo, kad ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. J. M. buvo inkriminuota, kad ji: 1) nesant O. I. ofise, adresu (duomenys neskelbtini), priimdavo „arendas“ iš taksi vairuotojų; 2) fiktyviems įmonių vadovams perduodavo O. I. nurodymus klastoti finansinius dokumentus – grynųjų pinigų įnešimo kvitus, juose įrašytų tikrovės neatitinkančius duomenis – mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šių pajamų visiškai neįtraukiant į įmonių buhalterinę apskaitą; 3) O. I. nesant, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo O. I. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“, kurios sudarė sutartą, darbo sutartyje nenumatytą, darbo užmokesčio dalį įmonių UAB „E.“, UAB „ S. T.“. UAB „M.“, UAB „V.“, UAB „S.T.“, UAB „B.T.1“, UAB „V.E.“, UAB „T.P.“ ir UAB „I.“ direktoriams ir darbuotojams, nefiksuojant šių išlaidų įmonių buhalterinėje apskaitoje.

Žemesnės instancijos teismas

25. Pirmosios instancijos teismas J. M. išteisino nenustatęs nusikalstamos veikos požymių. Nuosprendyje teismas pažymėjo, jog J. M. vykdė vadybininkės ir dalinai O. I. sekretorės funkcijas, t. y. suvesdavo O. I. nurodytus duomenis apie UAB „I.“ dispečerėms išmokėtą darbo užmokestį; O. I. pavedimu išmokėdavo dispečerėms oficialų atlyginimą ir darbo sutartyje nenumatytą neoficialų priedą; nesant O. I., priimdavo iš taksi vairuotojų „arendos“ mokestį ir jį perduodavo O. I.. Tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien žinojimas apie O. I. įvestą pajamų slėpimo, darbo užmokesčio mokėjimo sistemą negali būti kriterijus priskirti J. M. ar kitus asmenis prie O. I. organizuotos grupės. Pirmosios instancijos teismo teigimu, J. M. negalėjo žinoti, kad perduodama vairuotojų atneštą „arendos“ mokestį prisideda prie apgaulingo apskaitos tvarkymo. Apygardos teismas taip pat konstatavo, kad J. M. O. I. pavedimu išmokėdavo darbo užmokestį tik UAB „I.“ darbuotojams – dispečerėms, tačiau ji nebuvo UAB „I.“ formali ar faktinė vadovė, taip pat nebuvo atsakinga už įmonės buhalterinę apskaitą, o O. I. pavedimu perdavimas neoficialios darbo užmokesčio dalies negali būti vertinamas kaip padėjimas padaryti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kadangi šie veiksmai tiesiogiai nesusiję su BK 222 straipsnio 1 dalies dalyku. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kad J. M. perduodavo nurodymus klastoti dokumentus.

26. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir nurodo, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, jog J. M. sutiko padėti O. I. faktiškai valdyti jo vadovaujamas bendroves, vedė nurodytų bendrovių neoficialią gautų piniginių lėšų apskaitą, kurią pateikdavo O. I., o pastarasis remdamasis pateiktais duomenimis, spręsdavo, kokią dalį įtraukti į oficialią buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu ji padėjo O. I. organizuoti bei tvarkyti įmonių apgaulingą apskaitą, t. y. ji, būdama beveik visų O. I. įmonių vadybininke ir turėdama O. I. jai suteiktus įgaliojimus veikti jo vardu, duoti kitiems asmenims nurodymus dėl taksi vairuotojų nuėmimo nuo darbo jiems nesumokėjus nustatyto dydžio „arendos“, suvokdama ir žinodama, jog darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose dispečerėms yra nurodomas neteisingas darbo užmokestis, juos pateikdavo pasirašyti bei, vykdydama O. I. nurodymus, išmokėdavo neoficialaus atlyginimo dalį „vokeliuose“; vedė dispečerėms neoficialaus atlyginimo išmokėjimo žurnalą-sąsiuvinį; taip pat vairuotojai „arendą“ pristatydavo ir J. M.; vedė „bonusų“ ir plastikinių kortelių apskaitą; iš taksi vairuotojų rinko mokestį už automobiliuose naudojamus kredito aparatus bei vedė jų apskaitą, žinodama, kad visi surinkti pinigai nėra pajamuojami įmonių apskaitoje. Pasak prokurorės, J. M. buvo ne tik informuota apie O. I. įvestą neoficialaus darbo užmokesčio sistemą, bet ir pati aktyviai padėjo O. I. ir kitiems įmonių fiktyviems vadovams tvarkyti duomenis apie bendrovių gaunamas pajamas.

27. J. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirbo vyriausiąja operatore ir buvo atsakinga už dispečerių darbo kokybę. Ji kiekvieną mėnesį pasirašinėjo algalapiuose, kad gauna atlyginimą, nors iš tikrųjų jai buhalterija atlyginimo neišmokėdavo, atlyginimą jai mokėdavo pats O. I.. 2006 m. balandžio 27 d. ji buvo įdarbinta UAB „I.“ vyriausiąja operatore, kadangi visos operatorės buvo pervestos į šią įmonę, tačiau nei darbo užmokestis, nei darbo funkcijos nepasikeitė. 2010 m. O. I. išsiskyrė su žmona ir O. I. paprašė padėti jam darbe. Jai sutikus padėti, 2010 m. birželio 10 d. ji gavo profesinės kompetencijos pažymėjimą, kuriuo jai buvo suteikta teisė vadovauti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais (taksi), t. y. ji tapo transporto vadybininke ir O. I. ją įdarbino jam priklausančiose įmonėse: UAB ,,T.P.“, UAB „M.“, UAB V.“, UAB „B.T.“, UAB „S.T.“, UAB „V.E.“, UAB „B.T.1“, UAB „E.“. Visose įmonėse išskyrus UAB „E.“, UAB „B.T.1“, UAB „V.E.“ buvo įdarbinta 2010 m. birželio 10 ar 14 d., o likusiose įmonėse buvo įdarbinta 2011 m. kovo – balandžio mėnesiais. Ji su klientais sudarinėjo ilgalaikes transporto paslaugų sutartis, buvo atsakinga už operatorių darbo kokybę, skundus ir pan. Įdarbinus ją transporto vadybininke, jos atlyginimas nuo 2010 m. birželio 10 d. pasikeitė, t. y. O. I. jai mokėjo į rankas ne mažiau kaip 1500 Lt. Visose išvardintose įmonėse ji oficialiai buvo įdarbinta tik valandiniais etatais, t. y. po kelias valandas. Buvo tokių atvejų, kai O. I. jos paprašydavo pasižiūrėti per kamerą, kokios dispečerės dirba. Ji ant lapo užrašydavo vardus, ir jis iš savo darbo stalo išsitraukdavo pinigus, juos suskaičiuodavo ir uždėdavo lapelius su vardais ant pinigų krūvelių ir liepdavo išnešioti dispečerėms. Pinigus dispečerėms nešdavo tik tuomet, kai O. I. negalėdavo to padaryti pats. Taip pat ji matė, kaip kiekvieną savaitę ir naujo mėnesio pirmosiomis dienomis, taksi vairuotojai atnešdavo O. I. pinigus. O. I. vedė gautų pinigų apskaitą, t. y. suvesdavo duomenis į savo kompiuterį. O. I. ir taksi vairuotojai nešamas grynųjų pinigų sumas vadino „arenda“. Ji nežinojo, kokio dydžio „arendą“ turėjo atnešti kiekvienas vairuotojas, kadangi jie buvo atskaitingi O. I.. Kai O. I. nebūdavo kabinete, vairuotojai prašydavo, kad ji perduotų O. I. atneštą „arendą“. Ji užrašydavo vairuotojo vardą ir šaukinį ir įdėdavo atneštus pinigus į stalčių, ir grįžus O. I. visas gautas pinigines lėšas perduodavo jam į rankas. Ji buvo atsakinga už pinigų surinkimą iš vairuotojų, kurie teikdavo taksi paslaugas užmiestyje pastoviems klientams, pagal bonusų sistemą įmonė grąžindavo klientams 15 procentų, todėl ji surinkdavo tuos pinigus ir atiduodavo O. I.. Ji taip pat rinko pinigines lėšas iš UAB „M.“ vairuotojų, kad šie galėtų stovėti prie viešbučių ir vežiotų klientus už grynuosius pinigus ir brangesniu tarifu. Ji surinkdavo šiuos pinigus ir perduodavo O. I., kuris pinigus pakeisdavo į bonusus, ir ji tuos bonusus išvežiodavo įmonėms, kurios naudojasi O. I. taksi įmonių bonusais. J. M. pažymėjo, kad jokios buhalterijos nevedė, piniginių lėšų nesisavino ir nepadirbinėjo parašų, o tik gaudavo didesnį atlyginimą negu buvo jis buvo nurodomas įmonių buhalterijoje (t. 69, b. l. 122–127; t. 115, b. l. 196–198). Iš aptartų J. M. parodymų matyti, kad ji O. I. įmonėse iš esmės atliko pastarojo asistentės funkcijas. J. M.: 1) buvo atsakinga už sutarčių sudarymą su naujais klientais; 2) O. I. prašymu informuodavo, kokios dispečerės tą dieną yra darbe ir perduodavo O. I. mokamą neoficialią darbo užmokesčio dalį; 3) O. I. nesant ofise, priimdavo vairuotojų atneštas „arendas“ ir jas perduodavo O. I.; 4) iš vairuotojų rinkdavo pastovių klientų bonusų korteles; 5) rinkdavo mokestį už taksi vairuotojų stovėjimą prie oro uosto ir perduodavo jį O. I.. Šiuos J. M. parodymus patvirtino tiek pats O. I., tiek kiti O. I. kontroliuojamų įmonių darbuotojai – taksi vairuotojai, buhalterės, dispečerės bei kiti darbuotojai.

28. O. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dispečerėms asmeniškai į rankas mokėjo algą, kartais pinigus perduodavo per J. M.. Juodosios buhalterijos dokumentų, kuriuose būtų fiksavęs darbuotojų administracijos neoficialius atlyginimus, nėra, nes jis viską turėjo galvoje. Taksi įmonėse dirbo vairuotojai su nuosavais automobiliais arba taksi įmonių automobiliais, nuo to priklausė, kokio dydžio „arendą“ jie turės jam mokėti kas mėnesį. Buhalterės deklaracijas pildydavo pagal jo nurodymus. J. M. vedė sąrašus ilgalaikių klientų ir jiems išvežiodavo bonusus – dovanų korteles. Bonusai įmonės buhalterinėje apskaitoje niekaip nebuvo atvaizduojami. Visus būtinus įmonių veiklos dokumentus pasirašydavo fiktyvūs direktoriai. Buvo padaryti įmonių direktorių parašų antspaudai, kurie buvo laikomi buhalterijoje ir prireikus naudojami tuose dokumentuose, kurie nereikalavo originalaus parašo. Vairuotojų sumokėtas „arendos“ mokestis buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitomas, tačiau buvo nurodomos mažesnės sumos nei vairuotojai iš tikrųjų atnešdavo. Buhalterijoje buvo forminama tiek pinigų, kad užtektų įmonės išlaidoms. Sumas parašydavo tokias, kokių reikėdavo. Įmonių buhalteriją tvarkė buhalterės, o jis neoficialią buhalteriją (t. 68, b. l. 121–125, 141–145, 147–151). Teisiamojo posėdžio metu O. I. parodė, kad bonusų apskaitą vedė jis, o J. M. tik išvežiodavo bonusų korteles. J. M. buvo tik vadybininkė, ji bendravo su klientais, ieškojo naujų klientų ir sprendė skundus (t. 116, b. l. 10–18). Iš A. M. parodymų matyti, kad J. M. dirbo UAB „M.“ vadybininke. Ji dirbo su vairuotojais, formavo vairuotojų brigadas, kurie veždavo klientus į viešbučius bei aptarnaudavo oro uostą (t. 70, b. l. 182–186). Iš R. M. parodymų matyti, kad O. I. nesant, J. M. priimdavo pinigus iš vairuotojų ir pateikdavo pilną raštišką ataskaitą, kas kiek, kada sumokėjo „arendos“. Iš vairuotojų priimtus pinigus, palikdavo O. I. kabinete (t. 71, b. l. 52–56). Iš A. G. parodymų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad J. M. dirbo vadybininke. Jam nurodymus duodavo dėl automobilių pirkimo O. I., o J. M. – dėl sutarčių arba dokumentų nuvežimo (t. 115, b. l. 176–178). Iš R. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad kai jis darbinosi UAB „M.“ vadybininku, susipažino su J. M., su ja pasikalbėjo apie darbą, strategijas, ji nurodė, kad jo pagrindinis darbas bus surasti klientus ir pasirašyti sutartis su UAB „M.“ (t. 74, b. 1. 64–67).

29. Iš liudytojos J. M. (P.) ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji dirbo dispečere UAB „I.“ nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. iki 2011 m. vasario 13 d., tačiau realiai dirbo iki 2010 m. kovo 22 d., kadangi po to išėjo motinystės atostogų. Įmonės savininkas ir vadovas buvo O. I., dispečerėms vadovavo J. M., kuri buvo vyriausiąja dispečere. Realiai įmonei vadovavo O. I.. Ji dalį atlyginimo gaudavo neoficialiai, grynaisiais pinigais, kuriuos jai į rankas perduodavo J. M.. Pinigai buvo perduodami tiesiai į rankas arba į voką. Už oficialų atlyginimą ji turėdavo pasirašyti žiniaraštyje, už neoficialų atlyginimą pasirašyti nereikėdavo, tai atžymėdavo J. M. savo užrašuose (sąsiuvinyje) (t. 32, b. 1. 85–87). Iš liudytojos I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji dirbo dispečere UAB „I.“ nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2011 m. kovo 30 d. Neoficialų atlyginimą jai mokėjo J. M., kartais vyriausioji dispečerė vardu L.. Nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d. ji dirbo kitoje O. I. taksi įmonėje UAB „M.“. Įmonei vadovavo O. I.; kas buvo tikrasis įmonės direktorius, nežino. Darbinius klausimus įmonėje spręsdavo O. I. ir J. M.. Už oficialų atlyginimą ji pasirašydavo žiniaraštyje, už neoficialų atlyginimą nereikėdavo pasirašyti, tai atžymėdavo J. M. savo užrašuose (sąsiuvinyje) (t. 32, b. 1. 10–13, 14–17). Iš liudytojos M. I. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad ji dirbo operatore UAB „M.“, UAB „I.“ ir UAB „V.“. Visoms įmonėms vadovavo O. I., tačiau ar jis oficialiai buvo šių įmonių direktorius, ji nežino, bet ji suprato, kad O. I. yra įmonių savininkas. Nė vienas sprendimas nebuvo priimamas be O. I. žinios. Darbo užmokestį jai mokėjo J. M. savo ir O. I. kabinete, buvo tik keli kartai kai jai darbo užmokestį išmokėjo pats O. I.. Dispečerių darbui vadovavo vyriausioji dispečerė J. M.. J. M. atnešdavo lapelį su šaukinio numeriu, kuriam negalima buvo skirti užsakymų (t. 31, b. l. 141–142; t. 115, b. l. 156–157). Iš liudytojos J. V. parodymų matyti, kad ji dirbo dispečere UAB „I.“, vėliau perėjo dirbti į UAB „B.T.1“. Atlyginimą vieną kartą per mėnesį grynais sumokėdavo vadybininkė J. M.. J. M. dirbo visų O. I. priklausančių įmonių vadybininke (t. 31, b. l. 127–129; t. 115, b. l. 157–158). Iš liudytojos I. T. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad ji dirbo dispečere įmonėse UAB „I.“ ir UAB „M.“. J. M. dirbo vyriausiąja dispečere, o O. I. buvo įmonių savininkas. Atlyginimą išmokėdavo J. M.. Liudytoja girdėjo vairuotojų pokalbius apie „arendas“. Dispečerinėje buvo sąrašas asmenų, kuriems neskirdavo užsakymų. Vairuotojai skolas atveždavo į administraciją, kartais atveždavo ir į dispečerinę, jeigu tuo metu administracija nedirbdavo, tuomet ji užrašydavo asmens, atvežusio pinigus, pavardę ir perduodavo administracijai (t. 115, b. l. 111–113). Iš liudytojos J. B. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji nuo 2011 m. kovo 1 d. dirbo UAB „B.T.1“ dispečere, nuo 2011 m. spalio 1 d. perėjo dirbti į UAB „M.“. Įdarbinimo sutartį sudarė buhalterijoje su administratore J. M.. Įmonės dokumentuose buvo nurodomi visai kiti direktorių vardai ir pavardės, nors iš tikrųjų visus įmonės reikalus tvarkė O. I.. Neoficialią darbo užmokesčio dalį mokėjo O. I. arba J. M., priklausomai nuo to, kas tuo metu buvo kabinete. O. I. operatorėms duodavo nurodymus, kad konkrečiam taksi vairuotojui neduoti užsakymų arba pranešti konkrečiam vairuotojui, kad atvyktų pokalbiui į ofisą (t. 49, b. l. 173). Iš liudytojos L. R. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji dirbo dispečere UAB „M.“. J. M. savo su O. I. kabinete mokėdavo neoficialią darbo užmokesčio dalį. Vieną kartą O. I. pats išmokėjo neoficialią darbo užmokesčio dalį, nors tuo metu kabinete buvo J. M.. (t. 49, b. l. 180). Aptarti dispečerių patvirtina, kad J. M. be oficialaus atlyginimo perduodavo ir darbo užmokestį, kuris nebuvo oficialiai apskaitomas. Tačiau vien šis faktas nesudaro pagrindo pripažinti J. M. kaip organizuotos grupės bendrininkės O. I. kontroliuojamose įmonėse. J. M. nebuvo nė vienos įmonės vadove ar akcininke, iš esmė ji tik vykdė O. I. nurodymus. Bylos duomenimis, tiek perduodamų pinigų sumos, tiek žiniaraščiai, kuriuos pasirašydavo darbuotojos, būdavo parengti iš anksto. Iš liudytojų parodymų taip pat matyti, kad tvarkyti įmonių buhalterijas apskritai nebuvo J. M. darbas. Ji buvo eilinė samdoma darbuotoja, kaip ir dispečerės, be to, jai pačiai O. I. buvo mokama darbo užmokesčio dalis, kuri nebuvo apskaitoma įmonės buhalterinėje apskaitoje, Tai, kad ji žinojo apie vyraujančią tvarką, ir techniškai išmokėdavo tiek oficialų, tiek ir neoficialų atlyginimą, dar nesudaro pagrindo teigti, jog ji kaip organizuotos grupės narys turėjo įtakos tokios sistemos įvedimui bei kontrolei O. I. valdomose įmonėse.

30. J. M. buvo inkriminuojama ir tai, kad ji priimdavo vairuotojų nešamą „arendos“ mokestį bei perduodavo fiktyviems vadovams O. I. nurodymus į buhalterinę apskaitą neįtraukti visu įmonės gaunamų lėšų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie kaltinimai J. M. buvo inkriminuoti nepagrįstai.

31. O. I. kontroliuojamų įmonių fiktyvūs vadovai – J. G. (t. 70, b. l. 7–10, 12–14; t. 115, b. l. 171–172), V. M. (t. 72, b. l. 167–170; t. 115, b. l. 180–182); R. M. (t. 71, b. l. 52–56, 59–62, 66–67; t. 115, b. l. 195–196), A. M. (t. 70, b. l. 182–186, 188–190, 192–196; t. 115, b. l. 168–170), V. L. (t. 72, b. l. 125–126; t. 115, b. l. 178–180), G. A. (t. 72, b. l. 67–68, 70–73; t. 115, b. l. 173–174), J. A. (t. 71, b. l. 153–155; t. 115, b. l. 182–184), A. G. (t. 73, b. l. 25–26, 29–30; t. 115, b. l. 176–178), I. L. (t. 72, b. l. 7–10, 37–39, 55–56; t. 115, b. l. 184–187) ir A. J. (t. 70, b. l. 58–60, 62–65, 70–71; t. 115, b. l. 19), patvirtino, jog jie jokių sprendimų įmonėse nepriiminėjo, visų įmonių valdymas buvo O. I. rankose, taip pat jis valdė visus įmonių finansinius reikalus, disponavo įmonių grynaisiais pinigais. Šį faktą patvirtino tiek įmonėse dirbusios buhalterės, tiek taksi vairuotojai.

32. Iš J. C. parodymų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu matyti, kad ji dirbo buhaltere UAB „V.“, UAB „E.“, UAB „M.“, UAB I.“. Vairuotojai jai atnešdavo mėnesinius kelionės lapus, kuriuose jau buvo įrašyti duomenys apie nuvažiuotą per mėnesį atstumą, dirbtą laiką, kiek buvo užsakymų, kokią sumą pinigų gavo grynais ir kokią kvitais pagal sutartis. Ji pagal šiuos keliones lapus užpildydavo kasos pajamų orderius, nurodydama grynų pinigų sumą. Kiekvienam taksi vairuotojui ruošdavo atskirą kasos pajamų orderį. Šiuose kasos pajamų orderiuose pasirašydavo vairuotojai ir ji. Vėliau visus paruoštus kasos pajamų orderius paduodavo įmonių direktoriams, kurie patvirtindavo parašais šių kasos pajamų orderių teisingumą. Po to šių kasos pajamų orderių duomenys buvo įtraukiami į įmonių apskaitą, tai yra įvedami į kompiuterinę buhalterinės apskaitos programą „Hansa“. Vairuotojų darbo grafikai UAB „E.“, UAB „M.“ ir UAB „VPT1“ taksi įmonėse buvo sudaromi pagal vairuotojų darbo sutartyse nurodytus etatų dydžius kompiuterinėje programoje „Alga“. Mėnesio pabaigoje pagal jai atneštus keliones lapus, kuriose buvo nurodyti duomenys apie dirbtas valandas, ji pildydavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kurių pagrindu skaičiuodavo atlyginimus. Duomenys apie darbuotojų etatų dydžius apskaitos žiniaraščiuose kompiuterinėse programose jau buvo įvesti jai atėjus dirbti į minėtas taksi įmones. Pagal vairuotojų darbo sutartis jiems buvo skaičiuojamas valandinis darbo užmokestis. UAB „I.“ dispečerėms atlyginimai buvo skaičiuojami pagal darbo grafikus ir darbo sutartyse nurodytus etatų dydžius kompiuterinėje programoje „Alga“. Ji atlyginimų taksi vairuotojams ir UAB „I.“ dispečerėms nemokėjo. Paruoštus atlyginimų žiniaraščius ji nunešdavo į kabinetą, kuriame sėdėjo O. I. ir J. M. ir padėdavo ant O. I. darbo stalo. Vėliau O. I. jai grąžindavo atlyginimų žiniaraščius su vairuotojų parašais. Jai atlyginimus iki 2009 metų mokėjo J. I., kuri UAB „V.“ ir UAB „I.“ buvo vadybininke. Nuo 2011 metų atlyginimus mokėjo O. I., kuris buvo UAB „M.“ vadybininkas, o ar buvo įdarbintas UAB „V.“ ir UAB „E.“ nepamena. Įmonių direktoriai naudojo spaudus su savo vardais, pavardėmis ir parašais, bet ant kokių dokumentų, neatsimena. Spaudus su direktorių vardais, pavardėmis ir jų parašais dirbdama minėtuose įmonėse naudojo ir ji, direktoriai apie tai žinojo, be to, O. I. nurodė naudoti direktorių parašo antspaudus. Visi įmonių grynieji pinigai buvo pas O. I.. O. I. informuodavo buhalteriją, kada vairuotojas nedirba. Žiniaraštį pildydavo pagal O. I. žodžius, galimybės patikrinti ar taip vairuotojai dirbo neturėjo (t. 34, b. 1. 20–24; t. 115, b. l. 44–48). Iš liudytojos J. P. parodymų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu matyti, kad ji dirbo buhaltere taksi įmonėse UAB,, B. T.1“, UAB V. E.“, UAB „B. T. ir UAB „T.“. O. I. jai buvo pristatytas kaip vadovas, su juo aptarė darbo užmokestį. Ji vykdė O. I. nurodymus, ruošė atleidimo ir įdarbinimo dokumentus. Kompiuterinės programos „Alga4“ pagalba buvo formuojami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo nurodyta, kad taksi vairuotojų pamainos yra nuo 2 iki 6 val., tačiau kiek realiai dirbo vairuotojai, nežino. Grafikai kiekvienam mėnesiui buvo šabloniniai, nes bendras taksi vairuotojų darbo laikas negalėjo būti didesnis, nei nurodytas taksi vairuotojo darbo sutartyje. Buvo atvejų, kad taksi vairuotoją darbo metu patikrindavo savivaldybės darbuotojai, tuomet taksi vairuotojas informuodavo buhalteres kokius patikslinimus atlikti žiniaraštyje. Oficialūs žiniaraščiai kompiuterinėse programose buvo susieti su atlyginimais ir pagal oficialius žiniaraščių duomenys buvo skaičiuojamas taksi vairuotojo mėnesinis atlyginimas. Buhalterių darbo vietoje buvo visų taksi įmonių direktorių parašų antspaudai (t. 34, b. 1. 54–58; t. 115, b. l. 48–50). Iš liudytojos A. B. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu matyti, kad ji gaudavo darbo užmokesčio dalį „vokeliuose“, kurį mokėjo pats O. I.. Įmonėje J. M. dirbo transporto vadybininke. Ji buvo atsakinga už taksi transporto priemonių nuomą, sutartis, licencijas, taksi automobilių kortelių išdavimą, vairuotojų atestacijų kontroliavimą. Kitaip tariant, J. M. buvo atsakinga už viską, kas susiję su taksi vairuotojais bei jų automobiliais. Visi grynieji pinigai, gauti už keleivių vežimą, vykdant taksi paslaugas, buvo pas O. I.. Dirbtų dienų ir valandų apskaitos žiniaraščius ji pildė pagal į kompiuterį įvestą buhalterines apskaitos programą „Alga IV“. Duomenis apie kiekvieną vairuotoją pildė pagal darbo sutartyse nurodytus etatų dydžius. Šiuos duomenis apie vairuotojų dirbtas valandas, jei koks nors vairuotojas nedirbo, koreguodavo pagal O. I. pateiktus duomenis. Vairuotojų atneštuose kelionių lapuose būdavo nurodytas dirbtų dienų skaičius per mėnesį, nuvažiuotas kilometražas bei gautas pajamas. Kiek ji žino, duomenis apie gautas pajamas vairuotojai suderindavo su O. I.. Ar vairuotojų kelionės lapuose nurodyti duomenys apie pajamas gautas už keleivių vežimą, atitiko tikrovę, ji nežino. Vykdydama O. I. nurodymą, ji šių kelionės lapų pagrindu pildydavo kasos pajamų orderius. Kelionės lapų pagrindu užpildytuose kasos pajamų orderiuose pasirašydavo vairuotojas, ji, kaip užpildęs šį dokumentą asmuo, ir kasininkas (įmonės direktorius). Taip pat šiuos duomenys įvesdavo į kompiuterinę buhalterinės apskaitos programą. Pinigai pagal šiuos kasos pajamų orderius buvo pas O. I.. Spaudus su direktorių vardais, pavardėmis ir spaudus su jų parašais dėdavo O. I. nurodymu ant PVM sąskaitų faktūrų pagal paslaugų teikimo sutartis, kasos pajamų ir išlaidų orderių bei nuomos sutarčių. Kartais pats O. I. atnešdavo minėtus dokumentus su jau sudėtais ant jų direktorių parašų atspaudais ir ji, kaip buhalterė, pasirašydavo (t. 33, b. 1. 207–209; t. 49, b. l. 124; t. 115, b. l. 84–87).

33. Aptarti buhalterių parodymai patvirtina, jog visoms įmonėms vadovavo pats O. I., jo nurodymu buvo pildomi žiniaraščiai, į buhalterinę apskaitą buvo traukiamos jo nurodomos sumos arba nurodoma ta suma, kuri buvo įrašyta į vairuotojų pateikiamus mėnesio kelionės lapus, tačiau kelionės lapuose nurodoma informacija jau buvo suderinta su O. I.. Šie duomenys niekaip nepatvirtina kaltinimo, kad J. M. fiktyviems įmonių vadovams būtų perdavusi konkrečius nurodymus klastoti įmonių finansinius dokumentus.

34. Be to, taksi vairuotojai nurodė, jog J. M. iš esmės nerinko „arendos“ mokesčio, tik kartais atlikdavo tarpininko vaidmenį. Iš V. A. (V. A.) ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad UAB „M.“ vadovavo O. I.. Kai jis darbinosi, J. M. nurodė darbo sąlygas, o O. I. paaiškino „arendos“ sistemą. „Arendos“ mokestį paduodavo tiesiogiai buhalterėms, kurios užrašydavo šaukinio numerį ir sumą, kurią atnešdavo vairuotojas (t. 29, b. l. 90–91; t. 115, b. l. 102–103). Iš R. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad kvitus ir grynuosius pinigus UAB „T.“ priduodavo O. I. arba kartu su juo kabinete sėdinčiai J. M. (t. 25, b. 1. 90–92). Iš liudytojo G. B. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jis dirbo vairuotoju UAB „T.“ ir UAB „B.T.1“. Abiejų įmonių vadovu buvo O. I.. „Arendos“ mokestį mokėjo O. I. (t. 29, b. 1. 130–132; t. 115, b. l. 63–65). Iš liudytojo E. J. parodymų matyti, kad jis dirbo UAB „S.T.“ ir UAB „V.E.“ taksi vairuotoju. Visą laiką bendravo su O. I., „arendą“ nešdavo į O. I. kabinetą (t. 30, b. l. 110–112; t. 115, b. l. 79–80). Iš liudytojo A. A. parodymų matyti, kad jis dirbo vairuotoju UAB „V.“. „Arendos“ mokestį atiduodavo pačiam O. I. (t. 29, b. 1. 56–58; t. 115, b. l. 81–83). Iš P. B. parodymų matyti, kad dirbo UAB „V. “, „B.T.1“ ir UAB „E.“. „Arendą“ mokėjo O. I. (t. 29, b. 1. 167-168). Analogiškus parodymus, jog „arendos“ mokestį mokėjo įmonių savininkui O. I., davė ir kiti baudžiamojo proceso metu apklausti taksi vairuotojai. Pastebėtina, jog vienintelis liudytoju apklaustas K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis „arendos“ mokestį nešdavo į buhalteriją tiesiogiai J. M., kuri gavusi „arendos“ mokestį ant lapelio pažymėdavo šaukinio numerį ir sumą (t. 29, b. 1. 51–53). Iš liudytojų parodymų matyti, kad absoliučia dauguma atvejų „arendos“ mokestį paimdavo pats O. I.. Be to, nei šie liudytojai, nei pirmiau nurodyti įmonių fiktyvūs vadovai, nei buhalterės nepatvirtino aplinkybės, jog J. M. tvarkė buhalterinę apskaitą, susijusią su „arendos“ mokesčio pinigais.

Žemesnės instancijos teismas

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. M. O. I. įmonėse vykdė sekretorės ir vadybininkės funkcijas. Išteisintoji jokių savarankiškų sprendimų nepriiminėjo, bet vykdė savo tiesioginio vadovo – O. I. nurodymus. Vairuotojams atnešus „arendos“ mokestį, J. M. jį kartais priimdavo, tačiau pati apskaitos nevedė, o tik perduodavo vairuotojų sumokėtas „arendas“ O. I.. J. M. taip pat žymėjosi visas O. I. jai perduodamas sumas, kurias O. I. jai perduodavo neoficialiems darbo užmokesčiams išmokėti, ir pasižymėdavo, kam jau perdavė minėtas grynųjų pinigų sumas. Taip pat ji žymėjosi tas sumas, kurios buvo gautos iš klientų, dalyvaujančių bonusų sistemoje, kuriuos vėliau perduodavo O. I.. Nors prokurorė apeliaciniame skunde tokius J. M. veiksmus priskiria įmonių „juodosios buhalterijos“ vedimui, tačiau su tokia prokurorės pozicija nėra pagrindo sutikti. Įvertinus visumą baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog O. I. net ir turėdamas didelį kiekį fiktyvių vadovų, vadybininkę, kuri visose jo valdomose įmonėse prižiūrėjo tvarką, tiesiogiai valdė visas įmones, o J. M. finansų klausimais daugių daugiausia atliko tarpininkės funkcijas, neturėdama priėjimo prie įmonės buhalterinės apskaitos bei apskaitytų ir neapskaitytų įmonės grynųjų pinigų. Nors išteisintoji iš tiesų vedė asmeninius užrašus dėl neoficialaus atlyginimo, mokamo UAB „I.“, taip pat ir duomenis bei surinktus pinigus UAB „M.“ bonusų programoje, tačiau kas iš šių duomenų būdavo ar nebūdavo atvaizduojama oficialioje buhalterijoje, sprendė išskirtinai O. I.. Todėl net ir žinodama apie įmonėse veikiančią „arendų“ sistemą, oficialiai nepaskaityto darbo užmokesčio dalies mokėjimą, ji neprisidėjo prie apgaulingos apskaitos tvarkymo. Vedami užrašai buvo skirti jai, kad prireikus galėtų atsiskaityti O. I..

36. Iš šių duomenų visumos matyti, kad J. M. dėl veiksmų, turinčių ryšį su O. I. įmonių (ir tai ne visų) apskaita, atliko tik netiesiogiai susijusius, be to, antraeilius vaidmenis. Todėl teisėjų kolegija vertina konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismas pagrįstai išteisino J. M. dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizuotoje grupėje pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl J. G., V. M., R. M., V. L., G. A., A. G., I. L., A. J. ir J. A. atsakomybės

37. J. G. (fiktyviai ėjęs direktoriaus pareigas UAB V.” nuo 2010 m. vasario 13 d. iki 2012 m. gegužės 9 d. ir nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB “P. T.”), V. M. (fiktyviai ėjęs direktoriaus pareigas UAB „B.T.1“ nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2011 m. birželio 30 d.), R. M. (fiktyviai ėjęs direktoriaus pareigas UAB „M.“ nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. vasario 27 d. ir nuo 2004 m. spalio 4 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.“), V. L. (įsteigęs 2004 m. spalio 25 d. UAB „V.“ bei fiktyviai ėjęs direktoriaus pareigas iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. fiktyviai ėjęs direktoriaus pareigas UAB „S.T.“), G. A. (įsteigęs 2010 m. gruodžio 7 d. UAB „V.E.“, nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. fiktyviai ėjęs direktoriaus pareigas UAB „V.“ ir nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2013 m. gegužės 10 d. UAB „V.E.“), A. G. (fiktyviai ėjęs direktoriaus pareigas UAB „B.T.1“ nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. balandžio 27 d. ir nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. UAB „M.“), I. L. (2011 m. balandžio 11 d. įsteigęs UAB „E.“ ir 2005 m. spalio 27 d. įsteigęs UAB „M.“, taip pat fiktyviai ėjęs direktoriaus pareigas UAB „E.“ nuo 2011 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. ir nuo 2005 m. spalio 26 d. iki 2011 m. vasario 14 d. UAB „M.“), A. J. (fiktyviai ėjęs direktoriaus pareigas nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. balandžio 27 d. UAB „B.T.“), J. A. (fiktyviai ėjęs direktoriaus pareigas nuo 2003 m. liepos 3 d. iki 2010 m. sausio 14 d. UAB „I.“ ir nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. vasario 12 d. UAB „V.“), buvo kaltinami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jie: 1) O. I. ar J. M. nurodymu vykdė apgaulingą (dvigubą) buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, klastojo dokumentus – grynųjų pinigų įnešimo kvitus, juose įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis – mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šių pajamų visiškai neįtraukiant į buhalterinę įmonių apskaitą; 2) vykdydami iš anksto prisiimtą užduotį, nurodė įmonių apskaitą tvarkantiems asmenims parengti ir išrašyti grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas ir žinodami, kad minėtuose dokumentuose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, dokumentus pasirašė; 3) neįtraukė dalies ūkinių-finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių įmonių, kuriose ėjo fiktyvių direktorių pareigas, darbuotojų realiai gautų piniginių lėšų, t. y. įneštų dalies „arendų“ bei dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį; 4) kartu su kitais organizuotos grupės nariais, O. I. nurodymu, organizavo neoficialių darbo užmokesčių mokėjimą įmonių UAB „V.“, UAB „E.“, UAB „S.T.“, UAB „M.“, UAB „S.T.“, UAB „B.T.1“, UAB „V.E.“, UAB „T.P.“, UAB „I.“ darbuotojams, neįtraukiant į įmonių buhalterinę apskaitą; 5) nurodė buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų (taksi vairuotojų) gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo; 6) pasirašė buhalterinės apskaitos dokumentuose kaip direktoriai žinodami, kad grynųjų pinigų išmokėjimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodami tikrus dokumentus.

38. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su minėtų asmenų išteisinimu ir nurodo, kad visi fiktyvūs įmonių vadovai ne tik prižiūrėjo jų vadovaujamų įmonių vairuotojus, bet iš dalies atliko ir direktorių pareigas. Ilgą laiką dirbdami įmonėse vairuotojais, mechanikais ir kitose pareigybėse puikiai žinojo egzistuojančią tvarką – jog 1) visos už taksi paslaugas gautos piniginės lėšos bendrovėms neperduodamos, jog perduodama tik nustatyta „arenda“, o likusius uždirbtus pinigus vairuotojai pasilieka sau, kaip darbo užmokestį; 2) realiai darbo užmokestis vairuotojams nebuvo mokamas; 3) dirbama ne pagal oficialiai darbo sutartyje numatytą darbo laiką, kasdieniniai kelionės lapai buvo pildomi tik dėl savivaldybės, policijos vykdomų patikrų; 4) į mėnesinius kelionės lapus įrašomi neteisingi duomenys apie išdirbtą darbo laiką, gautas pinigines lėšas. Vėliau jų dalyvavimas organizuotos grupės veikloje pasireiškė tuo, jog jie nusikaltimo organizatorių nurodymu įsteigdami įmones, tapdami jų akcininkais ir direktoriais, suprato, kad jie dalyvauja bendrai su O. I. ir S. K. faktiškai valdomų bendrovių direktoriais darant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Prokurorės teigimu, išteisintieji vadovai turėjo suvokti, kad esant nustatytai tvarkai įmonėse, tapdami įmonių vadovais ir akcininkais, jie sudarė sąlygas pasiekti nusikalstamų tikslų. Savo valia tapdami nusikalstamų veikų dalyviais, suprasdami, kad jie atlieka dalį veiksmų, būtinų S. K. ir O. I. nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, išteisintieji vadovai suvokė, kad jie vykdo bendrą organizuotą susitarimą – apgaulingai tvarkant įmonių buhalterinę apskaitą, išvengti mokesčių sumokėjimo valstybei. Tai, kad vadovai nesidomėjo įmonės veikla, neatleidžia jų nuo atsakomybės dėl įstatymuose nustatytų pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo.

39. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su prokurorės skundo pozicija, jog fiktyvūs taksi bendrovių vadovai galėjo ir turėjo suvokti, jog jie, nesirūpindami įmonių buhalterija, netiesiogiai padėjo realiam taksi bendrovių vadovui O. I. atlikti nusikalstamus veiksmus, siekiant nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo. Tačiau nagrinėjamoje byloje, įvertinus fiktyvių vadovų atliktus veiksmus, realų jų vaidmenį įmonių veikloje, tai, kad jie ir toliau atliko savo tiesiogines vairuotojų ar mechanikų pareigas, sutiko tapti fiktyviais įmonių vadovais tik tam, kad nereikėtų mokėti „arendos“ mokesčio ar apskritai nenurodydami konkrečios priežasties. Tuo tarpu visi įmonių valdymo veiksmai buvo atliekami realaus įmonių savininko – O. I., fiktyvūs vadovai nebuvo informuojami apie priimamus sprendimus įmonėse, todėl nėra pagrindo teigti, jog fiktyvūs įmonės vadovai iš tikrųjų perprato O. I. mokesčių slėpimo sistemą bei konkrečiai kokia apimtimi jie gali padėti jo sumanymus įgyvendinti. Vien faktas, jog fiktyvūs vadovai žinojo apie galiojančią „arendų“ tvarką įmonėse, dar nesudaro pagrindo teigti, jog fiktyvūs vadovai dalyvavo apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą.

40. Iš J. G. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad O. I. 2010 m. vasario mėn. jam pasiūlė tapti UAB „V.“ direktoriumi. Su pasiūlymu dirbti šioje bendrovėje fiktyviu direktoriumi sutiko, nes neturėjo darbo. Jis buvo tiesiogiai atsakingas tik už automobilių detales ir taksi automobilių techninę apžiūrą. Jis buvo įdarbintas pusei etato, nors dirbo pilnu etatu, oficialus atlyginimas buvo nustatytas 376 Lt, už kuriuos jis pasirašinėjo kiekvieno mėnesio pradžioje algalapyje, nors iš tikrųjų jis šitų pinigų negaudavo, o kiekvieną mėnesį jam nustatytą 1 500 Lt (oficialus ir neoficialus kartu) mokėjo pats O. I. savo kabinete. Pas buhalterę buvo jo parašo antspaudas, kurį naudojo buhalterės buhalterinėje apskaitoje, ir jam jokių dokumentų pasirašinėti nereikėjo. 2011 m. vasario mėn., jam būnant darbe, jį pasikvietė O. I. ir pasakė, kad jis turi pasirašyti kažkokius dokumentus ir tapti UAB „S.T.“ akcininku. Jis paklausė O. I., kodėl reikia, kad jis būtų minėtos įmonės akcininku, į ką O. I. atsakė, kad negali savęs forminti akcininku, detaliau jo nebeklausinėjo, pasirašė jo duotus dokumentus ir tapo fiktyviu akcininku. Analogiška situacija buvo ir su UAB „P.T.“. Kažkur 2011 m. gruodžio mėn. O. I. pasakė, kad jis turi pasirašyti kažkokius dokumentus ir tapti UAB „P.T.“ direktoriumi. Jis pasirašė darbo sutartį, kurią jam davė O. I., ir pagal šią sutartį jis buvo įformintas šios įmonės direktoriumi. O. I. jam padidino atlyginimą iki 2 000 Lt, kuriuos jam pats mokėdavo savo kabinete. Šioje įmonėje jo parašo antspaudas nebuvo pagamintas, todėl buhalterio paruoštuose buhalteriniuose dokumentuose pasirašinėjo asmeniškai. Jis šioje įmonėje taip pat buvo fiktyvus direktorius, visus įmonės reikalus tvarkė O. I. ir įmonės darbuotojai buvo atskaitingi tik O. I.. 2011 m. gruodžio mėn. pradžioje O. I. jį išsikvietė į ofisą ir pasakė, kad jis bus įdarbintas UAB „M.T.1“ direktoriaus pavaduotojo pareigose, nes šios bendrovės direktorius R. K. labai ilgai miega ir būna problemų pasirašinėti įvairius dokumentus, kuriuose jis išvis nieko neišmano. Jis sutiko, tačiau jo atlyginimas nuo to nepasikeitė, jis ir toliau gaudavo 2 000 Lt „į rankas“. Šioje įmonėje taip pat dirbo buhalteris S. D., kuris rengė buhalterinius dokumentus, ir duodavo pasirašinėti, kur reikėjo parašo. Jis (J. G.) niekada jokios buhalterinės įmonių apskaitos netvarkė, joje nieko neišmano, niekam jokių atlyginimų jis nemokėjo, iš taksi vairuotojų jokių pinigų nerinko, o tik vykdė visus O. I. nurodymus. Išteisintasis taip pat pažymėjo, kad jokių įsakymų savo vardu neleisdavo, pareiginių instrukcijų neturėjo, darbuotojų pasitarimų neorganizuodavo, darbuotojams nei raštu, nei žodžiu jokių nurodymų neduodavo (t. 70, b. l. 7–10; t. 115, b. l. 171–172).

41. Iš V. M. parodymų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jis dirbo O. I. įmonėse taksi vairuotoju. „Arendos“ mokestį mokėjo kaip ir visi vairuotojai O. I.. Dažniausiai atiduodavo pačiam O. I., tačiau jeigu jo nebūdavo ofise, tai paduodavo tam asmeniui, kuris buvo O. I. kabinete arba palikdavo buhalterijoje. „Arendos“ mokestį mokėjo O. I. iki 2008 m. vidurio, nes po to O. I. jam pasiūlė tapti taksi vairuotojų vyresniuoju, tai reiškė, kad jis dirbs taksi vairuotoju, bet prižiūrės UAB „T.3“ dirbančių pas O. I. taksi vairuotojų drausmę, pvz., kad būtų tvarkingi, neišgėrę, neapgaudinėtų klientų ir pan. Vyresniuoju taksi vairuotoju dirbo iki 2011 m. liepos mėn. pradžios. 2009 m. liepos mėn. antroje pusėje O. I. kartu su žmona J. I. jam pasiūlė tapti UAB „B.T.1“ direktoriumi. Pokalbio metu paklausė, kodėl jiems reikia, kad jis būtų fiktyviu direktoriumi, jie pasakė, kad nėra kitų žmonių, kurie galėtų būti fiktyviu įmonės direktoriumi. Apie UAB „B.T.1“ jis nieko nežino, nei kas joje dirbo, nei kokios algos buvo mokamos. Jis taip pat nežino, koks darbo užmokesčio dydis UAB „B.T.1“ jam buvo nustatytas, nes atlyginimo jis niekada negaudavo, tik buhalterijoje pasirašinėjo dokumentus, kad atlyginimą gavo. Kas tvarkė šios įmonės buhalteriją, taip pat nežino, galimai S. D.. Kiek pamena, jokių įmonės buhalterinių dokumentų nepasirašinėjo, nes buvo pagamintas jo parašo atspaudas, kuris buvo naudojamas buhalterijoje. V. M. nežino, kaip tapo UAB „B.T.1“ akcininku, jokių įmonės akcijų jis nepirko. Iš vairuotojų „arendos“ mokesčio nerinko, buhalterinės apskaitos nevedė (t. 72, b. l. 167–170; t. 115, b. l. 180–182).

42. Iš R. M. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad 2005 m. pradžioje O. I. paprašė jo tapti UAB „T.3“ fiktyviu direktoriumi. Jis sutiko, tačiau toliau vykdė savo funkcijas ir dirbo servise vyriausiuoju meistru ir kaip direktorius jokių sprendimų minėtoje įmonėje nepriiminėjo, visus reikalus tvarkė O. I.. Buhalterijoje buvo jo parašo antspaudas, buhalterė pati tvarkydavo buhalterinę apskaitą, be jo įsikišimo; kokius ji rodydavo ir įrašydavo šios įmonės duomenis, jis nežino, nes ji jam nebuvo atskaitinga, buhalterė visus buhalterinius klausimus tvarkė su O. I.. Kiek uždirbo šioje įmonėje dirbantys asmenys, nežino, nes jis jiems jokių atlyginimų nenustatinėjo ir nemokėjo. Dirbant vyriausiuoju meistru ir būnant fiktyviu direktoriumi, O. I. jam asmeniškai mokėjo 1 500 Lt į rankas. Jis kiekvieno mėnesio pradžioje ateidavo į buhalteriją ir pasirašinėjo ant algalapio, kad gauna minimalią algą, apie 680 Lt; buhalterė jam pinigų neišmokėdavo, algą išmokėdavo O. I.. R. M. O. I. prašymu taip pat tapo šios įmonės akcininku. Jis nesigilino, kodėl O. I. reikėjo, kad jis taptu fiktyviu direktoriumi, neklausdamas sutikdavo. Nors taksi vairuotojai jam nebuvo tiesiogiai atskaitingi, nes jie atsiskaitinėjo tiesiogiai O. I., tačiau jis yra dirbęs taksi vairuotoju, todėl žino visą pinigų mokėjimo sistemą. Taksi vairuotojai įmonėse dažniausiai buvo įforminami pusei etato ir pagal oficialius dokumentus jiems buvo nustatomas minimalus, pusę etato atitinkantis atlyginimas, kurio taksi vairuotojai negaudavo. Taip pat taksi vairuotojai kiekvieno mėnesio pradžioje atvažiuodavo į buhalteriją, kur už praėjusį mėnesį pasirašinėdavo algalapiuose, kad neva gauna minimalų atlyginimą, nors buhalterės ar direktoriai jokių atlyginimų jiems neišmokėdavo, o pagal O. I. nustatytą tvarką, sumokėdavo nustatyto dydžio „arendą“, o likusius uždirbtus pinigus pasilikdavo sau. Taip pat taksi vairuotojai pasirašinėjo žiniaraščiuose, kuriuose buvo nurodomas jų darbo laiko grafikas atitinkantis oficialiai įformintą etatą, nors iš tikrųjų taksi vairuotojai dirbo savo nuožiūrą. Taip pat O. I. buvo nustatęs taisyklę, kad jeigu taksi vairuotojas laiku nesumoka ,,arendos“, tai O. I. juos nušalindavo nuo darbo, t. y. jis dispečerėms pateikdavo taksi vairuotojų sąrašą, šaukinius ir pasakydavo, kad šiuos taksi vairuotojus reikia nuimti nuo iškvietimų. Dispečerė, gavusi tokį sąrašą, per raciją pranešdavo taksi vairuotojui. Galimai 2005 m. pradžioje O. I. prašymu jis buvo įdarbintas UAB „V.“ vadybininku, bet realiai šioje įmonėje nedirbo. Po to, jis maždaug nuo 2009 m. gegužės mėnesio pradžios pradėjo dirbti taksi vairuotoju. Pagal susitarimą su O. I. jis nebuvo įformintas taksi vairuotoju, o liko fiktyviu įmonės „T.“ ir įmonės „V.“ vadybininku ir nuo to momento jam O. I. jokio atlyginimo nemokėjo; „arendos“ O. I. nemokėjo. Pasirašinėjo oficialiuose minėtų įmonių dokumentuose, kad gauna atlyginimą, nors realiai jokių pinigų negaudavo. Galimai 2010 m. pabaigoje O. I. jį įdarbino UAB „M.“ fiktyviu direktoriumi. Jis šioje įmonėje realiai nedirbo, apie šią įmonę nieko pasakyti negali, tik žino, kad ši įmonė irgi teikė taksi paslaugas. Po tam tikro laiko, galimai 2011 m. vasarą, liepos mėnesį, O. I. jam pasakė, kad jis dar bus įdarbintas šios įmonės fiktyviu direktoriumi. Kiek pamena, šioje įmonėje jis buvo įdarbintas pilnu etatu, tačiau koks buvo nustatytas atlyginimas jis nežino, nes jo niekada negaudavo ir nelabai pamena, kad būtu pasirašinėjęs algalapiuose, mano, kad buhalterė dėdavo ant algalapių antspaudą su jo parašu. Apie šios įmonės darbuotojus jis irgi nieko nežino. Jis nėra rinkęs pinigų iš taksi vairuotojų, įmonės piniginių lėšų nesisavino. Jis jokių finansinių operacijų įmonėse neatlikinėjo, įmonių įstatinio kapitalo nedidino, grynųjų pinigų neįnešinėjo, taip pat nėra skolinęs grynųjų pinigų (t. 71, b. l. 52–56, 59–62, 66–67 t. 115, b. l. 195–196).

43. Iš V. L. parodymų ikiteisminio metu matyti, kad jis dirbo taksi vairuotoju UAB „S.T.“. Vėliau O. I. jam pasiūlė tapti naujai kuriamos firmos ,,S. T.“ direktoriumi. O. I. prašymu ši įmonė buvo registruota jo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jis tapo ,,S. T.“ direktoriumi ir turėjo 1 procentą bendrovės akcijų. Likusios įmonės akcijos priklausė O. I.. Būdamas UAB ,,S. T.“ direktoriumi, jis ir toliau dirbo taksi vairuotoju, tačiau taip pat turėjo prižiūrėti vairuotojus, jų automobilius, darbo reikalais važinėjo į Sodrą, VMI, kai vairuotojai padarydavo avariją, jis atstovaudavo juos teismuose. Su bendrovės dokumentais praktiškai jokių reikalų neturėjo, nes buvo padarytas antspaudas su jo parašu, kuris nuolat buvo laikomas bendrovės buhalterijoje. Važtaraščius, deklaracijas ir kt. tvarkydavo buhalterė A.. Jis pasirašydavo tik ant tų dokumentų, ant kurių būdavo reikalingas jo parašas. Pasirašinėdavo gana retai, nes tikdavo jo parašo antspaudas. Atlyginimą dažniausia jam mokėjo O. I.. Už gautą darbo užmokestį jis niekur nepasirašinėjo. 2011 m. vasaros pabaigoje įsidarbino į UAB ,,B.T.1“ vairuotoju (t. 72, b. l. 125–126). Teisiamojo posėdžio metu V. L. parodė, kad jis būdamas fiktyviu įmonės direktoriumi važiavo į teismą kartu su buhalteriu, kai buvo kviečiamas kaip įmonės vadovas, tačiau jokių sprendimų nepriiminėjo. Nei į Sodrą, nei į VMI, nėra vykęs. Kitiems įmonėje dirbusiems taksi vairuotojams nevadovavo. Tapdamas įmonės akcininku, jis įnašo nemokėjo. Įmonėse darbuotojų priėmimo klausimų nespręsdavo, asmeniškai nepasirašinėjo ataskaitų, pranešimų, nežino, ant kokių dokumentų buvo dedamas jo parašo spaudas (t. 115, b. l. 178–180). Nors V. L. teisiamojo posėdžio metu neigė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, jog jam būnant fiktyviu direktoriumi, yra tekę vykti į Sodrą ir VMI, tačiau nesivadovauti ankstesniais V. L. parodymais teisėjų kolegija nemato pagrindo: net ir būdamas fiktyviu direktoriumi be realios sprendimo galios V. L. formaliai turėjo atstovauti įmonę Sodroje ar VMI.

44. Iš G. A. parodymų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu matyti, kad nuo 2002 m. iki 2008 m. liepos mėn. jis dirbo UAB „T.2“. Šioje įmonėje S. K. prašymu jis buvo įformintas fiktyviu direktoriumi. Buvo pagamintas jo parašo antspaudas, kuris buvo buhalterijoje ir vietoj jo parašo buvo dedamas atspaudas su jo parašu. Realiai jis visą laiką dirbo automobilių servise, kuris, kiek jam žinoma, priklausė įmonei „T.2“ detalių tiekėjui. Šioje įmonėje jis direktoriaus funkcijų neatliko, buhalterijos netvarkė, nepriminėjo ir neatleidinėjo asmenų, nežino, kas kokius atlyginimus gaudavo. Tuo metu ši įmonė priklausė S. K., kuris turėjo ne vieną taksi įmonę ir jis kartu su O. I. maždaug iki 2005 m. šį verslą plėtojo kartu. Vėliau O. I. su S. K. susipyko, ir tęsė taksi verslą atskirai. Visi įmonės „T.2“ darbuotojai tapo atskaitingi S. K., kuri pats tvarkė visus savo įmonių reikalus. Jis, kaip ir dauguma kitų darbuotojų, tik ateidavo į buhalteriją pasirašyti algalapiuose, kad gauna atlyginimą, tačiau buhalterijoje jam joks atlyginimas nebuvo išmokamas. Atlyginimą jam tiesiogiai mokėjo pats S. K.. Nuo 2005 m. sausio mėn. jis per mėnesį gaudavo 1 200 Lt į rankas, kuriuos mokėjo S. K.. Po to 2008 m. liepos mėn. jis išėjo atostogų ir S. K. jį atleido, nes į jo vietą jis priėmė A. L.. Jis pasiprašė dirbti pas O. I.. O. I. paprašė sutvarkyti servisą. Buvo laikoma, kad šis priklauso visoms O. I. taksi paslaugas teikiančioms įmonėms. Nuo 2008 m., galimai rugpjūčio mėn., perėjo dirbti į O. I. servisą. O. I. jį įdarbino UAB „V.“ direktoriumi. Kodėl jis tapo įmonės direktoriumi, nežino, suprato, kad O. I. tiesiog taip reikėjo, kad jis būtų fiktyviu direktoriumi. Jis (G. A.) įmonėje jokių funkcijų kaip direktorius įmonėje „nevykdė, buvo tik serviso detalių tiekėjas. UAB „V.“ dirbo maždaug iki 2009 m. balandžio mėn. Po to jie susipyko su O. I. ir jis išėjo iš darbo. Bandė ieškotis kito darbo, tačiau jo paieškos buvo nesėkmingos, todėl maždaug 2011 m. pradžioje, jis pasiprašė vėl dirbti pas O. I.. O. I. sutiko ir pasiūlė jam savo vardu atidaryti įmonę „V.E.“, t. y. tapti fiktyviu šios įmonės akcininku ir direktoriumi. Visus dokumentus tvarkė O. I.. O. I. jam davė 10 000 Lt įstatiniam kapitalui sumokėti. Jis grįžo į savo senas pareigas, t. y. tapo serviso detalių tiekėju. Su šia įmonės veikla irgi nieko bendro neturėjo, jokių buhalterinių dokumentų ar kitų reikalų netvarkė. Kas dar dirbo šioje įmonėje, nežino, bet šios įmonės buhalterė buvo J. P., pas kurią jis kiekvieną mėnesį ateidavo pasirašyti algalapiuose už nustatytą minimalų oficialų atlyginimą, kurio jam buhalterija nemokėjo, o kaip ir anksčiau atlyginimą kiekvieną mėnesį jam mokėjo O. I.. Jis, kaip direktorius, įmonių buhalterijos niekada netvarkė, duomenų nesuvedinėjo ir išvis negali pasakyti, ar šios įmonės dirbo pelningai ar ne. Visi darbuotojai įmonėse buvo atskaitingi įmonių savininkams, t. y. O. I. arba S. K., kurie ir tvarkė įmonių buhalterinius, finansinius ir kitus reikalus. Jis pats taksi vairuotoju nedirbo, bet iš pačių taksistų pasakojimų žino, kad pirmadieniais jie nešdavo pinigus S. K. ir O. I.. Kratos metu servise rasti ir paimti dokumentai, tai dokumentai liečiantis serviso darbuotojų darbą. O. I. buvo pavedęs žymėti, kaip dirba serviso šaltkalviai ir vėliau jam reikėdavo tuos duomenis perduoti (t. 72, b. l. 67–68, 70–73; t. 115, b. l. 173–174).

45. Iš A. G. parodymų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jis pas O. I. pradėjo dirbti ūkvedžiu, jo darbas buvo susijęs su automobilių priežiūra ir garažais. Vėliau O. I. nurodė jam laikinai vadovauti UAB „M.“, kol jis suras normalų įmonės vadovą, kadangi esantis įmonės vadovas susirgo. Todėl A. G. buvo įdarbintas įmonės vadovu ir tapo įmonės akcininku, tačiau įmonės akcijų nepirko. Kaip direktorius jis jokių funkcijų nevykdė. Jo pagrindinis darbas buvo ieškoti automobilių detales ir pirkti taksi automobilius. Buvo pagamintas jo parašo antspaudas. UAB „B.T.1“ jo pareigos buvo tokios pačios, jokių vadovavimo funkcijų neatliko. Tiek UAB „M.“, tiek UAB „B.T.1“ vadovavo O. I., spręsdavo darbuotojų atleidimo bei priėmimo į darbą klausimus. Darbo užmokestį jam mokėjo taip pat O. I.. I. L. ir G. A. duodavo nurodymus A. G. dėl detalių paieškos, kokių jiems reikia detalių. O. I. duodavo nurodymus dėl automobilių pirkimo, o J. M. dėl sutarčių arba dokumentų nuvežimo. J. M. buvo vadybininkė, o I. L. garaže prižiūrėdavo automobilius, kuriuos reikėdavo tvarkyti. G. A. taip pat buvo atsakingas už automobilių priežiūrą bei remontą. Apie įmonių finansinę būklę bei įsipareigojimus A. G. nieko nežinojo (t. 73, b. l. 25–26, 29–30; t. 115, b. l. 176–178).

46. Iš I. L. parodymų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu matyti, kad iš pradžių jis dirbo puse etato. Vėliau O. I. jam pasiūlė galimybę dirbti pilnu etatu, tačiau sąlygos buvo tokios, kas jis turi atidaryti naują taksi įmonę ir tapti direktoriumi. Jis sutiko ir tapo UAB „M.“ direktoriumi. Buvo pagamintas jo parašo antspaudas, kuris buvo laikomas arba buhalterijoje arba pas O. I.. Jam yra tekę kartą per metus pasirašyti fiziškai ant buhalterinės ataskaitos, tačiau jis nežino, kas tai buvo per ataskaita. Įmonėje jis buvo fiktyviu direktoriumi, o realiai atliko vyriausiojo meistro pareigas, t. y. priiminėjo tvarkydavo sugedusius taksi automobilius. Iš UAB „M.“ išėjo todėl, kad suprato, jog gali būti kažkokios problemos su mokesčiais, nes dėl UAB „M.“ vieną kartą buvo kviečiamas į mokesčių inspekciją. Bandė savarankiškai susirasti darbą, tačiau nepavyko, todėl kreipėsi pas O. I.. O. I. jam pasiūlė tapti UAB „E.“ direktoriumi. Nuo 2011 m. jis įsidarbino direktoriumi, tačiau realiai šiai įmonei turėjo vadovauti ir visus sprendimus priimti O. I.. Kiekvienas vairuotojas per savaitę turėjo pristatyti 430 Lt, kuriuos atiduodavo per jį ar tiesiogiai O. I.. Kaip buvo pajamuojami vairuotojų atnešti pinigai, nežino. Apie įmonėje įvestą „arendos“ mokestį žino, nes pats yra dirbęs taksi vairuotoju (t. 72, b. l. 7–10, 37–39, 55–56; t. 115, b. l. 184–187).

47. Iš A. J. parodymų ikiteisminio ir teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jis dirbo taksi vairuotoju UAB „S.“. Vėliau susipažino su O. I., kuris pasiūlė jam ateiti dirbti taksi vairuotoju, prižiūrėtoju-brigadininku į UAB „T.P.“. Jis turėjo reguliuoti santykius tarp vairuotojų, kad jie vienas kito neapgaudinėtų, nagrinėti klientų skundus, pasižiūrėti, ar dispečerės dirba tvarkingai, ar atsiliepia į skambučius, kaip kalba su klientais. Už tai O. I. jam pažadėjo, kad jis neims iš jo per mėnesį 300 Lt. Jis sutiko ir toliau dirbo taksi vairuotoju. Po kurio laiko O. I. paklausė, ar jis nenorėtų tapti UAB ,,B. T.“ direktoriumi. O. I. jam pažadėjo už tai mokėti grynaisiais pinigais, kad nereikės mokėti „arendos“ mokesčio. O. I. nurodė, jog visus sprendimus įmonėje priims tik pats O. I., visus dokumentus tvarkys buhalterija; ištiesintajam tereikės pasirašinėti dokumentus, kuriuos jam duos buhalterija. Su tokiu O. I. pasiūlymu sutiko. Kokius dokumentus jis pasirašydavo, nežino, nes nekreipdavo į tai dėmesio ir nesidomėjo. Vairuotojai jam grynųjų pinigų nenešdavo. Realiai jis dirbo taksi vairuotoju, o O. I. jam išmokėdavo 500 Lt darbo užmokestį. Taip pat buvo pagamintas jo parašo antspaudas, kuris buvo buhalterijoje ir naudojamas buhalteriniuose dokumentuose (t. 70, b. l. 58–60, 62–65, 70–71; t. 115, b. l. 165–167).

48. Iš J. A. parodymų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu matyti, kad O. I. jį įdarbino 2001 m. ūkvedžiu UAB „T.2“. Maždaug 2002 m. pavasarį, O. I. paprašė tapti įmonės „B.“ akcininku. O. I. jam neaiškino, kodėl taip reikia, tiesiog paprašė savo vardu įsteigti šią įmonę ir tapti šios įmonės fiktyviu akcininku. Jis nieko neklausinėjo ir sutiko. Įstatinio kapitalo neįnešinėjo ir jokių pinigų, kaip akcininkas, nemokėjo. Žino, kad ši įmonė užsiiminėja taksi paslaugomis, bet kadangi yra paprastas darbininkas nieko konkrečiai apie šią įmonę pasakyti negali, nežino nei kas joje dirbo, nei kokie taksistai buvo šioje įmonėje registruoti, nei kiek uždirbdavo šios įmonės kiti darbuotojai. Jis taip pat jokio ryšio su šia įmone neturėjo ir joje nieko netvarkė. Taip pat jis galimai kažkur nuo 2003 m. buvo įdarbintas O. I. įmonėje „I.“ darbuotoju ir galimai 2010 m. sausio 14 d. O. I. jį paskyrė direktoriumi. Nežino, kodėl O. I. to reikėjo. Jokių įmonės reikalų netvarkė, iš taksistų pinigų nerinko, niekam niekad jokių pinigų neišmokėdavo. UAB „I.“ buhalterė buvo J. C.. Jis pas ją eidavo pasirašinėti įmonės buhalterinius dokumentus, nes buhalterija neturėjo jo parašo antspaudo. O. I. jam mokėdavo algą, o pas buhalterę pasirašydavo, kad jam išmokėjo pinigus, nors iš tikrųjų nemokėjo. O. I. galimai 2010 m. sausio mėnesį įdarbino jį UAB „V.“ direktoriumi. Jis nesuprato, kodėl taip reikėjo, bet sutiko; po mėnesio, 2010 m. vasario mėn., galimai 12 dieną, jį O. I. atleido iš darbo. Apie taksi vairuotojus, dirbusius pas O. I. įmonėse jis nieko pasakyti negali, nes su jais jis nieko bendro neturėjo, pats taksi vairuotoju niekada nedirbo. Su įmonėmis jis nei kaip akcininkas, nei kaip direktorius nieko bendro neturėjo, todėl negali pasakyti, kaip buvo vedama buhalterinė apskaita, ar šios įmonės dirbo pelningai ar ne, kokie ir kokiu būdu ir kam buvo išmokami atlyginimai. UAB „V.“ dokumentų nepasirašinėjo, nes išbuvo fiktyviu direktoriumi mažiau nei mėnesį (t. 71, b. l. 153–155, 157–158; t. 115, b. l. 182–184).

49. Iš A. M. (jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas) teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad UAB ,,S. T.“ direktoriumi buvo paskirtas tam, kad paruoštų įmonę uždarymui, kadangi jis turėjo praktikos tokiuose reikaluose, turi ekonomisto išsilavinimą, todėl sutiko. UAB „S.T.“ praktiškai jokios veiklos nevykdė, rūpinosi tik uždarymo reikalais; O. I. perdavė VMI sąrašą, kokie įmonės finansiniai dokumentai nebuvo pateikti nuo veiklos pradžios (t. 115, b. l. 168–170).

50. Apibendrinant visų fiktyvių vadovų (išskyrus J. A. ir A. M.) aptartus parodymus matyti, kad jie visi nurodo iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y. 1) tapę įmonių direktoriais, toliau dirbo taksi vairuotojais arba mechanikais ar automobilių bei detalių tiekėjais; 2) buhalterinių dokumentų absoliučia dauguma atvejų arba apskritai nepasirašinėjo, nes buvo pagaminti parašo antspaudai, arba tam tikrais atvejais tiesiog pasirašydavo buhalterijos pateiktus dokumentus; 3) visus įmonių darbinius klausimus sprendė O. I.; 4) „arendos“ mokestį rinko pats O. I.. Tapę fiktyviais direktoriais taksi vairuotojai, buvo įpareigoti prižiūrėti vairuotojų darbą, jų drausmę; kiti asmenys rūpinosi automobilių technine priežiūra. Fiktyvių vadovų nurodytas aplinkybes patvirtina O. I. parodymai, kad visos įmonės priklausė jam, o fiktyvūs vadovai buvo skiriami dėl to, jog jam atrodė „nelogiška“ būti visų įmonių akcininku ir direktoriumi. Paskirti fiktyvūs vadovai buhalterijos neišmanė, o jis jiems vadovui kylančių pareigų neišaiškino. Taip pat buvo pagaminti beveik visų fiktyvių vadovų antspaudai su jų parašu, kurie buvo naudojami buhalterijoje (t. 68, b. l. 122). Vienintelis J. A. nurodė, kad neturėjo pagaminto antspaudo su jo parašu ir pasirašinėjo visus jam buhalterijos paduodamus dokumentus; tam tikrais atvejais dokumentus patys pasirašinėjo ir J. G. bei A. J., tačiau visi tvirtino, kad tiesiog pasirašydavo jiems pateikiamus dokumentus ir patys nieko nesprendė.

51. O. I. priklausančių taksi įmonių fiktyvių vadovų parodymus, jog jie nepriiminėjo jokių valinių sprendimų, patvirtina ir įmonėse dirbusių buhalterių parodymai. Liudytojai S. D. (dirbęs buhalteriu UAB „T.“, UAB „M.“, UAB „B.T.1“, UAB „I.“) (t. 33, b. 1. 181–186; t. 115, b. l. 29–36), J. C. (dirbusi buhaltere UAB „V.“, UAB „M.“, UAB „E.“, UAB „I.“) (t. 34, b. 1. 20–24; t. 115, b. l. 44–48), J. P. (dirbusi buhaltere UAB „B.T.1“, UAB „V.E.“, UAB „B.T.“, UAB „T.“) (t. 34, b. 1. 54–58; t. 115, b. l. 48–50), A. B. (dirbusi buhaltere UAB „M.“, UAB „V.“, UAB „S.T.“, UAB „T.P.“, UAB „E.“, UAB „B.T.“, t. 33, b. 1. 207–209; t. 115, b. l. 84–87) iš esmės vienodai parodė, kad niekas neturėjo prieigos prie įmonės grynųjų pinigų. Nors įmonėse kasininko funkcijas atlieka įmonės vadovai, tačiau visų O. I. įmonių grynieji pinigai buvo pas patį O. I.. Jis duodavo nurodymus buhalteriams, su juo spręsdavo visus darbinius klausimus. O. I. taip pat duodavo nurodymus, kokius duomenis įrašyti į darbo laiko apskaitos žiniaraštį, taip pat vairuotojų pasirašytus žiniaraščius grąžindavo atgal į buhalteriją. Taip pat buhalteriai patvirtino, jog visų fiktyvių direktorių parašų antspaudai buvo buhalterijoje. Nors dalis fiktyvių vadovų neneigė, jog jiems yra tekę pasirašyti buhalterių pateiktus buhalterinius dokumentus, taip pat ir patys buhalteriai nurodė, kad valstybės institucijoms teikiami dokumentai, kurie nėra teikiami elektroniniu būdu, turi būti pasirašomi fiziniu direktoriaus parašu, taigi neužtenka padėti tik vadovo parašo antspaudą; taigi ši aplinkybė nepatvirtina kaltinime nurodyto teiginio, jog fiktyvūs įmonių vadovai realiai sprendė įmonių buhalterijos reikalus.

52. Įmonėse UAB „V.“, UAB „B.T.“, UAB „S.T.“, UAB „M.“, UAB „T.“, UAB „E.“, UAB „V.E.“, UAB „B.T.1“ dirbę vairuotojai: A. A. (t. 29, b. 1. 56–58; t. 115, b. l. 81–83), P. B. (P. B.) (t. 29, b. 1. 167-168), A. G. (t. 30, b. l. 20–22; t. 115, b. l. 83–84), A. N. (A. N.) (t. 115, b. l. 76–78), V. J. (t. 30, b. l. 104–105; t. 115, b. l. 100–101), A. P. (A. P.) (t. 115, b. l. 103–104), S. G. (t. 30, b. l. 23–25; t. 115, b. l. 104–105), T. I. (t. 26, b. 1. 8–10; t. 30, b. l. 82–83; t. 115, b. l. 127–128), S. K. (S. K.) (t. 30, b. 1. 146–147), A. K. (t. 30, b. 1. 172), Z. A. (Z. A.) (t. 29, b. l. 68–70; t. 115, b. l. 131–132), T. L. (T. L.) (t. 25, b. 1. 39; t. 115, b. l. 128–129), E. Č. (t. 115, b. l. 142–143), R. L. (t. 115, b. l. 138–139), A. P. (t. 115, b. l. 153–154) nurodė analogiškas aplinkybes, jog visose įmonėse, kuriose jie dirbo taksi vairuotojais, darbo sąlygas, darbo grafiką, darbo valandų skaičių, „arendos“ mokesčio dydį bei kitus darbinius klausimus derino su O. I.. Jie O. I. laikė įmonių savininku ir direktoriumi. „Arendos“ mokestį mokėjo O. I.. Tik liudytojas R. L. nurodė, kad įmonės direktorius yra I. L., tačiau jis prižiūrėjo automobilius, o įmonės vienintelis savininkas ir vadovas buvo O. I. ir tik jis spręsdavo klausimus dėl „arendos“ mokesčio. Liudytojas A. P. pažinojo A. J. kaip bendrovės brigadininką, ir, nesant O. I., „arendos“ mokestį paduodavo jam. Likę taksi vairuotojai nurodė fiktyvių direktorių apskritai nepažinoję arba matę tik kelis kartus. Taigi taksi vairuotojų parodymai patvirtina, kad fiktyvūs įmonių vadovai jokių realių vadovo veiksmų neatliko, visi darbiniai klausimai buvo sprendžiami su O. I.; daugumai vairuotojų net nebuvo žinoma, kas buvo formalūs įmonių vadovai. A. J., V. L., V. M. buvo atsakingi už taksi vairuotojų drausmę, tačiau nė vienas vairuotojas funkcijų neišskyrė, išskyrus liudytoją A. P., ir vien ši aplinkybė nepatvirtina, jog vadovai realiai dalyvavo įmonių valdyme bei tvarkė jų buhalterinę apskaitą. Be to, I. L., A. G., G. A., R. M. ir J. G., tapę taksi bendrovių direktoriais, jokių papildomų funkcijų negavo, toliau dirbo tuos pačius darbus (vyriausiojo mechaniko bei automobilių detalių bei automobilių pirkėjo). Taigi akivaizdu, jog O. I. taksi vairuotojus, kuriems siūlė tapti fiktyviais įmonių direktoriais, motyvuodavo atleidimu nuo „arendos“ mokesčio mokėjimo ir papildomai duodavo užduotį prižiūrėti taksi vairuotojų drausmę. Tačiau tokių funkcijų atlikimas nesuteikė fiktyviems vadovams jokios galimybės tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti įmonių valdyme. Fiktyvūs vadovai absoliučia dauguma atvejų taip pat nedalyvavo „arendos“ mokesčio rinkime; net jei ir būdami ofise priimdavo „arendos“ mokestį, jį perduodavo O. I., „arendos“ mokesčio apskaitos nevedė ir nekontroliavo, taigi ir negalėjo turėti kažkokios įtakos mokesčio apskaitymui ar neapskaitymui įmonių buhalterinėje apskaitoje.

53. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kiek kitokia situacija buvo su J. A.. Išteisintasis neturėjo pagaminto jo parašo antspaudo, todėl visus buhalterijos duodamus dokumentus pasirašinėjo pats, tačiau, jo teigimu, buhalterinės apskaitos netvarkė. J. A. fiktyviu vadovu UAB „V.“ buvo nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. vasario 12 d., t. y. vieną mėnesį. Per tokį trumpą laikotarpį akivaizdu, jog jis nespėjo nei įvesti apgaulingos apskaitos tvarkymo sistemos įmonėje, nei duoti nurodymų klastoti dokumentus. Be to, nė vienas taksi vairuotojas, dirbęs UAB „V.“, nenurodė J. A. kaip įmonės vadovo ar „arendos“ mokesčio gavėjo. Pastebėtina ir tai, kad J. A. taip pat buvo UAB „I.“ fiktyviu direktoriumi, tačiau šioje įmonėje buvo įdarbintos tik dispečerės ir buhalterės, todėl grynųjų pinigų apyvartos iš „arendos“ mokesčio nebuvo ir negalėjo būti, todėl akivaizdu, jog J. A. pareikšti kaltinimai buvo nepagrįsti, kadangi jis galėjo būti kaltinamas tik tuo, jog UAB „I.“ buvo mokami buhalterinėje apskaitoje neapskaityti darbo užmokesčiai. Vis tik iš jau aptartų dispečerių bei buhalterių parodymų matyti, kad nė vienas UAB „I.“ darbuotojas neišskyrė J. A. kaip realaus įmonės vadovo, kuris priiminėjo valinius sprendimus. Be to, darbo užmokestį perduodavo O. I. per J. M., todėl neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo grandinėje J. A. niekaip nedalyvavo. Nors J. A. pripažino, kad pasirašinėjo visus dokumentus, kuriuos duodavo buhalterija, tačiau įmonės buhalterės parodė, jog vykdė tik O. I. nurodymus, todėl J. A. negalėjo žinoti, ar buhalteriniuose dokumentuose, kuriuos jis pasirašo, yra nurodyta tikrovę atitinkanti informacija. Kaip matyti iš pirmiau aptartų išteisintųjų parodymų, analogiška situacija susiklostė ir J. G. bei A. J. atžvilgiu.

54. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, jog visose O. I. priklausančiose įmonėse galiojo ta pati tvarka: O. I. iš esamų darbuotojų pasirinkdavo asmenis, kurie sutikdavo būti fiktyviais įmonių vadovais. Tapę fiktyviais vadovais, jie ir toliau vykdė savo funkcijas, kurias atliko iki tampant įmonių direktoriais. Jokių vadovavimo veiksmų, kurie būdingi įmonės direktoriaus pareigoms, neatliko, taip pat neduodavo nurodymų buhalteriams, netikrino įmonių buhalterinių dokumentų, nepriiminėjo jokių sprendimų, susijusių su įmonių valdymu. Visas įmonių valdymas buvo O. I. rankose, jis rinko „arendos“ mokestį, kontroliavo buhalteriją bei įmonių grynųjų pinigų apyvartą. Įmonių kasos pajamų orderiai diduma atvejų taip pat nebuvo pasirašomi fiktyvių vadovų; nurodymus dėl įrašomų sumų į kasos pajamų orderį duodavo O. I. arba buhalterės kasos pajamų orderius išrašydavo pagal mėnesinius kelionių lapus, kurie buvo užpildyti pagal vairuotojų darbo sutartyje oficialiai nurodytą darbo laiką. Fiktyvūs vadovai neturėjo galimybės duoti atitinkamus nurodymus buhalteriją tvarkantiems asmenims, nes pagal neturėjo tam teisės. Jie iš esmės net nesuvokė, kaip realiai yra valdomos bendrovės. Nors vadovai bendrai žinojo, kad „arendų“ sistema egzistuoja, ir kokio dydžio „arenda“ yra nustatyta, tačiau neturėjo konkrečios informacijos, kiek kiekvienas vairuotojas pristato „arendos“ O. I., kas su pinigais vyksta toliau, kokia suma yra įtraukiama į buhalterinę apskaitą. Visos informacijos valdytojas buvo O. I., o fiktyvūs įmonių vadovai jų valdyme nedalyvavo.

55. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino J. G., V. M., R. M., V. L., G. A., A. G., I. L., A. J., ir J. A., jų veiksmuose nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Aptarti baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog išteisintieji buvo nepagrįstai kaltinami kartu su O. I. veikę organizuotoje grupėje apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą.

Dėl R. K. atsakomybės

56. R. K. buvo kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis, veikdamas O. I. suburtoje organizuotoje grupėje, fiktyviai ėjo direktoriaus pareigas nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „S.T.“ ir nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. UAB „P.T.“ ir jis: 1) O. I. ar J. M. nurodymu vykdė apgaulingą (dvigubą) buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, klastojo dokumentus – grynųjų pinigų įnešimo kvitus, juose įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis – mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šių pajamų visiškai neįtraukiant į buhalterinę įmonių apskaitą; 2) vykdydamas iš anksto prisiimtą užduotį, nurodė įmonių apskaitą tvarkantiems asmenims parengti ir išrašyti grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas ir žinodamas, kad minėtuose dokumentuose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, dokumentus pasirašė; 3) neįtraukė dalies ūkinių-finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių įmonės darbuotojų realiai gautų piniginių lėšų, t. y. įneštų dalies „arendų“ bei dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį; 4) kartu su kitais organizuotos grupės nariais, O. I. nurodymu, organizavo neoficialių darbo užmokesčių mokėjimą įmonių UAB „S.T.“, UAB „E.“, UAB „M.“, UAB „V.“, UAB „S.T.“, UAB „B.T.1“, UAB „V.E.“, UAB „T.P.“, UAB „I.“ darbuotojams, neįtraukiant į įmonių buhalterinę apskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

57. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. sausio 31 d., kuomet R. K. ėjo UAB „S.T.“ direktoriaus pareigas ir laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d., kuomet R. K. ėjo UAB „P.T.“ direktoriaus pareigas, išskyrus tai, kad šių dviejų bendrovių savininkas buvo O. I., nenustatyta jokių R. K. ir jo vadovaujamų bendrovių sąsajų su likusiomis kaltinime nurodytomis įmonėmis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „S.T.“ ir UAB „P.T.“ buvo valdomos kitaip, pajamų apskaita buvo organizuota kitaip ir darbo užmokesčio sistema buvo kitokia, nei kitose kaltinime nurodytose įmonėse. R. K., pasak teismo, nebuvo fiktyvus UAB „S.T.“ ir UAB „P.T.“ direktorius, jis realiai vadovavo minimoms įmonėms. UAB „S.T.“ ir UAB „P.T.“ buvo visiškai autonomiškos, kurių biurai, buhalterija, personalas, verslo modelis buvo visiškai atskirti nuo kitų kaltinime nurodytų įmonių. Skundžiamu nuosprendžiu teismas taip pat konstatavo, jog specialistų išvados dėl UAB „S.T.“ ir UAB „P.T.“ ūkinės-finansinės veiklos dalyje dėl šiose įmonėse egzistavusio „arendos“ mokesčio, jo dydžio, yra nepagrįstos, kadangi apklausti vairuotojai neigė mokėję „arendos“ mokestį. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kad R. K. teikė buhalteriui S. D. klaidingus administracijos darbuotojų darbo užmokesčio duomenis ar dalyvavo išmokant neoficialiąją darbo užmokesčio dalį.

58. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir nurodo, kad bendrovėse buvo nustatyta atitinkamo dydžio piniginė suma, kurią vairuotojai privalėjo surinkti ir pateikti bendrovėms. Iš vairuotojų surinkta suma nebuvo iš karto pajamuojama buhalterinėje apskaitoje. Taksi vairuotojų parodymai patvirtina, jog visose Vilniaus miesto taksi bendrovėse buvo tokia pati darbo specifika kaip ir O. I. įmonėse.

59. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. K., išskyrus UAB „S.T.“ ir UAB „P.T.“, nebuvo susijęs su kitomis jam inkriminuotomis įmonėmis, kurias kontroliavo O. I., ir juo labiau, kad nusikalstamus veiksmus atliko jau nuo 2005 metų. R. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog su O. I. susipažino 2005 m. per visų taksi bendrovių vadovų susirinkimą dėl vairuotojų atestacijų, tuo metu jis dirbo UAB „M.T.1“. 2010 m. neradus bendros kalbos su UAB „M.T.1“, jis išėjo iš darbo ir puse metų buvo be darbo, vėliau kreipėsi į O. I., kad šis tarpininkautų įdarbinant jį į UAB „M.“ (t. 74, b. l. 64–65). Iš Sodros pateiktų duomenų matyti, kad R. K. UAB „M.“ įsidarbino 2010 m. rugsėjo mėnesį, ir dirbo iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio (t. 47, b. l. 179). Taigi iš bylos duomenų matyti, kad R. K. pradėjo bendrauti su O. I. tik 2010 m., o vien aplinkybė, kad jau 2005 m. jis susipažino su O. I., niekaip nepagrindžia, jog dar tais pačiais metais R. K. ir O. I. susitarė veikti organizuotoje grupėje, jog O. I. įsigys UAB „M.T.1“ ir UAB „P.T.“ akcijas, o R. K. nuo 2011 m. taps UAB „M.T.1“ ir UAB „P.T.“ vadovu. Šių teismo nustatytų aplinkybių apeliaciniame skunde iš esmės neginčija ir prokurorė, kadangi skunde ji argumentuoja tik dėl R. K. kaip vadovo veiklos UAB „S.T.“ ir UAB „P.T.“ jam inkriminuotais laikotarpiais (nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. („P.T.“) ir iki 2012 m. sausio 31 d. („S.T.“).

60. R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nevykdė O. I. nurodymų. Jis (R. K.) buvo realus UAB „S.T.“ ir UAB „P.T.“ vadovas; įmonių administracija, buhalterija turėjo savo atskirą būstinę (duomenys neskelbtini), kur dirbo ir jis. Įmonėje dirbo vyriausiasis buhalteris S. D., kasininkė-buhalterė L. B., administratorė R. M., vadybininkė N. P.. Bendrovės turėjo atskirą dispečerinę ir šios dispečerinės darbo vieta taip pat buvo (duomenys neskelbtini). Akcininkas O. I. nesikišo į UAB „S.T.“ ir UAB „P.T.“ veiklą. O. I. UAB „P.T.“ ir UAB „S.T.“ vairuotojams nebuvo nustatęs „arendų“. Grynuosius pinigus priimdavo kasininkė L. B. ir užpajamuodavo. Ataskaitas, deklaracijas VMI ir kitoms institucijoms rengdavo S. D., jam jokių neteisėtų nurodymų R. K. nedavė. Įmonėse vairuotojų surinkti grynieji pinigai sudarė tik nedidelę dalį įmonių visų pajamų (apie 20–30 procentų), didžiąją dalį pajamų sudarė mokėjimai kreditinėmis kortelėmis automobiliuose bei sutartys su įmonėmis. Jam (R. K.) nebuvo žinoma, jog kai kurie UAB „S.T.“ ir UAB „P.T.“ darbuotojai: S. D., L. B., R. M. gaudavo papildomą atlyginimą, kurį sumokėdavo N. P.. (t. 122, b. l. 2–5).

61. Pasak O. I. parodymų, R. K., dirbdamas UAB „M.“ vadybininku nežinojo, apie „arendos“ mokesčio sistemą (t. 68, b. l. 147–151). Įmonėse UAB „S.T.“ ir UAB „P.T.“ visiems vairuotojams be išimties atlyginimai buvo mokami. Vairuotojai į (duomenys neskelbtini) esantį ofisą jokių pinigų neveždavo. Jo (O. I.) sugyventinė N. P. nemokėjo UAB „S.T.“ vairuotojams priedų prie atlyginimo. Ji jam pasakojo, kad algos buvo mažos ir žmonės nori išeiti iš darbo, todėl jis prieš Kalėdas nusprendė sumokėti vokelyje po kelis šimtus kaip dovaną, R. K. apie tai neinformavo (t. 116, b. l. 10–18).

62. Iš liudytojo S. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis į UAB „M.T.1“ vyriausiojo buhalterio pareigas ir UAB „P.T.“ buhalterio pareigas buvo įdarbintas 2011 m. rugpjūtį. Taksi vairuotojams darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais, kuriuos pagal jo pateiktus apskaitos žiniaraščius išmokėdavo įmonės buhalterė-kasininkė L. B.. Žiniaraščiai buvo pildomi pagal administratorės R. M. pateiktus duomenis, nes ji žymėdavosi, kokie taksi vairuotojai dirba, serga ar atostogauja. Vairuotojai kiekvieną dieną L. B. nešdavo taksi talonus, kvitus, grynuosius pinigus. Vėliau surinktus pinigus L. B. perduodavo vadybininkei N. P., kuri surinktus pinigus laikydavo jos darbo vietoje esančiame seife. Kas mėnesį prie jo oficialiai gaunamos algos N. P. grynaisiais pinigais jam mokėdavo 1 000 Lt. Šie pinigai buvo mokami neoficialiai. Apie „arendas“ jam nieko nebuvo žinoma (t. 33, b. 1. 181–186). Teisiamojo posėdžio metu S. D. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, tik neigė, kad N. P. jam mokėjo neoficialų darbo užmokestį ir nurodė, kad tik kelis kartus gavo grynuosius pinigus kaip kalėdinę dovaną (t. 115, b. l. 29–36). Nors S. D. teisiamojo posėdžio metu neigė, jog jam buvo mokamas neoficialus atlyginimas, vis tik jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nesivadovauti nėra pagrindo, nes iš esmės analogiškas aplinkybes apie buhalterinės apskaitos vedimą ir grynųjų pinigų judėjimą įmonėse parodė ir įmonių kasininkė L. B..

63. Iš liudytojos L. B. parodymų matyti, kad ji dirbo UAB „S.T.“ ir UAB „P.T.“ buhaltere, atliko kasininkės funkcijas ir tvarkė abiejų įmonių tam tikrus buhalterinius dokumentus – kasos pajamų orderius, rinkdavo ir rūšiuodavo įmonių talonus, taksi vairuotojams išduodavo kelionės kvitus, buvo atsakinga už taksi automobiliuose įrengtų banko kortelių skaitytuvų kvitų ir grynųjų pinigų surinkimą, perskaičiavimą ir jų vėlesnį pateikimą vadybininkei N. P.. N. P. iš jos (L. B.) paimdavo taksi vairuotojų per dieną suneštus taksi talonus, automobiliuose įrengtų banko kortelių skaitytuvų kvitus, grynuosius pinigus. Ji kiekvieną dieną, kai jai taksi vairuotojai atnešdavo taksi talonus, taksi automobiliuose įrengtų banko kortelių skaitytuvų kvitus ir grynuosius pinigus, darydavo sąrašą ant paprasto A4 formato balto popieriaus lapo (vėliau „excel“ lentelėje). Lape nurodydavo vairuotojo šaukinį ir sumą pagal vairuotojo pateiktus talonus, banko skaitytuvų kvitus, ar kokią grynųjų pinigų sumą vairuotojas pateikė, ir tą sąrašą su talonais, kvitais bei grynaisiais pinigais perduodavo patikrinti vadybininkei N. P., kuri viską sutikrindavo. Taksi talonus, kuriuos patikrindavo N. P. pažymėdavo flomasteriu, kam ji taip darydavo, tiksliai nežino, po ko talonus ir kvitus ji jai grąžindavo. N. P. perskaičiavus atneštus pinigus ir patikrinus kvitus bei talonus, ji (L. B.), kaip kasininkė, grynuosius pinigus užpajamuodavo, išrašydama bendrai sumai kasos pajamų orderį, kuriame pasirašydavo ji ir vyriausiasis buhalteris. Kur N. P. dėdavo iš liudytojos priimtus grynuosius pinigus, kuriuos jai pateikdavo taksi vairuotojai, nežino. Pagal įmonių talonus buvo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros. Liudytoja taip pat nurodė, kad įmonėje galiojo „plano“ sistema, mokestį vairuotojai turėjo atvežti jai. S. D. pateikdavo taksi vairuotojų darbo žiniaraščius, pagal juos ji išmokėdavo atlyginimus, o pinigus jai duodavo vadybininkė N. P.. Apie tai, kokiam taksi vairuotojui reikia išmokėti atlyginimą, ją asmeniškai informuodavo N. P.. Jai (L. B.) buvo mokamas oficialus darbo užmokestis bankiniu pavedimu, taip pat kiekvieną mėnesį grynaisiais jai N. P. išmokėdavo 1 000 Lt (t. 34, b. 1. 84–86). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja paaiškino, jog „planu“ vadindavo tą pinigų sumą, kurią atnešdavo vairuotojai. Vairuotojai nešdavo kiek norėdavo, kiek surinkdavo. Jeigu vairuotojas nesurinkdavo „plano“, jam už tai jokių pasekmių nekilo. Kas nustatydavo „plano“ dydi, ji nežino, ši tvarka galiojo įmonėje labai seniai, dar iki O. I. įsigyjant įmonių akcijas. R. K. jai neduodavo nurodymų, kokias sumas reikia įrašyti orderiuose. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja neigė, jog gaudavo neoficialią atlyginimo dalį ir parodė, kad tik du kartus O. I. per N. P. jai mokėjo algos dalį grynaisiais pinigais, kadangi įmonė buvo sunkioje finansinėje padėtyje. Taip pat liudytoja neigė, jog grynieji pinigai buvo laikomi pas N. P. ir nurodė, kad N. P. sekančią dieną, kai perskaičiuodavo vairuotojų atneštus pinigus, grynuosius pinigus grąžindavo, ir ji įsidėdavo į seifą, nuo kurio raktą turėjo tik ji (t. 115, b. l. 36–40). Nors L. B. teisiamojo posėdžio metu neigė, jog N. P. disponavo įmonėje esančiais grynaisiais pinigais ir mokėjo neoficialų darbo užmokestį, tačiau savo parodymų kaitos negalėjo paaiškinti. Be to, liudytoja iš esmės neneigė, jog N. P. kontroliavo grynųjų pinigų įplaukas įmonėje, t. y. net ir paimdama perskaičiuoti gautus grynuosius pinigus ir perskaičiuotus pinigus lentelėje pažymėdavo flomasteriu, o grynuosius pinigus, pasak liudytojos, grąžinusi L. B. atgal, tiksliai žinojo, kiek ir kuris vairuotojas atnešė pinigų. Šį faktą patvirtina ir pačios N. P. parodymai, kaip įtariamosios duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog ji kontroliavo bei žymėjosi UAB „S.T.“ vairuotojų atneštas grynųjų pinigų sumas, taip pat žymėjosi, kas liko skolingas įmonei. Nurodyti detalesnes aplinkybes apie įmonių veiklą N. P. atsisakė (t. 37, b. l. 98–99).

64. UAB „S.T.“ (buvusi UAB „M.T.1“) ir UAB „P.T.“ vairuotojai S. A. (t. 29, b. l. 92–93), A. B. (t. 26, b. l. 33–36), A. L. (t. 26, b. 1. 109–117), Č. B. (Č. B.) (t. 26, b. l. 45–48), R. M. (t. 27, b. 1. 37–39), T. A. (T. A.) (t. 27, b. 1. 12–15), V. Č. (t. 37, b. l. 195–197), V. D. (t. 37, b. l. 198–201), K. G. (t. 38, b. l. 4–7), V. G. (t. 38, b. l. 8–11), A. G. (t. 38, b. l. 12–15), K. K. (t. 38, b. l. 16–19), A. K. (t. 38, b. l. 24–25), M. K. (t. 38, b. l. 26–29), K. K. (t. 38, b. l. 30–33), A. K. (t. 38, b. l. 34–37), P. L. (t. 38, b. l. 38–41), A. M. (t. 38, b. l. 47–50), V. M. (V. M.) (t. 38, b. l. 51–55), T. M. (T. M.) (t. 38, b. l. 56–59), A. N. (t. 38, b. l. 60–63), V. P. (t. 38, b. l. 64–67), O. P. (t. 38, b. l. 68–71), I. Š. (t. 26, b. l. 192–195) ikiteisminio tyrimo metu nurodė identiškas aplinkybes, jog UAB „M.T.1“ galiojo „plano“ sistema, o UAB „P.T.“ „arendos“ mokesčio sistema. O. I. įsigijus šias įmones, įmonėse tvarka nepasikeitė. Visi vairuotojai pinigus veždavo L. B., kuri ant A4 formato balto popieriaus lapo, kuriame buvo atspausdinti taksi vairuotojai pagal šaukinius, savo ranka užrašydavo sumą, kurią vairuotojas atnešdavo ir duodavo ant šio balto popieriaus lapo pasirašyti. Taip pat klientai, su kuriais taksi įmonė buvo pasirašiusi sutartį, atsiskaitydavo talonais, kuriuos taip pat vairuotojai turėdavo pristatyti L. B. ir nuo talone nurodytos sumos 90 procentų buvo užskaitoma kaip „plano“ dydis, o 10 procentų nuo talonų sumos, taksi vairuotojas turėdavo sumokėti papildomai kaip „plano“ mokestį. R. K. „plano“ mokesčio nerinkdavo, jis tik sprendė visas taksistų darbines problemas. L. B. kiekvieną mėnesį mokėdavo darbo užmokestį. UAB „P.T.“ atlyginimai vairuotojams nebuvo mokami. Teisiamojo posėdžio metu S. A. (t. 115, b. l. 58–60), A. B. (t. 115, b. l. 60–62), A. L. (t. 115, b. l. 60–62), Č. B. (t. 115, 115–116), R. M. (t. 115, 124–125), T. A. (t. 115, b. l. 125–127) neigė parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu dalį dėl „plano“ mokesčio sistemos ir nurodė, kad jokio „plano“ įmonėje nebuvo, vairuotojai L. B. atveždavo visus iš klientų gautus pinigus ir talonus. R. M. taip pat teisiamojo posėdžio metu neigė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, jog jam nebuvo mokamas darbo užmokestis ir nurodė, kad iš tiesų darbo užmokestį gaudavo. E. D. (t. 115, b. l. 141–142), apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nenurodė, kad mokėjo „arendos“ ar „plano“ mokestį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti taksi vairuotojai S. D. (S. D.) (t. 38, b. l. 1–3), M. K. (t. 38, b. l. 20–23), A. A. (t. 37, b. l. 160–162), J. A. (J. A.) (t. 37, b. l. 167–168), taip pat nurodė, kad jokio mokesčio UAB „S.T.“ jei nemokėjo, jiems buvo mokamas darbo užmokestis, o visus iš klientų gautus pinigus, jie turėjo pristatyti į įmonės administraciją ir prie kiekvieno vairuotojo vardo ir šaukinio numerio L. B. žymėjosi sumą, kurią jie atveždavo. Dalis liudytojų teisme nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jiems iš esmės buvo liepta duoti tokius parodymus, kokie jau buvo užfiksuoti parodymų protokoluose, pati apklausa truko labai neilgai. Vertindama šių liudytojų parodymus, teisėjų kolegija pastebi, kad liudytoja L. B., kuri rinko pinigus, nuosekliai parodė, jog „plano“ sistema egzistavo. Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad užfiksuoti liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl pinigų atnešimo iš dalies identiški, surašyti tokiomis pačiomis frazėmis, kas leidžia abejoti, kiek tiksliai liudytojai atpasakojo jiems žinomas aplinkybes. Be to, dalis vairuotojai ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tokio „plano“ nebuvo.

65. Liudytojas V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam darbo užmokestis nebuvo mokamas, jo darbo užmokestį sudarė tik tai, kas likdavo sumokėjus įmonės reikalaujamą mokestį. Liudytojas taip pat parodė, kad kai jis įsidarbino UAB „M.T.1“, įmonei vadovavo kitas direktorius ir tik vėliau R. K., tačiau kartu su R. K. jis dirbo labai neilgai. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas negalėjo įvardinti, kaip buvo vadinamas mokestis įmonėje ir nurodė žinantis, jog visose taksi bendrovėse nebuvo mokami darbo užmokesčiai taksi vairuotojams (t. 115, b. l. 154–155). Įvertinus tai, kad liudytojas pripažino, jog jam teko labai trumpai dirbti kartu su R. K. bei tai, jog liudytojas teisiamojo posėdžio metu labai abstrakčiai įvardijo taksi bendrovėse galiojančia tvarką, nežinojo kaip taksi įmonėse yra vadinamas mokestis, todėl jo parodymai aplinkybę, kad toks planas egzistavo, nei patvirtina, nei paneigia. Liudytoja I. T. (buvusi P.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad „S.T.“ vadovavo R. K., kurį kasdien matydavo įmonės patalpose; girdėjo vairuotojų kalbas apie „arendos“ mokestį, kad jiems „kraują nuleidžia“ (t. 115, b.111–113); analogiškus parodymus liudytoja davė ikiteisminio tyrimo metu, nurodydama, jog vairuotojai atiduodavo pinigus O. I. sugyventinei N. P.. Esminius įmonės klausimus spręsdavo O. I. (t. 32, b. l. 10-13).

66. Iš šių duomenų visumos matyti, kad įmonės „S.T.“ ir „P.T.“ organizaciniu požiūriu atskirtos nuo kitų taksi įmonių, administracija, buhalterija, kasa, garažas veikė adresu (duomenys neskelbtini). Be to, šiose įmonėse taksi vairuotojams buvo išduodamos kuro kortelės, automobilis buvo remontuojamas įmonės sąskaita, tuo tarpu likusiose įmonėse veikė kitokia tvarka, t. y. O. I. iš vairuotojų surinkdavo „arendos“ mokestį, kuris leisdavo išlaikyti jo kontroliuojamas įmones ir išmokėti darbuotojams darbo užmokesčius (taip pat ir neoficialius), o likusi suma likdavo vairuotojams kaip darbo užmokestis. Už automobilių techninį aptarnavimą ir kurą turėjo apmokėti patys taksi vairuotojai. Be to, liudytojais apklausti vairuotojai, taip pat liudytojas J. G. patvirtino O. I. ir R. K. parodymus, kad pastarasis nebuvo vien fiktyvus direktorius, ir taip pat spręsdavo organizacinius klausimus. Dėl aplinkybės, ar įmonėse egzistavo „plano“ mokestis, vairuotojų parodymai yra prieštaringi, tačiau teisėjų kolegija nemato pagrindo netikėti nuosekliais liudytojų L. B., bei I. T. (buvusi P.) parodymais, kad tokia sistema iš esmės egzistavo. Be to, kaip skunde teisingai pastebi prokurorė, kai kurie parodymus keitę vairuotojai teisiamojo posėdžio metu konkrečiai užsiminė, kad dalį pinigų pasilikdavo sau (liudytojai V. D., A. L.), tuo tarpu kiti teigė, kad nuo atiduodamų pinigų priklausė jų atlyginimas (liudytojai Č. B., R. M.). Vis dėlto, kaip matyti iš liudytojais apklaustų vairuotojų parodymų, pats R. K. „arendos“ mokesčių nerinko, jis sprendė kitus įmonės organizacinius klausimus. Tokios aplinkybės nenurodė ir liudytojos I. T. (buvusi P.) bei L. B.; pastaroji tik parodė, kad surinktus pinigus perduodavo O. I. sugyventinei N. P.. Iš bylos duomenų visumos taip pat matyti, kad R. K. turėjo būti žinoma „arendų“ ar „plano“ sistema (pasak vairuotojų, „M.T.1“ – vėliau „S.T.“, ji galiojo iš anksčiau, dar prieš įmonę įgyjant O. I.). Be to, byloje yra užfiksuotas pokalbis tarp O. I. ir R. K., kuriame jie diskutuoja dėl vairuotojo, kuris vėluoja su mokėjimais (pokalbis Nr. 2566, t. 2, b. l. 166-168). Tačiau šiais duomenimis lieka nepaneigta (o užfiksuotas pokalbio turinys greičiau patvirtina) aplinkybė, jog įmonės finansus galimai per savo sugyventinę N. P. tvarkė O. I.. Tuo tarpu kažkokie konkretūs R. K. veiksmai, susiję su bendrovių finansais, byloje apskritai liko neatskleisti. Priešingai, iš liudytojų parodymų matyti tik tai, kad su „planų“ ar „arendų“ surinkimu jis nieko bendro neturėjo. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pagal jam inkriminuotus veiksmus R. K. turėjo veikti (duomenys neskelbtini) ofise, padedamas J. M., kas akivaizdžiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių: jo vadovaujamų įmonių ofisas ir buhalterija buvo (duomenys neskelbtini), kur ir buvo nešami pinigai, o ir J. M. nenurodė, kad būtų turėjusi reikalų su UAB „S.T.“ ir „P.T.“ bei R. K.. Taigi buhalterinės apskaitos klastojimo schema šioje byloje iš esmės liko neatskleista – kad ji buvo tokia, kaip aprašyta kaltinime, savo skunde netvirtino ir prokurorė. Be to, J. G., O. I. nurodymu tapęs „P.T.“ direktoriumi ir „M.T.1“ direktoriaus pavaduotoju, ikiteisminio metu parodė, kad buhalterinės apskaitos tvarkyme nedalyvavo ir pinigų nerinko, tik vykdė O. I. nurodymus. Taigi iš šių J. G. parodymų lieka nepavirtinta, bet ir nepaneigta, jog panašiai reikalai galėjo būti tvarkomi ir R. K. vadovaujamų įmonių atveju, ir kad pastarasis įmonių buhalterija nesirūpino.

67. R. K. taip pat buvo inkriminuojama tai, kad jis mokėjo neoficialią darbo užmokesčio dalį, kuri buvo neapskaitoma įmonės buhalterinėje apskaitoje. Iš baudžiamojoje byloje esančių ir aptartų duomenų matyti, kad R. K. įmonėje tvarkė organizacinius reikalus, vadovavo taksi vairuotojams, tačiau grynųjų pinigų iš vairuotojų nerinko ir jais nedisponavo. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad visus įmonių UAB „S.T.“ ir UAB „P.T.“ grynuosius pinigus saugojo ir juos kontroliavo įmonių kasininkė L. B. ir N. P. (O. I. sugyventinė), kuri įmonėse dirbo vadybininke. L. B. ir S. D. parodė, kad N. P. jiems išmokėdavo neoficialią darbo užmokesčio dalį. Nors teisiamojo posėdžio metu S. D. ir L. B. keitė savo parodymus ir nurodė, kad O. I. jiems per N. P. tik kelis kartus perdavė grynuosius pinigus, tačiau tai nepatvirtina, jog R. K. kaip nors dalyvavo mokant neoficialią darbo užmokesčio dalį. Iš liudytojos I. T. parodymų (t. 115, b. l. 111–113) matyti, kad ji nežinojo, ar R. K. buvo informuotas apie N. P. duodamus grynuosius pinigus, L. B. ir S. D. taip pat nurodė abejojantys, jog apie N. P. mokamus pinigus žinojo R. K.. Pastebėtina ir tai, jog liudytojai L. B. ir S. D., nurodę, jog gaudavo grynuosius pinigus kaip darbo užmokestį vokelyje; be to L. B. teisme nurodė, jog grynuosius pinigus per N. P. perduodavo O. I., jie nebuvo iš tų, kuriuos pajamuodavo įmonėje. O. I. taip pat patvirtino, jog R. K. apie tokius savo veiksmus nebuvo informavęs, taigi apie N. P. veiksmus R. K. galėjo būti nežinoma.

68. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad UAB „S.T.“ ir UAB „P.T.“ galiojo kiek kitoks įmonių valdymo modelis nei kitose O. I. priklausančiose taksi bendrovėse. R. K. tiesiogiai dalyvavo įmonių valdyme, taksi vairuotojai kreipdavosi į jį dėl visų jiems aktualių klausimų. Tačiau įmonėse dirbęs vyriausiasis buhalteris bei įmonių kasininkė patvirtino, jog R. K. neturėjo priėjimo prie grynųjų pinigų. Vairuotojai visus iš klientų gautus pinigus nešdavo tiesiogiai įmonės kasininkei, o vadybininkė, kuri, be kita ko, buvo O. I. sugyventinė, perskaičiuodavo kasininkei suneštus grynuosius pinigus, vedė neoficialią šių pinigų apskaitą ir juos kontroliavo. Nors O. I. teigė, jog į UAB „S.T.“ ir UAB „P.T.“ įmonių veiklą jis nesikišo, tačiau patvirtino, jog N. P. (jo sugyventinė) pasakodavo, kas vyksta R. K. vadovaujamose įmonėse, dėl ko jis buvo nusprendęs darbuotojams perduoti grynuosius pinigus per N. P. nepranešus apie tai R. K.. Be to, O. I. J. G. nurodė įsidarbinti direktoriaus pavaduotoju į R. K. vadovaujamą UAB „S.T.“, dėl to, kad R. K., „per ilgai miega ir būna problemų pasirašinėti dokumentus, kurių jis visiškai neišmano“. Šios aplinkybės patvirtina, jog nors O. I. tiesiogiai nevadovavo UAB „S.T.“ ir UAB „P.T.“, tačiau lieka neatmesta, jog tiesiogiai ar per N. P. galėjo kontroliuoti įmonių veiklą. N. P. dirbo su įmonių kasininke L. B., kartu skaičiuodavo vairuotojų suneštus pinigus, todėl tik jos galėjo žinoti, kiek iš tikrųjų buvo priduota pinigų į įmonių kasą, bei kiek realiai visų atneštų grynųjų pinigų buvo apskaitoma įmonių buhalterinėje apskaitoje, kadangi L. B. išrašydavo kasos pajamų orderius. Taigi ir šiuo atveju kažkokie objektyvūs R. K. veiksmai išmokant neoficialius atlyginimus liko nenustatyti. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino R. K., nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo požymių.

Dėl S. K. kontroliuojamų įmonių vadovų atsakomybės

Dėl A. N. atsakomybės

69. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. N. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad ji, veikdama S. K. suburtoje organizuotoje grupėje, kurios nariais buvo ji – A. N., A. A., S. K., A. L., A. K., V. V., V. T., V. Č., G. L., R. L., A. D., J. T. ir A. S., siekdama bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti S. K. įsteigtų bei vadovaujamų įmonių UAB „A.“, UAB „T.V.“, UAB „T.L.1“, UAB „T.1“, UAB „T.T.“, UAB „M.T.“, UAB „T.L.“, UAB „T.T.1“, UAB „S.“, UAB „G.P.“, teikiančių taksi paslaugas Vilniaus mieste, turtą (pajamas, išlaidas, pelną) ir vykdydama iš anksto prisiimtą užduotį, kartu su kitais minėtais organizuotos grupės bendrininkais, S. K. nurodymu, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., sąmoningai apgaulingai tvarkė šių įmonių teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti: nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „A.“, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.V.“, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.L.1“, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. UAB „T.3“, 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „T.T.“, nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „M.T.“, nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.L.“, nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.T.1“, nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „S.“, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „G.P.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Kitaip tariant A. N. buvo inkriminuojama tai, kad ji: 1) S. K. nurodymu ir lėšomis įsteigė UAB „A.“, UAB „T.V.“, UAB „T.L.“; 2) nuo 2006 m. sausio 13 d. iki 2007 m. vasario 1 d. UAB „A.“, nuo 2009 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. birželio 17 d. UAB „T.L.“ ir nuo 2009 m. birželio 23 d. iki 2012 m. birželio 8 d. UAB „T.V.“ buvo minėtų įmonių fiktyvia vadove; 3) S. K. nurodymu vykdė apgaulingą (dvigubą) buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, klastojo finansinius dokumentus – grynųjų pinigų įnešimo kvitus, juose įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis – mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šių pajamų visiškai neįtraukiant į buhalterinę įmonių apskaitą; 4) pasirašė buhalterinės apskaitos dokumentuose kai bendrovių direktorė, žinodama, kad juose nurodytos grynųjų pinigų įnešimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodama tikrus dokumentus; 5) žinodama, kad realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“, likusios darbuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams ją kaip darbo užmokestį; 6) S. K. nurodymu organizavo neoficialių darbo užmokesčių mokėjimą; 7) nurodė buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų (taksi vairuotojų) gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo; 8) pasirašė buhalterinės apskaitos dokumentuose kaip direktorė žinodama, kad grynųjų pinigų išmokėjimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodama tikrus dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

70. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad tiek A. N., tiek kiti kaltinamieji, kurie buvo paskirti fiktyviais S. K. įmonių vadovais, turėjo savo parašo antspaudus, kurie buvo pas buhalterinę apskaitą tvarkančius darbuotojus, todėl jie fiziškai nepasirašinėjo buhalterinės apskaitos dokumentų (tame tarpe ir grynųjų pinigų priėmimo kvitų), todėl negalėjo buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytos informacijos suklastoti. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vien žinojimas apie tai, jog algos yra mokamos neoficialiai, negali būti kriterijumi, kuriuo remiantis fiktyvūs įmonių vadovai būtų priskiriami S. K. organizuotai grupei. Teismas taip pat nenustatė fiktyvių vadovų (taip pat ir A. N.) tyčios padaryti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes visus S. K. bendrovių fiktyvius vadovus, taip pat ir A. N., išteisino.

71. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Skunde akcentuoja, jog būtent fiktyvūs vadovai, iš tikrųjų iš dalies atliko tiesiogines vadovų pareigas, dėl ko, prokurorės teigimu, A. N. bei kiti S. K. įmonių fiktyvūs vadovai atliko kaltinamajame akte jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Prokurorė apeliaciniame skunde akcentuoja, jog fiktyvūs vadovai puikiai žinojo taksi įmonėse galiojančią tvarką, susijusią su „arendos“ mokesčiu, kad į kelionės lapus buvo įrašomi neteisingi duomenys apie išdirbtą laiką, gautas pajamas, taip pat prokurorės teigimu, visi fiktyvūs vadovai suprato, kad jie dalyvauja kaip bendrininkai S. K. nusikalstamose veikose.

72. Iš A. N. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad ji skirtingais laikotarpiais vadovavo sūnaus S. K. steigiamomis taksi bendrovėmis jo prašymu, kol S. K. nesurasdavo tinkamo direktoriaus konkrečiai įmonei. Ji kaip direktorė įsteigdavo įmonę, daugiau nieko nedarė. Taip pat buvo padariusi savo faksimilę (antspaudą su parašu), kad jos dažnai netrukdytų ir nereikėtų niekur važiuoti (t. 119, b. l. 171–172). Išteisintosios parodymus dėl S. K. vaidmens iš esmės patvirtino ir įmonėse dirbusios buhalterės O. T., I. B., S. K. (K.). Buhalterė O. T. ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo vyriausiosios buhalterės pareigose UAB „A.“, UAB „T.L.1“, UAB „M.T.“, UAB „T.V.“, UAB „G.P.“. Visų įmonių vadybininku ir kasininku buvo S. K., vėliau suprato, kad S. K. buvo realiai visų įmonių savininkas. Nurodymus gaudavo iš S. K., iš įmonių direktorių jokių nurodymų negaudavo. Darbo palengvinimui įmonių vadovai (vadybininkai) turėjo parašo antspaudus, kuriuos naudojo tada, kai nei vieno iš direktoriaus (vadybininko) darbo vietoje nebuvo, anspaudai buvo naudojami darbo grafikus patvirtinti, pažymoms, įsakymams ir kitiems dokumentams. Dokumentai Sodrai ir VMI buvo siunčiami elektroniniu būdu, elektroninio parašą turėjo ji ir S. K.. Kompiuterinės programos ALGA4 pagalba dirbantiems vairuotojams priskaičiuodavo jiems priklausantį darbo užmokestį. UAB „T.V.“ darbuotojai atlyginimus gaudavo pavedimu į sąskaitas banke, kitų įmonių darbuotojai atlyginimus gaudavo grynais, kuriuos išmokėdavo kasininkas S. K.. Iš vairuotojų kalbų girdėjo, kad vairuotojai S. K. mokėjo „plano“ mokestį, tačiau kaip ir kur buvo naudojami vairuotojų sunešti pinigai, nežino (t. 35, b. l 155–158; t. 119, b. l. 125–127). Buhalterė I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. N. ateidavo pas juos į darbo vietą, tačiau ji nedirbo, o tik ateidavo aplankyti (t. 119, b. l. 127–129). Buhalterė S. K. (K.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. N. buvo UAB „T.V.“ direktore, tačiau visose įmonėse, kuriose liudytoja dirbo (UAB „T.T.“, UAB „A.“, UAB „T.L.1“, UAB „G.P.“, UAB „T.V.“, UAB „M.T.“) realiai vadovavo S. K., o su direktoriais jokių klausimų, susijusių su įmonių veikla, nesprendė, o jie jai nurodymų neduodavo. Pradėjus dirbti darbo vietos stalčiuje buvo sudėti bei paruošti naudojimui spaudai parašai bei spaudai su direktorių vardais bei pavardėmis buhalteriniams dokumentams. S. K. pasakė, kad šie spaudai turi būti dedami tam, kad nekviesti į buhalteriją dokumentų pasirašymui direktorių, kurie visose įmonėse dirbo taksi vairuotojais. Ji, kaip buhalterė, žinojo, kad šie spaudai-parašai be savininko sutikimo, jokios juridinės reikšmės neturi, tačiau apie tai pranešus S. K., jis nieko nepasakė, tik nusišypsojo. Patys įmonių direktoriai žinojo, jog ji naudoja jų parašus-spaudus. Buvo laikas, kai S. K. pats dėdavo direktorių spaudus parašus ant buhalterinių dokumentų, kuriuos ji paruošdavo (t. 35, b. 1. 183–185). Taigi buhalterės patvirtino, jog jų įmonėms realiai vadovavo S. K., kaip ir tai, kad A. N. bei kiti įmonių vadovai buvo fiktyvūs, jokių nurodymų neduodavo. Taip pat ir tai, kad „arendos“ buvo mokamos S. K., ne fiktyviems vadovams. A. D. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. N. pasiūlė jam porai mėnesių tapti bendrovės UAB „G.P.“ direktoriumi. Taip pat A. N. jam pasiūlė savo vardu užregistruoti naują taksi bendrovę, kurios savininku bus jis, o realiai bendrovę vadovaus kiti asmenys. UAB „T.L.“ jis registravo, tačiau įmonės realiai nevaldė, toliau įmonėje dirbo vyriausiuoju mechaniku, įmonės registravimo dokumentus rengė A. N., kuri jam nurodydavo, kokiais adresais reikia nuvykti dėl įmonės registravimo (t. 78, b. l. 144–145; t. 119, b. l. 166–167). Taigi akivaizdu, jog A. N. siūlant A. D. įsteigti įmonę savo vardu, ji jau iš karto paaiškindavo, jog įmonę valdys visai kiti asmenys, kas patvirtina, jog pati A. N. įsteigtų bendrovių nevaldė, o tik perduodavo S. K. prašymus dėl bendrovių steigimo.

73. Buhalterė I. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai ji ieškojo darbo, jai paskambino A. N.. Ji pasakė, kokia darbo sutartis, atlygis. Dirbdama UAB „S.“ iš pradžių gaudavo nurodymus iš A. N., vėliau iš S. K. ir iš G. L.. Praktiškai tą patį girdėdavo tris kartus, tačiau nežino, kurio tiksliai tai buvo sprendimai (t. 119, b. l. 131–132). Ikiteisminio tyrimo metu I. N. parodė, kad A. N. supažindino su įmonėse nusistovėjusia tvarka, taip pat pasakė, kad S. K. yra jos sūnus, kad jis yra įmonių akcininkas, o visi kiti vadovai yra geri jo draugai (t. 35, b. 1. 223–225). Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai ji darbinosi į UAB „T.V.“, A. N. pasakė, kad dalis pinigų bus mokama „į rankas“. Mėnesio pabaigoje neįskaitytus į buhalteriją pinigus visoms mokėdavo vyr. dispečerė G. L. (t. 31, b. 1. 121–122). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. B. parodė, kad A. N. įmonei nevadovavo, nurodymų jai neduodavo, įmonei realiai vadovavo S. K. (t. 119, b. l. 73–74).

Žemesnės instancijos teismas

74. Iš A. N. atžvilgiu surinktų duomenų matyti, kad ji tam tikra apimtimi dalyvavo savo sūnaus įmonėse, ypač UAB „T.L.1“. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji su vyru padėjo sūnui plėtoti taksi verslą, finansavo automobilių pirkimus, formavo UAB „T.V.“ ir UAB „T.L.“ įstatinį kapitalą, rūpinosi vairuotojų licencijomis (t. 77, b. l. 76–77, 79–80, 84–86). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks A. N. dalyvavimas S. K. priklausančiose įmonėse neleidžia daryti išvados, jog A. N. atliko nusikalstamus veiksmus. Nors A. N. iš dalies finansavo įmonių veiklą, tačiau įmonių valdyme nedalyvavo, jos indėlis į įmonių veiklą buvo tik tiek, kiek tai asmeniškai lietė S. K., t. y. apsiribojo finansine pagalba bei konkrečių S. K. nurodymų įvykdymu, bet ne realiu įmonės valdymu.

75. Pažymėtina ir tai, kad buhalterijoje buvo A. N. parašo antspaudas, kuriuo naudojosi buhalterės, jei reikėdavo parašų ant buhalterinių dokumentų. Tačiau nei vienas apklaustas liudytojas nenurodė, kad A. N. pati rinko „arendas“, bendravo su taksi vairuotojais, nustatinėdavo jiems „arendos“ mokesčio dydžius, klastojo buhalterinius dokumentus ar pan. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog byloje nėra duomenų, jog A. N. būtų pasirašiusi grynųjų pinigų priėmimo kvitus bei darbo užmokesčio apskaitos žurnalus. Sprendžiant iš liudytojų I. N. ir J. B. parodymų, taip pat ir iš pačios A. N. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, ji galėjo užimti aktyvesnį vadovavimo vaidmenį UAB „T.V.“ ir „S.“, tačiau daugiau duomenų, kurie galėtų vienareikšmiškai patvirtinti jos kaltę, nebuvo nustatyta. Be to, tiek iš specialisto išvados dėl UAB „T. V.“ finansinės veiklos, tiek dėl „S.“ veiklos duomenų matyti, kad minėtoms įmonėms realiai vadovavo S. K., kažkokia A. N. veikla jose neatsispindi (t. 54, b. l. 173–214, t. 55, b. l. 1–198; t. 59, b. l. 190–205, t. 60, b. l. 1–97). Nors iš aptartų liudytojų (I. N. ir J. B.) parodymų matyti, kad A. N. žinojo, kad įmonėse yra mokamas atlyginimas „vokeliuose“, taip pat duodavo nurodymus UAB „S.“, tačiau iš šių aplinkybių negalima spręsti, kokiais konkrečiais veiksmais A. N. prisidėjo prie jai įkaltinto buhalterijos klastojimo organizuotoje grupėje kartu su S. K. ir kitais asmenimis.

Dėl A. L. atsakomybės

76. Išteisintajam A. L. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį iš esmės buvo inkriminuojama tai, kad jis: 1) nesant S. K. ofise, adresu (duomenys neskelbtini), priimdavo „arendas“ iš taksi vairuotojų; 2) fiktyviems įmonių vadovams perduodavo S. K. nurodymus klastoti finansinius dokumentus – grynųjų pinigų įnešimo kvitus, juose įrašytų tikrovės neatitinkančius duomenis – mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šių pajamų visiškai neįtraukiant į įmonių buhalterinę apskaitą; 3) S. K. nesant, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo S. K. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“, kurios sudarė sutartą, darbo sutartyje nenumatytą darbo užmokesčio dalį įmonių UAB „T.V.“ ir UAB „T.T.“ direktoriams ir darbuotojams, nefiksuojant šių išlaidų įmonių buhalterinėje apskaitoje.

77. Pirmosios instancijos teismas A. L. išteisino, konstatuodamas, kad nėra nustatyti nusikalstamos veikos požymiai. Teismas pažymėjo, kad A. L. dalinai atliko S. K. sekretoriaus funkcijas, vykdė darbo laiko apskaitos žiniaraščio korektūras, kai taksi vairuotojai neišeidavo į darbą dėl ligos, automobilio gedimo ar kitų priežasčių. Vis tik teismas laikėsi pozicijos, jog vien tai, kad jis perduodavo „arendą“ S. K., nesudaro pagrindo teigti, jog jis padėjo apgaulingai tvarkyti įmonių buhalterinę apskaitą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog A. L. perduodavo nurodymus klastoti finansinius dokumentus, taip pat ir tai, kad jis S. K. nurodymu mokėjo darbo užmokestį „vokeliuose“.

78. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Skunde prokurorė nurodo, kad S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog A. L. įmonėse vykdė direktoriaus funkcijas. Šią aplinkybę patvirtino ir kiti byloje apklausti asmenys (J. T., A. D., V. V., S. K. (K.), G. B., I. Č.), kurie parodė, kad A. L. kartu su S. K. spręsdavo klausimus dėl darbo užmokesčio, darbo sąlygų, taip pat rinkdavo „arendą“ ir mokestį už automobilių nuomą. A. L. ir S. K. spręsdavo, ar vairuotojams, nesumokėjusiems „arendos“ mokesčio, duoti užsakymus. Fiktyvių vadovų antspaudus su parašais paimdavo A. L.. Dispečerėms nurodymus duodavo arba S. K., arba A. L.. Pasak prokurorės, aptarti duomenys patvirtina, kad A. L. suvokė, kad jis padeda S. K. apgaulingai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą ir norėjo taip veikti. A. L. susitarimą veikti bendrai su S. K. ir kitais įmonių vadovais, tyčia apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, patvirtina bylos faktinės aplinkybės. Jų veiksmuose nustatyti būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai – tyčia ir susitarimas veikti bendrai.

79. A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis įmonėse „S.“ ir „A.“ dirbo vadybininku ir UAB „T.2“ direktoriumi. Į jo pareigas įėjo sutarčių sudarymas su klientais, autoįvykių deklaracijų pildymas ir bendravimas sudraudimo bendrovėmis. Jokių dokumentų netvarkė, su buhalterėmis nebendravo, pasirašinėjo sąskaitas-faktūras. Kai kurie vairuotojai atnešdavo pinigus, kvitus ir prašė perduot juos S. K., ką jis ir padarydavo. „Arendomis“ nesirūpino. S. K. buvo kasininkas, jam vairuotojai turėjo nešti pinigus, neatnešus susidarydavo skola. S. K. galėjo jo paprašyti paskambinti dėl skolos, taip pat paskambinti operatorei dėl darbo neskyrimo. Taip pat galėjo vairuotojų paprašyti, kad atvažiuotų pas S. K. pasiaiškinti dėl skolos (t. 119, b. l. 172–173; t. 120, b. l. 42–45). Išteisintojo parodymus, kad A. L. S. K. nesant rinkdavo „arendas“, kurias perduodavo vėliau S. K., taip pat ir tai, kad S. K. nurodymu jis skambindavo operatorėms, kad neskirtų darbo taksi vairuotojams, jeigu jie būdavo skolingi S. K., patvirtino tiek S. K., J. T. bei V. V., tiek liudytojai S. K. (K.), V. O., R. N., A. G., D. B..

80. Iš S. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėją, matyti, kad A. L. nebuvo vien fiktyvus statytinis, jis iš tikrųjų vykdė direktoriaus funkcijas įmonėje „T.2“. S. K. nesant, „arendas“ rinko A. L. arba vairuotojai pinigines sumas palikdavo buhalterijoje, užrašydavo ant lapelio vardą, pavardę, šaukinio numerį ir prašydavo buhalterių arba A. L. perduoti pinigus S. K. (t. 76, b. l. 171–175). J. T. parodė, kad UAB ,,T.T.1“ dirbti direktoriaus pareigose jam pasiūlė A. L.. Su juo jis ir pasirašė darbo sutartį. Visus bendrovės darbinius reikalus, t. y. klausimus dėl darbo užmokesčio, darbo sąlygų ir panašiai, spręsdavo S. K. ir A. L.. „Arendų“ mokestį rinkdavo S. K. ir A. L.. Vairuotojai, kurie laiku nesumokėdavo nurodytų mokesčių (,,arendos“) baudžiami nebūdavo tik tuo atveju, jeigu jie susidariusią situaciją iš anksto aptardavo su S. K. ar A. L.. Jeigu to nepadarydavo, jiems neduodavo užsakymų. Paskambinęs ir pakalbėjęs su S. K. ar A. L., vairuotojas vėl gaudavo užsakymus (t. 78, b. l. 173–175). V. V. parodė, kad „arendą“ perduodavo A. L. (t. 119, b. l. 168–170). Liudytoja S. K. (K.) parodė, kad kartais vairuotojai jos prašydavo atneštus pinigus perduoti arba S. K., arba A. L. (t. 35, b. 1. 183–185). Liudytojas V. O. parodė, kad „arendą“ atiduodavo S. K., o jam nesant palikdavo arba su juo kabinete sėdinčiam A. L., arba kam nors iš buhalterijos (t. 24, b. l. 32–33). Liudytojas R. N. parodė, kad dirbo UAB „T.L.“, UAB „S.“, UAB „A.“ taksi vairuotoju. Visus darbinius reikalus sprendė su S. K.. „Arendą“ atiduodavo S. K., o šiam nesant – A. L. (t. 27, b. 1. 124–126; t. 119, b. l. 41–42). Liudytojas A. G. parodė, kad UAB „S.“ „arendą“ mokėjo buhalterei B., S. K., o kai 2009 m. įmonės direktoriumi tapo A. L., tai „arendos“ mokestį iš taksi vairuotojų rinkdavo pastarasis. A. L. pasižymėdavo ant lapelio, jog jam taksi vairuotojas sumokėdavo „arendos“ mokestį (t. 24, b. 1. 49–50). Liudytoja D. B. parodė, kad jai dažniausiai skambindavo S. K. arba A. L. ir pasakydavo taksi vairuotojų šaukinius, kuriuos reikia nuimti nuo darbo ir kviesti pas S. K. (t. 31, b. 1. 168–170). Iš aptartų parodymų matyti, kad A. L. priimdavo atneštą „arendos“ mokestį, kurį perduodavo S. K., o pastarasis užrašuose fiksavo gautas „arendos“ sumas iš konkretaus taksi vairuotojo, taip pat bausdavo vairuotojus, kurie laiku nemokėdavo „arendos“.

81. Iš taksi vairuotojų pokalbių išrašų su S. K. matyti, kad S. K. buvo pagrindinis „arendos“ gavėjas, t. y. vairuotojai jam skambindavo ir teiravosi, ar šis yra darbo vietoje, kad galėtų atnešti „arendos“ mokestį, prašydavo atidėti mokėjimą, teiravosi, kodėl jis neišleidžia vairuotojo į liniją, taip pat atsiskaitinėjo, kodėl nedirbo ir pan. S. K. nurodydavo, kad ofise yra A. L. ir vairuotojas gali pinigus perduoti jam arba buhalterei B., taip pat priimdavo sprendimus, ar vairuotojui galima toliau tęsti darbą nesumokėjus „arendos“, ir operatorėms duodavo nurodymą grąžinti vairuotoją atgal į liniją. Taip pat S. K. vairuotojams, kurie teiraudavosi, kokią sumą „arendos“ jie turi atvežti, nurodydavo, kad jis tokiomis temomis telefonu nekalba ir nukreipdavo vairuotoją tartis su A. L. (t. 3, b. l. 3–10, 21–23, 34, 40, 42–46). Iš A. L. pokalbių matyti, kad jam taksi vairuotojai skambino dėl nesumokėtos „arendos“, prašydavo atidėti mokėjimą, taip pat informuodavo A. L., kurią dieną vairuotojas turi atnešti „arendą“, A. L. taip pat teiravosi ar vairuotojas dar serga, kada planuoja išeiti į darbą, taip pat nurodydavo vairuotojui, kad jis pats tartųsi su S. K., ar šiam galima grįžti į liniją (t. 3, b. l. 118, 120–122, 124–126). Iš šių pokalbių bei proceso dalyvių parodymų matyti, jog pagrindinius sprendimus dėl „arendų“ priiminėjo S. K.; vairuotojai S. K. taip pat nurodydavo, kam iš ofise esančių asmenų palikdavo „arendą“. Iš pokalbių taip pat matyti, jog S. K. laikėsi konspiracijos, nesileisdavo į kalbas su vairuotojais apie „arendos“ mokestį, ir liepdavo jiems „tartis“ šiuo klausimu su A. L.. Tačiau iš pokalbių visumos akivaizdu, jog pats A. L. savarankiškų sprendimų nepriiminėjo, bet iš esmės vykdė S. K. nurodymus.

82. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. L. atliko S. K. asistento funkcijas, t. y. S. K. nesant darbe priimdavo iš vairuotojų atneštą „arendą“, bendraudavo su vairuotojais dėl mokėjimo problemų, S. K. nurodymu juos bausdavo, t. y. jiems nebuvo skiriami užsakymai. Vis tik iš duomenų visumos matyti, jog A. L. „arendų“ rinkime atlikdavo tarpininko vaidmenį, t. y. jis tik priimdavo atneštus pinigus, kuriuos perduodavo S. K., tačiau pats atneštų „arendų“ apskaitos nevedė. Taigi šie faktiniai A. L. veiksmai, kuomet jis perduodavo vairuotojų sumokėtas „arendas“ S. K. ir spręsdavo su vairuotojų mokėjimais susijusius klausimus, savaime negali būti vertinami kaip apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymas organizuotoje grupėje su S. K.: iš jų nematyti, jog A. L. sprendė, kaip „arendos“ bus atvaizduojamos įmonių buhalterinėje apskaitoje.

83. A. L. buvo inkriminuota, kad jis perduodavo įmonių fiktyviems vadovams nurodymus klastoti finansinius dokumentus – grynųjų pinigų įnešimo kvitus, juose įrašytų tikrovės neatitinkančius duomenis – mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šių pajamų visiškai neįtraukiant į įmonių buhalterinę apskaitą. Vis tik baudžiamojoje byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog A. L. perduodavo tokius nurodymus fiktyviems įmonių vadovams. S. K. kontroliuojamose įmonėse gaunamas „arendas“ fiksavo S. K.. Iš buhalterės I. N. parodymų matyti, kad S. K. atlikdavo kasininko vaidmenį, o vairuotojai pateikdavo kelialapius, kuriuose buvo nurodoma vairuotojo įnešta grynųjų pinigų suma, kurią vairuotojas patvirtindavo buhalterei žodžiu (t. 35, b. 1. 223–225). Buhalterė S. K. (K.) parodė, kad vairuotojai kelionių lapus nešdavo pirmiausiai S. K., o vėliau pas ją ir ji paimdavo kasininko pasirašytą kelionės lapą ir išduodavo naują tuščią. Kur buvo grynieji pinigai atnešti vairuotojų ji nežino, bet kasos knygą pildė pagal kitus dokumentus, kurie buvo pasirašyti S. K., kadangi jis buvo kasininkas (t. 119, b. l. 129–131). Iš to matyti, kad S. K. kontroliuojamose įmonėse pats S. K. ir atlikdavo kasininko funkcijas, fiksavo „arendas“ ir pasirašydavo dokumentuose. Taigi A. L. negalėjo perduoti S. K. nurodymo klastoti grynųjų pinigų įnešimo kvitus ir nurodyti mažesnę „arendos“ sumą nei iš tikrųjų buvo gauta, kadangi pats S. K. pildė minėtus dokumentus ir juos kontroliavo. Be to, nė vienas liudytojas nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kad A. L. būtų perdavęs kokius nors S. K. nurodymus klastoti finansinius dokumentus.

84. A. L. taip pat buvo inkriminuota tai, kad jis S. K. nesant, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo S. K. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“, kurios sudarė sutartą, darbo sutartyje nenumatytą darbo užmokesčio dalį nurodytų įmonių direktoriams ir darbuotojams UAB „T.T.“ ir UAB „T.V.“, nefiksuojant šių išlaidų įmonių buhalterinėje apskaitoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra duomenų, jog A. L. vietoj S. K. mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį fiktyviems vadovams ir įmonių darbuotojams.

85. Liudytoja D. B. parodė, kad ji dirbo bendrovėje UAB „T.V.“ operatore. Dalį algos gaudavo grynaisiais pinigais, kuriuos išmokėdavo vyriausioji dispečerė G. L. (t. 31, b. 1. 168–170). Iš esmės identiškus parodymus davė ir kitos UAB „T.V.“ dispečerės. Liudytoja G. B. nurodė, kad algą jai mokėjo G. L. arba jai perduodavo kitos kolegės dispečerės (t. 32, b. 1. 81–82; t. 119, b. l. 72–73); liudytoja J. B., kuri taip pat patvirtino, jog neoficialų darbo užmokestį jai mokėjo vyriausioji dispečerė G. L. (t. 31, b. 1. 121–122). Liudytoja V. N. (B.) parodė, kad ji dirbo dispečere UAB „T.T.“, jai mokėjo darbo užmokesčio dalį grynais pinigais, pinigus rasdavo savo darbo vietoje (t. 35, b. 1. 14–16). Nuteistasis S. K. taip pat patvirtino, kad jis pats mokėjo neoficialius darbo užmokesčius dispečerėms (t. 76, b. l. 171–175). Liudytoja apklausta vyriausioji dispečerė G. L. parodė, kad S. K. jai atnešdavo didelę pinigų sumą, kurią prašydavo išdalinti visoms operatorėms (t. 31, b. l. 99–104). Taigi byloje nesurinkta duomenų, kad UAB „T.T.“ ir UAB „T.V.“ darbuotojams A. L. mokėjo neoficialų darbo užmokestį. Be to, UAB „T.V.“ fiktyvia vadove buvo A. N., kuri nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kad jai buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, o tuo labiau, kad jį mokėjo A. L.. UAB „T.T.“ vadovu buvo pats S. K., kuris akivaizdu, jog valdydamas visus įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytus grynuosius pinigus, negalėjo duoti užduoties A. L. mokėti pačiam S. K. neoficialų darbo užmokestį šiam nesant darbe.

86. Pastebėtina, kad UAB „M.T.“ fiktyvus direktorius liudytojas R. L. parodė, kad jam kiekvieno mėnesio pradžioje už praėjusį mėnesį atlyginimą į rankas sumokėdavo A. L. (t. 78, b. l. 26–28). Analogiškas aplinkybes nurodė ir A. D., kuris parodė, kad jam atlyginimą UAB „T.2“ „vokelyje“ mokėjo A. L. arba buhalterė S. K. (K.) (t. 78, b. l. 144–145). Tačiau iš A. L. pateiktų kaltinimų matyti, kad minėtų įmonių atžvilgiu jam šie veiksmai inkriminuoti nebuvo (kaltinimas apėmė „T.V.“ ir „T.T.“), todėl, vadovaujantis BPK 255 straipsniu, jis už tai ir negalėjo būti nuteistas. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad nustatyti pavieniai veiksmai dar savaime neįrodo sistemingo dalyvavimo organizuotoje grupėje, S. K. per visą įmonių tinklą sukūrus mokesčių slėpimo schemą. Byloje iš esmės buvo nustatyti A. L. veiksmai, kad jis S. K. padėdavo rinkti „arendas“ ir bendravo su „nepaklusniais“ vairuotojais, tačiau jie tiesiogiai su apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu nėra susiję. Išteisintasis galėjo žinoti, kad įmonėse vedama netvarkinga buhalterinė apskaita, tačiau atitinkamų jo prisidėjimo veiksmų byloje nustatyta nebuvo.

87. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismas pagrįstai išteisino A. L. nenustačius nusikalstamos veikos požymių.

Dėl A. A., A. K., V. V., V. T., V. Č., G. L., A. D., J. T. ir A. S. atsakomybės

88. A. A. (įsteigęs 2002 m. lapkričio 5 d. UAB „G.P.“ bei fiktyviai ėjęs direktoriaus pareigas nuo 2002 m. spalio 18 d. iki 2009 m. gegužės 8 d., fiktyviai ėjęs direktoriaus pareigas UAB A.“ nuo 2009 m. sausio 7 d. iki 2012 m. gegužės 31 d.), A. K. (fiktyviai ėjęs direktoriaus pareigas UAB „A.“ nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2009 m. sausio 6 d.), V. V. (fiktyviai ėjęs direktoriaus pareigas UAB „T.L.1“ nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2012 m. sausio 31 d.), V. T. (fiktyviai ėjęs direktoriaus pareigas UAB „T.L.1“ nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2009 m. birželio 17 d. ir nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „G.P.“), V. Č. (fiktyviai ėjęs direktoriaus pareigas UAB „T.L.1“ nuo 2004 m. rugsėjo 20 d. iki 2009 m. gegužės 12 d.), G. L. (fiktyviai ėjęs direktoriaus pareigas UAB „T.1“ nuo 2005 m. kovo 4 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ir nuo 2007 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. birželio 8 d. UAB „S.“), A. D. (fiktyviai ėjęs direktoriaus pareigas UAB „T.L.“ nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ir nuo 2009 m. gegužės 8 d. iki 2009 m. birželio 17 d. UAB „G.P.“), J. T. (fiktyviai ėjęs direktoriaus pareigas UAB „T.T.1“ nuo 2011 m. liepos 25 d. iki 2012 m. sausio 31 d.) ir A. S. (fiktyviai ėjęs direktoriaus pareigas UAB „S.“ nuo 2005 m. rugsėjo 27 d. iki 2006 m. liepos 11 d.) buvo kaltinami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jie: 1) S. K. ar A. L. nurodymu vykdė apgaulingą (dvigubą) buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, klastojo dokumentus – grynųjų pinigų įnešimo kvitus, juose įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis – mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šių pajamų visiškai neįtraukiant į buhalterinę įmonių apskaitą; 2) vykdydami iš S. K. iš anksto prisiimtą užduotį, nurodė įmonių apskaitą tvarkantiems asmenims parengti ir išrašyti grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas ir žinodami, kad minėtuose dokumentuose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, dokumentus pasirašė; 3) neįtraukė dalies ūkinių-finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių įmonių, kuriose ėjo fiktyvių direktorių pareigas, darbuotojų realiai gautų piniginių lėšų, t. y. įneštų dalies „arendų“ bei dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį; 4) kartu su kitais organizuotos grupės nariais, S. K. nurodymu, organizavo neoficialių darbo užmokesčių mokėjimą įmonių UAB „T.T.“ ir UAB „T.V.“ darbuotojams, neįtraukiant į įmonių buhalterinę apskaitą; 5) nurodė buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų (taksi vairuotojų) gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo; 6) pasirašė buhalterinės apskaitos dokumentuose kaip direktoriai žinodami, kad grynųjų pinigų išmokėjimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodami tikrus dokumentus.

89. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su minėtų asmenų išteisinimu ir nurodo, jog visi fiktyvūs įmonių vadovai ne tik prižiūrėjo jų vadovaujamų įmonių vairuotojus, bet iš dalies atliko ir direktorių pareigas. Ilgą laiką dirbdami įmonėse vairuotojais, mechanikais ir kitose pareigybėse puikiai žinojo egzistuojančią tvarką – jog 1) visos už taksi paslaugas gautos piniginės lėšos bendrovėms neperduodamos, jog perduodama tik nustatyta „arenda“, o likusius uždirbtus pinigus vairuotojai pasilieka sau, kaip darbo užmokestį; 2) realiai darbo užmokestis vairuotojams nebuvo mokamas; 3) dirbama ne pagal oficialiai darbo sutartyje numatytą darbo laiką, kasdieniniai kelionės lapai buvo pildomi tik dėl savivaldybės, policijos vykdomų patikrų; 4) į mėnesinius kelionės lapus įrašomi neteisingi duomenys apie išdirbtą darbo laiką, gautas pinigines lėšas. Vėliau jų dalyvavimas organizuotos grupės veikloje pasireiškė tuo, jog jie nusikaltimo organizatorių nurodymu įsteigdami įmones, tapdami jų akcininkais ir direktoriais, suprato, kad jie dalyvauja bendrai su O. I. ir S. K. faktiškai valdomų bendrovių direktoriais darant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Prokurorės teigimu, išteisintieji vadovai turėjo suvokti, kad esant nustatytai tvarkai įmonėse, tapdami įmonių vadovais ir akcininkais, sudarė sąlygas pasiekti nusikalstamų tikslų. Tai, kad vadovai nesidomėjo įmonės veikla, neatleidžia jų nuo atsakomybės dėl įstatymuose nustatytų pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo.

Žemesnės instancijos teismas

90. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su prokurorės skundo pozicija, jog taksi bendrovių vadovai galėjo ir turėjo suvokti, jog jie netiesiogiai padeda realiam taksi bendrovių vadovui S. K. atlikti nusikalstamus sumanymus. Vis tik nagrinėjamoje byloje, įvertinus nuteistojo S. K. atliekamus veiksmus, realų jų vaidmenį įmonės veikloje, t. y., kad didžioji dalis fiktyvių vadovų buvo eiliniai taksi vairuotojai ar mechanikai, kurių buvo prašoma tiesiog fiktyviai atlikti vadovo vaidmenį, nenurodant konkrečios priežasties. Tuo tarpu visi įmonių valdymo veiksmai buvo atliekami realių įmonių savininkų – O. I. ir S. K.; fiktyvūs vadovai nebuvo informuojami apie priimamus sprendimus įmonėse, finansinės apskaitos tvarkyme nedalyvavo, todėl nėra pagrindo teigti, jog fiktyvūs įmonės vadovai perprato S. K. sumanymus bei kokia apimtimi jie padeda ar gali padėti įgyvendinti jiems inkriminuotą nusikaltimą.

91. Iš A. A. ikiteisminio tyrimo duotų parodymų matyti, kad O. I. ir S. K. pasiūlė jam tapti naujai steigiamos įmonės vadovu. Kai jam reikėjo pasirašinėti UAB ,,G. P.“ steigimo dokumentus, pamatė, kad jis yra šios bendrovės akcininkas. Jokių piniginių lėšų nei O. I., nei S. K. nedavė. Suprato, kad yra formalus bendrovės savininkas, o tikrieji savininkai yra O. I. ir S. K.. Kodėl jį padarė bendrovės savininku neaiškino, tačiau jis suprato, kad bendrovė dirbs su tam tikrais pažeidimais ir jie bijo atsakomybės. Jie aiškino, kad visos iškilusios problemos bus sutvarkytos ir jis dėl to rūpintis neturėtų. Kai bendrovė pradėjo veikti, jis buvo atsakingas už vairuotojų darbą. Jis toliau dirbo vairuotoju, bet buvo atleistas nuo mėnesinės įmokos, kurią mokėjo visi kiti vairuotojai. Visus piniginius klausimus su vairuotojais sprendė S. K. ir O. I.. Už jam išmokomą atlyginimą jis niekur nepasirašydavo, atlyginimą išmokėdavo arba S. K., arba O. I.. Maždaug 2007–2008 metais S. K. ir O. I. interesai išsiskyrė, o jis ir toliau liko UAB ,,G. P.“ direktoriumi. 2009 metais S. K. jam pasakė būti UAB ,,A.“ direktoriumi. UAB ,,G. P.“ bankrutavo, todėl visi darbuotojai perėjo dirbti į UAB ,,A.“ ir į kitas S. K. priklausančias įmones. S. K. siūlydamas tapti UAB ,,A.“ atleido jį nuo „arendos“, kuri sudarė 700 Lt per mėnesį. Jo darbo funkcijos buvo taksi vairuotojų priežiūra, t. y. žiūrėti, ar taksi vairuotojai dirba vilkėdami tvarkingą aprangą, važinėja tvarkingu automobiliu, taip pat jis galėjo dirbti ir taksi vairuotoju šioje įmonėje. Daugiau jokių funkcijų neturėjo. Su A. N., kuri buvo UAB ,,A.“ akcininkė, nuvyko į notarų biurą, pasirašė ant kažkokių dokumentų, kokių negali įvardinti, nes neprisimena, mano, kad tai įmonės steigimo dokumentai. Įsteigus įmonę, S. K. paprašė pasidaryti spaudą su savo parašu, kurį perdavė S. K.. Įmonėje jis jokių sprendimų, susijusių su įmonės veikla, jos valdymu, nepriiminėjo, tai darė S. K. (t. 78, b. l. 112–114, 117–118). Teisiamojo posėdžio metu, paskelbus A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis nurodė, kad nepatvirtina savo parodymų dalies, kurioje parodė, kad įmonė, kurioje jam pasiūlė tapti vadovu, dirbs su pažeidimais (t. 115, b. l. 19). Nors A. A. savo parodymų kaitos nepaaiškino, tačiau teiginys, jog įmonė veiks „su pažeidimais“, yra labai abstraktus, nenurodantis nei konkrečių pažeidimų turinio, nei apimties bei atitinkamos išteisintojo tyčios. Pastebėtina ir tai, kad O. I. ir S. K., steigdami didelį kiekį bendrovių, siekė fiktyviai sudaryti konkurenciją tarp savo įmonių ir užimti kuo didesnę taksi paslaugų tiekimo rinkos dalį, todėl vien abstraktus teiginys apie galimus pažeidimus neleidžia daryti išvados, jog A. A. tikrai suprato ir sutiko daryti nusikalstamas veikas kartu su S. K. ir O. I..

92. Iš A. K. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad 2008 m. vasario mėn. S. K. jam pasiūlė tapti UAB „A.“ direktoriumi ir pasakė, kad tapus direktoriumi nereikės mokėti „arendos“. Jam tapus direktoriumi, atlyginimas mokamas nebuvo. Pagal susitarimą su S. K., jis iš esmės toliau dirbo taksi vairuotoju su įmonės automobiliu ir „arendos“ nemokėjo, visi už taksi paslaugas gauti pinigai buvo jo. S. K. nurodymu buvo pagamintas antspaudas su jo parašu, kuris ir buvo naudojamas buhalterijoje tvarkant šios įmonės dokumentus. Jis niekada jokių buhalterinių ar kitų dokumentų netvarkė, atlyginimo negaudavo, tačiau pasirašinėjo kažkokius atlyginimo dokumentus, kuriuos paruošdavo buhalterijoje. UAB „A.“ jis kaip fiktyvus vadovas turėjo prižiūrėti vairuotojų automobilius, jų tvarką, pačius vairuotojus. Jei pamatydavo, kad automobilis netvarkingas, liepdavo susitvarkyti. Dokumentų nepasirašinėdavo, tik savo vardo algalapius. Buvo jo parašo antspaudas, kuris visą laiką buvo buhalterijoje ir juo naudojosi buhalterės. Darbo sutarčių nepasirašinėdavo, nebent buvo naudojamas jo parašo antspaudas, į darbą vairuotojų nepriiminėjo. Taip pat nagrinėjo skundus susijusius su nesąžiningu klientų vežimu, tačiau sprendimų nepriiminėjo. Nagrinėjant skundus, jis tikrino tik skaitliukus (t. 79, b. l. 170–172; t. 119, b. l. 139–141).

93. Iš V. V. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad S. K. jam pasiūlė tapti įmonės „T.L.1“ fiktyviu direktoriumi. S. K. papasakojo apie fiktyvaus direktoriaus funkcijas, t. y., kad V. V. nereikės priiminėti jokių sprendimų, tai darys pats S. K.. Taip pat V. V. nereikės niekur pasirašinėti, atlyginimo negaus, tik reikės kontroliuoti dirbančius vairuotojus. S. K. taip pat pasakė, kad už tai, kad V. V. bus fiktyvus vadovas, atsakomybės jam už tai jokios nekils bei nebus jokių įsipareigojimų. V. V. sutiko, nes nereikėjo mokėti „arendos“ mokesčio. Nuo to laiko jis toliau dirbo taksi vairuotoju, niekur nepasirašinėjo, tik ant savo algalapio. Buhalterijoje pamatė, kad ant kelionės lapo yra uždėtas jo parašas-spaudas, kuris atsirado po to, kai buhalterė paprašė jo parašo pavyzdžių. Buhalterė jam paaiškino, kad toks spaudas yra reikalingas tam, kad nereikėtų vykti pasirašinėti dokumentų. Į buhalteriją buvo priduodami mėnesiniai kelialapiai su kilometražu ir uždirbta pinigų suma (t. 79, b. l. 76–79, 81–85; t. 119, b. l. 168–170).

94. Iš V. T. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad S. K. jam pasiūlė tapti UAB „G.P.“ direktoriumi. Darbo sąlygas derino su S. K., bet darbo sutartį pasirašinėjo su A. N.. Už įmonės buhalteriją jis nebuvo atsakingas, apie tai prieš įsidarbinant jis susitarė su S. K.. V. T. ir toliau liko taksi vairuotoju, taip pat turėjo prižiūrėti tvarką, daugiau jokių funkcijų neatliko. Sprendimų įmonėje nepriiminėjo. Tapęs įmonės direktoriumi, jis nebeturėjo mokėti „arendos“. Vieninteliai dokumentai, kuriuos jis pasirašinėjo buvo jo algalapiai (t. 79, 13–15, 17–21; t. 115, b. l. 20).

95. Iš G. L. parodymų teisiamajame posėdyje metu matyti, kad S. K. jam pasiūlė eiti direktoriaus pareigas ir paaiškino, jog jis (S. K.) turi daug taksi įmonių, todėl negali būti direktoriumi. Jo (G. L.), kaip direktoriaus, funkcijos buvo prižiūrėti bendrą tvarką, t. y. jeigu matė, kad automobilis netvarkingas, prašė vairuotojų susitvarkyti. Jeigu būdavo didesni nusiskundimai, tai sakydavo kreiptis į S. K.. Kaip direktorius dokumentų nepasirašinėjo, buvo pagamintas jo parašo antspaudas (tiek UAB “T.1”, tiek UAB “S.”). Jis nebuvo įdarbintas kaip vairuotojas, tačiau dirbo vairuotojo darbą (t. 119, b. l. 143–144).

96. Iš V. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodymų matyti, kad jis UAB „T.L.1“ direktoriumi buvo įdarbintas nuo 2004 m. rugsėjo 20 d. iki 2008 m. gruodžio 2 d. (nors pagal 2014 m. vasario 14 d. specialisto išvadą, V. Č. direktoriumi buvo iki 2009 m. gegužės 12 d. (t. 59, b. l. 94)). S. K. jam pavedė prižiūrėti įmonės vairuotojų automobilius, kad automobiliai būtų švarūs ir techniškai tvarkingi. Jis kiekvieno mėnesio pabaigoje atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), kur susirinkdavo šios įmonės vairuotojai ir tikrindavo jų automobilius. Tai buvo pagrindinės jo darbo funkcijos ir kitų funkcijų, kurios priklauso direktoriui, jis niekad nevykdė, t. y. netvarkė jokių buhalterinių įmonės dokumentų, nerinko iš taksi vairuotojų jokių pinigų, nemokėjo atlyginimų, taigi buvo fiktyvus šios įmonės direktorius, nes visus šios įmonės reikalus tvarkė pats S. K.. S. K. visi vadino kasininku, bet jis žinojo, kad jis yra taksi įmonių savininkas. S. K. nurodymu, buvo pagamintas antspaudas su jo (V. Č.) parašu, kuris, kiek jis suprato, buvo naudojamas buhalteriniuose dokumentuose. V. Č. žinojo, kad įmonėse kiekvieną savaitę vairuotojai S. K. atveždavo „arendos“ mokestį, kadangi ir pats anksčiau taip darė. Visus pinigus rinkdavo ir tvarkydavo pats S. K., todėl kokiomis dalimis buvo apskaitoma ar nebuvo apskaitoma buhalterijoje (t. 79, b. l. 108–110). Teisiamojo posėdžio metu išteisintasis neigė dirbęs UAB „T.L.1“ ir nurodė, kad jis buvo direktoriumi įmonėje „F.“. Taip pat parodė, kad pasirašinėjo kažkokius dokumentus, tačiau nepamena kokius, pasirašė neskaitęs visus jam duotus dokumentus. Taip pat nurodė, kad kai tikrindavo vairuotojų automobilius, jeigu pamatydavo, jog kažkas yra negerai, jis apie tai pranešdavo S. K. ir vairuotojui (t. 119, b. l. 142–143). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš buhalterės S. K. (K.) parodymų matyti, kad bendrovė „F.“ vėliau tapo „T.L.1“ (t. 35, b. 1. 183–185), todėl išteisintojo parodymuose nurodytas įmonės, kuriai vadovavo pavadinimo neatitikimas jų esmės nekeičia.

97. Iš A. D. parodymų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad UAB “G. P.” direktoriumi jam pasiūlė tapti A. N.; pažadėjo, kad jam nereiks daugiau remontuoti automobilių, o reikės tik priiminėti remontui taksi automobilius. Jam šioje bendrovėje realiai nieko atlikinėti nereikėjo. Kas realiai vadovavo bendrovei, nežino, direktoriumi buvo apie mėnesį. Paskui A. N. pasiūlė savo vardu registruoti naują taksi bendrovę, kurios savininku bus jis, o realiai bendrovei vadovaus kiti asmenys. Jis savo vardu registravo UAB „T.L.“, adresu (duomenys neskelbtini). Kokius dokumentus pasirašinėjo, nežino, nes visus reikiamus dokumentus jam ruošė A. N. ir liepdavo važiuoti tam tikrais adresais dėl įmonės registravimo. Tapęs UAB “T. L.” direktoriumi, jis ir toliau liko dirbti vyriausiuoju mechaniku tik jau UAB „T.L.“, kur jam buvo mokamas oficialus atlyginimas – apie 450 Lt atskaičius mokesčius. Jis buvo atsakingas už priimtus taksi automobilius UAB „S.“, UAB „T.L.“, UAB „A.“, „M.T.“, „UAB „G.P.“ ir UAB „T.L.1“, kuriems nustatydavo gedimus ir paskirdavo meistrą. Jis, dirbdamas UAB ,,T. L.“ direktoriumi, į šios įmonės kasą jokių grynųjų pinigų neįnešinėjo, taip pat nėra atlikęs pavedimų į šios įmonės sąskaitą. Visus finansinius šios įmonės reikalus tvarkė įmonės buhalterės. Buhalterijoje buvo laikomas padarytas jo spaudas-parašas, kuriuo naudojosi buhalterės. (t. 78, b. l. 144–145; t. 119, b. l. 166–167).

98. J. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad jam pasiūlė tapti UAB „T.T.1“ direktoriumi. Visus bendrovės darbinius klausimus spręsdavo A. L. ir S. K.. Tapęs direktoriumi, jis turėjo palaikyti tvarką tarp dirbančių vairuotojų. „Arendą“ vairuotojai mokėjo S. K. arba A. L.. Jis kaip direktorius jokių dokumentų nepasirašinėjo. Vairuotoju UAB „T.T.1“ nedirbo (t. 78, b. l. 173–175, 177–179; t. 119, b. l. 145–146).

99. Iš A. S. parodymų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jis buvo šaltkalvis, jam S. K. pasiūlė tapti direktoriumi, pasakė, kad išmokys dažyti automobilius, todėl A. S., norėdamas daugiau uždirbti, sutiko. Kaip UAB „S.“ direktorius jis nieko nedarė, nieko nepasirašinėjo. Buvo pagamintas jo parašo antspaudas (t. 119, b. l. 141). Ikiteisminio tyrimo metu A. S. taip pat parodė, kad jam už direktoriaus pareigas nemokėjo, jis algą gaudavo tik už savo tiesiogines pareigas – automobilių dažymą (t. 79, b. l. 146–147).

100. Apibendrinant visų fiktyvių vadovų aptartus parodymus matyti, kad jie visi nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y. 1) nors tapę įmonių direktoriais, toliau dirbo taksi vairuotojais, mechanikais bei šaltkalviais; 2) buvo pagaminti jų parašų antspaudai; 3) dauguma buhalterinių dokumentų patys nepasirašinėjo; 4) visus įmonių darbinius klausimus sprendė S. K., kuris pats asmeniškai arba per A. L. rinko „arendos“ mokestį. Tapus direktoriais, taksi vairuotojams atsirado papildoma užduotis – prižiūrėti vairuotojų darbą ir automobilių tvarką. Fiktyvių bendrovių direktorių nurodytas aplinkybes patvirtina ir S. K. parodymai, kad vadovai turėjo vienintelį įsipareigojimą – jie buvo skiriami tam tikros linijos vyresniaisiais ir buvo atsakingi už taksistų darbą. Taip pat visų fiktyvių vadovų pagaminti antspaudai su jų parašu buvo naudojami buhalterijoje (t. 76, b. l. 171–175, 177–179).

101. Fiktyvių vadovų parodymus, jog jie nepriiminėjo jokių sprendimų bendrovėse, taip pat nepasirašinėjo buhalterinių dokumentų, patvirtina ir įmonėse dirbusių buhalterių parodymai. Iš O. T. parodymų matyti, kad ji dirbo vyriausiąja buhaltere įmonėse UAB „A.“, UAB „T.L.1“, UAB „M.T.“, UAB „T.V.“, UAB „G.P.“. Kai darbinosi, jai buvo pateiktos jau pasirašytos darbo sutartys su tuo metu ėjusiais direktoriaus pareigas parašais. Įmonėse buvo direktorių vardiniai antspaudai ir parašo antspaudai. Iš fiktyvių vadovų jokių nurodymų negaudavo, visus nurodymus duodavo S. K.. Jai buvo pateikiami iš vairuotojų surinkti kelionių lapai, kuriose buvo nurodyta informacija apie vairuotojo dirbtą laiką, pravažiuotą kilometražą bei pinigų sumos, kurias vairuotojai gavo iš klientų už suteiktas paslaugas. Kas konkrečiai pildė kelionės lapus, ji nežino, tačiau pagal galiojančią tvarką juos privalėjo užpildyti vairuotojai. Grynųjų pinigų kasos pajamų orderius išrašydavo tik tada, kai į buhalteriją ateidavo pats S. K. ir pasakydavo, kokiai sumai reikia išrašyti kasos pajamų orderį. Jo nurodytai pinigų sumai ji išrašydavo kasos pajamų orderį ir įdėdavo į kasos knygą, nors realiai kasos pajamų orderyje S. K. nurodytos pinigų sumos niekada nematė (t. 35, b. l. 155–158; t. 119, b. l. 125–127). Buhalterė I. B. (dirbusi UAB „T.L.1“, UAB „G.P.“) parodė, kad išrašytus kasos pajamų orderius pasirašydavo ji, vairuotojas ir S. K. (t. 34, b. 1. 112–114). S. K. (K.) parodė, kad pradėjusi dirbti bendrovėse UAB „T.T.“, UAB „A.“, UAB „T.L.1“, UAB „G.P.“, UAB „T.V.“, UAB „M.T.“, jos darbo vietoje, stalčiuje, buvo sudėti bei paruošti naudojimui spaudai parašai bei spaudai su direktorių vardais bei pavardėmis buhalteriniams dokumentams. S. K. pasakė, kad šie spaudai turi būti dedami tam, kad nekviesti į buhalteriją dokumentų pasirašymui direktorių, kurie visose įmonėse dirbo taksi vairuotojais (t. 35, b. 1. 183–185). S. K. (K.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vairuotojai pirmiausia kelionių lapus nešdavo S. K., o vėliau jai, o pačiuose kelionių lapuose buvo apskaičiuota visa suma, todėl ji žinojo kokią sumą reikia įrašyti į kasos pajamų orderį (t. 119, b. l. 129–131). Iš buhalterės N. B. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji dirbo UAB „T.1“ ir UAB „S.“ buhaltere. Ji į kompiuteriuose esančias buhalterines programas suvesdavo įmonės pajamas pagal taksi vairuotojų pateikiamus kelionių lapus, kuriuos jai pateikdavo kiekvieno mėnesio pradžioje už praėjusį mėnesį. Kelionės lapus jai pateikdavo jau užpildytus, ir ji tik sutikrindavo jų turinį. Taksi vairuotojai jai niekada jokių grynųjų pinigų nenešdavo, nes juos rinkdavo tiesiogiai pats S. K.. Kelionių lapuose surašyti taksi vairuotojų darbo laikai, visada atitiko jų oficialų etato ar valandinį darbą pagal jų darbo sutartis su įmone. Jai pradėjus dirbti UAB „T.1“ suprato, kad minėtos bendrovės savininkai buvo S. K. ir O. I., tačiau jie susipyko ir pradėjo dalybas. Jai buvo pasakyta atleidinėti iš UAB „T.1“ žmones, netrukus UAB „T.1“ nustojo vykdyti savo veiklą. UAB „S.“ paskutinis paskirtas direktorius buvo G. L., o kas buvo iki jo, nepamena. Realiai UAB „S.“ vadovavo ir sprendimus priimdavo S. K., jeigu iškildavo klausimai, ji juos spręsdavo su S. K.. Tvarkant S. K. įmonių (UAB „T.1“, UAB „S.“ ir UAB „A.1“) buhalterinius dokumentus juos paruošdavo, atspausdindavo ir paduodavo S. K., kuris jai vėliau dokumentus grąžindavo su direktorių parašais, o kartais palikdavo tiesiog ant stalo ir atėję direktoriai juos pasirašydavo. Spaudus su direktorių vardais, pavardėmis ir jų parašais dirbdama UAB „T.1“, UAB „S.“ ir UAB „A.1“ nenaudojo; jai tokie spaudai nebuvo suteikti (t. 35, b. 1. 202–205). Iš buhalterės I. N. parodymų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad G. L. buvo UAB „S.“ direktoriumi. Darbo pokalbyje bendravo su A. N.. Kas buvo jos vadovas nežino, kadangi iš pradžių nurodymus gaudavo iš A. N., vėliau iš S. K. ir galiausiai iš G. L.. Praktiškai tą patį girdėdavo tris kartus, o būtent kurio čia sprendimai, nežino. Vairuotojai jai atnešdavo kelialapius, kuriuose jau buvo visi parašai (vairuotojo ir G. L.). Jai matant, G. L. nieko nepasirašinėjo. G. L. žino tik iš matymo. G. L. jai nurodymus duodavo raštu, t. y. ji savo darbo vietoje pamatydavo raštelius, kurie buvo pasirašyti „L.“. Ji nėra mačiusi kaip G. L. palikdavo raštelius, nes patį G. L. yra mačiusi tik du kartus. Taip pat kelis kartus jis yra jai skambinęs (t. 119, b. l. 131–132). Aptartų įmonių buhalterių parodymai patvirtina, jog fiktyvūs vadovai joms jokių nurodymų neduodavo, jos iš esmės vykdydavo tik S. K. nurodymus. Visi buhalteriniai dokumentai, kuriuose buvo reikalingas vadovo parašas – buvo naudojamas parašo antspaudas, todėl fiktyviems vadovams nebuvo poreikio pasirašinėti jokių buhalterinių dokumentų. Be to, S. K. buhalterėms nurodydavo, kokias sumas reikia įrašyti į kasos pajamų orderius, todėl fiktyvūs vadovai net ir norėdami duoti buhalterėms nurodymą kasos pajamų orderyje įrašyti tikrovės neatitinkančią informaciją, to padaryti negalėjo, nes finansiniais klausimais rūpinosi S. K.. Vienintelis iš fiktyvių direktorių, kuris duodavo nurodymus ir pasirašinėjo kasos pajamų orderius, pasak liudytojos I. N., buvo UAB „S.“ vadovas G. L.. Tačiau pasak liudytojos parodymų, grynuosius pinigus kontroliavo S. K.; be to, įmonėje taip pat buvo pagamintas jo parašo antspaudas. Taigi iš liudytojos parodymų lieka neaišku, kokia apimtimi G. L. galėjo dalyvauti klastojant buhalterinę apskaitą.

102. Įmonėse UAB „G.P.“, UAB A.“, UAB „T.L.1“, UAB „T.1“, UAB „S.“, UAB „T.L.“, UAB „T.T.1“ dirbę vairuotojai liudytojai L. B. (L. B.) (t. 24, b. 1. 190–192; t. 118, b. l. 206–207), V. O. (V. O.) (t. 24, b. l. 30–33; t. 119, b. l. 39–41), P. L. (t. 24, b. l. 63–65), A. K. (t. 30, b. 1. 191–192), O. K. (t. 25, b. 1. 59–61), K. G. (K. G.) (t. 30, b. 1. 40–41; t. 119, b. l. 8), G. J. (t. 118, b. l. 207), P. L. (t. 24, b. l. 63–65), J. L. (t. 57, b. l. 129–130), V. M. (t. 27, b. 1. 55–57), V. M. (V. M.) (t. 57, b. l. 156–157), J. S. (t. 58, b. l. 1–2), A. F. (A. F.) (t. 30, b. l. 6–8), S. H. (S. H.) (t. 30, b. l. 77–78), R. S. (t. 59, b. l. 173), S. P. (t. 27, b. 1. 186–189; t. 118, b. l. 205–206), J. B. (t. 29, b. 1. 122–124; t. 118, b. l. 206), A. P. (A. P.) (t. 27, b. l. 171–172; t. 119, b. l. 8–9), M. G. (t. 26, b. 1. 3–5; t. 119, b. l. 44–45), A. G. (t. 119, b. l. 45), A. G. (t. 30, b. 1. 73–75), R. N. (t. 27, b. l. 124–126; t. 119, b. l. 41–42), V. R. (t. 28, b. 1. 13–14), R. R. (t. 54, b. l. 134–135), D. J. (t. 54, b. l. 137–138), A. B. (t. 54, b. l. 140–141), S. S. (t. 54, b. l. 143–144), D. K. (t. 54, b. l. 149), A. U. (t. 54, b. l. 151), G. G. (t. 54, b. l. 166) nurodė analogiškas aplinkybes, jog visose įmonėse, kuriose jie dirbo taksi vairuotojais, darbo sąlygas, darbo grafiką, darbo valandų skaičių, „arendos“ mokesčio dydį bei kitus darbinius klausimus derino su S. K.. Jie laikė, kad S. K. yra įmonių savininkas ir direktorius. „Arendos“ mokestį mokėjo S. K.. Tik M. G. ir A. G. parodė, jog žinojo, kad G. L. yra tikrasis įmonės direktorius, nes taksi automobilyje esančioje kortelėje su tarifais buvo nurodyta direktoriaus pavardė, tačiau, jokių darbinių klausimų su G. L. nesprendė. Liudytojas L. B. A. A., o liudytojas G. J. A. K. nurodė pažinoję tik kaip taksi vairuotojus, o ne įmonių, kuriose dirbo, direktorius. Likę taksi vairuotojai nurodė fiktyvių direktorių apskritai nepažinoję. Taigi taksi vairuotojų parodymai patvirtina, kad fiktyvūs įmonių vadovai realių vadovo veiksmų neatliko, visi darbiniai klausimai buvo sprendžiami su S. K., ir daugumai vairuotojų net nebuvo žinoma, kas buvo formalūs įmonių vadovais. Nors S. K. bei fiktyvūs vadovai (A. A., A. K., V. T., V. Č., J. T.) parodė, kad fiktyvus vadovas buvo atsakingas už tvarką dėl vairuotojų automobilių ir pačių vairuotojų, tačiau nei vienas iš byloje apklaustų vairuotojų tokių fiktyvių vadovų funkcijų nenurodė; tokia aplinkybė nebuvo nustatyta ir kitais bylos duomenimis. Net jeigu fiktyvūs direktoriai ir atliko tam tikras kontrolės funkcijas, tokia aplinkybė vis tiek nepatvirtina, kad fiktyvūs vadovai realiai dalyvavo įmonių valdyme bei tvarkė jų buhalterinę apskaitą. Fiktyviems vadovams buvo nepagrįstai inkriminuota ir aplinkybė, jog jie pasirašinėjo dokumentus, žinodami, jog ten yra nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kadangi buvo pagaminti visų fiktyvių vadovų parašo antspaudai, todėl jie jokių dokumentų nepasirašinėjo. Nors V. Č. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pasirašinėjo dokumentus jų neskaitęs, tačiau vien ši aplinkybė nepatvirtina kaltinime nurodyto teiginio, jog V. Č. žinojo, kad jo pasirašomuose buhalteriniuose dokumentuose buvo tikrovės neatitinkanti informacija, ir kokiam tikslui ji bus panaudota.

103. A. A., A. K., V. V., V. T., V. Č., G. L., A. D., J. T. ir A. S. buvo inkriminuota ir tai, kad jie kartu su kitais organizuotos grupės nariais, S. K. nurodymu, organizavo neoficialių darbo užmokesčių mokėjimą įmonių UAB „T.T.“ ir UAB „T.V.“ darbuotojams, neįtraukiant į įmonių buhalterinę apskaitą. Kaip matyti iš pirmiau aptartų bylos duomenų, minėti fiktyvūs vadovai nei UAB „T.T.“, nei UAB „T.V.“ nėjo įmonių vadovo pareigų, jokių sprendimų nepriiminėjo, todėl šiose įmonėse negalėjo organizuoti neoficialių darbo užmokesčių mokėjimo.

104. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, jog visose S. K. priklausančiose įmonėse galiojo tokia pati tvarka, t. y. S. K., siekdamas plačiai įsitvirtinti taksi paslaugų rinkoje, simuliuoti konkurenciją bei neprarasti klientų, steigė didelį kiekį taksi paslaugas teikiančių bendrovių kitų asmenų rankomis. Jis iš esamų darbuotojų pasirinkdavo asmenis, kurie sutikdavo būti fiktyviais vadovais, kad nemokėtų „arendos“ mokesčio. Tapę fiktyviais vadovais asmenys ir toliau dirbo ankstesnius darbus (paprastai – vairuotojais), kuriuos atliko iki tampant įmonių direktoriais, jokių vadovavimo veiksmų, kurie būdingi įmonės direktoriaus pareigoms, jie neatliko, t. y. nedavė nurodymų buhalterėms, netikrino įmonių buhalterinių dokumentų, nepriiminėjo sprendimų, susijusių su įmonių valdymu, nesprendė jokių darbinių klausimų su įmonių darbuotojais. Visas įmonių valdymas buvo S. K. rankose, jis rinko „arendos“ mokestį, kontroliavo įmonių grynųjų pinigų apyvartą, pasirašinėjo naudodamas antspaudus su fiktyvių direktorių parašų faksimilėmis.

105. Teisėjų kolegija, įvertinusi S. K. taksi bendrovėse galiojančią tvarką bei S. K. veikimo mechanizmą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino A. A., A. K., V. V., V. T., V. Č., G. L., A. D., J. T. ir A. S., nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Aptarti baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog išteisintieji buvo nepagrįstai kaltinami kartu su S. K. veikę organizuotoje grupėje apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą. Įmonių kasos pajamų orderiai nebuvo pasirašomi fiktyvių vadovų, o nurodymus dėl įrašomų sumų į kasos pajamų orderį duodavo S. K. arba buhalterės kasos pajamų orderius išrašydavo pagal mėnesinius kelionių lapus, kuriuos jau buvo peržiūrėjęs S. K.. Pastebėtina ir tai, kad fiktyvūs direktoriai net nesuvokė, kaip realiai yra valdomos bendrovės; nors jie bendrai žinojo, kokio dydžio „arenda“ vyrauja įmonėse, tačiau neturėjo duomenų, kiek kiekvienas vairuotojas pristato „arendos“ S. K.. Taip pat jie nežinojo ir negalėjo žinoti, kokia suma yra įtraukiama į buhalterinę apskaitą, kadangi visos informacijos valdytojas buvo S. K., o fiktyvūs įmonių vadovai jų valdyme nedalyvavo.

Dėl organizuotos grupės požymio

106. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog O. I. ir S. K. nusikalstamą veiką padarė neveikdami organizuotoje grupėje kaip organizatoriai. Taip pat, prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog I. L., R. K., R. M., A. G., V. M., V. L., G. A., J. A., J. G., A. J., A. N., A. L., A. K., A. A., V. V., V. T., V. Č., G. L., A. D., J. T. ir A. S. nežinojo apie O. I. ir S. K. tyčią apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą ir nepripažino jų O. I. ir S. K. bendrininkais. Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, kad bendrovių direktoriai ne tik prižiūrėjo jų vadovaujamų bendrovių vairuotojus, tačiau iš dalies atliko ir direktorių pareigas. Bendrovių direktoriai ilgą laiką dirbdami taksi įmonėse vairuotojais, mechanikais ir kitose pareigybėse puikiai žinojo egzistuojančią tvarką – jog visos už taksi paslaugas gautos piniginės lėšos bendrovėms neperduodamos, o perduodamas tik O. I. ir S. K. nustatytas mokestis – „arenda“, „planas“, darbo užmokestis vairuotojams nebuvo mokamas, buvo dirbama ne pagal oficialiai darbo sutartyje nustatytą darbo laiką, į mėnesinius kelionių lapus įrašomi neteisingi duomenys. Vėliau jų dalyvavimas organizuotos grupės veikloje pasireiškė tuo, jog jie nusikaltimo organizatorių O. I. ir S. K. nurodymu įsteigdami įmones, tapdami jų akcininkais ir direktoriais suprato, kad jie dalyvauja bendrai su kitais O. I. ir S. K. faktiškai valdomų bendrovių direktoriais darant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Prokurorės vertinimu, būdami suaugę, pakaltinami asmenys, turintys supratimą, atstovaudami įmones mokesčių inspekcijoje, teismuose, pasirašydami oficialius dokumentus ir bendrovės finansiniuose dokumentuose, netgi sutikdami, kad vietoje jų parašų būtų naudojami jų parašų antspaudai, turėjo suvokti, kad esant tokiai O. I. ir S. K. nustatytai tvarkai įmonėse, tapdami įmonių akcininkais ir direktoriais sudarė sąlygas pasiekti nusikalstamų tikslų. Tapdami nusikalstamų veikų dalyviais, suprasdami, kad atlieka dalį veiksmų, būtinų O. I. ir S. K. nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, O. I. ir S. K. priklausančių įmonių vadovai suvokė, jog jie vykdo bendrą organizuotą susitarimą – apgaulingai tvarkant įmonių buhalterinę apskaitą, išvengti mokesčių sumokėjimo valstybei. Tai, kad vadovas nesidomi įmonės veikla, neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl įstatymuose nustatytų pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo.

107. Kaip aptarta aukščiau, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. L., R. K., R. M., A. G., V. M., V. L., G. A., J. A., J. G., A. J., A. N., A. L., A. K., A. A., V. V., V. T., V. Č., G. L., A. D., J. T. ir A. S. nežinojo apie O. I. ir S. K. nusikalstamą sumanymą, taip pat baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie susitarimą dalyvauti organizuotos grupės veikloje.

108. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K-35/2013, Nr. 2K-301/2015, Nr. 2K-103-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017, Nr. 2K-253-648/2023). Organizuotos grupės nariai paprastai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K-453/2012, Nr. 2K-35/2013, Nr. 2K-103-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017, Nr. 2K-1-719/2020, Nr. 2K-253-648/2023 ). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-109-746/2017, Nr. 2K-253-648/2023).

109. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog O. I. ir S. K. priklausančiose taksi paslaugas teikiančiose įmonėse buvo nusistovėjęs įmonių valdymo modelis, jog visi įmonių akcininkai ir vadovai, su išlygomis R. K., buvo fiktyvūs, realiai visas įmonių valdymas buvo O. I. ir S. K. rankose. Jie davė nurodymus buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims bei kitiems įmonių darbuotojams, kontroliavo grynųjų pinigų srautą ir jų apskaitą, t. y. jie tiesiogiai valdė visas jiems priklausančias įmones. Fiktyvūs vadovai realiai neturėjo jokių įgaliojimų atlikti direktorių ir/ar akcininkų funkcijas. Tai, kad O. I. ar S. K. įkalbėjo asmenis tapti fiktyviais vadovais, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog asmenys sutiko dalyvauti darant nusikalstamą veiką organizuotoje grupėje. Didžioji dalis buhalterinių dokumentų buvo pasirašoma naudojant parašo antspaudą, kurių patys asmeniškai nenaudojo. Fiktyvūs vadovai taip pat ir fiziškai pasirašydavo buhalterinius dokumentus, tačiau jų teigimu, jie vykdė buhalterijos nurodymus ir nežinojo ar įrašyta informacija buhalteriniuose dokumentuose atitiko tikrovę. Pinigai taip pat buvo nešami ne fiktyviems vadovams, tačiau į ofisą (duomenys neskelbtini) arba O. I., arba S. K.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad fiktyvūs vadovai suprato, jog jų pasirašomuose buhalteriniuose dokumentuose yra tikrovės neatitinkanti informacija, kadangi iš visos įmonių veikimo schemos matyti, kad fiktyvūs vadovai nevaldė jokios informacijos apie įmonių veiklą; nors jie ir bendrai žinojo, jog yra renkamas „arendos“ mokestis, jie negalėjo žinoti, kokios sumos yra deklaruojamos buhalterinėje apskaitoje ir ar visas vairuotojų suneštas „arendos“ mokestis atsispindi buhalterinėje apskaitoje, kadangi tik O. I. ir S. K., valdydami visą informaciją apie grynuosius pinigus įmonėje, galėjo žinoti, kokios sumos atsispindi buhalterinėje apskaitoje. A. N., nors ir buvo ir kaip kurių S. K. įmonių steigėja bei direktorė, tačiau ji, kaip ir A. L. ir J. M., iš esmės atliko įmonėse vadybininkų funkcijas. A. L., kaip ir A. N., vykdė S. K. nurodymus, tačiau A. L. atveju, jis S. K. buvo naudojamas tam, kad spręstų vairuotojų mokėjimo problemas, tačiau bylos duomenimis jis pats buhalterijos netvarkė. R. K., priešingai nei kiti aptarti O. I. priklausančių įmonių direktoriai, iš dalies atliko realaus vadovo funkcijas. Nors bylos duomenimis R. K. valdomose įmonėse galiojo „arendos“ ar „plano“ sistema, taip pat mokami neoficialūs atlyginimai, tačiau byloje nėra surinkta duomenų, ar ir kokiais konkrečiais veiksmais išteisintasis prie to būtų prisidėjęs. Bylos duomenimis liko nepaneigta, jog ir šiuo atveju įmonių finansus per savo sugyventinę N. P. galėjo tvarkyti O. I., tačiau tokios faktinės aplinkybės pastarajam nebuvo įkaltintos. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad baudžiamajame įstatyme numatyta organizuotos grupės bendrininkavimo forma nemodifikuoja bendrųjų nusikalstamo elgesio inkriminavimo taisyklių, kaip, pvz., priežastinis ryšys ar bendrininkų tyčia dėl vykdomų nusikalstamų veikų. Taigi tiek kiekvieno organizuotos grupės nario kaip bendrininko konkretus vaidmuo nusikalstamoje veikoje, tiek jo santykis su kitais asmenimis bei tyčia dėl bendro nusikalstamo sumanymo įvykdymo turi būti nustatinėjama. Organizuotos grupės forma nereiškia, jog automatiškai „visi tampa atsakingi už viską“. Konkrečioje byloje nebuvo nustatinėjama, kokias sąsajas vienos įmonės fiktyvus vadovas savo veiksmais galėjo objektyviai sukurti su visomis likusiomis įmonėmis, taip pat nebuvo nustatyta tyčia, kad asmuo yra tam tikros bendros grupės dalis – iš esmės kiekvienas įmonės vadovas turėjo atskirą santykį arba tik su O. I., arba tik su S. K. ir įmonių finansiniame valdyme realiai sprendimų nepriiminėjo.

110. O. I. ir S. K. taip pat buvo inkriminuojama tai, kad jie veikė kartu organizuotoje grupėje. Nors jų veikimo būdas buvo kone identiškas, tačiau baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog O. I. ir S. K. turėjo vieną bendrą tikslą. S. K. neneigė, kad įmonių valdymo modelį jis perėmė iš O. I., kadangi iki 2005 m. dirbo kartu su O. I.. Tačiau tuomet susipykę jie pasidalino įmones ir kiekvienas iš jų atskirai vykdė savo veiklą. Šiuos parodymus patvirtina ir byloje apklausti išteisintieji bei liudytojai I. L., G. A., V. M., A. N., A. K., S. D.. Be to, absoliuti dauguma byloje apklaustų išteisintųjų ar liudytojų parodė, kad reikalų turėjo arba tik su O. I., arba tik su S. K.. Vien aplinkybė, jog S. K. pritaikė identišką įmonių valdymo modelį, kurį realizavo O. I., dar nesudaro pagrindo konstatuoti, jog S. K. ir O. I. įgyvendino vieną bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikė organizuotoje grupėje. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad toks modelis buvo žinomas ir kitose Vilniuje veikusiose taksi įmonėse, kaip matyti iš aukščiau aptartų bylos duomenų, pvz., UAB „M.T.1“, ją dar prieš įsigyjant O. I..

111. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju organizuotos grupės požymių nebuvo nustatyta.

Dėl juridinių asmenų atsakomybės

112. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį pripažino kaltais juridinius asmenis „UAB ,,M.“, UAB „B.T.1“, UAB „E.“, UAB „B.T.“, UAB ,,I.“, UAB „S.T.“, UAB „V.“, UAB „V.E.“, UAB „T.“, UAB „T.P.“, UAB „T.T.1“, UAB „T.1“, UAB „T.V.“, UAB „T.L.1“, UAB „G.P.“, UAB „A.“, UAB „T.L.“, UAB „T.T.“, UAB „M.T.“ ir UAB „S.“, o UAB „P.T.“ ir UAB „S.T.“ – išteisino. Bylos duomenimis, dauguma bendrovių vadovaujantis CK 2.70 straipsniu juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva buvo likviduotos ir išregistruotos iš juridinių asmenų registro:

113. UAB „M.“ išregistruota 2024 m. kovo 22 d. (t. 131, b. l. 66–68), UAB „B.T.1“ išregistruota 2023 m. kovo 24 d. (t. 131, b. l. 72–73), UAB E.“ išregistruota 2023 m. kovo 23 d. (t. 131, b. l. 76–77), UAB B. T.“ išregistruota 2023 m. vasario 22 d. (t. 131, b. l. 74–75), UAB „I.“ išregistruota 2022 m. balandžio 7 d. (t. 131, b. l. 78–79), UAB „S.T.“ išregistruota 2022 m. balandžio 25 d. (t. 131, b. l. 84–85), UAB „V.“ išregistruota 2024 m. vasario 27 d. (t. 131, b. l. 69–71), UAB „V.E.“ išregistruota 2023 m. kovo 2 d. (t. 131, b. l. 88–89), UAB „T.“ išregistruota 2023 m. sausio 26 d. (t. 131, b. l. 86–87), UAB „T.P.“ išregistruota 2024 m. balandžio 4 d. (t. 131, b. l. 64–65), UAB „T.T.1“ išregistruota 2021 m. rugsėjo 28 d. (VĮ Registro centro išrašas 2025 m. sausio 16 d.), UAB „T.1“ išregistruota 2023 m. sausio 3 d. (VĮ Registro centro išrašas 2025 m. sausio 16 d.), UAB „T.V.“ išregistruota 2024 m. gegužės 27 d. (VĮ Registro centro išrašas 2025 m. sausio 16 d.), UAB „T.L.1“ išregistruota 2024 m. balandžio 19 d. (VĮ Registro centro išrašas 2025 m. sausio 16 d.), UAB „G.P.“ išregistruota 2024 m. balandžio 12 d. (VĮ Registro centro išrašas 2025 m. sausio 16 d.), UAB „A.“ išregistruota 2022 m. balandžio 22 d. (VĮ Registro centro išrašas 2025 m. sausio 16 d.), UAB „S.“ išregistruota 2019 m. sausio 2 d. (t. 131, b. l. 82–83), UAB „P.T.“ išregistruota 2023 m. vasario 23 d. (t. 131, b. l. 80–81), UAB „S.T.“ išregistruota 2024 m. liepos 31 d. (VĮ Registro centro išrašas 2025 m. sausio 16 d.).

114. UAB „T.L.“ yra inicijuojamas likvidavimas (VĮ Registro centro išrašas 2025 m. sausio 16 d.), šiuo metu egzistuojančios įmonės yra UAB „T.T.“ ir UAB „M. T..“

115. Pagal CK 2.95 straipsnio 3 dalį juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Teismų praktikoje nurodoma, kad pasibaigus juridiniam asmeniui išnyksta ir nusikalstamą veiką padaręs subjektas, todėl tai yra absoliuti kliūtis taikyti baudžiamąją atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, pritaikius įstatymo analogiją ir nustatytą juridinio asmens pasibaigimą prilyginus fizinio asmens mirčiai, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu baudžiamoji byla nutraukiama (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-340-518/2019). Taigi visoms aukščiau nurodytoms įmonėms, išskyrus UAB „T.L.“, UAB „T.T.“ ir UAB „M.T.“, baudžiamoji byla nutraukiama.

Dėl civilinių ieškinių

116. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu Vilniaus mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDF) Vilniaus skyriui pripažino teisę į ieškinio dėl žalos, kuri padaryta mokestinės prievolės nevykdymu, patenkinimą iš UAB „M.“, UAB „B.T.1“, UAB „E.“, UAB „B.T.“, UAB „S.T.“, UAB „V.“, UAB „V.E.“, UAB „T.“, UAB „T.P.“, UAB „I.“ ir subsidiariai iš O. I., ir ieškinio dydžio klausimą perdavė spręsti civilinio proceso tvarka. Teismas konstatavo, kad specialisto išvados parengtos skirtingomis metodikomis, o VMI civilinis ieškinys yra grindžiamas prieštaringais byloje esančiais įrodymais. Todėl neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir neatlikus papildomo įmonių ūkinės finansinės veiklos tyrimo, nėra galimybės perskaičiuoti aptartų įmonių pajamų.

117. Pirmosios instancijos teismas VMI Vilniaus skyriui pripažino teisę į ieškinio dėl žalos, kuri padaryta mokestinės prievolės nevykdymu, patenkinimą iš UAB „S.“ ir subsidiariai iš S. K., ir ieškinio dydžio klausimą perdavė spręsti civilinio proceso tvarka, konstatuodamas, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys, kurie gali turėti įtakos UAB „S.“ vairuotojų sumokėto „arendos“ mokesčio teisingam apskaičiavimui, kadangi specialistės paskaičiavimuose nesutampa vairuotojų nedarbingumo laikotarpiai su gynėjos pateiktais Sodros duomenimis.

118. Taip pat pirmosios instancijos teismas VMI Vilniaus skyriaus ir VSDF Vilniaus skyriaus civilinius ieškinius, pareikštus UAB „S.T.“ ir „P.T.“ ir subsidiariai O. I., paliko nenagrinėtus.

119. Kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų, minėtos bendrovės buvo likviduotos ir išregistruotos iš juridinių asmenų registro, taigi baigė savo egzistavimą kaip teisinių santykių subjektai. Todėl vadovaujantis CPK 293 straipsnio 8 punktu, byla dėl ieškinių, kurių atsakovai buvo išregistruoti juridiniai asmenys, išskyrus UAB „T.L.“, UAB „T.T.“ ir UAB „M.T.“, nutraukiama.

120. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 2 straipsnio 17 dalį, mokesčių mokėtojas yra tas asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-389/2014, 3K-7-328-248/2015, e3K-7-115-915/2017) juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas bei jo dalyvis juridinio asmens kreditoriui tiesiogiai atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens, t. y. kai: 1) juridinis asmuo (darbdavys), privalantis už darbuotoją atlyginti žalą, iki žalos atlyginimo išnyksta; 2) žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais; 3) vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys. Pagal kasacinio teismo praktiką, juridinio asmens vadovas ar kitas darbuotojas gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Visais minėtais atvejais juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens. Tokiu atveju tam, kad baudžiamojoje byloje būtų patenkintas žalos atlyginimo reikalavimas iš juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, turi būti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma. Juridinio asmens – mokesčių mokėtojo – vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti mokesčius administruojanti institucija. Tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalis). Viena iš būtinųjų subsidiariosios atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-80-1073/2019, Nr. 2K-7-134-511/2023).

121. Todėl teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl išregistruotoms įmonėms pareikštų ieškinių tiek, kiek jie yra susiję su įmonių faktiniais vadovais – nuteistaisiais O. I. ir S. K., kurie, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, lieka subsidiariai atsakingi už padarytą žalą.

122. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, kad VMI specialisto išvados surašytos vadovaujantis Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto išvados pateikimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2003 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 295 (2011 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. V-388 redakcija). Pagal aptartų taisyklių 6.3 punktą, nustatytų vertinimo metodų taikymas nėra imperatyvus. Nors specialistų išvados yra sąlyginės, tačiau, jose užfiksuoti duomenys ir padarytos išvados yra patikimos, pagrįstos tais duomenimis, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu buvo objektyviai įmanoma surinkti, visos abejonės turi būti aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai.

123. Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalį, išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju VMI Vilniaus skyriaus ir VSDF valdybos Vilniaus skyriaus civiliniai ieškiniai dėl UAB „M.“, UAB „B.T.1“, UAB „E.“, UAB „B.T.“, UAB „S.T.“, UAB „V.“, UAB „V.E.“, UAB „T.“, UAB „T.P.“, UAB „I.“ ir O. I. padarytos nusikalstamos veikos, taip pat VMI Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys dėl UAB „S.“ ir S. K. padarytos nusikalstamos veikos yra grindžiami byloje esančiomis specialisto išvadomis dėl UAB „M.“, UAB „B.T.1“, UAB „E.“, UAB „B.T.“, UAB „S.T.“, UAB „V.“, UAB „V.E.“, UAB „T.“, UAB „T.P.“, UAB „I.“ ir UAB „S.“ ūkinės finansinės veiklos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atsirado esminiai prieštaravimai specialisto išvadose esantiems paskaičiavimams, ir be papildomo tyrimo nėra galimybės šių prieštaravimų pašalinti ir tiksliai apskaičiuoti nusikalstamomis veikomis padarytos žalos dydžio.

124. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad O. I. įmonėse buvo praktikuojama tvarka, kad naujai atėję vairuotojai dirbdavo pagal trišalę sutartį, kuri buvo sudaryta tarp taksi bendrovės, vairuotojo ir Vilniaus pramonės, prekybos ir amatų rūmų. Tokiems vairuotojams O. I. taikė lengvatines sąlygas dėl „arendos“ mokėjimo (t. 116, b. l. 10–18, 129–139), tačiau nė vienoje specialisto išvadoje nebuvo į tai atsižvelgta. Taigi specialisto išvadoje, apskaičiuojant UAB „M.“, UAB „S.T.“, UAB „T.P.“, UAB „T.“, UAB „V.“, UAB „V.E.“, UAB „B.T.“, UAB „E.“, UAB „B.T.1“ gautas pajamas, į tai nebuvo atsižvelgta, nors trišalės sutartys buvo sudaromos oficialiai ir buvo vedama jų apskaita. Sudarydamas tokias sutartis O. I. siekė pritraukti naujus darbuotojus, todėl netaikė analogiškų sąlygų, kurios galiojo ilgai dirbantiems darbuotojams.

125. Baudžiamojoje byloje taip pat buvo nustatyta, jog O. I. įmonėse buvo taikoma nuolaidų (bonusų) sistema. Visiems UAB „M.“, UAB „S.T.“, UAB „T.P.“, UAB „T.“, UAB „V.“, UAB „V.E.“, UAB „B.T.“, UAB „E.“, UAB „B.T.1“ pastoviems klientams J. M. išdalindavo 5 Lt nominalo nuolaidų korteles. Vairuotojai, gavę nuolaidų korteles iš keleivių, jas turėdavo pristatyti įmonei ir taip galėjo sumažinti jiems tenkančią mokėti „arendos“ sumą. Vis tik įmonių buhalterijoje neoficialiai buvo vedama šių kortelių apskaita, todėl nustatyti, kiek buvo „arenda“ mokama kortelėmis ir kiek grynaisiais pinigais, yra galimybė, todėl vairuotojų sumokėtas „arendos“ mokestis specialisto išvadose turėtų būti tikslinamas, kadangi perskaičiavus gali kisti ir įmonių pajamos.

126. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvadoje esančias technines klaidas. Nors teismas atkreipė dėmesį tik į dvi technines klaidas, t. y., kad specialisto išvadoje nurodyta, jog Č. O. 2012 m. sausio mėnesį dirbo 61 dieną, nors sausio mėnesyje yra tik 31 diena, o P. V. 2011 m. balandžio mėnesį dirbo 31 dieną, nors balandžio mėnuo turi tik 30 dienų, tačiau tokie netikslumai kelia abejonių visos specialisto išvados teisingumui, kadangi iš naujo neperžiūrėjus duomenų, nurodytų specialisto išvadoje, nėra galimybės nustatyti ar nurodytiems paskaičiavimams padarytos techninės klaidos turi įtakos ir ar specialisto išvadoje nurodytos sumos yra teisingos. Be to, teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad išvadoje dėl UAB „S.“ taip pat buvo padaryta techninių klaidų, t. y. nurodyti neteisingi taksi vairuotojų nedarbingumo laikotarpiai, kurie gali turėti tiesioginę įtaką įmonės pajamų apskaičiavimui. Atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstai išsprendė klausimą dėl minėtų civilinių ieškinių.

127. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti VMI Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį dėl juridinių asmenų UAB „S.T.“ ir UAB „P.T.“ nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtus VMI Vilniaus skyriaus (pareikštas UAB „S.T.“ ir UAB „P.T.“) ir VSDF valdybos Vilniaus skyriaus (pareikštas UAB “S. T.“) civilinius ieškinius, kadangi, kaip aptarta pirmiau, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka O. I. ir R. K. pateiktų kaltinimų. Todėl, minėtoms įmonėms CPK pagal CPK 293 straipsnio 8 punktą nutraukus civilinę bylą, VMI Vilniaus skyriaus ieškinio dalis O. I. atžvilgiu paliekama nenagrinėta.

Dėl S. K. apeliacinio skundo

128. Apeliaciniame skunde S. K. nesutinka su pirmosios instancijos paskirta bausme, nurodo, kad paskirta bauda, atsižvelgiant į nuteistojo pajamas bei šeimines aplinkybes, taip pat civiliniu ieškiniu priteistą žalą, yra pernelyg didelė. S. K. teigimu, jis savo nusikalstamą veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pripažino ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi, į ką pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Skunde taip pat prašo panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą dėl žiedo su inicialais „CK“ ir įpareigoti sumokėti žiedo vertę atitinkančią pinigų sumą.

Dėl S. K. paskirtos bausmės

141. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį bausmė yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat teisingai nepripažino atsakomybės lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi.

142. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tuomet, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-161-303/2023). Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-942/2018, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-161-303/2023 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-161-303/2023 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015, 2K-161-303/2023). Tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-161-303/2023).

143. Iš nuteistojo S. K. 2019 m. gruodžio 5 d. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (t. 120, b. l. 45–48) matyti, kad nuteistasis iš dalies pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo S. K. parodymus, dalį nuteistojo parodymų atmetė, nurodant, jog jų nepatvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad S. K. teiginius, jog didžioji dalis taksi vairuotojų atneštos „arendos“ būdavo užpajamuojamos kasoje, kartais net nurodoma suma būdavo didesnė nei faktiškai sumokėta vairuotojo, yra paneigiami buhalterių O. T. (t. 119, b. l. 125–127), I. B. (t. 119, b. l. 127–129), S. K. (K.) (t. 119, b. l. 129–131) ir I. N. (t. 119, b. l. 131–132) parodymais bei specialistų išvadomis, iš kurių matyti, kad vairuotojų atnešti grynieji pinigai, t. y. „arenda“, kuri buvo mokama tiesiogiai S. K., buvo užpajamuojami remiantis vairuotojų pateiktais kelionių lapais, kurie buvo skirtingi kiekvienam vairuotojui, priklausomai nuo faktiškai išdirbto laiko ir pan. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad S. K. parodymai neatitinka nustatyto fakto, jog dalis darbo užmokesčio, kuris buvo išmokėtas UAB „T.V.“ ir UAB „T.T.“ dispečiariams, nebuvo nei apskaityta, nei deklaruota. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija iš dalies sutinka. Iš S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos jis patvirtino apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (t. 76, b. l. 171–175, 177–179, 181–182, 184–188), matyti, kad priklausomai nuo to, ar vairuotojas vairavo nuosavą automobilį ar įmonės automobilį, jam buvo nustatomas „arendos“ mokestis. Nuosavais automobiliais dirbantiems vairuotojams „arendos“ mokestis svyravo nuo 300 iki 900 Lt, su įmonės automobiliais – nuo 150 Lt iki 460 Lt. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad „arendos“ dydis visiems vairuotojams buvo skirtingas, priklausomai nuo įmonės, kurioje jis dirbo, patirties, galimybės pakankamai laiko skirti darbui, sveikatos būsenos, taip pat ir nuo to, ar vairuotojai dirbo nuosavais, ar įmonės automobiliais (t. 120, b. l. 45–48). Taigi nuteistasis neneigė, jog kiekvienas vairuotojas mokėjo skirtingus „arendos“ mokesčio dydžius. S. K. taip pat nurodė, jog dispečeriams buvo mokama algos dalis grynaisiais pinigais, kurie nebuvo apskaitomi įmonių buhalterinėse apskaitose. Kita vertus, tikrovės neatitinka S. K. parodymai, kad atneštos „arendos“ kasoje buvo pajamuojamos pagal faktą: byloje liudytojomis apklaustos įmonių buhalterės parodė, jog pinigus pajamuodavo pagal kelionės lapus, tuo tarpu, kaip matyti tiek iš byloje apklaustų vairuotojų, tiek iš paties nuteistojo parodymų, „arendos“ buvo mokamos pagal kiekvienam vairuotojui iš anksto nustatytą „planą“. Grynuosius pinigus valdė tik S. K.. Tai, kad vairuotojų pristatytos pinigų sumos neatitiko buhalterinės apskaitos duomenų, patvirtina ir specialistų išvados (pvz., dėl UAB „T.T.1“ t. 54, b. l. 74-75; dėl „T.L.1“ t. 59, b. l. 98; dėl „T.L.“, t. 53, b. l. 13). Pažymėtina, kad ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, S. K. dar teigė, kad iš „arendų“ surinkti pinigai buvo „neoficialūs“ ir tik dalis „arendų“ buvo oficialiai apskaitoma įmonės buhalterinėje apskaitoje (t. 76, b. l. 174, 179), taigi skyrėsi nuo apskaitoje fiksuojamų sumų.

144. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo parodymų turinį bei sulyginęs juos su baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, konstatuoja, kad nors teisiamajame posėdyje S. K. pripažino kai kurias nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau savo vaidmenį menkino, nusikalstamą veiką aiškino buhalterinės apskaitos vedimo neišmanymu, teigė, jog neturėjo sąmoningos tyčios klastoti buhalterinę apskaitą. Posėdžio metu taip pat nurodė, kad nieko neteisėto nėra padaręs, kadangi visi mokesčiai, nuo oficialiai priskaičiuoto vairuotojų atlyginimo buvo sumokėti, nors faktiškai darbo užmokestis nebuvo mokamas. Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo prisipažinimas buvo formalus; iš esmės jis pripažino kai kurias bylos aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos kitais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kad S. K. pripažino savo veiką ir gailėjosi.

145. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir neproporcingai apsunkina, jo šeimos turtinę padėtį. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos trys alternatyvios bausmės, kurios gali būti skiriamos asmeniui, padariusiam šioje normoje nurodytus nusikalstamus veiksmus, t. y. bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų. BK 55 straipsnyje yra nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog S. K. nepadarė naujų nusikalstamų veikų, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo ilgas laiko tarpas nepaisant to, jog veika buvo didelio masto ir truko ilgą laiką, paskyrė sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustatė artimą sankcijos vidurkiui. Nusikalstamos veikos padarymo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas MGL dydis buvo 130 Lt. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2011 m. balandžio 28 d.) už apysunkį nusikaltimą fiziniams asmenims numatyta bauda – iki 1 000 MGL dydžio. Pirmosios instancijos teismas paskyrė S. K. 500 MGL dydžio baudą, t. y. 18 825,30 Eur (65 000 Lt).

146. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstama veika truko ilgą laiką, t. y. 7 metus (nuo 2005 m. iki 2012 m.), buvo vykdoma itin dideliu mastu ir apėmė 10 taksi paslaugas teikiančių arba su tokiomis paslaugomis susijusių įmonių. Nuteistasis faktiškai valdė 9 taksi bendroves bei vieną įmonę, kuri teikė dispečerių paslaugas likusioms 9 įmonėms. Visose įmonėse buvo įdarbinti fiktyvūs vadovai, įmonėse buvo vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, nebuvo apskaitomos realiai įmonių gautos pajamos, algos buvo mokamos neapskaitant buhalterinėje apskaitoje, o kas buvo nurodoma kaip išmokėta alga taksi vairuotojams, realiai nebuvo mokama. S. K. administracine tvarka nebaustas, praeityje buvo teistas, tačiau nuosprendžio priėmimo metu teistumas jau buvo išnykęs, todėl laikomas neteistu. Visų pirma atsižvelgdama į S. K. veiksmų apimtį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko ir individualizavo bausmę S. K., ir jos dydis nėra aiškiai per griežtas ar neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

147. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nuteistojo šeiminę padėtį, t. y., kad jis vienintelis išlaiko šeimą, turi 2 nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko, nuteistojo sutuoktinė niekur nedirba, yra registruota užimtumo tarnyboje, taip pat tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, dirba UAB „L.T.P.“ direktoriumi 0,75 etato, taip pat dirba UAB „L.T.“, konstatuoja, jog S. K. nenustačius ilgesnio paskirtos baudos mokėjimo termino, būtų nepagrįstai ir neproporcingai apsunkinta nuteistojo finansinė padėtis. Todėl teisėjų kolegija tenkina S. K. prašymą, jį įpareigoti sumokėti paskirtą baudą per 2 metus.

148. Skundžiamame Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendyje aptariant S. K. skiriamos bausmės dydį yra nurodyta BK 47 straipsnio 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija (nuosprendžio 26.1.3. punktas). Pastebėtina, jog nusikalstamos veikos metu galiojo BK 47 straipsnio redakcija įsigaliojusi nuo 2011 m. balandžio 28 d. (2011 m. balandžio 21 d. įstatymas Nr. XI-1350). Tačiau iš teismo motyvų akivaizdu, kad jis turėjo omenyje naujesnę įstatymo redakciją, nes nurodomo jog už apysunkį nusikaltimą skirtina iki 1000 MGL bausmė. Taigi šis redakcinis netikslumas nuosprendžio esmės nekeičia.

Dėl žiedo, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas

149. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. K. taip pat prašo panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą žiedui su inicialais „CK” (liet. k. „SK“), kuris, pasak nuteistojo, jam labai brangus. Teigia, kad yra pasiruošęs sumokėti žiedo vertę atitinkančią pinigų sumą.

150. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį gali būti taikomas, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, išplėstinio turto konfiskavimą arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyrius ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius yra pateikę civilinius ieškinius, kurių užtikrinimui ir buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas S. K. turtui. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir S. K. priklausančiam turtui paliktas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

151. Skundžiamu nuosprendžiu Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš su S. K. susijusių bendrovių ir subsidiariai iš paties nuteistojo buvo priteisti iš viso 383 533,94 Eur žalos atlyginimo. Kadangi bylos duomenimis diduma šių įmonių yra likviduotos, taigi negalės atlyginti priteistos žalos, šiuo atveju, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą S. K. priklausančiam žiedui nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo panaikinti apribojimą S. K. leidžiant sumokėti žiedo vertę atitinkančią pinigų sumą. Nei baudžiamasis procesas, nei galimas įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymas civilinio proceso tvarka nežino tokios nuostatos, kuri potencialiam skolininkui leistų „pakeisti“ išieškotiną daiktą į jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Skolininkas privalo sumokėti visą jo atžvilgiu priteistą pinigų sumą, ir, šios pareigos neįvykdžius, CPK 662, 664 tvarka vyksta priverstinis išieškojimas. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra nurodytas CPK 668 straipsnyje; žiedas į jame nustatytų daiktų sąrašą nepatenka. Taigi net S. K. mainais į laikiną nuosavybės teisės apribojimo panaikinimą leidus sumokėti žiedo vertę atitinkančią pinigų sumą, žiedas ir toliau liktų turtu, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.

Kiti klausimai

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

152. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. birželio 10 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus (toliau – ir VGTPT) patikslinta pažyma Nr. APD-2024-06276, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos J. M. apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 1968,75 Eur. 2024 m. gegužės 24 d. gauta VGTPT patikslinta pažyma Nr. APD-2024-05691, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos G. L. apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 2 106,27 Eur (t. 131, b. l. 28–32). 2024 m. vasario 14 d. gauta VGTPT pirminė pažyma Nr. APD-2004-01765, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos V. Č. apeliacinės instancijos teisme išlaidų už advokatės Jūratės Damanskienės paslaugas suma – 1 770 Eur (t. 129, b. l. 63–70). 2024 m. birželio 4 d. gauta VGTPT pirminė pažyma Nr. APD-2024-05959, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos V. Č. apeliacinės instancijos teisme išlaidų už advokatės Aušros Bračiulienės paslaugas suma – 3 541,67 Eur (t. 132, b. l. 13–18). 2024 m. birželio 4 d. gauta VGTPT patikslinta pažyma Nr. APD-2024-06113, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos A. D. apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 3288,33 Eur (t. 131, b. l. 107–123). 2024 m. gegužės 31 d. gauta VGTPT patikslinta pažyma Nr. APD-2024-05988, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos A. K. apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 4 325 Eur (t. 131, b. l. 185–195). 2024 m. birželio 4 d. gauta VGTPT patikslinta pažyma Nr. APD-2024-06030, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos A. J. apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 3 900 Eur (t. 132, b. l. 27–35). 2024 m. balandžio 26 d. gauta VGTPT pirminė pažyma Nr. APD-2024-04662, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos I. L. apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 1 810,42 Eur (t. 130, b. l. 112–116). 2024 m. birželio 5 d. gauta VGTPT patikslinta pažyma Nr. APD-2024-06129, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos V. T. apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 3 910,42 Eur (t. 132, b. l. 88–102). 2024 m. birželio 5 d. gauta VGTPT patikslinta pažyma Nr. APD-2024-06158, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos R. M. apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 2 529,17 Eur (t. 132, b. l. 70–81). 2024 m. birželio 5 d. gauta VGTPT patikslinta pažyma Nr. APD-2024-06127, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos V. L. apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 3 689,58 Eur (t. 132, b. l. 85–88). 2024 m. gegužės 10 d. gauta VGTPT pirminė pažyma Nr. APD-2024-05152, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos A. N. apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 345,83 Eur (t. 131, b. l. 2–6). 2024 m. gegužės 20 d. gauta VGTPT pirminė pažyma Nr. APD-2024-05480, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos J. T. apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 791,67 Eur (t. 131, b. l. 13–16). 2024 m. birželio 5 d. gauta VGTPT patikslinta pažyma Nr. APD-2024-06127, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos A. L. apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 654,17 Eur (t. 131, b. l. 100–106). 2024 m. gegužės 29 d. gauta VGTPT pirminė pažyma Nr. APD-2024-05845, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos G. A. apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 504,17 Eur (t. 131, b. l. 149–154). 2024 m. gegužės 31 d. gauta VGTPT pirminė pažyma Nr. APD-2024-06003, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos V. V. apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 1 033,33 Eur (t. 131, b. l. 201–203). 2024 m. rugpjūčio 14 d. gauta VGTP kaip pirminė įvardinta pažyma Nr. APD-2024-07891, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos V. V. apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 904,17 Eur. 2024 m. birželio 3 d. gauta VGTPT pirminė pažyma Nr. APD-2024-06022, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos J. A. apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 1 904,17 Eur (t. 132, b. l. 1–5). 2024 m. birželio 4 d. gauta VGTPT pirminė pažyma Nr. APD-2024-06022, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos J. G. apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 2 216,67 Eur (t. 132, b. l. 19–26). 2024 m. birželio 20 d. buvo gauta VGTPT patikslinta pažyma Nr. APD-2024-06644, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos V. M. apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 2 672,92 Eur.

153. 2024 m. gegužės 29 d. gauta VGTPT patikslinta pažyma Nr. APD-2024-05810, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos UAB „S.“ apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 1 947,92 Eur (t. 131, b. l. 155–160). 2024 m. gegužės 30 d. gauta VGTPT pirminė pažyma Nr. APD-2024-05959, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos UAB „P.T.“ apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 718,75 Eur (t. 131, b. l. 161–165). 2024 m. gegužės 30 d. gauta VGTPT pirminė pažyma Nr. APD-2024-05958, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos UAB „B.T.“ apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 120,83 Eur (t. 131, b. l. 166–169). 2024 m. gegužės 30 d. gauta VGTPT patikslinta pažyma Nr. APD-2024-05900, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos UAB „M.“ apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 779,17 Eur (t. 131, b. l. 170–176). 2024 m. gegužės 30 d. gauta VGTPT pirminė pažyma Nr. APD-2024-05947, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos UAB „E.“ apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 150 Eur (t. 131, b. l. 177–180). 2024 m. gegužės 30 d. gauta VGTPT pirminė pažyma Nr. APD-2024-05945, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos UAB „B.T.1“ apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 66,67 Eur (t. 131, b. l. 181–184). 2024 m. gegužės 31 d. gauta VGTPT pirminė pažyma Nr. APD-2024-05991, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos UAB „I.“ apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 250 Eur (t. 131, b. l. 196–200). 2024 m. birželio 4 d. gauta VGTPT pirminė pažyma Nr. APD-2024-05951, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos UAB „S.T.“ apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 179,17 Eur (t. 132, b. l. 36–39).

154. Pagal BK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2A-2-458/2021), taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015).

155. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu išteisino J. M., G. L., V. Č., A. D., A. K., A. J., I. L., V. T., R. M., V. L., A. N., J. T., A. L., G. A., V. V., J. A., J. G., V. M., UAB „P.T.“ ir UAB „S.T.“, atmetus prokurorės skundą minėti asmenys lieka išteisinti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tik pripažindamas jį kaltu. Todėl VGTPT prašymai priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išteisintiesiems apeliacinės instancijos teisme netenkinami.

156. Baudžiamoji byla taip pat buvo nagrinėjama pagal nuteistojo S. K. ir prokurorės apeliacinius skundus. Prokurorė apeliaciniame skunde prašė S. K. pripažinti veikus organizuotoje grupėje. S. K. skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir prašė sušvelninti paskirtą bausmę bei išspręsti daikto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, likimą. Atsižvelgdama į tai, kad prokurorės skundas atmetamas, o S. K. skundas tenkinamas iš dalies dėl baudos mokėjimo termino, taip pat į tai, kad nuteistasis turi atlyginti didelės apimties žalą pagal priteistus civilinius ieškinius, teisėjų kolegija jo atžvilgiu prašymo priteisti teisinės pagalbos išlaidas taip pat netenkina.

157. Apeliacinės instancijos teismas taip pat netenkina VGTPT prašymų priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistiesiems juridiniams asmenims UAB „S.“, UAB „B.T.“ UAB „M.“ UAB „E.“ UAB „B.T.1“ UAB „I.“. Pirma, prokurorės apeliacinis skundas jų atžvilgių atmetamas, antra, šie juridiniai asmenys yra likviduoti ir išregistruoti iš juridinių asmenų registro, todėl išlaidų išieškojimas būtų negalimas.

Dėl išlaidų už pasirinkto gynėjo paslaugas

158. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas išteisintojo A. G. gynėjos advokatės Snieguolės Uždanavičienės prašymas išteisintajam priteisti 5 419,24 Eur proceso išlaidų už advokatės Snieguolės Uždanavičienės paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme (t. 129, b. l. 83–93). Gynėja nurodo, kad A. G. advokatei 2012 m. vasario 29 už gynybą sumokėjo avansą 2 000 Lt (pagal Lietuvos banko oficialų kursą 579,24 Eur), o galutinis atsiskaitymas sumokant 4 840 Eur įvyko jau išnagrinėjus bylą, t. y. 2023 m. birželio 2 d. Dėl šių priežasčių advokatė negalėjo teismui teisminio nagrinėjimo metu pateikti visų išlaidų pagrindžiančių dokumentų. 2023 m. birželio 6 d. su analogišku prašymu kreipėsi į bylą išnagrinėjusį pirmosios instancijos teismą, į ką 2023 m. liepos 3 d. buvo gautas atsakymas, kad nurodyti klausimai yra sprendžiami nuosprendžio vykdymo metu, todėl minėtas prašymas bus išnagrinėtas nuosprendžiui įsiteisėjus (t. 129, b. l. 94).

159. Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat buvo gautas išteisintojo R. K. gynėjo advokato Algimanto Kliunkos prašymas dėl išteisintojo patirtų 3 434,43 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų. Advokatas prašyme nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu R. K. už teisines paslaugas sumokėjo 1 500 Lt (434,43 Eur); nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme – 2 000 Eur; apeliacinės instancijos teisme – 1 000 Eur (t. 129, b. l. 95–106). Gynėjas prašyme nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs išlaidas pagrindžiančių dokumentų, dėl ko pirmosios instancijos teismas išlaidų klausimo nesprendė.

160. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienos instancijos teisme tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad aukštesnėje instancijoje gali būti priteisiamos viso proceso metu patirtos išlaidos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-106-719/2023; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-127-843/2024). Kadangi proceso dalyviai galėjo susipažinti su pateiktais dokumentais ir dėl jų pasisakyti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl siekiant proceso ekonomiškumo gynėjų pateikti prašymai gali būti išnagrinėti dėl visų prašomų atlyginti išlaidų.

161. Vertindama išteisintojo A. G. patirtų atstovavimo išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo gauta 2015 m. spalio 30 d., teismo nuosprendis priimtas 2023 m. birželio 1 d. Pirmosios instancijos teisme įvyko daugiau nei 50 teismo posėdžių, viso proceso metu A. G. gynė advokatė Snieguolė Uždanavičienė. Iš byloje fiksuotos proceso eigos matyti, kad gynėja advokatė aktyviai dalyvavo procese, užduodavo klausimus apklaustiems liudytojams, rengė baigiamąją kalbą. Nagrinėjama baudžiamoji byla yra didelės apimties, šiuo metu ją sudaro 132 tomai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomos 5 419,24 Eur dydžio išlaidos advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme, nėra per didelės, todėl pagrįstos. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šios išlaidos buvo būtinos, todėl A. G. priteistinos iš valstybės.

162. Nagrinėjamoje byloje R. K. buvo išteisintas, išteisinimas paliktas ir bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka pagal prokurorės skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, itin didelę apimtį bei proceso trukmę, sprendžia, kad gynėjo prašomas išlaidų dydis yra protingas, atitinka darbo sąnaudas, todėl R. K. prašymą priteisti 3 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidų iš valstybės už advokato paslaugas tenkina.

Dėl daiktų likimo

163. Išteisintojo A. G. gynėja advokatė Snieguolė Uždanavičienė 2024 m. vasario 15 d. prašyme prašė išspręsti klausimą dėl piniginių lėšų, juvelyrinių dirbinių bei USB laikmenų, kurie buvo paimti kratos metu A. G. gyvenamojoje vietoje, grąžinimo (t. 129, b. l. 83–89). Iš Lietuvos kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo 3-osios valdybos lydraščio, kuriuo buvo perduoti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Finansų skyriui, pinigai ir aukso dirbiniai saugojimui (t. 14, b. l. 79), 2012 m. vasario 6 d. kratos protokolo (t. 7, b. l. 95–96), Kvito A Nr. 003503 (t. 14, b. l. 129), Kvitų B Nr. 014957, Nr. 014956, Nr. 014955, Nr. 014954, Nr.014953, Nr. 014952 (t. 14, b. l. 133–138) matyti, kad A. G. gyvenamojoje vietoje buvo paimti grynieji pinigai 780 Lt, 39 JAV dolerių, geltono metalo žiedelis su balta akute, geltono metalo grandinėlė su viršuje esančiais baltos spalvos akmenėliais, geltono metalo grandinėlė, 3 vnt. metalo gabaliukų, plona geltono metalo grandinėlė, 2 vnt. USB laikmenų „Cruser Slice 8GB San Disc“ ir USB laikmena „Kingston Datatraveler 100 G2“. Pirmosios instancijos teismas išvardintų daiktų likimo neišsprendė, todėl, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju A. G. lieka išteisintas, byloje taip pat nenustatyta, kad kratos metu paimti grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai yra gauti nusikalstamu būdu. Todėl jie grąžintini A. G.. Dvi USB laikmenos „Cruser Slice 8GB San Disc“, kurios buvo paimtos kratos metu, grąžintinos išteisintajam iš jų saugojimo vietos. Kratos metu buvo paimta USB laikmena „Kingston Datatraveler 100 G2“, kuri ikiteisminio tyrimo metu, bylos duomenimis buvo grąžinta A. G. (t. 10, b. l. 32). Taigi dėl šios USB laikmenos išteisintojo prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto analogija, 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 8 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį dėl S. K. paskirtos bausmės pakeisti ir nustatyti, kad S. K. už Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą baudą – 396 MGL (14 909,04 Eur) turi sumokėti per dvejus metus nuo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio įsiteisėjimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pagal BK 20 straipsnio 2 dalimi, 222 straipsnio 1 dalimi buvo pripažinti kaltais juridiniai asmenys UAB ,,M.“, UAB „B.T.1“, UAB „E.“, UAB „B.T.“, UAB ,,I.“, UAB „S.T.“, UAB „V.“, UAB „V.E.“, UAB „T.“, UAB „T.P.“, UAB „T.T.1“, UAB „T.1“, UAB „T.V.“, UAB „T.L.1“, UAB „S.“, UAB „G.P.“ ir UAB „A.“ buvo pripažinti kaltais, o UAB „P.T.“ ir UAB „S.T.“ – išteisinti, ir priimti naują sprendimą:

Juridiniams asmenims UAB ,,M.“, UAB „B.T.1“, UAB „E.“, UAB „B.T.“, UAB ,,I.“, UAB „S.T.“, UAB „V.“, UAB „V.E.“, UAB „T.“, UAB „T.P.“, UAB „T.T.1“, UAB „T.1“, UAB „T.V.“, UAB „T.L.1“, UAB „S.“, UAB „G.P.“, UAB „A.“, UAB „P.T.“ ir UAB „S.T.“ baudžiamąją bylą nutraukti.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštų civilinių ieškinių:

Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštų civilinių ieškinių UAB „M.“, UAB „B.T.1“, UAB E.“, UAB B. T.“, UAB „S.T.“, UAB „V.“, UAB „V.E.“, UAB „T.“, UAB „T.P.“, UAB „I.“, UAB „P.T.“, UAB „S.T.“, UAB „T.T.1“, UAB „T.1“, UAB „T.V.“, UAB „T.L.1“, UAB „G.P.“, UAB „A.“ ir UAB „S.“ bylą nutraukti.

P. V. mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui teisę į ieškinio dėl žalos, kuri padaryta UAB „M.“, UAB „B.T.1“, UAB E.“, UAB „B.T.“, UAB „S.T.“, UAB „V.“, UAB „V.E.“, UAB „T.“, UAB „T.P.“, UAB „I.“ mokestinės prievolės nevykdymu patenkinimą iš O. I., ir ieškinio klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinius ieškinius dėl žalos priteisimo iš O. I., kuri padaryta dėl UAB „S.T.“ ir UAB „P.T.“ mokestinės prievolės nevykdymo, palikti nenagrinėtus.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui iš S. K. priteisti padarytą žalą: 1 707,60 Eur dėl UAB „T.T.1“, 3 654,14 Eur dėl UAB „T.1“, 112,37 Eur dėl UAB „T.V.“, 83 637,05 Eur dėl UAB „T.L.1“, 51 303,29 Eur dėl UAB „G.P.“ ir 161 903,96 dėl UAB „A.“ mokestinės prievolės nevykdymo.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui iš UAB „T.T.“ ir subsidiariai iš S. K. priteisti 31 878,77 Eur“, iš „T.L.“ ir subsidiariai iš S. K. priteisti 46 711,94 Eur ir iš UAB „M.T.“ ir subsidiariai iš S. K. priteisti 50 015,06 Eur žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš S. K. priteisti 42 883,75 Eur žalos atlyginimo dėl UAB „T.V.“ mokestinės prievolės nevykdymo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš UAB „T.T.“ ir subsidiariai iš S. K. priteisti 27 412,82 Eur žalos atlyginimo.

P. V. mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui teisę į ieškinio dėl žalos, kuri padaryta UAB „S.“ mokestinės prievolės nevykdymu patenkinimą iš S. K., ir ieškinio dydžio klausimą perduoti spręsti civiline tvarka.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje, ir vietoje „BK 47 straipsnio 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija“ nurodyti „BK 47 straipsnio 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. balandžio 28 d.“

A. G. grąžinti jo gyvenamojoje vietoje kratos metu paimtus daiktus – grynuosius pinigus (780 Lt, 39 JAV dolerių), geltono metalo žiedelį su balta akute, geltono metalo grandinėlę su viršuje esančiais baltos spalvos akmenėliais, geltono metalo grandinėlę, 3 vnt. metalo gabaliukus, ploną geltono metalo grandinėlę.

USB laikmenas „Cruser Slice 8GB San Disc“ (2 vnt.) A. G. grąžinti iš jų saugojimo vietos. A. G. prašymą grąžinti USB laikmeną „Kingston Datatraveler 100 G2“ palikti nenagrinėtu.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme išteisintiesiems J. M., G. L., V. Č., A. D., A. K., A. J., I. L., V. T., R. M., V. L., A. N., J. T., A. L., G. A., V. V., J. A., J. G., V. M., UAB „P.T.“ ir UAB „S.T.“ ir nuteistiesiems UAB „S.,“ UAB „B. T.,“ UAB „M.,“ UAB „E.,“ UAB „B.T.1“ ir UAB „I.“ Lietuvos apeliaciniame teisme netenkinti.

Išteisintajam A. G. priteisti 5 419,24 Eur bylinėjimosi išlaidų iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Išteisintajam R. K. priteisti 3 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidų iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjai Aušra BielskėJolanta ČepukėnienėJustas Namavičius