Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Kolyčienės ir Nijolės Žimkienės,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, L. S. (L. S.), jo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei (dalyvavimas užtikrintas pasitelkus vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones),

civilinio atsakovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotiems atstovams I. K., J. P., J. Š.,

vertėjoms Jekaterinai Chochlanovai, Rasai Gyskai (dalyvavimas užtikrintas pasitelkus vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones), Ingridai Nasvytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. G. atstovo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos I. J. atsakomybėn 2 (dvejų) metų terminui, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, L. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – nustatant 3 (trijų) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokos sumokėjimo terminą.

M. G. naudai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 13,80 Eur turtinei žalai atlyginti, o iš L. S. – 1 560,50 Eur proceso išlaidoms už advokato kaip atstovo paslaugas atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 576,67 Eur išlaidų išieškojimo iš L. S. netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

III. Apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nukentėjusiojo M. G. atstovo advokato S. Juzukonio apeliaciniame skunde.

10. Iš byloje pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės nukentėjusysis ir jo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria išspęstas civilinio ieškinio klausimas, prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir visiškai tenkinti nukentėjusiojo M. G. pareikštą civilinį ieškinį. Be to, apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad, apeliantų vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą.

11. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).

12. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. G. atstovo apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl L. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau ne visiškai tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, dėl to, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas.

Dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir sutrumpinto įrodymų tyrimo

13. Skundžiamu nuosprendžiu L. S. pripažintas kaltu dėl to, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. G. sveikata (BK 281 straipsnio 1 dalis). Iš BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad nusikalstamos veikos kvalifikavo klausimas siejamas, be kita ko, su nukentėjusiam asmeniui padaryto sveikatos sutrikdymo mastu.

14. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad, pirmiausia, juo nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, iš esmės akcentuojant, jog teisiamajame posėdyje apklausus specialistus, tikėtina, nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas būtų kvalifikuotas kaip sunkesnis. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su tokia apeliantų pozicija.

15. Pagal BPK 273 straipsnio 1 dalį, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Visgi, net ir egzistuojant BPK 273 straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, teismas sprendžia, ar nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Jeigu visuma faktų liudija, kad galima apsieiti be įprastinio įrodymų tyrimo, teismas priima nutartį atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308-693/2015, 2K-140-511/2018).

16. Nors, apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas, apklausdamas nukentėjusįjį, parodė, kad byloje surinkti duomenys nėra aiškūs, dėl to, turėjo pareigą tęsti įrodymų tyrimą ir sutrumpintas įrodymų tyrimas nagrinėjamoje byloje negalėjo būti atliekamas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokia pozicija sutikti. Pažymėtina, kad BPK 273 straipsnio nuostatose sutrumpinto įrodymų tyrimo sąlyga – „<...> jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių <...>“, siejama su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, kurios nagrinėjamu atveju teismui buvo aiškios, o nukentėjusiojo apklausa sprendžiant civilinio ieškinio pagrįstumo, nukentėjusiajam padarytos žalos dydžio klausimą, neeliminavo pagrindo taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą.

17. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 9 d. specialisto išvados Nr. G 606/2022 (01) matyti, kad M. G. konstatuoti dešiniųjų V–IX šonkaulių lūžiai, galimai padaryti nukentėjus eismo įvykio metu, o toks sužalojimas kvalifikuotas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 46–49). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas, be kita ko, į apeliaciniame skunde išdėstytus prašymus, atliko dalinį įrodymų tyrimą, apklausdamas specialistą K. Zinkevičių, šio prašymo tenkinimą siedamas ir su civilinio ieškinio dydžio nustatymo klausimu, keliamu apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu specialistas K. Zinkevičius paaiškino, kad iš pradžių pagal nukentėjusiajam atliktą rentgenogramą buvo nustatyti IV–X šonkaulių lūžiai, tačiau atlikus kompiuterinę tomografiją paaiškėjo, jog nukentėjusiajam lūžę V–IX šonkauliai. Anot specialisto, kompiuterinė tomografija yra tikslesnis tyrimas, todėl vadovautasi jos rezultatais (3 t., b. l. 123). Teismo posėdyje specialistas K. Zinkevičius patvirtino savo duotą išvadą dėl nukentėjusiojo patirto sveikatos sutrikdymo masto kvalifikavimo ir pabrėžė, jog (duomenys neskelbtini) nėra specifinis uždegimo požymis; pagrindiniai nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai buvo šonkaulių lūžiai, o kitų sužalojimų konstatuota nebuvo; taip pat, anot specialisto, sužalojimo atveju nevertinamas lėtinių būklių paūmėjimas, o komplikacijos vertinamos tik tada, jeigu jos tiesiogiai sietinos su trauma (3 t., b. l. 124–125, 144–145). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančia specialisto išvada ir jo duotais paaiškinimais, o aplinkybių, paneigiančių specialisto išvados (taip pat ir paties specialisto paaiškinimų) patikimumą, nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad neabejotinai nustatyta, jog nukentėjusiajam M. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat nėra abejonių dėl aplinkybių, kuriomis L. S. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

19. Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad nusprendus atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą vėlesnio teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta L. S. laiduotoja I. J. bei nukentėjusysis M. G. (2 t., b. l. 108–110). Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. teisiamojo posėdžio protokolo nukentėjusysis iš esmės buvo apklausiamas dėl civilinio ieškinio aspektų. Juo labiau, kad pagal kasacinio teismo praktiką dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019), o nagrinėjamu atveju L. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimui nukentėjusiajam padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis įtakos neturėjo. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei galimos laiduotojos, nei nukentėjusiojo apklausa nepaneigia sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo sąlygų egzistavimo.

20. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad apeliantai ne tik nesutikimą su sutrumpintu įrodymų tyrimu bei poreikį apklausti specialistus, bet ir poziciją dėl galimai sunkesnio nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo, iš esmės sieja su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu, t. y. nukentėjusiojo atstovo vertinimu, sveikatos sutrikdymo mastas pagrįstų, be kita ko, turtinės ir neturtinės žalos dydį. Apeliaciniu skundu siekiama, kad nukentėjusiojo M. G. civilinis ieškinys būtų visiškai patenkintas, tačiau apeliantai nesiekia atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės L. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo – tai pagrindžia ir apeliaciniame skunde išdėstyti prašymai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde pateiktą prašymą atlikti dalinį įrodymų tyrimą, siekdama išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą, dalinio įrodymų tyrimo metu apklausė specialistą K. Zinkevičių bei liudytojus H. M. ir Z. P. (past. – specialistas J. M. P. nebuvo apklaustas, nes teismo medicinos tarnyboje nebedirba (3 t., b. l. 122)) taip pat ir apie aplinkybes, turinčias įtakos ir nusikaltimu padarytos žalos dydžio nustatymui. Pažymėtina tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nebuvo paneigta išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymą kvalifikavo kaip nesunkų. Nenustačiusi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl L. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo (taigi, ir dėl nukentėjusiajam padarymo sveikatos sutrikdymo masto), teisėjų kolegija toliau pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nukentėjusiojo M. G. pareikštu civiliniu ieškiniu.

Dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio

21. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad civilinio ieškinio dydis (padaryta žala (nuostoliai)) yra tik viena iš civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų. Kitos atsakomybės sąlygos yra neteisėta (baudžiamojoje byloje – nusikalstama) veika, priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusios žalos, kaltė. Visos šios sąlygos yra civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pagrindas. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018).

22. Įgyvendindamas teisę gauti žalos atlyginimą, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis M. G. pateikė civilinį ieškinį dėl 12 000 Eur neturtinės žalos ir 7 605,47 Eur turtinės žalos atlyginimo (iš kurių 1 560,50 Eur sudaro bylinėjimosi išlaidos), prašydamas teismo iš L. S. nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) naudai priteisti iš viso 18 044,97 Eur ir bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 36–53).

23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civilinio ieškinio tenkinimas priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra galimas, jei priimant tokį nuosprendį nustatomi civilinės atsakomybės pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad nei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės L. S., nei civilinė atsakovė neneigė M. G. teisės į žalos atlyginimą, taigi, plačiau dėl to nepasisakytina.

24. Nagrinėjamu atveju L. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę. Kadangi vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „(duomenys neskelbtini)“ polisu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13–14, 18; 3 t., b. l. 115–116), į baudžiamąją bylą civiline atsakove įtraukta AB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 1 dalį (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 22 d.) atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

25. Pirmosios instancijos teismas, L. S. veiksmuose nustatęs BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, vadovaudamasis BK 40 straipsnio nuostatomis atleido L. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, išspręsdamas civilinio ieškinio ir proceso išlaidų atlyginimo klausimą ir iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam priteisdamas 13,80 Eur turtinės žalos atlyginimą, o iš L. S., vadovaudamasis BPK 106 straipsnio nuostatomis, priteisė 1 560,50 Eur proceso išlaidų už atstovo advokato paslaugas. Kaip jau buvo minėta, apeliaciniu skundu prašoma M. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš L. S. 12 000 Eur neturtinei žalai ir 7 193,41 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo

26. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, reikalavimą dėl civilinio ieškovo M. G. naudai iš L. S. priteistinos 7 193,41 Eur dydžio sumos turtinei žalai atlyginti sudaro: kelionės į sanatoriją, transporto (kuro), slaugymo išlaidos, medikamentų įsigijimas, prarastos pajamos ir nedarbingumas, atitinkamai, 27,60 Eur, 301,94 Eur, 940 Eur, 158,05 Eur, 5 077,37 Eur ir 688,45 Eur dydžio sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje pareikštu M. G. civiliniu ieškiniu buvo prašoma atlyginti 6 044,97 Eur (past. – be bylinėjimosi išlaidų) dydžio turtinę žalą, kurią sudarė 27,60 Eur kelionės į sanatoriją Druskininkuose išlaidos, 940 Eur slaugymo išlaidos bei 5 077,37 Eur prarastos pajamos (2 t., b. l. 36–53).

27. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad apeliaciniame skunde turtinės žalos reikalavimas siejamas ir su nukentėjusiojo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, tačiau skundžiamu nuosprendžiu prašymas priteisti nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas pagrįstai jau buvo išspręstas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio nuostatomis. Toks nukentėjusiojo prašymas pirmosios instancijos teismo buvo tenkintas visa apimtimi, iš L. S. nukentėjusiojo naudai priteisiant atlyginti prašytą 1 560,50 Eur dydžio sumą. Kadangi baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą (t. y. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės L. S. tokio apylinkės teismo sprendimo neginčijo), be to, apeliaciniame skunde pateiktas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo bendro pobūdžio prašymas „atlyginti bylinėjimosi išlaidas“ nepagrįstas jokiais duomenimis apie nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, plačiau šiuo klausimu nepasisakytina.

28. Pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.283 straipsnio 2 dalyje išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022).

29. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018, 2K-307-689/2019).

30. Iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos gydytojo eksperto 2022 m. birželio 16 d. išvados matyti, kad dėl draudžiamojo įvykio metu patirto nukentėjusiojo M. G. sveikatos sutrikdymo pastarajam buvo nuspręsta kompensuoti 129,90 Eur dydžio išlaidas, patirtas vaistų įsigijimui ir gydymuisi, taip pat nuspręsta nekompensuoti 155,53 Eur sumos (3 t., b. l. 115–116). Išanalizavus prie apeliacinio skundo pateiktas vaistų ir kitų medikamentų įsigijimo kvitų kopijas, matyti, kad civilinė atsakovė, spręsdama dėl išmokėtinos sumos, priėmė sprendimą, be kita ko, ir dėl visų vaistų ir kitų medikamentų, kurių įsigijimas grindžiamas dvidešimt trimis pirkimo kvitais, kurių kopijos pateiktos ir prie apeliacinio skundo. Teisėjų kolegija šiame kontekste nenustatė pagrindo didinti nukentėjusiajam priteistą sumą, kadangi dalis įsigytų prekių, dėl kurių išlaidos nebuvo kompensuotos civilinės atsakovės sprendimu, nebuvo tiesiogiai susijusios su eismo įvykiu patirtų sužalojimų gydymu, pavyzdžiui, mineralinis vanduo, nosies lašai, antigenų testas, akių lašai ir pan. (2 t., b. l. 164, 166, 170, 183). Kitų medikamentų, tokių kaip „(duomenys neskelbtini)“ (kapsulės (duomenys neskelbtini) gydyti), „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) tirpalas), „(duomenys neskelbtini)“ (kapsulės (duomenys neskelbtini)), (2 t., b. l. 167, 172, 175) ir pan., įsigijimas nebuvo sąlygotas sužalojimų, patirtų eismo įvykio metu, o kiti įsigyti produktai, t. y. maisto papildai „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), „Berocca energy“ (2 t., b. l. 171, 182), buvo skirti ne patirtiems sužalojimams gydyti, bet kaip papildomos organizmo stiprinimo priemonės, visgi, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į įsigytų medikamentų paskirtį ir nukentėjusiojo eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, šios išlaidos nevertintinos kaip būtinosios. Juo labiau, kad aptartas reikalavimas nebuvo teikiamas ir civiliniame ieškinyje. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, spręstina, kad apeliaciniame skunde reiškiamas 158,05 Eur dydžio reikalavimas dėl turtinės žalos medikamentų įsigijimui nelaikytinas pagrįstu, dėl to negali būti tenkinamas.

31. Iš esmės tapačios aplinkybės nustatytos ir dėl apeliaciniame skunde reiškiamo prašymo atlyginti nukentėjusiojo patirtas 301,94 Eur dydžio išlaidas kelionėms (kurui). Šis reikalavimas grindžiamas prie apeliacinio skundo pridėtomis 2022 m. vasario 4 d., 2022 m. vasario 21 d. ir 2022 m. gegužės 10 d. pirkimo kvitų kopijomis, atitinkamai, 97,01 Eur, 110,78 Eur ir 110,69 Eur dydžio sumoms (3 t., b. l. 161–163). Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio reikalavimas civiliniu ieškiniu taip pat nebuvo reikštas, o civilinė atsakovė, remdamasi gydytojo eksperto išvada, nukentėjusiajam kompensavo 16,54 Eur kelionėms išlaidoms kompensuoti. Ši suma buvo apskaičiuota, įvertinus atstumą nuo nukentėjusiojo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) iki VšĮ (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bei iki VšĮ (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir atsižvelgiant į tai, jog medicininiais dokumentais buvo pagrįsta (duomenys neskelbtini) atstumo (3 t., b. l. 115–116). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų reiškiamas reikalavimas dėl didesnio dydžio sumos nei nukentėjusiajam jau buvo kompensuota civilinės atsakovės nebuvo įrodytas paties civilinio ieškovo, o nagrinėjamu atveju atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad nukentėjusysis gyvena (duomenys neskelbtini), kuriame yra tiek ligoninė, tiek ir poliklinika, nėra pagrindo neabejotinai spręsti, jog visos kurui išleistos sumos (iš viso 301,94 Eur) buvo sąlygotos būtent poreikio vykti į gydymo įstaigas dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo. Juo labiau, kad ir liudytojas Z. P., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad vežiodavo nukentėjusįjį, kuris pripildavo kuro, tačiau ne kiekvieną kartą, ir jis nežino, kiek per visą laikotarpį jam kainavo kuras (3 t., b. l. 145–147). Aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, sudaro pagrindą atmesti aptariamą apeliacinio skundo reikalavimą.

32. Tiek civiliniame ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde teikiamas civilinio ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai patirtas 940 Eur dydžio išlaidas, patirtas dėl jam teiktų slaugymo paslaugų.

32.1. Kaip matyti iš apelianto M. G. pozicijos, po to, kai buvo išleistas iš ligoninės, jis negalėjo atlikti buitinių darbų – pasigaminti valgyti, apsitvarkyti ir pan. Nors profesionalios slaugos paslaugos nukentėjusiajam nebuvo teiktos, tačiau dėl to, kad gyveno vienas, jis kreipėsi pagalbos į pažįstamas L. ir H., kad šios padėtų jam pasirūpinti tiek savimi, tiek ir namų ruoša. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis paaiškino, kad dieną, kai buvo paleistas iš ligoninės, t. y. 2021 m. gruodžio 21 d., sumokėjo L. 500 Eur, nes susitarė, jog ji prižiūrės nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo teigimu, L. buvo pažadėta iki 2 000 Eur, tačiau sumokėjo mažiau; dėl pandemijos ji nustojo teikti nukentėjusiajam paslaugas. Be to, nukentėjusysis paaiškino, kad su H. buvo sutarta, jog ji pirks maistą, gamins, neš šiukšles, be to, L. ir jos vyras nenorėjo padėti nukentėjusiajam intymesnėse situacijose (2 t., b. l. 109–110). Kaip matyti iš bylos medžiagos, 940 Eur turtinės žalos atlyginimo reikalavimas grindžiamas prie civilinio ieškinio pridėtomis M. G. bankinių pervedimų L. A. ir H. M. kopijomis, iš kurių matyti, kad civilinis ieškovas L. A. iš viso pervedė 685 Eur, o H. M. – 255 Eur. Visi pervedimai atlikti laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. kovo 14 d. (2 t., b. l. 42–50).

32.3. Šio klausimo išsprendimui reikšmingi ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duoti liudytojų parodymai. Liudytoja H. M. patvirtino, kad 2021 m. gruodžio 21 d. jai paskambino M. G., kuris ieškojo, kas galėtų jam padėti buityje. Liudytoja paaiškino, kad jos teikiama pagalba apėmė maisto prekių sunešimą, maisto gamybą, vaistų pirkimą ir higienines paslaugas. Jos teigimu, M. G. su ja atsiskaitinėjo savo nuožiūra, darė pavedimus arba tiesiog duodavo pinigų; iš viso gavo apie 255 Eur. Be to, liudytoja nurodė, kad nukentėjusįjį prižiūrėjo dviese – su kita moterimi L. (3 t., b. l. 126–127). L. A. vyras Z. P., apklausiamas teismo posėdyje, patvirtino, kad L. A. ateidavo pas nukentėjusįjį į namus, jam padėdavo, tačiau atlygio už tai negavo (3 t., b. l. 145–147). Vis dėlto, tai, kad liudytojo teigimu, L. A. negavo jokio atlygio už teiktą pagalbą nukentėjusiajam paneigia prieš tai aptarti M. G. atlikti bankiniai pavedimai į L. A. banko sąskaitą.

32.4. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas, nenustatė pagrindo abejoti, kad nepilnai tris mėnesius po eismo įvykio atlikti mokėjimai L. A. ir H. M. buvo susiję su pagalba nukentėjusiajam. Darytina išvada, kad civilinio ieškovo M. G. prašoma 940 Eur dydžio suma už patirtas išlaidas atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Nėra pagrindo spręsti, kad tokia suma yra per didelė ir neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl to, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas, priteisiant šią sumą civilinio ieškovo M. G. naudai. Pažymėtina, kad nors apeliaciniu skundu prašoma šią sumą priteisti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. S., tačiau atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes dėl civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukimo į procesą, 940 Eur dydžio suma civiliniam ieškovui priteistina ne iš L. S., o iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“.

33. Apeliaciniu skundu ir byloje pareikštu civiliniu ieškiniu, be kita ko, prašoma M. G. priteisti prarastas pajamas. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022). Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

33.1. M. G. civiliniame ieškinyje nurodoma, kad netekęs darbingumo dėl negalėjimo dirbti prarado 10 980 Eur dydžio pajamas iš individualios veiklos, kurios apskaičiuotos pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, kuris eismo įvykio dieną buvo 1 504,10 Eur. Kadangi dalį šių pajamų kompensavo SODRA ir AB „(duomenys neskelbtini)“, civilinis ieškovas reiškia 5 077,37 Eur dydžio reikalavimą (2 t., b. l. 36). Toks pat reikalavimas pateikiamas ir apeliaciniame skunde.

33.2. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kad buvo nuspręsta M. G. už neįvykdytas sutartis ir negautas pajamas kompensuoti 14 930 Eur. Ši suma nustatyta pagal 2021 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. gruodžio 4 d. (duomenys neskelbtini) sutartį (2 t., b. l. 94). Be to, M. G. buvo kompensuota 3 694,59 Eur už negautas pajamas: už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. – 2 916,55 Eur; už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. birželio 15 d. – 643,35 Eur; ir už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 22 d. – 134,69 Eur (2 t., b. l. 93–95). Taigi AB „(duomenys neskelbtini)“ M. G. iš viso išmokėjo 18 624,59 Eur negautoms pajamos atlyginti. Be to, civilinė atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba išmokėjo 2 372,13 Eur už M. G. priskaičiuotas ir išmokėtas ligos pašalpas už laikotarpius: nuo 2021 m. gruodžio 19 d. iki 2022 m. kovo 10 d. (1 048,15 Eur); nuo 2022 m. kovo 11 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. (809,10 Eur); nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. birželio 15 d. (422,93 Eur); nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 22 d. (91,95 Eur) (2 t., b. l. 96–99).

33.3. Nagrinėjamu atveju yra aktualios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) 10 punkto nuostatos, pagal kurias asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo (Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje ir jos patvirtintoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas gautas individualios veiklos pajamas). Šios pajamos, atskaičius sumokėtą ar mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir nukentėjusio trečiojo asmens turėtas išlaidas, vykdant individualią veiklą, dalijamos iš 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti, skaičiaus. Jeigu asmuo individualia veikla vertėsi trumpiau negu 12 mėnesių, žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą individualios veiklos laikotarpį.

33.4. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančio SODRA registro duomenų matyti, kad M. G. nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. vertėsi individualia veikla, turėdamas verslo liudijimą. Atkreiptinas dėmesys, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis M. G. parodė, jog negautas pajamas įvertino pagal vidutinį savo mėnesinį atlyginimą – 1 500 Eur, tačiau, nors draudimas reikalavo pateikti dokumentus už 2020 metus, nukentėjusysis nepateikė dokumentų, kad gauna didesnes nei vidutinės pajamas, nes turi (duomenys neskelbtini), jo uždarbį sudaro įvairūs šaltiniai – vertimai, konferencijos, individuali veikla (2 t., b. l. 109). Sprendžiant dėl aptariamo civilinio ieškovo reikalavimo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog M. G. nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad jo pajamos iš individualios veiklos siekė vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, nors būtent pagal jį apskaičiavo reikalavimą dėl negautų pajamų atlyginimo. Pabrėžtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, jog asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-600/2002, 3K-3-351/2011 kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022).

33.5. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje civilinio ieškovo reikalavimas negautas pajamas skaičiuoti pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį laikytinas pagrįstu. Nagrinėju atveju svarbu įvertinti ir tai, kad civilinė atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ M. G. už negautas pajamas ir neįvykdytas sutartis iš viso sumokėjo 21 419,60 Eur dydžio sumą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad civilinis ieškovas dėl patirto sveikatos sutrikdymo prarado didesnę sumą nei jam buvo atlyginta civilinės atsakovės.

34. Be kita ko, apeliaciniame skunde pateikiamas reikalavimas – M. G. naudai priteisti 688,45 Eur dydžio sumą už nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. liepos 27 d. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 26 d. Pranešimo apie žalos atlyginimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. G. nebuvo kompensuota 422,93 Eur dydžio suma už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. liepos 27 d., nes šis nedarbingumas nebuvo susijęs su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu (2 t., b. l. 95, 99). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti tokio apelianto reikalavimo, nes byloje pateiktų M. G. medicininių dokumentų visuma nepaneigia civilinės atsakovės išvados, kad minėtas nedarbingumo laikotarpis nebuvo tiesiogiai sąlygos eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymosi. Nors sutiktina, kad nedarbingumas nukentėjusiajam buvo tęsiamas nepertraukiamai, tačiau tai nereiškia, jog civilinė atsakovė turi atlyginti dėl kitų priežasčių nei nusikalstama veika padaryto sveikatos sužalojimo gydymasis sąlygotą nukentėjusiojo nedarbingumą. Juo labiau, kad aptariamas reikalavimas nebuvo nurodytas civiliniame ieškinyje, nors iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimas dėl atsisakymo kompensuoti už M. G. nedarbingumą aptariamu laikotarpiu jau buvo žinomas teikiant civilinį ieškinį pirmosios instancijos teismui.

35. Apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad civilinio ieškovo M. G. patirtą turtinę žalą sudaro 27,60 Eur dydžio suma, susijusi su vykimu į sanatoriją, esančią Druskininkuose. Prie byloje pareikšto civilinio ieškinio pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. liepos 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 628 dėl kelionės bilietų (duomenys neskelbtini)-Druskininkai-(duomenys neskelbtini), kurių bendra suma 27,60 Eur (2 t., b. l. 40).

35.1. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. liepos 25 d. gydytojo eksperto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog nukentėjusiojo patirtos išlaidos dėl autobuso bilietų nesiejamos su tiesioginiu eismo įvykio metu patirto sužalojimo gydymu, dėl to nekompensuotinos (2 t., b. l. 72). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, jog gydymasis sanatorijoje M. G. buvo skirtas ne dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo gydymo, bet dėl iki įvykio turėtos ir atsinaujinusios (duomenys neskelbtini) ligos ir jos liekamųjų reiškinių. Apylinkės teismas sprendė, kad nėra galimybės aiškiai atriboti eismo įvykio sužalojimo ir anksčiau turėtos ligos pasekmių, kurios visgi gali būti susijusios tarpusavyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagrįsta ir protingumo kriterijus atitinkanti ir nukentėjusiajam priteistina suma – 13,80 Eur, t. y. pusė civiliniu ieškiniu prašytos sumos.

35.2. Iš byloje pateikto VšĮ (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 17 d. siuntimo konsultacijai, tyrimams, gydymui matyti, jog M. G. dėl diagnozių – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) – buvo užregistruotas reabilitacijai 2022 m. birželio 22 d. (2 t., b. l. 81–82). Be to, iš byloje esančios 2022 m. birželio 15 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo formos matyti, kad išraše nurodyta, jog 2022 m. birželio 8 d. gautas Vilniaus TLK raštas apie leidimą išimties tvarka pacientui skirti reabilitaciją II, (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 74–75). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme paaiškinimus davęs specialistas K. Zinkevičius paaiškino, kad civiliniam ieškovui reabilitacija buvo skirta dėl (duomenys neskelbtini) (past. – pagal viešai prieinamus duomenis aiškinama kaip (duomenys neskelbtini)), buvusios (duomenys neskelbtini) dalyje dėl (duomenys neskelbtini), dėl to, specialisto teigimu, tai nėra susiję su nagrinėjamu įvykiu, be to, nepakanka objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, jog šonkaulių lūžiai galėjo sustiprinti (duomenys neskelbtini), nes yra skirtingos lokalizacijos (3 t., b. l. 125).

35.3. Spręstina, kad civilinio ieškovo nurodomos aplinkybės, taip pat ir jo medicininiai dokumentai nepagrindžia, jog kelionės į sanatoriją Druskininkuose išlaidos susijusios su L. S. nusikalstama veika nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo gydymu, dėl to nesutiktina, kad nukentėjusiajam pagrįstai priteista 13,80 Eur suma. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik pagal civilinio ieškovo (nukentėjusiojo) apeliacinį skundą, jo padėtis apeliacinės instancijos teismo sprendimu negali būti bloginama, be to, civilinė atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, ši apylinkės teismo sprendimo dalis paliekama galioti.

36. Aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, kad nuosprendžio dalis dėl 940 Eur sumos turtinės žalos atlyginimo nepriteisimo keistina.

Dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo

37. Be kita ko, apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl nukentėjusiajam M. G. nepriteistos neturtinės žalos atlyginimo, kurią nukentėjusysis vertina 12 000 Eur dydžio suma.

38. Nei baudžiamojo, nei baudžiamojo proceso įstatymuose neturtinės žalos samprata nėra įtvirtinta, tačiau CK neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas, kuris pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tačiau neturtinė žala, padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, atlyginama visais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje, be kita ko, asmens sveikata pripažįstama absoliučia prigimtine neturtine vertybe, kurios pažeidimų sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypatingai stiprūs ir skausmingi. Visgi neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

39. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018).

40. Kaip jau minėta, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės L. S. pažeidė KET taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. G. sveikata. Nukentėjusiajam buvo diagnozuoti dešinės pusės V–IX šonkaulių lūžiai (1 t., b. l. 56–57). Nukentėjusysis reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, grindžia tuo, kad dėl sužalojimų negalėjo judėti ir apsitarnauti būtinuosius fiziologinius poreikius, turėjo naudotis kito žmogaus pagalba, patyrė nepatogumų, jautėsi pažemintas, nukentėjusiojo teigimu, sumažėjo ir jo bendravimo galimybės, tai lėmė ir ilgas gydymasis (2 t., b. l. 36–53). Be to, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad dėl patirtų sužalojimų, M. G. negalėjo dirbti ir įvykdyti turėtų darbinių įsipareigojimų. Nurodytos aplinkybės suponuoja neabejotiną išvadą, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja neturtinės žalos atlyginimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis jautė ne tik fizinį skausmą, bet ir patyrė emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, dėl riboto mobilumo jo gyvenimas buvo apsunkintas, o tai galėjo sukelti ir nerimą dėl savo sveikatos būklės.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptartos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Nėra pagrindo nesutikti, kad būtina vertinti, jog L. S. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, be to, eismo įvykis kilo tamsiu paros metu, nukentėjusysis buvo sunkiai pastebimas. Šiame kontekste atsižvelgtina ir į apeliacinės instancijos teisme paaiškinimus davusio specialisto nurodytas aplinkybes, kad šonkaulių gydymas yra pakankamai paprastas, jokia papildoma pagalba nėra taikoma ir skiriamas tik priešuždegiminis, nuskausminamasis simptominis gydymas. Specialistas paaiškino, kad jo išvados nekeičia ir tai, jog nukentėjusysis sirgo 7 mėnesius, nes formaliai šonkaulių gijimas trunka iki 6 savaičių (3 t., b. l. 124–125). Vis dėlto, kaip nurodė ir specialistas, asmuo nėra jaunas, yra sulėtėjusi kaulų konsolidacija, dėl to šonkaulių lūžių gijimas trunka ilgiau. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad nukentėjusysis dar prieš eismo įvykį turėjo nusiskundimų sveikatos būkle, t. y. 2020 m. skundėsi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 86), dėl (duomenys neskelbtini) turėjo (duomenys neskelbtini), dėl to buvo siunčiamas reabilitacijai (2 t., b. l. 81–82). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotus specialisto K. Zinkevičiaus paaiškinimus, jog nepakanka duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad šonkaulių lūžiai galėjo sustiprinti (duomenys neskelbtini), nes tai yra skirtingos lokalizacijos, t. y. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam buvo (duomenys neskelbtini) dalyje (3 t., b. l. 125).

42. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kuriais grindžiamas neturtinės žalos reikalavimas, pažymėtina ir tai, kad nors nukentėjusysis nedarbingumo laikotarpiu negalėjo dirbti, tačiau šie praradimai jam atlygintini kaip turtinė žala. Juo labiau, kad nukentėjusiojo darbinė veikla, kaip matyti iš jo paties paaiškinimų, yra susijusi su (duomenys neskelbtini) veikla, kuriai nėra reikalingas aktyvus judėjimas, dėl to nėra pagrindo spręsti, jog nukentėjusioji darbinė veikla negrįžtamai turėjo pasikeisti. Be to, atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes dėl jo suprastėjusios reputacijos, nes negalėjo išvykti su (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), pabrėžtina, kad pats M. G. nurodė, jog padėjo parengti (duomenys neskelbtini) kalbos kultūrinę ir istorinę dalis (2 t., b. l. 109), dėl to nėra pagrindo kategoriškai išvadai, kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusiojo reputacija sumenko.

43. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad civilinė atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“, remdamasi 2022 m. liepos 25 d. gydytojo eksperto išvada, nukentėjusiajam M. G. išmokėjo 5 136 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 72). Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų“ 4.2.4 punktą, orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį (nagrinėjamu atveju virš 6 mėnesių) – iki 8 MMA. Eismo įvykio bei nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ minimali mėnesinė alga buvo nustatyta 642 Eur. Nors minėtasis 8 MMA dydis laikytinas orientaciniu, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad nukentėjusiajam atlygintinas neturtinės žalos dydis turėtų būti didinamas.

44. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018). Taigi, teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-362-697/2018 ir kt.). Eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-22/2017, 2K-35-895/2017, 2K-95-697/2020, 2K-18-976/2021, 2K-46-495/2021 ir kt.). Teismų praktikoje yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 4 400 iki 5 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-386/2009, Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013). Tai daroma atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, t. y. į sužalotus gyvybiškai svarbius organizmo centrus, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydomas stacionariai, jam atliekama operacija, dėl to tokio sužalojimo pasekmės išlieka pakankamai ilgą laiką, jų atkuriamasis laikas yra ilgesnis ir pan.

45. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs teismų praktiką dėl neturtinės žalos nustatymo eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sprendžia, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Pabrėžtina, kad nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti išmokėta 5 136 Eur suma yra didesnė nei įprastai priteisiama panašaus pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-211-895/2018 ir kt.). Juo labiau, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, jog konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra faktinių bylos aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2013, 2K-20-689/2020, 2K-54-628/2021).

46. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad, nors sutiktina, jog bet koks sveikatos sutrikdymas sukelia tiek fizinius, tiek ir emocinius išgyvenimus, o nukentėjusiojo patirti dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai turi būti teisingai atlyginti, nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai pažymėjo ir skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, privalu įvertinti ir nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinę padėtį, jog būtų užtikrinta protinga abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyra. Svarbu įvertinti tai, kad L. S. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nemokantis lietuvių kalbos, pagal jo pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes, nedirbantis, bet planavo pradėti dirbti su „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 26). Be to, liudytoja apklausta laiduotoja I. J. parodė, kad po įvykio, nuo pat sausio pradžios nuolat bendravo su nukentėjusiuoju, skambindavo jam, domėjosi apie jo sveikatos būklę, atsiprašė jo savo vyro vardu bei siūlė pagalbą (2 t., b. l. 108–109). Taip pat ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės L. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad atsiprašė nukentėjusiojo ir po įvykio, ir posėdžio metu (2 t., b. l. 89). Civilinio ieškovo pareikštas 12 000 Eur dydžio reikalavimas neturtinei žalai neatitiktų ne tik formuojamos teismų praktikos šiame kontekste, bet nagrinėjamoje byloje, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, prieštarautų ir protingumo bei proporcingumo principams, taigi, kaip teisingai sprendė ir apylinkės teismas, nukentėjusiajam civilinės atsakovės išmokėta suma neturtinei žalai atlyginti nagrinėjamu atveju laikytina pagrįsta.

47. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti šią nuosprendžio dalį ir tenkinti nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimą dėl 12 000 Eur priteisimo jo naudai iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. S..

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

48. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo kreiptasi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo parinkimo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės L. S.. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 13 d. pažymos Nr. APD-2023-13536 matyti, kad iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. S. valstybės naudai prašoma išieškoti 470 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

49. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, sprendžia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikytinos ir nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Be to, gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 10 punktais, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu ir L. S. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė.

50. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-8-696/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-406-507/2016), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014).

51. Apeliacine tvarka baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo M. G. atstovo apeliacinį skundą, kuris apeliacinės instancijos teismo sprendimu iš dalies tenkinamas, ir nors nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, tačiau L. S. nemoka proceso kalbos, dėl to gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas siekiant užtikrinti tinkamą L. S. teisę į gynybą, taigi, gynėjas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės L. S. buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, L. S. turtinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. S. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

tenkinti iš dalies nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. G. atstovo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir iš akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ M. G. naudai priteisti 940 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. S. (L. S.) valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.