Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

ieškov ė A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu prašydama:

5.1.kreditorinį įsipareigojimą pagal (duomenys neskelbtini) Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB IPF Digital Lietuva, po santuokos nutraukimo palikti asmenine A. K. prievole atsižvelgiant į tai, kad ši paskola paimta asmeninėms ieškovės reikmėms;

5.2. kreditorinį įsipareigojimą pagal (duomenys neskelbtini) Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB GF banku (buvęs UAB General Financing) po santuokos nutraukimo palikti asmenine A. K. prievole atsižvelgiant į tai, kad ši paskola paimta asmeninėms ieškovės reikmėms;

5.3. kreditorinį įsipareigojimą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Bigbank AS filialu po santuokos nutraukimo palikti asmenine A. K. prievole atsižvelgiant į tai, kad ši paskola paimta asmeninėms ieškovės reikmėms;

5.4. nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos, UAB „Legal balance“ ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai po santuokos nutraukimo paliekami asmeninėmis A. K. prievolėmis;

6. po santuokos nutraukimo ieškovei palikti K. pavardę;

7. iš atsakovo ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas- 109 Eur žyminio mokesčio bei 1000 Eur advokatės išlaidų (b.l. 8-122, dok-67343; b.l. 45, dok-139501).

(duomenys neskelbtini) šalys susilaukė dukros K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Kartu šeimoje augo ir ieškovės sūnus iš pirmos santuokos A. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš Vilniaus m. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., nes (duomenys neskelbtini) namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu ranka sudavė savo mažamečiui posūniui A. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Ieškovės nuomone, atsakovo elgesys yra nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu, todėl atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 2 d.).

Ieškovės nuomone, terminas susitaikymui nepadės išsaugoti santuokos, o tik pažeis ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų teisėtus interesus.

CK 3.169 str. nustato, kad tėvams gyvenant skyrium būtina nustatyti vaiko gyvenamąją vietą.

CK 3.174 str. 2 d. numatyta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

Nustačius nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su motina, bus geriausiai užtikrinti vaiko interesai, kadangi tarp motinos ir vaiko yra glaudus ryšys. Motina tinkamai rūpinasi dukra, užtikrina visus jos poreikius, todėl ieškovė prašo dukros nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su mama jos gyvenamojoje vietoje.

LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės vaikus išlaikyti; ši pareiga įtvirtinta ir CK 3.192 str. 1 d. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma – vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT 2004 m. balandžio 26 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-529/2004). Nuo 2024-01-01 MMA sudaro 709 Eur atskaičius mokesčius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs „Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą.

Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Vaiko tinkamas maitinimas svarbus jo vystymosi ir sveikatos užtikrinimui, todėl svarbu, kad vaiko maitinimas būtų pilnavertis. Ieškovė nurodytas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti kol kas negali pagrįsti rašytiniais įrodymais, nes kol kas dar tik pradėjo rinkti išlaidas pagrindžiančius kvitus, tačiau ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečio vaiko maitinimui yra susijusios su minimaliais kiekvieno asmens poreikiais.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir avalynės komplektus metų sezonams (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) atitinkančius vaiko ūgį ir dydį. Sezonui reikalingi šie rūbai: striukė (rudeniui ir pavasariui), striukė žiemai, kiti šilti rūbai, vasariniai ir lengvi rūbai, apatinis trikotažas, kojinės ir pan., batų pora kiekvienam sezonui. Dukrytės aprangai ir avalynei reikia skirti vidutiniškai po 80 Eur per mėnesį.

Vaikui yra būtina pirkti vaistus, vitaminus, imunitetą stiprinančius medikamentus, lankytis profilaktiškai pas medikus. Sveikatos reikmėms per mėnesį išleidžiama vidutiniškai po 30 Eur.

Vaiko higienos prekėms (muilui, šampūnui, dantų priežiūros reikmenims, skalbimo priemonėms ir pan.), patalynei ir pan. per mėnesį išleidžiama vidutiniškai po 20 Eur.

(duomenys neskelbtini). šalių dukra pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) klasę (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Mokymosi priemonėms išleidžiama suma sudaro maždaug 60 Eur per mėnesį. Papildomai vaikui reikia pirkti kanceliarinių prekių, užduočių, lavinamųjų knygelių, žaislų ugdymui namuose, kas kainuoja apie 30 Eur per mėnesį.

Vienas iš būtinų vaiko poreikių yra jo teisės į poilsį ir laisvalaikį užtikrinimas (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei, dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose renginiuose, lankyti teatrus, cirkus, koncertus, vykti į ekskursijas, žaidimų kambarius. Šiems poreikiams iš viso per mėnesį skiriama vidutiniškai po 50 Eur.

Vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinta vaiko teise į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str.). Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 str.), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14 str., 35 str.), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.) ir kt. įgyvendinimą. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimą, sudaro: tinkamo būsto išlaikymo ir priežiūros išlaidos, remonto, šildymo, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos paslaugos, tenkančios vaiko daliai. Ieškovė su vaikais gyvena jai priklausančiame name, už kurį mokami komunaliniai mokesčiai, mokestis už internetą, televiziją ir sudaro apie 250,00 Eur. Tad vaikui tenkanti mokesčių dalis sudaro apie 85,00 Eur per mėnesį.

Periodiškai perkami didesnės vertės daiktai (judėjimo priemonės ir pan.) Šiems pirkiniams vidutiniškai per mėnesį reikia skirti po 50,00 Eur.

Ieškovė nuolat patiria išlaidų dėl vaiko vežiojimo į ugdymo įstaigą, sveikatos priežiūros įstaigas, pas draugus, gimines ir pan., transporto išlaidų vaikui dalis sudaro vidutiniškai 50,00 Eur.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį, atsižvelgiama ir į tėvų turtinę padėtį. Įstatymai numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), pagal nurodyto straipsnio 3 dalį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), ieškovės vidutinės pajamos yra apie (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė kas mėnesį gauna po 96,25 Eur išmokas vaikams. Atsakovo pajamos ieškovei nėra žinomos.

Nuo gyvenimo skyrium momento ((duomenys neskelbtini)) atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, todėl už šį laikotarpį iš jo priteistina išlaikymo skola, skaičiuojama nuo tuo metu buvusios minimalios mėnesinės algos atskaičius mokesčius. Prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 6022,50 Eur, kuri nurodyta pastiklinto ieškinio lentelėje.

Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 str. 1 d.), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

Santuokos metu įgytas šis turtas:

1. Transporto priemonė OPEL ZAFIRA, v/n (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta (duomenys neskelbtini), kurios vertė 850,00 Eur, po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo A. K. nuosavybe;

2. Transporto priemonė HONDA FR-V, v/n (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1060,00 Eur, po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo A. K. nuosavybe.

1.Kreditorinis įsipareigojimas pagal (duomenys neskelbtini) Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB IPF Digital Lietuva, po santuokos nutraukimo paliekamas asmenine A. K. prievole atsižvelgiant į tai, kad ši paskola paimta asmeninėms ieškovės reikmėms;

2. Kreditorinis įsipareigojimas pagal (duomenys neskelbtini) Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB GF banku (buvęs UAB General Financing) po santuokos nutraukimo paliekamas asmenine A. K. prievole atsižvelgiant į tai, kad ši paskola paimta asmeninėms ieškovės reikmėms;

3. Kreditorinis įsipareigojimas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Bigbank AS filialu po santuokos nutraukimo paliekamas asmenine A. K. prievole atsižvelgiant į tai, kad ši paskola paimta asmeninėms ieškovės reikmėms.

Atsakovas turi asmeninius kreditorius: Valstybinę mokesčių inspekciją prie finansų ministerijos, UAB „Legal balance“ ir Vilniaus teritorinę ligonių kasą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei nėra žinoma apie atsakovo turimus skolinius įsipareigojimus, jie nebuvo prisiimti šeimos reikmėms, ieškovė laiko, kad šios prievolės yra atsakovo asmeninės. Kadangi ieškovė neturi duomenų, pagal kokius konkrečiai skolinius dokumentus susidarė atsakovo įsiskolinimai, o Liteko sistemoje registrų duomenys nėra skaitmenizuoti, todėl ieškovės atstovei neprieinami, ieškovė prašo teismo nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos, UAB „Legal balance“ ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai po santuokos nutraukimo paliekami asmeninėmis A. K. prievolėmis.

Ieškovė nurodo, jog daugiau jai žinomų kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, kurie būtų vykdomi iš bendro sutuoktinių ar asmeninio turto, neįgijo ir neturi.

Atsakovas A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Pareiškimo atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant teismui nepateikta. Atsakovas apie bylos procesą buvo informuotas asmeniškai paskelbiant paiešką (b.l. 30, dok-101422). Apie bylos nagrinėjimo datą, vietą, prisijungimo duomenis atsakovas buvo informuotas el.paštu (b.l. 40) bei 2 teismo šaukimais (b.l.42-43). Laikytina, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 123 str. 3 d., 132 str., 246 str.2 d.).

Trečiasis asmuo UAB „GF bankas“, į. k. 300515252, pateikė atsiliepimą, nurodė, kad ieškovė pagal su banku (duomenys neskelbtini)sudarytą vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Sandorį Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) yra visiškai atsiskaičiusi ir šiuo metu įsipareigojimų neturi. Prašo civilinę bylą teismo posėdžiuose nagrinėti banko atstovei nedalyvaujant (b.l. 14, dok-71244).

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, (toliau – VMI prie FM) pateikė atsiliepimą, prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra, VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.

Nurodo, kad Antstolių informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) duomenimis, A. K. atžvilgiu dėl išieškojimo VMI prie FM naudai užvestos 5 vykdomosios bylos dėl 93,28 Eur. A. K. atžvilgiu antstolių kontorose nėra užvestų vykdomųjų bylų dėl skolos išieškojimo išieškotojos VMI prie FM naudai.

Trečiasis asmuo Vilniaus teritorinė ligonių kasa, j. a. k. 188783796, (toliau – TLK) pateikė atsiliepimą, prašo ieškinį prašome nagrinėti teismo nuožiūra TLK atstovui nedalyvaujant.

Nurodo, kad atsakovo A. K. skola VLK, kurios dydis 77,35 Eur, vadovaujantis VLK direktoriaus 2010-07-12 įsakymu Nr. 1K-136 „Dėl Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, išieškoma pagal vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Šis vykdomasis raštas pateiktas antstolio A. N. kontorai. Šiuo metu išieškotinas atsakovo skolos likutis pagal šį vykdomąjį raštą yra 77,35 Eur. Ieškovė A. K. įsiskolinimų VLK neturi. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį, TLK neprieštarautų ieškinio patenkinimui (b.l. 16, dok-69432). Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 34, dok-120268; b.l. 39, dok-126096).

Trečiasis asmuo Bigbank AS, į. k. 10183757, pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė prievolė bankui yra pareiškėjų solidari, nes šalys (duomenys neskelbtini) sudarė kredito sutartį Nr.(duomenys neskelbtini). Bankas neprišatrautų, kad sutuoktinių tarpusavio susitarimu dėl įmokų mokėjimo, jei tai nepažeis kreditoriaus interesų. Prašė spręsti kitus klausimus teismo nuožiūra, nedalyvaujant banko atstovui (b.l. 23, dok-75610).

Trečiasis asmuo UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, pateikė atsiliepimą, prašo po santuokos nutraukimo pripažinti skolą, kilusią iš kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurios išieškojimą vykdo antstolis A. N. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), solidaria ieškovės A. K. ir atsakovo A. K. prievole.

Nurodo, kad nesutinka su ieškinyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta santuokos nutraukimo pasekme, t.y. kad skoliniai įsipareigojimai suinteresuotam asmeniui nutraukus santuoką yra asmeninė atsakovo A. K. prievolė.

Suinteresuoto asmens nesutikimo argumentai nurodyti sekančiai:

1) Pareiškėjai sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje.

2) Atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „GF bankas“ (duomenys neskelbtini) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Pažymi, kad sutartis buvo pasirašyta pareiškėjų santuokos metu.

3) Tikėtina, kad atsakovas pasirašydamas aukščiau minėtą sutartį ją sudarė šeimos poreikiams tenkinti. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys), todėl turi būti pripažįstamos solidaria atsakomybe (b.l. 24, dok-76729). Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l.41, dok-129964).

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto skyrius, j. a. k. 188752021, (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą (b.l.26, dok-78163), kurioje nurodė, kad išvados teikimo dienai atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškinį nėra pateikęs.

Tarnybos vyr. specialistė apsilankė ieškovės bei vaiko gyvenamojoje vietoje, surašė (duomenys neskelbtini) šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)

Nustatyta, kad nepilnametė K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su mama A. K. ir broliu A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena dviejų aukštų name, (duomenys neskelbtini). Būstas, pasak ieškovės, nuosavybės teise priklauso jai. Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga. (duomenys neskelbtini). K. mokosi (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, šiuo metu vaikas nelanko jokių būrelių, tačiau nuo rugsėjo mėn. planuoja pradėti lankyti (duomenys neskelbtini) 2 k./sav. (apie 10 Eur/mėn.).

Vaikas neturi įgimtų ar lėtinių ligų. Vaiko sveikatos priežiūra atliekama VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Tarnybos vyr. specialistei pakalbinus nepilnametę, mergaitė kuklinosi, atsakinėjo labai trumpai ir neišsamiai. Su vaiku bendrauta (duomenys neskelbtini).

K. nurodė, jog tėčio vardas yra A., tačiau jo labai seniai nematė; tėtis neskambina, nerašo, nedovanoja dovanų. Mergaitė pasakojo, jog mama ją veža į mokyklą, kartu gamina, žiūri televizorių, mama ir brolis padeda su namų darbais.

A. K. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), darbo pajamos -apie 800 Eur/mėn., taip pat gauna 192 Eur/mėn. už vaikus. Pasak ieškovės, su atsakovu A. K. skyriumi gyvena apie 2 metus. A. K. teigimu, atsakovas su dukra nebendrauja, ja nesidomi, nesusitinka, išlaikymo neteikia. Moteris teigė, jog per du metus atsakovas nebuvo susitikęs su dukra.

Šeima Tarnybai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų žinoma. (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas iš policijos, jog A. K., būdamas neblaivus, smurtavo prieš mažametį A. B.; (duomenys neskelbtini) atlikus vaiko situacijos vertinimą ((duomenys neskelbtini)), nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuota atvejo vadyba; (duomenys neskelbtini)įvertinus vaiko situaciją ((duomenys neskelbtini)) vaiko teisių pažeidimų nenustatyta; (duomenys neskelbtini) įvertinus vaiko situaciją, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Šeimai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo taikomas atvejo vadybos procesas.

Tarnyba neprieštarauja, kad nepilnametės K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina A. K.

CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymą turi teikti abu tėvai, proporcingai vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai. Ieškovės prašomas priteisti iš tėvo išlaikymas vaikui (po 306 Eur/mėn.) užtikrintų tik minimalius, būtiniausius nepilnametės K. K. poreikius. Priteisiant išlaikymą, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsakovui neteikus tinkamo išlaikymo vaikui, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas ( CK 3.200 str.).

Skyriaus nuomone, reikalavimas dėl išlaikymo/įsiskolinimo vaikui priteisimo yra pareikštas vadovaujantis nepilnamečių geriausiais interesais.

Skyrius prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 44, dok- 139097).

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Santuokos metu (duomenys neskelbtini) šalims gimė duktė K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Bylos duomenimis, šeimoje auga ir ieškovės sūnus iš pirmos santuokos A. B., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai yra nepilnamečiai.

Ieškovė nurodė, kad šalys kartu negyvena ir bendro ūkio netvarko nuo (duomenys neskelbtini) d., kai po namuose įvykusio smurto nepilnamečio vaiko A. B. atžvilgiu atsakovas į bendrus šeimos namus nebegrįžo. Šalių santykiams nutrūkus, šalių nepilnametė dukra K. ir toliau liko gyventi su motina. Ieškovės teigimu, atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) d. su dukra nebendrauja, išlaikymo neteikia, susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovės nuomone, šalių santuoka iširusi dėl atsakovo kaltės.

Atsakovas savo pozicijos byloje neišreiškė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Ieškovės teigimu, atsakovo kalte pasireiškė tuo, kad jis netinkamai elgėsi šeimoje, turėjo priklausomybę alkoholiui bei fiziškai smurtavo prieš ieškovę bei jos mažametį sūnų. Būdamas neblaivus, atsakovas elgdavosi agresyviai, o galutinai santykiai nutrūko po to, kai atsakovas sumušė jos mažametį sūnų.

Ieškovės nuomone, atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 2 d.).

Ieškovės teigimu, taikinimo procedūra nereikalinga, nes su atsakovu nebeliko dvasinio artumo ir bendrų interesų.

Ieškovės teigimu, nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas visiškai neprisideda prie šeimos finansų, vaiko išlaikymo, nemoka buto komunalinių mokesčių, nedalyvauja šeimos gyvenime, nes paliko šeimą ir ją nesirūpina.

Ieškovė rūpinasi nepilnamečių vaikų išlaikymu bei priežiūra.

Po santuokos nutraukimo, ieškovė prašo nepilnametės dukros K. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo dienos nepilnametės dukros K. materialinį išlaikymą po 306,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros K. išlaikymo įsiskolinimą, viso 6022,50 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)d.

Dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos ieškovė nepasisakė.

Be to, ieškovė prašo padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisti atsakovui nurodytas ieškinyje transporto priemones, o jai nepriteisinat piniginės kompensacijos už nevažiuojančias transporto priemones, padalinti kreditorinius įsiskolinimus; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: 109 Eur žyminio mokesčio, 1000 Eur advokato išlaidų ieškovės naudai.

Teisinis bylos įvertinimas

Kaip nustatyta byloje, šalys (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei ši santuoka yra antra.

Ieškovė nurodė ieškinyje nematanti galimybės išsaugoti santuokos dėl atsakovo netinkamų veiksmų, pasireiškusių psichologiniu ir fiziniu smurtu prieš ją vartojant alkoholį, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Atsakovas nuteistas už fizinio smurto panaudojimą kito nepilnamečio vaiko iš pirmos santuokos-A. B., gim. (duomenys neskelbtini) d. atžvilgiu ir (duomenys neskelbtini) už smurtinius veiksmus mažamečio atžvilgiu (duomenys neskelbtini).

Be to, nuo (duomenys neskelbtini)atsakovas paliko šeimą, neprisideda prie šeimos finansų, vaiko išlaikymo, nemoka buto komunalinių mokesčių, nedalyvauja šeimos gyvenime. Ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šis faktinio santuokos iširimo momentas yra svarbus sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, nes vadovaujantis teismų praktika, teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2121-467/2015).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015, 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017 ir kt.).

Ieškovės ieškinyje nurodytos netinkamas atsakovo elgesys atsakovo nepaneigtas. Atsakovas veikia pasyviai, neprieštaravo ieškovės nurodytoms aplinkybėms dėl šeimos iširimo.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (2010 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes (2017 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017).

Nagrinėjamu atveju teismų praktikoje fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichine prievarta, naudojama sistemingai, t. y., jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas (sistemingumo nereikalauja tik vaiko palikimo ilgą laiką be priežiūros požymis) (kasacines nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553-942/2015, 2K-277-788/2016, Nr. 2K-474- 489/2016 ir kt.), sąlygoja šalių bendro gyvenimo pabaigą.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (2010 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi, teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes (2017 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017).

Mergaitė faktiškai gyvena su ieškove. Ginčo dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų, pastarojo pozicija neatskleista.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Išvadoje (b.l.26, dok-78163), nurodyta, kad Skyriaus vertinimu, nėra abejonių, kad K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų jos geriausius interesus. Tarnybos vertinimu, nenustačius konkrečios atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nepilnametės interesai pažeisti nebus.

Skyriaus vertinimu, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikams suma periodinėmis išmokomis po 306 Eur/mėn. vaikui neprieštarauja nepilnametės dukros interesams ir būtų pakankama minimaliems poreikiams tenkinti.

Skyriaus nuomone, nustačius, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas.

Išvados teikimo dienai atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškinį nėra pateikęs.

CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Bylos duomenimis, ieškovė sudaro dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrina saugią, stabilią, jų amžių ir poreikius atitinkančią aplinką, todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nustato šalių nepilnametės dukros K. K. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove (motina), jos gyvenamojoje vietoje.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Augant vaikams auga ir jų būtinieji bei specialieji poreikiai, kurių patenkinimą turi užtikrinti tiek motina tiek tėvas lygiomis dalimis. Teismų praktika dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo pakankamai gerai išplėtota.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas (šiuo metu MMA yra 709,00 Eur atskaičius mokėtinus mokesčius). Taigi, jeigu išlaikymas teikiamas lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis abiem tėvams yra apie 355 Eur. Toks minimalus išlaikymas gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Sprendžiant dėl vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis (Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-254-324/2024).

Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į orientacinį minimalios mėnesinės algos (nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarančios 924,00 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 708,42 Eur), t.y. ½ dalį šios sumos sudaro 354,21 Eur.

Kartu pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 96,25 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio).

Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 708,42 Eur (708,42 Eur – 96,25 Eur = 612,18 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 306,09 Eur iš kiekvieno iš tėvų (612,18 Eur/2 = 306,09 Eur).

Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Ieškovės teigimu, ji dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis siekia 840 Eur. Atsakovas šiuo metu niekur nedirba, jo gaunamos pajamos nežinomos.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini)d. neteikė nebepilnametės dukros K. nuolatinio išlaikymo, todėl nuo (duomenys neskelbtini)d. susidarė pagal ieškovės sudarytą lentelę – 6022,50 Eur išlaikymo įsiskolinimas beveik už dvejus metus.

Atsakovui neteikus tinkamo išlaikymo vaikui, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 str.).

Ieškovė nurodė, kad šalys santuokos metu įgijo žemiau nurodytą kilnojamąjį turtą, kuris po santuokos nutraukimo dalintinas sekančiai:

Be to, ieškovė nurodė patikslintame ieškinyje asmeninį ir nedalintiną šalių turtą, kurį sudaro:

2. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini)Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, yra nedalintinas CK 3.89 str. 1 d. 2 p. pagrindu ir po santuokos nutraukimo lieka asmenine ieškovės A. K. nuosavybe;

Ieškovė po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus prašo padalinti sekančiai: