Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. gynėjo advokato Vaidoto Sviderskio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1, 2 dalyse, 208 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams;

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams;

pagal BK 208 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams;

pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, E. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant nuteistajam pareigą tęsti darbą.

E. P. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš E. P. civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 11 592,62 Eur, o civiliniam ieškovui BUAB „A“ – 85 109,09 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo E. P. taip pat išieškota 2 198,91 Eur civilinio ieškovo UAB „A“ turėtų proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:

1.1. jis, dirbdamas UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d., UAB „A“ būnant nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik dviejų iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, o būtent: laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2014 m. kovo 13 d. pagal 2014 m. vasario 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 00381, 2014 m. vasario 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 00382 ir 2014 m. kovo 13 d. kasos išlaidų orderį Nr. 00393 iš UAB „A“ kasos išsimokėjo sau 50 000 litų, kaip paskolos grąžinimą pagal 2009 m. gegužės 18 d. paskolos sutartį Nr. 09/05/18-1, nors paskolos grąžinimo terminas suėjo tik 2014 m. gegužės 18 d., laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. padengė 21 182,11 litų įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo susidaręs tais pačiais metais, taip neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino savo paties kreditorinį 50 000 litų reikalavimą ir kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 21 182,11 litų reikalavimą, dėl to padarė žalos likusiems kreditoriams, kuriems 2014 metais visai nemokėjo: AB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 241 800 litų), AB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 61 000 litų), (duomenys neskelbtini) kredito unijai (įsiskolinimas 117 327 litų), A. R. (įsiskolinimas 644 litų), J. M. (įsiskolinimas 553,40 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 122,10 litų), A. B. įmonei (įsiskolinimas 605 litų), A. P. architektūrinio projektavimo įmonei (įsiskolinimas 2 000 litų), IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 2 542,57 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 190 litų), L. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 1 366 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 302,93 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 78,65 litų), (duomenys neskelbtini) (įsiskolinimas 504,21 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 521,51 lito), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 6 295,98 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 1 270,50 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 30,42 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 3 484,84 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 453,75 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 591,93 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 1 990,42 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 3 836,63 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 459,80 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 386,11 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 1 445,29 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 423,89 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 3 178,56 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 423,50 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 217,80 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 2 326,14 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 1 210 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 1 936 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 2 550 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 185 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 12 707,95 litų), V. I. (įsiskolinimas 1 000 litų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 2 095,72 litų), taip neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik dviejų kreditorių – savo paties ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinius reikalavimus, bei padarė kreditoriams – 20 615,76 Eur (t. y. 71 182,11 litų) turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Taip pat jis, dirbdamas UAB „A“ direktoriumi ir kasininku nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d., pasisavino jo žinioje buvusį UAB „A“ turtą, o būtent 2010 m. gruodžio 14 d., paėmė iš UAB „A“, esančios (duomenys neskelbtini), kasos 376 litus (t. y., 108,90 Eur) bei išrašė kasos išlaidų orderį Nr. 141 minėtai sumai, tačiau pinigų kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui E. G. neišmokėjo, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. sausio 17 d., paėmė iš UAB „A“ kasos 607,36 litus (t. y., 175,90 Eur) bei išrašė kasos išlaidų orderį Nr. 009 minėtai sumai, tačiau pinigų kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui neišmokėjo, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, taip pasisavino jo žinioje buvusį UAB „A“ turtą, tuo padarė 284,80 Eur (t. y. 983,36 litų) žalą, Tokiais veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

1.3. Taip pat jis, dirbdamas UAB „A“ direktoriumi ir kasininku nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d., pasisavino didelės vertės jo žinioje buvusį UAB „A“ turtą, o būtent: nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), paėmė iš UAB „A“ kasos 230 590,52 litų bei turėdamas tikslą pateisinti minėtų piniginių lėšų panaudojimą, UAB“A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei V. M. pats pateikė apskaityti netikrus dokumentus, t. y. 2013 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą,, serija AIR Nr. 0103, 2013 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0105, 2013 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderio kvitą,, serija AIR Nr. 103, 2013 m. rugsėjo 9 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 104, 2013 m. rugsėjo 30 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 105, bei UAB „A“ gamybos vadovui A. V. nurodė pateikti netikrus dokumentus, t. y. 2013 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0100, 2013 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0101, 2013 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0106, 2013 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0107, 2013 m. birželio 26 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija LAE Nr. 100, 2013 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija LAE Nr. 101, 2013 m. liepos 11 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 102, 2013 m. spalio 15 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 106, 2013 m. lapkričio 20 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 107, tokiu būdu pasisavino didelės vertės UAB „A“ turtą – 230 590,52 litų, tuo UAB „A“ padarė 66 783,63 Eur (230 590,52 litų) žalą. Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

1.4. Be to E. P., dirbdamas UAB „A“ direktoriumi, nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. sausio 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pagaminti netikrus dokumentus, paprašė pastarojo surašyti:

– 2012 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 21105, į kurią nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ perka iš pardavėjo UAB „P“ 8 komplektus metalo konstrukcijų, 240 m² LMDP plokščių ir 200 m² linoleumo BR-3 už 62 290,8 litus, nors tokių medžiagų UAB „A“ nepirko,

– kasos pajamų orderio kvitą,, serija PR Nr. 302102, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2012 m. gruodžio 3 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 21105 UAB „P“ kasininkė ir direktorė R. V. priėmė iš UAB „A“ 26 000 litų,

– kasos pajamų orderio kvitą,, serija PR Nr. 302105, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2012 m. gruodžio 7 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 21105 UAB „P“ kasininkė ir direktorė R. V. priėmė iš UAB „A“ 26 000 litų,

– kasos pajamų orderio kvitą,, serija PR Nr. 302107, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2012 m. gruodžio 11 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 21107 UAB „P“ kasininkė ir direktorė R. V. priėmė iš UAB „A“ 10 290,80 litų,

o pagaminus prašytus netikrus dokumentus, iš minėto asmens nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. sausio 1 d. UAB „A“ patalpose gavo netikrus dokumentus, t. y. 2012 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 21105 ir kasos pajamų orderių kvitus, serija PR Nr. 302102, 302105, 302107 su suklastotais UAB „A“ direktorės R. V. parašais, juose pasirašė pats kaip UAB „A“ atstovas bei pateikė apskaityti UAB „A“ buhalterei, taip jis pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus.

1.5. Taip pat jis, dirbdamas UAB „A“ direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis ir A. M., laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d. pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, o būtent: laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis pagaminti netikrus dokumentus, paprašė pastarųjų surašyti:

– 2013 m. birželio 14 d. Rangos sutartį Nr. 1307-001, į kurią nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Ai“, atstovaujama J. G., atliks UAB „A“ vidaus patalpų rekonstrukciją, adresu: (duomenys neskelbtini) už 120 172,74 litus,

– Sąmatą prie 2013 m. birželio 14 d. Rangos sutarties Nr. 1307-001, į kurią nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis, kad darbų ir medžiagų kaina objekte 120 172,74 litai,

– rekonstruojamų patalpų pirmo, antro ir trečio aukšto brėžinius, į kuriuos nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie planuojamų atlikti darbų apimtis,

– 2013 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą,, serija AIR Nr. 0103, į kurią nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ perka iš pardavėjo UAB „Ai“ paslaugas pagal aktą Nr. 103 (pagal sutartį Nr. 1307-001, objektas: vidaus patalpų rekonstrukcija, adresas (duomenys neskelbtini)) už 41 930,55 litus, nors tokių paslaugų UAB „A“ nepirko,

– 2013 m. rugpjūčio 22 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 103, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad užsakovas UAB „A“ priima iš rangovo UAB „Ai“ vidaus patalpų rekonstrukcijos darbus už 41 930,55 litus, nors tokių darbų UAB „Ai“ neatliko,

– 2013 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0105, į kurią nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ perka iš pardavėjo UAB „Ai“ paslaugas pagal aktą Nr. 105 (pagal sutartį Nr. 1307-001, objektas: vidaus patalpų rekonstrukcija, adresas (duomenys neskelbtini)) už 43 054,64 litus, nors tokių paslaugų UAB „A“ nepirko,

– 2013 m. rugsėjo 27 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 105, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad užsakovas UAB „A“ priima iš rangovo UAB „Ai“ vidaus patalpų rekonstrukcijos darbus už 43 054,64 litus, nors tokių darbų UAB „Ai“ neatliko,

– kasos pajamų orderio kvitą,, serija AIR Nr. 103, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2013 m. liepos 26 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą AIR 0100 UAB „Ai“ kasininkė J. G. priėmė iš UAB „A“ 32 648,41 litų,

– kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 104, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2013 m. rugsėjo 9 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą AIR Nr. 0103 UAB “Ai“ kasininkė K. F. iš UAB „A“ priėmė 41 930,55 litus,

– kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 105, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą AIR Nr. 0105 UAB „Ai“ kasininkė K. F. iš UAB „A“ priėmė 43 054,64 litus,

minėtiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, veikusiems kartu su A. M., pagaminus netikrus dokumentus, iš A. M. laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d. UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) gavo:

– netikrą 2013 m. birželio 14 d. Rangos sutartį Nr. 1307-001 ir ją, įrašęs savo pavardę, pasirašė, kaip užsakovo UAB „A“ atstovas,

– netikrą 2013 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0103, ir ją pasirašė kaip pirkėjo UAB „A“ atstovas,

– netikrą 2013 m. rugpjūčio 22 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 103 ir jį pasirašė kaip užsakovo UAB „A“ atstovas,

– netikrą 2013 m. rugsėjo 27 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 105 ir jį pasirašė kaip užsakovo UAB „A“ atstovas,

– netikrą 2013 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0105, ir ją pasirašė kaip pirkėjo UAB „A“ atstovas,

– 2013 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 103, ir jį, įrašęs savo vardą ir pavardę, pasirašė kaip UAB „A“ atstovas,

– 2013 m. rugsėjo 9 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 104, ir jį pasirašė kaip UAB „A“ atstovas,

– 2013 m. rugsėjo 30 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 105, ir jį, įrašęs savo pareigas, vardą ir pavardę, pasirašė kaip UAB „A“ direktorius

ir šiuos dokumentus pateikė UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei V. M., taip E. P., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis ir A. M., pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus. Tokiais veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

1.6. Taip pat E. P., dirbdamas UAB „A“ direktoriumi ir kasininku laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d., pasisavino didelės vertės jo žinioje buvusį UAB „A“ turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), paėmė iš UAB „A“ kasos 62 290,80 litų bei, turėdamas tikslą pateisinti minėtų piniginių lėšų panaudojimą, UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei V. M. pateikė apskaityti netikrus dokumentus, t. y. 2012 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 21105, 2012 m. gruodžio 3 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija PR Nr. 302102, 2012 m. gruodžio 7 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija PR Nr. 302105, 2012 m. gruodžio 11 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija PR Nr. 302107, tokiu būdu pasisavino didelės vertės UAB „A“ turtą – 62 290,80 litų, tuo UAB „A“ padarė 18 040,66 Eur (t. y. 62 290,80 litų) žalą. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

1.7. Taip pat jis, dirbdamas UAB „A“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, A. M. ir UAB „A“ gamybos vadovu A. V., pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, o būtent: laikotarpiu nuo 2013 birželio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis pagaminti netikrus dokumentus, paprašė pastarųjų surašyti:

– 2013 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0100, į kurią nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ perka iš pardavėjo UAB „Ai“ paslaugas pagal aktą Nr. 100 (pagal sutartį Nr. 1307-001, objektas: vidaus patalpų rekonstrukcija, adresas (duomenys neskelbtini)) už 65 439,41 litų, nors tokių paslaugų UAB „A“ nepirko,

– 2013 m. liepos 26 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 100, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad užsakovas UAB „A“ priima iš rangovo UAB “Ai“ vidaus patalpų rekonstrukcijos darbus už 65 439,41 litų, nors tokių darbų UAB „Ai“ neatliko,

– 2013 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0101, į kurią nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ perka iš pardavėjo UAB „Ai“ paslaugas pagal aktą Nr. 101 (pagal sutartį Nr. 1307-001, objektas: vidaus patalpų rekonstrukcija, adresas (duomenys neskelbtini)) už 25 875,87 litus, nors tokių paslaugų UAB „A“ nepirko,

– 2013 m. liepos 28 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 101, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad užsakovas UAB „A“ priima iš rangovo UAB „Ai“ vidaus patalpų rekonstrukcijos darbus už 25 875,87 litus, nors tokių darbų UAB „Ai“ neatliko,

– 2013 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0106, į kurią nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ perka iš pardavėjo UAB „Ai“ paslaugas pagal aktą Nr. 106 (pagal sutartį Nr. 1307-001, objektas: vidaus patalpų rekonstrukcija, adresas (duomenys neskelbtini)) už 29 880,95 litus, nors tokių paslaugų UAB „A“ nepirko,

– 2013 m. spalio 3 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 106, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad užsakovas UAB „A“ priima iš rangovo UAB „Ai“ vidaus patalpų rekonstrukcijos darbus už 29 880,95 litus, nors tokių darbų UAB „Ai“ neatliko,

– 2013 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0107, į kurią nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ perka iš pardavėjo UAB „Ai“ paslaugas pagal aktą Nr. 106 (pagal sutartį Nr. 1307-001, objektas: vidaus patalpų rekonstrukcija, adresas (duomenys neskelbtini)) už 24 449,97 litus, nors tokių paslaugų UAB „A“ nepirko,

– 2013 m. lapkričio 19 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 107, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad užsakovas UAB „A“ priima iš rangovo UAB „Ai“ vidaus patalpų rekonstrukcijos darbus už 24 449,97 litus, nors tokių darbų UAB „Ai“ neatliko,

– kasos pajamų orderio kvitą, serija LAE Nr. 100, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2013 m. birželio 26 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą AIR 0100 UAB “Ai“ kasininkė J. G. priėmė iš UAB „A“ 22 000 litų,

– kasos pajamų orderio kvitą, serija LAE Nr. 101, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2013 m. liepos 1 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą AIR Nr. 0101 UAB „Ai“ atstovė J. G. priėmė iš UAB „A“ 25 835 litus,

– kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 102, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2013 m. liepos 11 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą AIR Nr. 0100 UAB „Ai“ kasininkė J. G. priėmė iš UAB „A“ 10 791 litų,

– kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 106, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2013 m. spalio 15 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą AIR Nr. 0106 UAB „Ai“ kasininkė K. F. iš UAB „A“ priėmė 29 880,95 litus,

– kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 107, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2013 m. lapkričio 20 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą AIR Nr. 0107 UAB „Ai“ kasininkė K. F. iš UAB „A“ priėmė 24 449,97 litus,

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, veikusiems kartu su A. M., pagaminus prašytus netikrus dokumentus, juos UAB „A“ gamybos vadovui A. V. nurodė iš A. M. paimti, pasirašyti bei pasirašius atiduoti į buhalteriją. Vykdydamas UAB „A“ direktoriaus E. P. žodinį nurodymą, A. V., laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2013 sausio 1 d., UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš A. M. gavo netikrus dokumentus, t. y. 2013 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0100, 2013 m. liepos 26 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr.100, 2013 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0101, 2013 m. liepos 28 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr.101, 2013 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0106, 2013 m. spalio 3 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 106, 2013 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0107, 2013 m. birželio 26 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija LAE Nr. 100, 2013 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija LAE Nr. 101, 2013 m. liepos 11 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 102, 2013 m. spalio 15 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 106, 2013 m. lapkričio 20 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 107, juos pasirašė kaip pirkėjo UAB „A“ atstovas, bei pateikė apskaityti UAB „A“ buhalterei V. M., taip E. P., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, UAB „A“ gamybos vadovu A. V. ir A. M., pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus. Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

1.8. Be to, E. P., dirbdamas UAB „A“ direktoriumi ir kasininku, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d., aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 (toliau –ir BAĮ) 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d., nenustatė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri numatytų priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, tuo pažeidė BAĮ 19 straipsnio 1, 2 dalių ir 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 (toliau – ir DAĮ) 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus bei neišsaugojo:

– UAB „A“ 2009 m. kasos pajamų orderių Nr. AC00070, AC00071, AC00072, AC00073, įtrauktų į kasos knygą, kurių bendra suma 28 009, 46 Lt (t. y. 8 112,10 Eur),

– dokumento, kurio pagrindu E. P. avanso apyskaitoje už 2012 m. gruodžio mėnesį sumažintas pastarojo įsiskolinimas UAB „A“ 12 000 litų (12 000 litų mokėjimas (duomenys neskelbtini)),

– dokumento, kurio pagrindu E. P. avanso apyskaitoje už 2013 liepos mėnesį sumažintas pastarojo įsiskolinimas UAB „A“ 300 litų (buhalterinėje pažymoje Nr. 07/31 nurodytas mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“).

Be to, jis, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių (nauja redakcija, patvirtinta 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370) 9 punktą būdamas atsakingas už inventorizacijos atlikimą laiku bei už teisingų inventorizacijos metu nustatytų duomenų įtraukimą į apskaitą, minėtu nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių nustatyta tvarka neatliko UAB „A“ pinigų metinės inventorizacijos už 2009, 2010, 2011,2012, 2013 metus, tuo pažeidė nutarimu patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 punktą.

Be to, jis, pagal nutarimu patvirtintų inventorizacijos taisyklių 9 punktą būdamas atsakingas už inventorizacijos atlikimą laiku bei už teisingų inventorizacijos metu nustatytų duomenų įtraukimą į apskaitą, minėtu nutarimu patvirtintų inventorizacijos taisyklių nustatyta tvarka neatliko UAB „A“ gautų ir mokėtinų skolų metinės inventorizacijos už 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 metus, tuo pažeidė nutarimu patvirtintų inventorizacijos taisyklių 3, 50 ir 61 punktus bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 15 straipsnio 10 dalį.

Be to, E. P., laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d. dirbdamas UAB „A“ kasininku, pagal 2014 m. liepos 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 00422 išdavė J. T. 4 674,11 litų, tačiau šios sumos į kasos knygą neįtraukė bei pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, neužtikrino, kad ši suma būtų apskaityta apyvartos žiniaraštyje „koresp. sąsk. Nr. 2720 Kasa“, taip pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 1 dalį bei 2000 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punktą.

Be to, E. P. laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d. dirbdamas UAB „A“ kasininku, pagal 2009 metų darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius Nr. 8, 10, 12, 14, 16, 2010 metų darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius Nr. 1, 3, 6, 9, 11, 12, 16, 19, 22, 27, 32, 40 bei pagal 2009 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 85, 2010 m. spalio 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 98, 2010 m. gruodžio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 140, 2010 m. gruodžio 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 141, 2010 m. gruodžio 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 145, 2011 m. sausio 17 d. kasos išlaidų orderį Nr. 009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 074 įformino pinigų išmokėjimą UAB „A“ darbuotojams, viso 58 514,56 litų (t. y. 16 946,99 Eur), tačiau dokumentuose įformintos sumos gavėjai savo parašais nepatvirtino, taip pažeisdamas minėtu nutarimu patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punkto reikalavimus, minėtą sumą nurašė nuo kasos, dėl anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo pažeidė BAĮ 4 straipsnį.

Dėl nurodytų teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d. Šiais veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

1.9. Be to, E. P., dirbdamas UAB „A“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais UAB „Ai“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) vardu, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, UAB „A“ naudai, apgaulės būdu panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 40 027 litų PVM, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais UAB „Ai“ vardu, turėdamas tikslą UAB „A“ naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM, tarp UAB „A“ ir UAB „Ai“ sudarė ir pasirašė 2013 m. birželio 14 d. Rangos sutartį Nr. 1307-001, pagal kurią UAB „Ai“ tariamai turėjo atlikti UAB „A“ vidaus patalpų rekonstrukciją adresu: (duomenys neskelbtini), už tai UAB „Ai“ sumokant 1 200 172,74 litų (su PVM), tačiau UAB „Ai“ jokių darbų neatlikus, pagamino netikrus dokumentus, t. y. 2013 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0100, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl UAB „Ai“ tariamai atliktų vidaus patalpų rekonstrukcijos darbų UAB „A“ už 65 439,41 litų (įskaitant 11 357,25 Lt PVM), 2013 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0101, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl UAB „Ai“ tariamai atliktų vidaus patalpų rekonstrukcijos darbų UAB „A“ už 25 875,87 litų (įskaitant 4 490,85 Lt PVM), 2013 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0103, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl UAB „Ai“ tariamai atliktų vidaus patalpų rekonstrukcijos darbų UAB „A“ už 41 930,55 litų (įskaitant 7 277,20 Lt PVM), 2013 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0105, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl UAB „Ai“ tariamai atliktų vidaus patalpų rekonstrukcijos darbų UAB „A“ už 43 054,64 litų (įskaitant 7 427,29 Lt PVM), 2013 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0106, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl UAB „Ai“ tariamai atliktų vidaus patalpų rekonstrukcijos darbų UAB „A“ už 29 880,95 litų (įskaitant 5 185,95 Lt PVM), 2013 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0107, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl UAB „Ai“ tariamai atliktų vidaus patalpų rekonstrukcijos darbų UAB „A“ už 24 449,97 litų (įskaitant 4243,38 Lt PVM),

PVM sąskaitas faktūras įtraukti į buhalterinę apskaitą pateikė UAB „A“ buhalterei V. M. ir pagal 2013 m. kovo 18 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 34/2013 buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „A“ teikiančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei I. G., kuri, nežinodama, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys (nes nurodytų vidaus patalpų rekonstrukcijos darbų UAB „Ai“ tikrovėje UAB „A“ neatliko) ir kad pagamintos PVM sąskaitos faktūros netikros, PVM sąskaitose faktūrose išskirtą 40 027 litų pirkimo PVM sumą įtraukė į UAB „A“ PVM atskaitą bei įtraukė į šias UAB „A“ PVM deklaracijas:

– 2013 m. liepos 10 d. PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d., 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nurodant 15 848,10 litais didesnę pirkimo PVM sumą negu UAB „A“ faktiškai buvo įsigijusi prekių ir paslaugų su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 15 848,10 Lt mažesnę UAB „A“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,

– 2013 m. liepos 24 d. PVM deklaraciją (patikslintą) už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d., 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nurodant 15 848 litais didesnę pirkimo PVM sumą negu UAB „A“ faktiškai buvo įsigijusi prekių ir paslaugų su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 15 848 Lt mažesnę UAB „A“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,

– 2013 m. rugsėjo 20 d. PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nurodant 7 277 litais didesnę pirkimo PVM sumą negu UAB „A“ faktiškai buvo įsigijusi prekių ir paslaugų su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 7 277 Lt mažesnę UAB „A“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,

– 2013 m. spalio 21 d. PVM deklaraciją (patikslintą) už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nurodant 7 277 litais didesnę pirkimo PVM sumą negu UAB „A“ faktiškai buvo įsigijusi prekių ir paslaugų su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 7 277 Lt mažesnę UAB „A“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,

– 2013 m. spalio 21 d. PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nurodant 7 472 litais didesnę pirkimo PVM sumą negu UAB „A“ faktiškai buvo įsigijusi prekių ir paslaugų su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 7 472 Lt mažesnę UAB „A“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,

– 2013 m. spalio 28 d. PVM deklaraciją (patikslintą) už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nurodant 7 472 litais didesnę pirkimo PVM sumą negu UAB „A“ faktiškai buvo įsigijusi prekių ir paslaugų su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 7 472 Lt mažesnę UAB „A“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,

– 2014 m. rugpjūčio 8 d. PVM deklaraciją (patikslintą) už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nurodant 7 472 litais didesnę pirkimo PVM sumą negu UAB „A“ faktiškai buvo įsigijusi prekių ir paslaugų su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 7 472 Lt mažesnę UAB „A“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,

– 2013 m. lapkričio 21 d. PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d., 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nurodant 5 186 litais didesnę pirkimo PVM sumą negu UAB „A“ faktiškai buvo įsigijusi prekių ir paslaugų su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 5 186 Lt mažesnę UAB „A“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,

– 2014 m. rugpjūčio 8 d. PVM deklaraciją (patikslintą) už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d., 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nurodant 5 186 litais didesnę pirkimo PVM sumą negu UAB „A“ faktiškai buvo įsigijusi prekių ir paslaugų su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 5 186 Lt mažesnę UAB „A“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,

– 2013 m. gruodžio 20 d. PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d., 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nurodant 4 244 litais didesnę pirkimo PVM sumą negu UAB „A“ faktiškai buvo įsigijusi prekių ir paslaugų su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 4 244 Lt mažesnę UAB „A“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą ir šias deklaracijas elektroniniu būdu pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip apgaule UAB „A“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 40 027 Lt (t. y. 11 592 Eur) PVM. Tokiais savo veiksmais E. P. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

1.10. Be to, E. P., dirbdamas UAB „A“ direktoriumi ir kasininku, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d., pasitelkęs asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, – UAB „A“ buhalterę V. M., apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei pagal BAĮ 21 įstatymo 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei V. M. pateikė apskaityti, o pastaroji UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė: 2012 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 21105, 2012 m. gruodžio 3 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija PR Nr. 302102, 2012 m. gruodžio 7 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija PR Nr. 302105, 2012 m. gruodžio 11 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija PR Nr. 302107, kuriuose buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos – tariamas UAB „A“ 8 komplektų metalo konstrukcijų, 240 m² LMDP plokščių ir 200 m² linoleumo BR-3 pirkimas iš UAB „P“ už 62 290,80 litus bei šių pinigų sumokėjimas UAB „P“, taip pažeidė BAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. birželio 21 d. iki 2013 m. sausio 1 d.) 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 2 dalį,

tęsdamas nusikalstamą veiką, UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei V. M. pateikė apskaityti, o pastaroji UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė: 2013 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0103, 2013 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0105, 2013 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 103, 2013 m. rugsėjo 9 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 104, 2013 m. rugsėjo 30 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 105, bei per UAB „A“ gamybos vadovą A. V. UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei V. M. pateikė apskaityti 2013 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0100, 2013 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0101, 2013 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0106, 2013 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0107, 2013 m. birželio 26 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija LAE Nr. 100, 2013 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija LAE Nr. 101, 2013 m. liepos 11 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 102, 2013 m. spalio 15 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 106, 2013 m. lapkričio 20 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 107, kuriuose buvo įformintos neįvykusios operacijos – tariamas UAB „A“ vidaus patalpų rekonstrukcijos darbų pirkimas iš UAB „Ai“ už 230 590,52 litų bei šių pinigų sumokėjimas UAB „Ai“, taip pažeidė BAĮ (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1, 2 dalis, 13 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 2 dalį.

Dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d. Šiais savo veiksmais E. P. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. P. gynėjas advokatas Vaidotas Sviderskis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, civilinį ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Skundžiamas nuosprendis yra nemotyvuotas, iš jo neįmanoma suprasti, kuo pasireiškė E. P. kaltė, taip pat kuriais įrodymais teismas rėmėsi, o kuriuos atmetė. Negalima įvertinti veikų kvalifikavimo, atlikto įrodymų vertinimo. Teismas neatliko liudytojų parodymų analizės, prieštaravimai, esantys byloje, nebuvo pašalinti. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat nesuprantama, kuriais byloje esančiais dokumentais teismas rėmėsi, nei vienas iš jų skundžiamame nuosprendyje neįvardytas. Deklaratyvus pasakymas, kad „teismas neabejotinai nustatė“ nėra tinkamas nuosprendžio motyvavimas, teismo išvados pernelyg apibendrintos, jį priimant, nebuvo vadovautasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas procesinis sprendimas turi būti panaikintas.

2.2. Liudytojų E. G. ir J. R. parodymai dėl nuteistajam inkriminuoto 284,80 Eur pasisavinimo neaiškūs ir nenuoseklūs, jie, apklausiami teisme, negalėjo paaiškinti, kodėl jų parodymai skyrėsi, kokią pinigų sumą kuris iš jų gavo. Tačiau skundžiamame nuosprendyje dėl šių aplinkybių nepasisakyta.

2.3. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 208 straipsnį, būtina nustatyti ne tik tai, kad atsiskaitant su kreditoriais, bendrovė buvo nemoki, kai jai akivaizdžiai grėsė bankrotas ir ji negalėjo patenkinti visų kreditorių reikalavimų, tačiau ir asmens žinojimą apie tokių sąlygų egzistavimą. Šiuo atveju E. P. nežinojo apie tai, kad UAB „A“ bankrutuos, priešingai, tyrimo metu jis paaiškino, kad nors bendrovės finansinė padėtis kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo pablogėjusi, tačiau ji turėjo pakankamai turto, kurio pakaktų atsiskaityti su kreditoriais. Iš 2013 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad bendrovė turėjo turto už 982 103 Lt, o per vienus metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 461 113 Lt, taigi neviršijo pusės bendrovės turto. Be to, pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, teisinę reikšmę turi tik pradelsti įsipareigojimai, tačiau duomenų apie pradelstus įsipareigojimus bankroto administratorius nepateikė. Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi keliant UAB „A“ bankroto bylą, jos nemokumas buvo konstatuotas tik 2014 m. gegužės 5 d. sudaryto balanso duomenimis. Kasacinio teismo praktikoje (baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-346/2012 ir 3K-3-252/2014) išaiškinta, kad įmonės nemokumui konstatuoti turi būti nustatyta šių aplinkybių visuma: įmonė neatsiskaito su kreditoriais ir pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Sprendžiant, ar bendrovės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos bendrovės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokios pareigos atsiradimui. Taigi ši praktika sudaro pagrindą spręsti, kad nagrinėjamoje byloje nėra subjektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnyje, sudėties požymių ir gali būti keliamas tik civilinės atsakomybės klausimas.

2.4. E. P. apie tai, kad UAB „P“ ir UAB „Ai“ realiai jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdė ir veikė tik kaip priedangos bendrovės, tikėtina, nusikalstamoms veikoms vykdyti, sužinojo tik iš savo gynėjo ikiteisminio tyrimo metu, po to, kai buvo atlikta apklausa ir jis galėjo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tiek pats nuteistasis, tiek buhalterės (pvz. V. M.) nurodė, kad priėmus PVM sąskaitas faktūras iš šių įmonių, jie patikrino jas viešose juridinių asmenų paieškos duomenų bazėse (www.rekvizitai.lt ir www.vmi.lt). Nebuvo gauta duomenų apie šių įmonių rizikingumą ir nepatikimumą, jos turėjo galiojančius PVM kodus, realiai darbai buvo atlikti. Minėtas bendroves atstovavę asmenys veikė legaliai veikiančių įmonių vardu, faktiškai suteikė prekes ir/ ar paslaugas. Atsižvelgiant į tai, sąskaitos iš bendrovių buvo priimtos ir įtrauktos į apskaitą, bendrovėms buvo sumokėti pinigai. Teismų praktikoje nustatyta, kad tokiu atveju nelaikoma, jog asmuo pats sukčiavo ar, juo labiau, lėšas pasisavino.

2.5. Byloje yra ne tik PVM sąskaitos faktūros, bet ir atliktų darbų priėmimo perdavimo aktai, liudijantys apie faktiškai atliktus darbus. Byloje nėra duomenų, kad 8 komplektai metalo konstrukcijų, 240 kv. m. LMDP plokščių ir 200 kv. m. linoleumo BR-3 už 62 290,80 litų nebuvo įsigyti. Be to, bendrovėje tuo metu buvo atliekami patalpų pertvarkymo darbai. Nepaneigus šių aplinkybių, negalima teigti, kad sandoriai realiai neįvyko, ir, juolab, kad UAB „P“ sąskaitas suklastojo būtent E. P.. Vien tai, kad buvo bendraujama ne su direktore (E. P. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ji buvo fiktyvi), neleidžia teigti, kad nuteistasis suklastojo dokumentus ir patvirtino neegzistuojančius sandorius. E. P. pats šiuo atveju nukentėjo nuo nusikaltimo.

2.6. E. P. apklausų metu tiksliai apibūdino vyrą, kuris atstovavo UAB „Ai“ pasirašant sutartį bei paimdavo pinigus. Labai panašiai šį asmenį, vadinamą „V.“ apibūdino ir K. F., J. G., A. V. ir A. M..

2.7. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad prekės iš UAB „P“ nebuvo gautos, apsiribojant tik tuo, kad ši bendrovė veiklos nevykdė ir jai atstovavo fiktyvi direktorė. Vertinant UAB „Ai“ atliktų darbų realumą, buvo remiamasi UAB „A“ darbuotojų, kurie apklausti kaip liudytojai, parodymais, jog jokie remonto darbai patalpose, kuriose jie dirbo, atlikti nebuvo. Šių asmenų parodymai nesutampa su E. P. parodymais. Jis paaiškino, kad UAB „A“ darbuotojai remonto darbų neatliko, o remonto ir statybos darbai vyko kitose, gretimose patalpose. Apie statybas ir veiksmus, susijusius su nekilnojamuoju turtu, darbuotojai informuoti nebuvo. UAB „Ai“ vardu veikė kiti asmenys, iš kurių tyrimas nustatė tik A. M., kuris pripažino, kad bendravo su „V.“ ir dar vienu asmeniu, vežiojusiu dokumentus bei vykdžiusiu kitus pastarojo nurodymus. Be to, jis ir faktiškai atliko darbus – suko gipskartonio plokštes. Priimdamas PVM sąskaitas faktūras bei atliktus statybos ir patalpų įrengimo darbus, nuteistasis buvo įsitikinęs, kad darbus atliko UAB „Ai“ darbuotojai arba šios bendrovės samdyti asmenys.

2.8. Tai, kad darbai buvo atliekami, kito patalpų konfigūracija ir plotas, patvirtino patalpų matavimus atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja V. J., kuri rūpinosi atitinkamai rekonstruotų patalpų įforminimu, taip pat UAB „Matininkai“ darbuotoja A. M., kuri atliko turto vertinimą. Jų nurodytas aplinkybes papildė M. V., kuris įvardijo faktiškai UAB „A“ valdytą patalpų plotą, bei finansininkės. Byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „A“ patalpų plėtimo darbų neatliko, o liudytojų parodymai E. P. nurodytų aplinkybių nepaneigia. Nuteistojo pozicijos nepaneigia ir bankroto administratoriaus S. G. parodymai, kadangi pastarasis nenurodė, kad priėmė neįregistruotas patalpas, kai tokių akivaizdžiai buvo. Jam dokumentus „priėmus maišais ir dėžėmis“ ir tik deklaratyviai perėmus nekilnojamąjį turtą, nebuvo kitos galimybės, kaip tik duoti tokius parodymus, tai yra įrodinėti, kad tokio turto nebuvo, kadangi priešingu atveju tai rodytų jo aplaidžiai, o gal net savanaudiškai, atliktas pareigas. Dėl to šio asmens parodymai turi būti vertinami kritiškai.

2.9. Taigi per asmenį, vardu „V.“, kuris veikė ir išrašė sąskaitas UAB „Ai“ vardu, UAB „A“ įrengė patalpas, kurios plane pažymėtos kaip „pastatas (duomenys neskelbtini)“, patalpas, kurios buvo jungiančiame korpuse tarp pastatų, plane pažymėtų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). UAB „A“ veiklą pradėjo turėdama patalpas, kurių bendras plotas sudarė apie 100 kv. m., o bankroto bylos iškėlimo metu ji valdė apie 800 kv. m. deklaruoto (registruoto) ploto patalpas ir apie 1100 kv. m. faktiškai turimo ploto, tai yra apie 300 kv. m. ploto patalpas, kurios liko neįteisintos (teisiškai neįregistruotos). Tuo tarpu UAB „A“ veiklą vykdė ir teisme liudiję darbuotojai dirbo pastate, kuris plane pažymėtas indeksu „(duomenys neskelbtini)“. 2009 m. liepos 7 d. pastato (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte nuosavybės teise buvo įgyta 10 vnt. patalpų, jos gamybai netiko. Atliekant pertvarų griovimo darbus, ventiliacijos išvedžiojimą ir kt. darbus: iš patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryti laiptai ir laiptinė į antro aukšto gamybines patalpas, patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išardyta laiptinė ir patalpa pritaikyta sandėliui, darbai nuosekliai vyko iki 2012 m. pabaigos, kuomet patalpos tapo tinkamos gamybai, buvo įrengti metalo apdirbimo bei dažymo cechai, patalpose Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrengtas frezavimo cechas, patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) įrengta sandėliavimo patalpa, iš patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) iškeltas ofisas ir padarytas surinkimo (stambių gaminių) cechas, atitvaros virtrinomis, taip pat lazerio pjovimo bei plotplasčio plovimo cechas. Ofisas iškeltas į suremontuotas patalpas II pastato aukšte, kuriuo iš pradžių buvo naudotasi pagal nuomos sutartį, o 2013 m. rugsėjo 18 d. jos bei patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytos. Atliekant remontą pastate, pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini), buvo patiestas linoleumas, sutvarkytos zonos, pakeistas apšvietimas, kaip to reikalauja sanitariniai normatyvai, pakeisti radiatoriai, langai, nes ceche temperatūra negali būti mažesnė kaip 17o C, išvedžioti jonizatoriai, perdaryta kompresorinė ir kt. Trečias aukštas, kuris liko neįregistruotas, buvo įrengtas virš patalpų, kurių unikalūs numeriai yra: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Iš šių patalpų įrengti laiptai patekti į neregistruotas naujai įrengtas patalpas, kurių plotas sudaro apie 300 kv. m. Visos šios patalpos yra pastate, pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Remonto darbai 2013 m. pradžioje buvo daromi ir pastate, pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame buvo įrengti ofisai. Tuo pat metu buvo įsigytos ir ofiso patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, tačiau kitame korpuse Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2.10. Taigi, E. P. galėtų būti pripažintas kaltu dėl aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos, tačiau ir šios nuosprendžio dalies teismas nemotyvavo. Dėl šios priežasties turi būti panaikinta ir ši nuosprendžio dalis, o baudžiamoji byla E. P. nutraukta.

2.11. Civilinis ieškinys byloje negalėjo būti tenkintas, nes kaltinime nurodytų lėšų E. P. nepasisavino ir jų neiššvaistė, o panaudojo aptartiems įmonės poreikiams tenkinti. Ir ši skundžiamo nuosprendžio dalis nėra motyvuota, todėl civilinis ieškinys turi būti atmestas.

3. Atsiliepime į nuteistojo E. P. gynėjo apeliacinį skundą civilinės ieškovės UAB „A“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, atstovė prašo jį atmesti; iš E. P. priteisti 2 872,06 Eur civilinio ieškovo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Apeliaciniame skunde nenurodomi argumentai, kurie pagrįstų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straisnio 1 dalies nuostatų pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka jam keliamus reikalavimus, jame reikšmingos bylai aplinkybės išdėstytos tiksliai, aiškiai ir glaustai, o baudžiamojo proceso įstatymas nenumato pareigos teismui apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti visus ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktus įrodymus.

3.2. Nuteistojo gynėjo argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo nepagrįsti, skunde nenurodoma, kokie konkretūs prieštaravimai ir dėl kokių aplinkybių liko nepašalinti, o apeliacinis skundas grindžiamas prielaidomis, kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai.

3.3. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad E. P. padarė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl pagrindo panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal minėtą įstatymo normą nėra.

3.4. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. P. pripažino kaltu ir dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo, jo kaltę pagrindžia byloje surinktų įrodymų visuma.

3.5. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašydamas civilinį ieškinį atmesti, nesant E. P. veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, neteisingai aiškina BPK nuostatas, kadangi tokiu atveju ieškinys turėtų būti paliekamas nenagrinėtas, suteikiant teisę civiliniam ieškovui dėl žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka. Be to, nuteistojo gynėjo teiginiai, kad E. P. nepasisavino bendrovės „A“ lėšų, nepagrįsti.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras ir civilinio ieškovo atstovė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis naikinamas dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir E. P. priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas kelia pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo išsamumo klausimą, teigdamas, jog priimant skundžiamą nuosprendį buvo pažeistos BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatos, jame daromos išvados dėl E. P. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus nepagrįstos byloje surinktais įrodymais, visiškai neatlikta jų analizė, todėl nėra galimybės nustatyti, kuriais įrodymais buvo remiamasi, o kurie buvo atmetami. Be to, apeliaciniame skunde gynėjas kvestionuoja ir BK 208 straipsnyje, 183 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų objektyviųjų ir subjektyviųjų sudėties požymių įrodytumą, dėl ko negalima net įvertinti veikų kvalifikavimo ir padarytų išvadų pagrįstumo ar nepagrįstumo. Nurodo, kad kai kurių liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ir nepatikimi, sandoriai tarp UAB „A“, UAB „P“ ir UAB „Ai“ realiai įvyko ir tai patvirtina byloje esantys pirminiai bendrovių finansinės apskaitos dokumentai, darbų priėmimo perdavimo aktai bei liudytojų parodymų visuma. Taigi, nuosprendis yra skundžiamas pilna apimtimi, tai yra tiek dėl procesinių pažeidimų, tiek dėl veikų kvalifikavimo, tiek dėl įrodymų vertinimo, tiek dėl padarytų išvadų pagrįstumo. Šia apimtimi teisėjų kolegija ir nagrinėja nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl esminio baudžiamojo proceso pažeidimo, nuosprendyje neatlikus įrodymų vertinimo

6. Nuteistojo gynėjas, apeliaciniame skunde prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį, tokį prašymą grindžia esminiu baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 305 straipsnio 1 dalies) pažeidimu, teigdamas, kad skundžiamame nuosprendyje byloje surinkti įrodymai nebuvo analizuoti, o teismo išvados padarytos neįvertinus baudžiamosios bylos medžiagos visumos.

7. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyti esminiai apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turinio elementai. Be kita ko, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Teismo nuosprendis, jam įsiteisėjus, yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl ne tik jo formai, bet ir turiniui, keliami BPK 302–307 straipsniuose esančių nuostatų atitikties reikalavimai, jis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, o pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2012, 2K-32-699/2016, 2K-79-976/2016, 2K-222-697/2016, 2K-114-495/2020). Taigi, teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Teismas privalo savo išvadas grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas, o pats nuosprendis turi būti motyvuotas, ką pagrįstai pažymėjo ir nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus įvykdė tik iš dalies, o ir ši dalis labai nedidelė. Skundžiamame nuosprendyje padaręs išvadas dėl nuteistojo kaltės įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, išdėstė nuteistojo E. P., liudytojų parodymų turinį, taip pat aprašė baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus. Nurodė, kad šių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad byloje yra nustatyti E. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymiai, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad jame nėra atliktas iš esmės joks įrodymų vertinimas, nenurodyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai, apsiribojant bendru teismų praktikos veikų kvalifikavimo klausimais aprašymu. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kokias konkrečiai faktines aplinkybes patvirtina ar paneigia anksčiau jame aprašyti įrodymai, teismo išvados padarytos lakoniškai konstatuojant E. P. kaltę, tačiau nenurodyti motyvai, kuriais remiantis teismas šias išvadas padarė, neatliktas faktinių aplinkybių teisinis vertinimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) priimti. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija, kadangi teisingumo vykdymas suponuoja tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Šiuo atveju, teismui iš esmės neatlikus bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų vertinimo, jų analizės, kurie būtų leidę suprasti, kodėl E. P. buvo pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, toks baudžiamojo proceso pažeidimas laikytinas esminiu, suvaržančiu baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą (BPK 44 straipsnio 8 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2014, 2K-242-495/2019, 2K-174-511/2020).

9. BPK 329 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad jeigu pirmosios instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, nurodytą BPK 369 straipsnio 3 dalyje, išskyrus pažeidimus, nustatytus BPK 326 straipsnio 1 dalies 4–5 punktuose, apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir priima naują nuosprendį. Šiuo atveju, teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, papildomai apklaususi nuteistąjį bei vadovaudamasi BPK 256 straipsnio nuostatomis, informavusi apie galimą E. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių pakeitimą iš esmės skirtingomis, konstatavusi esminį baudžiamojo proceso pažeidimą priimant skundžiamą nuosprendį, laikydamasi teisingo proceso garantijų, jį panaikina, o E. P. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas klausimą analizuos iš naujo, priimdama naują procesinį sprendimą byloje, kuris, be kita ko, pašalinus pirmosios instancijos teismo padarytą esminį BPK pažeidimą ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą iš naujo, gali būti ir tokios pat rūšies, kaip pirmosios instancijos teismo nuosprendis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-533-942/2015).

10. Nagrinėjamoje byloje E. P. kaltė grindžiama šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais:

10.1. E. P. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad pradėjo veiklą nuo mažų 199 kv. m. patalpų, darbai vyko 2008 – 2013 metais. Patalpas supirkinėjant, jos buvo labai apleistos. Patalpų vertė buvo ženkliai mažesnė, negu po to kai jis jas atremontuodavo. Susirado matininkę, vertinančią patalpas, kurių vertė padidėdavo ir jis turėdavo galimybę gauti kreditą iš banko. Buhalterė, apskaitininkė, vadybininkai ir kai kurie darbuotojai žinojo, kad vyksta – darbai. Darbininkams apie plėtrą niekas nieko nesakė, jie pereidavo vis į naujas patalpas. Jis, 2013 metais spalio mėnesį atsigulė širdies operacijai, o grįžęs 2014 metais sausio mėnesį – nesuprato, kas atsitiko. E. P. pripažino, jog buhalteriją tvarkė aplaidžiai. Paaiškino, kad jis nieko neklastojo, visi dokumentai, kuriuos pasirašė buvo teisingi, originalai. Taip pat, paaiškino, jog viskas buvo investuota į patalpas. Įvedė visame pastate rekuperacinę sistemą, apšiltino stogą, padarė antrasolėse trečią aukštą, kurį naudojo, kaip sandėlį, ten įrengė poilsio kambariuką. Visos sąskaitos buvo tikros, pinigai buvo išleisti statyboms, remonto darbams, ventiliacijai, stogo perdengimui ir trečio aukšto įrengimui. Paaiškino, jog tai labai maža suma palyginus su tuo kiek iškilo pastatų vertė. Iš dalies prisipažino dėl kreditorinių reikalavimų nesilaikymo ir paaiškino, kad jį labai taršė dėl ,, (duomenys neskelbtini)“. Šių aplinkybių pagrindu, atidavė pagrindinę sumą. Paaiškino, jog jeigu nebūtų atidavęs skolos – patalpos būtų nuvertėjusios, nes būtų atjungę šilumą, elektrą. Pagal specifiką, darbo su plastikais, todėl negali būti mažesnė temperatūra, kaip +17. Dirbant prie žemesnės temperatūros nelimpa klijai ir lūžinėja plastikai langų. Paaiškino, jog 2013 m. rugsėjo mėn. situacija buvo gera, 2013 m. spalio mėn. pirko patalpas, todėl jis skolinosi pinigus. 2013 metais baigėsi paskutinis remontas. Nors skolų buvo ir jam, tačiau ir jis buvo skolingas, kadangi pinigų reikėjo supirkinėjant ir remontuojant patalpas. Dėl PVM nemokėjimo paaiškino, kad pagal dokumentus – PVM sumokėtas. Apeliacinės instancijos teisme esminių naujų aplinkybių nenurodė, iš esmės pakartojo tuos pačius parodymus, kuriuos davė pirmosios instancijos teisme.

10.2. Liudytojas A. V. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaltinamasis E. P. buvęs jo darbdavys, 2013–2014 m. UAB „A“ jis dirbo gamybos vadovu. Su pinigais neturėjo jokių reikalų, nes piniginius reikalus tvarkė direktorius E. P.. Bendrovė užsiėmė reklamos gamyba. Piniginius reikalus įmonėje tvarkė vadovas, o jis tik pasirašydavo kai kurias sąskaitas, kurias perduodavo apskaitininkei V. V., išskyrus atvejus, kai būdavo atliekami pirkimai grynaisiais. Tokiu atveju pinigines lėšas gaudavo iš direktoriaus. Jį pavaduodavo ir atostogų metu. Bendrovės kasininku buvo E. P., jį vaduodamas liudytojas jokių sprendimų su kasa nepriimdavo, už ją galimai buvo atsakinga V. V.. (duomenys neskelbtini) patalpų remonto už tokias sumas, kokios nurodytos kaltinime, nebuvo. Buvo vykdomi darbai, statomos pertvaros ir ventiliacija patalpų apačioje, įsigijus naują įrengimą, bet ne už tokias pinigų sumas. Didelių rekonstrukcijų nebuvo. Apie rangos sutartį su UAB „Ai“ jis sužinojo tik apklausų metu. Jeigu direktorius nepasakydavo apie pasirašytas sutartis ar atliekamus darbus, jis nežinojo, tačiau jei tokie buvo atliekami, direktorius turėjo jį informuoti. To šiuo atveju nebuvo. Kartą direktoriaus atostogų ar nedarbingumo laikotarpiu, pastarojo pavedimu, jis, paėmęs iš atvažiavusio jam nepažįstamo vyro dokumentus, juos pasirašė, neįsigilinęs į dokumentų turinį, ir juos perdavė apskaitininkei. Ten buvo kasos pajamų orderis ir priėmimo perdavimo aktas, tačiau pinigų jis neturėjo ir neperdavė. Už tai buvo nubaustas. Jam pradėjus dirbti, ofisai buvo įsikūrę pirmame aukšte, turėjo mažiau patalpų, nebuvo trečio aukšto. Pirmo aukšto plotas buvo 150–200 kv. m., buvo trečias aukštas, iš viso apie 60 kv. m., palėpė sandėlis apie 60–80 kv. m. Po to persikėlė į trečią aukštą, į koridorių. Dirbant patalpų plotai nepasikeitė. Papildomų plotų niekas neįrenginėjo, jie buvo tokie, kokie buvo, jie tik persikraustė, darbai nebuvo vykdomi. Pirmojo aukšto pertvaras įrenginėjo jų pačių darbuotojai, o trečiame aukšte nei pertvaros, nei langai ar sienos nebuvo remontuojami. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, kad 2013 m. patalpose jokie rekonstrukcijos, remonto darbai nebuvo atliekami.

10.3. Liudytojas D. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad E. P. yra jo buvęs darbdavys, jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „A“ reklamos išpildytoju. Darbo užmokestis jam buvo mokamas grynaisiais ir pavedimu. Jį išmokant, jis pasirašydavo. Jokių remonto darbų bendrovėje jis neprisimena. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsniu. Apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu (10 t., b. l. 173–174) D. P. parodė, kad jis 2009 metų birželio mėnesį įsidarbino UAB ,,A“. Prieš tai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai bankrutavus dalis darbuotojų perėjo dirbti į naujai sukurtą UAB ,,A". Prieš bankrotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo E. P.. UAB „A“ direktoriumi dirbo taip pat E. P.. UAB „A“ dirbo reklamos išpildytoju. Atlyginimo gaudavo maždaug 800 litų. Alga buvo mokama įvairiai, dažniausiai į banko sąskaitą, tačiau kartais buvo mokama ir grynais pinigais. Iki 2014 metų UAB „A“ įsiskolinimo jam praktiškai neturėjo. Išmokant pinigus jam ne visada buvo pateikiami apskaitos dokumentai, pagal kuriuos jis gavo pinigus, todėl mano, kad pagal 2011 vasario mėnesio žiniaraštį Nr. 23, kuriame nėra jo parašo, nurodyta suma jam buvo išmokėta. Konkrečių pinigų išmokėjimo aplinkybių neatsimena. Dėl UAB „A“ patalpų remonto gali paaiškinti, kad nei kas, nei kada jas remontavo, jis neatsimena. Tik gali patvirtinti, kad kažkokie remontai laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2013 metų buvo daromi. Tiek langai, tiek laiptai, tiek linoleumas gamybinėse patalpose buvo sudėti apie 2009 metus, o gal ir ankščiau. Pakabinamos lubos antrame aukšte buvo įrengtos tikrai ne 2013 metais, o 2009 metais arba ankščiau. Apskritai 2013 metais jokių rimtų remontų UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nebuvo. Apie UAB „P“ ir UAB „Ai“ jis nieko nėra girdėjęs. Apie tai, kad su jomis UAB „A“ turėjo verslo santykių, jis nieko nežino. Papildomai teisiamojo posėdžio metu liudytojas paaiškino, kad atsiskaitymai būdavo pavėluotai arba bet kaip. Be to, UAB „A“ plotas nuo įmonės pradžios iki bankroto nelabai išaugo, taip pat nepamena, ar UAB „A“ administracija persikėlė į kitas patalpas ir kada persikėlė į trečią aukštą. Tikrai 2013 m. remonto darbai nevyko, kadangi tai jau buvo įmonės pabaiga.

10.4. Liudytoja V. P., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad ji nuo 2011 m. gruodžio iki 2014 m. rugsėjo mėn. dirbo UAB „A“, kurios direktoriumi buvo E. P.. 2014 m. balandį ji išėjo į dekretą. Tuo metu įmonės ekonominė padėtis buvo bloga, darbuotojai negaudavo algų porą mėnesių, buvo pinigų stygius, visi buvo nervingi, ji džiaugėsi, kad išėjo į dekretą. Galimai šie neramumai prasidėjo 2013 m. pabaigoje. Ji prisimena, kad bendrovėje vyko remonto darbai, tai yra buvo atitverta apie 15 kv. m. patalpa spausdintuvui, šį darbą atliko patys UAB „A“ darbuotojai. Be to, administracijos patalpos persikėlė į kitas, tačiau didelių remonto darbų nebuvo. Naujas linoleumas nebuvo patiestas, langai tai pat buvo tie patys. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsniu pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (11 t., b. l. 25–26), ji juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad apie UAB „Ai“ jai nieko nėra žinoma, svetimų darbininkų savo darbo metu patalpose ji nematė, matė tik savus veidus. Bendrovės patalpos jai dirbant nesiplėtė, kiek matė patalpų atėjusi dirbti, tiek jų ir buvo išeinant. Jai buvo žinoma, kad buvo patalpos trečiame aukšte.

10.5. Liudytojas E. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jis dirbo UAB „A“ suvirintoju apie pusę metų. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsniu pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (10 t., b. l. 178–179), liudytojas juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu E. G. parodė, kad jis 2010 metais mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Tais pačiais metais ieškojo, kur atlikti praktiką, ir jo patėvis J. R. pasiūlė ją atlikti UAB ,,A“, kurioje jis dirbo. UAB ,,A“ nuo 2010 spalio mėnesio dirbo apie 4 mėnesius. Kadangi jam reikėjo atlikti praktiką, piniginis klausimas jam nebuvo labai aktualus, nors UAB ,,A“ vadovas E. P. žadėjo mokėti minimalų atlygį. Viso darbo UAB ,,A“ laikotarpiu gavo tik apie 50–70 litų, kurios per jo patėvį J. R. padavė direktorius E. P.. Daugiau jokių pinigų jis negavo. Ant jokių apskaitos dokumentų dėl pinigų gavimo jis nepasirašinėjo. Kadangi, kaip minėjo, jam aktualiausias buvo praktikos atlikimo klausimas, jis dėl atlyginimo neišmokėjimo į nieką nesikreipė ir 2011 metų sausio mėnesį išėjo iš darbo UAB ,,A“. Išeinant jokio atsiskaitymo už išdirbtą laiką jis taip pat negavo. Gali patvirtinti, kad pagal 2010 m. gruodžio 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 141 376 litų ir pagal 2011 m. sausio 17 d. kasos išlaidų orderį Nr. 009 607,36 litų jis negavo. Galimai gavo 72,29 litus, išmokėtus pagal žiniaraštį Nr. 32. Apklausiamas teisme liudytojas papildomai paaiškino, kad dėl ilgo praėjusio laikotarpio jis neatsimena, kiek gavo pinigų, bet tai buvo iki 100 litų. Šį atlygį jis gavo tik vieną kartą per 4 mėnesius.

10.6. Liudytojas J. R., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad E. P. buvo bendrovės, kurioje jis dirbo, direktorius. Jis UAB „A“ įsidarbino 2009 m., o išėjo 2011 m. Dirbo bendrovėje meistru, montuodavo reklamas, o už darbą su juo buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Atsiskaitant jis pasirašydavo žiniaraščiuose pas buhalterę. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino iš dalies. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jis 2010 metų sausio mėnesį įsidarbino UAB ,,A“. Įsidarbino per savo pažįstamą J. T.. UAB ,,A“ direktoriumi dirbo E. P.. UAB ,,A“ dirbo meistru. Atlyginimo gaudavo apie 1200 litų. Alga buvo mokama grynais pinigais. Jam 2011 rugsėjo mėnesį išėjus iš darbo, UAB ,,A“ su juo pilnai neatsiskaitė, nes nesumokėjo atostoginių už išdirbtus metus. Išmokant pinigus ne visada buvo pateikiami apskaitos dokumentai, pagal kuriuos jis gavo pinigus, dažnai gaudavo pinigus nepasirašęs žiniaraštyje, todėl gali būti, kad pagal žiniaraštį, kuriame nėra jo parašo, pinigai jam buvo išmokėti. Pinigus išmokėdavo direktorius E. P.. Gali patvirtinti, kad jo posūnis E. G. po jo rekomendacijų buvo įdarbintas į UAB ,,A“. Bendrovėje dirbo 4 mėnesius, tačiau atlyginimo negavo, išskyrus 50 litų, kuriuos per jį jam perdavė E. P. (11 t., b.l. 10–12). Apklausiamas teisme, liudytojas papildomai parodė, kad jo atlyginimas buvo apie 2000 Lt, o grynaisiais gaudavo 700–800 Lt. Dėl atostoginių neišmokėjimo jis niekur nesikreipė. Kai pinigus išmokėdavo nepasirašius į žiniaraštį, paskui vis tiek reikėjo jame pasirašyti. Kiek prisimena, E. G. buvo sumokėta 180 Lt, šiuos pinigus jis paėmė, tačiau posūniui nedavė ir panaudojo šeimos reikmėms. Be to, posūnis pats, o ne per jį, yra gavęs 50 litų. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu šią aplinkybę nurodė kitaip, paaiškinti negali. Jam dirbant, bendrovėje buvo atliekami remonto darbai, buvo tvarkomos patalpos ten, kur buvo vadybininkai. Pertvarkė ofisus, pagrindinį įvažiavimą į sales, griovė pertvaras, sienas, keitė apšvietimą, ventiliaciją, statė naujas stakles. Remontai buvo atliekami 2010 m.

10.7. Liudytojas D. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jis E. P. nėra matęs, jo nepažįsta. Apie UAB „Ai“ jam žinoma tik tiek, kad kažkada yra gavęs dokumentus, jog dirba šioje bendrovėje, tačiau ši informacija neteisinga. Jis virš 17 metų dirba (duomenys neskelbtini) automobilių plovėju ir kitais darbais niekada nėra užsiėmęs. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsniu pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodė, kad jis niekada nedirbo ir nieko bendro neturi su UAB ,,Ai“. Prieš kelis metus adresu (duomenys neskelbtini), kur jis registruotas, ateidavo laiškai, kuriuose buvo nurodyta, kad jis dirba UAB ,,Ai“ ir nemoka kažkokių mokesčių. Kas siųsdavo tuos laiškus gerai nežino, galimai, jie ateidavo iš Sodros. Pradžioje jis į tuos laiškus nekreipė dėmesio, pamanė, kad yra kažkokia klaida. Jis visą laiką, t. y. daugybę metų dirba įvairiose bendrovėse automobilių plovėju ir niekada nėra dirbęs jokių statybos darbų. Kai 2016 m. vasarą neturėjo darbo, nuėjo užsiregistruoti į (duomenys neskelbtini) darbo biržą, biržos darbuotojai jį informavo, kad dirba UAB ,,Ai“. Pradėjo aiškintis, biržos darbuotojams pasakė, kad tikrai ne, kad jis neturi nieko bendro su šia firma, iš biržos jį nusiuntė į Mokesčių inspekciją, kur jis parašė kažkokį prašymą, kad jį atleistų. Kaip galėjo atsitikti taip, kad jis buvo fiktyviai įdarbintas į UAB ,,Ai“ jis paaiškinti negali, bet gali tvirtai pasakyti, kad nieko bendro su ta firma neturi, žino, kad ,,Ai“ yra registruota (duomenys neskelbtini), o jis sostinėje paskutinį kartą yra buvęs 1991 m. per sausio 13. Galimai buvo pasinaudota jo prarastais asmens tapatybės dokumentais, tačiau tai tik jo prielaida, jokios konkrečios informacijos jis apie tai pateikti negali. J. G., K. F. jis nepažįsta (10 t., b.l. 158-159). Liudytojas papildomai teisme parodė, kad jis buvo pametęs savo asmens tapatybės kortelę ir ši informacija yra užregistruota policijoje.

10.8. Liudytojas R. B., apkausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad E. P. yra jo buvęs darbdavys, jis dirbo UAB „A“. Šioje bendrovėje jis dirbo 3–4 metus, reklamos išpildytoju. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsniu pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, kad UAB ,,A“ dirbo nuo 2011 metų liepos mėnesio iki 2014 metų kovo mėnesio. Dirbo reklamos išpildytoju. Jo darbo laikotarpiu UAB ,,A“ direktoriumi buvo E. P.. Jo darbo vieta buvo gamybinėse patalpose, tiek pirmame, tiek antrame aukšte, be to, jis vykdavo montuoti reklamų visoje Lietuvos teritorijoje. Pradžioje ofisas buvo pirmame aukšte, vėliau ofisas išsikraustė į sandėliavimo pastatų komplekso ir fasadinio pastato sujungimą. Patalpose, kuriose jis dirbo, nei pirmame, nei antrame aukšte jo darbo laikotarpiu joks remontas atliktas nebuvo. Medžio drožlių plokštėmis sienos jau buvo apkaltos jam pradėjus dirbti. Gipso plokščių lubos jau buvo pakabintos taip pat prieš jam pradėjus dirbti. Antrame aukšte grindys buvo iš linoleumo, tačiau jis jau buvo patiestas prieš jam įsidarbinant UAB ,,A“. Joks laminatas pirmo ir antro aukšto patalpose nebuvo sudėtas. Kiek atsimena, laminatas buvo sudėtas 3 aukšte. Bet jis buvo sudėtas prieš jam pradedant dirbti – 2011 metais. Langai ir durys jam dirbant taip pat nebuvo keičiamos. Tikslaus laiko neatsimena, tačiau 2 aukšto patalpose, kuriose jis dirbo, buvo atskirtos patalpos, kurios buvo suremontuotos ir jose pastatytas spausdintuvas. Patalpos maždaug 15–20 kvadratinių metrų ploto. Kiek atsimena, jas įrenginėjo UAB ,,A“ darbininkai. Kokios grindys buvo tose patalpose, neatsimena. Jo žiniomis, UAB ,,A“ patalpų fasadiniame pastate neturėjo. Apie UAB ,,A“ sandorius su UAB ,,P“ ir UAB ,,Ai“ jis nieko nežino (11 t., b.l. 35-38). Teisme liudytojas papildomai parodė, kad jis buvo darbininkas ir nežiūrėjo, kur, kas ir ką statė ar keitė, nes jam tai nerūpėjo.

10.9. Liudytoja I. G., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 m. apie dvejus metus teikė bendrovei „A“ apskaitos paslaugas. Ji į savaitę kartą atvažiuodavo apkaičiuoti darbo užmokestį ir mokesčius, o apskaitos paslaugas teikė kita apskaitos darbuotoja – V. M.. Ar bendrovės pateikiamuose dokumentuose atsispindėjo realūs įvykiai, jai nėra žinoma. Už jos atliktas paslaugas atsiskaitymai vėluodavo, jie nevaldė pinigų srautų, nemokėjo su jais elgtis. Atlyginimai taip pat vėluodavo po mėnesį ar kelis. Buhalterinės patalpos buvo iki gamybinių patalpų, ten remontų ji nematė, ar jie buvo atliekami, nežino. Bendrovė „P“ jai nėra žinoma. Pavedimus bendrovėje darydavo buhalterė direktoriaus nurodymu, o PVM sąskaitos faktūros būdavo registruojamos apskaitoje ir jų registrai teikiami mokesčių administratoriui. Jokių nususkundimų dėl jų nebuvo gauta. VMI patikrinimą atliko tik tada, kai norėjo susigrąžinti PVM.

10.10. Liudytoja R. V., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jai neteko dirbti UAB „A“ ar UAB „P“, šios bendrovės jai nėra žinomos. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad yra pametusi 4–5 pasus, kažkas pasinaudojo jos dokumentais. Niekas jai nedavė pasirašyti jokių dokumentų, juose nurodytų pinigų nėra gavusi. Kokiomis aplinkybėmis ant dokumentų atsirado jos parašai, negali pasakyti, jų nepasirašė. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kad UAB ,,P“ ji nežino, apie ją pirmą kartą girdi. Gyvenime ji niekur nėra dirbusi. Registrų centre niekad nėra buvusi, jokių dokumentų, reikalingų įmonės registracijos duomenų pakeitimui, nėra pasirašinėjusi. Yra pametusi maždaug tris asmens dokumentus, kada tiksliai, neatsimena. Ar kas nors galėjo pasinaudoti pamestais dokumentais, nežino. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. 21105, kasos pajamų orderio kvite PR Nr. 302102, kasos pajamų orderio kvite PR Nr. 302105 ir kasos pajamų orderio kvite PR Nr. 302107 parašai vizualiai panašūs į jos, tačiau ji neprisimena, kad būtų pasirašinėjusi tokiuose dokumentuose, todėl nesupranta, kaip jos parašas galėjo atsirasti šiuose dokumentuose. Apie UAB ,,A“ ji girdi pirmą kartą, jokių pinigų pagal minėtus orderius nėra gavusi (10 t., b.l. 162–163).

10.11. Liudytojas D. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jis nuo 2013 m. birželio iki 2014 m. kovo mėn. (apie 7–8 mėnesius) dirbo UAB „A“, kurios direktorius buvo E. P., gamino reklamas. Gamybinės patalpos (duomenys neskelbtini) buvo tvarkingos, turėjo stakles. Prie jo jokios rekonstrukcijos patalpose nebuvo atliekamos. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (11 t., b. l. 54–56), jis pastabų dėl jų neteisingumo neišreiškė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jis UAB „A“ dirbo nuo 2013 metų birželio mėnesio iki 2014 metų kovo mėnesio. Dirbo reklamos išpildytoju. Jo darbo laikotarpiu UAB „A“ direktoriumi buvo E. P.. Jo darbo vieta buvo gamybinėse patalpose tiek pirmame, tiek antrame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovės ofisas buvo sandėliavimo pastatų komplekso ir fasadinio pastato sujungime. Patalpose, kuriose jis dirbo, nei pirmame, nei antrame aukšte jo darbo laikotarpiu joks remontas atliktas nebuvo. Medžio drožlių plokštėmis sienos pirmame aukšte jau buvo apkaltos jam pradėjus dirbti. Kokios lubos buvo patalpose, jis neatsimena. Antrame aukšte grindys buvo iš linoleumo, tačiau jis jau buvo patiestas prieš jam įsidarbinant UAB „A“. Kokios grindys buvo pirmame aukšte, jis neatsimena. Kokios grindys buvo 3 aukšte, neatsimena. Langai ir durys jam dirbant taip pat nebuvo keičiamos. Jo žiniomis, UAB „A“ patalpų fasadiniame pastate neturėjo. Apie UAB „A“ sandorius su UAB „P“ ir UAB „Ai“ jis nieko nežino. Papildomai teisme parodė, kad UAB „A“ administracija buvo patalpose, į kurias patenkant reikėjo pereiti koridorių, o pirmame ir antrame aukštuose buvo gamybinės patalpos. Apie atliekamus remonto darbus jis nieko nežino. Ar tuo metu UAB „A“ įsigijo kitų patalpų, taip pat nežino.

10.12. Liudytojas V. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jis apie 7–8 mėn. dirbo UAB „A“, kurios direktoriumi buvo E. P.. Jis buvo reklamos išpildytojas, o jo darbo vieta (duomenys neskelbtini). Šių patalpų viduje remonto darbų jis nėra matęs, išskyrus patalpos spausdinimo įrangai įrengimą. Langai ir durys nebuvo keičiami. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu (11 t., b. l. 61–64) liudytojas parodė, kad jis UAB „A“ dirbo nuo 2013 metų gegužės mėnesio iki 2014 metų kovo mėnesio. Jo darbo vieta buvo gamybinėse patalpose tiek pirmame, tiek antrame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), be to, jis vykdavo montuoti reklamų visoje Lietuvos teritorijoje. Bendrovės ofisas buvo sandėliavimo pastatų komplekso ir fasadinio pastato sujungime. Patalpose, kuriose jis dirbo, nei pirmame, nei antrame aukšte jo darbo laikotarpiu joks remontas atliktas nebuvo. Medžio drožlių plokštėmis sienos jau buvo apkaltos jam pradėjus dirbti. Kokios lubos buvo, tiksliai neatsimena, bet jam atrodo gipso kartono pakabinamos lubos. Antrame aukšte grindys buvo iš linoleumo, tačiau jis jau buvo patiestas prieš jam įsidarbinant UAB „A“. Joks laminatas pirmo ir antro aukšto patalpose nebuvo sudėtas. Kiek atsimena, pirmame aukšte buvo betoninės grindys. Trečiam aukšte ant grindų buvo sudėtas laminatas, jis buvo sudėtas prieš jam įsidarbinant UAB „A“. Langai ir durys jam dirbant taip pat nebuvo keičiamos. Kiek atsimena, 2013 metų maždaug rugsėjo mėnesį 2 aukšto patalpose, kuriose jis dirbo, buvo atskirtos patalpos, buvo pastatytas medinis karkasas, susukti skardiniai profiliai ir susuktos gipso kartono plokštės, taip suformuota patalpa, kurioje buvo laikomas spausdintuvas. Tiek profiliai, tiek plokštės buvo atvežtos prieš pat formuojant patalpą. Kas jas atvežė, nežino. Kaip suprato, jos buvo įsigytos darbų eigoje, tai yra nupirktos, o ne iš sandėlio atvežtos. Patalpos buvo maždaug 15-20 kvadratinių metrų ploto. Atskirtą patalpą įrengė UAB „A“ darbininkai, tarp jų ir jis. Grindys patalpose liko tos pačios kaip ir likusio antro aukšto – linoleumas. Jo žiniomis, UAB ,,A“ patalpų fasadiniame pastate neturėjo. Apie UAB „A“ sandorius su UAB ,,P“ ir UAB ,,Ai“ jis nieko nežino. Teisme liudytojas papildė, kad jam dirbant gamybos vadovas buvo A., jo pavardės neprisimena. Jam pradėjus dirbti, viskas buvo gerai, bet 2014 m. prasidėjo jos bankroto procedūra ir veikla buvo nutraukta. Nuo 2013 m. lapkričio ar gruodžio mėn. darbo užmokestis vėluodavo apie 1–2 mėnesius. Jam dirbant palėpėje trečiame aukšte grindų danga buvo laminatas. Stogo perdengimo darbai jam nėra žinomi, jis šių darbų neatliko, apie remonto darbus virš biuro jam nėra žinoma.

10.13. Liudytojas R. U., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jis nuo 2012 m. iki 2014 m. kovo mėn. (2,5 metų) dirbo UAB „A“. motuotoju. Didelių remonto darbų bendrovėje nevyko, tik buvo atskirta patalpa spausdinimo aparatui. Be to, galimai kažkas įrenginėjo trečią aukštą, ofisines patalpas, tačiau kokie darbai ten vyko, jam nežinoma, galimai buvo keičiama ventiliacija, jis matė nepažįstamus žmones. Kad būtų keičiami langai, durys, neprisimena. Galimai buvo keičiamos pagrindinės durys. UAB „Ai“ jam nėra žinoma. Nuo 2013 m. bendrovėje pradėjo vėluoti atlyginimai. Bendrovėje darbuotojų rotacija buvo didelė, kai kurių darbuotojų jis nepažinojo.

10.14. Liudytoja E. B., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad nuo 2012 m. ji dirbo reklamos išpildytoja UAB „A“. Jai dirbant, patalpose nebuvo jokių rekonstrukcijų, išskyrus kambariuko spausdintuvui įrengimą. Langai, durys, grindys nebuvo keičiami. Ofisinės patalpos buvo remontuojamos, nes ten buvo perkeltas dizaineris. Tačiau ji tame aukšte nevaikščiojo, nežino, ar buvo suremontuota. Pati darbų tame aukšte nematė. Nors tai didžiulis gamybinis pastatas, jai buvo žinoma, kurios patalpos priklausė bendrovei. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straisniu, pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (11 t., b. l. 45–46), ji juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad ji UAB „A“ dirbo nuo 2012 metų gegužės mėnesio iki 2013 metų spalio mėnesio. Pagal dokumentus dirbo ilgiau, tačiau nuo 2013 metų spalio mėnesio išėjo į dekretines atostogas ir daugiau negrįžo. Jos darbo laikotarpiu UAB „A“ direktoriumi buvo E. P.. Jo darbo vieta buvo gamybinėse patalpose antrame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovės ofisas buvo sandėliavimo pastatų komplekso ir fasadinio pastato sujungime. Patalpose, kuriose jis dirbo, jos darbo laikotarpiu joks remontas ar rekonstrukcija atlikta nebuvo. Nei patalpų grindys, nei lubos, nei sienos rekonstruojamos nebuvo. Antrame aukšte grindys buvo iš linoleumo, tačiau jis jau buvo patiestas prieš jai įsidarbinant UAB „A“. Joks laminatas pirmo ir antro aukšto patalpose nebuvo sudėtas. Kiek atsimena pirmame aukšte buvo betoninės grindys. Trečio aukšto įrengimo neatsimena, tačiau jos buvo įrengtos prieš jai pradėjus dirbti. Langai ir durys jai dirbant taip pat nebuvo keičiamos. Kiek atsimena, 2013 metų maždaug rugsėjo mėnesį 2 aukšto patalpose, kuriose ji dirbo, buvo atskirtos patalpos, buvo pastatyti ir susukti profiliai ir susuktos plokštės, taip suformuota patalpa, kurioje buvo laikomas spausdintuvas. Patalpos buvo maždaug 15-20 kvadratinių metrų ploto. Atskirtą patalpą įrengė UAB „A“ darbininkai. Ji nežino, ar UAB „A“ turėjo patalpas fasadiniame pastate. Apie UAB „A“ sandorius su UAB ,,P" ir UAB „Ai“ ji nieko nežino.

10.15. Liudytojas M. V., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jis dirbo UAB „A“ nuo 2012 m. vasaro iki 2014 m. kovo mėn. Jo darbo metu remontas, rekonstrukcija patalpose (duomenys neskelbtini) nebuvo atliekami. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (11 t., b. l. 75–76), jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad bendrovės ofisas buvo sandėliavimo pastatų komplekso ir fasadinio pastato sujungime. Patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), jo darbo laikotarpiu joks remontas ar rekonstrukcija atlikta nebuvo. Ji nebuvo atlikta nei pirmame, nei antrame aukšte, nei ofise, nei palėpėje trečiame aukšte. Patalpų įrengimo pobūdžio neatsimena, prisimena tik kad pirmame aukšte buvo betoninės grindys. Langai ir durys jam dirbant, patalpose nebuvo keičiamos. Kiek atsimena, 2013 metais 2 aukšto patalpose buvo suformuota patalpa, kurioje buvo laikomas spausdintuvas. Jis prie tos patalpos įrengimo neprisidėjo, jos įrengimo aplinkybių nežino. Apie UAB „A“ sandorius su UAB „P“ ir UAB „Ai“ jis nieko nežino. Teisme papildomai parodė, kad apie jokias sandėliavimo patalpas jam nėra žinoma, jo darbo metu jokių remonto garsų nebuvo girdėti, tačiau jis dirbo su ausinėmis.

10.16. Liudytojas T. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jis nuo 2011 m. liepos iki 2014 m. balandžio dirbo UAB „A“ vadybininku. Iš pradžių administracinės patalpos buvo pirmame aukšte, o paskui persikėlė į antrą aukštą. Prieš persikeliant, antras aukštas galimai buvo ruošiamas, tačiau didelių pertvarkų, rekonstrukcijų jam dirbant jis nematė. Matė tik patalpą, kuri buvo atskirta spausdintuvui. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (11 t., b. l. 40–41), jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jo darbo vieta buvo ofise, kuris pradėjus dirbti buvo pirmame aukšte, vėliau ofisas išsikraustė į sandėliavimo pastatų komplekso ir fasadinio pastato sujungimą. Patalpose, kuriose jis dirbo, nei pirmame, nei antrame aukšte jo darbo laikotarpiu joks remontas atliktas nebuvo. Medžio drožlių plokštėmis sienos jau buvo apkaltos jam pradėjus dirbti. Gipso plokščių lubos jau buvo pakabintos taip pat prieš jam pradėjus dirbti. Antrame aukšte grindys buvo iš linoleumo, tačiau jis jau buvo patiestas prieš jam įsidarbinant UAB „A“. Joks laminatas pirmo ir antro aukšto patalpose nebuvo sudėtas. Kiek atsimena, laminatas buvo sudėtas 3 aukšte prieš jam pradedant dirbti 2011 metais. Langai ir durys jam dirbant taip pat nebuvo keičiamos. Tikslaus laiko neatsimena, tačiau 2 aukšto patalpose buvo atskirtos patalpos, kurios buvo suremontuotos ir jose pastatytas spausdintuvas. Patalpos maždaug 18-20 kvadratinių metrų ploto. Kas jas įrenginėjo, nežino. Kiek atsimena, tose patalpose buvo patiestas linoleumas. Ar UAB „A“ turėjo patalpas fasadiniame pastate, nežino. Apie UAB „A“ sandorius su UAB „P“ ir UAB „Ai“ jis nieko nežino. Teisme papildomai parodė, kad pastate buvo labai daug įmonių, į jo pareigas neįėjo žinoti, kur vyksta remontai. Jis tiksliai nežinojo, kurios patalpos priklausė UAB „A“. Tyrėjas, jį apklausiant suformuodavo tam tikrus teiginius ir klausė, ar taip buvo, tuo padėdamas jam prisiminti. Kai pradėjo dirbti antrame pastato aukšte, patalpos buvo tvarkingos, dažais nekvepėjo. Kada ten buvo atliktas remontas, jam nėra žinoma. Jis buvo padarytas prieš jam pradedant dirbti. Jeigu asmenys būtų įėję pro kitą įėjimą į patalpas ir jas remontavę, jis to galėjo nežinoti. Trečiame aukšte buvo sandėliuojama produkcija. Buvo kalba, kad trečiame aukšte bus įsigyjamos patalpos, siekiant plėsti erdvę vadybininkams, bet ar tai buvo daroma, nežino.

10.17. Liudytoja K. I., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad nuo 2012 m. lapkričio iki 2013 m. balandžio ji dirbo UAB „A“. Ji dirbo iš namų, ofise būdavo retai, remonto darbų jame jai neteko matyti. UAB „Ai“ ir UAB „P“ jai nėra žinomos.

10.18. Liudytoja V. M., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad ji UAB „A“ dirbo nuo 2012 m. iki 2014 m. bankoroto bylos. Ji buvo bendrovės buhalterė, suvesdavo duomenis į apskaitą, kai juos pateikdavo bendrovės darbuotojai. Jai dirbant, bendrovėje antrame ir trečiame aukšte vyko remonto darbai. Ji dirbo kitame korpuse nei gamybinės patalpos, praėjime 2 aukšte. Ten buvo administracija. Jos buvo nupirktos 2012 m., imant paskolą iš banko, o iki tol buvo nuomojamos. Ar jos minėti darbai buvo kapitaliniai, nežino, taip pat nežino, ar tai buvo remonto, ar gamybos triukšmas. Jos kabinetas buvo suremontuotas iki jai ateinant dirbti. Kai VMI areštavo didelę sumą piniginių lėšų, jie negalėjo pirkti medžiagų, atsiskaityti su darbuotojais. Tiekėjai jiems netiekė medžiagų, nes žinojo apie įsiskolinimus SODRA ir VMI. Tai buvo padaryta dėl PVM neatitikimų po mokestinio patikrinimo. Grynaisiais pinigais disponuodavo pats direktorius. Patalpose ji matė pašalinius asmenis, bet ar jie buvo atvykę dėl remonto, ar dėl gamybos, ji nežino. Tyrėjas ikiteisminio tyrimo metu apklausoje parašė, kad darbai nevyko, kadangi ji negalėjo įvardyti, kokie darbai vyko, teigia, kad kažkokius darbus ji matė. Ar vyko patalpų inventorizacija, nežino. Ji darė daug ataskaitų bankams 2013–2014 m., buvo tariamasi su jais.

10.19. Liudytojas T. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jis nuo 2011 m. iki 2014 m. dirbo UAB „A“ staklių operatoriumi ir vėliau projektų vadovu. Jis neprisimena remonto, statybos darbų. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (11 t., b. l. 30–31), jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad visą jo darbo laikotarpį bendrovė turėjo ekonominių sunkumų, nes atlyginimai vėluodavo, pastoviai reikdavo reikalauti, kad išmokėtų atlyginimą. Jo darbo vieta buvo sandėliavimo patalpose, taip vadinamam sandėlio korpuse. Bendrovė dar buvo įsigijusi patalpas fasadiniam pastate. Patalpose, kuriose jis dirbo, joks remontas jo darbo laikotarpiu atliktas nebuvo. Tikslaus laiko neatsimena, tačiau patalpose, kuriose jis dirbo, antrame aukšte buvo atskirtos patalpos, kurios buvo suremontuotos ir jose pastatytas spausdintuvas. Kas jas įrenginėjo, neatsimena. Patalpos buvo apie 20 kvadratinių metrų dydžio. Tose patalpose buvo patiestas linoleumas. Kitose patalpose patiesto linoleumo nematė. UAB „A“ dar turėjo patalpas fasadiniame pastate. Ar ten buvo atliktas remontas, jis nežino. Apie UAB „A“ sandorius su UAB „P“ ir UAB „Ai“ jis nieko nežino. Teisme papildomai parodė, kad neprisimena, kiek laiko vėluodavo atlyginimai, tačiau taip buvo ne kartą. Jis nežino, ar buvo atliekami darbai naujai įsigytose patalpose. Tyrėjas jo duotus parodymus užrašė iš jo žodžių. Nupirktas naujas patalpas, kur buvo daug ofisų, jis matė, bet ten jokių darbų nevyko. Taip pat vykstančių darbų nematė ir antro aukšto patalpose, į kurias vėliau persikėlė administracija.

10.20. Liudytoja I. M., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad ji UAB „A“ dirbo nuo 2013 m. pradžios iki rugsėjo mėn. Ji buvo vadybininkė. Ji dirbo daugiausia namuose, biure yra buvusi tik kelis kartus, remonto, rekonstrukcijos darbų juose nematė.

10.21. Liudytoja K. F., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad prieš maždaug 6 metus ji buvo fiktyviai įdarbinta bendrovėje, kadangi tuo metu labai daug vartojo alkoholio ir jai ketino apriboti motinystės teises, todėl jai reikėjo darbo. Kas ją įdarbino, nežino, viskas vyko automobilyje. Tai buvo vaikinas iš (duomenys neskelbtini). Jis atvažiuodavo, surašydavo dokumentus ir viskas. Darbą jai pasiūlė per išgertuves. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (11 t., b. l. 122–123), ji juos patvirtino, nurodė, kad tyrėjas juos iš jos žodžių surašė teisingai. Patvirtino, kad ji, pasirašydama dokumentus, nekreipė dėmesio, kad yra įdarbinta. Jos įdarbinimas turėjo tęstis tik apie du mėnesius, kadangi turėjo grįžti J., tačiau jai tai nelabai rūpėjo. Dokumentai jai buvo pateikti kelis kartus, paskui buvo atvežta pažyma. Už tai yra gavusi atlygį (20 litų). Po to pati bandė ieškoti asmenų, kad ją „išdarbintų“, bet jų telefonai buvo išjungti. Vieną iš jų ji atpažino ikiteisminio tyrimo metu, tai buvo A.. Su A. ją supažindino S. iš (duomenys neskelbtini), kuri gyveno (duomenys neskelbtini).

10.22. Iš byloje esančio elektroninio laiško matyti, kad J. G. (nuo 2013-06-10 iki 2013-09-06 viešame registre nurodyta kaip UAB „Ai“ direktorė) kaltinamojo E. P. nepažįsta (13 t., b. l. 23).

10.23. Liudytoja V. J. parodė, kad su E. P. nepalaiko jokių santykių, tik darbinius. Ji atlieka pastatų kadastrinius matavimus, todėl matavimus atliko ir pastate (duomenys neskelbtini). Patalpos buvo pamatuotos, kas ten naujai buvo padaryta. Jie rekonstrukciją darė neturėdami statybą leidžiančių dokumentų. Buvo padaryta perdanga vienoje vietoje, jeigu ji gerai prisimena. Tarp aukštų, kur yra aukštos patalpos, jie buvo pasidarę perdangą. Toliau nepateikė dokumentų, todėl tas darbas liko neužbaigtas. Naujo plano nepateikė, buvo dar nebaigta statyba.

10.24. Liudytoja A. M. parodė, kad vertino turtą įkeitimui. Patalpos buvo (duomenys neskelbtini). Jai atlikus vertinimą, tos patalpos buvo nepilnai pabaigtos remontuoti. Neprisimena, ar matė žmones, vykdančius statybos darbus.

10.25. Liudytojas M. V. parodė, kad E. P. jam yra tik pažįstamas, jog jis yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Kodėl UAB ,,A“ bankrutavo, jis negali atsakyti. 2014 m. E. P. į jį kreipėsi dėl bendro užsakymo, minėjo, kad turi finansinių sunkumų ir, jei jų neišspręs, užsakymo neįvykdys. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ E. P. įmonei paskolino apie 20 000 Lt, kurie buvo pervesti į sąskaitą. Kaip užstatą UAB „A“ užstatė įrenginius. UAB „A“ turėjo sunkumų dėl pinigų atidavimo, jis su E. P. tarėsi, ką padaryti, kad ši bendrovė galėtų įvykdyti užsakymus. Jiems trūko einamųjų lėšų, pinigų už patalpų nuomą, atsiskaitymui už komunalines paslaugas. Jiems išjungė elektrą, sustojo staklės, niekas neveikė. E. P. jam rodė sutartis ir sakė, kad negali pabaigti darbų, nes nėra apyvartinių lėšų. Viskas baigėsi tuo, kad bendrovei „A“ buvo paskelbtas bankrotas. Kažkiek darbuotojų perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

10.26. Liudytojas S. G. parodė, kad su E. P. pažįsta nuo bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė turėjo patalpas pirmame ir antrame aukšte, taip pat, šiek tiek palipus, buvo trečios patalpos, bet jos buvo neįrengos, jose niekas nebuvo vykdoma. Pirmame aukšte vyko gamyba, o antrame aukšte buvo administracija ir dalis gamybos patalpų. Jungiamajame korpuse jokių remonto požymių nebuvo matyti. Jam E. P. aprodė visas patalpas. Trečiame aukšte medžio plokštės buvo patiestos ant grindų, jų būklė niekuo nesiskyrė nuo pirmo pastato aukšto būklės. Patalpos, į kurias patekti reikėjo pereiti į kitą pastato pusę, buvo nenaudojamos, jose nieko nevyko, jose medžio drožlių plokščių nebuvo paklota. Ofiso patalpose jokio remonto darbų taip pat nebuvo.

10.27. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad K. F. atpažino A. M., kaip asmenį kuris jai padėjo fiktyviai įsidarbinti UAB ,,Ai“, bei atveždavo pasirašyti netikrus dokumentus (11 t., b. l. 126–128);

10.28. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. V. atpažino A. M., kaip asmenį, kurį buvo matęs UAB ,,A“ ir kuris atvežė jam pasirašyti suklastotus dokumentus (11 t., b. l. 147–149);

10.29. 2016 m. gegužės 16 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/67 nurodyta, kad UAB „A“ vadovo pareigas tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d. ėjo E. P., kuris nuo 2009 m. gegužės 14 d. taip pat ėjo šios bendrovės kasininko pareigas. 2013 m. birželio 14 d. UAB „A“ pasirašė rangos sutartį Nr. 1307-001 (55 priedas) su UAB „Ai“ dėl UAB „A“ priklausančių vidaus patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos. Sutarties objekto kaina 120 172,74 Lt. Atsiradus papildomų darbų gali būti pasirašomas papildomas susitarimas. Sutartis pasirašyta UAB „Ai“ direktorės J. G. ir UAB „A“ direktoriaus E. P. bei patvirtinta abiejų įmonių anspaudais. UAB „Ai“ išrašė 6 (šešias) PVM sąskaitas faktūras 230 631,39 Lt sumai (190604,47 Lt + 40026,92 Lt PVM), nors jokie papildomi susitarimai prie sutarties nepateikti. Pagal visas išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB „A“ atsiskaitė 2013 metais grynais pinigais per atskaitingą asmenį, UAB „Ai“ išrašant kasos pajamų orderius, iš viso 230 590,52 Lt. Pagal UAB „A“ 2013 m. gruodžio 1 d. akcininkų sprendimą Nr. 2013/4 nutarta, kad atliktas remontas pagerino įmonės turimo nekilnojamo turto naudingąsias savybes, nutarta šią sumą priskirti ilgalaikiam turtui, nudėvint jį kaip ir kitą įmonėje nekilnojamą turtą per 15 metų.

10.30. Pagal (duomenys neskelbtini) apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1042-33 matyti, kad operatyvaus patikrinimo metu buvo nagrinėti UAB „A“ sandoriai su UAB „Ai“. Nustatyta, kad įmonės veikla mokesčių mokėtojų registre yra elektroninės ir telekomunikacinės įrangos ir jos dalių didmeninė prekyba, todėl UAB „Ai“ išrašytuose dokumentuose nurodytas ūkinės operacijos turinys – pastato rekonstrukcija, neatitinka įmonės įregistruotos veiklos pobūdžio. Be to, UAB „Ai“ mokesčių mokėtojų registre įregistruota 2012 m. liepos 23 d., suteikiant PVM mokėtojo kodą, bet 2012 m. spalio 18 d. išregistruota iš mokesčių mokėtojų registro mokesčių administratoriaus iniciatyva kaip asmuo, nevykdantis veiklos ir/ar įsigijimų iš ES šalių. UAB „Ai“ pakartotinai PVM registre įregistruota nuo 2013 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. sausio 31 d., tai yra laikotarpiu, kai buvo įforminti sandoriai su UAB „A“. 2014 m. sausio 31 d. UAB „Ai“ vėl išregistruota iš PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus iniciatyva, kaip asmuo, nevykdantis veiklos ir/ar įsigijimų iš ES šalių. Informacinės bazės duomenimis, UAB „Ai“ 2013 metais dirbo D. B. nuo 2013 m. balandžio 22 d., J. G. nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d., A. M. nuo 2013 m. birželio 11 d. iki 2013 m. lapkričio 15 d., ir K. F. nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. Pagal (duomenys neskelbtini) apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažymą UAB „Ai“ už 2013 m. 5–12 mėn. pateiktų deklaracijų duomenimis pirkimo PVM mažesnis tik 564 Lt už pardavimo PVM, deklaruota pardavimų suma 2013 m. 06-10 mėn. tik 6077 Lt didesnė už UAB „A“ suteiktų paslaugų vertę. Nors išrašytuose dokumentuose 2013 m. 11 mėn. UAB „Ai“ nurodyta suteiktų paslaugų vertė UAB „A“ už 20 206,59 Lt, pardavimo PVM 4 243,38 Lt, tačiau pardavimų ir pardavimo PVM pateiktoje PVM deklaracijoje už 2013 m. 11 mėn. nedeklaravo. Pagal išrašytus UAB „Ai“ pardavimo dokumentus UAB „A“ darbų vykdymo laikotarpiu pateiktų PVM deklaracijų duomenimis pardavimai beveik lygūs pirkimams“.

Taip pat (duomenys neskelbtini) apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje pažymima, kad UAB „Ai“ ir UAB „P“ įregistruotos buveinės tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo pažymoje teigiama: „Kontrolės procedūrų metu informacinės bazės duomenimis nustatyta, kad abi įmonės neturėjo darbo resursų veiklai vykdyti, su abiem įmonėmis atsiskaitymas įformintas didelėm sumom grynais pinigais“. VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje konstatuojama, kad „išanalizavus operatyvaus patikrinimo metu surinktą medžiagą, informacinės bazės duomenis, nenustatyta, kad UAB „Ai“ galėjo atlikti apskaitos dokumentuose nurodytas ūkines operacijas – rekonstrukcijos darbus. Turimos informacijos duomenimis – UAB „Ai“ įregistruota veikla elektroninės ir telekomunikacinės įrangos ir jos dalių didmeninė prekyba, faktiškai neatitinka UAB ‚A“ išrašytuose dokumentuose nurodytos veiklos pobūdžio. Įmonė neturėjo darbo resursų. Išregistruota 2012 m. liepos 23 d. iš PVM mokėtojų registro, pakartotinai į PVM mokėtojus įregistruota laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. sausio 31 d., kuomet įforminti sandoriai su UAB „A“, t. y. prieš sudarant sutartį (2013 m. birželio 14 d.) su UAB „A“ dėl rekonstrukcijos darbų atlikimo. <..> Įvertinus pateiktą informaciją ir nustatytas aplinkybes, dėl UAB „Ai“ veiklos, darytina išvada, kad UAB „Ai“ vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos nepatvirtina ūkinės operacijos turinio.

UAB „A“ bendrovei „Ai“ laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 26 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. sumokėjo grynais pinigais 230 590,52 Lt, kai tuo tarpu nuo 2013 m kovo mėn. nebemokėjo skolos AB Ūkio bankas (2013 m. lapkričio 4 d. įsiskolinimas siekė 62 136,86 Lt), 2013 m. UAB „A“ neapmokėjo skolos 11 (vienuolikai) tiekėjų, kuriems jau buvo skolinga 2013 m. sausio 1 d. iš viso 8 640,47 Lt.

UAB „A“ pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 3 dalį. Už neįvykusias ūkines operacijas UAB „Ai“ grynais pinigais sumokėjus ir nuo kasos nurašius 230 590,52 Lt, UAB „A“ padarytas 230 590,52 Lt (66783,63 Eur) nuostolis.

UAB „A“ kreditoriniai reikalavimai kiekvienais metais didėjo, išskyrus 2014 metus, tačiau kreditoriniai reikalavimai 2014 m. buvo sumažinti grąžinus paskolą akcininkui ir direktoriui E. P. 50 000 Lt (14 481 Eur), nesuėjus grąžinimo terminui bei pažeidžiant pasirašytas sutartis su bankais dėl paskolos negrąžinimo, atsiskaitant su naujai atsiradusiais kreditoriais bei įvykdant užskaitymus pagal trišales sutartis, ir valstybės institucijoms išsiieškant nesumokėtus mokesčius. UAB „A“, atsiskaitydama su kreditoriais, nesilaikė eiliškumo, pirmenybė buvo teikiama tos pačios eilės kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau arba buvo mažiau pradelsti ar nepradelsti.

UAB „A“ buvo skolinga 35 (trisdešimt penkiems) tiekėjams 55 813,09 Lt, kuriems per 2014 metus visiškai nesumokėjo. Per 2014 metus įsipareigojimai šiems tiekėjams dar išaugo 3 414,36 Lt ir 2014 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 59 227,45 Lt. Palyginus duomenis, matoma, kad UAB „A“ ir per 2014 metus neatsiskaitė su tiekėjais, kuriems buvo skolinga jau iki 2013 m. sausio 1 d.

2014 m. naujai atsiradę tiekėjai, kuriems UAB „A“ 2014 metais apmokėjo visą ar dalį skolos: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 21 182,11 Lt, apmokėta 2014 m. – 21 182,11 Lt. UAB „A“ grąžino akcininkui skolą dar nesuėjus jos grąžinimo termino, 2014 m. nevykdė įsipareigojimų valstybės biudžetui.

Jau 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „A“ likvidumo koeficiento rodiklio reikšmė buvo nepatenkinama (1,06), o 2013 m. gruodžio 31 d. rodiklio reikšmė sumažėjo iki 0,7, kas reiškia, kad UAB „A“ galimai buvo nemoki.

Ant 2010 m. gruodžio 14 d. kasos išlaidų orderio Nr. 141 376 litų sumai ir 2011 m. sausio 17 d. kasos išlaidų orderio Nr. 009, 607,36 litų sumai nėra E. G. parašo.

Pagal tyrimui pateiktus UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentus iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, dėl tokių padarytų pažeidimų:

1. Neišsaugojus kasos pajamų orderių nuo Nr. AC00070 iki Nr. AC0073, įtrauktų į kasos knygą 2009 m., kurių bendra suma 28 009,46 Lt (8 112,1 Eur) pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 str. „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis.“ bei Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115 ) 12 str. 1 d. „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;“. O pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115 ) 12 str. 2 d. „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas.“.

2. Pagal 2011-04-08 kasos išlaidų orderį Nr.038 R. D. išmokėta 1353,59 Lt (392,03 Eur), tačiau į kasos knygą ir apyvartos žiniaraštį pagal šį kasos išlaidų orderį įtraukta 57,37 Lt (16,62 Eur) mažesnė suma. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 11 str.1 dalį „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.“ Kasos išlaidų orderį pasirašė gavėjas R. D., kasininkas E. P. ir buhalterė I. G.. Kasos knygoje pasirašė buhalterė I. G., kasininko E. P. parašo nėra.

3. Pagal 2012-12-28 kasos išlaidų orderį Nr.00181 E. P. išmokėta 12 000 Lt (3475,44 Eur). Kasos išlaidų orderis pasirašytas E. P.. Tačiau prie avanso apyskaitos (pasirašyta E. P. ir buhalterės V. B.) nepridėtas pagrindžiantis dokumentas, kad E. P. būtų tiesiogiai sumokėjęs 12 000 Lt (duomenys neskelbtini). Nesant pagrindžiančio dokumento negalima nustatyti, kur buvo panaudota E. P. išmokėta 12 000 Lt suma. Tuo, kas paminėta, buvo pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 str. „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. 2. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą, kuri turi šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus rekvizitus“.

4. Pagal 2013-07-31 kasos išlaidų orderį Nr.00296 E. P. kaip atskaitingam asmeniui išmokėta 689,63 Lt (199,73 Eur). Kasos išlaidų orderį pasirašė E. P. ir buhalterė I. G.. Tačiau į kasos knygą įtraukta 450 Lt (130,33 Eur) mažesnė išlaidų pagal kasos išlaidų orderį Nr. 00296. Kasos knygoje pasirašyta kasininko E. P. ir buhalterės I. G.. Prie avanso apyskaitos (pasirašyta E. P. ir buhalterės V. B.) pridėta buhalterinė pažyma, pasirašyta E. P., kurioje nurodyta, kad kvitai buvo pamesti. Tačiau pridėtame suderinimo akte (pasirašytas buhalterės V. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės I. T.) patvirtinta tik 150 Lt (43,44 Eur) sumokėta suma, o 300 Lt (86,89 Eur) išlaidų suma nepatvirtinta. Todėl neišsaugojus apmokėjimą patvirtinančių apskaitos dokumentų pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 str. 1 d. „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą” bei Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115 ) 12 str. 1 d. „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;“. O pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115 ) 12 str. 2 d. „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas.“ Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 11 str.1 dalį „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.“

5.Pagal 2014-07-18 kasos išlaidų orderį Nr.00422 J. T. buvo išduota 4 674,11 Lt (1 353,72 Eur) kaip atskaitingam asmeniui (kasos išlaidų orderis patvirtintas pinigų gavėjo bei E. P. parašu). Tačiau avanso apyskaitos J. T. vardu nėra pateikta, o 4674,11 Lt (1 353,72 Eur) nuo kasos nenurašyta (į kasos knygą neįtraukta), bei neįtraukta į apyvartos žiniaraštį koresp. Sąsk. Nr. 2720 Kasa. Kasos knyga pasirašyta E. P., apyvartos žiniaraštis pasirašytas buhalterės I. G. parašu. Nesumažinant grynųjų pinigų likučio kasoje 4 674,11 Lt (1353,72 Eur) pagal išrašytą kasos išlaidų orderį Nr.00422 bei neįtraukiant išmokėtos sumos į apyvartos žiniaraštį, pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 str. 2 d. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 16 str. 1 d. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2000-12-17 LRV nutarimas NR. 179) 16 p. „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.“. Kadangi 4 674,11 Lt nuo kasos nenurašyta bei nepateikta avanso apyskaita su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, o nepanaudoti pinigai nebuvo grąžinti, negalima nustatyti iš kokių lėšų išmokėti minėti pinigai ir kur jie buvo panaudoti. Nesurašius avanso apyskaitos, buvo pažeistas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2000-12-17 LRV nutarimas NR. 179) 9 punktas „<..>Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“.

6. Iš viso gavėjai savo parašais nepatvirtino 58 514,56 Lt (16 946,99 Eur) grynais išmokėtų sumų, tačiau nuo kasos minėta suma buvo nurašyta, kas pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2000-12-17 LRV nutarimas NR. 179) 19 punktą „jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.“ prilyginama pinigų neišmokėjimui. Todėl negalima nustatyti, kur buvo panaudota 58 514,56 Lt (16 946,99 Eur) ir ar jie buvo išmokėti.

7. Nesilaikant Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių (2002 m. gegužės 29 d. LRV nutarimas Nr. 780 ) 6 p. „Sąskaitoje faktūroje turi būti serija ir numeris. Sąskaitos faktūros serija ir numeris turi būti formuojami taip: 6.1. Numeris turi būti sudaromas didėjančia seka.6.2. Numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) ūkio subjektų pasirinkimu gali būti sudaroma (-os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų.6.3. Ūkio subjektai privalo užtikrinti sąskaitos faktūros numerio, paremto serija (serijomis), unikalumą, t. y. skirtingose sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija)“ išrašyti skirtingi kasos pajamų orderiai nuo Nr. AC00070 iki Nr. AC0073 ir kasos išlaidų orderiai Nr.00422, kurių numeriai dubliavosi.

8. UAB „A“ nepildė kvitų blankų apskaitos knygos, kaip tai numato Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių (2002 m. spalio 30 d. LR Finansų ministro įsakymas Nr. 340 ) 9 punktas „Ūkio subjektai, naudojantys kvitus kiekinei naudojamų kvitų blankų apskaitai tvarkyti, turi pildyti Pinigų priėmimo ir/arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygą. Kvitų blankų apskaitos knygoje turi būti registruojami visi įsigyti (jeigu ūkio subjektas kvitų blankus gauna iš spaustuvės arba dokumentų blankais prekiaujančio ūkio subjekto), atskaitingiems asmenims išduoti, atskaitingų asmenų sunaudoti ir grąžinti kvitų blankai. Kiekviena blankų operacija turi būti įrašoma kvitų blankų apskaitos knygos atskiroje eilutėje“. Ir dėl to negalima nustatyti, ar pinigų priėmimo kvitai Nr.CE066 ir Nr. CE094 buvo išrašyti, jei buvo, kam išrašyti ir kokia suma pinigų pagal juos buvo gauta.

9. Nesilaikant Inventorizacijos taisyklių (LRV 1999 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 719) 3, 50 ir 51 punktų UAB „A“ tiriamuoju laikotarpiu nebuvo sudaromi inventorizacijos aprašai gautinoms ir mokėtinoms skoloms pagrįsti, taip pat nebuvo inventorizuoti gryni pinigai, ir tuo buvo pažeista LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 15 str. 10 dalis „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“. Pagal Inventorizacijos taisyklių (LRV 1999 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 719) 9 punktą „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą“.

Dėl išvardintų pažeidimų UAB „A“ apskaita nėra tinkama, objektyvi ir palyginama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 str. „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“.

Laikotarpiu nuo 2007-06-21 iki 2013-01-01 pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 11 str.1 dalį „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.“, o 3 dalį „Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba centralizuotai tvarkančios apskaitą biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudarytoje su užsakovu.“. O laikotarpiu nuo 2013-01-01 pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 11 str.1 dalį „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, o 2 dalį „Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens, arba centralizuotai tvarkančios apskaitą biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudaromoje su užsakovu.“. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalies redakciją nuo 2007-06-21 iki 2013-01-01 „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.“, o 14 straipsnio 2 dalies redakciją nuo 2013-01-01 „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“ Pagal to paties įstatymo 21 str. „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. (8 t., b. l. 12–78);

10.31. 2018 m. birželio 15 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-36-6459 nustatyta, kad ankstesnėje 2016 m. gegužės 16 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/67 dėl UAB „A“ veiklos atsakant į 11 klausimą pateikta išvada paliekama nekeista, tačiau išvada papildoma 10 punktu:

„10. UAB „A“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Taip pat Įstatymo 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. Taip pat Įstatymo 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai ... ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“.

Taip pat bendrovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 14 straipsniu „Turinio viršenybės prieš formą principas“, kuriame nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą“.

Tyrimo metu įvertinus pateiktus dokumentus, bei atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (tyrimo metu nustatyta, kad ūkinės operacijos su UAB „P“ ir UAB „Ai“ tikrovėje nevyko), bendrovės „A“ buhalterinėje apskaitoje buvo įformintos apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis neįvykusios ūkinės operacijos, t.y.:

-UAB „P“ vardu 2012-12-03 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. 21105 buvo įformintas bendrovės metalo konstrukcijų, LMDP plokščių ir linoleumo įsigijimas už 62 290,8 Lt (18 040,66 Eur) sumą su PVM, bei įformintas tariamas bendrovės „A“ grynųjų pinigų sumokėjimas pagal UAB „P“ vardu išrašytus kasos pajamų orderių kvitus iš viso 62 290,8 Lt (18 040,66 Eur) sumai.

-UAB „Ai“ vardu 2013-06-26 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje AIR Nr. 0100 buvo įformintas bendrovės vidaus patalpų rekonstrukcijos darbų įsigijimas už 65 439,41 Lt (18 952,56 Eur) sumą su PVM, 2013-06-28 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje AIR Nr. 0101 buvo įformintas bendrovės vidaus patalpų rekonstrukcijos darbų įsigijimas už 25 875,87 Lt (7 494,17 Eur) sumą su PVM, 2013-08-22 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje AIR Nr. 0103 buvo įformintas bendrovės vidaus patalpų rekonstrukcijos darbų įsigijimas už 41 930,55 Lt (12 143,93 Eur) sumą su PVM, 2013-09-27 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje AIR Nr. 0105 buvo įformintas bendrovės vidaus patalpų rekonstrukcijos darbų įsigijimas už 43 054,64 Lt (12 469,49 Eur) sumą su PVM, 2013-10-03 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje AIR Nr. 0106 buvo įformintas bendrovės vidaus patalpų rekonstrukcijos darbų įsigijimas už 29 880,95 Lt (8 654,12 Eur) sumą su PVM, 2013-11-19 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje AIR Nr. 0107 buvo įformintas bendrovės vidaus patalpų rekonstrukcijos darbų įsigijimas už 24 449,97 Lt (7 081,2 Eur) sumą su PVM, iš viso įformintas vidaus patalpų rekonstrukcijos darbų įsigijimas už 230 631,39 Lt (66 795,47 Eur) sumą su PVM, bei įformintas tariamas bendrovės „A“ grynųjų pinigų sumokėjimas pagal UAB „Ai“ vardu išrašytus kasos pajamų orderio kvitus iš viso 230 590,52 Lt (66 783,63 Eur) sumai.

Dėl išvardintų norminių aktų nesilaikymo UAB „A“ apskaita nėra tinkama, objektyvi ir palyginama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 str. „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“.

Laikotarpiu nuo 2007-06-21 iki 2013-01-01 pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 11 str. l dalį „Už buhalterinių Įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, o 3 dalį „Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba centralizuotai tvarkančios apskaitą biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudarytoje su užsakovu.“. O laikotarpiu nuo 2013-01-01 pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 11 str. l dalį „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, o 2 dalį „Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens, arba centralizuotai tvarkančios apskaitą biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudaromoje su užsakovu“.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalies redakciją nuo 2007-06-21 iki 2013-01-01 „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašą ir pasirašą asmenys", o 14 straipsnio 2 dalies redakciją nuo 2013-01-01 „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašą asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“.

Pagal to paties įstatymo 21 str. „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

Pagal LR Juridinių asmenų registro duomenis bendrovėje „A“ tiriamuoju 2009-05-01 iki 2014-09-10 laikotarpiu direktoriaus pareigose dirbo E. P. (10 t., b. l. 100-111).

10.32. 2017-09-07 specialisto išvadoje Nr. 11-1193 (17) nustatyta, kad 2013-06-26 Kasos pajamų orderio kvite serija LAE Nr. 100, 2013-07-01 Kasos pajamų orderio kvite serija LAE Nr. 101, 2013-07-11 Kasos pajamų orderio kvite serija AIR Nr. 102, 2013-07-26 Kasos pajamų orderio kvite serija AIR Nr. 103, 2013-08-22 PVM sąskaitoje faktūroje serija AIR Nr. 0103, 2013-06-28 PVM sąskaitoje faktūroje serija AIR Nr. 0101, 2013-08-22 Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 103, 2013-07-28 Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 101, 2013-06-26 PVM sąskaitoje faktūroje serija AIR Nr. 0100, 2013-07-26 Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 100, nustatyti pasirašė J. G. ar kitas asmuo negalima, nes paršas netinkamas asmens identifikavimui, 2013-06-14 Rangos sutartyje Nr. 1307-001 tikėtina, kad įrašą J. G. parašė J. G.. 2013-06-10 Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendime, skiltyje „4.1 . Tel.“ įrašą „(duomenys neskelbtini)“ parašė J. G. 2013-06-08 Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės kontaktiniuose duomenyse, tikėtina, kad visus rankraštinius įrašus parašė J. G., 2013-06-03 Prašyme išduoti elektroninį sertifikuotą registro išrašą (ESI) tikėtina, kad visus rankraštinius įrašus parašė J. G., 2013-06-03 Prašyme Nr. 5220497, tikėtina, kad rankraštinį įrašą „J. G.“ parašė J. G.. 2012-12-07 Kasos pajamų orderio kvite Serija PR Nr. 302105, 2012-12-11 Kasos pajamų orderio kvite Serija PR Nr. 302107, 2012-12-03 Kasos pajamų orderio kvite Serija PR Nr. 302102 ir 2012-12-03 PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) Nr. 21105, pasirašė ne R. V., o kitas asmuo (7 t., b. l. 134-139).

10.33. 2017-10-09 Specialisto išvadoje Nr. 11-1805 (17) nustatyta, kad 2013-09-09 kasos pajamų orderio kvite serija AIR Nr. 104, eilutėje „Gavo kasininkas“ prie žodžių „K. F.“, pasirašė K. F., 2013-09-04 prašyme registruoti juridinių asmenų registre, eilutėje „(parašas)“ prieš žodžius „K. F.“, pasirašė K. F., 2013-09-04 Prašyme išduoti elektroninį sertifikuotą registro išrašą (ESI) rankraštinius įrašus „Direktorė K. F.“, „K. F.“ parašė, eilutėje „(parašas)“ pasirašė K. F.. 2013-09-04 prašyme Nr. 5575183 rankraštinį įrašą „K. F.“ parašė ir greta pasirašė K. F. (7 t., b. l. 122-126).

10.34. 2017-12-20 Raštu Nr. (7.1 E-3.2.2) (duomenys neskelbtini) apskrities VMI pateikė 2013-07-10 PVM deklaraciją, už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2013-06-30, 2013-07-24 PVM deklaraciją (patikslintą), už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2013-06-30, -2013-09-20 PVM deklaraciją, už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2013-08-31, 2013-10-21 PVM deklaraciją (patikslintą), už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2013-08-31, 2013-10-21 PVM deklaraciją, už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2013-09-30, 2013-10-28 PVM deklaraciją (patikslintą), už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2013-09-30, 2014-08-08 PVM deklaraciją (patikslintą), už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2013-09-30, 2013-11-21 PVM deklaraciją, už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2013-10-31, 2014-08-08 PVM deklaraciją (patikslintą), už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2013-10-31, 2013-12-20 PVM deklaraciją, už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2013-11-30, kuriose UAB „A“ neteisėtai padidino 40 027 Lt (11 592 eurų) PVM atskaitą, sumažindama mokėjimus į biudžetą (7 t., b. l. 165-181).

10.35. SODRA (IRD prie LR VRM duombazė) duomenimis E. P. UAB „A“ dirbo nuo 2009-05-14 iki 2014-09-12, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nuo 2014-04-09 iki 2015-09-29 (laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-08-31 padengė 21 182,11 litų įsiskolinimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuris susidaręs buvo tais pačiais metais) (12 t., b. l. 79-80).

10.36. SODRA (IRD prie LR VRM duombazė) duomenimis E. G. dirbo UAB „A“ laikotarpiu nuo 2010-09-30 iki 2011-01-17 bei už jį UAB „A“ Sodrai sumokėjo 210,84 Litus įmokų (2 t., b. l. 24-25).

10.37. IRD prie LR VRM Juridinio asmens duomenimis UAB „P“ direktore nuo 2012-10-31 įdarbinta R. V. (2 t., b.l.12-15).

10.38. IRD prie LR VRM Juridinio asmens duomenimis UAB ,,Ai“ direktoriais įdarbinti D. B. nuo 2012-08-02 iki 2013-06-10, J. G. nuo 2013-06-10 iki 2013-09-06, K. F. nuo 2013-09-06. Akcininkas D. B. nuo 2012-08-02 (2 t., b. l. 16-18).

Dėl didelės vertės UAB „A“ turto pasisavinimo ir šios veikos kvalifikavimo

11. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

12. Šiuo atveju E. P. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis, būdamas UAB „A“ direktoriumi ir kasininku, laikotarpiais nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. ir nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. paėmęs iš bendrovės kasos grynuosius pinigus, iš viso 84 824,29 Eur (292 881,32 litų), bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui pateikė fiktyvias (realiai neįvykusias) ūkines operacijas pagrindžiančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, darbų priėmimo perdavimo aktus), tai yra šių lėšų panaudojimo nepateisino realiai įvykusias ūkines operacijas patvirtinančiais finansinės apskaitos dokumentais, jas panaudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoms, su UAB „A“ ūkine finansine veikla nesusijusioms, reikmėms. Nuteistasis kaltės dėl šių veikų padarymo nepripažino, teigė, kad UAB „A“ sandoriai su UAB „P“ ir UAB „Ai“ realiai įvyko, todėl jis dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir didelės vertės UAB „A“ turto pasisavinimo baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai.

13. Nustatyta, kad UAB „A“ įregistruota 2009 m. gegužės 12 d., jos veiklos vykdymo adresas: (duomenys neskelbtini), o vienasmenis bendrovės valdymo organas nuo pat jos veiklos vykdymo pradžios iki bankroto administratoriaus skyrimo, tai yra 2014 m. rugsėjo 9 d., buvo jos vadovas E. P.. Pagrindinė bendrovės vykdoma veikla – reklaminių gaminių iš plastiko ir organinio stiklo, taip pat gaminių iš metalo gamyba.

14. Analizuojant duomeni dėl UAB „Ai“ ir UAB „P“ nustatyta, kad abi šios bendrovės buvo įsteigtos to paties juridinio asmens, vykdžiusio įmonių steigimo veiklą, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pirminio juridinio asmens įregistravimo laikotarpiu joms vadovavo V. M.. Jų abiejų registracijos adresas – (duomenys neskelbtini) (kuris, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas), UAB „Ai“ buveinės vietos nedeklaravusi, o registracijos vietos adresu nerandama. UAB „Ai“ įregistruota 2012 m. birželio 18 d., nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. bendrovės vadovu įregistruotas D. B., nuo 2013 m. birželio 10 d. – J. G., o nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. – K. F., o jos įregistruota veikla – elektroninės ir telekomunikacinės įrangos, jos dalių didmeninė prekyba. Apklausiamas kaip liudytojas teisme D. B. parodė, kad jis nieko bendro su šia bendrove neturi, yra pametęs asmens dokumentą, kuriuo galimai buvo pasinaudota. Daugiau kaip 17 metų jis dirbo automobilių plovėju, o apie jo įdarbinimą UAB „Ai“ sužinojo tik atėjęs į užsiregistruoti darbo paieškai į Užimtumo tarnybą. Liudytoja K. F. teisme nurodė, kad ji bendrovėje buvo įdarbinta fiktyviai, tuo laikotarpiu vartojo labai daug alkoholio, į dokumentų, kuriuos pasirašė, turinį nesigilino.

15. 2013 m. birželio 14 d., tai yra nuo veiklos vykdymo pradžios praėjus vieniems metams, UAB „Ai“, atstovaujama direktorės J. G., kuri pareigas pradėjo eiti prieš keturias dienas, su UAB „A“ pasirašė rangos sutartį, pagal kurią UAB „Ai“ įsipareigojo atlikti darbus bendrovės „A“ naudai. Sutarties objektas – vidaus patalpų (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija. Šios sutarties pagrindu bendrovės „Ai“ vardu laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 26 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimą grynaisiais pinigais patvirtinantys kasos pajamų orderiai. Remiantis šiais pirminiais apskaitos dokumentais, bendrovės „A“ finansinėje apskaitoje buvo mažinami atskaitingų asmenų (vadovo E. P. bei gamybos vadovo A. V.) avansinėse apyskaitose nurodyti jų žinioje buvę grynųjų pinigų likučiai.

16. Šiuo atveju, vertinant UAB „A“ sandorių su UAB „Ai“ realumą ir analizuojant byloje surinktų įrodymų visumą, visų pirma pažymėtina, kad šių bendrovių sulygtų paslaugų pobūdis neatitiko UAB „Ai“ oficialiai deklaruojamos veiklos rūšies. Nors privatūs juridiniai asmenys turi galimybę vykdyti bet kokią teisėtą ūkinę komercinę veiklą, tad vien veiklos rūšies neatitiktis nesuponuoja įforminto sandorio neteisėtumo, tačiau pažymėtina, kad bendrovė „Ai“ nuo jos įregistravimo, PVM mokėtoja tebuvo iki 2012 m. spalio 18 d., kai mokesčių administratoriaus iniciatyva buvo išregistruota kaip juridinis asmuo, nevykdantis veiklos, o pakartotinai PVM mokėtoja buvo įregistruota tik prieš pat 2013 m. birželio 14 d. sandorio sudarymą (2013 m. gegužės 8 d.) iki deklaruojamų paslaugų UAB „A“ teikimo pabaigos (2014 m. sausio 31 d.), ir po šio laikotarpio mokesčių administratoriaus buvo pakartotinai išregistruota kaip juridinis asmuo, nevykdantis veiklos. Įvertinus šias aplinkybes spręstina, kad juridinis asmuo „Ai“ nuo pat jo įsteigimo momento galimai realiai nefunkcionavo, o buvo pasitelktas kitiems, su ūkine komercine veikla nesusijusiems tikslams. Šią aplinkybę patvirtina ir duomenys apie bendrovės pateiktas PVM deklaracijas, iš kurių matyti, kad 2012 m. bendrovė deklaravo nevykdžiusi jokių pirkimų ar pardavimų. 2013–2014 m. laikotarpiu sandoriai deklaruojami, tačiau pirkimų ir pardavimų sandorių vertės yra iš esmės lygios, kas neatitinka ekonominės veiklos pelningumo siekimo, o kartu ir veiklos tęstinumo principų. Taip pat nustatyta, kad 2012 m. bendrovėje nebuvo jokių darbuotojų, o sandorių sudarymo metu kiti asmenys, išskyrus skirtingais laikotarpiais bendrovės vadovo pareigas ėjusias J. G. ir K. F. bei skirtingais laikotarpiais akcininką D. B. ir A. M., bendrovėje nedirbo. Taigi akivaizdu, jog bendrovė neturėjo jokių darbo resursų patalpų rekonstrukcijos darbams vykdyti.

17. Analogiška situacija susiklosčiusi ir vertinant UAB „A“ sandorius su UAB „P“. Šis juridinis asmuo buvo įsteigtas 2012 m. rugpjūčio 8 d., nuo 2012 m. spalio 31 d. jo vadove paskirta R. V., kuri, tiek apklausiama teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad yra pametusi kelis savo asmens dokumentus, bendrovėje „P“ ji nedirbo, UAB „A“ jai nėra žinoma ir ji nėra gavusi kasos pajamų orderiuose nurodytų piniginių lėšų. Mokesčių mokėtojų registre bendrovė buvo įregistruota nuo jos įkūrimo iki 2014 m. liepos 29 d., o jos vykdoma veikla – porceliano ir stiklo dirbinių didmeninė prekyba. Tuo tarpu sudarydama sandorius su UAB „A“ nuo 2012 m. gruodžio 3 d., tai yra nuo veiklos vykdymo pradžios praėjus vos 4 mėnesiams, ši bendrovė UAB „A“ pardavė 8 komplektus metalo konstrukcijų, plokščių ir linoleumo. Analogiškai kaip ir UAB „Ai“ atveju, atsiskaitymas už PVM sąskaitose faktūrose nurodytas kaip patiektas prekes vyko grynaisiais pinigais, nuteistajam E. P. avansinėje apyskaitoje esantį grynųjų pinigų likutį sumažinant bei tai pagrindžiant pirminiais šias ūkines operacijas patvirtinančiais apskaitos dokumentais (UAB „P“ kasos pajamų orderiais). Sandorių sudarymo metu bei priimant atsiskaitymą už tariamai patiektas prekes UAB „P“ vardu pasirašė kaip direktorė nurodomas asmuo R. V., kuri bendrovėje įdarbinta nebuvo, o iki 2012 m. spalio 8 d. kaip šio juridinio asmens vadove buvo nurodyta tik V. M.. Nors liudytojas A. V., UAB „A“ gamybos vadovas, apklausiamas tvirtino priėmęs prekes iš UAB „P“, tačiau jis negalėjo detaliau nurodyti, kas atliko jų sumontavimo UAB „A“ patalpose darbus. UAB „Ai“ nedirbo asmenys, kurie būtų galėję juos atlikti. UAB „Ai“ neturėjo darbo resursų rekonstrukcijos darbams atlikti, nėra duomenų apie kitas bendroves, kurios būtų pasamdytos grindims linoleumu iškloti, pertvaroms įrengti ar sienoms plokšte apkalti. Nei nuteistasis, nei A. V., nurodęs, kad priėmė prekes per tris kartus, negalėjo nurodyti jokio kontaktinio UAB „P“ asmens. Iš byloje pateiktų patalpų fotonuotraukų šių aplinkybių taip pat nėra galimybės nustatyti. Nėra duomenų, kur bendrovė „P“, kurios buveinės adresas, kaip minėta, sutampa su jos įsteigimo paslaugą suteikusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu, iki pardavimo sandorio sandėliavo minėtas pakankamai didelės apimties prekes, taip pat, bendrovėje nesant jokių kitų darbuotojų, nepateikta duomenų, kas, kokiomis lėšomis, kieno transportu naudojantis šias prekes gabeno į UAB „A“ buveinės vietą, esančią kitame, nei nurodomas UAB „P“ buveinės adresas, mieste.

18. Taigi, aptartų įrodymų visuma objektyviai nepagrindžia bendrovių „Ai“ ir „P“ galimybių, atitinkamai, suteikti patalpų rekonstrukcijos paslaugas ir patiekti pirminiuose apskaitos dokumentuose nurodytas prekes. Kaip minėta, šios bendrovės neturėjo darbo resursų paslaugoms suteikti bei prekėms patiekti, UAB „A“ veikloje prekių įsigijimai iš UAB „P“ nebuvo įprasti, metalines konstrukcijas, plokštes bendrovė yra įsigijusi iš kitų tiekėjų. Nuteistojo bei jo gynėjo akcentuojamų pirminių apskaitos dokumentų visuma tik išoriškai pagrindžia ūkinių operacijų UAB „A“ finansinėje apskaitoje registravimo faktą, tačiau, vertinant jų turinio teisingumą bei faktiškumą, negalima apsiriboti vien pirminiuose apskaitos dokumentuose užfiksuota informacija. Aptarti ūkiniai faktai patvirtina lėšų judėjimo atvaizdavimą juridinių asmenų apskaitoje, tačiau pažymėtina, kad finansinės apskaitos dokumentuose fiksuota informacija savaime nepagrindžia įvykusių ūkinių operacijų realumo. Tai patvirtina ir buhalterės I. G. duotų parodymų turinys, iš kurio matyti, kad ji apie darbų atlikimą žinojo tik iš jai pateiktų sąskaitų, o patalpų inventorizacijos neatlikdavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik apskaitos dokumentų, kaip ir darbų priėmimo perdavimo aktų, sutarčių buvimas neeliminuoja abejonės, jog ūkinės operacijos realiai neįvyko. Tuo tarpu kitos rūšies pirminiai apskaitos dokumentai – kasos pajamų orderiai – parodo tik bendrovės – paslaugų teikėjos ar prekių tiekėjos – neva gaunamas įplaukas už tam tikras prekes ar paslaugas, tačiau šis apyvartos rodiklis taip pat savaime nereiškia, kad šios lėšos buvo gautos iš realiai bendrovės vykdomos ūkinės, komercinės ar kitokios, finansinės veiklos. Tik kompleksinio ūkinės-finansinės veiklos tyrimo metu ir remiantis bylos faktinių aplinkybių kontekste gautais duomenimis galima objektyviai įvertinti finansinės apskaitos dokumentuose nurodytų ūkinių faktų realumą, kuris šiuo atveju nėra nustatytas. Priešingai nei teigiama skunde, aptartos aplinkybės, susijusios su UAB „Ai“ ir UAB „P“ galimybėmis įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, patvirtina ne E. P. aplaidumo neįsitikinant bendrovių valdymo organų tapatybe bei pakankamai nepasidomint jų, kaip kontrahentų, patikimumu, o būtent realaus sandorių nebuvimo, tai yra rekonstrukcijos darbų neatlikimo ir prekių nepatiekimo, faktą.

19. Apklausiamas teisme liudytojas A. V., nuteistajam inkriminuotu laikotarpiu ėjęs gamybos vadovo pareigas bendrovėje „A“, patvirtino, kad bendrovėje visus sprendimus priimdavo E. P., o pats liudytojas jį tik vaduodavo jo nebuvimo darbe laikotarpiu. Jis nurodė, kad apie rangos sutartį su UAB „Ai“ jam tapo žinoma tik ikiteisminio tyrimo metu, jokie patalpų rekonstrukcijos darbai (juolab tokie, kurie galėtų kainuoti tiek, kiek nurodoma byloje esančiuose dokumentuose), išskyrus smulkų remontą patiems UAB „A“ darbuotojams sukonstruojant pertvaras naujam įrengimui, nebuvo atliekami, ant UAB „Ai“ priėmimo perdavimo akto ir kasos pajamų orderio jis pasirašė neįsigilinęs į šių dokumentų turinį. Liudytojas patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2013 metais jokie darbai bendrovės „A“ patalpose nebuvo atliekami. Šią jo nurodytą aplinkybę nurodė ir liudytoja V. P., paaiškinusi, kad remonto darbai bendrovėje pasireiškė tik tuo, kad pačių UAB „A“ darbuotojų darbu buvo įrengta (atitverta) apie 15 kv. m. patalpa naujam spausdintuvui, o kitų didelių remonto darbų, net ir administracijai persikrausčius į kitą aukštą, jai dirbant nuo 2011 m. iki 2014 m. balandžio mėn., nebuvo, nauji langai ir linoleumas nebuvo sudėti. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas D. P., kad langai, laiptai ir linoleumas gamybinėse patalpose buvo sudėti apie 2009 metus, o gal ir ankščiau. Pakabinamos lubos antrame aukšte buvo įrengtos tikrai ne 2013 metais, o 2009 metais arba ankščiau. Apskritai 2013 metais jokių rimtų remontų UAB ,,A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nebuvo. Liudytojas J. R., dirbęs bendrovėje „A“, patvirtino, kad patalpų remonto darbai buvo atliekami būtent jo darbo laikotarpiu, tai yra 2009 m. pabaigoje–2011 m. sausio mėn. Šiuos jo parodymus patvirtina liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino apklausiamas teisme, ir liudytojų D. G., M. V., T. S. bei E. B., K. I. nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai apie tai, kad gamybinėse patalpose ir ofise didesni remonto darbai, išskyrus vietos spausdintuvui įrengimą antrame aukšte, nebuvo atliekami, sienos medžių drožlių plokštėmis jau buvo apkaltos, gipso plokščių lubos pakabintos ir linoleumas antrajame pastato aukšte patiestas, laminatas trečiajame aukšte sudėtas iki 2011 m. liepos mėn., t. y. D. G. darbo pradžios. Langai ir durys jam dirbant taip pat nebuvo keičiami. Šis liudytojas, kaip ir kiti, anksčiau aptartus parodymus davę asmenys patvirtino, kad jam dirbant 2011 m.–2014 m. tik buvo atskirta 15–20 kv. m. patalpa antrame aukšte naujam įrenginiui pastatyti. Liudytoja V. M., tvarkiusi bendrovės „A“ apskaitą, taip pat nurodė, kad jai atėjus dirbti 2012 m. ir dirbant, jos kabinetas jau buvo suremontuotas, o detaliau apibūdinti, kokie remonto darbai buvo atliekami, ji negalėjo.

20. Taigi, nei vienas iš apklaustų liudytojų nenurodė apie laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. gruodžio mėn. (kuriuo, remiantis byloje pateiktais apskaitos dokumentais bei darbų priėmimo perdavimo aktais, UAB „A“ naudai buvo teikiamos rekonstrukcijos paslaugos bei tiekiamos prekės – 8 komplektai metalo konstrukcijų, 240 m² LMDP plokščių ir 200 m² linoleumo), bendrovės „A“ patalpose realiai atliktus remonto, rekonstrukcijos darbus bei patiektas minėtas prekes, išskyrus minimalų remontą gamybinėse patalpose, įrengiant pertvarą 15–20 kv. m. plote naujam įrenginiui pastatyti. Nors nuteistasis bei jo gynėjas skunde teigė, kad bendrovė disponavo kitomis, nekilnojamojo turto registre neregistruotomis patalpomis, kuriose darbuotojai nesilankė ir apie jas nežinojo, tačiau jokie byloje surinkti įrodymai šių teiginių nepatvirtina. Be to, išanalizavus bylos medžiagą spręstina, kad faktą, jog bendrovėje nebuvo atliekami darbai kaltinime nurodytu laiku patvirtino ne vien tik, kaip kad teigia nuteistasis, žemiausios grandies darbininkai, bet ir administracijos darbuotojai. Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos bei teismų formuojama praktika įpareigoja valstybinį kaltintoją pateikti duomenis, patvirtinančius atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, tačiau nekaltumo principas neįpareigoja prokururo ar teismo patikrinti visas nuteistojo keliamas versijas dėl jo nekaltumo, kadangi, įgyvendinant rungtyniškumo principą, atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat turi teisę pateikti jo gynybinę poziciją procese patvirtinančius duomenis, kurie šiuo atveju jo dėstomų teiginių pakankamai patikimai nepagrindžia. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog reikalavimas, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, BK 183 straipsnio kontekste, pagrįstų pinigų panaudojimą bendrovės interesais, nevertintinas kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas jam ir neprieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui (kasacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-628/2018).

21. Atmetant nuteistojo ir jo gynėjo dėstomą versiją dėl neregistruotų patalpų įrengimo, būtina įvertinti nekilnojamąjį turtą, kurį sandorių ar kitais pagrindais nuosavybės teise įgijo UAB „A“. Bendrovė pirmąsias gamybines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriose buvo vykdoma jos veikla, 2009 m. liepos 13 d. įsigijo iš akcininko J. T., jų plotas – 201,81 kv. m. Šios patalpos buvo pagrindiniame pastate (duomenys neskelbtini), kuriame bendrovė turėjo daugiausiai patalpų, pirmame jo aukšte. Kitas gamybines patalpas bendrovė įsigijo iš ankstesnių panaudos davėjų 2011 m. liepos 27 d., jų bendras plotas buvo 228,62 kv. m., tačiau dalis jų (12 kv. m. ir 17,19 kv. m.) buvo pagrindinio pastato antresolėse (esančiose virš pirmojo aukšto), o likusioji dalis – 199,43 kv. m. – pirmame pagrindinio pastato aukšte, šalia jau turėtų 201,81 kv. m. gamybinių patalpų, ir jų paskirtis taip pat buvo gamybinė. Kitas gamybines patalpas, kurios anksčiau priklausė akcininkui J. T., bendrovė įsigijo iš varžytynių 2012 m. gruodžio 27 d., jų bendras plotas sudarė 188,83 kv. m. ir jos buvo taip pat pagrindinio pastato antresolėse. Paskutinysis patalpų pirkimas įvyko 2013 m. rugsėjo 18 d., kai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigytos keturios patalpos (dvejos iš jų – pagrindiniame pastate (duomenys neskelbtini) ir dar dvejos – atskirame korpuse (duomenys neskelbtini)), tai yra pagrindiniame pastate buvo įgytos dvi patalpos antresolėse tarp jau anksčiau jose įgytų dvejų patalpų (42,76 kv. m. koridorius ir 26,14 kv. m. atskira patalpa), o atskirame (duomenys neskelbtini) pastate – 79,05 kv. m. valgyklos patalpos antrame aukšte bei 59,44 kv. m. administracinės patalpos (daug skirtingų plotų patalpų) trečiame minėto pastato aukšte. Jokių duomenų apie kito nekilnojamojo turto pirkimus byloje nėra, jų nepateikė ir nuteistasis bei jo gynėjas.

22. Liudytojas A. V. patvirtino, kad iš pradžių patalpų trečiajame aukšte bendrovė „A“ neturėjo, tik vėliau administracija persikėlė į koridorių, tačiau tos patalpos, jai atsiradus, niekas neįrenginėjo, persikraustyta į tokias patalpas, kokios jos buvo, jokios pertvaros nebuvo daromos. Liudytoja V. P. nurodė, kad jokių kitų asmenų, išskyrus UAB „A“ darbuotojus, ji patalpose nematė. Liudytojas T. P., bendrovėje dirbęs nuo 2011 m. iki 2014 m., patvirtino, kad jam teko trumpai lankytis naujai, labiau link 2014 m., nupirktose patalpose, kur buvo daug ofisų (2013 m. buvo nupirktos, be kita ko, administracinės patalpos skunde minimame atskirame pastate (duomenys neskelbtini)), tačiau jokių darbų jose jis nematė, jos buvo tuščios. Tuo tarpu remiantis byloje esančiais apskaitos dokumentais, darbų priėmimo perdavimo aktais, UAB „Ai“ darbus vykdė laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki lapkričio 30 d., o linoleumas, plokštės bei metalo konstrukcijos iš UAB „P“ buvo įgytos dar anksčiau, tai yra 2012 m. gruodžio mėn. Apie matytus pašalinius asmenis bendrovėje nurodė tik jos buhaltere dirbusi V. M., tačiau jos parodymai proceso metu kito, buvo nenuoseklūs, be kita ko, dėl remonto darbų atlikimo ar neatlikimo bendrovės patalpose. Ikiteisminio tyrimo metu pasirašytinai patvirtinusi ikiteisminio tyrimo pareigūno surašytų jos parodymų, sutampančių su kitų aptartų liudytojų parodymais, teisingumą, teisme ji tvirtino, kad tyrėjas jos nurodytas aplinkybes užrašė netiksliai. Šių liudytojos nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Kiti apklausti asmenys nenurodė, kad jų apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdytos netinkamai, priešingai, didžioji dalis jų patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotų parodymų teisingumą.

23. Skunde akcentuojami liudytojos V. J., dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atlikusios kadastrinius matavimus UAB „A“ patalpose (duomenys neskelbtini), parodymai, tačiau ši liudytoja jos apklausos teisme metu negalėjo tiksliai nurodyti, kuriais metais ji buvo patalpose, kai buvo atliekami jų remonto darbai, tai yra ar tai buvo 2012, ar 2013 m. Byloje nėra ginčo, jog patalpos, kuriose UAB „A“ vykdė veiklą, buvo rekonstruojamos anksčiau, šią aplinkybę nurodė ir joje dirbę darbuotojai, tačiau tai nepatvirtina, kad šiuos darbus atliko būtent UAB „Ai“, kadangi, kaip minėta, iš apskaitos dokumentų, darbų priėmimo perdavimo aktų matyti, jog darbai tariamai buvo atliekami 2013 m. birželio–lapkričio mėn. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja V. J. apklausos pirmosios instancijos teisme metu akcentavo remonto darbus pagrindiniame pastate, pirmame aukšte bei antrasolėse. Tuo tarpu pastate (duomenys neskelbtini), kuris nurodomas skunde, įsigytos patalpos buvo antrame aukšte (valgykla) ir trečiame aukšte (administracinės patalpos). Remiantis UAB „A“ užsakytu 2013 m. spalio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimu buvo įvertinta tik bendrovės 2013 m. rugsėjo 18 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigyto nekilnojamojo turto vertė. Šis vertinimas atliktas kitam turtui, nei buvo vertintas 2009 m. liepos 8 d. ((duomenys neskelbtini) esančios 201,81 kv. m. patalpos, kuri įsigyta veiklos vykdymo pradžioje). Pirmosios instancijos teisme apklausta turto vertintoja patvirtino, kad vertinimai buvo atlikti bendrovei siekiant gauti banko paskolas, užtikrinamas nekilnojamuoju turtu. Ši aplinkybė negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kad UAB „A“ patalpose rekonstrukcijos darbai, nurodyti UAB „Ai“ dokumentuose, (ne)buvo atlikti.

24. Kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas bankroto administratoriaus atstovas S. G. paaiškino, kad jam perimant bendrovės turtą, buvo atliekama inventorizacija vietoje, tai yra patalpose (duomenys neskelbtini), dalyvaujant E. P.. Jokių pastabų dėl inventorizacijos atlikimo nebuvo pateikta, buvo apeitos visos patalpos, esančios pirmame, antrame ir trečiame aukštuose. Iš byloje esančio 2014 m. rugsėjo 23 d. bendrovės „A“ materialaus turto inventorizacijos akto, kurį pasirašė ir pats E. P., matyti, kad inventorizacijos metu buvo užfiksuotos tik jau anksčiau aptartos bendrovės įsigytos patalpos, o jokio neregistruoto nekilnojamojo turto neužfiksuota. Be to, S. G. teisme patvirtino, kad E. P. pateikta informacija apie patalpas buvo sutikrinta su Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis ir ji sutapo, buvo pasirašyti turto priėmimo perdavimo aktai, jokių neregistruotų patalpų užfiksuota nebuvo. Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo skunde, pagrindo abejoti šiais S. G. parodymais nėra. Pastatas (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas (duomenys neskelbtini), jis buvo 100 proc. įrengtas, įregistruotas ir atidalytas į atskiras patalpas, kas matyti iš byloje pateiktų pastato planų bei VĮ Registrų centro duomenų. Jokių naujų patalpų, kurios nebūtų registruotos, jų pirkimo pardavimo dokumentų nei nuteistasis, nei jo gynėjas teismui nepateikė, apsiribodami deklaratyviais teiginiais apie tokių patalpų buvimą, todėl skunde išdėstyta piniginių lėšų panaudojimo įrengiant neregistruotas patalpas versija atmetama kaip nepagrįsta, konstatuojant, kad nuteistojo E. P. veiksmuose yra visi būtinieji BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

25. Bylą perduodant teismui nuteistajam buvo inkriminuoti du BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai, tai yra jis baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vienu atveju dėl to, kad pasisavino didelės 18 040,66 Eur (t. y. 62 290,80 litų) vertės UAB „A“ turtą, kaip atskaitingas asmuo ir kasininkas paėmęs pinigus iš šios bendrovės kasos ir šių lėšų panaudojimui pateisinti pateikęs fiktyvias, realiai neįvykusias ūkines operacijas su UAB „P“ pagrindžiančius dokumentus, kitu atveju dėl to, kad pasisavino didelės 66 783,63 Eur (230 590,52 litų) vertės UAB „A“ turtą, kaip atskaitingas asmuo ir kasininkas paėmęs pinigus iš šios bendrovės kasos ir šių lėšų panaudojimui pateisinti pateikęs fiktyvias, realiai neįvykusias ūkines operacijas su UAB „Ai“ pagrindžiančius dokumentus.

26. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-31-788/2021).

27. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pripažinęs E. P. kaltu dėl didelės vertės turto pasisavinimo, klausimo dėl jo veiksmų tęstinumo nesprendė. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, E. P. veiksmai, nors ir atlikti atskirai bei nutolę vienas nuo kito per tam tikrą laikotarpį, vis dėlto buvo siejami vieningo sumanymo ir tai sudaro pagrindą spręsti apie jų tęstinumą. E. P., turėdamas vieningą tyčią pasisavinti UAB „A“ turtą, skirtingais etapais įformino realiai neįvykusius sandorius su dviem juridiniais asmenimis, kurie buvo pasitelkti šiems nusikalstamiems veiksmams realizuoti. Jie buvo įkurti panašiu laikotarpiu tos pačios jų steigimą inicijavusios bendrovės, o fiktyviuose minėtų juridinių asmenų dokumentuose užfiksuoti sandoriai buvo susiję su to paties objekto – pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos paslaugų bei prekių remontui įsigijimu, kas sudaro pagrindą spręsti dėl bendros nuteistojo tyčios realizuojant nusikalstamus ketinimus. Be to, nors ir nepripažindamas kaltės, pats nuteistasis ir apeliacinės instancijos 2022 m. sausio 6 d. teismo posėdyje susiejo šias įmones, nurodydamas, jog ir iš „P“ įsigytomis prekėmis buvo atliekamas patalpų remontas, kurį atlikinėjo ir UAB „Ai“. Visuma byloje esančių duomenų teisėjų kolegijai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog atskiri minėti nusikalstamų veiksmų epizodai sudaro vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

28. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. P., dirbdamas UAB „A“ direktoriumi ir kasininku nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d., laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d., turėdamas išankstinį sumanymą ir veikdamas vieninga tyčia, pasisavino didelės vertės jo žinioje buvusį UAB „A“ turtą, o būtent:

28.1. jis laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), paėmė iš UAB „A“ kasos 62 290,80 litų bei, turėdamas tikslą pateisinti minėtų piniginių lėšų panaudojimą, UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei V. M. pateikė apskaityti netikrus dokumentus, t. y. 2012 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 21105, 2012 m. gruodžio 3 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija PR Nr. 302102, 2012 m. gruodžio 7 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija PR Nr. 302105, 2012 m. gruodžio 11 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija PR Nr. 302107, tokiu būdu pasisavino didelės vertės UAB „A“ turtą – 62 290,80 litų, tuo UAB „A“ padarė 18 040,66 Eur (t. y. 62 290,80 litų) žalą;

28.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), paėmė iš UAB „A“ kasos 230 590,52 litų bei turėdamas tikslą pateisinti minėtų piniginių lėšų panaudojimą, UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei V. M. pats pateikė apskaityti netikrus dokumentus, t. y. 2013 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0103, 2013 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0105, 2013 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 103, 2013 m. rugsėjo 9 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 104, 2013 m. rugsėjo 30 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 105, bei UAB „A“ gamybos vadovui A. V. nurodė pateikti netikrus dokumentus, t. y. 2013 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0100, 2013 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0101, 2013 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0106, 2013 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AIR Nr. 0107, 2013 m. birželio 26 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija LAE Nr. 100, 2013 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija LAE Nr. 101, 2013 m. liepos 11 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 102, 2013 m. spalio 15 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 106, 2013 m. lapkričio 20 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AIR Nr. 107, tokiu būdu pasisavino didelės vertės UAB „A“ turtą – 230 590,52 litų, tuo UAB „A“ padarė 66 783,63 Eur (230 590,52 litų) žalą.

Tokiu būdu E. P., laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. iš UAB „A“ kasos paėmęs bendrą 84 824,29 Eur (292 881,32 litų) grynųjų pinigų sumą ir šių lėšų panaudojimo nepateisinęs realiai įvykusias ūkines operacijas patvirtinančiais finansinės apskaitos dokumentais, juos panaudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoms, su UAB „A“ ūkine finansine veikla nesusijusioms, reikmėms. Taip E. P. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „A“ priklausančias pinigines lėšas, iš viso 84 824,29 Eur (292 881,32 litų), tuo padarydamas UAB „A“ didelę turtinę žalą. Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

29. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių keitimą iš esmės skirtingomis gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, jeigu proceso metu buvo užtikrinta atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti kaltinimo turinį, bei jo teisė į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-61-689/2020, 2K-89-689/2020, 2K-215-976/2020).

30. Šiuo atveju nuteistajam apeliacinės instancijos teisme buvo pranešta apie galimybę pakeisti nusikalstamos veikos aplinkybes iš esmės skirtingomis, kvalifikuojant jam inkriminuotas atskiras BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas kaip vieną tęstinį nusikaltimą. Paskelbus pertrauką teismo posėdyje, nuteistajam buvo sudaryta galimybė pasiruošti gynybai pagal pakeistą kaltinimą bei suteikta teisė pasisakyti, atlikus įrodymų tyrimą jį apklausiant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tokiu būdu siekiant sudaryti sąlygas tinkamam baudžiamojo įstatymo taikymui ir užtikrinti nuteistojo teisę žinoti kaltinimo turinį bei nuo jo gintis. Tokiu esminių inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių pakeitimu nuteistojo teisinė padėtis nebuvo pasunkinta, o nuteistojo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, bei teisė gintis nuo jam pareikšto kaltinimo nebuvo pažeista.

Dėl E. P. įvykdyto sukčiavimo PVM srityje

31. Sukčiavimas apgaule panaikinant turtinę prievolę – tai civilinio ieškovo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas, remiantis fiktyviu juridiniu faktu. Šis objektyvusis sukčiavimo požymis gali pasireikšti prievolės mokėti atitinkamus mokesčius (nagrinėjamos bylos kontekste – PVM) panaikinimu. Tai gali būti daroma kaltininkui klastojant buhalterinius dokumentus, įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, po to šiuos duomenis įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, taip padidinant pirkimo PVM ir kartu sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Būtent tokiu atveju sukčiavimas reiškiasi fiktyvios buhalterinės apskaitos pagrindu formuojant suklastotas PVM deklaracijas ir tariamu pirkimo PVM pagrindu suformuojama fiktyvi atskaita arba grąžintinas PVM, dėl ko valstybės biudžetas netenka mokestinių pajamų. Svarbu tai, kad PVM sukčiavimas, kaip nusikalstama veika, realizuojama tik tarp PVM apmokestinamųjų asmenų, o šio mokesčio objektas prekių / paslaugų tiekimas / teikimas.

32. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, realizuoti PVM sukčiavimą buvo pasitelkta UAB „Ai“. Turint šį tikslą, tarp UAB „A“ ir UAB „Ai“ buvo sudaryta 2013 m. birželio 14 d. rangos sutartis Nr. 1307-001. Sutarties dalykas – vidaus patalpų rekonstrukcija (duomenys neskelbtini). Kaip minėta anksčiau, iš (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ((duomenys neskelbtini) AVMI) 2017 m. sausio 9 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-12 matyti, kad UAB „Ai“ įregistruota 2012 m. birželio 20 d. (duomenys neskelbtini). Mokesčių mokėtojų registre įregistruota veikla – elektroninės ir telekomunikacinės įrangos ir jos dalių didmeninė prekyba. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios baudžiamosios bylos atveju svarbu įvertinti paslaugų teikėjo, kaip asmens, vykdančio ekonominę veiklą, galimybes bei turimus resursus suteikti rangos sutartimi aptartas paslaugas. Kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, paslaugų teikėjas, nors ir mokesčių administratoriaus buvo įregistruotas PVM mokėtoju (tokiu atveju egzistuoja prielaida, kad asmuo vykdys ar vykdo ekonominę veiklą), tačiau mokesčių administratoriaus atliktų kontrolės veiksmų metu buvo nustatyta, jog be skirtingais laikotarpiais UAB „Ai“ vadovaujančias pareigas ėjusių J. G. ir K. F., bendrovėje buvo įdarbinti tik D. B. ir A. M.. Taip pat baudžiamoje byloje nustatyta, jog paslaugų teikėjas, kaip apmokestinamasis asmuo, faktiškai nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, t. y. jam nebuvo teikiami finansinės apskaitos dokumentai, kita svarbi informacija, be to, akivaizdu, kad paslaugų teikėjo atsakingi asmenys nurodytais kontaktiniais adresais nebuvo nustatyti. Fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų išrašymo laikotarpiu UAB „Ai“ vadovaujančias pareigas ėjusi J. G. apklausiama nurodė protingam ir rūpestingam verslininkui nebūdingą poziciją, kas teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą manyti, jog paslaugų teikėjas vykdė neaiškią komercinę veiklą. Liudytoja J. G. iš esmės negalėjo paaiškinti savo, kaip vadovės, vaidmens, veiksmų šių fiktyvių ūkinių operacijų apimtyje. Jos vertinimu, ja buvo pasinaudota. Be kita ko, svarbūs ir K. F. duoti parodymai, kuriais ji taip pat patvirtino analogišką informaciją, jog ji tik formaliai buvo įdarbinta, tariamų komercinių santykių tarp bendrovių paaiškinti negalėjo, nors ir pasirašė griežtos atskaitomybės finansinius apskaitos dokumentus. Kaip minėta, faktinių resursų (ilgalaikis turtas, darbuotojai) paslaugoms, kokios jos nurodytos sudarytoje rangos sutartyje, bendrovė atlikti neturėjo. UAB „Ai“, kaip juridinį asmenį apibūdinančių požymių visuma (nepateikiamos PVM deklaracijos, tuo pačiu adresu registruotos kelios bendrovės, naudojamasi formalių valdymo organų paslaugomis ir pan.) daro neabejotiną išvadą, jog paslaugų teikimas baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais UAB „A“ nevyko, o atsispindi tik formaliai surašytuose dokumentuose.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Ai“ pasitelkimas sudarė sąlygas UAB „A“ atsakingiems asmenims realizuoti nusikalstamą sumanymą – apgaule panaikinti turtinę prievolę. Kaip ir buvo paminėta prieš tai, fiktyvios atskaitos suformavimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje kvalifikuojamas kaip turtinės prievolės panaikinimas. Apgaulė šiuo atveju pasireiškė per sąmoningą mokesčių administratoriaus suklaidinimą, žinant UAB „A“ atsakingiems asmenims, įtraukiant į apskaitą fiktyvias ūkines operacijas su UAB „Ai“. Pažymėtina, jog teisė į atskaitą yra pagrindinis PVM sistemos veikimo principas, o pirkimo PVM gali būti atskaitomas tik jį priešpriešinant su prievole mokėti pardavimo PVM, tokiu būdu sumažinant mokėtiną arba įgijus teisę į grąžintiną mokestį. Tokią teisę įgijus apgaule, tai yra tariamų ūkinių faktų pagrindu, šiuo atveju buvo neteisėtai panaikinta prievolė valstybės biudžetui. Teisė į PVM atskaitą gali atsirasti tik teisėtų ūkinių operacijų ir vykdomų verslo tikslais pagrindu, kas šiuo atveju nebuvo nustatyta. Baudžiamosios bylos visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, atskleidžia nusikalstamą E. P. veikimo būdą sukuriant tariamą vaizdą PVM apskaičiavimo ir deklaravimo srityje, dėl ko galima daryti išvadą, jog jo veiksmai atitinka sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje, kuris apibrėžiamas BK 182 straipsnyje, sudėtį, ir jo veika kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų suklastojimo

34. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012).

35. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017).

36. Šiuo atveju 2016 m. gegužės 16 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/67 dėl UAB „A“ veiklos nurodyta, kad į bendrovės apskaitą įtraukus pirminius apskaitos dokumentus, atspindinčius realiai neįvykusias ūkines operacijas su bendrovėmis UAB „P“ ir UAB „Ai“, tai gali būti vertinama kaip apskaitos vedimo taisyklių pažeidimas ir dėl šio pažeidimo iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teisėjų kolegija, įvertinusi specialisto išvadą visų bylos aplinkybių visumoje, daro išvadą, kad nuteistojo veiksmai atitinka objektyviuosius baudžiamajame įstatyme numatytus apgaulingo apskaitos tvarkymo sudėties požymius, o buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų pobūdis bei mastas suponuoja išvadą dėl priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir konstatuotų padarinių kilimo, nuteistajam veikiant tiesiogine tyčia.

37. Nustatyta, kad E. P. laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki gruodžio 31 d., kaip atskaitingas asmuo ir kasininkas, iš UAB „A“ kasos gavo 18 040,66 Eur (t. y. 62 290,80 litų), o laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki lapkričio 30 d. – 66 783,63 Eur (230 590,52 litų), tai yra iš viso 84 824,29 Eur (292 881,32 litų). Šią aplinkybę pagrindžia byloje esantys kasos išlaidų orderiai, jos neneigia ir pats nuteistasis, tad ji nėra ginčijama. Analizuojamoje byloje pagrindžiant ne tik BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, bet ir veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius, svarbus į bendrovės apskaitą įtrauktų ūkinių operacijų tarp UAB „A“ ir kontrahentų UAB „Ai“ bei UAB „P“ turinys, kadangi būtent jų fiktyvumu (žinomai netikrų dokumentų pagaminimu) yra grindžiama nuteistojo apgaulė tvarkant UAB „A“ apskaitą.

38. BAĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visus ūkinius faktus, kurie susiję su finansinių rodiklių pokyčiais. Ūkiniai faktai pagrindžiami apskaitos dokumentais, tačiau to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytas imperatyvus reikalavimas, kad apskaitos dokumentai surašomi tik ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu ar jiems pasibaigus ir įvykus, kas suponuoja išvadą, kad į apskaitą gali būti įtraukiami tik tie dokumentai, kurie pagrindžia realiai vykstančias arba jau įvykusias ūkines operacijas. Tik tokiu būdu gali būti išpildomas BAĮ 4 straipsnio reikalavimas, kad bendrovės apskaita būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, ne tik jos vartotojams bendrovės viduje (priimant sprendimus dėl bendrovės veiklos tęstinumo), tačiau ir išorės vartotojams (be kita ko, mokesčių sumokėjimo ir kitokias kontrolės procedūras atliekantiems asmenims).

39. Tuo atveju, kai kasininko (vadovo), kaip atskaitingo asmens, žinioje esančių piniginių lėšų panaudojimas pagrindžiamas apskaitos dokumentais, kurie atspindi realiai neįvykusias ūkines operacijas, įvertinus šio asmens veiksmus apibrėžiančius subjektyviuosius kriterijus, tai sudaro pagrindą spręsti apie jo apgaulę, siekiant individualių, su bendrovės interesais nesuderinamų tikslų. Nagrinėjamu atveju E. P. nurodymu UAB „A“ apskaitą tvarkę asmenys (buhalteriai) į apskaitą įtraukė apskaitos dokumentus, pagrindžiančius ūkines operacijas, kurios, kaip jau aptarta anksčiau analizuojant E. P. atsakomybę pagal BK 183 straipsnio 2 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį, neatspindėjo objektyvios tikrovės. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad apskaitą tvarkantiems asmenims buvo žinomas nuteistojo jiems pateiktų ūkines operacijas pagrindžiančių apskaitos dokumentų turinio ydingumas. Taigi E. P., veikdamas per asmenis, kurie nors ir atitinka specialaus BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjekto požymius, tačiau nežinojo apie jo tyčią į apskaitą įtraukti tikrovės neatspindinčius dokumentus ir prie jo veiksmų valingai neprisidėjo, yra šios nusikalstamos veikos vykdytojas (BK 24 straipsnio 3 dalis).

40. Vertinant nuteistojo, kaip atskaitingo asmens ir kasininko veiksmų turinį, pažymėtina, kad atskaitingo asmens piniginių lėšų turėjimas įprastai rodo ketinimą jas panaudoti bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje, tačiau jeigu faktinių aplinkybių pagrindu nustatoma, kad ūkinius faktus patvirtinantys dokumentai bendrovės buhalterinėje apskaitoje rodo jų neatitikimą objektyviai tikrovei, darytina išvada, kad bendrovės vadovas, kaip atskaitingas asmuo, disponuojamas lėšas panaudojo ne su įmonės veikla susijusioms reikmėms. Sistemiškai vertinant aptartus Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 bei 6 straipsnius, kuriais grindžiamas apskaitos informatyvumas, išsamumas bei būtinumas registruoti visas realiai įvykusias ūkines operacijas, atskaitingo asmens institutas finansinės apskaitos reguliavimo požiūriu itin svarbus ir yra neatsiejama bendros įmonės finansų sistemos dalis. Šio instituto funkcija betarpiškai susijusi su vedama buhalterine apskaita, nes tam tikra dalis ūkinių faktų tiesiogiai vyksta per atskaitingą / atskaitingus asmenis, o šių ūkinių faktų pagrindu registruojamos finansinės operacijos apskaitoje. Nuteistojo veiksmai buvo sistemingi (į apskaitą įtrauktos ne pavienės, o kelios fiktyvios ūkinės operacijos su dviem skirtingais juridiniais asmenimis dviem ataskaitiniais laikotarpiais), jais sudarytos prielaidos didelės vertės UAB „A“ turto pasisavinimui, taip padarant šiai bendrovei didelę turtinę žalą bei sudarant prielaidas netinkamam bendrovės mokestinių prievolių vykdymui, kas sąlygojo žalą ir valstybės biudžetui. Kadangi nustačius, kad ūkinės operacijos per atskaitingo asmens institutą realiai neįvyko, bendrovės finansiniai rodikliai yra įtakojami tiesiogiai ir taip iškreipiami, tai sudaro pagrindą išvadai, jog pakankamai ilgą laiko tarpą į apskaitą įtraukus fiktyvaus turinio ūkines operacijas pagrindžiaičius apskaitos dokumentus, objektyviai įvertinti ir nustatyti finansinėje apskaitoje fiksuotą informaciją nėra galimybių, o nuteistojo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – UAB „A“ finansinių rodiklių, tai yra jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros daliniu nenustatomumu. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad E. P. veiksmų turinys atitinka tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, kurie yra įrodyti byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma.

41. Teismų praktikoje, tais atvejais, kai į apskaitą įtraukiami objektyvios tikrovės neatspindintys, kitaip tariant, netikri apskaitos dokumentai, tokiu būdu yra iškreipiami ne tik bendrovės finansiniai rodikliai, tačiau sutrikdoma ir įprasta juridinius faktus, asmenų teisių ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą pagrindžiančių dokumentų apyvarta, dėl netikrų dokumentų pagaminimo, taip pat jų panaudojimo pažeidžiami teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai. Nustačius, kad asmuo prie netikrų dokumentų pagaminimo ar panaudojimo prisidėjo, veikdamas tyčia, tai yra suprasdamas ir žinodamas, kad dokumente bus pateikiama informacija, kurios turinys yra klaidingas, tai atitinka BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo turinį.

42. Šiuo atveju, E. P. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 straipsnio 1 dalį traukiamas dėl to, kad jis, atskirais laikotarpiais veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatu asmeniu arba su tyrimo nenustatytais asmenimis, A. M. ir A. V. pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, tai yra UAB „P“ pirminius apskaitos dokumentus – PVM sąskaitą faktūrą ir tris kasos pajamų orderius, taip pat rangos sutartį tarp UAB „A“ ir UAB „Ai“ ir sąmatą, darbų priėmimo perdavimo aktus prie šios sutarties, rekonstruojamų patalpų pirmo, antro ir trečio aukšto brėžinius bei pirminius UAB „Ai“ apskaitos dokumentus, tai yra PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius.

43. Iš anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų nustatyta, kad sandoris dėl patalpų (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbų, taip pat prekių pirkimas iš UAB „P“ realiai neįvyko, o pirminiuose apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys yra neteisingas, kadangi neatspindi objektyvios tikrovės. Tai patvirtina bendrovėje bylai aktualiu laikotarpiu dirbusių darbuotojų parodymai apie tai, kad jie nematė jokių didesnių rekonstrukcijos darbų, taip pat mokesčių administratoriaus patikrinimo išvadoje ir patikrinimo akte užfiksuoti duomenys apie tai, kad UAB „Ai“ bei UAB „P“ realiai veiklos nevykdė, neturėjo jokių galimybių atlikti minėtas paslaugas ir patiekti prekes. Kvalifikuojant nuteistojo veiksmus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir konstatavus, jog jo pasirinkta gynybos pozicija, kad neva patalpų rekonstrukcijos paslaugos buvo suteiktos, o prekės patiektos, nepasitvirtino, darytina išvada, kad ir visų dokumentų, atspindinčių šias realiai neįvykusias ūkines operacijas, turinys yra ydingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. P., kaip UAB „A“ vadovui, neabejotinai ši aplinkybė buvo žinoma. Būtent jis, kaip atskaitingas asmuo, gavo iš bendrovės pinigines lėšas, kurių panaudojimą bendrovės reikmėms buvo siekiama pateisinti fiktyviais apskaitos dokumentais, todėl subjektyvioji netikrų dokumentų pagaminimo pusė šioje byloje yra įrodyta.

44. Ikiteisminio tyrimo metu minėti E. P. veiksmai buvo įvertinti kaip trys atskiros BK 300 straipsnio 1 dalies sudėtį sudarančios nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį nepasisakė nei dėl E. P. veiksmų tęstinumo, nei nuosprendyje nurodė už ką konkrečiai nuteisia E. P., kvalifikuodamas jo veiksmus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo turėtą vieningą sumanymą bei siekį pateisinti jo, kaip kasininko ir atskaitingo asmens, žinioje buvusių piniginių lėšų panaudojimą, tai sudaro pagrindą spręsti apie E. P. veiksmų tęstinumą. Šią išvadą pagrindžia nuteistojo realizuotų veiksmų pobūdis, tai yra jie buvo padaryti siekiant pateisinti tos pačios bendrovės „A“ piniginių lėšų panaudojimą iš esmės analogišku būdu, pasitelkiant realiai neįvykusiems sandoriams pagrįsti tokios veiklos nevykdžiusias bendroves, visos ūkinės operacijos, kurios buvo imituojamos, buvo susijusios su to paties objekto – patalpų (duomenys neskelbtini) remontu/ rekonstrukcija (rangos darbų arba prekių pirkimas), o dviejų epizodų atveju sutampa ne tik bendrovė, iš kurios buvo neva perkamos rekonstrukcijos paslaugos, tačiau ir veikos laikotarpis bei sutartis, kurios pagrindu šie darbai tariamai turėjo būti atliekami. Taigi, darytina išvada, kad E. P. veikė siekdamas bendro tikslo, prisidengdamas savo esme tapačiomis fiktyviomis ūkinėmis operacijomis, imituojant rekonstrukcijos darbus ar remontui reikalingų prekių pirkimą, todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas jo veiksmų kaip tęstinių neįvertino nepagrįstai.

45. Kaip minėta, nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariamas, tiek ir skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ne tik dėl netikros rangos sutarties ir jos priedų (sąmatos, brėžinių, atliktų darbų priėmimo perdavimo aktų) pagaminimo, bet ir dėl netikrų UAB „Ai“ ir UAB „P“ pirminių apskaitos dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių) pagaminimo.

46. Teismų praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip ideali nusikaltimų sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2006, 2K-428/2014; 2K-590/2014; 2K-242-303/2018; 2K-198-689/2019 ir kt.).

47. Šiuo atveju, E. P. dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pripažįstamas kaltu, kadangi jis pateikė UAB „A“ apskaitą tvarkiusiai buhalterei į apskaitą įtraukti UAB „Ai“ ir UAB „P“ PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderius, kurie nurodomi ir aprašant veikas, kurios jam inkriminuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

48. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnį apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, o apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys. Taigi PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių suklastojimas (netikrų pagaminimas), juo labiau jų panaudojimas įtraukiant į įmonės buhalterinę apskaitą, yra apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos būdas ir papildomai pagal BK 300 straipsnį neturi būti kvalifikuojamas. Dėl šios priežasties iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnį šalintinos aplinkybės, jog E. P., veikdamas su kitais asmenimis, pagamino ir panaudojo netikrus UAB „P“ bei UAB „Ai“ pirminius apskaitos dokumentus.

49. Pašalinus šias aplinkybes, daroma išvada ir E. P. pripažįstamas kaltu, kad veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, A. M. ir UAB „A“ gamybos vadovu A. V., laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d. pagamino netikrus dokumentus, o būtent: laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis pagaminti netikrus dokumentus, paprašė pastarųjų surašyti:

– 2013 m. birželio 14 d. rangos sutartį Nr. 1307-001, į kurią nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Ai“, atstovaujama J. G., atliks UAB „A“ vidaus patalpų rekonstrukciją, adresu: (duomenys neskelbtini) už 120 172,74 litus,

– sąmatą prie 2013 m. birželio 14 d. Rangos sutarties Nr. 1307-001, į kurią nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis, kad darbų ir medžiagų kaina objekte 120 172,74 litai,

– rekonstruojamų patalpų pirmo, antro ir trečio aukšto brėžinius, į kuriuos nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie planuojamų atlikti darbų apimtis,

– 2013 m. rugpjūčio 22 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 103, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad užsakovas UAB „A“ priima iš rangovo UAB „Ai“ vidaus patalpų rekonstrukcijos darbus už 41 930,55 litus, nors tokių darbų UAB „Ai“ neatliko,

– 2013 m. rugsėjo 27 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 105, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad užsakovas UAB „A“ priima iš rangovo UAB „Ai“ vidaus patalpų rekonstrukcijos darbus už 43 054,64 litus, nors tokių darbų UAB „Ai“ neatliko,

– 2013 m. liepos 26 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr.100, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad užsakovas UAB „A“ priima iš rangovo UAB „Ai“ vidaus patalpų rekonstrukcijos darbus už 65 439,41 litų, nors tokių darbų UAB „Ai“ neatliko,

– 2013 m. liepos 28 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr.101, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad užsakovas UAB „A“ priima iš rangovo UAB „Ai“ vidaus patalpų rekonstrukcijos darbus už 25 875,87 litus, nors tokių darbų UAB „Ai“ neatliko,

– 2013 m. spalio 3 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 106, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad užsakovas UAB „A“ priima iš rangovo UAB „Ai“ vidaus patalpų rekonstrukcijos darbus už 29 880,95 litus, nors tokių darbų UAB „Ai“ neatliko,

– 2013 m. lapkričio 19 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 107, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad užsakovas UAB „A“ priima iš rangovo UAB „Ai“ vidaus patalpų rekonstrukcijos darbus už 24 449,97 litus, nors tokių darbų UAB „Ai“ neatliko,

minėtiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, veikusiems kartu su A. M., pagaminus netikrus dokumentus, iš A. M. laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d. UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) gavo:

– netikrą 2013 m. birželio 14 d. Rangos sutartį Nr. 1307-001 ir ją, įrašęs savo pavardę, pasirašė, kaip užsakovo UAB „A“ atstovas,

– netikrą 2013 m. rugpjūčio 22 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 103 ir jį pasirašė kaip užsakovo UAB „A“ atstovas,

– netikrą 2013 m. rugsėjo 27 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 105 ir jį pasirašė kaip užsakovo UAB „A“ atstovas,

– 2013 m. liepos 26 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 100, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad užsakovas UAB „A“ priima iš rangovo UAB „Ai“ vidaus patalpų rekonstrukcijos darbus už 65 439,41 litų, nors tokių darbų UAB „Ai“ neatliko,

– 2013 m. liepos 28 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 101, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad užsakovas UAB „A“ priima iš rangovo UAB „Ai“ vidaus patalpų rekonstrukcijos darbus už 25 875,87 litus, nors tokių darbų UAB „Ai“ neatliko,

– 2013 m. spalio 3 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 106, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad užsakovas UAB „A“ priima iš rangovo UAB „Ai“ vidaus patalpų rekonstrukcijos darbus už 29 880,95 litus, nors tokių darbų UAB „Ai“ neatliko,

– 2013 m. lapkričio 19 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 107, į kurį nurodė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad užsakovas UAB „A“ priima iš rangovo UAB „Ai“ vidaus patalpų rekonstrukcijos darbus už 24 449,97 litus, nors tokių darbų UAB „Ai“ neatliko,

nurodė UAB „A“ gamybos vadovui A. V. paimti iš A. M. ir pasirašyti. Vykdydamas UAB „A“ direktoriaus E. P. žodinį nurodymą, A. V., laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2013 sausio 1 d., UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš A. M. gavo netikrus dokumentus, t. y.

ir juos pasirašė kaip pirkėjo UAB „A“ atstovas. Tokiu būdu E. P., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, A. M. ir A. V., pagamino netikrus UAB „Ai“ dokumentus ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

50. Pažymėtina, kad E. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį taip pat buvo kaltinamas ir dėl to, kad jis panaudojo pagamintus žinomai netikrus dokumentus, juos pateikdamas pats arba nurodydamas A. V. juos pateikti UAB „A“ apskaitą tvarkiusiai buhalterei įtraukti į buhalterinę apskaitą. BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dispozicijoje apibrėžiami alternatyvūs veiksmai, kuriais gali būti realizuojami šio nusikaltimo objektyvieji sudėties požymiai, be kita ko, pagaminant ar panaudojant žinomai netikrus dokumentus. Tačiau nei vienas iš šių požymių savaime nelemia kito požymio konstatavimo, kadangi juos inkriminuojant būtina pagrįsti kiekvieno iš jų egzistavimą. Šiuo atveju, vien tai, kad E. P. pagamino netikrus dokumentus, nesudaro pagrindo spręsti, kad jo veiksmuose egzistuoja ir šių dokumentų panaudojimo požymis.

51. E. P. pripažįstamas kaltu dėl juridinius faktus pagrindžiančių netikrų dokumentų (rangos sutarties ir jos priedų – sąmatos, brėžinių, atliktų darbų priėmimo perdavimo aktų) pagaminimo, tačiau šie dokumentai nėra ir negali būti laikomi apskaitos dokumentais, kuriais remiantis registruotini ūkiniai faktai bendrovių finansinėje apskaitoje. Todėl ir jų pateikimas buhalterei negali sukelti jokių reikšmingų teisinių padarinių bei šiuo aspektu neatitinka baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį taikymo už netikrų dokumentų panaudojimą paskirties. Kokiu kitu būdu šie dokumentai buvo panaudoti kaltinime nurodytu laikotarpiu sukeliant teisiškai reikšmingus padarinius (pagrindžiant tam tikro juridinio fakto egzistavimą), bylos nagrinėjimo metu nėra nustatyta. Dėl šios priežasties iš E. P. suformuoto kaltinimo šalintinos nuorodos dėl šių pagamintų netikrų dokumentų panaudojimo, juos pateikiant UAB „A“ buhalterei įtraukti į bendrovės finansinę apskaitą.

Dėl E. P. inkriminuoto BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo

52. E. P. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad jis, dirbdamas UAB „A“ direktoriumi ir kasininku, pasisavino jo žinioje buvusį UAB „A“ turtą, o būtent 2010 m. gruodžio 14 d., paėmė iš UAB „A“, esančios (duomenys neskelbtini), kasos 376 litus (t. y., 108,90 Eur) bei išrašė kasos išlaidų orderį Nr. 141 minėtai sumai, tačiau pinigų kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui E. G. neišmokėjo, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. sausio 17 d., paėmė iš UAB „A“ kasos 607,36 litus (t. y., 175,90 Eur) bei išrašė kasos išlaidų orderį Nr. 009 minėtai sumai, tačiau pinigų kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui neišmokėjo, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, taip pasisavino jo žinioje buvusį UAB „A“ turtą, tuo padarė 284,80 Eur (t. y. 983,36 litų) žalą.

53. Nuteistasis savo kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo nepripažino, apeliaciniame skunde jo gynėjas kvestionuoja liudytojų E. G. ir J. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, patikimumą, teigdamas, kad jų dėstoma pozicija nėra nuosekli. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą teisės bei faktų taikymo aspektu, su šiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasos dokumentų teisinis reglamentavimas neabejotinai lemia aplinkybę, kad jie yra vieni svarbiausių bendrovėje tvarkant finansinę apskaitą. Tiek grynųjų, tiek elektroninių piniginių lėšų apyvarta yra pats likvidžiausias bendrovės turtas. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjo sureguoliuota grynųjų piniginių lėšų apskaita įmonėje, tinkamas operacijų su jomis įforminimas ir už tai atsakingų subjektų pareigos įgija ypatingą reikšmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad kasos dokumentuose užfiksuoti, tačiau realiai neįvykę ūkiniai faktai, kvalifikuojami kaip turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos (turto pasisavinimas). Šiuo atveju baudžiamojoje byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad kasos išlaidų orderiai, kurie paminėti prieš tai, nėra patvirtinti piniginių lėšų gavėjo parašu. Liudytojas E. G., apklausiamas teisme parodė, kad jis, atlikdamas bendrovėje praktiką ir įsidarbinęs, tik vieną kartą gavo atlygį už darbą, kuris sudarė apie 100 litų. Jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad E. P., pažadėjęs jam mokėti minimalų darbo užmokestį, šios sulygtos sumos jam neišmokėjo. Liudytojas kategoriškai nurodė, kad pagal 2010 m. gruodžio 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 141 376 litų ir pagal 2011 m. sausio 17 d. kasos išlaidų orderį Nr. 009 607,36 litų jis negavo ir galimai gavo tik 72,29 litus, išmokėtus pagal žiniaraštį Nr. 32 (10 t., b.l. 178-181), kurie jam buvo perduoti per UAB „A“ bendrovėje dirbusį jo patėvį J. R.. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas J. R., apklausiamas tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu. Jis nurodė, kad E. G. darbo užmokestis keturis mėnesius nebuvo mokamas.

55. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse suformuluota nuostata, jog jei kasos dokumente nėra piniginių lėšų gavėjo parašo, preziumuojama, kad pinigai neišmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, taisyklėse akcentuojama asmens, kuriam ketinama išmokėti pinigines lėšas, parašo buvimo svarba jas išmokančiam asmeniui imperatyviai suponuoja išvadą, kad šis rekvizitas yra privalomas tam, kad ūkinė operacija būtų laikoma teisingai įgyvendinta. Griežtos atskaitomybės dokumentas, kokiu yra kasos išlaidų orderis, jo sudarymo prasme, turto pasisavinimo atvejais vertinamas kaip ypatingos reikšmės, sprendžiant ir baudžiamosios atsakomybės klausimą. Todėl, nepaisant to, kad liudytojas J. R. teisme nurodė, kad E. P. jam perdavė ne 50 Lt, o 180 Lt, kaip E. G. uždarbį, tai nepagrindžia piniginių lėšų pastarajam išmokėjimo būtent pagal minėtus kasos išlaidų orderius ir, juolab, jose nurodytam piniginių lėšų gavėjui. Svarbu ir tai, kad pirminiai kasos dokumentai sudaromi konkrečiu metu, pavyzdžiui, išmokant pinigines lėšas, t. y. būtent tą dieną, mėnesį ir tais metais, o tai tik parodo jų panaudojimo paskirtį, svarbą. Šiuo atveju liudytojo E. G. nuoseklūs parodymai, kad jis minėtuose finansiniuose dokumentuose nepasirašė ir jam tik po kurio laiko buvo perduoti grynieji pinigai (apie 100 litų), nesant jokių objektyvių duomenų, kad šios piniginės lėšos buvo būtent tos, kurios paimtos iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderius, patvirtina faktą, jog kasos operacijos nevyko taip, kaip nurodyta šiuose pirminiuose apskaitos dokumentuose. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti esant priešingai, o E. P. veiksmai ir liudytojo E. G. parodymai, kurie vertinti kaip patikimi, suponuoja išvadą nuteistojo veiksmuose esant BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėčiai.

Dėl E. P. veiksmų atitikties BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiams

56. E. P. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 208 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas dėl to, kad jis, būdamas UAB „A“ direktoriumi, šiai bendrovei būnant nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik dviejų iš jų, tai yra laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2014 m. kovo 13 d. iš UAB „A“ kasos išsimokėjo sau 50 000 litų, kaip paskolos grąžinimą pagal 2009 m. gegužės 18 d. paskolos sutartį Nr. 09/05/18-1, nors paskolos grąžinimo terminas suėjo tik 2014 m. gegužės 18 d., o laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. jis padengė 21 182,11 litų įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo susidaręs tais pačiais metais, dėl to buvo padaryta 20 615,76 Eur (t. y. 71 182,11 litų) žalos likusiems kreditoriams, kuriems 2014 m. nebuvo atlikti jokie mokėjimai.

57. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas, ginčydamas E. P. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, teigia, kad nuteistasis neturėjo tyčios neatsiskaityti su kreditoriais, kadangi atliekant mokėjimus nurodytais laikotarpiais jam pačiam bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. P. nebuvo žinoma apie bendrovės nemokumą, dėl kurio akivaizdžiai grėstų jos bankrotas. Pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo gynėjo skundo argumentais nėra.

58. Bendrovei „A“ bankroto byla buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi, remiantis dalies kreditorių pareikštais prašymais bei konstatavus, kad atsižvelgiant į 2014 m. gegužės 5 d. balanse nurodytus duomenis, įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę jos balanse apskaityto turto vertės, taigi balanso sudarymo dieną UAB „A“ vadovui neabejotinai tapo žinoma apie bendrovės nemokumą. Nepaisant to, dalis sandorių, be kita ko, padengiant įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, į kurią dar iki bankroto bylos iškėlimo perėjo dirbti ne tik reikšminga dalis UAB „A“ darbuotojų, pats E. P., bet ir kuriai buvo išnuomotas ar parduotas bendrovės turtas, buvo sudaryti ir po bendrovės nemokumo paaiškėjimo. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi, kurios teisėtumas bei pagrįstumas patikrinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi atmetus trečiojo asmens E. P. atskirąjį skundą, bendrovės „A“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad iki nurodyto laikotarpio (2014 m. gegužės 5 d.) E. P. nebuvo žinoma tikroji bendrovės finansinė padėtis. Liudytoja I. G., dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, kaip buhalterė, kartu su V. M. tvarkiusi UAB „A“ apskaitą, nurodė, kad bendrovės atsakingi asmenys nevaldė pinigų srautų, nemokėjo elgtis su pinigais, buvo vėluojama mokėti atlyginimus, pinigų visą laiką stigo. Šiuos liudytojos teiginius patvirtino ir liudytojas V. G., dirbęs UAB „A“ nuo 2013 m. iki jos bankroto bylos iškėlimo. Jis nurodė, kad jau 2013 m. pabaigoje (lapkričio–gruodžio mėn.) buvo vėluojama mokėti darbo užmokestį. Analogiškai apie darbo užmokesčio vėlavimą 2013 m. pabaigoje nurodė ir liudytojas R. U., taip pat liudytojas T. P., kuris parodė, kad UAB ,,A“ dirbo nuo 2011 metų iki 2014 metų kovo mėnesio ir jo darbo laikotarpiu bendrovė turėjo ekonominių sunkumų, nes atlyginimai vėluodavo, pastoviai reikdavo reikalauti, kad išmokėtų atlyginimą. Tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. balandžio 4 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuoti duomenys, kad darbuotojams darbo užmokestis (19 556,60 Lt) už sausio mėnesį buvo išmokėtas tik kovo 17–26 d., o už vasario mėn. darbo užmokestis iki balandžio 1 d. dar nebuvo išmokėtas. Be to, bendrovė ir kitų įsipareigojimų kreditoriams nevykdė jau 2013 metais. Tai patvirtina aplinkybė, kad BAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. lapkričio 4 d. raštu įspėjo UAB „A“, kad jeigu pastaroji iki lapkričio 20 d. negrąžins pradelstos skolos, kuri nebuvo dengiama dar nuo 2013 m. pradžios, kredito sutartis bus nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Nepaisant to, bendrovė kreditorinio reikalavimo bankui neįvykdė, ši kredito įstaiga pakartotinai 2014 m. kovo 18 d. raštu informavo UAB „A“ vadovą, kad pradelsti finansiniai bendrovės įsipareigojimai sudaro 255 549,30 Lt, tai yra 74 012,19 Eur, ir jie turi būti padengti per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos. Vis dėlto, iki 2014 m. balandžio 1 d. bendrovės kreditorinis įsipareigojimas minėtai kredito įstaigai nesumažėjo, kas sudaro pagrindą spręsti, kad net ir esant informuotai apie galimą bankroto bylos iškėlimą, UAB „A“ kovo mėnesį kreditorinių reikalavimų nevykdė.

60. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad tarp UAB „A“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. kovo 17 d. buvo sudaryta paskolos sutartis 25 000 Lt sumai. Liudytojas M. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dėl paskolos į jį kreipėsi E. P. ir nurodė, kad jo valdoma bendrovė turi finansinių sunkumų, kurių neišsprendus, negalės įvykdyti užsakymų. M. V. patikslino, kad jau tuo metu jam buvo žinoma, jog UAB „A“ trūko apyvartinių lėšų, bendrovė negalėjo vykdyti įsipareigojimų už nuomą, turėjo didelių įsiskolinimų už komunalines paslaugas (elektrą). (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 21 d. iki balandžio 4 d. atliekant bendrovės operatyvų patikrinimą buvo nustatyta, kad 2014 m. kovo 21 d. bendrovė nedirbo, ant jos patalpų durų buvo užrašas, kad bendrovė tęs darbus tik 2014 m. balandžio 26 d., o jos vadovas E. P. nurodė, kad UAB „A“ šiuo laikotarpiu veiklos nevykdė dėl žaliavų tiekimo sutrikimų. Paaiškinime (duomenys neskelbtini) apskrities VMI E. P. nurodė, kad dėl turimų finansinių sunkumų bendrovė nuo 2014 m. balandžio 1 d. sustabdė veiklą.

61. Neabejotina, kad bendrovės turimi pradelsti įsipareigojimai ne tik kontrahentams, komunalinių paslaugų teikėjams, bet ir darbuotojams (jau nuo sausio mėn.), jos vadovui E. P. buvo žinomi. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendrovei neturint žaliavų, reikalingų veiklai vykdyti, pakankamai didesnio likvidumo turto (apyvartinių lėšų) turimiems finansiniams įsipareigojimams dengti likus keliems mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo, tai neabejotinai patvirtina bendrovės nemokumo padėtį, dėl kurios jai akivaizdžiai grėsė bankrotas. Taigi akivaizdu, kad E. P., neturėdamas objektyvios galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus UAB „A“, iš bendrovės piniginių lėšų padengdamas visą savo paties kreditorinį reikalavimą, nepaisant to, kad jo įvykdymo terminas dar nebuvo suėjęs, bei kito kreditoriaus – bendrovės, į kurią pats bei didelė dalis UAB „A“ darbuotojų netrukus perėjo dirbti, reikalavimą, veikė tiesiogine tyčia. Būtent kaltininko tyčios kryptingumas atliekant šiuos veiksmus, tokių veiksmų tikslas bei motyvai lemia tokių veiksmų atribojimą nuo civilinio delikto per jų pavojingumo mastą ir jų pripažinimą nusikalstamais. Nei apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis, nei apeliaciniame skunde jo gynėjas pakankamai nepagrindė tokių E. P. veiksmų ekonominio būtinumo bendrovės veiklos tęstinumui, taip pat siekio padaryti veiksmingesnę likusių kreditorių interesų apsaugą ar kitų itin pozityvių, reikšmingų tikslų, juolab kad dalis operacijų buvo atlikta jau kreditoriams kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo ir netgi ją iškėlus. Taigi nuteistojo veiksmų pobūdis nepatvirtina veikimo pagal įprastinę bendrovės veiklos praktiką ir siekio apsaugoti visų kreditorių interesus, priešingai, jis patvirtina E. P. sąmoningus veiksmus ir tyčią atsiskaityti tik su jo paties pasirinkta kreditorių dalimi (be kita ko, savimi pačiu), netgi gavus BAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 18 d. pranešimą dėl ketinimo kreiptis į teismą prašant iškelti UAB „A“ bankroto bylą. Jis, atsiskaitydamas su keliais kreditoriais prieš pat bankroto bylos iškėlimą bei jau priėmus nutartį dėl jos iškėlimo, suprato, kad tokiais savo veiksmais padarys žalos kitiems kreditoriams ir to norėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai pagrindžia nuteistojo, kaip skolininkės UAB „A“ vadovo, nesąžiningumą, sąmoningą kitų kreditorių turtinių teisių pažeidimą, veikimą savanaudiškais tikslais, šiurkščiai pažeidžiant sąžiningo ūkininkavimo principus, todėl tokie jo veiksmai laikytini skolininko nesąžiningumu BK 208 straipsnio 1 dalies prasme.

Dėl E. P. veikos kvalifikavimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį

62. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trijų alternatyvių veikų padarymą – buhalterinės apskaitos netvarkymą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius.

63. Nuteistasis E. P. kaltintas dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, o jo veiksmai laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. pasireiškė: i) buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimu; ii) metinių inventorizacijų neatlikimu; iii) pirminių kasos dokumentų nepateikimu bendrovės apskaitą tvarkančiam asmeniui; iv) kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nesilaikymu. Viena iš alternatyvių neteisėtų veikų, dėl kurios kyla BK 223 straipsnyje numatyti padariniai, yra įstatymų nustatytą laiką neišsaugomi buhalteriniai apskaitos dokumentai. Ši vadovo atsakomybė kyla iš Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio, kurio esmė – pareiga nustatytą laiką saugoti finansinės apskaitos dokumentus ir registrus, nes šie dokumentai ir juose užfiksuota informacija turi reikšmės išorės informacijos vartotojams. Šių dokumentų svarba nenuginčijama dar ir dėl to, kad paprastai jų pagrindu yra formuojama bendrovės finansinė atskaitomybė, kuri yra ypatingai svarbi bendrovės kreditoriams ir kitiems suinteresuotiems asmenims (valstybės institucijoms ir pan.). Kriminalizuodamas šią veiką, įstatymų leidėjas siekė ūkinę-finansinę veiklą ne tik dokumentuoti, bet ir saugoti šios veiklos įrodymus, kaip turinčius tiesioginę reikšmę ekonominei veiklai vertinti. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, jog buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas baudžiamosiose byloje pagrįstai kriminalizuotas kaip aplaidus apskaitos tvarkymas. Šiuo atveju, E. P. neišsaugojo kasos pajamų orderių, apskaitos dokumentų, kurių pagrindu sumažintas jo įsiskolinimas bendrovei. Jų neišsaugojimas apsunkino bendrovės finansinės apskaitos vertinimą, t. y. nustatymą, ar registruose fiksuota informacija yra pagrįsta pirminiais apskaitos dokumentais. Todėl šių dokumentų neišsaugojimas sistemiškai sukelia įstatyme numatytas pasekmes.

64. Nuteistojo E. P. neteisėti veiksmai dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo pasireiškė ir tuo, kad, būdamas atsakingu subjektu, jis neorganizavo specialiame teisės akte numatytos metinės inventorizacijos. Vyriausybės patvirtintos inventorizacijos taisyklės apibrėžia, kas turi organizuoti metinę inventorizaciją, kas turi būti jos metu inventorizuojama ir kas yra už tai atsakingas. Tai yra, pareiga organizuoti metinę inventorizaciją kyla būtent įmonės vadovui. Šiuo atveju UAB „A“, kurios vadovu buvo nuteistasis, piniginių lėšų metinės inventorizacijos nebuvo organizuojamos ir atliekamos. Aptariamos vadovo pareigos, kuri, nors ir nėra tiesiogiai susijusi su buhalterinės apskaitos tinkamu vedimu, tačiau išplaukia iš kitų teisės aktų (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas), nevykdymas turi tiesioginę reikšmę bendrovės finansinei atskaitomybei, todėl yra priežastis, dėl ko už tiriamąjį laikotarpį nėra galimybės nustatyti bendrovės finansinių rodiklių ir šiuo atveju tai sukėlė BK 223 straipsnyje numatytas pasekmes.

65. Kiti E. P. inkriminuoti UAB „A“ apskaitos tvarkymo pažeidimai susiję su kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nesilaikymu, pasireiškė pirminio kasos dokumento (2014 m. liepos 18 d. kasos išlaidų orderio Nr. 00422) neapskaitymu kasos knygoje ir kituose kasos išlaidų orderiuose vieno iš privalomų rekvizitų, t. y. piniginių lėšų gavėjo parašo, nebuvimu. Iš baudžiamosios bylos duomenų galima spręsti, jog nuteistasis buvo atsakingas už atsiskaitymą su bendrovės darbuotojais, taip pat jis, būdamas kasininku, turėjo pareigą žinoti, jog išmokant darbo užmokestį grynaisiais, kasos dokumentuose numatytų rekvizitų tinkamas ir teisingas išpildymas privalomas ir reglamentuotas Buhalterinės apskaitos įstatyme bei poįstatyminiuose teisės aktuose. Todėl, įvertinus tai, kad tinkamas registrų sudarymo pagrindas yra pirminių apskaitos dokumentų užpildymas, darytina išvada, minėti pažeidimai sąlygojo įstatyme numatytų padarinių kilimą.

Dėl E. P. skiriamos bausmės

66. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir priimant naują nuosprendį, taip pat perkvalifikavus E. P. įvykdytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje kaip vieną tęstinę veiką ir BK 300 straipsnyje numatytas veikas kaip vieną tęstinę veiką, iš naujo sprendžiamas ir bausmės jam paskyrimo klausimas.

67. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

68. E. P. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 208 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, tai yra dėl to, kad jis padarė penkis nesunkius, vieną apysunkį ir vieną sunkų baigtus nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia. Jis iš esmės pripažino įvykdęs BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, tuo pačiu neigdamas kitų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad nuteistasis gailisi dėl to, kad aplaidžiai tvarkė UAB „A“ buhalterinę apskaitą. Kadangi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta sąlygų visuma netenkinama, todėl nei vienos iš įvykdytų nusikalstamų veikų atveju negalima konstatuoti esant E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad nuteistasis dalį nusikalstamų veikų įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis. Nors jie šioje baudžiamojoje byloje atsakomybėn nėra traukiami, tačiau esant pakankamai duomenų apie jų amžių, pakaltinamumą ir kitas jų galimo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn prielaidas, būtų galima spręsti apie E. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad dalį nusikalstamų veikų jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, o baudžiamoji byla nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, todėl siekiant nepabloginti šio asmens teisinės padėties, minėta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenustatoma. Kitų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra.

69. E. P. nusikalstamas veikas padarė prieš daugiau kaip 7 metus, duomenų apie naujus jo priešingus teisei veiksmus negauta. Jis nėra teistas, dirba, yra charakterizuojamas teigiamai. Vis dėlto, įvertinus tai, kad jis kaltinamas ir sunkaus nusikaltimo padarymu, civiliniams ieškovams padarytos žalos nėra atlyginęs net iš dalies, jo teisei priešingi veiksmai tęsėsi pakankamai ilgą laikotarpį ir buvo ne spontaniško, pavienio, o tęstinio pobūdžio, turint tikslą užvaldyti didelės vertės bendrovės turtą bei sumažinti bendrovės į biudžetą mokėtiną PVM, siekiant šio sumanymo buvo daromos kitos nusikalstamos veikos tiek teisėtai dokumentų apyvartai, tiek ir finansų sistemai, kurios sąlygojo ir bendrovės finansinių rodiklių dalinį nenustatomumą, darytina išvada, kad E. P. už visų jo nusikalstamų veikų padarymą skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis, be kita ko, atsižvelgiant ir į pakankamai ilgą baudžiamojo proceso trukmę šioje byloje (procesas tęsiasi nuo 2015 m.) nustatytinas minimalus arba mažesnis už sankcijose numatytą jų vidurkį, ir jos subendrinamos tarpusavyje taikant BK 63 straipsnyje numatytas taisykles.

70. Pagal kasacinio teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011), o sprendžiant bausmių bendrinimo klausimą, visų pirma turi būti įvertinama galimybė taikyti jų apėmimo taisykles. Veikos, nurodytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje gali būti padaromos turint tikslą sumažinti mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Kitais atvejais panašios veikos daromos norint įgyti atskaitingam asmeniui iš bendrovės kasos perduotus grynuosius pinigus, kad juos būtų galima naudoti asmeniniais tikslais, buhalterinėje apskaitoje fiksuojant kitokį, formaliai teisėtą ir bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęstinumą atitinkantį jų turinį. Nusikaltimai, nustatyti BK 222 ir 300 straipsniuose tokioje situacijoje iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininko veiklos dalys, kurių bent vienos nerealizavus, nebūtų pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas), pavyzdžiui, panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM ar pasisavinti bendrovės lėšas. Būtent šis tikslas lemia visų kitų nusikalstamų veikų paskatas (motyvus). Tokie veiksmai įprastai turi tam tikras laiko ribas ir veikos tęsiasi (daromos) iki pagrindinio tikslo (sumanymo) realizavimo ir atitinka idealiosios nusikalstamų veikų sutapties sampratą. Analogiška situacija susiklosčiusi ir šiuo atveju, kuomet nuteistasis E. P., siekdamas pasisavinti bendrovės lėšas ir sumažinti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, pagamino netikrus dokumentus ir apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, todėl šios jo veikos bendrintinos apėmimo būdu, kadangi tarpusavyje sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį.

71. Be to, sprendžiant dėl bausmių apėmimo taikymo, šiuo atveju būtina įvertinti ir BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytą atvejį, kuomet asmens padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2010), tačiau šių veikų pavojingumą kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismai (palyginami veikų kėsinimosi objektai, dalykai, padarymo būdai, sukelti padariniai ir pan.). Kaip minėta, E. P. pripažįstamas kaltu dėl vieno sunkaus, penkių nesunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymo. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, jo įvykdytas sunkus nusikaltimas labai skiriasi pagal pavojingumą, jį vertinant su jo įvykdytais nesunkiais nusikaltimais. Atsižvelgiant į tai, bausmės, paskirtos už šias nusikalstamas veikas (nesunkius nusikaltimus) privalo būti bendrinamos apėmimo būdu, griežtesnei (už sunkų nusikaltimą) paskirtai bausmei, apimant švelnesnes.

72. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. P. buvo pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir atidėtas bausmės vykdymas. Šiuo metu galiojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos galimybės visiškai atidėti bausmės vykdymą už sunkų nusikaltimą kaltu pripažintam asmeniui nenumato, tačiau BK 75 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. tokią galimybę suteikė. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad E. P. pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2014 m., tai yra iki aptariamo BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 24 d. redakcijos įsigaliojimo, ir ši teisės norma, numatanti galimybę atidėti visos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą sunkius tyčinius nusikaltimus padariusiems asmenims, kuriems paskirtos bausmės dydis neviršija ketverių metų, neabejotinai lengvina nuteistojo teisinę padėtį, todėl, ją taikant, spręstinas klausimas dėl nuteistajam skiriamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atidėjimo. Kaip minėta, nuteistasis nusikalstamas veikas padarė jau daugiau nei prieš septynerius metus, duomenų apie naujus jo teisei priešingus veiksmus po to negauta, jis yra dirbantis ir gauna legalias pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis charakterizuojamas iš esmės teigiamai, turės atlyginti didelę civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą, siekiant sudaryti galimybes nuteistajam tęsti darbą ir esant pagrindo manyti, kad ateityje nuteistasis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, o naujų nusikalstamų veikų nebedarys, paskirtos bausmės vykdymas jam atidedamas maksimaliam terminui, tuo pačiu paskiriant tokią pat kaip skundžiamame nuosprendyje nurodytą pareigą. Toks atidėjimo terminas ir paskirta pareiga dera su bausme ir užtikrins paskirtos bausmės tinkamą įgyvendinimą bei teisingumo principą.

Dėl civilinių ieškinių

73. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB „A“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 85 109,09 Eur turtinės žalos atlyginimo, o (duomenys neskelbtini) apskrities VMI pareiškė civilinį ieškinį dėl 11 592,62 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šie juridiniai asmenys ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinti civiliniais ieškovais.

74. UAB „A“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad nuteistasis, pasisavindamas jo žinioje buvusį bendrovės turtą, padarė jai turtinę žalą. Nustatyta, kad E. P., kaip atskaitingam asmeniui, iš bendrovės kasos gavus 66 783,63 Eur (230 590,52 litų) ir 18 040,66 Eur (t. y. 62 290,80 litų), šių piniginių lėšų panaudojimas buvo grindžiamas fiktyvias ūkines operacijas atspindinčiais dokumentais. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad sandoriai su UAB „Ai“ ir UAB „P“ realiai neįvyko, o paslaugos už minėtas pinigines lėšas nebuvo suteiktos ir prekės nebuvo patiektos. Be to, nustatyta, kad bendrovėje įdarbinus E. G., darbo sutartyje buvo sulygtas jam mokėtinas darbo užmokestis, kurio išmokėjimui E. P. iš bendrovės kasos gavo 284,80 Eur (t. y. 983,36 litų), tačiau ant kasos išlaidų orderių nėra šio darbuotojo, kaip grynųjų pinigų gavėjo, parašo, o jis pats atlyginimo gavimo aplinkybę paneigė. Tokiu būdu bendrovės piniginės lėšos (viso 293 864,68 Lt, tai yra 85 109,09 Eur) buvo panaudotos ne pagal paskirtį. Jos buvo naudojamos ne jos ūkinei komercinei veiklai vystyti ar plėtoti, o kitais, E. P. asmeniniais tikslais, tuo padarant bendrovei turtinę žalą.

75. (duomenys neskelbtini) apskrities VMI civilinis ieškinys dėl 11 592,62 Eur turtinės žalos atlyginimo grindžiamas aplinkybe, kad E. P. sukūrė fiktyvią teisinę situaciją, pasitelkdamas UAB „Ai“, su ja sudarydamas rangos sutartį dėl paslaugų teikimo, kurios realiai UAB „A“ nebuvo suteiktos. Šias neįvykusias ūkines operacijas jis registravo bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir išskirtą pirkimo PVM deklaravo pateikdamas mokesčių administratoriui PVM deklaracijas, kurių pagrindu neteisėtai susidarė PVM atskaita 11 592,62 Eur (buvo neteisėtai sumažintas bendrovės mokėtinas PVM). Tokiu būdu nebuvo sumokėti visi UAB „A“ privalomai mokėtini mokesčiai ir valstybės biudžetui padaryta turtinė žala. Kadangi už PVM administravimą yra atsakingas mokesčių administratorius (be kita ko, jo struktūriniai padaliniai), todėl (duomenys neskelbtini) apskrities VMI yra tinkamas civilinis ieškovas šioje baudžiamojoje byloje.

76. Aptarta civilinių ieškovų patirta turtinė žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su E. P., bendrovės vadovo ir kasininko, kuris tuo pačiu buvo ir atskaitingas asmuo, veiksmais, jos dydis yra įrodytas ir iki šiol ji nėra atlyginta. Atsižvelgiant į tai UAB „A“ ir (duomenys neskelbtini) apskrities VMI pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinami visiškai ir civiliniam ieškovui UAB „A“ iš E. P. priteisiama 85 109,09 Eur turtinei žalai atlyginti, o civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) apskrities VMI priteisiama 11 592,62 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl daiktinių įrodymų

77. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu:

77.1. 2017 m. gegužės 11 d. pranešimu BUAB ,,A“ pateikti: 2013-06-26 Kasos pajamų orderio kvitas serija LAE Nr. 100, 2013-07-01 Kasos pajamų orderio kvitas serija LAE Nr. 101, 2013-07-11 Kasos pajamų orderio kvitas serija AIR Nr. 102, 2013-07-26 Kasos pajamų orderio kvitas serija AIR Nr. 103, 2013-08-22 PVM sąskaita faktūra serija AIR Nr. 0103, 2013-06-28 PVM sąskaita faktūra serija AIR Nr. 0101, 2013-08-22 Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 103, 2013-07-28 Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 101, 2013-06-26 PVM sąskaita faktūra serija AIR Nr. 0100, 2013-07-26 Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 100, 2012-12-07 Kasos pajamų orderio kvitas serija PR Nr. 302105, 2012-12-11 Kasos pajamų orderio kvitas serija PR Nr. 307, 2012-12-03 Kasos pajamų orderio kvitas serija PR Nr. 302102, 2012-12-03 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. 21105, 2013-09-27 PVM sąskaita faktūra serija AIR Nr. 0105, 2013-09-09 Kasos pajamų orderio kvitas serija AIR Nr. 104, 2013-09-30 Kasos pajamų orderio kvitas serija AIR Nr. 105, 2013-09-27 Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 105, viso 20 lapų (7 t., b. l. 63–83),

77.2. 2017 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 17/05-16-1 BUAB ,,A“ pateikti: 2013-06-14 Rangos sutartis Nr. 1307-001, 2012 04 rangovo UAB ,,Ai“ sąmata su planais, viso 7 lapus (7 t., b. l. 55–62),

77.3. 2017 m. kovo 28 d. Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu VĮ „Registrų centras“ pateikti: 2013-09-04 Prašymas registruoti juridinių asmenų registre, 2013-09-04 Prašymas išduoti elektroninį sertifikuotą registro išrašą (ESI), 2013-09-04 prašymas Nr. 5575183, 2013-06-03 Prašymas registruoti juridinių asmenų registre, 2013-06-10 Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimas, 2013-06-08 Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės kontaktiniai duomenys, 2013-06-03 Prašymas išduoti elektroninį sertifikuotą registro išrašą (ESI), 2013-06-03 Prašymas Nr. 5220497, 2013-09-04 prašymas Nr. 5575183, 2013-06-04 raštas Nr. 4, 2013-09-04 Akcininko sprendimas, 2013-05-31 Akcininko sprendimas, viso 21 lapą (7 t., b. l. 26–52),

77.4. 2018 m. liepos 4 d. Savanoriško dokumentų pateikimo protokolu UAB ,,A“ pateiktas 2013-06-27 kasos išlaidų orderio Nr. 00275, 2013-09-30 kasos išlaidų ordero Nr. 00325, 2013-09-09 kasos išlaidų orderio Nr. 00312, 2013-07-26 kasos išlaidų orderio Nr. 00288, 2013-07-11 kasos išlaidų orderio Nr. 00284, 2013-07-01 kasos išlaidų orderio Nr. 00279, 2013-10-15 kasos išlaidų orderio Nr. 0331, 2013-11-20 kasos išlaidų orderio Nr. 00342 kopijos (7 t., b. l. 87–96)

77.5. kompaktinis diskas, pateiktas 2016 m. balandžio 18 d. AB (duomenys neskelbtini) (5t., b. l. 59).

77.6. kompaktinis diskas, pateiktas prie 2015 m. balandžio 20 d. BUAB „A“ skundo (1 t., b. l. 103–111),

nuosprendžiui įsiteisėjus paliekami saugoti baudžiamojoje byloje.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

78. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. P. nuosavybės teise turimam turtui – butui/ patalpai, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 7 675 Eur. Kauno apygardos teismo nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas minėtam turtui buvo tęsiamas, o skundžiamu nuosprendžiu jis buvo pratęstas dar kartą iki nuosprendžio dėl turtinės žalos atlyginimo dalies įvykdymo, uždraudžiant minėtą turtą valdyti ir juo disponuoti.

79. Teisėjų kolegija, iš naujo svarstydama laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimą, pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje pritaikytu laikinu nuosavybės teisės apribojimu buvo siekiama užtikrinti iš E. P. priteistinos turtinės žalos atlyginimą. Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo iš E. P. tenkinami visiškai, atsižvelgiant į atlygintinos žalos dydį, net ir vertinant aplinkybę, kad nuteistasis šiuo metu dirba ir gauna legalias pajamas, tai sudaro pagrindą manyti, kad ir nuosprendžiui įsiteisėjus, netaikant tokios procesinės prievartos priemonės, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas žalos atlyginimo įvykdymas. Šiuo atveju įstatymas aukščiau baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens interesų iškelia civilinių ieškovų teisę į jiems nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą bei teisingumo atkūrimą, įpareigodamas teismą imtis visų priemonių šiam atlyginimui užtikrinti (BPK 116 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus aplinkybę, kad bendrovei „A“ didelė turtinė žala bei valstybės biudžetui padaryta žala iki šiol nėra atlyginta ar bent iš dalies pradėta atlyginti, darytina išvada, kad E. P. turtui, kurio vidutinė rinkos vertė yra keliskart mažesnė nei jo tyčiniais veiksmais padaryta žala, taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimas yra proporcinga priemonė žalos atlyginimui užtikrinti, kurios terminas pratęsiamas iki nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo, uždraudžiant minėtą turtą valdyti ir juo disponuoti.

80. Pažymėtina, kad toks procesinės prievartos priemonės termino nustatymo būdas neprieštarauja BPK nuostatoms ir tokį šios procesinės prievartos priemonės taikymo termino apibrėžimą lemia jos tikslas – užtikrinti priteistos žalos atlyginimo ir turto konfiskavimo įvykdymą, kuris sunkiai gali būti apibrėžiamas konkrečia data. Analogiškai laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo klausimas sprendžiamas ir teismų praktikoje (kasacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018).

Dėl civilinės ieškovės UAB „A“ atstovo bankroto administratoriaus atstovės prašymo priteisti išlaidas už atstovavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

81. UAB ,,A“ atstovė pirmosios instancijos teisme pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad civilinis ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 198,91 eurų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, civilinės ieškovės atstovė prašė priteisti iš nuteistojo ir šios bendrovės išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias iš viso sudaro 3571,68 Eur. Iš prie atsiliepimo į apeliacinį skundą ir papildomai pateikiamų dokumentų matyti, kad šias išlaidas sudaro pagal advokatės įkainius pakaičiuotas susipažinimas su nuteistojo apeliaciniu skundu, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas, pasirengimas baudžiamosios bylos nagrinėjimui, kliento interesų atstovavimas baudžiamojoje byloje teismo posėdžiuose, o ir kitos teisinės paslaugos, jų nedetalizuojant, kurios įkainotos 371,90 Eur.

82. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios pagrindinės proceso išlaidų ir jų atlyginimą baudžiamajame procese reglamentuojančios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau atsižvelgiant ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, koks skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-20/2011). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo (ar civilinio ieškovo) faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į jų dydžio realumą.

83. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2015 m., o baudžiamoji byla teisiamajam posėdžiui pirmosios instancijos teisme buvo perduota 2018 m. gruodžio 3 d., tuo tarpu nuosprendis šioje byloje priimtas tik 2021 m. rugsėjo 27 d., taigi procesas pirmosios instancijos teisme truko beveik trejus metus. Pirmosios instancijos teisme buvo rengiama daug teisiamųjų posėdžių, kurių metu buvo apklaustas reikšmingas skaičius liudytojų ir tiriama kita baudžiamosios bylos medžiaga. Civilinės ieškovės UAB „A“ atstovo bankroto administratoriaus interesus viso iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo vykusio baudžiamojo proceso metu atstovavo advokatė J. Šlitė, be kita ko, teikusi atstovavimo paslaugas teisiamuosiuose posėdžiuose, taip pat parengiant civilinį ieškinį bei patikslintą civilinį ieškinį byloje. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog advokato atstovavimo išlaidos, UAB „A“ turėtos pirmosios instancijos teisme, kurios sudaro 2 198,91 eurų, yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais, jos nėra per didelės ir vertinamos kaip proporcingos proceso trukmei ir suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl jos priteistinos iš nuteistojo civilinio ieškovo naudai.

84. Tuo tarpu procesas apeliacinės instancijos teisme truko tik nepilnus keturis mėnesius (byla Lietuvos apeliaciniame teisme gauta 2021 m. lapkričio 4 d.). Jo metu civilinis ieškovas pateikė atsiliepimą, sudarantį 5 lapus, kuriam parengti, kaip nurodoma atsiliepime, buvo sugaištos 15,4 val., taip pat advokatė J. Šlitė UAB „A“ bankroto administratorių atstovavo 3 teismo posėdžiuose. Be to, kolegijos vertinimu, civilinis ieškovas nepagrindė būtinybės advokatui, kuris jau davyvavo atstovaudamas bankroto administratorių anksčiau to paties baudžiamojo proceso metu, iš naujo susipažinti su baudžiamąja byla ir aktualia teismų praktika, tam sugaištant 9 valandas, juolab kad nauji teisiniai klausimai, kurie nebuvo analizuojami pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde nekeliami, taip pat nepagrindė pasirengimui baudžiamosios bylos nagrinėjimui sugaištų dar 9 valandų ir nedetalizavo, kokios papildomos teisinės paslaugos buvo teikiamos jau vykstančio proceso apeliacinės instancijos teisme metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinio ieškovo prašomas priteisti advokato atstovavimo išlaidų dydis nėra proporcingas bylos nagrinėjimo apimčiai apeliacinės instancijos teisme, todėl turi būti mažinamas. Atsižvelgiant į tai, kad ir E. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, taip pat įvertinus jo turtinę padėtį bei priteistos atlygintinos turtinės žalos dydį, iš nuteistojo civiliniam ieškovui priteisiamas 1 000 Eur išlaidų atlyginimas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 4 punktu, 369 straipsnio 3 dalimi, 297–298 straipsniais, 301–303 straipsniais, 307–308 straipsniais, 310 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir E. P. priimti naują nuosprendį.

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1, 2 dalyse, 208 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams;

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams;

pagal BK 208 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams;

pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausiai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtai bausmei apimant švelnesnes, ir paskirti E. P. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), E. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant nuteistajam pareigą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti civilinei ieškovei iš E. P. 11 592,62 (vienuolika tūkstančių penkis šimtus devyniasdešimt du eurus 62 ct) Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės BUAB „A“, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. G., civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civilinei ieškovei iš E. P. 85 109,09 (aštuoniasdešimt penkis tūkstančius vieną šimtą devynis eurus 9 ct) Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo E. P. civilinės ieškovės UAB „A“ naudai priteisti 2 198,91 (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 91 ct) Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir 1 000 (vieną tūkstantį) Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. P., gim. 1964 m. kovo 4 d., turtui, tai yra butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo. Turto saugotoju palikti nuteistąjį E. P..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir bylai nagrinėti:

– 2017 m. gegužės 11 d. pranešimu BUAB ,,A“ pateiktus 2013-06-26 Kasos pajamų orderio kvitą serija LAE Nr. 100, 2013-07-01 Kasos pajamų orderio kvitą serija LAE Nr. 101, 2013-07-11 Kasos pajamų orderio kvitą serija AIR Nr. 102, 2013-07-26 Kasos pajamų orderio kvitą serija AIR Nr. 103, 2013-08-22 PVM sąskaita faktūrą serija AIR Nr. 0103, 2013-06-28 PVM sąskaitą faktūrą serija AIR Nr. 0101, 2013-08-22 Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 103, 2013-07-28 Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 101, 2013-06-26 PVM sąskaitą faktūrą serija AIR Nr. 0100, 2013-07-26 Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 100, 2012-12-07 Kasos pajamų orderio kvitą serija PR Nr. 302105, 2012-12-11 Kasos pajamų orderio kvitą serija PR Nr. 307, 2012-12-03 Kasos pajamų orderio kvitą serija PR Nr. 302102, 2012-12-03 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 21105, 2013-09-27 PVM sąskaitą faktūrą serija AIR Nr. 0105, 2013-09-09 Kasos pajamų orderio kvitą serija AIR Nr. 104, 2013-09-30 Kasos pajamų orderio kvitą serija AIR Nr. 105, 2013-09-27 Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 105, viso 20 lapų (7 t., b. l. 63 – 83).

– 2017 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 17/05-16-1 BUAB ,,A“ pateiktus 2013-06-14 Rangos sutartį Nr. 1307-001, 2012 04 rangovo UAB ,,Ai“ sąmatą su planais, viso 7 lapus (7 t., b. l. 55 – 62).

– 2017 m. kovo 28 d. protokolu VĮ „Registrų centras“ pateiktus 2013-09-04 Prašymą registruoti juridinių asmenų registre, 2013-09-04 Prašymą išduoti elektroninį sertifikuotą registro išrašą (ESI), 2013-09-04 prašymą Nr. 5575183, 2013-06-03 Prašymą registruoti juridinių asmenų registre, 2013-06-10 Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimą, 2013-06-08 Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės kontaktinius duomenis, 2013-06-03 Prašymą išduoti elektroninį sertifikuotą registro išrašą (ESI), 2013-06-03 Prašymą Nr. 5220497, 2013-09-04 prašymą Nr. 5575183, 2013-06-04 raštą Nr. 4, 2013-09-04 Akcininko sprendimą, 2013-05-31 Akcininko sprendimą, viso 21 lapą (7 t., b. l. 26 – 52).

– 2018 m. liepos 4 d. protokolu UAB ,,A“ pateikus 2013-06-27 kasos išlaidų orderio Nr. 00275, 2013-09-30 kasos išlaidų orderio Nr. 00325, 2013-09-09 kasos išlaidų orderio Nr. 00312, 2013-07-26 kasos išlaidų orderio Nr. 00288, 2013-07-11 kasos išlaidų orderio Nr. 00284, 2013-07-01 kasos išlaidų orderio Nr. 00279, 2013-10-15 kasos išlaidų orderio Nr. 0331, 2013-11-20 kasos išlaidų orderio Nr. 00342 kopijas (7 t., b. l. 87 – 96).

– Kompaktinę plokštelę pateiktą 2016 m. balandžio 18 d. „(duomenys neskelbtini)“ (5t., b. l. 59).

– Kompaktinę plokštelę pateiktą prie 2015 m. balandžio 20 d. BUAB „A“ skundo (1 t., b. l. 103 – 111),

vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos.