Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Laurai Matusevičienei, Laimai Avižienytei, Vilmai Žičkienei, Evelinai Verbickaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimas

Kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas kaltinamojo žmonos I. J. prašymas dėl L. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį I. J. atsakomybėn pagal laidavimą (t. 2, b. l. 13-14).

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Iki bylos išnagrinėjimo teisme buvo pateiktas prašymas nutraukti baudžiamąją bylą L. S. atžvilgiu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant I. J., netaikant užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas nustatė ir pripažino, kad L. S. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstamos veikos padaryta žala atlyginta įstatymo pagrindo per draudimo AB „Lietuvos draudimas“ bendrovę (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

L. S. padarė nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu pagal įstatymą priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Kaltininkas praeityje ne tik neteistas, bet ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 1, b. l. 118), administracine tvarka taip pat nebaustas (t. 1, b. l. 119). L. S. yra (duomenys neskelbtini), šiuo metu ruošiasi vėl dirbti užsiimant individualia (duomenys neskelbtini) veikla. Jis buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip sąžiningas, atsakingas, darbštus, nekonfliktiškas ir paslaugus žmogus (t. 2, b. l. 17). Teismo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų asmuo nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto neatsargaus nusikaltimo pobūdį, patirtas baudžiamojo proceso pasekmes, padarytas išvadas ir teisingai įvertintas nusikaltimo padarymo priežastis yra pagrindas manyti, kad L. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, nustatytas eismo įvykio aplinkybes, L. S. charakterizuojančius duomenis, nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą L. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo įsitikinimu jau aukščiau išsakyti pagrindai ir motyvai neleidžia abejoti, kad šio instituto taikymas tinkamai realizuoti baudžiamosios atsakomybės principus ir tikslus.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas priimdamas sprendimą privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teisme apklausus laiduotoją I. J. ir įvertinus ją charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotoja yra kaltininko žmona, kuri tiek teismui pateiktame prašyme, tiek teismo posėdžio metu nurodė palaikanti su vyru artimus santykius, abu asmenys puikiai sutaria, daug laiko praleidžia kartu, planuoja šeimos ateitį, jos pagausėjimą. Teismas nustatė, kad I. J. ir L. S. santuokoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini), abu veda bendrą ūkį, namuose sutaria ir vadovaujasi abipuse pagarba vienas kitam. Abiejų asmenų santykiai yra artimi, nuolatiniai, tvirti ir patikimi, dėl ko nėra abejonių dėl realios korekcijos kaltininkui, kai tik tokia būtų reikalinga. I. J. ne tik gali, bet ir daro teigiamą įtaką kaltininkui, juo rūpinasi ir šį palaiko, L. S. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nemoka valstybinės lietuvių kalbos, dėl ko žmona jam yra artimiausias žmogus. L. S. linkęs atsižvelgti į žmonos nuomonę, klauso šios patarimų, pripažįsta jos įtaką. Teismas įvertina ir tai, kad I. J. darbe charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 15), praeityje neteista (t. 2, b. l. 18), vieną kartą baustas administracine tvarka dėl važiavimo viešuoju transportu be bilietėlio, paskirtą baudą yra sumokėjusi (t. 2, b. l. 19).

Teismo vertinimu minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja I. J. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kadangi yra kaltinamojo žmona, jie kartu gyvena ir nuolat atvirai bendrauja, jos asmenybė yra teigiama, abu asmenys kritiški padarytam nusikaltimui, kaltininkas atliko savo elgesio korekcijas, automobilį vairuoja rūpestingiau ir atidžiau. Žmonos vertybinė orientacija ir pozityvumas, kaltininko geranoriškumas, abipusė pagarba ir sutarimas yra tie veiksniai, dėl kurių teigiama įtaka kaltininkui ateityje yra reali, asmenys nuolat bendrauja, gyvena kartu ir rizikos jų santykių pokyčiui teismas nenustatė, abu asmenys kartu išgyveno pergyvenimus ir neigiamas pasekmes dėl nusikaltimo (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys). Visos šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad I. J. yra ne tik pasitikėjimo vertas asmuo, bet ir tinkama laiduotoja kaltininkui.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nusikaltimo turinį, kaltinamojo asmenybę, net ir įvertinus kilusias pasekmes, teismas mato pagrindą atleisti L. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį I. J. atsakomybei. Šio instituto taikymas nepažeidžia teisingumo ir lygybės prieš įstatymą principų, kaip ir nukentėjusiojo intereso. Įvertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojos I. J. turtinę padėtį, teismas mato pagrindą atleisti L. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant ne trumpiausią įstatymo numatytą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato, nes iš esmės laiduotoja ilgą laiką buvo ir šiuo metu yra vienintelis šeimos pastovių pajamų šaltinis, rizikos dėl įmanomo netinkamo kaltininko elgesio ateityje teismas nenustatė.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13/2008, Nr. 2K-366/2008, Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

L. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo teismas įvertina tai, kad L. S. padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, šiuo metu nedirbantis, bet išsiėmęs individualios veiklos pažymą, planuoja (duomenys neskelbtini) ir toliau dirbti (duomenys neskelbtini), dėl kalbos barjero jam sunku susirasti kitokio pobūdžio darbą, dėl ko speciali teisė vairuoti kelių transporto priemones akivaizdžiai yra L. S. vienintelis realus pragyvenimo šaltinis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti L. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kita vertus, teismo vertinimu asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės būtina tinkamai realizuoti baudžiamosios atsakomybės paskirtį, ko siekiant ir kartu verčiant kaltininką L. S. tinkamai įvertinti įvykio priežastis ir pasekmes, paskatinti ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų, jam reikalingi skirti BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų šios įmokos dydį – 10 MGL (500 eurų), ją sumokant per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.254 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. CK 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje numatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

CK XXII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, kartu nustato ir aplinkybes, kas yra atsakingas už žalos atlyginimą tuo atveju, kai asmuo draudžia savo civilinę atsakomybę. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016, 2K-95-222/2017).

Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis M. G. ir jo atstovas advokatas Saulius Juzukonis pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo M. G. naudai priteisti 7 605,47 eurų turtinę žalą ir 12 000 eurų neturtinę žalą.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinės žalos 7 605,47 eurų dydį sudaro: teisinės (bylinėjimosi) išlaidos 1560,50 eurų, kelionės į sanatoriją (duomenys neskelbtini) išlaidos 27,60 eurų, slaugymo išlaidos 940 eurų, prarastos pajamos 5 077,37 eurų (atmetus Sodros ir AB „Lietuvos draudimas“ kompensacijas).

Neturtinę žalą M. G. ieškovas vertina 12 000 eurų, nes patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Dėl patirtų sužalojimų negalėjo judėti, aptarnauti savo buitinius, fiziologinius poreikius. Turėjo naudotis kito žmogaus pagalba, todėl patyrė emocinę depresiją, nepatogumus, morališkai jautėsi pažemintas. Sumažėjo jo bendravimo galimybės, tas bendravimo galimybes labai apribojo ilgai besitęsiantis gydymas (t. 2, b. l. 36-39).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. G. prašė jo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą – 12 000 eurų. Pateikiant tokį ieškinį, jis pasidomėjo, kad panašiose bylose gali būti tokia neturtinė žala. Atsižvelgdamas į tai, kad šeima yra jauna, pateikė ne 30 000 eurų ar 40 000 eurų vertės ieškinį, o 12 000 eurų tūkstančių. Sumą gali pagrįsti, kadangi septynis mėnesius sirgo, turėjo nedarbingumą, negalėjo užsiimti jokia veikla. Įvertino vidutiniškai pagal vidutinį atlyginimą – 1 500 eurų per mėnesį. Jis nežiūri į žalos atlyginimą kaip į uždarbio šaltinį. Neturtinė žala – už patirtą skausmą, išgyventus dvasinius sukrėtimus, už moralinius kataklizmus, už patirtus nepatogumus, už pažeistą reputaciją ir padėtį visuomenėje. Jo reputacija nukentėjo, nes gegužės mėnesį su (duomenys neskelbtini) turėjo vykti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) padėjėjai jo prašė padėti parengti (duomenys neskelbtini) kalbos kultūrinę ir istorinę dalį. Jis padėjo, bet negalėjo išvykti, nes jo šeimos gydytojas nepatarė. Jis yra (duomenys neskelbtini), jis turėjo įsipareigojimą parengti (duomenys neskelbtini). Nukentėjo jo padėtis visuomenėje.

Dėl turtinės žalos atlyginimo mano, kad draudimo įmonė netiksliai įvertino žalos dydį. Per laikotarpį, jis negalėjo dirbti, jis negyvena tik iš vienos ar dvejų sutarčių. Draudimas jam visko nesumokėjo, nesumokėjo už medikamentus ir gydymą. Kalbant apie negautas pajamas, buvo neatsižvelgta į infliaciją. Nepateikė dokumentų, kad gauna didesnes nei vidutines pajamas, nes jis turi meno kūrėjo statusą, jo uždarbį sudaro įvairūs šaltiniai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), individuali veikla, vienais metais uždarbis didesnis, kitais mažesnis. Draudimas reikalavo pateikti dokumentus už 2020 metus. Draudimas jam nesumokėjo už slaugymo išlaidas, motyvuodami tuo, kad neturi ryšio su jo patirtu sveikatos sutrikdymu. Iš draudimo prašo lygiai tiek pat, kiek iš teismo – 940 eurų. Jis gyvena vienas, negalėjo atlikti savo buitinių reikalų – pasigaminti maisto, apsitvarkyti, negalėjo savarankiškai atlikti elementarių buitinių reikalų. Jį iš ligoninės paleido gruodžio 21 dieną. Tą pačią dieną L. sumokėjo 500 eurų, nes sutarė, kad jį prižiūrės, jam padės buityje pusę mėnesio. Toliau irgi atliko pavedimus, nes neturėjo konkretaus susitarimo. Neturėjo patirties kaip elgtis tokioje situacijoje. Kitas reikalavimas – atlyginti už kelionę į sanatoriją (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio atsinaujino sena jo stuburo trauma. Atsirado skausmai, iki šiol jaučiu skausmą, vartoja įvairius vaistus, negali ilgai sėdėti. Kreipėsi į šeimos gydytoją, jam atliko magnetinio rezonanso tyrimą, gydytojai nutarė jam skirti reabilitaciją. Į (duomenys neskelbtini) pirmyn ir atgal važiavo autobusu, nes neturi savo automobilio. Nebuvo aišku kiek tęsis jo skausmai, jo nedarbingumo pažymėjimas, todėl sutarimas buvo neterminuotas. L. buvo pažadėta iki 2 000 eurų, bet sumokėjo jai mažiau. Jos vyras paprieštaravo, nes pabijojo dėl pandemijos, taigi ji jam paslaugas teikti nustojo. Ji teikė valymo paslaugas. Su H. sutarė, kad ji gamins, pirks maistą, neš šiukšles. Vienas asmuo negalėjo visko atlikti, nes L. ir jos vyras nenorėjo padėti jam intymesnėse situacijose, jie yra jo tėvynainiai, jam ir pačiam buvo gėda. Jis į jam padėjusius asmenis kreipėsi, nes jam reikėjo staigaus reagavimo, nes tuo metu buvo griežti Covid-19 reikalavimai. Dvi savaites negalėjo gulėti lovoj, bandė nors trumpai užmigti ant kėdės. Nežino, kodėl jo neperkėlė į slaugos ligoninę. Staigių paslaugų reikėjo, nes negalėjo atsikelti. Kai jam labai pablogėjo, jį nuvežė į Santaros ligoninę. Pokalbiai su šeimos gydytoja, kitais gydytojais vyko nuotoliniu būdu, jie jo ir jo padėties nematė. Jis informavo apie savo padėtį, kad negali judėti, jam buvo išrašyti nuskausminamieji, sakė, kad gali kviesti seselę, kad suleistų jam vaistų. Suleidus vaistus jautėsi geriau kelias valandas. Moterys, kurios atliko paslaugas, nėra susijusios su slauga, viena iš jų yra baigusi pirmosios pagalbos kursus. Negalėjo vaikščioti ne nuo automobilio smūgio, bet dėl atsinaujinusios stuburo traumos. Nurodo, kad „Lietuvos draudimas“ už negautas pajamas jam išmokėjo 3 694,59 eurus. Šie eurai yra už nedarbingumą, jis vertina už autorines sutartis atskirai. 5077,37 eurų sumą prarastų pajamų patvirtina Vyriausybės nustatytas vidutinio atlyginimo dydis ir išlaidos, kurių nesumokėjo „Lietuvos draudimas“.

Teismas nagrinėdamas reikalavimą dėl 7 605,47 eurų turtinės žalos atlyginimo nustatė, kad ieškiniu nepagrįstai prašoma priteisti nukentėjusiojo patirtas teisinės išlaidas (1560,50 eurų), nes dėl jų teismas privalo nuspręsti remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, kuriame numatyta, kad pripažinus asmenį kaltu teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo, bet ne iš civilinio atsakavo, išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti kelionės į sanatoriją (duomenys neskelbtini) išlaidas (27,60 eurų) teismas vertina byloje nustatytas aplinkybes, kad sanatorinis gydymas ieškovui buvo skirtas ne dėl eismo įvykio patirtų traumų gydymo, bet dėl atsinaujinusios ir anksčiau iki įvykio nukentėjusiajam diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ligos ir jos liekamųjų reiškinių. Kita vertus, teismas įvertina, kad šiuo atveju nėra galimybės nuosekliai ir aiškiai atriboti eismo įvykio sužalojimo ir anksčiau turėtos ligos pasekmių, kurios tarpusavyje gali būti susijusios. Dėl to teismas pripažįsta , kad nukentėjusysis turi teisę gauti dalinį šių išlaidų atlyginimą. Pagrįstas ir protingumo kriterijus atitinkantis priteistinas šios žalos dydis – ½ reikalaujamos sumos dydis (13,80 Eur).

Nagrinėdamas reikalavimą dėl slaugymo išlaidų (940 eurų) priteisimo teismas nustatė, kad ieškovas pateikė mokėjimo nurodymų kopijas, patvirtinančias piniginių lėšų sumokėjimą L. A. (2021 m. gruodžio 21 d. – 500 Eur, gruodžio 24 d. – 35 Eur, gruodžio 29 d. – 25 Eur,2022 m. sasuio 6 d. – 25 Eur., sausio 25 d. 100 Eur) ir H. M. (2022 m. sausio 6 d. – 50 Eur, sausio 10 d. – 40 Eur, sausio 25 d. – 100 Eur, vasario 22 d. – 40 Eur, kovo 14 d. – 25 Eur). Apklaustas teisme ieškovas negalėjo įvardinti žodžiu sudaryto susitarimo dėl slaugos teikimo turinio, negalėjo paaiškinti paslaugų apmokėjimo dydžio ir nenuoseklaus periodiškumo, nenurodė jam teiktų paslaugų trukmės ir intensyvumo. Pažymėtina, kad mokėjimo pavedimuose mokėjimo paskirtis nurodoma „pagal susitarimą“, tačiau šio susitarimo turinys teismui nebuvo nurodytas nei rašytiniame civiliniame ieškinyje, nei ieškovui teikiant paaiškinimus teismui žodžiu. Dėl šios priežasties teismas šių išlaidų negali pripažinti priverstinėmis, būtinomis ir protingomis. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovą išleidus iš ligoninės stacionaro gydytis ambulatoriškai jam buvo būtinos slaugos paslaugos. Dėl to teismas atmeta ieškovo reikalavimą priteisti išlaidas, kurias jis sumokėjo L. A. ir H. M..

Teismas atmeta ir ieškovo reikalavimą priteisti jam papildomai 5 077,37 eurų kaip negautas pajamas iš individualios veiklos. Šį reikalavimą ieškovas grindžia vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu per nedarbingumo laikotarpį (10 980 Eur) atmetus „Sodros“ ir AB „Lietuvos draudimas“ gautas kompensacijas. Teismas nustatė, kad ieškovas vertėsi individualia veikla ir nepateikė jokių duomenų, kad iki nedarbingumo jo pajamos iš individualios veiklos siekė vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį. Be to, teismas nustatė, kad ieškovas kaip nedarbingumo ligos pašalpą iš „Sodros“ gavo 2 795,06 Eur sumą (2372,13 Eur draudimo „Sodrai“ kompensuotą + 422,93 Eur nekompensuotą dydį, t. 2, b. l. 99), o kaip prarastas pajamas iš AB „Lietuvos draudimas“ gavo 3 694,59 Eur ir 14 930 Eur už neįvykdytas sutartis. Tokiu būdu ieškovas iš viso gavo 21 419,60 Eur ligos išmokų ir negautų pajamų, kas akivaizdžiai viršija jo ieškiniu prašomas priteisti net ir neįrodytas kaip negautas pajamas pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (10 980 Eur).

Spręsdamas dėl ieškovo M. G. reikalavimo papildomai atlyginti 12 000 eurų kaip neturtinę žalą teismas atsižvelgia ir vertina L. S. kaltės formą, padarytos nusikalstaos veikos pobūdį, nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, ieškovo patirtus išgyvenimus ir emocinius sukrėtimus, nepatogumus, gautą atlygintą turtinės žalos dydį. Nustatant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertina, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo eismo saugumo srityje, kaltininkui būnant blaiviam, pažeidus Kelių eismo taisykles tamsiu paros metu. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas negali suabsoliutinti tik nukentėjusiajam reikšmingų kriterijų, ignoruoti kitas reikšmingas aplinkybes. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti ir tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo sunkiai pastebimas dėl tamsių drabužių, buvo sužalotas prieš tai turėdamas pripažintas skausmingus padarinius sveikatai dėl nustatytų neurologinių ligų. Siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį, asmenybę. Dėl to teismas privalo atsižvelgti į tai, kad L. S. yra užsienio pilietis be pastovių pajamų, jam įvykio faktas ir išgyvenimai taip pat paliko neužmirštamų išgyvenimų. Teismas nustatė, kad nukentėjusiuoju per kaltininko sutuoktinę buvo nuolat rūpinamasi, siūloma pagalba, kurios jis neprašė. Ši aplinkybė yra pagrindas pripažinti, kad neturtinės žalos pasekmės buvo švelninamos doru ir sąžiningu kaltininko elgesiu tiek netrukus po įvykio, tiek ir netrumpą laiką po to. Neturtinės žalos dydis turi atitikti ir protingumo principą, kuris reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, racionalaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.

Tokiu būdu teismas įvertinęs visus reikšmingus neturtinės žalas dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgdamas į teisingos pusiausvyros, protingumo ir teisingumo kriterijus, vertinant ir realios piniginės kompensacijos už neturtinę žalą gavimą iš draudimo bendrovės, taip pat į teismų formuojamą praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose daro išvadą, kad ieškovui draudimo bendrovės atlyginta 5 136 Eur suma už neturtinę žalą atitinka visus privalomus neturtinės žalos kriterijus ir teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Dėl ko ieškovo reikalavimas jam papildomai priteisti 12 000 Eur, įvertinus jam jau išmokėtą bendrai neturtinės ir turtinės žalos dydį, yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Ieškovas taip pat prašė teismo priteisti jo turėtas proceso išlaidas. Prašyme nurodytas išlaidų pagrindas yra teismui pateikti mokėjimo nurodymai apie tai, kad M. G. už advokato paslaugas sumokėjo 1 560,50 Eur (t. 2, b. l. 51-53). Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu įstatymas numato galimybę pripažinus asmenį kaltu teismui nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismui pripažinus L. S. kaltu dėl nusikaltimo, teismas vertina, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, kurį teismo proceso metu atstovavo ir jo pasirinktas advokatas, turi teisę į patirtų procesų išlaidų atlyginimą. Nuspręsdamas dėl jų teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis proceso išlaidas patyrė dėl advokato kaip atstovo dalyvavimo procese, taip pat pagalbos už procesinių dokumentų ruošimą, teisinių žinių būtinumą ruošiant civilinius ieškinius. Dėl šios priežasties teismas įvertinęs reikalingas teisines paslaugas, proceso sudėtingumą ir bylos nagrinėjimo trukmę mato pagrindą M. G. priteisti visas prašomas ir jo įrodytas patirtas proceso išlaidas dėl advokato kaip atstovo dalyvavimo procese.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma ir prašymas dėl 576,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo už teisinę pagalbą L. S..

BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal anksčiau suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos.

Nagrinėjamu atveju teismas remiantis įstatymu nustatė privalomą gynėjo dalyvavimą procese, kadangi kaltinamasis L. S. nemokėjo proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamajam buvo parinkta ir procese dalyvavo gynėja advokatė Daiva Dereškevičienė. Teismas atsižvelgęs į nuteistojo L. S. turtinę padėtį (nedirba, santaupų neturi) sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl jo noro, bet privalomų įstatymo nuostatų. Dėl to prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltininko dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

Kardomoji priemonė L. S. paskirta nebuvo, nėra būtinybės to daryti ir iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais

nusprendė:

L. S. (L. S.) pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį bei perduoti jį I. J. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato, ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu L. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš AB „Lietuvos draudimas“ M. G. priteisti 13,80 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Iš L. S. priteisti M. G. 1 560,50 (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt eurų ir 50 eurocentų) proceso išlaidų už advokato kaip atstovo paslaugas.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl 576,67 Eur išlaidų išieškojimo iš L. S..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

- jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. J., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.