- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- e2S-1639-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04701-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Suinteresuotas asmuo
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų bankrutuojančių fizinių asmenų A. V. ir K. V. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivira“ prašymą dėl fizinių asmenų bankroto proceso pabaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjų bankrutuojančių fizinių asmenų A. V. ir K. V. bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Admivira“ kreipėsi į teismą prašydama priimti sprendimą baigti fizinių asmenų A. V. ir K. V. bankroto bylą. Prie prašymo pridėtas 2022 m. kovo 29 d. bankrutuojančių fizinių asmenų A. V. ir K. V. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi prašymą tenkino, baigė A. V. ir K. V. bankroto bylą ir nurašė likusius nepatenkintus kreditorių AB „Swedbank“ – 189 960,59 Eur ir antstolio V. M. – 1 187,65 Eur kreditorinius reikalavimus.
3. Teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 22 d. Vilniaus rajono apylinkės teisme A. V. ir K. V. buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratore paskirta UAB „Admivira“. Teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai 304 155,10 Eur sumai. Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi patvirtino šių bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planą. Įvykdžius kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane numatytas sąlygas, bankroto administratorė 2022 m. kovo 24 d. parengė A. V. ir K. V. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, kuris buvo pateiktas kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti.
4. Iš pateikto 2022 m. kovo 24 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto matyti, kad mokumo atkūrimo planas yra visiškai įgyvendintas. Buvo parduotas bankrutuojančių fizinių asmenų turtas: butas su 23/1192 žemės sklypo dalimi, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 110 900 Eur. Kreditoriui AB „Swedbank“ padengta skola yra 112 972,05 Eur (pradinė skola 302 932,64 Eur); antstoliui V. M. padengta skola 34,81 Eur (pradinė skola 1 222,46 Eur); Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padengta visa skola 40,55 Eur sumai. Pradinė bankrutuojančių asmenų skolos suma kreditoriams buvo 304 195,65 Eur, padengta skola – 113 047,41 Eur, todėl likęs nepadengtas skolos likutis yra 191 148,24 Eur. Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas 2022 m. kovo 25 d., buvo pateiktas bankrutuojančių asmenų kreditorių susirinkimo pirmininkui AB „Swedbank“, tačiau pirmininkas akto nepasirašė. Bankroto administratorė 2022 m. balandžio 5 d. surašė akto nepasirašymo protokolą, kuriame nurodė, kad kreditorių susirinkimo pirmininko nurodytos pastabos yra nepagrįstos, o visa prašoma pateikti papildomai informacija bankroto proceso metu jau buvo pateikta.
5. Teismas įvertinęs tai, padarė išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priimti nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą, todėl prašymą tenkino ir nurašė plane likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) AB „Swedbank“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
6.1. Apeliantas nurodo, kad nors teismas nutartyje nurodė, jog 2022 m. balandžio 29 d. nutartis neskundžiama, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 straipsnio 5 dalimi, įstatymų leidėja numatė galimybę skųsti teismo sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą. Tai patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020).
6.2. 2022 m. kovo 24 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto 4 punkte nurodyta informacija neteisinga, nes kreditorius niekada nesikreipė į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Priešingai, tai bankroto administratorė gavusi AB „Swedbank“, pretenziją kreipėsi į draudimo bendrovę. Apelianto nuomone ši klaidinga informacija turėjo būti patikslinta. Sutinka, kad bankroto administratorės ir kreditoriaus ginčai neturi sukelti papildomų prievolių bankrutuojantiems asmenims, tačiau tai nepaneigia bankroto administratorės pareigos korektiškai surašyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo tvirtinti akto tokio turinio, koks jis buvo pateiktas.
6.3. Apeliantas taip pat nesutinka su akte nurodyta bankroto administratorės gauta pajamų per visą bankroto laikotarpį, t. y. 7 584,19 Eur, suma. Apelianto nuomone, ši suma yra netiksli ir neatitinka byloje esančių dokumentų. Dėl faktiškai bankroto administratorės patirtų išlaidų, susijusių su turto realizavimu buvo kilęs ginčas ir jis 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo išspręstas, t.y. konstatuota, kad bankroto administratorė neteisėtai pasisavino 6 000 Eur sumą, kurią nurodė kaip išlaidas, patirtas realizuojant įkeistą turtą. Apelianto nuomone, teismas privalėjo atsižvelgti į byloje esančius duomenis bei įvertinti tai, kad bankroto administratorės nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma neatitinka tikrovės ir prieštarauja mokumo atkūrimo planui bei teismų sprendimams. Bendros mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte nurodytos bankroto administravimo išlaidos negalėjo viršyti 1 557,58 Eur sumos, kurią sudaro 1 000 Eur suma skirta kaip atlyginimas bankroto administratorei, o likusi suma – išlaidos bankroto procedūroms atlikti, t. y. išlaidos susijusios su įkeisto turto realizavimu. Kadangi po AB „Swedbank“ naudai įkeisto turto pardavimo su hipotekos kreditoriumi iki šios dienos nėra tinkamai atsiskaityta (yra negauta 6 000 Eur suma, kurią pasisavino bankroto administratorė), akte nurodoma bankroto proceso metu kreditoriui AB „Swedbank“ išmokėta suma yra nekorektiška.
6.4. Apelianto nuomone, iš lakoniško mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto turinio negalima spręsti ar buvo tinkamai įgyvendintas bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planas ir kreditorius bankroto administratorei buvo išsiuntęs prašymą detalizuoti: a) kaip bankrutuojantys siekė padidinti savo pajamas, kokius veiksmus atliko; b) ar bankrutuojantys asmenys siekiant padidinti savo gaunamas pajamas, ieškojosi naujo/papildomo darbo, ir pan. Tokia informacija kreditoriui nebuvo pateikta, todėl teigti, kad bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planas buvo įgyvendintas tinkamai, nepakanka duomenų ir patvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą tokio turinio, koks jis buvo pateiktas, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
7. Bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto administratorė atsiliepimu prašo netenkinti suinteresuoto asmens atskirojo skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
7.1. Suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės niekaip nepatvirtina jo teisės teikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties kuri yra neskundžiama. Suinteresuotas asmuo vertindamas FABĮ 30 straipsnio 5 dalies nuostatas, be jokio teisinio pagrindo, subjektyviai traktuoja kaip įstatymų leidėjo numatytą galimybę skųsti teismo sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą ir savo subjektyvų įstatymo vertinimą grindžia teismų praktika, kurioje formuojama praktika nėra tiesiogiai susijusi su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Suinteresuoto asmens nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, tariamai patvirtinančioje teisę teikti atskirąjį skundą dėl neskundžiamos nutarties baigti fizinio asmens bankroto bylą, pasisakoma dėl plano įgyvendinimo akto išsamumo, administratoriaus pareigos teikti kreditoriams plano vykdymo ataskaitas, teismo vaidmenį tvirtinant šį aktą ir baigiant fizinio asmens bankroto bylą, aiškinimo ir taikymo, tačiau ne apie teisę (galimybę) skųsti nutartį dėl fizinio asmens bankroto pabaigos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės skųsti apeliacine tvarka tokio pobūdžio nutarties.
Atsiliepimas
7.2. Administratorė nurodo, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas išsamus, jame nurodytos ir aptartos esminės plano sąlygos, bankroto metu gautos ir panaudotos pajamos, nurodyta informacija apie plano įgyvendinimą, todėl plano įgyvendinimo aktas yra atitinkantis FABĮ reikalavimus. Bankroto proceso metu kreditorių reikalavimai yra patenkinti daug didesne dalimi, negu buvo numatyta plane, bankroto administratorė teikė kreditoriams ataskaitas apie plano vykdymą, fizinių asmenų banko sąskaitų išrašus, šaukė kreditorių susirinkimus, - taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo planą esant visiškai įvykdytu ir plano įgyvendinimo akto atitiktį, tokio dokumento turiniui keliamiems reikalavimams.
7.3. Suinteresuoto asmens pastaba, kad jis niekada nėra kreipęsis dėl draudimo išmokos į profesinę civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę o tai padarė bankroto administratorė, suformuluota tendencingai, nes AB „Swedbank“ 2022 m. sausio 18 d. kreipėsi į bankroto administratorę, informuodamas ją, kad iki 2022 m. sausio 19 d. nesulaukę likusios nepervestos 6 000 Eur sumos, kreipsis į profesinę civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę, po ko bankroto administratorė, supratusi šį pranešimą, kaip kreditoriaus valios išraišką kreiptis į draudimo bendrovę, raštu informavo profesinę civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę apie draudiminį įvykį, o draudimo bendrovė apie atsisakymą išmokėti draudimo išmoką informavo suinteresuotą asmenį AB „Swedbank“.
7.4. Ginčas tarp bankroto administratorės ir AB „Swedbank“ dėl neišmokėtos 6 000 Eur sumos AB „Swedbank“, pagal ieškovės AB „Swedbank“ ieškinį yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinė byla Nr. e2-11918-1019/2022). Byla nėra išnagrinėta, todėl suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ ginčas su bankroto administratore ir argumentai dėl jam išmokėtos sumos pardavus hipoteka įkeistą turtą ir administratorės patirtų išlaidų, negali būti perkeliami į bankroto bylą kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl fizinių asmenų bankroto proceso pabaigos, suėjus plano įvykdymo terminui ir planą visiškai įvykdžius. Ginčas tarp administratorės ir AB „Swedbank“ yra kito teisminio proceso objektas, neturintis tiesioginių sąsajų su mokumo atkūrimo plano įvykdymu ir pritarimu mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktui. Nurodydamas deklaratyvius ir tariamus plano įgyvendinimo akto trūkumus, suinteresuotas asmuo nepagrįstai siekia, neapibrėžtam laikui, užkirsti galimybę pabaigti fizinių asmenų bankroto procesą, kurio įgyvendinimo terminas jau yra pasibaigęs, mokumo atkūrimo planas yra įvykdytas ir įgyvendintas per 36 mėnesius, arba taip, kaip nustatyta FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje.
7.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018, nurodyti konkretūs atvejai, sudarantys pagrindą netvirtinti plano įgyvendinimo akto ir neleidžiantys užbaigti bankroto bylos, t. y. plano įgyvendinimo aktas pateikiamas teismui nesilaikant nustatytos procedūros; neįgyvendintos mokumo plane nurodytos sąlygos. Nurodytos teismų praktikos pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojantys asmenys visiškai įvykdė planą, administratorė daro išvadą, kad suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodyti argumentai ir aplinkybės nesudaro pagrindo netvirtinti plano įgyvendinimo akto ir dėl to atsisakyti užbaigti bankroto bylą. Suinteresuotas asmuo nenurodė jokių neįvykdytų priemonių susijusių su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta baigti bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi A. V. ir K. V. buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratore paskirta UAB „Admivira“. Teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai 304 155,10 Eur sumai. Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi patvirtino šių bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planą. Bankroto administratorė 2022 m. kovo 24 d. parengė A. V. ir K. V. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą. Bankroto administratorė 2022 m. balandžio 5 d. surašė akto nepasirašymo protokolą.
11. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliantas nurodo, kad 2022 m. kovo 24 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto 4 punkte nurodyta informacija neteisinga, nes kreditorius niekada nesikreipė į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Priešingai, tai bankroto administratorė gavusi AB „Swedbank“, pretenziją kreipėsi į draudimo bendrovę. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo tvirtinti akto tokio turinio, koks jis buvo pateiktas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta.
13. Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto 4 punkte nurodyta, jog kreditorius AB „Swedbank“ kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, dėl išmokėto administratoriaus atlygio ir patirtų administravimo išlaidų, kurias laiko nepagrįstomis, pripažinimo patirta žala bei draudimo išmokos skyrimo, tačiau draudimo bendrovė išmokų nepripažino draudiminiu įvykiu. Bet kuriuo atveju administratoriaus ir kreditoriaus tarpusavio ginčai negali įtakoti bankroto proceso eigos, ir sąlygoti papildomų prievolių bankrutuojantiems asmenims atsiradimą, todėl bankroto procesas turi būti baigtas įstatymų nustatyta tvarka. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad administratorė į draudimo bendrovę kreipėsi po to, kai kreditorius AB „Swedbank“ ją informavo, kad iki 2022 m. sausio 19 d. nesulaukęs likusios nepervestos 6 000 Eur sumos, kreipsis į profesinę civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę. Administratorė nurodė, kad gavusi minėtą kreditoriaus pranešimą, suprato kaip kreditoriaus valios išraišką kreiptis į draudimo bendrovę. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, sprendžia, jog apelianto nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo netvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto.
14. Apeliantas taip pat nesutinka su akte nurodyta bankroto administratorės gauta pajamų per visą bankroto laikotarpį, t. y. 7 584,19 Eur, suma. Apelianto nuomone, teismas privalėjo atsižvelgti į byloje esančius duomenis bei įvertinti tai, kad bankroto administratorės nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma neatitinka tikrovės. Nurodo, kad po AB „Swedbank“ naudai įkeisto turto pardavimo su hipotekos kreditoriumi iki šios dienos nėra tinkamai atsiskaityta (yra negauta 6 000 Eur suma, kurią pasisavino bankroto administratorė), akte nurodoma bankroto proceso metu kreditoriui AB „Swedbank“ išmokėta suma yra nekorektiška.
15. Pažymėtina, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte nurodyta informacija apie išmokas bankroto administratorei, t. y. bankroto administravimo išlaidoms apmokėti skirta 7 584,19 Eur, įskaitant administratorės atlygį ir patirtas išlaidas, taip pat išlaidas už turto pardavimo organizavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad administratorė sumokėjo trečiajam asmeniui 6 000 Eur už suteiktas paslaugas, t. y. už parduodamo turto apžiūrų organizavimą. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas tarp AB „Swedbank“ ir bankroto administratorės dėl jam išmokėtos sumos pardavus hipoteka įkeistą turtą ir administratorės patirtų išlaidų, t. y. 6 000 Eur sumos. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su ginču dėl administratorės patirtų išlaidų pagrįstumo, neturi įtakos vykdant įstatymo nuostatas dėl bankroto bylos užbaigimo. Kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl minėto ginčo CPK nustatyta tvarka, o ne atsisakęs pasirašyti plano įgyvendinimo aktą stabdyti bankroto bylos užbaigimo procesą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog kreditorė pasinaudojo šia teise ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ginčas dėl AB „Swedbank“ neišmokėtos 6 000 Eur sumos, pagal ieškovės AB „Swedbank“ ieškinį atsakovei administratorei (civilinė byla Nr. e2-11918-1019/2022).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018, nurodyti konkretūs atvejai, sudarantys pagrindą netvirtinti plano įgyvendinimo akto ir neleidžiantys užbaigti bankroto bylos, t. y. plano įgyvendinimo aktas pateikiamas teismui nesilaikant nustatytos procedūros; neįgyvendintos mokumo plane nurodytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju bankroto proceso metu kreditorių reikalavimai patenkinti daug didesne dalimi, nei buvo numatyta plane, bankrutuojantys asmenys dėjo pakankamas pastangas mokumui atstatyti. Apeliantas nenurodė jokių neįvykdytų priemonių susijusių su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto nurodytus argumentus dėl plano įgyvendinimo akto trūkumų, laiko juos nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo netvirtinti plano įgyvendinimo akto ir dėl to atsisakyti užbaigti bankroto bylą.
17. Apeliantė atskirajame skunde išdėstė argumentus dėl teismo nutarties apskundimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nors 2022 m. balandžio 29 d. nutartyje buvo nurodyta, jog ji neskundžiama, tačiau pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą dėl nutarties priėmė.
18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.