Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-239-855/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-13
Bylos Nr.: e2S-239-855/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-04701-2017-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Volodko
Suinteresuotas asmuo: akcinė bendrovė „Swedbank“, A. V., K. V.

Kategorijos

3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2S-239-855/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04701-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.4.2.3.3.; 3.4.2.8.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto fizinių asmenų bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivira“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutuojančių fizinių asmenų K. V. ir A. V. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivira“ skundą dėl kreditorių susirinkimo, įvykusio 2021 m. birželio 22 d., priimto nutarimo, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Swedbank“, A. V., K. V., antstolis Vytautas Mitkus, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Bankrutuojančių fizinių asmenų K. V. ir A. V. bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Admivira“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti bankrutuojančių fizinių asmenų A. V. ir K. V. 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta pritarti kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ siūlymui dėl lėšų, gautų už turto, esančio (duomenys neskeltini), pardavimą, išmokėjimo hipotekos kreditorei (bendra mokėjimo suma - 110 342,42 Eur). Skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Bankrutuojantiems asmenims K. V. ir A. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskeltini)., įkeistas AB „Swedbank“ bankui; taip pat bankrutuojantiems asmenims priklausė 239/1192 dalys žemės sklypo tuo pačiu adresu, be hipotekos įkeitimo (toliau - Turtas).

1.2. Pagal bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planą (toliau - Planas) Turtas turėjo būti pradėtas pardavinėti po 6 mėnesių nuo teismo nutarties patvirtinti Planą įsiteisėjimo dienos; Turtas turėjo būti parduodamas kaip vienas turtinis kompleksas; nustatyta pirmųjų varžytinių kaina - 206 060 Eur; nepardavus pirmose varžytinėse, antrųjų varžytinių kaina - 164 848 Eur (80 procentų vertės); nepardavus turto varžytinėse, turto kainą mažinti ir pardavinėti varžytinėse su pradine kaina - 123 636 Eur (60 procentų vertės); nepardavus, varžytinių kainą mažinti iki 82 424 Eur; nepardavus turto šaukti kreditorių susirinkimą. Turtas bankroto procese buvo parduodamas remiantis kreditorių susirinkimo nustatyta ir Mokumo atkūrimo plane patvirtinta tvarka ir kainomis.

1.3. Mokumo atkūrimo plano X.3.1 - X.3.4 punktuose nustatyta bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo tvarka: Bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir/ar perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir/ar ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų. Bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausiai. Mokumo atkūrimo plane, taip pat buvo patvirtinta administravimo išlaidų suma ir bankroto administratoriaus atlyginimas, tame tarpe apmokėjimo už administratoriaus išlaidas, susijusias su buto ir žemės sklypo (Turto) pardavimu tvarka, nustatant, kad apmokėjimas vykdomas pagal faktą, ir sudaro 6 procentus nuo parduoto turto kainos.

1.4. Bankroto administratorė vykdydama kreditorių susirinkimų nutarimais priimtus sprendimus ir stengdamasi maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus, nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. organizavo 6 varžytines (turtą parduoti pavyko tik šeštose varžytinėse). Didžiausia kreditorė AB „Swedbank“ (turinti 99,58 proc. visų patvirtintų kreditorių reikalavimų), visuose kreditorių susirinkimuose pritardavo bankroto administratoriaus pasiūlytam turo pardavimo tvarkos ir kainos projektui, balsuodamas „UŽ“, t. y. visais atvejais buvo patvirtinta turto pardavimo tvarka ir kaina, atitinkanti hipotekos kreditorės AB „Swedbank“ valią.

1.5. Siekiant gauti įmanomai didžiausią kainą, buvo pasitelktas profesionalias nekilnojamojo turto pardavimo paslaugas teikiantis asmuo UAB „Miesto istorijos“. 2021 m. kovo 10 d. kreditorių susirinkimo metu buvo nuspręsta parduoti Turtą už ne mažesnę kaip 90 700 Eur kainą. Buvo paskelbtos varžytinės, kurios 2021 m. balandžio 16 d. baigėsi ir Turtas buvo parduotas už 110 900 Eur, t. y. 20 200 Eur didesne suma, nei kreditorių patvirtinta pradinė kaina (90 700 Eur). Varžytinių laimėtojas 2021 m. gegužės 13 d. sumokėjo visą nupirkto turto kainą - 110 900 Eur.

1.6. 2021 m. gegužės 19 d. bankroto administratorė pateikė kreditorei AB „Swedbank“ Turto pardavimo išlaidas pagrindžiančią pažymą (sąmatą), kurioje buvo nurodyta informacija apie turto pardavimo eigą, atliktus veiksmus siekiant parduoti turtą (buvo organizuojamos 6 varžytynės, už kurių paskelbimą sumokėta 166,62 Eur; už Turto vertinimą apmokėta 250 Eur; už skelbimus www.aruodas.lt svetainėje sumokėta 140,96 Eur; už Turto apžiūrų organizavimą objekte - 6 000 Eur (po 1000 Eur po kiekvienų varžytynių, vykdytoja UAB „Miesto istorijos“), ir nurodyta bendra išlaidų suma - 6 557,58 Eur (kuri nėra didesnė, nei 6 procentai parduoto turto vertės ir neviršija Mokumo atkūrimo plane nustatytos administravimo išlaidų sumos susijusios su nekilnojamojo turto pardavimu). 2021 m. birželio 16 d. bendra suma, susijusi su turto realizavimu, padidėjo dar 26,61 Eur, kuriuos administratorius apmokėjo iš savo sąskaitos Vilniaus miesto 26-am notarų biurui už parduoto turto hipotekos išregistravimą, todėl bendra administravimo išlaidų suma, susijusi su nekilnojamojo turto pardavimu, yra 6 584,19 Eur.

1.7. 2021 m. birželio 2 d. buvo surašytas parduoto Turto varžytinių aktas. Atsižvelgiant į varžytinėse gautą sumą (110 900 Eur), hipotekos kreditoriui buvo išmokėta 104 342,42 Eur, ir remiantis mokumo atkūrimo plane nustatyta bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo tvarka, išmokėta administratorei už patirtas išlaidas - 6 557,58 Eur. Administratorė pateikė kreditorei dokumentus (su paaiškinimais elektroniniame laiške), patvirtinančius turto pardavimo sąmatoje nurodytų išlaidų pagrįstumą.

1.8. 2021 m. birželio 22 d. įvykusiame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditorė AB „Swedbank“ (turinti 99,58 proc. visų patvirtintų kreditorių reikalavimų balsų) ir susirinkimo darbotvarkės klausimu „Dėl lėšų gautų už turto, esančio (duomenys neskeltini), pardavimą išmokėjimo hipotekos kreditoriui (bendra mokėjimo suma -110 342,42 Eur“ balsavo „UŽ“ su pastaba, kad balsuoja „UŽ“ AB „Swedbank“ siūlomą nutarimo projektą.

1.9. Bankroto administratorės nuomone, 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas laikytinas neteisėtu ir todėl naikintinu, kadangi Turto pardavimas užtruko ilgą laiko tarpą, turtą pavyko realizuoti tik šeštose varžytinėse; pardavus turtą už 110 900,00 Eur, 6 procentų suma nuo bendros sumos, gautos už parduotą turtą, sudaro 6 654,00 Eur; administratorė, gavusi 2021 m. gegužės 13 d. pilną apmokėjimą iš pirkėjo, atskaičiavo bankroto administravimo išlaidų sumą pagal Mokumo atkūrimo plane patvirtintą tvarką (neviršijant 6 procentų už parduotą turtą sumos), paskirstė pinigus ir apmokėjus administravimo išlaidas, pervedė hipotekos kreditorei mokėtiną sumą - 104 246 Eur. Kreditorei pritarus, jos pačios pasiūlytam 2021 m. birželio 22 d. susirinkimo darbotvarkės klausimui, bendra hipotekos kreditorei mokėtina suma sudarytų 110 342,42 Eur, o bankroto administratorei liekanti suma sudarytų 558 Eur, t. y. daugiau nei 10 kartų mažiau, nei buvo patvirtinta administravimo išlaidų Mokumo atkūrimo plane. Kreditorių susirinkimas, sumažindamas administravimo lėšų sumą, įsikišo į teismo kompetenciją ir neturėdamas teisės, nutarė pritarti savo paties siūlymui dėl lėšų gautų už Turto pardavimą išmokėjimo hipotekos kreditoriui (bendra mokėjimo suma - 110 342,42 Eur), pakeičiant teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi patvirtintą Planą ir Plano X.1 dalyje nurodytas bankroto administravimo išlaidas. Administravimo išlaidos apmokamos plane nustatyta tvarka, apmokamos pirmiau kitų išlaidų (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 22 straipsnio 5 dalis) ir kreditorių susirinkimas neturi kompetencijos tvirtinti kitokią administravimo išlaidų sąmatą, nekeičiant mokumo atkūrimo plano, tuo labiau, kad FABĮ nesuteikia teisės kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidas už praėjusį laikotarpį. Teismo patvirtintas planas nėra pakeistas, galioja, todėl turi būti vykdomas.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su bankroto administratorės skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Po Turto pardavimo jai, kaip hipotekos kreditorei, buvo pervesta tik 104 342,42 Eur suma, todėl, kilus abejonių dėl gautos sumos pagrįstumo, buvo kreiptasi į bankroto administratorę dėl papildomos informacijos pateikimo, t. y. patikslinti, kur buvo panaudota 6 557,58 Eur suma. Po pakartotinio paklausimo, 2021 m. gegužės 19 d. elektroniniu paštu buvo gautas varžytinių akto projektas bei turto pardavimo išlaidų sąmata. Kadangi kreditorei kilo abejonių dėl turto pardavimo išlaidų sąmatos 4 punkte nurodytų išlaidų (po 1 000 Eur už turto apžiūrų organizavimą objekte, bendrai 6 000 Eur (vykdytoja UAB „Miesto istorijos“)), po papildomo susirašinėjimo bankroto administratorė pateikė sąskaitą-faktūrą, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, kasos pajamų orderį.

2.2. Bankroto administratorė nebuvo nusimačiusi sau pasiskaičiuotų galimų bankroto bylos administravimo išlaidų dydžio ir tik vėliau surašė šių išlaidų sąmatą bei jos apmokėjimą galimai pagrindžiančius dokumentus. Kreditorė dar 2021 m. vasario 18 d. teiravosi bankroto administratorės apie administravimo išlaidų dydį ir buvo gautas atsakymas, kad pateikti tokios informacijos neturi galimybės, o vėliau buvo patikslinta, kad „šiuo atveju mes patyrėme ne tik išlaidas, teikiant skelbimus, skelbiant varžytynes ir pan., bet ir mūsų darbuotojai nuolat dirbo šiuo klausimu, susitikinėjo su potencialiais pirkėjais, konsultavo, atsiliepdavo telefonu, teikė įvairius dokumentus ir panašiai, ir už šį darbą turi būti apmokėta“. Kaip vėliau paaiškėjo, bankroto administratorė kreditorei nurodė neteisingą informaciją apie bankroto administratorės darbuotojų atliekamus darbus, nes tam galimai buvo pasitelktas trečiasis asmuo, kas sukėlė tiesiogines neigiamas pasekmes kreditorių turtiniams interesams.

2.3. Kadangi šiuo atveju visos bankroto administravimo išlaidos dengiamos iš piniginių lėšų, gautų pardavus AB „Swedbank“ naudai įkeistą turtą, todėl bankas turėjo tiesioginį teisinį suinteresuotumą pareikalauti bei gauti detalius paaiškinimus ir dokumentais pagrįstą informaciją dėl bankroto administratorės sprendimo galimai pasitelkti trečiuosius asmenis parduodamo turto apžiūrai. Tačiau šiuo konkrečiu atveju bankroto administratorė nėra pateikusi iš esmės jokių dokumentų, kurie leistų kreditorei suprasti, už kokias paslaugas buvo mokėta ir kokie įkainiai buvo numatyti, o vien tai, kad tam tikros sumos yra sumokėtos, neįrodo, kad dėl paslaugų buvo sutarta, jos buvo atliktos ir būtent už jas buvo sumokėta.

2.4. Kreditorei 6 000 Eur išlaidos Turto apžiūrai kelia abejonių jau vien dėl to, kad skelbimuose apie parduodamą nekilnojamąjį turtą nebuvo nurodyti UAB „Miesto istorijos“ kontaktai kaip įmonės, į kurią reikia kreiptis dėl parduodamo turto apžiūros. Be to, UAB „Miesto istorijos“ turi vieną darbuotoją, nurodoma vykdoma veikla neapima turto pardavimo ar apžiūros organizavimo veiklos, todėl kreditoriui pagrįstai kelia abejonių ir tokios įmonės pasirinkimas turto apžiūrų organizavimui. Bankroto administratorė iš esmės nepagrindė nurodomų išlaidų sumos už turto apžiūrą. Kreditorei nėra suprantama, kodėl bankroto administratorė nesinaudojo jai suteikta teise (FABĮ 12 straipsnio 4 dalies 2 punktas), nors kreditorei buvo patvirtinta, kad administratorės darbuotojai vykdo turto apžiūrą ir atlieka kitus su turto pardavimu susijusius veiksmus, o galimai pasinaudojo trečiųjų asmenų teikiamomis paslaugomis, kurių kaina ženkliai viršija analogiškų turto pardavimo paslaugų rinkos kainas.

2.5. Be to, administravimo išlaidų pagrįstumas ir dokumentai, patvirtinantys išlaidas, yra du visiškai skirtingi dalykai. Vien administratoriaus pateikti dokumentai (sąskaita-faktūra, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas bei kasos pajamų orderis) nepagrindžia šiuose dokumentuose nurodomų išlaidų fakto ir pagrįstumo, ar nurodomos paslaugos nebuvo fiktyvios (pvz. kiek Turto apžiūrų buvo atlikta). Kreditorės nuomone, bankroto administratorė pažeidė profesinės etikos principus, neteikė kreditorei prašomos informacijos, nuslėpė ženklias bankroto administravimo išlaidas ir nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų su nekilnojamojo turto pardavimu susijusias išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi bankrutuojančių fizinių asmenų K. V. ir A. V. bankroto administratorės UAB „Admivira“ skundą dėl 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė sekančias faktines aplinkybes:

4.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjams A. V. ir K. V. buvo iškelta bankroto byla, pareiškėjų bankroto administratoriumi paskirta UAB „Admivira”.

4.2. 2018 m. rugpjūčio 22 d. teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančių A. V. ir K. V. kreditorių sąrašas bei jų finansiniai reikalavimai bendrai 304 155,10 Eur sumai, tarp jų ir AB „Swedbank“ 302 932,64 Eur dydžio reikalavimas, kuris užtikrintas A. V. ir K. V. priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu.

4.3. 2019 m. sausio 11 d. teismo nutartimi buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas, kuriuo VII dalyje buvo nurodytas numatomas parduoti turtas - 239/1192 dalys žemės sklypo su statiniais, kurio bendras plotas 0,1192 ha, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), esantis adresu (duomenys neskeltini), kaina – 9 560 Eur, taip pat butas / patalpa, kurios bendras plotas 163,75 kv. m., esanti (duomenys neskeltini), unikalus Nr. (duomenys neskeltini), kaina – 196 500 Eur. Turtą buvo numatoma parduoti kartu, kaip vieną turtinį vienetą, nes žemės sklypas yra būtinas butui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį. Mokumo atkūrimo plane buvo nurodyta ir konkreti Turto pardavimo tvarka. Taip pat pažymėta, jog turto pardavimo kainą ir tvarką tvirtina kreditorių susirinkimas; turtas pradedamas pardavinėti po 6 mėnesių nuo teismo nutarties patvirtinti šį planą įsiteisėjimo dienos.

4.4. Mokumo atkūrimo plano X.1 punkte „Bankroto administravimo išlaidų dydžiai ir jų pagrindimas“ (7 lentelė) nurodytos šešios grupės administravimo išlaidų ir 6 punkte numatytos išlaidos, susijusios su žemės sklypo ir buto pardavimu, kurių dydis negali viršyti 6 proc. parduoto turto kainos.

4.5. Bankroto administratorė UAB „Admivira” organizavo varžytines, tačiau turtą parduoti nepavyko penkiose varžytinėse. 2021 m. kovo 10 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta organizuoti šeštas varžytines ir parduoti Turtą už ne mažesnę kaip 90 700 Eur kainą. Apie vykstančias varžytines buvo paskelbta viešai internetiniuose puslapiuose https://www.aruodas.lt, bei https://www.evarzytynes.lt/evs/pages/auction.do?id=236701& number=205613. Paskelbtos varžytinės baigėsi 2021 m. balandžio 16 d. ir Turtas buvo parduotas už 110 900 Eur sumą. 2021 m. gegužės 13 d. buvo surašytas parduoto Turto varžytinių aktas. Bankroto administratorė, atsižvelgdama į varžytinėse gautą sumą už parduotą nekilnojamą turtą (110 900,00 Eur), išmokėjo hipotekos kreditorei 104 342,42 Eur, o sau pasiliko 6 557,58 Eur, kaip administravimo išlaidų apmokėjimą.

Šalies argumentai

4.6. 2021 m. gegužės 24 d. kreditorė AB „Swedbank“ pateikė prašymą sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl lėšų gautų už Turto pardavimą, išmokėjimo hipotekos kreditorei AB „Swedbank“. Prašyme kreditorė nurodė, kad Mokumo atkūrimo plane numatytos išlaidos, susijusios su žemės sklypo ir buto pardavimu, negalėjo viršyti 6 proc. Turto pardavimo kainos, ir tai nėra atlyginimas administratorei, kuris numatytas Mokumo atkūrimo plano X.2 punkte, todėl administratorei turėjo būti atlygintos tik faktinės išlaidos (vertinimas, turto pardavimo organizavimas ar pan.).

4.7. Bankroto administratorė nekeisdama kreditorės pasiūlyto susirinkimo darbotvarkės klausimo reikšmės į susirinkimo balsavimo biuletenį įrašė kreditorės pasiūlymą - „Dėl lėšų, gautų už turto, esančio (duomenys neskeltini), pardavimą išmokėjimo hipotekos kreditoriui (bendra mokėjimo suma -110 342,42 Eur)“ ir pateikė administratorės paaiškinimus dėl kreditorės pasiūlyto darbotvarkės klausimo, nurodydama, kad bendra faktinių išlaidų suma, organizuojant turto pardavimą, sudarė 6 557,58 Eur, kas neviršija 6 procentų turto vertės; už parduotą turtą varžytinėse gauta - 110 900 Eur; Išmokėta hipotekos kreditoriui - 104 342,42 Eur; atsižvelgiant į tai, kreditorei negali būti išmokama 110 342,42 Eur suma, nes visa suma, priklausanti kreditorei už parduotą turtą, jau yra sumokėta.

4.8. 2021 m. birželio 22 d. įvykusiame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditorė AB „Swedbank“ kurios patvirtintas kreditorinis reikalavimas sudaro 99,58 procentus visų patvirtintų kreditorių reikalavimų balsų, ir susirinkimo darbotvarkės klausimu balsavo „UŽ“ savo pačios siūlomą susirinkimo darbotvarkės klausimą (balsavimo biuletenyje nurodydamas pastabą, kad balsuoja „UŽ“ AB „Swedbank“ siūlomą nutarimo projektą).

Žemesnės instancijos teismas

5. Pirmosios instancijos teismas pritarė kreditorės AB „Swedbank“ pozicijai, kad bankroto administratorė nebuvo nusimačiusi sau pasiskaičiuotų galimų bankroto bylos administravimo išlaidų dydžio ir tik vėliau surašė šių išlaidų sąmatą bei jos apmokėjimą galimai pagrindžiančius dokumentus.

6. Taip pat teismas pritarė kreditorės AB „Swedbank“ nuomonei, kad bankroto administratorės veiksmai, nevykdant FABĮ jai tiesiogiai pavestų funkcijų ir galimai pasitelkiant turto pardavimo procesui trečiuosius asmenis, sukėlė tiesiogines neigiamas pasekmes kreditorių turtiniams interesams. Teismas nurodė, kad bankroto administratorė nepaaiškino, kodėl nesinaudojo jai suteikta teise (nors kreditorei buvo patvirtinta, kad administratorės darbuotojai vykdo turto apžiūrą ir atlieka kitus su turto pardavimu susijusius veiksmus), o galimai pasinaudojo trečiųjų asmenų teikiamomis paslaugomis. Vien administratorės pateikti dokumentai - sąskaita-faktūra, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas bei kasos pajamų orderis, nepagrindžia šiuose dokumentuose nurodomų išlaidų fakto ir pagrįstumo, t. y. nepagrindžia, kokiu pagrindu tos išlaidos atsirado, ar jos buvo būtinos, kiek apžiūrų buvo atlikta, jei jos iš vis buvo vykdytos, kodėl išlaidos būtent tokio dydžio, taip pat ar nurodomos paslaugos nebuvo fiktyvios. Šiuo atveju bankroto administratorė nėra pateikusi iš esmės jokių dokumentų, kurie leistų kreditorei suprasti, už kokias paslaugas buvo mokėta ir kokie įkainiai buvo numatyti, o vien tai, kad tam tikros sumos yra sumokėtos, neįrodo, kad dėl paslaugų buvo sutarta, jos buvo atliktos ir būtent už jas buvo sumokėta. Teismas pridūrė, kad nors bankroto administratorė ir pateikė duomenis, kad UAB „Miesto istorijos“ buvo sumokėta 6 000 Eur suma už parduodamo turto apžiūrų organizavimą, tačiau tokios deklaruojamos išlaidos kelia abejonių dar ir dėl to, kad skelbimuose apie parduodamą nekilnojamąjį turtą nebuvo nurodyti UAB „Miesto istorijos“ kontaktai kaip įmonės, į kurią reikia kreiptis dėl parduodamo turto apžiūros. Todėl teismas sprendė, kad iš pateiktų duomenų visumos akivaizdu, kad bankroto administratorė nepagrindė nurodomų išlaidų sumos už turto apžiūrą, todėl tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidė hipotekos kreditoriaus interesus.

7. Teismas pažymėjo, jog apeliantė ginčijamas išlaidas - 6 procentus nuo parduoto turto kainos, nepagrįstai laiko administratorės atlyginimu, nes, kaip matyti iš Plano, šios išlaidos yra įtrauktos į Plano X.1 punktą, kaip išlaidos, susijusios su buto ir žemės sklypo pardavimu, t. y. kaip administravimo išlaidos, būtinos bankroto procedūroms atlikti, o ne kaip administratorės atlyginimas. Tai reiškia, jog administratorei jos patirtos išlaidos, susijusios su pareiškėjų turto pardavimu, bus atlygintos pagal faktą, bet ne daugiau kaip 6 procentai nuo parduoto turto kainos, o šių administravimo išlaidų pagrįstumą administratorė privalės pagrįsti išlaidas patvirtinančiais dokumentais.“

8. Teismas nesutiko su bankroto administratorės teiginiu, jog kreditorių susirinkimas pakeitė Mokumo atkūrimo plane numatytą atlygį, kadangi pagal šį Planą Turto pardavimo išlaidos bankroto administratorei atlyginamos pagal faktą, tačiau jos negali viršyti 6 proc. Turto pardavimo kainos, tuo tarpu nagrinėjamu atveju bankroto administratorė nei laiku, nei tinkamai nepagrindė deklaruojamų išlaidų tai patvirtinančiais dokumentais; varžytinės buvo skelbiamos nuo 2019 m. rudens, tačiau sąskaita (6 000 Eur sumai), išrašyta tik 2021 m. gegužės 15 d., ir už paslaugas atbuline data, dėl to kreditorei visiškai pagrįstai kilo įtarimai dėl tokių išlaidų atitikimo praktikai.

9. Pirmosios instancijos teismas pritarė kreditorės AB „Swedbank“ nuomonei, kad bankroto administratorė pažeidė Nemokumo administratorių elgesio kodekse įtvirtintus principus, neteikė kreditorei prašomos informacijos, nuslėpė ženklias bankroto administravimo išlaidas ir nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų su nekilnojamojo turto pardavimu susijusias išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskiruoju skundu apeliantė bankroto administratorė UAB „Admivira“ nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi, kuria atmestas jos skundas dėl 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas nutartimi išsprendęs skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo „Dėl lėšų gautų už turto, esančio M(duomenys neskeltini), pardavimą, išmokėjimo hipotekos kreditoriui (bendra mokėjimo suma – 110 342,42 Eur)“ panaikinimo klausimą, bylą išsprendė iš esmės, tai yra priėmė nutartį, kuri pagal savo teisinę prigimtį atitinka teismo sprendimą, kuriuo pasisakoma dėl šalių reiškiamų materialinių teisinių reikalavimų, nepaisant to, kad šis klausimas išsprendžiamas nutarties procesine forma. Todėl šiuo atveju ginčijamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad nutartis yra neskundžiama, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai ir prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms, įtvirtinančioms proceso šalių teisę paduoti atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui, todėl nutartis laikytina neteisėta ir naikintina.

10.2. Nesutiktina su teismo nuomone, kad bankroto administratorė „nepagrindė nurodomų išlaidų sumos už turto apžiūrą“. Ši suma buvo pagrįsta ir patvirtinta paslaugos teikėjo, o įrodymai pateikti kreditoriui. T. y. 2021 m. balandžio 16 d. Turtas buvo parduotas už 110 900 Eur, tai yra 20 200 Eur didesne suma, nei pradinė pirmųjų varžytinių kaina (90 700 Eur), kuriai kreditoriai pritarė ir kurią kreditorių susirinkimas buvo patvirtinęs. 2021 m. gegužės 19 d. bankroto administratorė pateikė kreditorei AB „Swedbank“ K. V. ir A. V. priklausiusio turto pardavimo išlaidas pagrindžiančią pažymą (sąmatą), kurioje buvo nurodyta informacija apie turto pardavimo eigą, atliktus veiksmus siekiant parduoti turtą, ir nurodyta bendra išlaidų suma – 6 557,58 Eur, kuri nėra didesnė, nei 6 procentai parduoto turto vertės, t. y. suma neviršijanti Mokumo atkūrimo plane nustatytos administravimo išlaidų sumos, susijusios su Turto pardavimu. Administratorė taip pat pateikė kreditorei ir dokumentus (su paaiškinimais elektroniniame laiške), patvirtinančius turto pardavimo sąmatoje nurodytų išlaidų pagrįstumą - UAB „Miesto istorijos“ kasos pajamų orderį Nr. 21-05-18/1 ir sąskaitą faktūrą Serija Nr. A Nr. 21-05-187/1, 6 000 Eur sumai, už nekilnojamojo turto brokerio suteiktas paslaugas, susijusias su Turto pardavimu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad informacija ir dokumentai, pagrindžiantys, už kokias paslaugas buvo mokėta, kreditorei buvo pateikti.

10.3. Teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad bankroto administratorė nebuvo nusimačiusi sau pasiskaičiuotų galimų bankroto bylos administravimo išlaidų dydžio. Priešingai, administravimo išlaidų suma buvo nustatyta ir patvirtinta mokumo atkūrimo plane, ir administratorė planuodama išlaidas jas iš anksto derino taip pat ir su paslaugų teikėju (šiuo atveju UAB „Miesto istorijos“). Įvykus varžytinėms, kurių metu buvo parduotas turtas, administratorė aptarė su turto pardavimą organizavusiu asmeniu mokėtinos sumos už suteiktas paslaugas dydį, todėl jau pervesdama lėšas hipotekos kreditoriui 2021 m. gegužės 13 d. dieną (tuo metu UAB „Miesto istorijos“ dar nebuvo išrašiusi sąskaitos už suteiktas paslaugas), preliminariai žinojo, kad sąskaita už turto pardavimo paslaugas sudarys 6 000 Eur, ir atsižvelgiant į šią sumą (pridedant prie jos kitas išlaidas, susijusias su turto pardavimu) apskaičiavo hipotekos kreditorei mokėtinos sumos dydį, kuris taip pat buvo nurodytas ir turto pardavimo išlaidų sąmatoje (kuri kreditorei buvo pateikta 2021 m. gegužės 19 d.), tai yra, po to, kai buvo išrašyta sąskaita faktūra 6 000 Eur sumai. Iš paslaugas teikusios UAB „Miesto istorijos“ vadovo preliminariai žinodama, kad sąskaita, kuri bus išrašyta už Turto pardavimo paslaugas, bus 6000,00 Eur dydžio, administratorė paskirstė lėšas, sumokėdama 6 557,58 Eur UAB „Admivira“ už administravimo paslaugas ir 104 246 Eur hipotekos kreditorei AB „Swedbank“.

10.4. Teismas be jokio pagrindo nutartyje nurodė, kad „<...> bankroto administratorius nevykdė FABĮ jam tiesiogiai pavestų funkcijų ir galimai pasitelkiant turto pardavimo procesui trečiuosius asmenis, sukėlė tiesiogines neigiamas pasekmes kreditorių turtiniams interesams <...>“, nes FABĮ nėra nustatytų jokių draudimų bankroto administratorei, vykdant jai deleguotas pareigas, pasitelkti pagalbai trečiuosius asmenis.

10.5. 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo priimtas sprendimas kreditorės AB „Swedbank“ pasiūlytu darbotvarkės klausimu „Dėl lėšų gautų už turto, esančio (duomenys neskeltini) pardavimą, išmokėjimo hipotekos kreditoriui (bendra mokėjimo suma - 110 342,42 Eur)“, prieštarauja FABĮ nuostatoms, nes toks sprendimas viršija kreditorių susirinkimo kompetencijos ribas ir kreditorių susirinkimo teises, nustatytas FABĮ 26 straipsnyje.

10.6. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai pranešdamas apie bylos nagrinėjimo laiką ir neištaisęs klaidos 2021 m. spalio 15 d. nutartyje dėl teismo posėdžio datos, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, taip pat šalių lygiateisiškumo principą, todėl nurodyti proceso teisės normų pažeidimai vertintini kaip galėję turėti įtakos neteisėtos teismo nutarties priėmimui ir esantys pagrindu naikinti skundžiamą nutartį, grąžinant ją pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Konkrečiu atveju atskirajame skunde nėra detalizuota, kodėl bankroto administratorė nesinaudojo jai suteikta teise, nors kreditorei buvo patvirtinta, kad administratorės darbuotojai vykdo turto apžiūrą ir atlieka kitus su turto pardavimu susijusius veiksmus, o pasinaudojo trečiojo asmens teikiamomis paslaugomis, kurių kaina ženkliai viršija Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą atlygį antstoliui už turto pardavimą bei ženkliai viršija analogiškų turto pardavimo paslaugų rinkos kainas. Taip pat nėra detalizuota, kuo situacija ar parduodamas turtas buvo išskirtiniai, kad turto pardavimui galimai reikėjo trečiojo asmens paslaugų.

11.2. Nei skunde, nei atskirajame skunde bankroto administratorė nenurodė, kaip vyko turto apžiūros procesas, t. y. už kokias ir kaip atliktas paslaugas turėjo būti mokama UAB „Miesto istorijos“. Bankroto administratorė nėra pateikusi iš esmės jokių dokumentų, kurie leistų kreditorei suprasti, už kokias paslaugas buvo mokėta ir kokie įkainiai buvo numatyti, o vien tai, kad tam tikros sumos buvo sumokėtos, neįrodo, kad dėl paslaugų buvo sutarta, jos buvo atliktos ir būtent už jas buvo sumokėta, todėl atskirajame skunde nurodomi teiginiai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pat pažymi, kad viešai apie turto pardavimą prieinamoje informacijoje nebuvo nurodyta informacija apie parduodamo turto apžiūras vykdantį UAB „Miesto istorijos“, todėl tai papildomai kelia abejonių dėl galimai atliktų paslaugų skaidrumo.

11.3. Administravimo išlaidų pagrįstumas ir dokumentai, patvirtinantys išlaidas, yra du visiškai skirtingi dalykai. Tad vien administratorės pateikti dokumentai – sąskaita faktūra, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas bei kasos pajamų orderis, nepagrindžia šiuose dokumentuose nurodomų išlaidų fakto ir pagrįstumo, t. y. nepagrindžia, kokiu pagrindu tos išlaidos atsirado, ar jos buvo būtinos, kiek apžiūrų buvo atlikta, jei jos išvis buvo vykdytos, kodėl išlaidos būtent tokio neproporcingo dydžio, taip pat ar nurodomos paslaugos nebuvo fiktyvios, siekiant įsisavinti mokumo atkūrimo plane patvirtintas galimas išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

13. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

Žemesnės instancijos teismas

14. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė laikosi pozicijos, kad 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas laikytinas neteisėtu, kadangi, visų pirma, prieštarauja tiek Mokumo atkūrimo planui, tiek FABĮ nuostatoms, t. y. kreditorių susirinkimas, sumažindamas administravimo lėšų sumą, įsikišo į teismo kompetenciją ir neturėdamas teisės, nutarė pritarti paties siūlymui dėl lėšų, gautų už Turto pardavimą išmokėjimo hipotekos kreditorei, pakeičiant teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi patvirtintą Mokumo atkūrimo planą ir Plano X.1. dalyje nurodytas bankroto administravimo išlaidas; antra, anot bankroto administratorės bankroto administravimo išlaidos neviršija kreditorių susirinkime patvirtintame Mokumo atkūrimo plane nustatytų 6 procentų, gautų už parduotą Turtą sumos; be to, bankroto administratorė pateikė kreditorei turto pardavimo išlaidų sąmatą bei įrodymus, pagrindžiančius sąmatos dydį. Bankroto administratorė taip pat pažymi, jog nekilnojamojo turto paslaugas teikiantis asmuo UAB „Miesto istorijos“, kuriuo paslaugomis pasinaudoti nedraudžia jokie teisės aktai, ir kuriuo paslaugos kainavo 6 000 Eur, buvo pasitelktas siekiant užtikrinti sklandžią varžytinių eigą, kad susidomėjusiems asmenims būtų suteiktos profesionalios konsultacijos apie Turtą ir tokiu būdu padidėtų galimybės turtą parduoti greitai, operatyviai ir už geriausią kainą.

Dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos nustatyti, tvirtinti ir pakeisti bankroto administravimo išlaidų sąmatą

15. Bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas (FABĮ 22 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kreditorių susirinkimo teisę nustatyti atlyginimą administratoriui ir patvirtinti galutinę administravimo išlaidų sąmatą lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus fizinio asmens kreditorių teises ir interesus, t. y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių fizinio asmens lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (FABĮ 22 straipsnio 5 dalis), todėl pinigų sumos, skiriamos administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta fizinio asmens bankroto administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017).

16. FABĮ 22 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti šių išlaidų mokėjimo tvarką, reiškia, jog kreditorių susirinkimas kompetentingas ne tik kontroliuoti mokumo atkūrimo plano rengimo procese nustatomas administravimo išlaidas, bet ir savo sprendimu jas keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo tvarką; kreditorių susirinkimas gali kontroliuoti plano vykdymą, vertindamas pagal susidariusią situaciją administravimo išlaidų dydį, ir, nustatęs pagrindą, spręsti dėl šių išlaidų pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017; 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018).

17. Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimas turi teisę kontroliuoti nustatomas administravimo išlaidas tiek mokumo atkūrimo plano rengimo procese (tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti šių išlaidų mokėjimo tvarką), tiek mokumo atkūrimo plano vykdymo metu (keisti, nustatyti kitą administravimo išlaidų mokėjimo tvarką).

18. Kreditorių susirinkimo sprendimo pakeisti mokumo plane patvirtintų administravimo išlaidų dydį pagrįstumas gali būti įvertinamas teismo, kai fizinis asmuo ar administratorius, nesutikdami su tokiu sprendimu, apskundžia teismui kreditorių susirinkimo nutarimą (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tokiu atveju teismas patikrina, ar administravimo išlaidos iš tiesų esant tam tikroms aplinkybėms yra per didelės ar per mažos, ar kreditorių susirinkimas, pakeisdamas administravimo išlaidų dydį, turėjo tam pagrindą, ar šių išlaidų keitimas geriausiai užtikrins fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad FABĮ 22 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio 4 punkto nuostatos dėl kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtos teisės keisti administravimo išlaidas yra suderinamos su FABĮ 7, 8 straipsnio nuostatomis (reikalavimai planui ir plano tvirtinimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017; 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. birželio 22 d. įvykusiame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditorė AB „Swedbank“, turinti 99,58 proc. visų patvirtintų kreditorių reikalavimų balsų, ir susirinkimo darbotvarkės klausimu balsavo „UŽ“ AB „Swedbank“ siūlomą nutarimo projektą, t. y. pritarė AB „Swedbank“ siūlymui dėl lėšų, gautų už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskeltini), pardavimą, hipotekos kreditoriui išmokėjimo (bendra mokėtina suma – 110 342,42 Eur).

20. Kadangi administravimo išlaidų tvirtinimo, keitimo, mokėjimo tvarkos nustatymo klausimas priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai, tai tuo atveju, kai teismas nustato, kad patvirtintos administravimo išlaidos neatitinka FABĮ 22 straipsnyje nustatytų kriterijų, jis turi panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas pažeidimus.

Dėl bankroto administravimo sąmatos pagrįstumo

21. FABĮ 22 straipsnyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui (1 dalis); bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas (2 dalis); bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų); bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausia (5 dalis).

22. Mokumo atkūrimo plane, 2019 m. sausio 11 d. patvirtintame teismo nutartimi, kuriuo, kaip pagrįstai nurodo bankroto administratorė, ji privalo vadovautis vykdydama fizinių asmenų K. V. ir A. V. bankroto procesą, buvo numatyta tokia bankrutuojantiems fiziniams asmenims priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskeltini), pardavimo tvarka: Turtas turėjo būti pradėtas pardavinėti po 6 mėnesių nuo teismo nutarties patvirtinti Planą įsiteisėjimo dienos; Turtas turėjo būti parduodamas kaip vienas turtinis kompleksas; nustatyta pirmųjų varžytinių kaina - 206 060 Eur; nepardavus pirmose varžytinėse, antrųjų varžytinių kaina - 164 848 Eur (80 procentų vertės); nepardavus turto varžytinėse, turto kainą mažinti ir pardavinėti varžytinėse su pradine kaina - 123 636 Eur (60 procentų vertės); nepardavus, varžytinių kainą mažinti iki 82 424 Eur; nepardavus turto šaukti kreditorių susirinkimą.

23. Mokumo atkūrimo plano X.1. punkte „Bankroto administravimo išlaidų dydžiai ir jų pagrindimas“ (7 lentelė) nurodytos šešios grupės administravimo išlaidų ir 6 punkte buvo aptartas ir bankroto administratorės išlaidų, susijusių su minėto nekilnojamojo turto pardavimu, atlyginimo klausimas, numatant, jog išlaidų, susijusių su žemės sklypo ir buto pardavimu, dydis negali viršyti 6 procentų parduoto turto kainos. Iš tokių nuostatų lingvistinio ir loginio aiškinimo matyti, kad buvo numatytas administratorės patirtų su nekilnojamojo turto pardavimu susijusių išlaidų apmokėjimas / atlyginimas pagal faktą, t. y. įtvirtintas faktiškai bankroto administratorės patirtų, parduodant nekilnojamąjį turtą, išlaidų kompensavimas, tuo pačiu numatant maksimaliai galimą kompensuoti tokių išlaidų sumą – 6 procentai nuo parduoto turto kainos. Tuo pačiu toks reguliavimas reiškia, kad būtent bankroto administratorė, siekianti atitinkamų su bankrutuojančių fizinių asmenų nekilnojamojo turto pardavimu susijusių išlaidų kompensavimo, turi nurodyti bei pagrįsti/įrodyti tiek atitinkamų išlaidų patyrimo būtinumą, tiek jų patyrimo faktą, tiek konkrečių patirtų išlaidų dydį.

24. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad nekilnojamasis turtas buvo parduodamas šešiose varžytinėse; Turto pardavimas buvo vykdomas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. balandžio mėn., t. y. apie 1,5 metų; Turtas buvo parduotas tik paskutinėse – šeštose varžytinėse už 110 900 Eur kainą, kuri buvo pilnai sumokėta varžytinių laimėtojo; bankroto administratorė, organizuodama varžytines ir nekilnojamojo turto pardavimą, realiai patyrė 557,58 Eur išlaidas, kurias sudaro: 166,62 Eur išlaidos, susijusios su varžytinių paskelbimu; 250 Eur išlaidos, susijusios su Turto vertinimu; 140,96 Eur išlaidos, susijusios su atitinkamų skelbimų interneto svetainėje www.aruodas.lt patalpinimu, ir kurių pagrįstumo (būtinumo, patyrimo fakto, dydžių ir pan.) neginčija byloje dalyvaujantys asmenys. Taigi, 557,58 Eur išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto pardavimu, būtinumas, patyrimo faktas, dydis nekelia nei bankrutuojančių fizinių asmenų kreditoriams, nei teismui jokių abejonių, jos laikytinos realiai patirtomis, tad vadovaujantis aukščiau nurodytomis FABĮ 22 straipsnio normomis, Mokumo atkūrimo planu, kompensuotinos bankroto administratorei.

25. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl bankroto administratorės nurodytų ir iš pardavimo kainos išskaičiuotų sau 6 000 Eur dydžio išlaidų, kaip teigiama, susijusių su nekilnojamojo turto apžiūromis, jų organizavimų objekte, vykdytomis pasitelkto subjekto – UAB „Miesto istorijos“, pagrįstumo, realaus patyrimo ir dydžio faktų. Šių išlaidų būtinumą, realų patyrimą, dydį bankroto administratorė įrodinėjo UAB „Miesto istorijos“ išrašyta 2021 m. gegužės 18 d. sąskaita – faktūra, serija A Nr. 21-05-18/1, 6 000 Eur sumai bei tos pačios dienos UAB „Miesto istorijos“ Kasas pajamų orderiu. Vis dėlto, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju bankroto administratorė negali būti laikoma įrodžiusi tokių išlaidų būtinumą, realų patyrimo faktą ir dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto administratorės pateikti įrodymai pagrįstai sukėlė tiek kreditorei, tiek pirmosios instancijos teismui abejonių dėl realaus išlaidų patyrimo ir pagrįstumo, ir negalėjo / negali būti laikomi sudarančiais pakankamą pagrindą tokių išlaidų kompensavimui.

26. Visų pirma, pastebėtina, kad nei Mokumo atkūrimo plane, nei kreditorių susirinkimo nutarimuose nebuvo numatyta galimybė pasitelkti nemokumo administratorei tarpininkus/trečiuosius asmenis nekilnojamojo turto pardavimui, o siūlydama kreditorių susirinkimams atitinkamų sprendimų dėl turto pardavimo varžytinėse tvarkos ir kainos, bankroto administratorė nebuvo numačiusi, informavusi kreditorius apie ketinimą pasitelkti turto pardavimui trečiuosius asmenis ir konkrečiai UAB „Miesto istorijos“ ar apie tai, kad šis tarpininkas realiai jau yra pasitelktas ir teikia paslaugas nuo pat pirmųjų varžytinių 2019 metais dienos. FABĮ 12 straipsnis suteikia teisę pačiam bankroto administratoriui fizinio asmens bankroto proceso metu atlikti visas procedūras, įskaitant ir fizinio asmens turto apžiūrą (FABĮ 12 straipsnio 4 dalies 2 punktas), o FABĮ 27 straipsnio 1 dalis numato, jog turto pardavimą vykdo būtent bankroto administratorius.

27. Antra, tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos ir apeliantės nepaneigtos aplinkybės, kaip: (i) UAB „Miesto istorijos“ turi tik vieną darbuotoją; (ii) neturi interneto svetainės; (iii) jos deklaruojama vykdoma veikla neapima tarpininkavimo parduodant kitų asmenų turtą; (iv) tiek skelbimuose dėl planuojamų vykdyti turto pardavimo iš varžytinių, tiek kitoje dokumentacijoje, lydinčioje turto pardavimus per visas 6 varžytines, niekus UAB „Miesto istorijos“ nefigūruoja nei kaip tarpininkas, nei kaip turto apžiūrą organizuojantis subjektas, nei kaip asmuo, į kurį turi kreiptis suinteresuoti asmenys, norintys įsigyti šį turtą, dalyvauti varžytinėse, jį apžiūrėti ir pan.; (v) pati bankroto administratorė nurodė teismui ir kreditorei ikiteismine tvarka, kad būtent jos pačios darbuotojai užsiiminėjo turto pardavimu, susitikinėjo su potencialiais pirkėjais, konsultavo, bendravo, teikė bei rengė dokumentus ir pan. (tokio bankroto administratorės atlikto darbo kompensavimas galimas per bankroto administratoriaus atlyginimo, kaip atskiros su bankroto procesu susijusių išlaidų rūšies) išmokėjimą); (vi) byloje iš esmės nėra jokių įrodymų, jog UAB „Miesto istorijos“ (jos darbuotojai) realiai buvo vykdę/organizavę parduodamo turto apžiūrą, organizavę susitikimus su potencialiais pirkėjais, juos konsultavę, vykdę varžytines ir pan.; (vii) kreditoriui dar iki šio teismo proceso ir ginčijamo nutarimo priėmimo paprašius administratorės pateikti įrodymus dėl realaus UAB „Miesto istorijos“ dalyvavimo parduodant nekilnojamąjį turtą (pvz. pateikti tarp šalių sudarytą paslaugų teikimo sutartį, nustatytus įkainius, atliktus veiksmus – dalyvavimą vykdant nekilnojamojo turto apžiūras, apžiūrų skaičių ir pan.), tokie įrodymai nebuvo jai pateikti, o buvo atitinkami jau aukščiau nurodyti ir teismui pateikti dokumentai – PVM sąskaita faktūra bei Kasos pajamų orderis - administratores išviešinti tik 2021 m. gegužės 21 d. (viii) vienintelė UAB „Miesto istorijos“ išrašyta bankroto administratoriui PVM sąskaita - faktūra, serija A Nr. 21-05-18/1 6 000 Eur sumai buvo išrašyta tik 2021 m. gegužės 18 d., nors apelianto teigimu, ši įmonė paslaugas teikė jau nuo 2019 m. rugsėjo mėn., paslaugų kiekvienose iš varžytinių atlyginimas sudarė po 1 000 Eur., - kelia pakankamų ir pagrįstų abejonių dėl realaus UAB „Miesto istorijos“, o ne fiktyvaus, paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, suteikimo fakto ir tokių paslaugų dydžio ir neleidžia tokias administratorės nurodomas išlaidas vertinti, kaip būtinas, realiai patirtas ir įrodytas, atitinkamai ir jam kompensuotinas.

28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

29. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

30. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad bankroto administratorė neįrodė bei nepagrindė nei bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių susirinkimui, nei teismui 6 000 Eur sumos, sumokėtos UAB „Miesto istorijos“, pagrįstumo, t. y. nepateikė įrodymų, remiantis kuriais būtų pagrindas objektyviai spręsti apie šių išlaidų/jų dydžio (6 000 Eur) atsiradimą, jų būtinumą ir kad jos nebuvo fiktyvios. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, vien administratorės pateikti dokumentai – sąskaita - faktūra bei kasos pajamų orderis, nepagrindžia šiuose dokumentuose nurodomų išlaidų fakto ir pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad bankroto administratorės prašoma kompensuoti 6 000 Eur suma neviršija Mokumo atkūrimo plane nustatytos maksimalios 6 procentų nuo turto pardavimo kainos sumos, nereiškia, kad ji ir turi būti automatiškai savaime kompensuojama bankroto administratorei, kadangi tokiam kompensavimui, kaip minėta, būtinas realus tokio dydžio išlaidų patyrimo ir būtinumo faktas.

Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo

31. Atskirajame skunde, be kita ko, nurodoma, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis laikytina neteisėta, kadangi pirmosios instancijos teismas, netinkamai pranešdamas apie bylos nagrinėjimo laiką ir neištaisęs klaidos 2021 m. spalio 15 d. nutartyje dėl teismo posėdžio datos (posėdžio data 2021 m. spalio 15 d. nutartyje nurodyta 2021 m. lapkričio 29 d, 8:30 val., tuo tarpu posėdis, kuriuo metu buvo atidėtas nutarties priėmimas/paskelbimas, įvyko 2021 m. spalio 29 d., 8:30 val.), pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, taip pat šalių lygiateisiškumo principą, todėl šie proceso teisės normų pažeidimai vertintini kaip galėję turėti įtakos neteisėtos teismo nutarties priėmimui ir esantys pagrindu naikinti skundžiamą nutartį, grąžinant klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

32. Nors, viena vertus, sutiktina su apeliantės argumentais, jog teismas byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdį, kuriame skundas bus nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, praneša teismo pranešimais, o dalyvaujantys byloje asmenys turi būti tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, t. y. dalyvaujantiems byloje asmenims turi būti sudarytos sąlygos įgyvendinti procesinę teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, tačiau kita vertus, civilinis procesas yra grindžiamas bendradarbiavimo principu, šalys, be kita ko, turi rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, t. y. bendradarbiauti patys tarpusavyje bei su teismu (CPK 7, 8 straipsniai).

33. Nagrinėjamu atveju tiek pati bankroto administratorė, juo labiau, pati iniciavusi teismo procesą ir pareiškusi reikalavimus, tiek suinteresuoti asmenys turi domėtis bylos eiga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto administratorė galėjo informuoti bankrutuojančius fizinius asmenis, kurių bankroto procesą ji administruoja, apie įsivėlusią klaidą teismui pranešant apie posėdį, tokiu būdu įgyvendindama bendradarbiavimo pareigą.

34. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuotam bankrutuojančiam asmeniui K. V. teismo pranešimas apie paskirtą teismo posėdį buvo siųstas adresu (duomenys neskeltini), kuriuo, sprendžiant iš to, kad šis nekilnojamasis turtas buvo parduotas varžytinėse, suinteresuotas asmuo tikėtina, nebegyvena, tačiau turėjo pareiga informuoti teismą apie savo gyvenamosios vietos adreso pakeitimą. Be to, pažymėtina ir tai, kad patys bankrutuojantys fiziniai asmenys pirmosios instancijos teismo nutarties tuo pagrindu, kad jiems galimai nebuvo pranešta ar netinkamai buvo pranešta apie teismo posėdį, neskundė, procese apskritai elgėsi pasyviai, atsiliepimų nei į bankroto administratorės skundą, nei į atskirąjį skundą neteikė, jokių prašymų, prieštaravimų nereiškė, taip pat ir neprašė pratęsti jiems termino atsiliepimams pateikti, jeigu norėjo juos teikti ir manė, kad jis nepakankamas. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad pati bankroto administratorė nebuvo informuota apie pasikeitusią/patikslintą posėdžio datą – bankroto administratorei apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo pranešta per EPP, o bankroto administratorė, neabejotinai, privalo sekti elektroninės bylos duomenis, pati administratorė neneigia, kad gavo pranešimą, nenurodė priežasčių, kodėl negalėjo dalyvauti posėdyje, neprašė jo atidėti. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir neištaisė klaidos dėl posėdžio datos 2021 m. spalio 15 d. nutartyje, tačiau nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti skundžiamą nutartį ir spęsti apie esminį procesinį pažeidimą, paneigusį dalyvaujančių byloje asmenų teisę į teisminę gynybą.

35. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos baigties

36. Esant nustatytoms aplinkybėms ir remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliantės (bankroto administratorės) uždarosios akcinės bendrovės „Admivira“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Volodko