Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-777-236/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00997-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.9; 2.6.18.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arno vila“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arno vila“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ir V. K. dėl statybos darbų kainos pagal rangos sutartį sumažinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui V. B.. Teisėjų kolegija nustatė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė UAB „Arno vila“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ir V. K., prašydama sumažinti 70 915,68 Eur suma statybos rangos kainą, numatytą 2005 m. rugpjūčio 23 d. statybos rangos sutartimi Nr. 508231, priteisti ieškovei UAB „Arno vila“ iš atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ 67 983,85 Eur sumą, priteisti ieškovei UAB „Arno vila“ iš atsakovo V. K. 2 931,83 Eur sumą, priteisti ieškovei UAB „Arno vila“ iš atsakovų AB „Panevėžio statybos trestas“ ir V. K. 6 procentų metines palūkanas priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė UAB „Arno vila“ ir atsakovė AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ 2005 m. rugpjūčio 23 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 508231 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu rangovas AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis per Sutartyje nustatytą terminą pastatyti komercinės paskirties pastato su gyvenamaisiais butais ir požemine automobilių aikštele, gynybinės sienos bokšto rekonstravimą – pritaikymas kavinei, pėsčiųjų gatvelės statyba. Darbų techniniu prižiūrėtoju buvo atsakovas V. K.. Eksploatuojant pastatą paaiškėjo, kad rangovas AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ yra netinkamai ir nekokybiškai atlikęs pagal Sutartį sulygtus darbus, todėl ne vieną kartą kreipėsi į rangovą dėl defektų pašalinimo, tačiau defektai nepašalinti iki šiol. 3. Ieškovė UAB „Arno vila“ pažymėjo, kad 2017 m. gruodžio 21 d. paaiškėjo šie paslėpti statybos darbų defektai: 1) gelžbetoninė perdanga iš -1 į -2 aukštą yra nesandari (nehermetiška) – vandens erozija pažeidžia konstrukcijų tvarumą, rūdija perdangų armatūra, kyla pavojus pastato tvarumui, kadangi dėl rangovo nekokybiškai atliktų darbų, tai yra dėl rangovo kaltės atsiradusių defektų per deformacines, technologines siūles, inžinerinių sistemų tinklus iš -1 parkingo grindų intensyviai skverbiasi vanduo ir teka per -2 aukšto lubas ant parkuojamų automobilių, savininkams šiais per gelžbetoninę perdangą prasiskverbusiais šarminiais skysčiais yra gadinami automobiliai, negalima tinkamai eksploatuoti nuosavybės teise valdomų patalpų; 2) pastate periodiškai pradėjo išsisandarinti, tai yra leisti vandenį inžinerinių sistemų vamzdynai; 3) nesandarūs stogo ventiliacijos kaminai, per kaminų šachtas prasiskverbia lietaus vanduo į butus bei bendrąsias patalpas; 4) pastate periodiškai pradėjo trūkinėti nekokybiškai sumontuoti langai (vitrinos); 5) nesandarūs ir netinkamai įrengti fasado pašvietimo šviestuvai grindinyje – šviestuvai pradėjo periodiškai gesti dėl juose prisikaupusio lietaus vandens. 4. Ieškovė UAB „Arno vila“ nurodė, kad 2017 m. gruodžio 21 d. nustačiusi šiuos paslėptus defektus ieškovė kreipėsi į atsakovę AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ su reikalavimu įvykdyti prievoles, t. y. ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pranešimo gavimo dienos pradėti ir ne vėliau kaip per 20 dienų baigti nurodytų paslėptų defektų šalinimą. 2018 m. sausio 10 d. pranešimu atsakovė paprašė nurodyti komercinės paskirties pastato su gyvenamaisiais butais ir požemine automobilių aikštele defektų atsiradimo aplinkybes, laiką, tikslią defektų vietą, pateikti statinio ir inžinerinių sistemų eksploatacijos dokumentaciją. Ieškovė UAB „Arno vila“ informavo atsakovę, kad nurodyti defektai atsirado ne dėl eksploatavimo, pastebėti 2017 metų gruodžio mėnesį, konkrečių statybos darbų defektų vieta nurodyta 2017 m. gruodžio 21 d. reikalavime. Taip pat ieškovė paprašė atsakovės nurodyti, kokių konkrečiai statinio ir inžinerinių sistemų eksploatavimo dokumentų reikia, kad atsakovė įvykdytų įsipareigojimą pašalinti defektus garantinio laikotarpio metu. Po šio ieškovės pranešimo atsakovė daugiau nebeatrašė ir nurodyti defektai nebuvo pašalinti. 5. Ieškovė pažymėjo, kad vertinant statybos dokumentus, nustatyta, kad atsakovas V. K., būdamas techniniu prižiūrėtoju, statybos žurnale pasirašinėjo prie specialiųjų darbų, kaip darbus priimantis asmuo, o konkrečiai prie vidaus visų vamzdynų darbų, tame tarpe ir prie vamzdžių, kurie sutrūko ir minimi defektinėje pretenzijoje, darbų. Taip pat atsakovas pasirašinėjo ir hidraulinio bandymo aktus. Dėl to ieškovė UAB „Arno vila“ parengė lokalinę sąmatą ir nustatė, kad statybos darbų paslėptų defektų šalinimo vertė yra 70 915,68 Eur. Tame tarpe, defektų, už kuriuos yra bendrai atsakingas atsakovas V. K., šalinimo vertė yra 5 863,66 Eur. Visos nurodytos defektų atsiradimo priežastys yra susijusios su AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ir V. K., kaip atliktų darbų techninio prižiūrėtojo, netinkamai atliktais statybos rangos darbais bei jų priežiūra, todėl už paslėptų defektų atsiradimą bei jų šalinimą yra atsakingi abu atsakovai. 6. Ieškovės UAB „Arno vila“ teigimu, kadangi atsakovė AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ darbų ieškovei tinkamai neperdavė, visi ieškovės pastebėti darbų trūkumai laikytini darbų defektais, kurie turėtų būti pašalinti atsakovų sąskaita. 7. Ieškovė pažymėjo, kad nepagrįsti atsakovės AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ teiginiai, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2016 ieškovės reiškiami reikalavimai dėl defektų buvo nustatyti 2011 m. rugsėjo 5 d. statinio apžiūros aktu Nr. 1 ir 2012 m. liepos 16 d. statinio apžiūros aktu Nr. 2. Minėtoje civilinėje byloje reiškiami reikalavimai dėl defektų, nustatytų minėtuose apžiūros aktuose, o šiuo ieškiniu keliami reikalavimai ne dėl tų pačių defektų, bet dėl naujai paaiškėjusių defektų. Ieškovė defektus nustatė ir pretenziją rangovui pareiškė 2017 m. gruodžio 21 d., dar nepasibaigus 10 metų garantiniam terminui, nes teismų yra konstatuota, kad ieškovė pastatą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti 2008 m. spalio 21 d. Ieškovė, 2017 m. gruodžio 21 d. pareiškusi pretenziją rangovui dėl nustatytų darbų trūkumų ir nesulaukusi, kad rangovas per nustatytą terminą pašalintų nurodytus trūkumus, 2018 m. gruodžio 18 d. pareiškė ieškinį teisme. Dėl to ieškovė nepraleido nei garantinio termino darbų defektams nustatyti, nei ieškinio senaties termino reikalavimui dėl šių trūkumų šalinimo pareikšti. 8. Ieškovės teigimu, atsakovai nepagrįstai nurodė, kad UAB „Arno vila“ yra netinkama ieškovė, nes patalpos yra parduotos ir patalpų savininkai patys turėtų ginti savo pažeistas teises. Pastato statybos darbai buvo atlikti sudarius statybos rangos sutartį tarp UAB „Arno vila“ ir rangovo AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“. Būtent juos sieja teisiniai santykiai ir teisės bei pareigos, kildinamos iš rangos sutarties. Patalpų savininkų ir atsakovų nesieja jokie teisiniai santykiai, todėl jie neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimus atsakovams dėl sutartinės civilinės atsakomybės, kylančios iš rangos sutarties. 9. Ieškovė UAB „Arno vila“ pažymėjo, kad pastatų savininkai įsigijo patalpas iš ieškovės ir ji kaip užsakovas – statytojas yra atsakinga patalpų savininkams už statinio kokybės garantinius įsipareigojimus. Faktas, kad ieškovė yra visiškai sumokėjusi už rangos darbus neeliminuoja jos teisės pasirinkti vieną iš įstatyme įtvirtintų rangovo atsakomybės už netinkamos kokybės darbą būdų. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl atliktų statybos darbų kainos pagal rangos sutartį sumažinimo 70 915,68 Eur suma. Kadangi ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi už statybos darbus pagal rangos sutartį, todėl sumažinus statybos darbų kainą ieškovei turėtų būti priteistos jos sumokėtos lėšos. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir jo atsakomybė numatyta Statybos įstatyme, o jis atsako už defektus ir pagal CK normas. 10. Atsakovė AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ procesiniuose dokumentuose prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, netenkinus prašymo dėl ieškinio senaties, ieškinį atmesti. 11. Atsakovė nurodė, kad visi darbai buvo atlikti ir perduoti ieškovei UAB „Arno vila“ pagal kasmėnesinius darbų priėmimo – perdavimo aktus, buvo pasirašyti du pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktai, kuriuos pasirašė ir ieškovės vadovas, taip pripažindamas, kad visi atlikti darbai yra baigti ir jie atlikti tinkamai, visi butai šiai dienai jau yra parduoti, o bendro naudojimo patalpas ieškovė perdavė naudoti įkurtai bendrijai. 12. Atsakovės AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ teigimu, ieškovės UAB „Arno vila“ argumentai dėl galutinio darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo ir jo suabsoliutinimo, kad, nesant minėto akto, darbai laikomi neperduotais, yra nepagrįsti ir šios aplinkybės tarp šalių jau yra išnagrinėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi, kurios pagrindu teismas priteisė iš ieškovės visas darbų atlikimo išlaidas. 13. Atsakovė AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ pažymėjo, kad ieškovės UAB „Arno vila“ dalis defektų, nurodytų specialisto išvadų 3.1. dalies 1 p., 3 p., 4 p., jau yra išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-352-407/2017 ir Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2016, o kita dalis defektų dar yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1001-390/2018. Ieškovė nurodo, kad defektus nustatė tik 2017 m. gruodžio 21 d., tačiau iš Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-312-173/2016 medžiagos matyti, kad reiškiami reikalavimai dėl defektų buvo nustatyti 2011 m. rugsėjo 5 d. statinio apžiūros aktu Nr. 1 ir 2012 m. liepos 16 d. statinio apžiūros aktu Nr. 2. 14. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė UAB „Arno vila“ šioje byloje pareiškė ieškinį 2018 m. gruodžio 18 d., t. y. jau praleidusi 1 metų ieškinio senatį, taip pat ir 5 bei 10 metų garantinį terminą, todėl vien šiuo pagrindu ieškinys atmestinas. Kadangi ieškovė reiškia reikalavimą dėl statybos darbų kainos pagal rangos sutartį sumažinimo, o rangos sutartis jau yra pasibaigusi ir ieškovė visus pinigus už rangos darbus jau yra sumokėjusi, todėl jos pareikšto ieškinio dalykas yra netinkamas. Be to, ieškovė reiškia reikalavimą dėl darbų kainos sumažinimo, kildinamo iš neva atsiradusių defektų bendro naudojimo patalpose, kurios jai net nepriklauso ir kurių galimų defektų taisymo ji net neatlikinės. DNSB „Bokšto bendrija“ yra tas subjektas, kuris turi teisę įgyvendinti namo patalpų savininkų teises ir pareigas dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų šalinimo. 15. Atsakovas V. K. procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 16. Atsakovo teigimu, ieškinys yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. 17. Atsakovas nurodė, kad ieškovės UAB „Arno vila“ teigimu, ji pati parengė sąmatą ir nustatė žalos dydį. Šią aplinkybę patvirtina ir pateikta sąmata, kurios 3.1. p. nurodyta, kad sąmata sudaryta pagal defektus, išvardintus 2017 m. gruodžio 21 d. reikalavime įvykdyti prievolę. Minėtame reikalavime konkrečiai nenurodyti jokie statybos darbų defektai ir nepateikti jokie juos patvirtinantys įrodymai. 18. Atsakovo teigimu, ieškovės pateikti skaičiavimai negali būti vertinami kaip įrodymas, patvirtinantis defektų egzistavimą. 2017 m. gruodžio 21 d. reikalavime rašoma, kad defektai pradėjo reikštis periodiškai, kas patvirtina, kad jie galėjo atsirasti gerokai anksčiau nei pareikštas reikalavimas. Netgi jei tokie defektai būtų atsiradę, atsakovui V. K. pretenzija nebuvo pareikšta, nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su defektais, todėl turėtų būti taikomas senaties terminas. 19. Atsakovas V. K. nurodė, kad būtina atskirti eksploatacijos eigoje atsiradusius defektus nuo nekokybiškai atliktų statybos darbų. Ieškinyje nenurodyta, kada ir kokius konkrečiai veiksmus, kuriais ieškovei buvo padaryta žala, atliko atsakovas V. K., jam apskritai nebuvo pareikštos jokios pretenzijos. 20. Atsakovas V. K. pažymėjo, kad inžinerinių sistemų įrengimo techninę priežiūrą vykdė ne atsakovas V. K., o kitas techninis prižiūrėtojas V. B.. Ieškinyje nenurodytas atsakovui V. K. reiškiamo reikalavimo nei faktinis, nei teisinis pagrindas. Kadangi ieškovė nereikalauja žalos atlyginimo, neaišku, kokiu pagrindu reikalaujama priteisti iš atsakovo V. K., kuris nėra rangos sutarties šalimi, o prašoma sumažinti sutarties kainą. Be to, UAB „Arno vila“ yra netinkama ieškovė, nes neaišku, kokiu pagrindu ji veikia patalpų savininkų vardu. 21. Trečiojo asmens V. B. teigimu, magistraliniai tinklai buvo sumontuoti, išbandyti, todėl perdavus savininkams techninės priežiūros darbai baigėsi. Po to dar 5 metus, savininkams įsirenginėjant butus, vyko vamzdynų keitimas, jų pjaustymas, eksploatavimas taip pat turi įtakos vamzdynų būklei. 22. Trečiasis asmuo nurodė, kad vamzdynai negali pastoviai išsisandarinti, išsisandarinimas nustatomas atliekant bandymus. Ieškovei nustatant defektus turėjo būti informuoti ir pakviesti suinteresuoti asmenys. Sąmatą paskaičiavusi specialistė yra tik sąmatininkė, o trūkumų nustatymą turėjo atlikti kitas specialistas. Šviestuvams taikoma gamyklinė garantija, jų keitimas yra sudėtingas darbas ir tuo metu gali būti pažeista konstrukcija. Kadangi techninė priežiūra yra komandinis darbas, tai ją su V. K. vykdė kartu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 23. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti atsakovei AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ iš ieškovės UAB „Arno vila“ 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisti atsakovui V. K. iš ieškovės UAB „Arno vila“ 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Arno vila“ 11,26 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. 24. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Arno vila“ ir atsakovė AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ 2005 m. rugpjūčio 23 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 508231 (tekste – ir Sutartis), pagal kurią Sutarties objektas – komercinės paskirties pastatas su gyvenamaisiais butais ir požemine automobilių aikštele, gynybinės sienos bokšto rekonstravimas – pritaikymas kavinei, pėsčiųjų gatvelės statyba (Sutarties 2.1. punktas). Pagal Sutarties 2.2. punktą atsakovė (rangovas) įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis per sutartyje nustatytą terminą atlikti Sutarties priede Nr. 1 nurodytus darbus ir vykdyti subrangovų atliekamų darbų priežiūrą pagal priedą Nr. 4, o ieškovė (užsakovas) įsipareigojo sudaryti sąlygas, būtinas statybos darbams atlikti, pateikti statybos leidimą, techninį projektą, priimti darbų rezultatą ir rangovui sumokėti už atliktus darbus Sutartyje nustatyta tvarka. 25. Teismas nurodė, kad iš 2005 m. gegužės 16 d. statybos techninės priežiūros sutarties Nr. TPS-1 matyti, kad objekto – komercinės paskirties pastato su gyvenamais butais ir požemine automobilių aikštele Kęstučio g. 86/Kanto g. 18, Kaune, statybos techninę priežiūrą vykdė atsakovas V. K.. Pagal 2007 m. balandžio 4 d. statinio statybos specialiųjų darbų techninės priežiūros darbų vykdymo sutarties duomenis trečiasis asmuo V. B. atliko komercinės paskirties pastato su gyvenamais butais ir požemine automobilių aikštele Kęstučio g. 85/Kanto g. 5, Kaune, specialiųjų statybos darbų vykdymo techninę priežiūrą. 2007 m. gruodžio 28 d. (I etapas) ir 2008 m. spalio 21 d. (II-III etapas: gyvenamosios patalpos) pripažinimo tinkamu naudoti aktais gyvenamojo namo pastatas su administracinėmis, maitinimo, prekybos, paslaugų patalpomis ir požemine automobilių stovėjimo aikštele Kęstučio g. 86/Kanto g. 18, Kaune, pripažintas, kaip tenkinantis nustatytus reikalavimus ir tinkamas naudoti. 26. Teismas nustatė, kad ieškovė AB „Arno vila“ 2017 m. gruodžio 21 d. kreipėsi raštu į atsakovę (rangovą) AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ir nurodė, kad eksploatuojant pastatą paaiškėjo, jog AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ yra netinkamai ir nekokybiškai atlikusi pagal Sutartį sulygtus darbus. Šiuo metu paaiškėjo sekantys paslėpti statybos darbų defektai: 1) gelžbetoninė perdanga iš -1 į -2 aukštą yra nesandari (nehermetiška) – vandens erozija pažeidžia konstrukcijų tvarumą, rūdija perdangų armatūra, kyla pavojus pastato tvarumui, kadangi dėl rangovo nekokybiškai atliktų darbų, tai yra dėl rangovo kaltės atsiradusių defektų per deformacines, technologines siūles, inžinerinių sistemų tinklus iš -1 parkingo grindų intensyviai skverbiasi vanduo ir teka per -2 aukšto lubas ant parkuojamų automobilių, savininkams šiais per gelžbetoninę perdangą prasiskverbusiais šarminiais skysčiais yra gadinami automobiliai, negalima tinkamai eksploatuoti nuosavybės teise valdomų patalpų; 2) pastate periodiškai pradėjo išsisandarinti, tai yra leisti vandenį inžinerinių sistemų vamzdynai; 3) nesandarūs stogo ventiliacijos kaminai, per kaminų šachtas prasiskverbia lietaus vanduo į butus bei bendrąsias patalpas; 4) pastate periodiškai pradėjo trūkinėti nekokybiškai sumontuoti langai (vitrinos); 5) nesandarūs ir netinkamai įrengti fasado pašvietimo šviestuvai grindinyje – šviestuvai pradėjo periodiškai gesti dėl juose prisikaupusio lietaus vandens. Atsižvelgiant į tai, ieškovė (statytojas) pareikalavo iš atsakovės ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos pradėti ir ne vėliau kaip per 20 dienų baigti nurodytų paslėptų defektų šalinimą. 27. Teismas nurodė, kad atsakovė AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ 2018 m. sausio 10 d. raštu Nr. 10-63, atsakydama į ieškovės 2017 m. gruodžio 21 d. reikalavimą, paprašė nurodyti defektų atsiradimo aplinkybes, laiką, tikslią defektų vietą, pateikti statinio ir inžinerinių sistemų eksploatacijos dokumentaciją. Ieškovė 2018 m. sausio 23 d. raštu informavo atsakovę, kad defektai buvo pastebėti 2017 m. gruodžio mėnesį, defektų vieta nurodyta 2017 m. gruodžio 21 d. reikalavime. Specialistė R. J. M. ieškovės UAB „Arno vila“ užsakymu parengė lokalinę sąmatą ir nustatė, kad statybos darbų paslėptų defektų šalinimo vertė yra 70 915,68 Eur, tame tarpe, defektų, už kuriuos yra bendrai atsakingas atsakovas V. K., šalinimo vertė yra 5 863,66 Eur. 28. Teismas pažymėjo, kad ieškovė UAB „Arno vila“ pateikė į bylą 2018 m. kovo 12 d. defektinį aktą, kuriame užfiksuoti objekto – komercinės paskirties pastato su gyvenamaisiais butais ir požemine automobilių aikštele Kęstučio g. 86/ Kanto g. 18, Kaunas, defektai: 1) gelžbetoninė perdanga iš -1 į -2 aukštą yra nesandari (nehermetiška); 2) pastate periodiškai pradėjo išsisandarinti, tai yra leisti vandenį, inžinerinių sistemų vamzdynai; 3) nesandarūs stogo ventiliacijos kaminai, skardinimai per kaminų šachtas prasiskverbia lietaus vanduo į butus bei bendrąsias patalpas; 4) pastate periodiškai pradėjo trūkinėti nekokybiškai sumontuoti langai (vitrinos); 5) nesandarūs ir netinkamai įrengti fasado pašvietimo šviestuvai grindinyje. 29. Teismas nurodė, kad iš atsakovės AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ pateikto 2019 m. lapkričio 7 d. ekspertizės akto Nr. 19-11/10, kurį parengė ekspertas S. S., matyti, kad ekspertui buvo pavesta atsakyti į 3 klausimus: 1) ar ieškovės pateiktame 2018 m. kovo 12 d. defektiniame akte apžiūrimi ir vertinami tie patys defektai, kurie buvo apžiūrėti ir įvertinti S. S. 2018 m. balandžio 17 d. ekspertizės akte ir 2015 m. lapkričio 14 d. S. V. ekspertizės akte?; 2) ar langų vitrinos ir lauko šviestuvai yra nepaslėpti darbai ir koks garantinis terminas jiems taikomas?; 3) ar ieškovės pateiktame 2018 m. kovo 12 d. defektiniame akte nurodyti defektai šiuo metu egzistuoja?. Ekspertas S. S., atsakydamas į 1 ir 3 klausimus, nurodė, kad R. J. M. ir A. S. 2018 m. kovo 12 d. parengtame defektiniame akte užfiksuoti defektai (gelžbetoninė perdanga iš -1 į -2 aukštą yra nesandari (nehermetiška), nesandarūs stogo ventiliacijos kaminai, skardinimai per kaminų šachtas prasiskverbia lietaus vanduo į butus bei bendrąsias patalpas) buvo užfiksuoti ir įvertinti eksperto S. V. 2015 m. lapkričio 14 d. ekspertizės akte Nr. 15/1114 civilinėje byloje Nr. 2-1076-173/2014, o defektiniame akte užfiksuoti defektai (pastate pradėjo periodiškai išsisandarinti, t. y. leisti vandenį, inžinerinių sistemų vamzdynai, trūkinėti nekokybiškai sumontuoti langai (virtinos)) nors ir nebuvo užfiksuoti ir įvertinti nei eksperto S. V. 2015 m. lapkričio 14 d. ekspertizės akte Nr. 15/1114 civilinėje byloje Nr. 2-1076-173/2014, nei eksperto S. S. 2018 m. balandžio 17 d. ekspertizės akte Nr. 18-04/01, tačiau apžiūros metu, t. y. 2019 m. spalio 23 d., neegzistavo. Tuo tarpu, defektiniame akte užfiksuotas defektas (nesandarūs ir netinkamai įrengti fasado apšvietimo šviestuvai grindinyje) nebuvo užfiksuotas ir įvertintas nei eksperto S. V. 2015 m. lapkričio 14 d. ekspertizės akte Nr. 15/1114 civilinėje byloje Nr. 2-1076-173/2014, nei eksperto S. S. 2018 m. balandžio 17 d. ekspertizės akte Nr. 18-04/01, defektas apžiūros metu (2019 m. spalio 23 d.) egzistavo. 30. Teismas dėl rangos darbų trūkumų fakto nurodė, kad ginčo esmę sudaro faktinių aplinkybių, ar buvo nustatyti nauji atsakovės (rangovo) AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ieškovės užsakymu atliktų statybos rangos darbų trūkumai, konstatavimas, kadangi dėl dalies trūkumų jau buvo spręsti ginčai kitose išnagrinėtose bylose, o atsakovų teigimu, nagrinėjamoje byloje reiškiami reikalavimai yra dėl tų pačių jau kitose bylose išnagrinėtų trūkumų. 31. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2026 pagal ieškovės UAB „Arno vila“ ieškinį atsakovei ERGO Insurance SE, dalyvaujant tretiesiems asmenims V. K., AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“, UAB Architektų biuras G. N. ir partneriai, dėl draudimo išmokos priteisimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl ekspertizės išlaidų priteisimo 2016 m. spalio 3 d. spendimu, nustačius AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ darbų defektus ginčo objekte, ieškinys buvo patenkintas ir ieškovei iš atsakovės (draudiko) buvo priteista draudimo išmoka (427 846,95 Eur). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-352-407/2017 Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. spendimas buvo pakeistas ir priteista suma sumažinta iki 126 267,93 Eur. Kauno apygardos teisme taip pat yra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-413-390/2019 pagal ieškovės UAB „Arno vila“ ieškinį atsakovei AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“, dalyvaujant tretiesiems asmenims V. K., UAB Architektų biuras G. N. ir partneriai, dėl statybos darbų kainos sumažinimo, kurioje ieškovė taip pat rėmėsi AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ atliktų darbų trūkumais toje dalyje, kiek jų neatlygino teismo sprendimu priteista draudimo išmoka. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs. Šiose bylose, siekiant nustatyti defektus ir jų priežastis, buvo paskirtos teismo ekspertizės, kurių aktai yra nurodytose bylose, o būtent teismo eksperto S. V. 2015 m. lapkričio 14 d. ekspertizės aktas ir jo priedai ir eksperto S. S. 2018 m. balandžio 17 d. ekspertizės aktas ir jo priedai. 32. Teismas sprendė, kad aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ atliktų statybos darbų trūkumų nustatymo klausimas jau yra analizuotas dviejose bylose. Dėl to teismas darė išvadą, kad ieškovei teigiant, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas naujas reikalavimas yra grindžiamas naujais vėliau nustatytais darbų trūkumais, nagrinėjamoje byloje iškyla svarbi naujai paaiškėjusių trūkumų nustatymo problema, t. y. byloje iškyla būtinybė nustatyti, ar reiškiamas reikalavimas nėra grindžiamas tais pačiais trūkumais, kurie jau buvo nustatinėjami ir yra išnagrinėti nurodytose bylose, ką atsikirsdami į ieškinio reikalavimus ir teigia atsakovai. 33. Teismas pažymėjo, kad darbų rezultato kokybės garantijos pagal įstatymą atveju rangovas atsako už pareigos perduoti kokybišką darbų rezultatą pažeidimą, t. y. rangovas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo darbų perdavimo užsakovui momentu, net jei tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.663 ir 6.665 straipsniai). Tais atvejais, kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas atsako už garantijos, kad darbų rezultatas atitiks nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą, pažeidimą. Kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis).??? ??? 34. Teismas nurodė, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). 35. Teismas darė išvadą, kad būtent ieškovei UAB „Arno vila“ tenka pareiga įrodyti defektų faktą. Ieškovė, pareiškusi ieškinį, pradžioje defektų faktą grindė tik savo 2017 m. gruodžio 21 d. pranešimu atsakovei AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ apie trūkumus ir specialistės R. J. M. ieškovės užsakymu parengta lokaline sąmata. 36. Teismas pažymėjo, kad specialistė R. J. M. savo paskaičiavime yra nurodžiusi, jog paskaičiavimą ji atliko, vadovaudamasi ieškovės 2017 m. gruodžio 21 d. reikalavimu įvykdyti prievoles, t. y. pačios ieškovės rangovui nurodytais defektais. Tai reiškia, kad R. J. M., sudarydama sąmatą, pati defektų nenustatinėjo, o pagal ieškovės nustatytus defektus tik paskaičiavo reikalingą jiems pašalinti išlaidų dydį. Be to, iš specialistės defektų šalinimo darbų kainos paskaičiavimo matyti, kad jos tikslas buvo paskaičiuoti defektų šalinimo išlaidas pagal jai nurodytus trūkumus, jai taip pat nebuvo pateikta jokia informacija apie tai, kad tam tikri darbų trūkumai buvo nustatyti ir anksčiau ir jų šalinimui jau yra priteista tam tikra suma, taip pat nenurodyta, ar ankstesni trūkumai buvo pašalinti, to neneigia ir ieškovės atstovas. 37. Teismas sprendė, kad ieškovės 2017 m. gruodžio 21 d. pranešimas rangovui AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ apie pačios ieškovės nustatytus defektus ir tokio pranešimo pagrindu paskaičiuota išlaidų sąmata jiems pašalinti nėra pakankami įrodymai nustatyti faktą, kad 2017 m. gruodžio 21 d. buvo nustatyti būtent nauji rangovo atliktų darbų defektai. Pranešimo atsakovei turinys nepatvirtina, kad atsakovė būtų kviečiama konkrečiu laiku atvykti defektų nustatymui ir ji nebūtų atvykusi. Atvirkščiai, pranešimo tekstas patvirtina, kad ieškovė pati vienašališkai nustatė tam tikrus darbų trūkumus ir pareikalavo juos pašalinti, tame pačiame rašte nurodydama, kad ne vieną kartą buvo kreiptasi į rangovą dėl defektų pašalinimo, tačiau defektai nebuvo pašalinti iki šiol, t. y. iki pranešimo, kas leidžia daryti išvadą, kad nurodomi trūkumai lyg ir susieti su anksčiau nustatytais. 38. Teismas pažymėjo, kad pranešime defektų pobūdis nurodytas labai abstrakčiai, kaip pvz., pastate periodiškai pradėjo išsisandarinti, t. y. leisti vandenį inžinerinių tinklų vamzdynai, pastate periodiškai pradėjo trūkinėti ventiliacijos kaminai, nesandarūs stogo ventiliacijos kaminai ir pan., t. y. nurodyti defektai nėra konkretizuoti, o įvertinus tai, kad trūkumai jau ne kartą buvo nustatinėjami ekspertų, toks jų pobūdis neleidžia pagrįsti išvados, jog tai nauji trūkumai. 39. Teismas nurodė, kad teismas bylos nagrinėjimo eigoje siūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų, kad ieškinys grindžiamas ne tais pačiais trūkumais, kurie jau buvo nustatyti išnagrinėtose bylose, tačiau ieškovė nagrinėjamoje byloje nurodytų trūkumų nustatymo faktui pagrįsti pateikė tik jau paminėtą 2018 m. kovo 12 d. defektinį aktą, kuriame užfiksuoti objekto – komercinės paskirties pastato su gyvenamaisiais butais ir požemine automobilių aikštele Kęstučio g. 86/Kanto g. 18, Kaunas, defektai: 1) gelžbetoninė perdanga iš -1 į -2 aukštą yra nesandari (nehermetiška); 2) pastate periodiškai pradėjo išsisandarinti, tai yra leisti vandenį, inžinerinių sistemų vamzdynai; 3) nesandarūs stogo ventiliacijos kaminai, skardinimai, per kaminų šachtas prasiskverbia lietaus vanduo į butus bei bendrąsias patalpas; 4) pastate periodiškai pradėjo trūkinėti nekokybiškai sumontuoti langai (vitrinos); 5) nesandarūs ir netinkamai įrengti fasado pašvietimo šviestuvai grindinyje. 40. Teismas sprendė, kad šis defektinis aktas tik dar kartą patvirtina, kad jis buvo surašytas tik sudarytoje sąmatoje nurodytų defektų patvirtinimui, be to, jis surašytas tik teismui pareikalavus pateikti papildomus įrodymus. 41. Teismas pažymėjo, kad nors defektinis aktas papildytas nuotraukomis, tačiau toks trūkumų nustatymas nelaikytinas tinkamu, nes tai buvo atlikta vienašališkai tik pačios ieškovės, apie tai nepranešus atsakovams ir nepakvietus jų dalyvauti nustatant defektus. Teismas sprendė, kad tokia ieškovės įrodymų rinkimo eiga tik patvirtina, kad ieškovė pažeidė rangovo teisę dalyvauti nustatant jo atliktų darbų trūkumus. 42. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys skirtingai aiškino aplinkybes dėl nagrinėjamoje byloje nurodomų rangos darbų defektų sąsajumo su jau nustatytais defektais ekspertizės aktuose išnagrinėtose bylose, įvertinamas abstraktų ieškovės nurodytų trūkumų pobūdį, sprendė, kad būtina remtis eksperto S. S. 2019 m. lapkričio 7 d. ekspertizės aktu dėl ieškovės nurodytų defektų faktinio egzistavimo bylos nagrinėjimo metu. 43. Teismas pažymėjo, kad nors tai nėra ekspertizės aktas, surašytas teismo nutarties skirti ekspertizę pagrindu, ir negali būti vertinamas kaip ekspertizės aktas CPK XIII skyriaus septintame skirsnyje nurodytų normų, reglamentuojančių eksperto išvados pateikimą, prasme, tačiau jis gali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių konstatavimo. 44. Teismas nurodė, kad teismui nutarus buvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus, ar ieškinyje nurodyti defektai egzistuoja, nes ieškovės atstovas teigė, kad jie nėra pašalinti. Šiuo atveju rašytinis įrodymas dėl rangos darbų defektų faktinio egzistavimo, atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, kai teigiama, kad tai nėra nauji defektai, kaip jau nurodyta, turi esminę reikšmę. Tokio akto įrodomąją reikšmę sustiprina ir tai, kad faktų konstatavimą atliko specialių žinių turintis asmuo – ekspertas ir itin reikšminga tai, kad tai ekspertas, jau kartą nustatinėjęs darbų defektus tame pačiame objekte, todėl galintis įvertinti, ar tai nauji, ar anksčiau atsiradę trūkumai. 45. Teismas laikė nepragrįstais ieškovės teiginius, ieškovės atstovas nebuvo pakviestas dalyvauti patikrinime, kadangi pastatas apžiūrėtas dalyvaujant ieškovės atstovui A. S., kas nurodyta akte. 46. Teismas nustatė, kad ekspertui buvo pavesta atsakyti į 3 klausimus: 1) ar ieškovės pateiktame 2018 m. kovo 12 d. defektiniame akte apžiūrimi ir vertinami tie patys defektai, kurie buvo apžiūrėti ir įvertinti S. S. 2018 m. balandžio 17 d. ekspertizės akte ir 2015 m. lapkričio 14 d. S. V. ekspertizės akte?; 2) ar langų vitrinos ir lauko šviestuvai yra nepaslėpti darbai ir koks garantinis terminas jiems taikomas?; 3) ar ieškovės pateiktame 2018 m. kovo 12 d. defektiniame akte nurodyti defektai šiuo metu egzistuoja?. Ekspertas S. S., atsakydamas į 1 ir 3 klausimus, nurodė, kad: R. J. M. ir A. S. 2018 m. kovo 12 d. parengtame defektiniame akte užfiksuoti defektai (gelžbetoninė perdanga iš -1 į -2 aukštą yra nesandari (nehermetiška), nesandarūs stogo ventiliacijos kaminai, skardinimai per kaminų šachtas prasiskverbia lietaus vanduo į butus bei bendrąsias patalpas) buvo užfiksuoti ir įvertinti eksperto S. V. 2015 m. lapkričio 14 d. ekspertizės akte Nr. 15/1114 civilinėje byloje Nr. 2-1076-173/2014, o defektiniame akte užfiksuoti defektai (pastate pradėjo periodiškai išsisandarinti, t. y. leisti vandenį, inžinerinių sistemų vamzdynai, trūkinėti nekokybiškai sumontuoti langai (virtinos)) nors ir nebuvo užfiksuoti ir įvertinti nei eksperto S. V. 2015 m. lapkričio 14 d. ekspertizės akte Nr. 15/1114 civilinėje byloje Nr. 2-1076-173/2014, nei eksperto S. S. 2018 m. balandžio 17 d. ekspertizės akte Nr. 18-04/01, tačiau apžiūros metu, t. y. 2019 m. spalio 23 d., neegzistavo. Tuo tarpu, defektiniame akte užfiksuotas defektas (nesandarūs ir netinkamai įrengti fasado apšvietimo šviestuvai grindinyje) nebuvo užfiksuotas ir įvertintas nei eksperto S. V. 2015 m. lapkričio 14 d. ekspertizės akte Nr. 15/1114 civilinėje byloje Nr. 2-1076-173/2014, nei eksperto S. S. 2018 m. balandžio 17 d. ekspertizės akte Nr. 18-04/01, defektas apžiūros metu (2019 m. spalio 23 d.) egzistavo. 47. Teismas sprendė, kad iš šių išvadų akivaizdu, kad dalis defektų jau buvo užfiksuota ankstesniuose ekspertizės aktuose, dalis neegzistuoja ir tik vienas iš atsakovės nurodytų defektų – nesandarūs ir netinkamai įrengti fasado apšvietimo šviestuvai grindinyje – nebuvo vertintas anksčiau atliktų ekspertizių išvadose, tačiau buvo nustatytas patikrinimo metu, nurodant, kad apžiūros metu užfiksuota, jog keletas grindinio šviestuvų yra aprasoję. 48. Teismas pažymėjo, kad šis defektas galėtų būti pripažintas nauju, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ekspertas S. S. 2019 m. lapkričio 7 d. ekspertizės akte yra nurodęs, jog pats šviestuvas yra gaminys, gamintojo tiekiamas pilnai hermetiškas, paruoštas eksploatacijai ir drėgmė į šviestuvo vidų patenka pažeidus jo sandarumą, spręstina, jog labiau tikėtina, kad tai atsirado eksploatacijos metu nuėmus viršutinį žiedą ir keičiant šviestuvo viduje sumontuotus šviesos šaltinius (lempas, kurios buvo keičiamos). Todėl tai nėra rangovo defektas, o už gaminio kokybę atsakingas gamintojas. 49. Teismas nurodė, kad šviestuvo sumontavimas nelaikytinas paslėptu defektu. Statybos įstatymo 2 straipsnio 35 punkte nustatyta, kad paslėpti statybos darbai – vėliau atliktais darbais (tarp jų – statybos darbais, kuriais sumontuotos (įrengtos) paslėptos statinio konstrukcijos) paslėptas statybos darbų rezultatas. Ekspertas S. S. akte nurodė, kad montuojant šviestuvus jie įstatomi į paruoštas vietas ir prijungiami prie anksčiau pakloto elektros tiekimo tinklo, todėl paslėptais darbais gali būti laikoma tik šviestuvo prijungimas prie elektros tinklo. 50. Teismas darė išvadą, kad ieškovės nurodytas defektas dėl šviestuvų nesandarumo nėra paslėptas defektas, o remiantis CK 6.697 straipsnio 1 dalimi, rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. 51. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia pretenzijas pasibaigus 5 metų terminui. Dėl to teismas sprendė, kad reikalavimas atsakovams dėl darbų kainos sumažinimo išlaidų šiam defektui pašalinti, nors ir egzistuoja, tačiau atmestinas dėl nurodytų motyvų. 52. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, sprendė, kad ieškovės ieškinys abiejų atsakovų atžvilgiu atmestinas, kadangi ieškovė neįrodė, kad 2017 m. gruodžio 21 d. buvo nustatyti nauji rangovo darbų trūkumai. 53. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės reikalavimai atsakovui V. K. dėl statybos rangos kainos sumažinimo negalėtų būti reiškiami, kadangi statybos techninis prižiūrėtojas nebuvo ieškovės ir atsakovės AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ sudarytos statybos rangos sutarties šalimi ir nesitarė dėl rangos sutarties kainos. 54. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui taip pat reiškiamas reikalavimas priteisti tam tikrą defektų šalinimo išlaidų dalį, kas yra grindžiama defektų nustatymu, sprendė, kad ieškinys atsakovui V. K. reiškiamas dėl jo atsakomybės už defektus, jam tinkamai neįvykdžius techninio prižiūrėtojo įstatyminių pareigų. Ieškovei neįrodžius trūkumų fakto, ieškinys atsakovo V. K. atžvilgiu yra neįrodytas. 55. Teismas dėl senaties termino nurodė, kad ieškovė UAB „Arno vila“ šioje civilinėje byloje neįrodė savo teisių pažeidimo (jos teisių pažeidimai buvo nustatinėjami išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-312-173/2016 ir e2-413-390/2019, kuriose buvo sprendžiamas klausimas ir dėl ieškinio senaties termino taikymo, o pretenzijos dėl šviestuvų defektų atsakovei pareikštos pasibaigus 5 metų garantiniam terminui), todėl sprendė, kad atsakovų atsikirtimai dėl ieškinio senaties neturi teisinės reikšmės, nes tik nustačius, kad ieškovės teisė buvo pažeista ir yra pagrindas ją ginti. 56. Teismas dėl ieškovės subjektinės teisės pareikšti ieškinį nustatė, kad atsakovai, atsikirsdami į ieškinio reikalavimus, teigė, kad UAB „Arno vila“ nėra tinkama ieškovė ir neturi teisės reikšti reikalavimo dėl darbų kainos sumažinimo, kadangi ginčo objekto patalpos jai nebepriklauso (yra parduotos), o subjektai, turintys teisę pareikšti ieškinį, yra patalpų savininkai ir/ar bendrija. 57. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus laikomasi taisyklės, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). 58. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo objekto statybos darbai buvo atlikti ieškovei UAB „Arno vila“ ir atsakovei AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ sudarius statybos rangos sutartį. Dėl to teismas sprendė, kad šias šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai ir teisės bei pareigos, kildinamos iš rangos sutarties. 59. Teismas nustatė, kad rangos sutarties 20.2 punkte numatyta, kad rangovas atsako už bet kokių darbų trūkumų, kurie gali atsirasti per garantinį terminą, ištaisymą, kai tokio trūkumo priežastimi yra rangovo pateiktos medžiagos su defektais, nekokybiškai atliktas darbas arba rangovo aplaidumas, bei už bet kokios tiesioginės žalos darbams, kurios priežastimi yra tokie trūkumai, atitaisymą. Rangovas kaip galima greičiau savo sąskaita ištaiso tokius trūkumus ir atitaiso tokią žalą. 60. Teismas sprendė, kad patalpų savininkų (bendrijos) ir atsakovų nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, patalpų savininkai (bendrija) nėra rangos sutarties šalimis, todėl jie neturi teisinio pagrindo reikšti atsakovams reikalavimų dėl sutartinės civilinės atsakomybės rangos sutarties pagrindu. Pastatų savininkai įsigijo patalpas iš ieškovės, todėl ji, kaip rangos sutarties šalis (užsakovė), yra atsakinga patalpų savininkams už statinio kokybės garantinius įsipareigojimus. 61. Teismas, atsižvelgdamas į tai, darė išvadą, kad UAB „Arno vila“ yra tinkama šalimi (ieškove) byloje. 62. Teismas dėl bylinėjimosi išlaidų sprendė, kad iš ieškovės UAB „Arno vila“ atsakovui V. K. priteistini 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai). 63. Teismas taip pat darė išvadą, kad iš ieškovės atsakovei AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ priteistinos 1 800 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą, kurios laikytinos būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). 64. Teismas taip pat sprendė, kad iš ieškovės taip pat priteistinos 11,26 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 65. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Arno vila“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 66. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 66.1. Pirmosios instancijos teismas, neobjektyviai įvertinęs įrodymus šioje byloje, nepagrįstai atmetė ieškinį, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė rangos darbų trūkumų fakto, t. y. ieškovė neįrodė, jog ieškinys grindžiamas naujais, o ne tais pačiais trūkumais, kurie jau buvo užfiksuoti 2015 m. lapkričio 14 d. S. V. ekspertizės akte ir 2018 m. balandžio 17 d. S. S. ekspertizės akte. 66.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino ieškovės pateiktus įrodymus, t. y. 2017 m. gruodžio 21 d. reikalavimą, kuriame yra nurodyta minimų defektų vieta, specialistės R. J. M. parengtą lokalinė sąmatą bei 2018 m. kovo 21 d. defektinį aktą, kuriame kartu su fotonuotraukomis užfiksuoti ieškovės nurodomi defektai. Tuo tarpu, dėl neteisėtai atsakovo pateiktus įrodymus laikė didesnės įrodomosios galios ir sprendimą grindė ne įrodymų visumos vertinimu, o tik atsakovų argumentais ir atsakovės AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ pateiktu S. S. 2019 m. lapkričio 7 d. ekspertizės aktu. 66.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė pažeidė rangovo teisę dalyvauti nustatant jo atliktų darbų trūkumus, nes atsakovas buvo kviečiamas atvykti į objektą, tačiau savo pareigos nevykdė. 66.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles įtvirtinančias civilinio proceso teisės normas, reikalavimą civilinėje byloje sprendimą grįsti visų įrodymų visumos vertinimu, nesuteikiant kuriam nors įrodymui iš anksto didesnės galios. 66.5. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai sprendė, kad dalis defektų jau buvo užfiksuota ankstesniuose ekspertizės aktuose, dalis neegzistuoja ir tik vienas iš atsakovės nurodytų defektų – nesandarūs ir netinkamai įrengti fasado apšvietimo šviestuvai grindinyje – nebuvo vertintas anksčiau atliktų ekspertizių išvadose, tačiau buvo nustatytas patikrinimo metu, nurodant, kad apžiūros metu užfiksuota, jog keletas grindinio šviestuvų yra aprasoję. Todėl tik šis defektas galėtų būti pripažintas nauju. 66.6. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas išankstinį nusistatymą byloje, ignoravo ieškovės argumentus ir savo išvadas bei sprendimą grindė išimtinai 2019 m. lapkričio 7 d. ekspertizės akte suformuluotomis išvadomis, net nevertindamas jų pagrįstumo. Pažymėtina, kad A. S. niekaip negalėjo dalyvauti pastato apžiūroje, vykusioje 2019 m. spalio 23 d., nes jis tuo metu jau buvo miręs. A. S. mirė 2019 m. gegužės 16 d. 66.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl šviestuvuose besikaupiančios drėgmės yra kalta pati ieškovė, nes dėl netinkamos eksploatacijos, keičiant lemputes buvo pažeistas jų sandarumas. 67. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ prašo palikti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą nepakeistą. 68. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais: 68.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dalis defektų, nurodytų apeliantės pateikto specialisto išvadų 3.1 dalies 1 p., 3 p., 4 p., jau yra išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-352-407/2017 ir Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2016, o kita dalis defektų yra išnagrinėti Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2- 1001-390/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-98-302/2020, todėl apeliantė šioje byloje reiškia tuos pačius reikalavimus toms pačioms šalims, kurie jau buvo išnagrinėti kitose bylose. 68.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad reikalavimas yra pareikštas 2017 m. gruodžio 12 d., t. y. anksčiau, nei surašytas specialistės 2018 m. kovo 21 d. defektinis aktas, todėl yra akivaizdu, jog specialistė parengė lokalinę sąmatą pagal pačios apeliantės pateiktus ir surašytus nepagrįstus defektus ir pačių defektų nematė ir jų nevertino, nes abejose aktuose specialistė aiškiai nurodė, kad ji atliko apžiūrą, matavimus ir skaičiavimus, tačiau jokios fotofiksacijos ji neatliko. 68.3. Apeliantė savo reikalavimus grindė tik 2018 m. kovo 12 d. specialisto išvada, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tokia išvada nesivadovavo, nes ji atlikta nenurodant, kokia metodika buvo naudotasi, nebuvo atliekama defektų fiksacija, nėra nurodyta kokie teisės aktų reikalavimai yra pažeisti, jos išvados prieštarauja kitose bylose atliktiems ekspertiniams tyrimams. 68.4. Kad su S. S. 2019 m. lapkričio 7 d. ekspertizės akte išdėstytomis išvadomis abejoti nėra pagrindo įrodo tai, jog jo atlikta fotofiksacija visiškai sutampa su vietomis, kurios buvo nurodytos specialistės R. J. M. vėlesniame 2018 m. kovo 21 d. defektiniame akte pateiktose fotonuotraukose ir iš S. S. 2019 m. lapkričio 7 d. ekspertizės akte nurodytų nuotraukų yra matyti, kad jokių defektų nėra. 68.5. S. S. 2019 m. lapkričio 7 d. ekspertizės akte nurodytas A. S. yra tik vardo gramatinė klaida, nes ekspertui apžiūrinti objektą dalyvavo mirusio A. S. sūnus, kuris yra apeliantės vadovas ir kurio pavardė yra tapati. Kad tai yra gramatinė klaida patvirtino ir pats ekspertas, nes po ekspertizės akto pateikimo teismui ir pastebėjus klaidą ekspertas tai patvirtino. Be to, tai patvirtina ir V. K., kuris dalyvavo su ekspertu apžiūrint objektą ir jis taip pat nurodė, kad apžiūroje dalyvavo A. S. sūnus. 69. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. K. prašo taikyti ieškinio senatį, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 70. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais: 70.1. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 2007 m. gruodžio 28 d. buvo surašytas statinio pripažinimo tinkamu aktas. Atsakovui V. K. pretenzija nebuvo pareikšta, o ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip 10 metų, todėl net ir nustačius, kad ieškinys pagrįstas, turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas. 70.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad S. S. ekspertizės aktas buvo parengtas pastato apžiūroje nedalyvaujant ieškovo atstovui. 70.3. Specialistė R .J. M. nepagrindė, kuo remdamasi nustatė, kad už defektus bendrai su rangovu atsakingas ir V. K., techninis prižiūrėtojas. Bylos nepateikti įrodymai, kad vykdydamas statybos techninę priežiūra V. K. padarė, kokius nors statybos techninės priežiūros sutarties pažeidimus. 70.4. Apeliantė nenurodė, kokios V. K. pareigos buvo atliktos netinkamai, kokie darbai ar bandymai nebuvo atlikti vykdant statybos technine priežiūra, ko pasėkoje atsirado menami defektai. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 71. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl įrodymų vertinimo 72. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). 73. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo ieškovės reikalavimą dėl statybos darbų kainos pagal rangos sutartį sumažinimo, tinkamai įvertino ginčo šalių teiginius ir argumentavo, kodėl ieškovė neįrodė rangos darbų trūkumų fakto. 74. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles įtvirtinančias civilinio proceso teisės normas, reikalavimą civilinėje byloje sprendimą grįsti visų įrodymų visumos vertinimu, nesuteikiant kuriam nors įrodymui iš anksto didesnės galios. 75. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, atsižvelgdama į teismų praktikos išaiškinimus, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas. Dėl statybos rangos darbų trūkumų 76. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, neobjektyviai įvertinęs įrodymus šioje byloje, nepagrįstai atmetė ieškinį, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė rangos darbų trūkumų fakto, t. y. ieškovė neįrodė, jog ieškinys grindžiamas naujais, o ne tais pačiais trūkumais, kurie jau buvo užfiksuoti 2015 m. lapkričio 14 d. S. V. ekspertizės akte ir 2018 m. balandžio 17 d. S. S. ekspertizės akte. Teisėjų kolegija atmeta šiuos teiginius kaip nepagrįstus. 77. Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė UAB „Arno vila“ 2013 m. spalio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei ERGO Insurance SE, prašydama priteisti iš atsakovės 427 846,95 EUR draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 427 846, 95 Eur draudimo išmokos, 6 (šešis) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (427 846, 95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. spalio 23 d.) ik teismo sprendimo visiško įvykdymo (civilinė byla Nr. 2-312-173/2016). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi nutarė Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip: ,,Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE (juridinio asmens kodas 10017013) ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Arno vila“ (įmonės kodas 132456657) 126 267,93 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 93 ct) draudimo išmoką, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo 126 267,93 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“ (civilinė byla Nr. 2A-352-407/2017). 78. Ieškovė UAB „Arno vila“ 2017 m. liepos 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“, prašydama sumažinti 304 579,02 Eur suma statybos rangos kainą, numatytą 2005 m. rugpjūčio 23 d. statybos rangos sutartimi Nr. 508231, ir šią sumą priteisti iš atsakovės ieškovei, priteisti iš atsakovės ieškovei 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti (civilinė byla Nr. e2-413-390/2019). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi nutarė Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-98-302/2020). 79. Bylos duomenys patvirtina, kad minėtose civilinėse bylose, siekiant nustatyti defektus ir jų priežastis, buvo paskirtos teismo ekspertizės ir jų aktai yra bylose, t. y. teismo eksperto S. V. 2015 m. lapkričio 14 d. ekspertizės aktas Nr. 15/1114 ir jo priedai ir eksperto S. S. 2018 m. balandžio 17 d. ekspertizės aktas Nr. 18/04/01 ir jo priedai. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovės AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ atliktų statybos darbų trūkumų nustatymo klausimas jau yra analizuotas dviejose bylose. 80. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė neįrodė, kad 2017 m. gruodžio 21 d. buvo nustatyti nauji rangovo darbų trūkumai. Dėl 2017 m. gruodžio 21 d. pranešimo, specialistės R. J. M. parengtos lokalinės sąmatos bei 2018 m. kovo 21 d. defektinio akto 81. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino ieškovės pateiktus įrodymus, t. y. 2017 m. gruodžio 21 d. reikalavimą, kuriame yra nurodyta minimų defektų vieta, specialistės R. J. M. parengtą lokalinę sąmatą bei 2018 m. kovo 21 d. defektinį aktą, kuriame kartu su fotonuotraukomis užfiksuoti ieškovės nurodomi defektai, kai, tuo tarpu, dėl neteisėtai atsakovo pateiktus įrodymus laikė didesnės įrodomosios galios ir sprendimą grindė ne įrodymų visumos vertinimu, o tik atsakovų argumentais ir atsakovės AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ pateiktu S. S. 2019 m. lapkričio 7 d. ekspertizės aktu. 82. Bylos duomenys patvirtina, kad: 82.1. ieškovė AB „Arno vila“ 2017 m. gruodžio 21 d. kreipėsi raštu į atsakovę (rangovą) AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ir nurodė, kad eksploatuojant pastatą paaiškėjo, jog AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ yra netinkamai ir nekokybiškai atlikusi pagal Sutartį sulygtus darbus; 82.2. atsakovė AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ 2018 m. sausio 10 d. raštu Nr. 10-63, atsakydama į ieškovės 2017 m. gruodžio 21 d. reikalavimą, paprašė nurodyti defektų atsiradimo aplinkybes, laiką, tikslią defektų vietą, pateikti statinio ir inžinerinių sistemų eksploatacijos dokumentaciją. Ieškovė 2018 m. sausio 23 d. raštu informavo atsakovę, kad defektai buvo pastebėti 2017 m. gruodžio mėnesį, defektų vieta nurodyta 2017 m. gruodžio 21 d. reikalavime. Specialistė R. J. M. ieškovės UAB „Arno vila“ užsakymu parengė lokalinę sąmatą ir nustatė, kad statybos darbų paslėptų defektų šalinimo vertė yra 70 915,68 Eur, tame tarpe, defektų, už kuriuos yra bendrai atsakingas atsakovas V. K., šalinimo vertė yra 5 863,66 Eur; 82.3. ieškovė UAB „Arno vila“ pateikė į bylą 2018 m. kovo 12 d. defektinį aktą, kuriame užfiksuoti objekto – komercinės paskirties pastato su gyvenamaisiais butais ir požemine automobilių aikštele Kęstučio g. 86/ Kanto g. 18, Kaunas, defektai: 1) gelžbetoninė perdanga iš -1 į -2 aukštą yra nesandari (nehermetiška); 2) pastate periodiškai pradėjo išsisandarinti, tai yra leisti vandenį, inžinerinių sistemų vamzdynai; 3) nesandarūs stogo ventiliacijos kaminai, skardinimai per kaminų šachtas prasiskverbia lietaus vanduo į butus bei bendrąsias patalpas; 4) pastate periodiškai pradėjo trūkinėti nekokybiškai sumontuoti langai (vitrinos); 5) nesandarūs ir netinkamai įrengti fasado pašvietimo šviestuvai grindinyje. 83. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 21 d. pranešime defektų pobūdis nurodytas labai abstrakčiai, kaip pvz., pastate periodiškai pradėjo išsisandarinti, t. y. leisti vandenį inžinerinių tinklų vamzdynai, pastate periodiškai pradėjo trūkinėti ventiliacijos kaminai, nesandarūs stogo ventiliacijos kaminai ir pan., t. y. nurodyti defektai nėra konkretizuoti ir detalizuotos, todėl nėra galimybės nustatyti faktą, kad 2017 m. gruodžio 21 d. buvo nustatyti nauji rangovo atliktų darbų defektai. 84. Specialistė R. J. M. savo paskaičiavime yra nurodžiusi, jog paskaičiavimą ji atliko, vadovaudamasi ieškovės 2017 m. gruodžio 21 d. reikalavimu įvykdyti prievoles, t. y. pačios ieškovės rangovui nurodytais defektais. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad specialistė R. J. M., sudarydama sąmatą, pati defektų nenustatinėjo, o pagal ieškovės nustatytus defektus tik paskaičiavo reikalingą jiems pašalinti išlaidų dydį. Be to, iš specialistės defektų šalinimo darbų kainos paskaičiavimo matyti, kad jos tikslas buvo paskaičiuoti defektų šalinimo išlaidas pagal jai nurodytus trūkumus, jai taip pat nebuvo pateikta informacija apie tai, kad tam tikri darbų trūkumai buvo nustatyti ir anksčiau ir jų šalinimui jau yra priteista tam tikra suma, taip pat nenurodyta, ar ankstesni trūkumai buvo pašalinti. 85. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovės 2017 m. gruodžio 21 d. pranešimas rangovui AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ apie pačios ieškovės nustatytus defektus ir tokio pranešimo pagrindu paskaičiuota išlaidų sąmata jiems pašalinti nėra pakankami įrodymai nustatyti faktą, kad 2017 m. gruodžio 21 d. buvo nustatyti būtent nauji rangovo atliktų darbų defektai. 86. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, jog 2018 m. kovo 12 d. defektinis aktas patvirtina, jog jis buvo surašytas tik sudarytoje sąmatoje nurodytų defektų patvirtinimui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nors 2018 m. kovo 12 d. defektinis aktas papildytas nuotraukomis, tačiau toks trūkumų nustatymas nelaikytinas tinkamu, nes tai buvo atlikta vienašališkai tik pačios ieškovės, nedalyvaujant atsakovams. Dėl rangovo teisės 87. Pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; savo ruožtu, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. 88. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė pažeidė rangovo teisę dalyvauti nustatant jo atliktų darbų trūkumus, nes atsakovas buvo kviečiamas atvykti į objektą, tačiau savo pareigos nevykdė. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės teiginius kaip nepagrįstus. 89. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad 2017 m. gruodžio 21 d. pranešimo atsakovei turinys nepatvirtina, kad atsakovė būtų kviečiama konkrečiu laiku atvykti defektų nustatymui ir ji nebūtų atvykusi. Atvirkščiai, iš pranešimo turinio matyti, kad ieškovė (apeliantė) pati vienašališkai, apie tai nepranešdama atsakovams ir nepakvietus jų dalyvauti nustatant defektus, nustatė tam tikrus darbų trūkumus ir pareikalavo juos pašalinti, tame pačiame rašte nurodydama, kad ne vieną kartą buvo kreiptasi į rangovą dėl defektų pašalinimo, tačiau defektai nebuvo pašalinti. 90. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė pažeidė rangovo teisę dalyvauti nustatant jo atliktų darbų trūkumus. Dėl 2019 m. lapkričio 7 d. ekspertizės akto 91. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, turėdamas išankstinį nusistatymą byloje, ignoravo ieškovės argumentus ir savo išvadas bei sprendimą grindė išimtinai 2019 m. lapkričio 7 d. ekspertizės akte suformuluotomis išvadomis, net nevertindamas jų pagrįstumo. Apeliantė pažymi, kad A. S. niekaip negalėjo dalyvauti pastato apžiūroje, vykusioje 2019 m. spalio 23 d., nes jis tuo metu jau buvo miręs. A. S. mirė (duomenys neskelbtini). 92. Teisėjų kolegija sutinka, kad 2019 m. lapkričio 7 d. ekspertizės aktas nėra ekspertizės aktas, surašytas teismo nutarties skirti ekspertizę pagrindu, ir negali būti vertinamas kaip ekspertizės aktas CPK XIII skyriaus septintame skirsnyje nurodytų normų, reglamentuojančių eksperto išvados pateikimą, prasme, tačiau jis gali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių konstatavimo. Be to, tokio akto įrodomąją reikšmę sustiprina ir tai, kad faktų konstatavimą atliko specialių žinių turintis asmuo – ekspertas ir reikšminga tai, kad tai ekspertas, jau kartą nustatinėjęs darbų defektus tame pačiame objekte, todėl galintis įvertinti, ar tai nauji, ar anksčiau atsiradę trūkumai. 93. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ekspertui buvo pavesta atsakyti į 3 klausimus: 1) ar ieškovės pateiktame 2018 m. kovo 12 d. defektiniame akte apžiūrimi ir vertinami tie patys defektai, kurie buvo apžiūrėti ir įvertinti S. S. 2018 m. balandžio 17 d. ekspertizės akte ir 2015 m. lapkričio 14 d. S. V. ekspertizės akte?; 2) ar langų vitrinos ir lauko šviestuvai yra nepaslėpti darbai ir koks garantinis terminas jiems taikomas?; 3) ar ieškovės pateiktame 2018 m. kovo 12 d. defektiniame akte nurodyti defektai šiuo metu egzistuoja?. Ekspertas S. S., atsakydamas į 1 ir 3 klausimus, nurodė, kad: R. J. M. ir A. S. 2018 m. kovo 12 d. parengtame defektiniame akte užfiksuoti defektai (gelžbetoninė perdanga iš -1 į -2 aukštą yra nesandari (nehermetiška), nesandarūs stogo ventiliacijos kaminai, skardinimai per kaminų šachtas prasiskverbia lietaus vanduo į butus bei bendrąsias patalpas) buvo užfiksuoti ir įvertinti eksperto S. V. 2015 m. lapkričio 14 d. ekspertizės akte Nr. 15/1114 civilinėje byloje Nr. 2-1076-173/2014, o defektiniame akte užfiksuoti defektai (pastate pradėjo periodiškai išsisandarinti, t. y. leisti vandenį, inžinerinių sistemų vamzdynai, trūkinėti nekokybiškai sumontuoti langai (virtinos)) nors ir nebuvo užfiksuoti ir įvertinti nei eksperto S. V. 2015 m. lapkričio 14 d. ekspertizės akte Nr. 15/1114 civilinėje byloje Nr. 2-1076-173/2014, nei eksperto S. S. 2018 m. balandžio 17 d. ekspertizės akte Nr. 18-04/01, tačiau apžiūros metu, t. y. 2019 m. spalio 23 d., neegzistavo. Tuo tarpu defektiniame akte užfiksuotas defektas (nesandarūs ir netinkamai įrengti fasado apšvietimo šviestuvai grindinyje) nebuvo užfiksuotas ir įvertintas nei eksperto S. V. 2015 m. lapkričio 14 d. ekspertizės akte Nr. 15/1114 civilinėje byloje Nr. 2-1076-173/2014, nei eksperto S. S. 2018 m. balandžio 17 d. ekspertizės akte Nr. 18-04/01, defektas apžiūros metu (2019 m. spalio 23 d.) egzistavo. 94. Be to, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nors pagrįsti apeliantės teiginiai, kad A. S. niekaip negalėjo dalyvauti pastato apžiūroje, vykusioje 2019 m. spalio 23 d., nes jis tuo metu jau buvo miręs, kad A. S. mirė 2019 m. gegužės 16 d., tačiau apeliantė nepaneigė atsakovų teiginių ir bylos aplinkybių dėl rašymo apsirikimo (gramatinės klaidos) akte vietoje dalyvavusio N. S., įrašant A. S.. 95. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi eksperto S. S. 2019 m. lapkričio 7 d. ekspertizės aktu dėl ieškovės nurodytų nustatytų naujų defektų faktinio egzistavimo. Dėl šviestuvų 96. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl šviestuvuose besikaupiančios drėgmės yra kalta pati ieškovė, nes dėl netinkamos eksploatacijos, keičiant lempas buvo pažeistas jų sandarumas. 97. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. 98. Ekspertas S. S. 2019 m. lapkričio 7 d. ekspertizės akte yra nurodęs, jog pats šviestuvas yra gaminys, gamintojo tiekiamas pilnai hermetiškas, paruoštas eksploatacijai ir drėgmė į šviestuvo vidų patenka pažeidus jo sandarumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina, kad tai atsirado eksploatacijos metu nuėmus viršutinį žiedą ir keičiant šviestuvo viduje sumontuotus šviesos šaltinius (lempas, kurios buvo keičiamos), todėl tai nėra rangovo defektas, o už gaminio kokybę atsakingas gamintojas. 99. Ekspertas S. S. 2019 m. lapkričio 7 d. ekspertizės akte taip pat nurodė, jog montuojant šviestuvus jie įstatomi į paruoštas vietas ir prijungiami prie anksčiau pakloto elektros tiekimo tinklo, todėl paslėptais darbais gali būti laikoma tik šviestuvo prijungimas prie elektros tinklo. 100. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šviestuvo sumontavimas nelaikytinas paslėptu defektu. 101. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl darbų kainos sumažinimo dėl šviestuvų defektų. Dėl senaties 102. Nagrinėjamu atveju atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. K. prašo taikyti ieškinio senatį. Atsakovo teigimu, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 2007 m. gruodžio 28 d. buvo surašytas statinio pripažinimo tinkamu aktas. Atsakovui V. K. pretenzija nebuvo pareikšta, o ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip 10 metų, todėl net ir nustačius, kad ieškinys pagrįstas, turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas. 103. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). 104. Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik tuo atveju, jeigu teisė yra pažeista. Jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011). 105. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės (apeliantės) ieškinį kaip neįrodytą, sprendžia, kad reikalavimas dėl ieškinio senaties nesprendžiamas. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų 106. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 107. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas dėl ginčo esmės, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas (CPK 263 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 108. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistu. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 109. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). 110. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei UAB „Arno vila“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai). 111. Atsakovas V. K. prašė priteisti iš ieškovės UAB „Arno vila“ 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikti įrodymai, patvirtinantys patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų su vėlesniu pakeitimu Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 ir 8.11 punktus apskaičiuotas maksimalus užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytą dydį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas tenkintinas. 112. Atsakovė AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, nutaria: Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės UAB „Arno vila“ (juridinio asmens kodas 132456657) atsakovui V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. Teisėjai Kazys Kailiūnas Vilija Mikuckienė Antanas Rudzinskas