Kauno apygardos teismo sprendimas, e2-1136-230/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-12-30
Bylos Nr.: e2-1136-230/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00997-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Nijolia Indreikienė
Ieškovas: UAB „Arno vila“
Atsakovas: AB „Panevėžio statybos trestas“, V. K.
Trečiasis asmuo: V. B.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės

Civilinė byla Nr. e2-1136-230/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00997-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.8.9.; 2.6.18.3.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė,sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,dalyvaujant ieškovės UAB „Arno vila“ atstovui advokatui G. D.,atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ atstovui A. Z.,atsakovui V. K. ir jo atstovui advokatui R. L.,trečiajam asmeniui V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arno vila“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“ ir V. K., trečiajam asmeniui V. B. dėl statybos darbų kainos pagal rangos sutartį sumažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Arno vila“ ieškinyje teismo prašo sumažinti 70 915,68 Eur suma statybos rangos kainą, numatytą 2005 m. rugpjūčio 23 d. statybos rangos sutartimi Nr. 508231, priteisti ieškovei UAB „Arno vila“ iš atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ 67 983,85 Eur sumą, priteisti ieškovei UAB „Arno vila“ iš atsakovo V. K. 2 931,83 Eur sumą, priteisti ieškovei UAB „Arno vila“ iš atsakovų AB „Panevėžio statybos trestas“ ir V. K. 6 procentų metines palūkanas priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad ieškovė UAB „Arno vila“ ir atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“ 2005 m. rugpjūčio 23 d. sudarė statybos rangos sutartį, kurios pagrindu rangovas AB „Panevėžio statybos trestas“ įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis per sutartyje nustatytą terminą pastatyti komercinės paskirties pastato su gyvenamaisiais butais ir požemine automobilių aikštele, gynybinės sienos bokšto rekonstravimą – pritaikymas kavinei, pėsčiųjų gatvelės statybą. Darbų techniniu prižiūrėtoju buvo atsakovas V. K.. Eksploatuojant pastatą paaiškėjo, kad rangovas AB „Panevėžio statybos trestas“ yra netinkamai ir nekokybiškai atlikęs pagal sutartį sulygtus darbus, todėl ne vieną kartą kreipėsi į rangovą dėl defektų pašalinimo, tačiau defektai nepašalinti iki šiol. 2017 m. gruodžio 21 d. paaiškėjo šie paslėpti statybos darbų defektai: 1) gelžbetoninė perdanga iš -1 į -2 aukštą yra nesandari (nehermetiška) – vandens erozija pažeidžia konstrukcijų tvarumą, rūdija perdangų armatūra, kyla pavojus pastato tvarumui, kadangi dėl rangovo nekokybiškai atliktų darbų, tai yra dėl rangovo kaltės atsiradusių defektų per deformacines, technologines siūles, inžinerinių sistemų tinklus iš -1 parkingo grindų intensyviai skverbiasi vanduo ir teka per -2 aukšto lubas ant parkuojamų automobilių, savininkams šiais per gelžbetoninę perdangą prasiskverbusiais šarminiais skysčiais yra gadinami automobiliai, negali tinkamai eksploatuoti nuosavybės teise valdomų patalpų; 2) pastate periodiškai pradėjo išsisandarinti, tai yra leisti vandenį inžinerinių sistemų vamzdynai; 3) nesandarūs stogo ventiliacijos kaminai, per kaminų šachtas prasiskverbia lietaus vanduo į butus bei bendrąsias patalpas; 4) pastate periodiškai pradėjo trūkinėti nekokybiškai sumontuoti langai (vitrinos); 5) nesandarūs ir netinkamai įrengti fasado pašvietimo šviestuvai grindinyje – šviestuvai pradėjo periodiškai gesti dėl juose prisikaupusio lietaus vandens. 2017 m. gruodžio 21 d. nustačiusi šiuos paslėptus defektus ieškovė kreipėsi į atsakovę AB „Panevėžio statybos trestas“ su reikalavimu įvykdyti prievoles, t. y. ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pranešimo gavimo dienos pradėti ir ne vėliau kaip per 20 dienų baigti nurodytų paslėptų defektų šalinimą. 2018 m. sausio 10 d. pranešimu atsakovė paprašė nurodyti komercinės paskirties pastato su gyvenamaisiais butais ir požemine automobilių aikštele defektų atsiradimo aplinkybes, laiką, tikslią defektų vietą, pateikti statinio ir inžinerinių sistemų eksploatacijos dokumentaciją. Ieškovė informavo atsakovę, kad nurodyti defektai atsirado ne dėl eksploatavimo, pastebėti 2017 metų gruodžio mėnesį, defektų vieta nurodyta 2017 m. gruodžio 21 d. reikalavime (galime parodyti). Taip pat ieškovė paprašė atsakovės nurodyti, kokių konkrečiai statinio ir inžinerinių sistemų eksploatavimo dokumentų reikia, kad įvykdytų įsipareigojimą pašalinti defektus garantinio laikotarpio metu. Po šio ieškovės pranešimo atsakovė daugiau nebeatrašė ir nurodyti defektai nebuvo pašalinti. Vertinant statybos dokumentus, nustatyta, kad atsakovas V. K., būdamas techniniu prižiūrėtoju, statybos žurnale pasirašinėjo prie specialiųjų darbų, kaip darbus priimantis asmuo, o konkrečiai prie vidaus visų vamzdynų darbų, tame tarpe ir ties vamzdžiais, kurie sutrūko ir minimi defektinėje pretenzijoje. Taip pat atsakovas pasirašinėjo ir hidraulinio bandymo aktus. Atsižvelgiant į tai, ieškovė parengė lokalinę sąmatą ir nustatė, kad statybos darbų paslėptų defektų šalinimo vertė yra 70 915,68 Eur. Tame tarpe defektų šalinimo vertė, už kurią yra bendrai atsakingas atsakovas V. K., yra 5 863,66 Eur. Visos nurodytos defektų atsiradimo priežastys yra susijusios su AB „Panevėžio statybos trestas“ ir V. K., kaip atliktų darbų techninio prižiūrėtojo, netinkamai atliktais statybos rangos darbais bei jų priežiūra, todėl už paslėptų defektų atsiradimą bei jų šalinimą yra atsakingi abu atsakovai. Kadangi atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“ darbų ieškovei tinkamai neperdavė, visi ieškovės pastebėti darbų trūkumai laikytini darbų defektais, kurie turėtų būti pašalinti atsakovų sąskaita.

Atsiliepimas

Atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad visi darbai buvo atlikti ir perduoti ieškovei pagal kasmėnesinius darbų priėmimo–perdavimo aktus, buvo pasirašyti du pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktai, kuriuos pasirašė ir ieškovės vadovas, taip pripažindamas, kad visi atlikti darbai yra baigti ir jie atlikti tinkamai, visi butai šiai dienai jau yra parduoti, o bendro naudojimo patalpas ieškovė perdavė naudoti įkurtai bendrijai. Ieškovės argumentai dėl galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ir jo suabsoliutinimo, kad, nesant minėto akto, darbai laikomi neperduotais, yra nepagrįsti ir šios aplinkybės tarp šalių jau yra išnagrinėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi, kurios pagrindu teismas priteisė iš ieškovės visas darbų atlikimo išlaidas. Ieškovės dalis defektų, nurodytų specialisto išvadų 3.1. dalies 1 p., 3 p., 4 p., jau yra išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-352-407/2017 ir Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2016, o kita dalis defektų dar yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1001-390/2018. Ieškovė nurodo, kad defektus nustatė tik 2017 m. gruodžio 21 d., tačiau iš Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-312-173/2016 medžiagos matyti, kad reiškiami reikalavimai dėl defektų buvo nustatyti 2011 m. rugsėjo 5 d. statinio apžiūros aktu Nr. 1 ir 2012 m. liepos 16 d. statinio apžiūros aktu Nr. 2. Ieškovė šioje byloje pareiškė ieškinį 2018 m. gruodžio 18 d., t. y. jau praleidusi 1 metų ieškinio senatį, taip pat ir 5 bei 10 metų garantinį terminą, todėl vien šiuo pagrindu ieškinys atmestinas. Kadangi ieškovė reiškia reikalavimą dėl statybos darbų kainos pagal rangos sutartį sumažinimo, o rangos sutartis jau yra pasibaigusi ir ieškovė visus pinigus už rangos darbus jau yra sumokėjusi, todėl jos pareikšto ieškinio dalykas yra netinkamas. Be to, ieškovė reiškia reikalavimą dėl darbų kainos sumažinimo, kildinamo iš neva atsiradusių defektų bendro naudojimo patalpose, kurios jai net nepriklauso ir kurių galimų defektų taisymo ji net neatlikinės. DNSB „Bokšto bendrija“ yra tas subjektas, kuris turi teisę įgyvendinti namo patalpų savininkų teises ir pareigas dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų šalinimo.

Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Kaip teigia ieškovė, ji pati parengė sąmatą ir nustatė žalos dydį. Šią aplinkybę patvirtina ir pateikta sąmata, kurios 3.1. p. nurodyta, kad sąmata sudaryta pagal defektus, išvardintus 2017 m. gruodžio 21 d. reikalavime įvykdyti prievolę. Jokių objektyvių duomenų apie defektus ir jų priežastis nepateikta. Būtina atskirti eksploatacijos eigoje atsiradusius defektus nuo nekokybiškai atliktų statybos darbų. Ieškinyje nenurodyta, kada ir kokius konkrečiai veiksmus, kuriais ieškovei buvo padaryta žala, atliko atsakovas V. K., jam apskritai nebuvo pareikštos jokios pretenzijos. Pažymi, kad inžinerinių sistemų įrengimo techninę priežiūrą vykdė ne atsakovas V. K., o kitas techninis prižiūrėtojas V. B.. Ieškinyje nenurodytas atsakovui V. K. reiškiamo reikalavimo nei faktinis, nei teisinis pagrindas. Kadangi ieškovė nereikalauja žalos atlyginimo, neaišku, kokiu pagrindu reikalaujama priteisti iš atsakovo V. K., kuris nėra rangos sutarties šalimi, o prašoma sumažinti sutarties kainą. Be to, UAB „Arno vila“ yra netinkamas ieškovas, nes neaišku, kokiu pagrindu ji veikia patalpų savininkų vardu.

Ieškovė UAB „Arno vila“ dublike nesutinka su atsiliepimuose į ieškinį išdėstytais argumentais ir prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad ieškovės 2017 m. gruodžio 21 d. reikalavime aiškiai nurodyti konkretūs statybos darbų defektai, kurie buvo nustatyti 2017 m. gruodžio 21 d. Atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“ nepagrįstai nurodo, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2016 ieškovės reiškiami reikalavimai dėl defektų buvo nustatyti 2011 m. rugsėjo 5 d. statinio apžiūros aktu Nr. 1 ir 2012 m. liepos 16 d. statinio aktu Nr. 2. Minėtoje civilinėje byloje reiškiami reikalavimai dėl defektų, nustatytų minėtuose apžiūros aktuose, o šiuo ieškiniu keliami reikalavimai ne dėl tų pačių defektų, bet dėl naujai paaiškėjusių defektų. Ieškovė defektus nustatė ir pretenziją rangovui pareiškė 2017 m. gruodžio 21 d., dar nepasibaigus 10 metų garantiniam terminui, nes teismų yra konstatuota, kad ieškovė pastatą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti 2008 m. spalio 21 d. Ieškovė, 2017 m. gruodžio 21 d. pareiškusi pretenziją rangovui dėl nustatytų darbų trūkumų ir nesulaukusi, kad rangovas per nustatytą terminą pašalintų nurodytus trūkumus, 2018 m. gruodžio 18 d. pareiškė ieškinį teisme. Taigi ieškovė nepraleido nei garantinio termino darbų defektams nustatyti, nei ieškinio senaties termino reikalavimui dėl šių trūkumų šalinimo pareikšti. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad UAB „Arno vila“ yra netinkama ieškovė, nes patalpos yra parduotos ir patalpų savininkai patys turėtų ginti savo pažeistas teises. Pastato statybos darbai buvo atlikti sudarius statybos rangos sutartį tarp UAB „Arno vila“ ir rangovo. Būtent juos sieja teisiniai santykiai ir teisės bei pareigos, kildinamos iš rangos sutarties. Patalpų savininkų ir atsakovų nesieja jokie teisiniai santykiai, todėl jie neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimus atsakovams dėl sutartinės civilinės atsakomybės, kylančios iš rangos sutarties. Pastatų savininkai įsigijo patalpas iš ieškovės ir ji kaip užsakovas – statytojas yra atsakinga patalpų savininkams už statinio kokybės garantinius įsipareigojimus. Faktas, kad ieškovė yra pilnai sumokėjusi už rangos darbus neeliminuoja jos teisės pasirinkti vieną iš įstatyme įtvirtintų rangovo atsakomybės už netinkamos kokybės darbą būdų. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl atliktų statybos darbų kainos pagal rangos sutartį sumažinimo 70 915,68 Eur suma. Kadangi ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi už statybos darbus pagal rangos sutartį, todėl sumažinus statybos darbų kainą ieškovei turėtų būti priteistos jos sumokėtos lėšos. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir jo atsakomybė numatyta LR statybos įstatyme, o jis atsako už defektus ir pagal CK normas.

Atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“ triplike nurodo, kad ieškovė dublike dėsto tuos pačius argumentus, kokius jau buvo išsakiusi ieškinyje, ir dėl jų jau yra pasisakyta atsakovės atsiliepime į ieškinį. Ieškovės argumentai, kad ji reiškia reikalavimą dėl visai kitų defektų yra visiškai nepagrįsti, nes iš teismų paskirtų ekspertizių (eksperto S. S. ekspertizės aktas Nr. 18-04/01 ir eksperto S. V. ekspertizės aktas Nr. 15/1114) matyti, kad ieškovė reiškia reikalavimus dėl tų pačių defektų, dėl kurių teismai jau yra pasisakę, t. y. vienoje byloje dalis reikalavimų buvo patenkinta, o kitoje byloje jie buvo atmesti.

Atsakovas V. K. triplike prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2017 m. gruodžio 21 d. reikalavime konkrečiai nenurodyti jokie statybos darbų defektai ir nepateikti jokie juos patvirtinantys įrodymai. Ieškovės pateikti skaičiavimai negali būti vertinami kaip įrodymas, patvirtinantis defektų egzistavimą. 2017 m. gruodžio 21 d. reikalavime rašoma, kad defektai pradėjo reikštis periodiškai, kas patvirtina, kad jie galėjo atsirasti gerokai anksčiau nei pareikštas reikalavimas. Netgi jei tokie defektai būtų atsiradę, atsakovui V. K. pretenzija nebuvo pareikšta, nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su defektais, todėl turėtų būti taikomas senaties terminas.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas adv. G. D. prašo ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino, kad su atsakove buvo ne kartą kilę ginčai dėl sutarties vykdymo, pirmiausia, atsakovė vėlavo atlikti darbus, be to, darbus atliko su trūkumais. Teismas priteisė draudimo išmoką, taip pat nustatė, kad dalis defektų nepatenka į draudiminį laikotarpį. Vėliau paaiškėjo nauji defektai, tačiau atsakovė nei atvyko jų apžiūrėti, nei jų pašalino, todėl paskaičiuotos jų šalinimo išlaidos ir žalos dydis yra pagrįstas. 2017 m. gruodžio 21 d. pranešimas atsakovei dėl defektų pateiktas nepraėjus 10 metų garantiniam terminui nuo faktiško pradėjimo valdyti. Trūkumų faktą patvirtina pateiktas paskaičiavimas – sąmata, o atsakovei buvo suteikta galimybė dalyvauti juos nustatant, tačiau ji tuo nepasinaudojo, t. y. nebendradarbiavo, o specialistė pastatą apžiūrėjo. Patikrinimo aktas nebuvo surašytas, defektavimo konkreti data nebuvo nustatyta ir į specialistės atliktą defektavimą atsakovė nebuvo kviesta. Nustatant vamzdynų defektus, vamzdynai nebuvo atidenginėjami. Defektai nustatyti tik bendro naudojimo patalpose, o ne butuose, namą valdo bendrija. Visi trūkumai paslėpti, juos nustatė tik atsiradus pasekmėms ir jie nėra pašalinti. Nurodo, kad rangovas nėra parengęs galutinio atliktų darbų akto, objektas buvo priimtas pradedant jį faktiškai valdyti, o pripažinimo tinkamu naudoti aktas nereiškia, kad buvo priimtas darbų rezultatas. Taip pat nurodo, kad iš atsakovo V. K. prašo priteisti už visus nustatytus defektus, tik procentine išraiška. Pripažįsta, kad pridavus pastatą, butuose buvo atlikinėjami statybos darbai, t. y. buvo įsirenginėjami butai. Kadangi nustačius defektus kaltė preziumuojama, todėl atsakovė turėjo įrodyti, kad defektai galimai atsirado dėl netinkamo pastato eksploatavimo. Mano, kad negalima remtis S. S. aktu, kadangi šioje byloje nebuvo prašymo skirti ekspertizę, o aktas surašytas vien atsakovės prašymu, į patikrinimą ieškovė nebuvo pakviesta. Kadangi savininkai patys užsihermetino siūles, todėl ekspertas to nerado. Atkreipia dėmesį, kad S. S. patikrinimo metu neturėjo jokių statybos dokumentų, todėl negalėjo patikrinti, ar panaudotos tinkamos statybinės medžiagos ir pan. Mano, kad toks aktas nėra tinkamas įrodymas ir todėl nebuvo paneigti ieškovės įrodymai dėl trūkumų.

Atsiliepimas

Atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ atstovas A. Z. prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas arba bylą nutraukti ir paaiškino, kad visi ieškovės reiškiami reikalavimai jau yra išnagrinėti, ieškovė pinigus jau yra gavusi, tačiau trūkumų nešalina, o dabar juos pateikia kaip naujus defektus. Nagrinėjant kitas bylas buvo atliktos 3 ekspertizės ir juose nustatyti tie patys trūkumai. Vitrinos ir šviestuvai yra gaminiai, kuriems taikomi medžiagų garantiniai terminai. Mano, kad ieškovė yra praleidusi tiek 5 metų, tiek 10 metų garantinius terminus, kurie skaičiuotini nuo 2007 metų. Dėl šviestuvų turėtų būti taikomas 5 metų garantinis terminas, kuris yra praleistas. Pagal ieškovės pateiktą sąmatą negalima nustatyti, kur ir kokie trūkumai buvo nustatyti, o ekspertai buvo apžiūrėję visą pastatą, todėl nauji defektai galėjo atsirasti tik dėl netinkamo eksploatavimo. Po ieškovės 2017 m. gruodžio 21 d. pranešimo dėl trūkumų, atsakovė į objektą nevyko, nes ieškovė į jų paklausimą nieko konkrečiai nenurodė. Mano, kad jų atlikta ekspertizė visiškai patvirtino atsakovų atsikirtimus į ieškinį, nurodo, kad ekspertui apžiūrint pastatą dalyvavo ieškovės direktorius, jis matė, kas buvo apžiūrima, buvo apžiūrėtos R. J. M. defektiniame akte nurodytos vietos. Ekspertui apžiūrint pastatą statybos dokumentų nereikėjo, nes buvo atliekamas tik faktinių aplinkybių nustatymas. Iš šio eksperto akto matyti, kad R. J. M. nurodyti defektai jau buvo įvertinti ankstesnių ekspertizių.

Atsakovo V. K. atstovas adv. R. L. prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir paaiškino, kad didžioji dalis patalpų buvo parduota 2007 metų vasarą, pastatą eksploatuoja bendrija. Ieškovė vienur prašo žalos, kitur – sumažinti kainą. V. K. niekur nebuvo kviečiamas. Statybos žurnalas patvirtina, kad vamzdynai sumontuoti 2006 metais, hidrauliniai bandymai atlikti iki 2009 metų. Iš reiškiamų reikalavimų neaišku, kokie vamzdynų defektai nustatyti, ar tai netinkamos jungtys, ar trūkę vamzdynai. 2007-2008 m. pastatas jau buvo eksploatuojamas. Ieškovės pateikta specialistės paskaičiuota sąmata negalima remtis, nes nenurodyta, kada ir kaip buvo apžiūrėta, apžiūrint neaišku, kokiu projektu buvo remiamasi, mano, kad buvo nurašyta tiesiog iš kito akto. Ekspertė nėjo į butus, bet nustatyta ir butuose. Reikalavimas dėl kainos sumažinimo galimas tik rangovui, bet ne statybos techniniam prižiūrėtojui. Papildomai paaiškino, kad apžiūrint pastatą buvo visur sausa, jokių nubėgimų nebuvo pastebėta, todėl neaišku nei kur bėgo, nei kada bėgo. Šviestuvų šiuo metu gal pusė yra pakeista, buvo keistos lemputės ir dėl šių veiksmų galėjo atsirasti defektai. Namas šildomas, vadinasi, šildymo vamzdynai tvarkingi. Taigi ieškovės pateiktas defektinis aktas neatitinka faktinės padėties, o į ieškovės atliktą patikrinimą atsakovai nebuvo kviesti ir aktas jiems nebuvo išsiųstas. Mano, kad ieškovė yra netinkama šalis, nes reiškiamos pretenzijos už patalpas, kurių savininke nėra ieškovė. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad defektų nėra, išskyrus šviestuvus, bet juos keičiant galėjo būti netinkamai užsandarinta. Iš užfiksuotų nubėgimų negalima nustatyti dėl ko jie atsirado, nes niekas nebuvo ardyta, griauta. Ekspertizė buvo atlikta teismui pasiūlius nustatyti, ar trūkumai faktiškai egzistuoja, tai buvo atlikta ne antstolio pagalba, bet asmens, turinčio specialių žinių.

Trečiasis asmuo V. B. pritaria atsakovo V. K. atstovo pasisakymui, papildomai paaiškino, kad magistraliniai tinklai buvo sumontuoti, išbandyti, todėl perdavus savininkams jų misija baigėsi. Po to dar 5 metus, savininkams įsirenginėjant butus, vyko vamzdynų keitimas, jų pjaustymas, eksploatavimas taip pat turi įtakos vamzdynų būklei. Nurodo, kad vamzdynai negali pastoviai išsisandarinti, išsisandarinimas nustatomas atliekant bandymus. Mano, kad ieškovei nustatant defektus jie turėjo būti pakviesti. Sąmatą paskaičiavusi specialistė yra tik sąmatininkė, o trūkumų nustatymą turėjo atlikti kitas specialistas. Šviestuvams taikoma gamyklinė garantija, jų keitimas yra sudėtingas darbas ir tuo metu gali būti pažeista konstrukcija. Kadangi techninė priežiūra yra komandinis darbas, tai ją su V. K. vykdė kartu. Pažymi, kad drėgmės vieta gali būti nutolusi nuo jos šaltinio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Arno vila“ ir atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“ 2005 m. rugpjūčio 23 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 508231 (t. 1 b. l. 6-18), pagal kurią sutarties objektas – komercinės paskirties pastatas su gyvenamaisiais butais ir požemine automobilių aikštele, gynybinės sienos bokšto rekonstravimas – pritaikymas kavinei, pėsčiųjų gatvelės statyba (Sutarties 2.1. p.). Pagal Sutarties 2.2. p. atsakovė (rangovas) įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis per sutartyje nustatytą terminą atlikti sutarties priede Nr. 1 nurodytus darbus ir vykdyti subrangovų atliekamų darbų priežiūrą pagal priedą Nr. 4, o ieškovė (užsakovas) įsipareigojo sudaryti sąlygas, būtinas statybos darbams atlikti, pateikti statybos leidimą, techninį projektą, priimti darbų rezultatą ir rangovui sumokėti už atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka. Iš byloje esančios 2005 m. gegužės 16 d. statybos techninės priežiūros sutarties Nr. TPS-1 matyti, kad objekto – komercinės paskirties pastato su gyvenamais butais ir požemine automobilių aikštele (duomenys neskelbtini), statybos techninę priežiūrą vykdė atsakovas V. K. (t. 1 b. l. 61). Pagal 2007 m. balandžio 4 d. statinio statybos specialiųjų darbų techninės priežiūros darbų vykdymo sutarties duomenis trečiasis asmuo V. B. atliko komercinės paskirties pastato su gyvenamais butais ir požemine automobilių aikštele (duomenys neskelbtini), specialiųjų statybos darbų vykdymo techninę priežiūrą (t. 4 b. l. 3). 2007 m. gruodžio 28 d. (I etapas) ir 2008 m. spalio 21 d. (II-III etapas: gyvenamosios patalpos) pripažinimo tinkamu naudoti aktais gyvenamojo namo pastatas su administracinėmis, maitinimo, prekybos, paslaugų patalpomis ir požemine automobilių stovėjimo aikštele (duomenys neskelbtini), pripažintas, kaip tenkinantis nustatytus reikalavimus ir tinkamas naudoti (t. 4 b. l. 5-12).

Ieškovė AB „Arno vila“ 2017 m. gruodžio 21 d. kreipėsi raštu į atsakovę (rangovą) AB „Panevėžio statybos trestas“ ir nurodė, kad eksploatuojant pastatą paaiškėjo, jog AB „Panevėžio statybos trestas“ yra netinkamai ir nekokybiškai atlikęs pagal sutartį sulygtus darbus. Šiuo metu paaiškėjo sekantys paslėpti statybos darbų defektai: 1) gelžbetoninė perdanga iš -1 į -2 aukštą yra nesandari (nehermetiška) – vandens erozija pažeidžia konstrukcijų tvarumą, rūdija perdangų armatūra, kyla pavojus pastato tvarumui, kadangi dėl rangovo nekokybiškai atliktų darbų, tai yra dėl rangovo kaltės atsiradusių defektų per deformacines, technologines siūles, inžinerinių sistemų tinklus iš -1 parkingo grindų intensyviai skverbiasi vanduo ir teka per -2 aukšto lubas ant parkuojamų automobilių, savininkams šiais per gelžbetoninę perdangą prasiskverbusiais šarminiais skysčiais yra gadinami automobiliai, negali tinkamai eksploatuoti nuosavybės teise valdomų patalpų; 2) pastate periodiškai pradėjo išsisandarinti, tai yra leisti vandenį inžinerinių sistemų vamzdynai; 3) nesandarūs stogo ventiliacijos kaminai, per kaminų šachtas prasiskverbia lietaus vanduo į butus bei bendrąsias patalpas; 4) pastate periodiškai pradėjo trūkinėti nekokybiškai sumontuoti langai (vitrinos); 5) nesandarūs ir netinkamai įrengti fasado pašvietimo šviestuvai grindinyje – šviestuvai pradėjo periodiškai gesti dėl juose prisikaupusio lietaus vandens. Atsižvelgiant į tai, ieškovė (statytojas) pareikalavo iš atsakovės ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos pradėti ir ne vėliau kaip per 20 dienų baigti nurodytų paslėptų defektų šalinimą (t. 1 b. l. 19). Atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“ 2018 m. sausio 10 d. raštu Nr. 10-63, atsakydama į ieškovės 2017 m. gruodžio 21 d. reikalavimą, paprašė nurodyti defektų atsiradimo aplinkybes, laiką, tikslią defektų vietą, pateikti statinio ir inžinerinių sistemų eksploatacijos dokumentaciją (t. 1 b. l. 20). Ieškovė 2018 m. sausio 23 d. raštu informavo atsakovę, kad defektai buvo pastebėti 2017 m. gruodžio mėnesį, defektų vieta nurodyta 2017 m. gruodžio 21 d. reikalavime (t. 1 b. l. 21). Specialistė R. J. M. ieškovės UAB „Arno vila“ užsakymu parengė lokalinę sąmatą ir nustatė, kad statybos darbų paslėptų defektų šalinimo vertė yra 70 915,68 Eur, tame tarpe defektų šalinimo vertė, už kurią yra bendrai atsakingas atsakovas V. K., yra 5 863,66 Eur (t. 1 b. l. 22-31, 35-37).

Ieškovė UAB „Arno vila“ pateikė į bylą 2018 m. kovo 12 d. defektinį aktą, kuriame užfiksuoti objekto – komercinės paskirties pastato su gyvenamaisiais butais ir požemine automobilių aikštele (duomenys neskelbtini), defektai: 1) gelžbetoninė perdanga iš -1 į -2 aukštą yra nesandari (nehermetiška); 2) pastate periodiškai pradėjo išsisandarinti, tai yra leisti vandenį, inžinerinių sistemų vamzdynai; 3) nesandarūs stogo ventiliacijos kaminai, skardinimai per kaminų šachtas prasiskverbia lietaus vanduo į butus bei bendrąsias patalpas; 4) pastate periodiškai pradėjo trūkinėti nekokybiškai sumontuoti langai (vitrinos); 5) nesandarūs ir netinkamai įrengti fasado pašvietimo šviestuvai grindinyje (t. 5 b. l. 3-24).

Iš atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ pateikto 2019 m. lapkričio 7 d. ekspertizės akto Nr. 19-11/10, kurį parengė ekspertas S. S., matyti, kad ekspertui buvo pavesta atsakyti į 3 klausimus: 1) ar ieškovės pateiktame 2018 m. kovo 12 d. defektiniame akte apžiūrimi ir vertinami tie patys defektai, kurie buvo apžiūrėti ir įvertinti S. S. 2018 m. balandžio 17 d. ekspertizės akte ir 2015 m. lapkričio 14 d. S. V. ekspertizės akte?; 2) ar langų vitrinos ir lauko šviestuvai yra nepaslėpti darbai ir koks garantinis terminas jiems taikomas?; 3) ar ieškovės pateiktame 2018 m. kovo 12 d. defektiniame akte nurodyti defektai šiuo metu egzistuoja?. Ekspertas S. S., atsakydamas į 1 ir 3 klausimus, nurodė, kad: R. J. M. ir A. S. 2018 m. kovo 12 d. parengtame defektiniame akte užfiksuoti defektai (gelžbetoninė perdanga iš -1 į -2 aukštą yra nesandari (nehermetiška), nesandarūs stogo ventiliacijos kaminai, skardinimai per kaminų šachtas prasiskverbia lietaus vanduo į butus bei bendrąsias patalpas) buvo užfiksuoti ir įvertinti eksperto S. V. 2015 m. lapkričio 14 d. ekspertizės akte Nr. 15/1114 civilinėje byloje Nr. 2-1076-173/2014, o defektiniame akte užfiksuoti defektai (pastate pradėjo periodiškai išsisandarinti, t. y. leisti vandenį, inžinerinių sistemų vamzdynai, trūkinėti nekokybiškai sumontuoti langai (virtinos)) nors ir nebuvo užfiksuoti ir įvertinti nei eksperto S. V. 2015 m. lapkričio 14 d. ekspertizės akte Nr. 15/1114 civilinėje byloje Nr. 2-1076-173/2014, nei eksperto S. S. 2018 m. balandžio 17 d. ekspertizės akte Nr. 18-04/01, tačiau apžiūros metu, t. y. 2019 m. spalio 23 d., neegzistavo. Tuo tarpu defektiniame akte užfiksuotas defektas (nesandarūs ir netinkamai įrengti fasado apšvietimo šviestuvai grindinyje) nebuvo užfiksuotas ir įvertintas nei eksperto S. V. 2015 m. lapkričio 14 d. ekspertizės akte Nr. 15/1114 civilinėje byloje Nr. 2-1076-173/2014, nei eksperto S. S. 2018 m. balandžio 17 d. ekspertizės akte Nr. 18-04/01, defektas apžiūros metu (2019 m. spalio 23 d.) egzistavo (t. 6 b. l. 2-14).

Dėl rangos darbų trūkumų fakto

Ginčo esmę sudaro faktinių aplinkybių, ar buvo nustatyti nauji atsakovės (rangovo) AB „Panevėžio statybos trestas“ ieškovės užsakymu atliktų statybos rangos darbų trūkumai, konstatavimas, kadangi dėl dalies trūkumų jau buvo spręsti ginčai kitose išnagrinėtose bylose, o, atsakovų teigimu, nagrinėjamoje byloje reiškiami reikalavimai yra dėl tų pačių jau kitose bylose išnagrinėtų trūkumų. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2026 pagal ieškovės UAB „Arno vila“ ieškinį atsakovei ERGO Insurance SE, dalyvaujant tretiesiems asmenims V. K., AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB Architektų biuras G. N. ir partneriai dėl draudimo išmokos priteisimo, ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl ekspertizės išlaidų priteisimo 2016 m. spalio 3 d. spendimu, nustačius AB „Panevėžio statybos trestas“ darbų defektus ginčo objekte, ieškinys buvo patenkintas ir ieškovei iš atsakovės (draudiko) buvo priteista draudimo išmoka (427 846,95 Eur). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-352-407/2017 Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. spendimas buvo pakeistas ir priteista suma sumažinta iki 126 267,93 Eur. Kauno apygardos teisme taip pat yra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-413-390/2019 pagal ieškovės UAB „Arno vila“ ieškinį atsakovei AB „Panevėžio statybos trestas“, dalyvaujant tretiesiems asmenims V. K., UAB Architektų biuras G. N. ir partneriai, dėl statybos darbų kainos sumažinimo, kurioje ieškovė taip pat rėmėsi AB „Panevėžio statybos trestas“ atliktų darbų trūkumais toje dalyje, kiek jų neatlygino teismo sprendimu priteista draudimo išmoka. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs. Šiose bylose, siekiant nustatyti defektus ir jų priežastis, buvo paskirtos teismo ekspertizės, kurių aktai yra nurodytose bylose, o būtent teismo eksperto S. V. 2015 m. lapkričio 14 d. ekspertizės aktas ir jo priedai (t. 3, b. l. 2-39-178) ir eksperto S. S. 2018 m. balandžio 17 d. ekspertizės aktas ir jo priedai (t.3, b. l. 179-198-203). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ atliktų statybos darbų trūkumų nustatymo klausimas jau yra analizuotas dviejose bylose, todėl ieškovei teigiant, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas naujas reikalavimas yra grindžiamas naujais vėliau nustatytais darbų trūkumais, nagrinėjamoje byloje iškyla svarbi naujai paaiškėjusių trūkumų nustatymo problema, t. y. byloje iškyla būtinybė nustatyti, ar reiškiamas reikalavimas nėra grindžiamas tais pačiais trūkumais, kurie jau buvo nustatinėjami ir yra išnagrinėti nurodytose bylose, ką atsikirsdami į ieškinio reikalavimus ir teigia atsakovai.

Darbų rezultato kokybės garantijos pagal įstatymą atveju rangovas atsako už pareigos perduoti kokybišką darbų rezultatą pažeidimą, t. y. rangovas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo darbų perdavimo užsakovui momentu, net jei tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.663 ir 6.665 straipsniai). Tais atvejais, kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas atsako už garantijos, kad darbų rezultatas atitiks nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą, pažeidimą. Kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis).??? ???

Taigi, rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Taigi, būtent ieškovei UAB „Arno vila“ tenka pareiga įrodyti defektų faktą. Ieškovė, pareiškusi ieškinį, pradžioje defektų faktą grindė tik savo 2017 m. gruodžio 21 d. pranešimu atsakovei AB „Panevėžio statybos trestas“ apie trūkumus ir specialistės R. J. M. ieškovės užsakymu parengta lokaline sąmata.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialistė R. J. M. savo paskaičiavime yra nurodžiusi, jog paskaičiavimą ji atliko, vadovaudamasi ieškovės 2017 m. gruodžio 21 d. reikalavimu įvykdyti prievoles, t. y. pačios ieškovės rangovui nurodytais defektais. Tai reiškia, kad R. J. M., sudarydama sąmatą, pati defektų nenustatinėjo, o pagal ieškovės nustatytus defektus tik paskaičiavo reikalingą jiems pašalinti išlaidų dydį. Be to, iš specialistės defektų šalinimo darbų kainos paskaičiavimo matyti, kad jos tikslas buvo paskaičiuoti defektų šalinimo išlaidas pagal jai nurodytus trūkumus, jai taip pat nebuvo pateikta jokia informacija apie tai, kad tam tikri darbų trūkumai buvo nustatyti ir anksčiau ir jų šalinimui jau yra priteista tam tikra suma, taip pat nenurodyta, ar ankstesni trūkumai buvo pašalinti, to neneigia ir ieškovės atstovas. Akivaizdu, kad ieškovės 2017 m. gruodžio 21 d. pranešimas rangovui AB „Panevėžio statybos trestas“ apie pačios ieškovės nustatytus defektus ir tokio pranešimo pagrindu paskaičiuota išlaidų sąmata jiems pašalinti nėra pakankami įrodymai nustatyti faktą, kad 2017 m. gruodžio 21 d. buvo nustatyti būtent nauji rangovo atliktų darbų defektai. Pranešimo atsakovei turinys nepatvirtina, kad atsakovė būtų kviečiama konkrečiu laiku atvykti defektų nustatymui ir ji nebūtų atvykusi. Atvirkščiai, pranešimo tekstas tik patvirtina, kad ieškovė pati vienašališkai nustatė tam tikrus darbų trūkumus ir pareikalavo juos pašalinti, beje, tame pačiame rašte nurodydama, kad ne vieną kartą buvo kreiptasi į rangovą dėl defektų pašalinimo, tačiau defektai nebuvo pašalinti iki šiol, t. y. iki pranešimo, kas leidžia daryti išvadą, kad nurodomi trūkumai lyg ir susieti su anksčiau nustatytais. Atkreiptinas dėmesys, kad pranešime defektų pobūdis nurodytas labai abstrakčiai, kaip pvz., pastate periodiškai pradėjo išsisandarinti, t. y. leisti vandenį inžinerinių tinklų vamzdynai, pastate periodiškai pradėjo trūkinėti ventiliacijos kaminai, nesandarūs stogo ventiliacijos kaminai ir pan., t. y. nurodyti defektai nėra konkretizuoti, o įvertinus tai, kad trūkumai jau ne kartą buvo nustatinėjami ekspertų, toks jų pobūdis neleidžia pagrįsti išvados, jog tai nauji trūkumai.

Teismas bylos nagrinėjimo eigoje siūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų, kad ieškinys grindžiamas ne tais pačiais trūkumais, kurie jau buvo nustatyti išnagrinėtose bylose, tačiau ieškovė nagrinėjamoje byloje nurodytų trūkumų nustatymo faktui pagrįsti pateikė tik jau paminėtą 2018 m. kovo 12 d. defektinį aktą, kuriame užfiksuoti objekto – komercinės paskirties pastato su gyvenamaisiais butais ir požemine automobilių aikštele (duomenys neskelbtini), defektai: 1) gelžbetoninė perdanga iš -1 į -2 aukštą yra nesandari (nehermetiška); 2) pastate periodiškai pradėjo išsisandarinti, tai yra leisti vandenį, inžinerinių sistemų vamzdynai; 3) nesandarūs stogo ventiliacijos kaminai, skardinimai, per kaminų šachtas prasiskverbia lietaus vanduo į butus bei bendrąsias patalpas; 4) pastate periodiškai pradėjo trūkinėti nekokybiškai sumontuoti langai (vitrinos); 5) nesandarūs ir netinkamai įrengti fasado pašvietimo šviestuvai grindinyje (t. 5 b. l. 3-24).

Tačiau šis defektinis aktas tik dar kartą patvirtina, kad jis buvo surašytas tik sudarytoje sąmatoje nurodytų defektų patvirtinimui, be to, jis surašytas tik teismui pareikalavus pateikti papildomus įrodymus. Nors defektinis aktas papildytas nuotraukomis, tačiau toks trūkumų nustatymas nelaikytinas tinkamu, nes tai vėlgi atlikta vienašališkai tik pačios ieškovės, apie tai nepranešus atsakovams ir nepakvietus jų dalyvauti nustatant defektus. Tokia ieškovės įrodymų rinkimo eiga tik patvirtina, kad ieškovė ignoruoja rangovo teisę dalyvauti nustatant jo atliktų darbų trūkumus.

Šalims skirtingai aiškinant aplinkybes dėl nagrinėjamoje byloje nurodomų rangos darbų defektų sąsajumo su jau nustatytais defektais ekspertizės aktuose išnagrinėtose bylose, įvertinus abstraktų ieškovės nurodytų trūkumų pobūdį, teismas remiasi eksperto S. S. 2019 m. lapkričio 7 d. ekspertizės aktu dėl ieškovės nurodytų defektų faktinio egzistavimo bylos nagrinėjimo metu. Nors tai nėra ekspertizės aktas, surašytas teismo nutarties skirti ekspertizę pagrindu, ir negali būti vertinamas kaip ekspertizės aktas CPK XIII skyriaus septintame skirsnyje nurodytų normų, reglamentuojančių eksperto išvados pateikimą, prasme, tačiau jis gali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių konstatavimo. Pažymėtina, kad būtent teismui nutarus buvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus, ar ieškinyje nurodyti defektai egzistuoja, nes ieškovės atstovas teigė, kad jie nėra pašalinti. Šiuo atveju rašytinis įrodymas dėl rangos darbų defektų faktinio egzistavimo, atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, kai teigiama, kad tai nėra nauji defektai, kaip jau nurodyta, turi esminę reikšmę. Tokio akto įrodomąją reikšmę sustiprina ir tai, kad faktų konstatavimą atliko specialių žinių turintis asmuo – ekspertas ir itin reikšminga tai, kad tai ekspertas, jau kartą nustatinėjęs darbų defektus tame pačiame objekte, todėl galintis įvertinti, ar tai nauji, ar anksčiau atsiradę trūkumai. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ieškovės atstovas nebuvo pakviestas dalyvauti patikrinime, yra nepagrįsta, kadangi pastatas apžiūrėtas dalyvaujant ieškovės atstovui A. S., kas nurodyta akte.

Kaip jau nurodyta, ekspertui buvo pavesta atsakyti į 3 klausimus: 1) ar ieškovės pateiktame 2018 m. kovo 12 d. defektiniame akte apžiūrimi ir vertinami tie patys defektai, kurie buvo apžiūrėti ir įvertinti S. S. 2018 m. balandžio 17 d. ekspertizės akte ir 2015 m. lapkričio 14 d. S. V. ekspertizės akte?; 2) ar langų vitrinos ir lauko šviestuvai yra nepaslėpti darbai ir koks garantinis terminas jiems taikomas?; 3) ar ieškovės pateiktame 2018 m. kovo 12 d. defektiniame akte nurodyti defektai šiuo metu egzistuoja?. Ekspertas S. S., atsakydamas į 1 ir 3 klausimus, nurodė, kad: R. J. M. ir A. S. 2018 m. kovo 12 d. parengtame defektiniame akte užfiksuoti defektai (gelžbetoninė perdanga iš -1 į -2 aukštą yra nesandari (nehermetiška), nesandarūs stogo ventiliacijos kaminai, skardinimai per kaminų šachtas prasiskverbia lietaus vanduo į butus bei bendrąsias patalpas) buvo užfiksuoti ir įvertinti eksperto S. V. 2015 m. lapkričio 14 d. ekspertizės akte Nr. 15/1114 civilinėje byloje Nr. 2-1076-173/2014, o defektiniame akte užfiksuoti defektai (pastate pradėjo periodiškai išsisandarinti, t. y. leisti vandenį, inžinerinių sistemų vamzdynai, trūkinėti nekokybiškai sumontuoti langai (virtinos)) nors ir nebuvo užfiksuoti ir įvertinti nei eksperto S. V. 2015 m. lapkričio 14 d. ekspertizės akte Nr. 15/1114 civilinėje byloje Nr. 2-1076-173/2014, nei eksperto S. S. 2018 m. balandžio 17 d. ekspertizės akte Nr. 18-04/01, tačiau apžiūros metu, t. y. 2019 m. spalio 23 d., neegzistavo. Tuo tarpu defektiniame akte užfiksuotas defektas (nesandarūs ir netinkamai įrengti fasado apšvietimo šviestuvai grindinyje) nebuvo užfiksuotas ir įvertintas nei eksperto S. V. 2015 m. lapkričio 14 d. ekspertizės akte Nr. 15/1114 civilinėje byloje Nr. 2-1076-173/2014, nei eksperto S. S. 2018 m. balandžio 17 d. ekspertizės akte Nr. 18-04/01, defektas apžiūros metu (2019 m. spalio 23 d.) egzistavo (t. 6 b. l. 2-14).

Iš šių išvadų akivaizdu, kad dalis defektų jau buvo užfiksuota ankstesniuose ekspertizės aktuose, dalis neegzistuoja ir tik vienas iš atsakovės nurodytų defektų – nesandarūs ir netinkamai įrengti fasado apšvietimo šviestuvai grindinyje – nebuvo vertintas anksčiau atliktų ekspertizių išvadose, tačiau buvo nustatytas patikrinimo metu, nurodant, kad apžiūros metu užfiksuota, jog keletas grindinio šviestuvų yra aprasoję. Todėl šis defektas galėtų būti pripažintas nauju, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ekspertas S. S. 2019 m. lapkričio 7 d. ekspertizės akte yra nurodęs, jog pats šviestuvas yra gaminys, gamintojo tiekiamas pilnai hermetiškas, paruoštas eksploatacijai ir drėgmė į šviestuvo vidų patenka pažeidus jo sandarumą, spręstina, jog labiau tikėtina, kad tai atsirado eksploatacijos metu nuėmus viršutinį žiedą ir keičiant šviestuvo viduje sumontuotus šviesos šaltinius (lempas, kurios buvo keičiamos). Todėl tai nėra rangovo defektas, o už gaminio kokybę atsakingas gamintojas. Be to, pažymėtina, kad šviestuvo sumontavimas nelaikytinas paslėptu defektu. Statybos įstatymo 2 straipsnio 35 punkte nustatyta, kad paslėpti statybos darbai – vėliau atliktais darbais (tarp jų – statybos darbais, kuriais sumontuotos (įrengtos) paslėptos statinio konstrukcijos) paslėptas statybos darbų rezultatas. Ekspertas S. S. akte nurodė, kad montuojant šviestuvus jie įstatomi į paruoštas vietas ir prijungiami prie anksčiau pakloto elektros tiekimo tinklo, todėl paslėptais darbais gali būti laikoma tik šviestuvo prijungimas prie elektros tinklo.

Todėl ieškovės nurodytas defektas dėl šviestuvų nesandarumo nėra paslėptas defektas, o remiantis CK 6.697 straipsnio 1 dalimi, rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia pretenzijas pasibaigus 5 metų terminui, todėl reikalavimas atsakovams dėl darbų kainos sumažinimo išlaidų šiam defektui pašalinti, nors ir egzistuoja, tačiau atmestinas dėl nurodytų motyvų.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovės ieškinys abiejų atsakovų atžvilgiu atmetamas, kadangi ieškovė neįrodė, kad 2017 m. gruodžio 21 d. buvo nustatyti nauji rangovo darbų trūkumai.

Teismas taip pat pažymi, kad ieškovės reikalavimai atsakovui V. K. dėl statybos rangos kainos sumažinimo negalėtų būti reiškiami, kadangi statybos techninis prižiūrėtojas nebuvo ieškovės ir atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ sudarytos statybos rangos sutarties šalimi ir nesitarė dėl rangos sutarties kainos. Tačiau, kadangi atsakovui reiškiamas ir reikalavimas priteisti tam tikrą defektų šalinimo išlaidų dalį, kas yra grindžiama defektų nustatymu, galima laikyti, kad ieškinys atsakovui V. K. reiškiamas dėl jo atsakomybės už defektus, jam tinkamai neįvykdžius techninio prižiūrėtojo įstatyminių pareigų. Nepaisant to, ieškovei neįrodžius trūkumų fakto, ieškinys atsakovo V. K. atžvilgiu yra neįrodytas.

Dėl senaties termino

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ieškinio senaties termino eiga prasideda tik tuo atveju, jeigu teisė yra pažeista. Jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).

Kadangi ieškovė UAB „Arno vila“ šioje civilinėje byloje neįrodė savo teisių pažeidimo (jos teisių pažeidimai buvo nustatinėjami išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-312-173/2016 ir e2-413-390/2019, kuriose buvo sprendžiamas klausimas ir dėl ieškinio senaties termino taikymo, o pretenzijos dėl šviestuvų defektų atsakovei pareikštos pasibaigus 5 metų garantiniam terminui), atsakovų atsikirtimai dėl ieškinio senaties neturi teisinės reikšmės, nes tik nustačius, kad ieškovės teisė buvo pažeista ir yra pagrindas ją ginti, svarstytina, ar ieškovė savo teises gina nepraleidusi įstatymuose nustatyto ieškinio senaties termino.

Dėl ieškovės subjektinės teisės pareikšti ieškinį

Atsakovai, atsikirsdami į ieškinio reikalavimus, teigia, kad UAB „Arno vila“ nėra tinkama ieškovė ir neturi teisės reikšti reikalavimo dėl darbų kainos sumažinimo, kadangi ginčo objekto patalpos jai nebepriklauso (yra parduotos), o subjektai, turintys teisę pareikšti ieškinį, yra patalpų savininkai ir/ar bendrija.

Teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus laikomasi taisyklės, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

Nagrinėjamu atveju ginčo objekto statybos darbai buvo atlikti ieškovei UAB „Arno vila“ ir atsakovei AB „Panevėžio statybos trestas“ sudarius statybos rangos sutartį. Taigi būtent šias šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai ir teisės bei pareigos, kildinamos iš rangos sutarties.

Rangos sutarties 20.2 punkte numatyta, kad rangovas atsako už bet kokių darbų trūkumų, kurie gali atsirasti per garantinį terminą, ištaisymą, kai tokio trūkumo priežastimi yra rangovo pateiktos medžiagos su defektais, nekokybiškai atliktas darbas arba rangovo aplaidumas, bei už bet kokios tiesioginės žalos darbams, kurios priežastimi yra tokie trūkumai, atitaisymą. Rangovas kaip galima greičiau savo sąskaita ištaiso tokius trūkumus ir atitaiso tokią žalą.

Patalpų savininkų (bendrijos) ir atsakovų nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai, patalpų savininkai (bendrija) nėra rangos sutarties šalimis, todėl jie neturi teisinio pagrindo reikšti atsakovams reikalavimų dėl sutartinės civilinės atsakomybės rangos sutarties pagrindu. Pastatų savininkai įsigijo patalpas iš ieškovės, todėl būtent ji, kaip rangos sutarties šalis (užsakovė), yra atsakinga patalpų savininkams už statinio kokybės garantinius įsipareigojimus.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „Arno vila“ yra tinkama šalimi (ieškove) byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Atsakovas V. K. turėjo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 600 Eur už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą ir 400 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose. Atsakovo prašomos priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8.2, 8.3 ir 8.19 punktuose numatytų dydžių, todėl įvertinus bylos sudėtingumą, ginčo sumos dydį, advokato darbo laiko sąnaudas, bendrą teismo posėdžių trukmę (5 val.), darytina išvada, kad šios išlaidos yra protingos ir pagrįstos, todėl priteistinos atsakovui V. K. iš ieškovės UAB „Arno vila“.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“ turėjo 1 800 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą. Atsakovė ekspertizės akto išvadomis rėmėsi, kaip savo atsikirtimų pagrindu (kaip įrodymu), jomis taip pat grindžiamas ir teismo sprendimas, todėl šios išlaidos laikytinos būtinomis, pagrįstomis ir, ieškinį atmetus, priteistinos atsakovei AB „Panevėžio statybos trestas“ iš ieškovės UAB „Arno vila“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Iš ieškovės taip pat priteistinos 11,26 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“ (juridinio asmens kodas 147732969) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arno vila“ (juridinio asmens kodas 132456657) 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovui V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arno vila“ (juridinio asmens kodas 132456657) 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arno vila“ (juridinio asmens kodas 132456657) 11,26 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Nijolia Indreikienė