- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-07
- Bylos Nr.
- 2-848-1178/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00071-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Jasmontienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alenesa“
- Atsakovas
- L. S.
- Advokatai
- Gintautas Šteinas, Evelina Kiznė
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alenesa“ atstovui advokato padėjėjui Gintautui Šteinui (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alenesa“ ieškinį atsakovei L. S. dėl netesybų nepriteisimo ir pagal atsakovės L. S. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Alenesa“ dėl darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir kuriuo prašė: 1) atmesti kaip nepagrįstą atsakovės L. S. patikslintą prašymą/skundą išieškoti iš (toliau – UAB) „Alenesa“ L. S. 1067,01 Eur darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų (suma nurodyta atskaičius mokesčius); 2) atmesti kaip nepagrįstą atsakovės L. S. patikslintą prašymą/skundą išieškoti iš UAB „Alenesa“ ieškovei L. S., 840 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką (suma nurodyta neatskaičius mokesčių); 3) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija, ir DGK) 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-113-23672/2023 ir atsakovės L. S. patikslintą prašymą/skundą perduoti nagrinėti iš naujo darbo ginčų komisijai. Ieškovės reikalavimai grindžiami šiais esminiais argumentais:
1.1. Kadangi procesas Darbo ginčų komisijoje vyko netinkamai, pažeidžiant proceso taisykles (ieškovė nebuvo informuota apie patikslintą L. S. prašymą), atsakovė neturėjo teisės prisiteisti darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Dėl tos priežasties atsakovės patikslintas prašymas turi būti atmestas.
1.2. Priteista nepagrįstai didelė netesybų suma. Darbo ginčų komisija, spręsdama netesybų dydžio klausimą, visiškai neatsižvelgė į ieškovės situaciją. UAB „Alenesa“ vykdo sraigių perdirbimo verslą. Dėl patirtos pavasarinės sausros, šių metų derlius ženkliai menkesnis, todėl darbai buvo baigti 2023 m. lapkričio 17 d. Tai reiškia, kad žymiai sumažėjo surinktos, perdirbtos produkcijos kiekis ir ieškovės pajamos. Be to, dėl susidariusių aplinkybių rinkoje, su ieškove vėluoja atsiskaityti klientai. Ieškovės veikla 2023 m. buvo nuostolinga. Todėl ir ieškovė, neturėdama apyvartinių lėšų, vėluoja išmokėti atlyginimus. Norint atsiskaityti su darbuotojais, kitais tiekėjais, ieškovei teks skolintis piniginių lėšų. Visos darbuotojos, tame tarpe ir atsakovė, apie susidariusią situaciją buvo iš anksto informuotos. Ieškovė nurodė, kad deda visas pastangas surinkti pinigų atsiskaityti su atsakove.
1.3. Darbo ginčų komisija, spręsdama netesybų dydį, neatsižvelgė ir į pačios atsakovės elgesį, kai ši be realiai pateisinamos priežasties nebuvo darbe šiomis dienomis: 2023 m. gegužės 31 d., 2023 m. birželio 7 d, 14 d., 2023 m. liepos 17 d., 2023 m. rugpjūčio 3 d., 11 d., 18 d., 2023 m. rugsėjo 1 d., 21 d. Dėl darbuotojų nebuvimo darbe, įmonė patyrė finansinių nuostolių. įmonės gaunamos lėšos priklauso nuo padarytos produkcijos kiekio. Darbuotojos taip pat gauna atlygį už padarytą darbą. Joms nėra mokamas fiksuotas atlyginimas. Tai puikiai atsispindi jų algalapiuose. Viena darbuotoja per pamainą paruošia vidutiniškai 43 kg produkcijos. Tai sudaro 98,90 Eur ir mokesčiai, kuriuos praranda įmonė. Vadinasi, jei atsakovė nebuvo darbe devynias dienas, tai įmonė patyrė 890,10 Eur žalos. Tai buvo nurodyta Darbo ginčų komisijai, tačiau pastaroji minėtų argumentų nevertino.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė patikslintiną ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2023 m. gegužės 22 d. atsakovė su ieškove sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) cecho darbininkės pareigoms užimti. Atsakovė pas ieškovę pradėjo dirbti 2023 m. gegužės 23 d., atsakovė dirbo darbo dienomis, nuo pirmadienio iki penktadienio, darbo laiku nuo 07.00 iki 16.00 val. 2023 m. spalio 20 d. atsakovė buvo atleista iš darbo jos pačios prašymu. Atleidimo dieną ieškovė neišmokėjo atsakovei priklausančio darbo užmokesčio už 2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesius. Todėl 2023 m. lapkričio 24 d. atsakovė pateikė prašymą DGK išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį iš įmonės bei reiškė su tuo susijusius reikalavimus. 2023 m. gruodžio 19 d. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-113-23672/2023, kuriuo tenkino L. S. prašymą ir įpareigojo ieškovę sumokėti atsakovei 1067,01 Eur neišmokėtą darbo užmokestį bei 840 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Atkreipė dėmesį, jog DGK atsakovei priteisė sumažintą 840 Eur išieškotinų netesybų, nurodant, jog yra pagrindas mažinti netesybų dydį atsižvelgiant į neišmokėtinos sumos dydį, neišmokėjimo priežastį ir į prašymo išnagrinėjimo darbo ginčų komisijoje trukmę. Ieškovė 2023 m. gruodžio 21 d. į atsakovės banko sąskaitą sumokėjo 630 Eur rugsėjo mėnesio neišmokėto darbo užmokesčio bei 2023 m. gruodžio 22 d. ieškovė sumokėjo 437,01 Eur už spalio mėnesio darbą (viso: 1067,01 Eur). Laikoma, jog ieškovė sumokėjo atsakovei darbo užmokestį, priteistą darbo ginčų komisijos sprendimu, tačiau yra skolinga netesybas už vėlavimą atsiskaityti su atsakove iki galutinio atsiskaitymo dienos. Be to, atkreipė dėmesį, jog galbūt atsakovei darbo ginčų komisijos sprendimu buvo priteistas ne visas darbo užmokestis, kurį ieškovė yra skolinga atsakovei. Tikėtina, jog ieškovė nėra atsiskaičiusi su atsakove už papildomas poilsio dienas, kurias suteikė, t. y. 2023 m. gegužės 31 d., birželio 14, 17 d., rugpjūčio 3, 11, 18 d., rugsėjo 1, 21 d. Už papildomas poilsio dienas turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis. Taigi, galbūt iki šiol ieškovė nėra tinkamai atsiskaičiusi su atsakove, nėra sumokėjusi viso jai priklausančio darbo užmokesčio, atitinkamai teismas turėtų šį įsiskolinimą priteisti ir taip pat perskaičiuoti netesybas iki galutinio ir visiško atsiskaitymo dienos. Atsakovė paaiškina, jog augina tris nepilnamečius vaikus – dukteris R. B., gimusią (duomenys neskelbtini) ir M. S., gimusią (duomenys neskelbtini) bei sūnų G. S., gimusį (duomenys neskelbtini). Atsakovė darbo santykių metu, esant poreikiui, žodžiu prašydavo ieškovo suteikti papildomas poilsio dienas, atsižvelgiant į tai, kad augina tris vaikus ir jai priklauso 2 poilsio dienos per mėnesį, o ieškovė tokius atsakovės prašymus tenkindavo. Atsakovei buvo suteiktos papildomos poilsio dienos 2023 m. gegužės 31 d., birželio 14, 17 d., rugpjūčio 3, 11, 18 d., rugsėjo 1, 21 d. Nurodo, kad ieškinyje ieškovė išskiria, jog dėl atsakovės nebuvimo darbe 2023 m. gegužės 31 d., birželio 14, 17 d., rugpjūčio 3, 11, 18 d., rugsėjo 1, 21 d dienomis įmonė patyrė 890,10 Eur žalą bei dėl šios priežasties ieškovė teismo prašo sumažinti atsakovei priteistą 840 Eur netesybų sumą, tačiau atkreipia dėmesį, jog ieškovės su ieškiniu pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, minėtomis dienomis įforminta, jog ieškovė dirbo po 8 val. per dieną, išskyrus 2023 m. rugsėjo 1 d., kur yra pažymėta, kad atsakovė nebuvo darbe dėl nedarbingumo ar ligos. Pažymima, jog 2023 m. gegužės 31 d., birželio 14, 17 d., rugpjūčio 3, 11, 18 d., rugsėjo 1, 21 d. atsakovė naudojosi papildoma poilsio diena, kadangi augina tris mažamečius vaikus. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, jog ieškovė tinkamai nepažymėjo šių papildomų poilsio dienų, nors patikslintu ieškiniu nurodo, kad atsakovė nebuvo darbe, todėl kyla pagrįstų abejonių, jog ieškovė su atsakove už šias papildomas poilsio dienas atsiskaitė tinkamai.
Šalies argumentai
4. Atsakovė L. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti atsakovei L. S. iš ieškovės UAB „Alenesa“ 324,32 Eur (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio; tenkinus pirmąjį reikalavimą, priteisti atsakovei L. S. iš ieškovės UAB „Alenesa“ 1945,92 Eur (atskaičius mokesčius) netesybų už vėlavimą atsiskaityti su atleista darbuotoja; priteisti atsakovei L. S. iš ieškovės UAB „Alenesa“ 1680 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už vėlavimą atsiskaityti su atleista darbuotoja; priteisti atsakovei L. S. iš ieškovės UAB „Alenesa“ bylos eigoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priešieškinis grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Atsakovė pas ieškovę pradėjo dirbti 2023 m. gegužės 23 d., atsakovė dirbo darbo dienomis, nuo pirmadienio iki penktadienio, darbo laiku nuo 07.00 iki 16.00 val. Darbo sutarties 4 punkte nustatyta atsakovės darbo laiko norma – pilnas etatas, pagal sudarytą darbo grafiką. Darbo sutarties 1.3. punkte nustatyta, kad atsakovės mėnesinė alga nefiksuota. Atsakovei darbo užmokestis mokamas pagal šalių susitarimą, už padarytą darbą pagal nustatytą įkainį. Atkreipia dėmesį, kad darbo sutartyje nėra apibrėžta konkreti atsakovės darbo norma, kurią atsakovė turėjo įvykdyti, ar rezultatai, kuriuos ji turėjo pasiekti per nustatytą laikotarpį. Atsakovė su ieškove jokių atskirų susitarimų dėl atsakovės darbo normos niekada nesudarė. Ieškovė mokėjo darbo užmokestį atsakovei savo nuožiūra, kaip vėliau paaiškėjo, gavus papildomus įrodymus šioje byloje, ieškovė mokėjo atsakovei mažesnį darbo užmokestį už atsakovės išdirbtas valandas, nei 2022 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio patvirtintas minimalusis valandinis atlygis ir minimalioji mėnesinė alga. Ieškovė teismui pateikė 2022 m. sausio 1 d. ieškovės direktoriaus įsakymą dėl įkainio už kilogramą ir nuoskaitos taikymo, pagal kurį ieškovė nustatė vieno kilogramo sraigių perdirbimo įkainio intervalą, tačiau pažymėtina, kad atsakovė su šiuo dokumentu niekada nebuvo supažindinta ir jai nebuvo žinoma, kokia buvo ieškovės darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka. Be to, darbdavys privalo vadovautis imperatyviomis darbo teisės normomis, t. y. jis negali mokėti mažesnio nei minimalus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto darbo užmokesčio. Šiuo atveju darbdavys tam tikrais atsakovės darbo mėnesiais išmokėjo mažesnį darbo užmokestį, nei nustatyta minimali mėnesinė alga. Pažymėtina, kad 2022 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio, patvirtintas minimalusis valandinis atlygis – 5,14 Eur (atskaičius mokesčius), tačiau ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose matyti, kad atsakovei 2023 m. gegužės, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais buvo priskaičiuotas mažesnis darbo užmokestis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus darbo užmokestis 2023 m. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, laikytina, kad ieškovė iki šiol nėra tinkamai atsiskaičiusi su atsakove ir yra nesumokėjusi atsakovei 324,32 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio dalies.
4.2. Kadangi ieškovė nemokėjo atsakovei minimalaus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto 2023 metais taikyto darbo užmokesčio ir iki šiol yra skolinga atsakovei 324,32 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio dalį, atsakovei turėtų būti priteisiamos netesybos už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki visiško atsiskaitymo, skolos sumą dauginant iš uždelstų mėnesių skaičiaus, bet ne daugiau kaip iš 6. Tikėtina, jog teismui išnagrinėjus bylą uždelstas laikotarpis sieks 6 mėnesius, tad netesybų dydis, priteisiamas atsakovei, turėtų būti 1945,92 Eur(atskaičius mokesčius).
4.3. Pažymėtina, jo ieškovė iš dalies atsiskaitė su atsakove – 2023 m. gruodžio 21d. į atsakovės banko sąskaitą sumokėjo 630 Eur 2023 m. rugsėjo mėnesio neišmokėto darbo užmokesčio bei 2023 m. gruodžio 22d. ieškovė sumokėjo 437,01 Eur už 2023 m. spalio mėnesio darbą (viso: 1067,01 Eur). Darbo ginčų komisijos priteistų netesybų už vėlavimą atsiskaityti su atsakove ieškovė nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su atsakove didesnę nei vieno vidutinio ieškovės darbo užmokesčio sumą uždelsė atsiskaityti 62 dienas (du kalendorinius mėnesius), atsakovei už šį laikotarpį turėtų būti priteisiamos netesybos, kurių dydis lygus atsakovės vidutiniam darbo užmokesčiui padaugintam iš 2, iš viso – 1680 Eur (neatskaičius mokesčių).
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo atsakovės L. S. priešieškinį palikti nenagrinėtu; taikyti priešieškinio senatį ir priešieškinį atmesti; nusprendus atsakovės L. S. priešieškinį nagrinėti, prašo priešieškinį ir visus jo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti papildomą neva neišmokėtą darbo užmokestį bei neva iš to kylančias netesybas, tačiau šis atsakovės reikalavimas Darbo ginčų komisijoje buvo nenagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pareikštas reikalavimas turi būti pirmiausiai nagrinėjamas Darbo ginčų komisijoje. Atsakovė nesilaikė privalomos išankstinės darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl atsakovės priešieškinis turi būti paliktas nenagrinėtas.
5.2. Darbo užmokesčio dydis bei mokėjimo taisyklės yra numatomos darbo sutartyje. Ne darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ar kiti dokumentai nustato šalių sutartą darbo užmokesčio dydį bei mokėjimo taisykles. Darbo sutartyje aiškiai nurodyta, kad darbo užmokestis mokamas už atliktą darbą pagal nustatytą įkainį. Darbo sutartyje aiškiai nurodyta, kad darbo užmokestis nėra nei valandinis, nei minimalus ar kitaip fiksuotas. Ieškovė yra sezoninės produkcijos surinkėja bei perdirbėja ir dėl to darbo užmokestis darbuotojams mokamas už darbo rezultatą – sutvarkytos produkcijos kilogramą. Atsakovė pasirašė darbo sutartį, dirbo ir gavo pagal darbo sutartį sulygtą atlyginimą. Ieškovė darbuotojams teikia algalapius. Maža to, L. S. visada prašydavo pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Jas prašydavo adresuoti (duomenys neskelbtini) socialinės paramos skyriui. Neįmanoma penkis mėnesius dirbti ir nežinoti darbo užmokesčio skaičiavimo metodikos. Atsakovė su viskuo supažindinta pasirašant darbo sutartį. Darbuotojos, tame tarpe ir atsakovė, kiekvieną dieną gaudavo žinias apie savo padaryto darbo rezultatus. Atsakovė L. S. niekada nesakė, kad ko nors nesupranta ar nežino. Nebuvo jokių jos pretenzijų.
5.3. L. S. įmonei niekada nepateikė jokių žinių apie savo vaikus, nėra nė vieno prašymo nei dėl papildomų atostogų, nei dėl mamadienių ar pan. Maža to, įmonėje buvo pranešta apie tai, kad kas turi mažamečių vaikų ir nori papildomų poilsio dienų – parašo prašymus. Prašymų iš atsakovės nebuvo sulaukta. Kadangi prašymų dėl laisvadienių niekada iš atsakovės nebuvo teikiama, tai dienos, kai tiesiog atsakovė nesirodydavo darbe, teisėtai ieškovo įformintos kaip atsakovės pravaikštos – neatvykimas į darbą be pateisinamų priežasčių. Todėl atsakovės kaltinimai, kad jos ieškovė kažkur neišleisdavo yra melagingi.
5.4. Atsakovė reiškia ieškinį dėl darbo užmokesčio priteisimo. Vadinasi, ieškovei taikytinas trijų mėnesio senaties terminas. Atsakovei apie atleidimą iš darbo buvo žinoma 2023 m. lapkričio mėn. Atsakovei 2023 metais buvo žinoma apie jos darbo užmokestį bei jo skaičiavimo metodiką. Atsakovei manant, kad ieškovė yra neišmokėjusi darbo užmokesčio, vėliausiai turėjo kreiptis į Darbo ginčų komisiją 2024 m. vasario, kovo mėnesiais. Atsakovė savo priešieškinį pateikė tik 2024 m. gegužės mėnesį. Tai patvirtina, kad atsakovė yra praleidusi trijų mėnesių senaties terminą.
Atsiliepimas
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Gintautas Šteinas nurodė, kad palaiko tiek patikslintame ieškinyje, tiek atsiliepime į priešieškinį nurodytus argumentus ir prašo tenkinti ieškovės pareikštus reikalavimus. Papildomai pažymėjo, jog atsakovei yra išmokėtas visas darbo užmokestis, todėl jokia papildoma suma negali būti priteista – priešieškinis nepagrįstas. Nurodė, jog įkainis už produkciją buvo nustatytas šalių susitarimu – įformintas vienašaliu direktoriaus įsakymu; atsakovei buvo žinoma apie nustatytą įkainį. Kokia buvo nustatyta darbo norma, jam nėra žinoma – atsakovei buvo išmokamas darbo užmokestis pagal nustatytą įkainį pagal surinktą produkcijos kiekį. Dėl vadinamų mamadienių – atsakovė tiesiog neateidavo į darbą niekam nepranešusi, jokių prašymų darbdaviui neteikė. Žiniaraščiuose nebuvo fiksuojami atsakovės neatvykimai į darbą, pasiaiškinimų dėl neatvykimų į darbą nebuvo prašoma. Taip pat mano, jog įvertinus procedūrinius ginčo DGK nagrinėjimo pažeidimus, DKG priimtas sprendimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta DKG nagrinėti iš naujo. Ieškovės atstovo teigimu, šiuo atveju taip pat nėra jokio pagrindo ir netesybų priteisimui. Kadangi priešieškinis pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, jis turi būti atmestas ir tuo pagrindu. Jeigu teismas nuspręstų tenkinti priešieškinį, dėl prastos ieškovės finansinės padėties prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą bent šešiems mėnesiams.
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Evelina Kiznė nurodė palaikanti atsakovės reikalavimus ir argumentus, išdėstytus atsiliepime į patikslintą ieškinį ir priešieškinyje. Papildomai nurodė, jog atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas patvirtina, jog šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo mažinti ar apskritai nepriteisti netesybų už vėlavimą atsiskaityti su darbuotoja. Taip pat pažymėjo, jog priešieškinyje keliami reikalavimai nėra nauji – DGK buvo nagrinėtas klausimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio, tačiau tuo metu nebuvo žinomi visi reikšmingi šiam klausimui duomenys, todėl šiuo atveju reiškiamas tik patikslintas, o ne naujas reikalavimas dėl darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo. Atkreipė dėmesį, jog ieškinio senaties terminas šiuo atveju yra 3 metai, o ne 3 mėnesiai, todėl jis nėra praleistas. Pažymėjo, jog reikalavimas panaikinti DGK sprendimą yra neteisėtas, kadangi DGK sprendimas nėra apeliacijos dalykas. Advokatės teigimu, bylos duomenys nepatvirtina, jog darbo sutartimi šalys susitarė dėl darbo normos – byloje nėra įrodymų apie tokį susitarimą. Taip pat pažeistas reikalavimas mokėti darbo užmokestį ne mažesnį nei minimalų. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti kokia buvo darbo norma, kokiais mėnesiais atsakovė įvykdė darbo normą, koks buvo šalių sutartas įkainis. Taip pat nesutiko su ieškovės atstovo prašymu atidėti teismo sprendimo vykdymą, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes dėl sunkios ieškovės finansinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dalis patikslinto ieškinio nutrauktina, kita patikslinto ieškinio dalis atmestina. Priešieškinis tenkintinas.
Faktinės aplinkybės ir ginčo esmė
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės UAB „Alenesa“ ir atsakovės L. S. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti ieškovės bendrovėje cecho darbininke. Darbo sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad mėnesinė alga nefiksuota; darbo užmokestis pagal šalių susitarimą už padarytą darbą pagal nustatytą įkainį (t. 1., b. l. 21-22). 2022 m. sausio 1 d. UAB „Alenesa“ įsakyme dėl darbo užmokesčio skaičiavimo nurodyta nuo 2022 m. sausio 1 d. fiksuotą darbo užmokestį skaičiuoti už padarytos produkcijos kiekį pagal nustatytą kilogramo įkainį (t. 1., b. l. 88). Šis įsakymas priimtas iki sudarant darbo sutartį su atsakove. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė buvo supažindinta su darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, nėra.
9. L. S. 2023 m. lapkričio 24 d. Darbo ginčų komisijai pateikė prašymą išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį už 2023 m. rugsėjo-spalio mėn., nurodė, kad negavo galutinio atsiskaitymo. 2023 m. gruodžio 7 d. L. S. pateikė prašymą priteisti ir netesybas už vėlavimą atsiskaityti. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcija Telšių darbo ginčų komisijos 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-113-23672/2023 ieškovės patikslintą prašymą tenkino – nusprendė išieškoti iš UAB „Alenesa“ ieškovei L. S. 1067,01 Eur darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų (suma nurodyta atskaičius mokesčius); išieškoti iš UAB „Alenesa“ L. S. 840 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).
10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Alenesa“ L. S. 2023 m. gruodžio 21 d. pervedė 630 Eur, 2023 m. gruodžio 22 d. – 437,01 Eur; iš viso 1067,01 Eur (t. 1, b. l. 171, 172).
11. Ieškovė pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, ir kuriuo įrodinėja, kad atsakovei neturi būti priteisiamos netesybos, taip pat nesutinka su atsakovės argumentais, jog jai yra išmokėtas ne visas darbo užmokestis. Taip pat prašo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo DGK, o priešieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą, arba kaip pateiktą praleidus priešieškinio senatį.
12. Atsakovė teigia, jog naujai gauti duomenys patvirtina, jog jai išmokėtas ne visas darbo užmokestis, todėl priešieškiniu prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio sumą ir netesybas už vėlavimą atsisakyti su ja. Taip pat mano, jog DKG nepagrįstai sumažino jai mokėtinas netesybas, todėl prašo priteistą 840 Eur netesybų sumą padidinti iki 1680 Eur (neatskaičius mokesčių).
13. Taigi šioje byloje kilo ginčas dėl darbo užmokesčio ir netesybų (ne) priteisimo.
Dėl išankstinės ginčo ne teisme nagrinėjimo tvarkos (ne)pažeidimo / priešieškinio senaties termino
14. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu akcentavo, jog atsakovė priešieškiniu prašo priteisti papildomą neva neišmokėtą darbo užmokestį bei neva iš to kylančias netesybas, tačiau šis atsakovės reikalavimas Darbo ginčų komisijoje buvo nenagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atstovo teigimu, atsakovės pareikštas reikalavimas turi būti pirmiausiai nagrinėjamas Darbo ginčų komisijoje. Kadangi atsakovė nesilaikė privalomos išankstinės darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl atsakovės priešieškinis turi būti paliktas nenagrinėtas. Taip pat ieškovės atstovas nurodė, jog priešieškinis pateiktas praleidus 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl turi būti atmestas šiuo pagrindu. Teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
15. DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog DK 220 straipsnio 1 dalyje, DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai (trijų mėnesių ar atitinkamu atveju vieno mėnesio terminas kreiptis į DGK; vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą, nesutinkant su DGK sprendimu) nėra ieškinio senaties terminai, todėl dėl jų netaikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos. Pastarieji procedūriniai ir procesiniai terminai atriboti nuo ieškinio senaties termino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje.
17. Taigi šiuo atveju nėra praleistas trejų metų priešieškinio senaties terminas, todėl nėra teisinio pagrindo atmesti priešieškinio kaip pateikto praleidus ieškinio senaties termino.
18. Vertinant ar priešieškiniu pareikšti reikalavimai laikyti naujais reikalavimais, kuriems taikytina išankstinė nagrinėjimo ne teisme stadija, pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju Darbo ginčų komisijoje buvo nagrinėjamas klausimas ir dėl darbo užmokesčio, ir dėl netesybų už vėlavimą atsiskaityti priteisimo klausimas.
19. Pastebėtina, jog vienoje kasaciniame teisme nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, kaip tokiais atvejais turėtų vertinti teismas, ar darbo santykių šalis pasinaudojo ikiteismine individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo tvarka DGK, kai darbo santykių šalis, nesutinkanti su DGK sprendimu dėl jos reikalavimų, kreipiasi su analogiškais reikalavimais į teismą, laikydamasi DK nustatytos tvarkos, tačiau vėliau teisme bylos proceso metu šalis nurodytus reikalavimus patikslina. Šioje situacijoje kasacinis teismas nurodė, kad tais atvejais, kai nagrinėjant bylą teisme nėra reiškiami nauji, nesusiję su pradiniu ieškiniu reikalavimai, o tik modifikuojami (tikslinami) reikalavimai, dėl kurių vyko ginčas DGK, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas DGK neprivalomas ir atitinkamai CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės (dėl atsisakymo priimti ieškinį arba jo palikimo nenagrinėto bei ieškovui teisės pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka išaiškinimo) netaikomos. Nurodytos bylos atveju ieškovių (darbuotojų) DGK nagrinėti (spręsti) reikalavimai buvo panaikinti atsakovės (darbdavės) atitinkamą įsakymą, kuriuo nustatyti darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientai, ir įpareigoti šiuos koeficientus nustatyti iš naujo; pradiniu ieškiniu teisme buvo reiškiami analogiški reikalavimai kaip ir DGK; vėliau teisme bylos proceso metu šie reikalavimai buvo patikslinti, t. y., panaikinus ginčijamą įsakymą, priteisti konkrečias darbo užmokesčio sumas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad ieškovių siekis nuo pat ginčo pradžios buvo toks pats – panaikinti atsakovės įsakymo punktus, kuriais joms nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, perskaičiuoti darbo užmokestį pagal kitokius koeficientus ir išmokėti susidariusį darbo užmokesčio skirtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019, 63, 65 punktai). Kitoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad turėtų būti priimami ir nagrinėjami teisme ir tokie reikalavimai, kurie, nors ir nebuvo nagrinėti DGK, tačiau yra išvestiniai iš pagrindinio, nagrinėto DGK, neatsiejamai su juo susiję, galintys turėti įtakos reikalavimo, dėl kurio laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tenkinimo apimčiai. Vis dėlto tais atvejais, kai teisme reiškiami DGK nenagrinėti reikalavimai, galintys būti savarankišku individualaus darbo ginčo dėl teisės (DK 213 straipsnio 3 dalis) dalyku, nesantys susiję su išnagrinėtais taip glaudžiai, kad vienų jų išsprendimas turėtų įtakos ir kitų rezultatui, dėl jų teismas priima minėtus sprendimus, susijusius su privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo DGK tvarka, nepaisydamas to, kad ginčas kilęs tarp tų pačių šalių. Taigi, jeigu ieškovas patikslina reikalavimus, nagrinėtus DGK, nekeisdamas jų esmės, ar pareiškia papildomą reikalavimą, nors ir nenagrinėtą DGK, bet neatsiejamai susijusį ir turintį įtakos pagrindinio reikalavimo, kuris buvo nagrinėtas DGK, tenkinimo apimčiai, teismas neturėtų atsisakyti ieškinį priimti ar bylą nutraukti dėl to, jog nebuvo laikytasi privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020, 52–53 punktai).
20. Kasacinis teismas nurodė, kad priimdamas sprendimą civilinėje individualaus darbo ginčo dėl teisės byloje pirmosios instancijos teismas turi įvertinti įrodymus, nustatyti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą, nuspręsti dėl taikytinos teisės ir ginčo išsprendimo iš esmės (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendimas priimamas ir materialiosios teisės normos taikomos pagal teismo nustatytas civilinės bylos nagrinėjimo metu, taigi ir sprendimo priėmimo metu, egzistuojančias faktines aplinkybes, o ne tas aplinkybes, kurios buvo ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje. Išspręsdamas ginčą teismas šalių materialiąsias teises ir pareigas (pavyzdžiui, priteisiamą sumą, kt.) nustato teismo sprendimo momentu, t. y. sprendimo priėmimo dieną. Primintina, kad darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (pagal pareigas). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, CPK 414 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo, nagrinėjančio darbo bylą, vaidmuo, be kitų aspektų, suteikiantis teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, nereiškia, kad darbo bylose šalims (darbuotojui ar darbdaviui) tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Tai, kad nagrinėjant darbo bylas CPK yra įtvirtinti tam tikri procesiniai šių bylų nagrinėjimo ypatumai, nereiškia, kad šalys yra atleidžiamos nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo. Tokio vaidmens teismui, nagrinėjančiam darbo bylą, priskyrimas nereiškia, kad darbuotojui, kaip bylos šaliai, tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo ir kad jis yra visiškai atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo. Taigi, darbo bylos šalys turi vykdyti joms tenkančias procesines, įskaitant ir įrodinėjimo, pareigas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 42 punktas; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021, 34 punktas).
21. Taigi nurodyta kasacinio teismo praktika, teisinis reguliavimas ir bylos duomenys suponuoja išvadą, jog priešieškiniu reiškiami reikalavimai nėra nauji, o tik patikslinti, tad atsakovė neturėjo dėl šių reikalavimų visų pirma kreiptis į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją, todėl nėra pagrindo priešieškinio palikti nenagrinėtu.
Dėl reikalavimo panaikinti DGK sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti DGK iš naujo
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė, be kita ko, pareiškė reikalavimą panaikinti DKG priimtą sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti DGK iš naujo. Tokį reikalavimą grindžia argumentais, jog ginčas Darbo ginčų komisijoje buvo išnagrinėtas iš esmės pažeidus ieškovės teises – nepranešus apie pateiktą atsakovės patikslintą prašymą ir nesuteikus galimybės ieškovei dėl jo pasisakyti.
23. Visų pirma, teismas pažymi, jog iš Darbo ginčų komisijos teismui pateiktos darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad L. S. 2023 m. lapkričio 24 d. Darbo ginčų komisijai pateikė prašymą išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį už 2023 m. rugsėjo-spalio mėn., nurodė, kad negavo galutinio atsiskaitymo. 2023 m. gruodžio 7 d. L. S. pateikė prašymą priteisti ir netesybas už vėlavimą atsiskaityti. 2023 m. gruodžio 7 d. Z. S. elektroniniu paštu išsiųstas L. S. prašymo papildymas. Iš bylos duomenų matyti, kad Z. S. DGK teikė paaiškinimus, susijus su byla, todėl nėra pagrindo išvadai, jog L. S. prašymo papildymas išsiųstas netinkamam asmeniui. Iš DGK pateikto garso įrašo matyti, kad 2023 m. gruodžio 19 d. nagrinėjant bylą Darbo ginčų komisijos posėdyje UAB „Alenesa“ atstovas nedalyvavo. Iš 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-113-23672/2023 motyvuojamosios dalies matyti, kad byla buvo nagrinėta pagal L. S. prašymą, kuriuo pastaroji prašė priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už 2023 m. rugsėjo-spalio mėn. ir netesybas už vėlavimą atsiskaityti. Taigi nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad byla Darbo ginčų komisijoje buvo išnagrinėta pagal L. S. prašymą ir jo papildymą, su kuriais UAB „Alenesa“ buvo informuota ir dėl kurių turėjo galimybes teikti paaiškinimus.
24. Antra, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 213 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčų sampratą ir rūšis, 3 dalyje nustatyta, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. DK 216 straipsnio 1 dalyje įvardyti darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai – darbo ginčų komisija ir teismas. Pagal DK 220 straipsnio 1 dalies reglamentavimą darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (7 dalis).
25. Taigi, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas (DK 229, 230 straipsniai). Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020).
26. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 37, 38 punktai; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019, 29–33 punktai). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
27. Taigi šiuo atveju ieškovės reikalavimas panaikinti Darbo ginčų komisijos 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-113-23672/2023 ir atsakovės L. S. patikslintą prašymą/skundą perduoti nagrinėti iš naujo darbo ginčų komisijai yra nenagrinėtinas teisme, todėl byla dėl šio reikalavimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Dėl darbo užmokesčio
28. Darbo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
29. DK 141 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis, negu šio straipsnio nustatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Darbo kodekso 141 straipsnyje įtvirtina, jog minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.
30. Minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Lietuvos Respublikos trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas (DK 141 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio patvirtintas minimalus valandinis atlygis – 5,14 Eur ir minimalioji mėnesinė alga – 840 Eur.
31. DK 143 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu darbuotojui (tiek individualiai, tiek darbuotojų grupei) nustatoma darbo funkcijos apimtis (darbo normos), darbdavys turi užtikrinti tokias darbo sąlygas, kad darbuotojas (tiek individualiai, tiek darbuotojų grupė) galėtų įvykdyti darbo normas.
32. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės UAB „Alenesa“ ir atsakovės L. S. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti ieškovės bendrovėje cecho darbininke. Darbo sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad mėnesinė alga nefiksuota; darbo užmokestis pagal šalių susitarimą už padarytą darbą pagal nustatytą įkainį (t. 1., b. l. 21-22). 2022 m. sausio 1 d. UAB „Alenesa“ įsakymu dėl darbo užmokesčio skaičiavimo nurodyta nuo 2022 m. sausio 1 d. fiksuotą darbo užmokestį skaičiuoti už padarytos produkcijos kiekį pagal nustatytą kilogramo įkainį (t. 1., b. l. 88). Šis įsakymas priimtas iki sudarant darbo sutartį su atsakove. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė buvo supažindinta su darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, nėra. Byloje taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų dėl darbo normos. Teismo posėdžio metu taip pat nebuvo pateikta paaiškinimų, iš kurių teismas galėtų spręsti kokia konkreti darbo norma buvo nustatyta ir kokiuose įmonės dokumentuose ji buvo įtvirtinta.
33. Taigi šiuo atveju darbo norma nebuvo įtvirtinta atsakovės darbo sutartyje, ieškovės pateiktas įsakymas apie darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką (apie darbo užmokesčio skaičiavimą už padarytos produkcijos kiekį pagal nustatytą kilogramo įkainį) nebuvo pateiktas atsakovei, atsakovė su juo nėra supažindinta pasirašytinai. Todėl darytina išvada, jog darbo norma šiuo atveju nebuvo nustatyta. Todėl sutiktina su atsakovės argumentu, jog nesant nustatytos darbo normos, atsakovei turėjo būti mokamas minimalus valandinis darbo užmokestis.
34. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė dirbo pas ieškovę nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai suponuoja išvadą, kad ieškovė, pasibaigus darbo sutarčiai su atsakove, neišmokėjo viso jai priklausančio darbo užmokesčio.
35. UAB „Alenesa“ L. S. 2023 m. gruodžio 21 d. pervedė 630 Eur, 2023 m. gruodžio 22 d. – 437,01 Eur; iš viso 1067,01 Eur (t. 1, b. l. 171, 172).
36. Iš byloje esančių 2023 m. gegužės-spalio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad: 2023 m. gegužės mėn. atsakovė dirbo 56 val., priskaičiuotas darbo užmokestis – 181,37 Eur; 2023 m. birželio mėn. atsakovė dirbo 175 val., priskaičiuotas darbo užmokestis – 968,60 Eur; 2023 m. liepos mėn. atsakovė dirbo 159 val., priskaičiuotas darbo užmokestis – 824,75 Eur; 2023 m. rugpjūčio mėn. atsakovė dirbo 175 val., priskaičiuotas darbo užmokestis – 746,00 Eur; 2023 m. rugsėjo mėn. atsakovė dirbo 168 val., priskaičiuotas darbo užmokestis – 836,00 Eur; 2023 m. spalio mėn. atsakovė dirbo 40 val., priskaičiuotas darbo užmokestis – 173,91 Eur.
37. Taigi atsakovei 2023 m. gegužės, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais buvo priskaičiuotas mažesnis darbo užmokestis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus darbo užmokestis 2023 m.
38. Kaip jau minėta, darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis, negu nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Taigi, darytina išvada, kad atsakovei turėjo būti mokamas bent minimalus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas valandinis atlygis, tačiau remiantis ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, 2023 m. gegužės, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais atsakovei buvo priskaičiuotas 324,32 Eur (atskaičius mokesčius) mažesnė darbo užmokesčio suma, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus darbo užmokestis 2023 m. Taigi, po 2023 m. gruodžio 21d. ir 2023 m. gruodžio 22 d. ieškovės atliktų mokėjimų, ieškovė vis dar liko skolinga atsakovei 324,32 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio sumą. Todėl teismas nusprendžia 324,32 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio atsakovei priteisti iš ieškovės.
Dėl netesybų
39. Atsakovė L. S. taip pat pateikė prašymą Darbo ginčų komisijai išieškoti ir netesybas už delsimą atsiskaityti. Darbo ginčų komisijos 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-113-23672/2023 nuspręsta iš UAB „Alenesa“ L. S. išieškoti 840 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką (suma nurodyta neatskaičius mokesčių). Šiame DGK sprendime nurodyta, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta 2023 m. spalio 20 d., tačiau L. S. priklausantis darbo užmokestis ir kitos išmokos nėra sumokėtos. Įmonė uždelsė atsiskaityti 2 mėn. skaičiuojant nuo darbo santykių pabaigos (2023 m. spalio 20 d.) iki komisijos sprendimo priėmimo dienos (2023 m. gruodžio 19 d.). Komisija, konstatavo, kad dėl uždelsto atsiskaitymo ieškovės kaltės nėra, o UAB „Alenesa“ pažeidė Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą atleidimo iš darbo dieną sumokėti visas darbuotojai priklausančias išmokas, todėl įmonei taikytina Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta sankcija – išieškotinos netesybos už uždelstą atsiskaityti laiką. Pagal įmonės pateiktą buhalterinę pažymą, ieškovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis – ne mažesnis kaip nustatyta minimali mėnesio alga – 840 Eur, dienos – 40,10 Eur (840 Eur / 20,9 vid. D. d. sk.). Skaičiuojama, jog netesybos sudarytų 1680 Eur ((840 Eur x 2 mėn.). Komisija pažymėjo, kad sprendžiant dėl išieškotino netesybų dydžio nustatymo, visais atvejais reikia atsižvelgti į uždelstos išmokėti sumos dydį, uždelsimo atsiskaityti laiką, darbuotojo darbo įmonėje trukmę, įvertinti uždelsimo atsiskaityti priežastis, ar šalims toks dydis yra adekvatus ir pan. Todėl komisija, įvertinusi neišmokėtos sumos dydį, neišmokėjimo priežastį (finansiniai sunkumai neatsiskaitant užsakovams), atsižvelgusi į prašymo išnagrinėjimo darbo ginčų komisijoje trukmę, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti L. S. išieškotinas netesybas iki 840 Eur.
43. Sprendžiant dėl DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo, reikia įvertinti, ar yra visos jos taikymo sąlygos, be kita ko, ar uždelsiama atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Nustačius, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju dėl darbuotojo kaltės, turi būti sprendžiama dėl tokių aplinkybių ir atitinkamai darbdavio atsakomybės (jos apimties) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 21 punktas).
45. Patikslintame ieškinyje taip pat nurodyta, kad sprendžiant dėl netesybų dydžio būtina atsižvelgti į tai, jog atsakovė be pateisinamos priežasties nebuvo darbe šiomis dienomis: 2023 m. gegužės 31 d., 2023 m. birželio 7 d, 14 d., 2023 m. liepos 17 d., 2023 m. rugpjūčio 3 d., 11 d., 18 d., 2023 m. rugsėjo 1 d., 21 d. Dėl darbuotojų nebuvimo darbe, įmonė patyrė finansinių nuostolių. Pasak UAB „Alenesa“ vadovo, dėl darbuotojų nebuvimo darbe įmonė patyrė finansinių nuostolių: įmonės gaunamos lėšos priklauso nuo padarytos produkcijos kiekio, darbuotojos taip pat gauna atlygį už padarytą darbą. Teismas šiuos argumentus vertina kritiškai – iš pačios ieškovės pateiktų darbo grafikų nustatyta, kad 2023 m. gegužės 31 d., 2023 m. birželio 7 d, 14 d., 2023 m. liepos 17 d., 2023 m. rugpjūčio 3 d., 11 d., 18 d., 2023 m. rugsėjo 21 d. L. S. dirbo. 2023 m. rugsėjo 1 d. pažymėta, jog L. S. į darbą neatvyko dėl ligos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. L. S. lankėsi gydymo įstaigoje (t. 1., b. l. 106-108). Taip pat į bylą nėra pateikta įrodymų, jog įmonė reiškė pastabas dėl L. S. neatvykimo į darbą. Taigi šiuo atveju ieškovės pateikti paaiškinimai, jog L. S. minėtomis dienomis be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą laikyti neįrodytais (CPK 178 straipsnis).
46. Teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta atsakovės kaltės dėl to, kad ieškovė su ja laiku neatsiskaitė. Todėl, teismo vertimu, yra pagrindas atsakovei iš ieškovės priteisti DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytas netesybas, t. y. 1680 Eur (neatskaičius mokesčių.
47. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad ieškovė nemokėjo atsakovei minimalaus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto 2023 metais taikyto darbo užmokesčio ir iki šiol yra skolinga atsakovei 324,32 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio dalį. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovei priteistinos netesybos už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki visiško atsiskaitymo, skolos sumą dauginant iš uždelstų mėnesių skaičiaus, bet ne daugiau kaip iš 6. Šiuo atveju netesybų suma sudaro 1945,92 Eur (atskaičius mokesčius), todėl ši suma ir priteistina atsakovei iš ieškovės (DK 147 straipsnio 2 dalis).
48. Kiti patikslinto ieškinio, priešieškinio, teismo posėdžio metu pateikti argumentai neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo
49. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad UAB „Alenesa“ vystoma veikla (sraigių auginimas) pasižymi sezoniškumu, todėl bendrovė neturėtų finansinių galimybių iš karto sumokėti visų sumų, jeigu teismas jas priteistų, todėl teismo sprendimo vykdymą prašė atidėti bent jau šešiems mėnesiams. Atsakovės atstovė su šiuo prašymu nesutiko.
50. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų dėl sprendimo vykdymo atidėjimo taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes: 1) į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių; 2) turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą; 3) turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Kita vertus, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-742-370/2021). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.
51. Kaip minėta, įstatymo numatyta teise sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti teismas gali pasinaudoti, tačiau tai nėra imperatyvus įstatymo nurodymas. Teismų praktikoje šia teise naudojamasi tik išskirtiniais atvejais. Kiekvienu konkrečiu atveju teismui paliekama laisvė nuspręsti, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog UAB „Alenesa“ savo prašymo nepagrindė.
52. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad UAB „Alenesa“ vykdo sraigių perdirbimo verslą. Dėl patirtos pavasarinės sausros, šių metų derlius buvo žymiai menkesnis, todėl darbai buvo baigti 2023 m. lapkričio 17 d. Tai reiškia, kad žymiai sumažėjo surinktos, perdirbtos produkcijos kiekis ir ieškovės pajamos. Be to, dėl susidariusių aplinkybių rinkoje su ieškove vėluoja atsiskaityti klientai. Ieškovės veikla 2023 m. buvo nuostolinga. Pasak ieškovės, norint atsiskaityti su darbuotojais, kitais tiekėjais, ieškovei teks piniginių lėšų skolintis. Ieškovė nurodė, kad deda visas pastangas surinkti pinigų atsiskaityti su atsakove.
53. Šios aplinkybės, t. y. jog įmonės finansinė padėti yra sunki, tačiau ji deda pastangas siekdama atsiskaityti su ieškove buvo nurodytos patikslintame ieškinyje, kuris teismui pateiktas 2024 m. sausio 18 d. Ieškovė teismui 2024 m. kovo 15 d. pateikė prašymą atidėti paskirtą 2024 m. kovo 18 d. parengiamąjį posėdį, kad galėtų pabandyti su atsakove susitarti taikiai. Teismas šį ieškovės prašymą tenkino, kitą parengiamąjį posėdį paskyrė 2024 m. balandžio 15 d., kuris ieškovės atstovo prašymu buvo taip pat atidėtas. Kitas parengiamasis posėdis paskirtas 2024 m. balandžio 30 d. Pastarasis parengiamasis posėdis buvo atidėtas iki 2024 m. liepos 18 d. Teismas pažymi, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kokių konkrečių veiksmų ir priemonių nuo 2024 m. sausio 18 d. iki 2024 m. liepos 18 d. ėmėsi UAB „Alenesa“ siekdama atsiskaityti su L. S.. Taip pat teismas pažymi, kad į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų apskritai spręsti apie ieškovės finansinę padėtį šiuo aktualiu klausimui laikotarpiu. Taip pat nėra duomenų apie ieškovės vadinamą sezoniškumą, t. y. byloje nėra įrodymų, iš kurių teismas galėtų nustatyti kokiu būtent sezoniškumu pasižymi ieškovės veikla. Teismas pastebi, kad analogiškais argumentais, t. y. veiklos sezoniškumu ieškovė sunkią finansinę padėtį grindė ir spalio mėnesį, ir grindžia šiuo metu, t. y. liepos mėn. Kadangi ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų bendrovės sunkią finansinę padėtį, ieškovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
55. Nagrinėjamu atveju ieškovės patikslintas ieškinys atmestas visiškai, tad jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
56. Atsakovė pateikė duomenis, kad turėjo 653,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo patikslintą ieškinį parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose. Išlaidos pagrįstos prie prašymo pridėtais įrodymais.
57. Teismas, susipažinęs su pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, daro išvadą, kad visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos būtinomis ir realiomis. Taip pat nustatyta kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių. Todėl atsakovei iš ieškovės priteistinos visos jos turėtos 653,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
58. Byloje susidarė 43,78 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios iš ieškovės priteistinos valstybei.
59. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti šiuos sprendimus ir nutartis dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendime nustatyta dalis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, sprendimo dalis dėl 324,32 Eur (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo vykdytina skubiai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,
nusprendžia:
Nutraukti bylos civilinės bylos dalį dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alenesa“ reikalavimo panaikinti Darbo ginčų komisijos 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-113-23672/2023 ir atsakovės L. S. patikslintą prašymą/skundą perduoti nagrinėti iš naujo darbo ginčų komisijai.
Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.
Atsakovės L. S. priešieškinį tenkinti – atsakovei L. S. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alenesa“ priteisti 324,32 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus 32 centus) (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio, 1945,92 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 92 centus) (atskaičius mokesčius) ir 1680 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) (neatskaičius mokesčių) netesybų už vėlavimą atsiskaityti su atleista darbuotoja.
Netenkinti ieškovės uždarosios bendrovės „Alenesa“ prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, Telšių darbo ginčų komisijos 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-113-23672/2023 netenka galios.
Atsakovei L. S. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alenesa“ priteisti 653,40 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 40 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alenesa“ valstybei 43,78 Eur keturiasdešimt trijų eurų 78 centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Teismo sprendimo dalį dėl 324,32 Eur (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo vykdyti skubiai.
Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių darbo ginčų komisijai susipažinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.