- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-04
- Bylos Nr.
- e2-413-390/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00813-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Trečiasis asmuo
- V. K., UAB Architektų biuro
- Ieškovas
- UAB „Arno vila“
- Atsakovas
- AB „Panevėžio statybos trestas“
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius, Raimondas Lignugaris
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Neringai Pažėraitei, dalyvaujant ieškovės atstovams A. S., advokatui Gintarui Dabkevičiui, atsakovo atstovui A. Z., trečiajam asmeniui V. K. ir jo atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Arno vila“ ieškinį atsakovei AB „Panevėžio statybos trestas“, tretieji asmenys – V. K., UAB Architektų biuro G. Natkevičius ir partneriai, dėl statybos darbų kainos sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „Arno vila“ ieškiniu prašo sumažinti 304 579,02 Eur suma statybos rangos kainą, numatytą 2005-08-23 statybos rangos sutartimi Nr. 508231, ir šią sumą priteisti iš atsakovo ieškovui, priteisti iš atsakovės ieškovei 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Šalys 2005-08-23 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 508231 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu rangovas (Atsakovė) įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis per Sutartyje nustatytą terminą atlikti Sutarties priede Nr. 1 nurodytus darbus ir vykdyti subrangovų atliekamų darbų priežiūrą pagal Sutarties priedą Nr. 4, o užsakovas (Ieškovė) įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir rangovui sumokėti už atliktus darbus Sutartyje nustatyta tvarka bei vykdyti kitas užsakovo pareigas. Į darbų atlikimą įėjo pareiga nutiesti visus tam reikiamus inžinerinius tinklus, sutvarkyti teritoriją ir atlikti visus kitus projekte numatytus darbus (Sutarties 2.2 p.). Sutarties objektas - Komercinės paskirties pastatas su gyvenamaisiais butais ir požemine automobilių aikštele, Gynybinės sienos bokšto rekonstravimas - pritaikymas kavinei, pėsčiųjų gatvelės statyba (Sutarties 2.1 p.). Bendra Sutartyje nurodytų darbų kaina sudarė 14 787 163 Lt (4.282 658,42 Eur), įskaitant PVM (Sutarties 3.1 p.).
3. Atsakovė Sutarties 7.1 punktu įsipareigojo darbus baigti Kalendoriniame darbų grafike (Sutarties Priedas Nr. 3) nustatytais terminais. Kalendoriniame darbu vykdymo grafike darbų pabaiga - objekto pridavimas užsakovui - 2006 m. spalio 31 d. 2007 m. birželio 11 d. šalių susitarimu statybos objekto pridavimas koreguotas, nustatant jo pridavimą 2007 m. rugpjūčio 15 d. Taip pat rangovas įsipareigojo darbus atlikti pagal savo paties parengtus darbo brėžinius.
4. Iki nustatyto termino atsakovė neįvykdė pareigos ir darbų rezultato ieškovui tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka neperdavė (galutinis darbų perdavimo - priėmimo aktas pasirašytas nėra iki šiol). Ieškovė darbų rezultatą perėmė nebaigus visų statybos darbų, faktiškai pradėdamas jį valdyti gavęs 2008 m. spalio 21 d. pastato statybos darbų Pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Šias aplinkybes konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2013-04- 17 nutartyje civ. b. Nr. 2A-35/2013.
5. Ieškovei pradėjus faktiškai valdyti pastatą, paaiškėjo, kad atsakovė yra netinkamai ir nekokybiškai atlikusi pagal Sutartį sulygtus darbus.
6. Ieškovė 2011-08-25 raštu informavo atsakovę, kad 2011-09-05 12.00 val., dalyvaujant samdytiems ekspertams, bus nustatinėjami vykdytų darbų defektai. 2011-09-05 Statinio apžiūros aktu Nr. 1, dalyvaujant AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „Ekspertika“, UAB „Tophaus“ ir UAB „Arno vila“ atstovams, buvo nustatyti konkretūs atsakovo atliktų statybos darbų defektai.
2011-09-14 raštu Nr. 11/09/14-01 ieškovė pareikalavo, kad atsakovė per protingą terminą, tačiau ne vėliau kaip per 7 darbo dienas atvyktų ir pradėtų šalinti nustatytus defektus. 2011-09-26 raštu „Dėl statinio defektų“ Nr. 20-2247 atsakovė nesutiko su dalimi nustatytų defektų. Likusioje defektų dalyje atsakovas nepateikė jokių prieštaravimų, t. y. savo atsakomybės šioje dalyje neginčijo. 2011-10-28 raštu Nr. 11/10/28-01 ieškovė pateikė argumentuotą ir išsamų paaiškinimą dėl visų defektų atsiradimo priežasčių bei pakartotinai pareikalavo atsakovą nedelsiant atvykti į objektą ir pradėti šalinti nustatytus darbų defektus. Atsakovė nurodytais terminais statybos darbų defektų šalinti nepradėjo. Atsižvelgdamas į tai, ieškovė kreipėsi į UAB „Tophaus“, kuri, vadovaudamasi 2011-09-05 Statinio apžiūros aktu Nr. 1, 2011-09-26 parengė Lokalinę sąmatą Nr. S001 ir nustatė, jog pagal Sutartį atsakovas vykdytų statybos darbų defektų šalinimo vertė yra 949 050,42 Lt. 2012-02-08 Pranešimu Nr. 12/02/08-01 ieškovas kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva“ (toliau - Ergo arba Draudikas) bei UADB „Ergo Lietuva“ Panevėžio regioninį centrą, reikalaudamas 2011-06-01 Garantinio laikotarpio laidavimo rašto Nr. GA 20395-13P pagrindu ieškovei išmokėti 949 050,42 Lt sumą, atitinkančią atsakovei pagal Sutartį vykdytų darbų defektų šalinimo vertę. Ieškovė kreipėsi į UAB „Tophaus“, kuri, vadovaudamasi 2012-07-16 Statinio apžiūros aktu Nr. 2, 2011-07-17 parengė Lokalinę sąmatą Nr. 12.07/1 ir papildomai nustatė, jog pagal Sutartį atsakovo vykdytų statybos darbų naujai nustatytų defektų papildoma šalinimo vertė yra 425 863,06 Lt. 2013-09-12 raštu Nr. 13/09/12-01 ieškovė kreipėsi į techninio projekto rengėją UAB Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai su prašymu pateikti išvadas dėl Akto/1 ir Akto/2 tikslumo, aiškumo bei techninio/teisinio teisingumo.2013-09-16 raštu Nr. 155 techninio projekto rengėjas UAB Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai nurodė, kad: a) Aktu/2 parkingo stogo vandens pratekėjimo priežastis faktiškai nebuvo nustatyta; b) vandens prasiskverbimą į parkingo konstrukcijas ir patalpas dėl nesuprojektuoto vandens nuvedimo nuo stogo drenažinio sluoksnio įvardinti techninio projekto rengimo klaida nėra jokio pagrindo; c) atsakovo rengtuose darbo brėžiniuose privalėjo atsispindėti visų stogo dangų sluoksnių išdėstymo ir vandens nuvedimo sprendiniai; d) tinkamai įrengus visos stogo detalės dangų sluoksnius visame stogo paviršiuje ir teisingai užsandarinus šio paviršiaus sujungimo su vertikaliomis konstrukcijomis taškus bei suformavus tinkamus nuolydžius, vandens prasiskverbimo į parkingo konstrukcijas nebūtų. 2013-09-24 raštu ieškovas kreipėsi į Ergo su reikalavimu išmokėti atsakovo atliktų darbų defektų šalinimo sumą, kuri yra paskaičiuota UAB „Tophaus“ pateiktos lokalinės sąmatos pagrindu. 2013-09-30 Sprendimu dėl įvykio 20395-0451_1 -001 atsakovas Ergo nurodė, kad atsisako mokėti pretenzijos sumą, paskaičiuotą UAB „Tophaus“ pateiktos lokalinės sąmatos pagrindu.
Šalies argumentai
7. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš Ergo priteisti 949 050,42 Lt atsakovės vykdytų statybos darbų defektų šalinimo vertę pagal 2011-09- 26 parengtą Lokalinę sąmatą Nr. S001 ir 425 863,06 Lt atsakovės vykdytų statybos darbų defektų papildomą šalinimo vertę pagal 2012-07-17 parengtą Lokalinę sąmatą Nr. 12.07/1, iš viso - 1 374 913,48 Lt.
8. Civilinėje byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, ekspertu paskirtas į teismo ekspertų sąrašą įrašytas S. V.. Ekspertas 2015-11-14 ekspertizės aktu Nr. 15/1114 (toliau - Ekspertizės aktas), atsakydamas į teismo klausimą „kokie yra statybos darbų defektai ir kokia šių defektų šalinimo kaina?“ konstatavo, kad bendra statinio defektų šalinimo kaina, įvertinus ir Statinio apžiūros aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 egzistuojančius defektus, skaičiuojamosiomis rinkos kainomis su PVM - 427 846,95 Eur (žr. Ekspertizės akto 26 psl. 2 p.). Įvardindamas defektų atsiradimo priežastis, ekspertas konstatavo (žr. Ekspertizės akto 26 psl. 3 p.), kad:
a) darbo projekto brėžiniuose neminima apie galimą gruntinio ar paviršinio vandens poveikį pastato konstrukcijoms ir priemones kaip to išvengti, nors techninio projekto brėžiniuose buvo numatyta pastato dalies sienų hidroizoliacija;
b) nėra nurodyta, kokia pastato konstrukcijų naudojimo aplinkos klasė, nors nuo to priklauso betono sudėčių apribojimai, armatūros apsauginiai sluoksniai, leistini ribiniai plyšiai ir tai susiję su defektų atsiradimu dėl netinkamai parinktos betono ir kitų medžiagų sudėties;
c) darbo projekto brėžiniuose nėra nurodytos technologinių (darbinių) siūlių įrengimo ir sandarinimo detalės atliekant betonavimo darbus skirtingais etapais.
9. Visos nurodytos defektu atsiradimo priežastys yra susijusios su rangovo AB „Panevėžio statybos trestas“ netinkamai atliktais statybos rangos darbais, todėl už defektu atsiradimą bei jų šalinimą yra atsakingas rangovas kartu su savo draudimu.
Šalies argumentai
10. Remiantis išdėstytu, ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš ERGO Insurance SE, kaip atsakovo draudiko, ieškovės RUAB „Arno vila“ naudai 427 846,95 Eur draudimo išmoką.
Žemesnės instancijos teismas
11. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2016 ieškinį patenkino - priteisė ieškovei iš ERGO Insurance SE 427 846,95 Eur draudimo išmoką. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi, pirmosios instancijos sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš Ergo Insurance SE 126 267,93 Eur, t. y. byloje paskirto eksperto nustatytą sumą, kad pagal Aktą Nr. 1 nustatytų defektų šalinimui ekspertizės metu reikalinga būtent tokia suma.
12. Kadangi teismas priteisė iš atsakovo draudiko tik dalį sumos reikalingos defektų pašalinimui, t. y. 126 267,93 Eur, ieškovas 2017-04-20 reikalavimu įvykdyti prievoles kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas, jog atsakovė atliktų defektų, už kurių pašalinimą nesumokėjo ERGO Insurance SE Lietuvoje filialas, nurodytų teismo eksperto S. V. 2015-11-14 ekspertizės akte šalinimą, nes nesibaigęs garantinis terminas. Atsakovė iki šiol defektų nėra pradėjusi šalinti.
Motyvuojamoji dalis
13. Atsižvelgiant į tai, jog bendra statinio defektų šalinimo kaina, įvertinus ir Statinio apžiūros aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 egzistuojančius defektus, skaičiuojamosiomis rinkos kainomis su PVM yra 427 846,95 Eur (žr. Ekspertizės akto 26 psl. 2 p.), o iš atsakovo draudiko ERGO Insurance SE buvo priteista tik 126 267, 93 Eur statinio defektų šalinimui, t. y. likusioji statinio defektų šalinimo kaina – 304 579, 02 Eur liko nepadengta, o atsakovas raginamas įvykdyti reikalavimą pašalinti defektus už kuriuos ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nesumokėjo, jų iki šiol nepašalino, ieškovas remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu, reiškia reikalavimą dėl atliktų statybos darbų kainos sumažinimo 304 579, 02 Eur suma (suma reikalinga defektų pašalinimui).
14. Ieškovė, įgyvendindama teisę reikši reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnis) inter alia, atitinkamai sumažinti darbų kainą. Ieškovė nereikalauja žalos atlyginimo, o gina savo teisę nevykdyti savo mokėjimo įpareigojimų atsakovei už tuos darbus, kurių atsakovė neatliko arba atliko netinkamai (nekokybiškai). Kadangi ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi su atsakove už statybos darbus pagal Rangos sutartį, todėl sumažinus statybos darbų kainą, ieškovei turėtų būti priteistas jos sumokėtas skirtumas. Tai, kad už atliktų darbų trūkumus yra atsakinga atsakovė yra pripažinta civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2016.
15. Užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis), kadangi atsakovei ieškovė apie teismo ekspertizės metu nustatytus trūkumus pareiškė 2017-04-20, ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo šios dienos. Ieškovė visą laiką veikia aktyviai, atsakovės atsakomybė ieškovei yra tęstinio pobūdžio ir ieškovės teisės ir teisėti interesai pažeidžiami kiekvieną dieną, todėl ieškovė mano, jog ieškinio senaties terminas esant tęstiniam pažeidimui (defektai neišnyko) nėra praleistas. Jeigu teismas ieškinio senaties terminą skaičiuos ne nuo 2017-04-20, prašo atsižvelgiant į ieškovės procesinį elgesį, nuolatinį siekį ginti teises ir atsakovės vengimą bendradarbiauti atnaujinti ieškinio senaties terminą,
16. Atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“ atsiliepime į ieškinį prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, o netaikius ieškinio senaties, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
17. Ieškovės argumentai prieštarauja rašytiniams įrodymams, nes visi darbai buvo atlikti ir buvo perduoti ieškovui pagal kasmėnesinius darbų priėmimo-perdavimo aktus, buvo pasirašyti du pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktai, kuriuos pasirašė ir ieškovo vadovas, taip pripažindamas, kad visi atlikti darbai yra baigti ir jie atlikti tinkamai, beveik visi butai šiai dienai jau yra parduoti, o bendro naudojimo patalpas ieškovas perdavė naudoti įkurtai bendrijai. Taip pat yra nepagrįsti argumentai dėl galutinio darbu perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir jo suabsoliutinimo, kad nesant minėto akto, darbai laikomi neperduotais ir šios aplinkybės tarp šalių jau yra išnagrinėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011, kurios pagrindu teismas priteisė iš ieškovo visas darbų atlikimo išlaidas, pripažindamas, kad atsirado įstatymu numatytas pagrindas ieškovui atsiskaityti su atsakovu t. y. iš atsakovo pusės visi sutartiniai santykiai, siekiant gauti apmokėjimą už atliktus darbus, yra įvykdyti ir ieškovui tokia prievolė atsirado. Ieškovas nėra ir pilnai atsiskaitęs, nes šiuo metu atsakovas yra kreditorius restruktūrizavimo byloje.
Žemesnės instancijos teismas
18. Ieškovės argumentai dėl defektų dydžio ir jų kainos taip pat yra nepagrįsti ir prieštarauja nurodytam ekspertizės aktui. Teismo ekspertizės akto 20-21 puslapyje, ekspertas pateikė 4 lentelėje galimus defektus, pagal Statinio apžiūros aktą Nr. 2. Minėtoje lentelėje ekspertas pažymėjo, kokie defektai, pagal Statinio apžiūros aktą Nr. 2, egzistuoja ar ne. Taigi, lentelės 2-6 ir 8 pozicijoje nurodyti defektai neegzistuoja, pagal lokalinę sąmatą, priedas Nr. 4, kurios pagrindu yra apskaičiuoti galimi defektų ištaisymo kaštai, pagal Statinio apžiūros aktą Nr. 2, yra 70616,17 Eur, o ne kaip teigia ieškovas, jog 304579,02 Eur.
19. Byloje yra pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad didelė dalis Pastato apžiūros akte Nr. 2 tariamų trūkumų, jeigu jie apskritai laikytini trūkumais, turėtų būti priskirti prie akivaizdžių trūkumų. Šias aplinkybes patvirtina ir Specialistų išvados, jog dauguma Ieškovo nurodymų Pastato tariamų trūkumų yra akivaizdūs. Šias aplinkybes taip pat patvirtina Teismo eksperto Kauno apygardos teisme 2016-04-06 įvykusiame teismo posėdyje pateikti atsakymai į teismo klausimus, kuriuose Teismo ekspertas nurodė, jog Pastato trūkumai, nurodyti Teismo eksperto ekspertizės akto 4 lentelės 1 ir 11 punktuose, yra laikytini akivaizdžiais. Pastebėtina, kad Specialistai ir Teismo ekspertas didele dalimi akivaizdžiais Pastato trūkumais įvardija tuos pačius Pastato trūkumus. Taigi, akivaizdūs Pastato trūkumai ieškovo galėjo būti nustatyti darbų priėmimo metu.
20. Taigi, nei kasmėnesinių darbų priėmimo-perdavimo metu, nei Pastato priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti metu, nei iš karto po to, nei vėliau per protingą terminą ir dar daug laiko po to - iš viso beveik 4 m. (statinio apžiūros aktas Nr. 2 surašytas 2012-07-16) - ieškovas apie jokius (nei akivaizdžius, nei neakivaizdžius) Pastato trūkumus Rangovo neinformavo.
21. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2016 teismui pateiktas 2015-11-14 ekspertizės aktą Nr. 15/1114 neatitinka LR Teismo ekspertizės įstatymo nustatytų reikalavimų. Nes teismo ekspertas S. V. atliko viso ypatingo statinio ekspertizę, neturėdamas tam suteiktų kvalifikacinių atestatų, o tuo pačiu ir specialių žinių. Be to, kad nemažai pateiktų išvadų yra neteisingos, ekspertas pripažino jį apklausiant teismo posėdyje. Teismo ekspertų veiksmų įvertinimo ir teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnyba 2017-06-19 sprendimu Nr. KT-22 pripažino, kad ekspertas neturėjo kvalifikacijos atlikti tokio pobūdžio ekspertizę, neteisėtai rinko įrodymus.
22. Iš bylos medžiagos yra matyti, kad ieškovė, dėl galimai atsiradusių trūkumų (pagal statinio apžiūros aktą Nr. 2) 2013-09-24 raštu kreipėsi ne į atsakovą, o į Ergo Insurence SE, atlikęs ir surašęs 2012- 07-16 statinio apžiūros aktą Nr. 2, o atsakovas apie tai sužinojo tik dalyvaudamas byloje, kuri teisme buvo iškelta tik 2013-10-23. o ši byla iškelta tik po ieškovės 2017- 06-27 ieškinio pateikimo t. y. praleidus vienerių metų ieškininę senatį (t. y. apie aktą Nr. 2 mes sužinome 2013 m. pabaigoje, o ieškinys, dėl minėto akto mums pareikštas tik 2017-06-27). Taip pat dėl šiame ieškinyje reiškiamų reikalavimų ieškovė atsakovei pretenziją pateikė tik 2017-04-20, t. y. pasibaigus 5 m. garantiniam terminui. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl atliktų darbų defektų (statinio apžiūros aktas Nr.2), kurie atlikti ir ieškovui perduoti naudoti pagal 2007-12-28 valstybinės komisijos pripažinimo tinkamu naudoti aktą.
23. Ieškovės prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą ir dėl to išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini, nes ieškovė visuomet naudojosi profesionalaus advokato pagalba, todėl turėjo visas galimybes tinkamai ir laiku reikšti pretenzijas bei ieškinį, o tai, kad jis kitoje byloje pasirinko atsakovu tik Ergo Insurence SE bei nereikalavo, kad minėtoje byloje atsakovas būtų bendraatsakovu, jis prisiėmė ir visą riziką, numatytą įstatymu. Be to, ieškinio senatį ieškovas pradelsė beveik 4 metus, o ieškinį ir tiesiogiai atsakovui pretenziją pateikė jau pasibaigus garantiniam terminui, todėl senatis negali būti atnaujinta.
24. Trečiasis asmuo UAB Architektų biuro G. Natkevičius ir partneriai atsiliepime į ieškinį prašo dėl ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.
25. Nei ieškovė, nei atsakovė savo procesiniuose dokumentuose negrindžia savo pozicijos techninį projektą rengusio trečiojo asmens UAB „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“ atliktais neteisėtais veiksmais ar neveikimu, o taip pat trečiojo asmens galimai padaryta žala, sąlygojusia statybos darbų defektų atsiradimą. Pagal šios civilinės bylos ginčo ribas, byloje priimtas sprendimas neturės jokios įtakos UAB „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“ teisėms ir pareigoms ateityje, o pats teismas negali imtis iniciatyvos plėsti bylos nagrinėjimo ribas.
26. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ta aplinkybė, kad atsakomybė dėl ekspertizės akte nurodytų neatliktų arba nekokybiškai atliktų darbų tenka būtent darbo projektą rengusiam atsakovui AB „Panevėžio statybos trestas“, t. y. Sutarties 10.4 p. šalys patvirtino, kad visus darbo brėžinius, kurie reikalingi rangovo darbams pagal Sutartį vykdyti, savo sąskaita parengia rangovas. Sutarties 3.2 p. šalys susitarė, kad iki šios sutarties pasirašymo rangovas detaliai išsiaiškina viską, kas susiję su Statinio būsima statyba, todėl jeigu pasiūlymas yra nepakankamas ar su trūkumais, tai nepriklausomai nuo priežasčių, dėl to atsakomybę prisiima rangovas.
27. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2016 nustatyta, kad darbo projekte numatytos parkingo stogo įrengimo detalės sprendiniai neatitiko techninio projekto sprendinių. Neatitikimas pasireiškė tuo, kad darbo projekte numatytoje parkingo stogo įrengimo detalėje drenažinis lakštas yra klojamas ne ant hidroizoliacinės stogo dangos (kaip tai numatyta techniniame projekte), bet ant šilumą izoliuojančio sluoksnio. Dėl minėto sprendinio nuo hidroizoliacinio sluoksnio nepasišalina vanduo (žr. civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2016 esančio 2013-08-26 papildomo tyrimo akto 12 psl.). 2013-08-26 papildomo tyrimo akte nurodyta, kad 2013-08-13 ekspertų atlikto papildomo tyrimo metu natūroje buvo atidengta parkingo stogo konstrukcija, ko pasekoje nustatyta, jog faktiškai įrengta parkingo stogo konstrukcija atitinka techninio projekto sprendinį, o darbo projekte rangovo ir užsakovo atstovų parašais patvirtinta klaidinga informacija apie faktiškai įrengtą parkingo stogo konstrukciją. Deklaruojamą faktinės parkingo stogo konstrukcijos atitikimą techninio projekto sprendiniui iliustruoja papildomo tyrimo akte pateikiama atidengtos parkingo stogo konstrukcijos fotonuotrauka (žr. civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2016 esančio 2013-08-26 papildomo tyrimo akto 15 psl.). Taigi, atlikę faktinę parkingo stogo konstrukcijos apžiūrą, ekspertai paneigė savo pačių anksčiau padarytą išvadą apie darbo projekto neatitikimą techniniam projektui.
28. Nepaisant ieškovės rengto techninio projekto detalumo, atsakovė, rengdama darbo projektus, bet kokiu atveju turi laikytis normatyvinių statybos dokumentų, statybos įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, normų ir standartų.
29. Darbo projekto rengėjui (UAB „Panevėžio statybos trestui“) bei techninę priežiūrą vykdžiusiam asmeniui (V. K.) buvo nustatyta pareiga nedelsiant įspėti tiek užsakovą, tiek techninio projekto rengėją apie grėsmę atliekamo darbo tinkamumui dėl darbo atlikimo būdo ar kitų CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų aplinkybių.
30. Net jeigu laikytina, kad vandens nutekėjimas per parkingo konstrukcijas yra techniniame projekte nesuprojektuoto vandens nuvedimo nuo stogo drenažinio sluoksnio pasekmė, tokiu atveju, identifikavęs netinkamą techninio projekto rengėjo užduotį, darbo projekto rengėjas (atsakovas) privalėjo veikti CK 6.659 straipsnio nustatyta tvarka, kartu taip apsaugodamas savo interesus, tačiau to nepadarė, t. y. nesikreipė į techninio projekto rengėją dėl techninio projekto sprendimų patikslinimo.
31. Ieškinys atmestinas.
32. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad šalys dar 2005m. rugpjūčio 23d. buvo sudarę statybos rangos sutartį, kurios pagrindu rangovas (Atsakovė) įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis per Sutartyje nustatytą terminą atlikti Sutarties priede Nr. 1 nurodytus darbus ir vykdyti subrangovų atliekamų darbų priežiūrą pagal Sutarties priedą Nr. 4, o užsakovas (Ieškovė) įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir rangovui sumokėti už atliktus darbus Sutartyje nustatyta tvarka bei vykdyti kitas užsakovo pareigas. Bendra Sutartyje nurodytų darbų kaina sudarė 14 787 163 Lt (4.282 658,42 Eur), įskaitant PVM (Sutarties 3.1 p.).
33. Nustatyta ir tai, kad tarp šalių buvo iškilęs ginčas dėl ne visiško atsiskaitymo už atsakovės ieškovei atliktus statybos darbus pagal šalių sudarytą 2005m. rugpjūčio 23d. statybos rangos sutartį Nr. 508231, civilinėje byloje pagal atsakovės pateiktą ieškinį ieškovei. Kauno apygardos teismas 2010 gegužės 10 d. galutiniu sprendimu priteisė ieškovei akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arno vila“, 229 786,26 Lt skolos, 33 180 Lt delspinigių, 15,21 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-05-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį, dalyje dėl 1 285 380,60 Lt ir 137 536 Lt delspinigių, atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2011m. gegužės 30d. išnagrinėjęs apeliacinę civilinę bylą pagal šalių apeliacinius skundus, Kauno apygardos teismo 2010m. gegužės 10d. galutinį sprendimą pakeitė. Teismas įpareigojo ieškovę iki 2011 m. birželio 10 d. pateikti atsakovei UAB „Arno vila“ šalių 2005 m. rugpjūčio 23 d. sudarytos statybos rangos sutarties nuostatas atitinkantį draudimo įmonės 1 516 749 Lt laidavimo raštą, galiosiantį devynis mėnesius nuo jo išdavimo dienos. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 1 515 166,86 Lt skolą, nustatant, kad atsakovui pareiga sumokėti ją ir palūkanas iki visiško skolos sumokėjimo, atsiranda nuo laidavimo rašto pateikimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 30 d. nutartį paliko nepakeistą.
34. Nustatyta, kad dar vėliau, 2013 m. spalio 22 d. ieškovė iškėlė civilinę bylą atsakovei ERGO Insurance SE dėl draudimo išmokos priteisimo, kurioje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir atsakovė šioje byloje. Įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-352-407/2017 ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei buvo priteista 126 267,93 Eur draudimo išmoka už garantinių įsipareigojimų nevykdymą pagal šalių sudarytą statybos rangos sutartį, 6 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
35. Po šio sprendimo 34 punkte nurodytos bylos išnagrinėjimo ir joje įsiteisėjusio procesinio dokumento ieškovė 2017 m. liepos 4 d. Kauno apygardos teismui pateikė šioje byloje nagrinėjamą ieškinį atsakovei AB „Panevėžio statybos trestas“. Ieškovė suformuluotu ieškinio reikalavimu prašo sumažinti 304 579,02 Eur suma statybos rangos kainą, numatytą tarp šalių sudarytoje 2005 m. rugpjūčio 23 d. statybos rangos sutartimi ir šią sumą priteisti iš atsakovės ieškovei bei priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
36. Nagrinėjant bylą 2018m. gruodžio 11d. nutartimi Kauno apygardos teismas pažymėjo ( nutarties 5 punktas), kad ieškovė prašydama sumažinti 304,579,02 Eur darbų kainą, tuo pačiu prašo sumažinti kainą, kuri buvo numatyta šalių sudarytoje 2005 m. rugpjūčio 25 d. statybos rangos darbų sutartyje, dėl kurios vykdymo tarp šalių ginčas yra išspręstas ir jau yra įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai. Teismas aptarta nutartimi pasiūlė ieškovei patikslinti pareikšto ieškinio dalyką, tačiau ieškovė nematė pagrindo ieškinio dalyko tikslinimui.
37. Teismas išnagrinėjęs ieškovės pareikšto ieškinio pagrindą sprendžia, kad ieškovė remdamasis CK 6. 665 straipsniu, pasirinkusi savo teisių gynimo būdą, prašo priteisti iš atsakovės 304 579,02 Eur, susidariusį dėl atliktų darbų trūkumų pagal anksčiau aptartą atliktų statybos darbų rangos sutartį.
38. Atsakovė byloje visų pirma ginasi ieškinio senatimi nurodydama, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl atliktų darbų defektų (statinio apžiūros aktas Nr.2), kurie buvo atlikti ir ieškovei statybos darbai perduoti dar pagal 2007-12-28 valstybinės komisijos pripažinimo tinkamu naudoti aktą, ieškovė kreipdamasi į teismą 2017 m. liepos 4 d. praleido vienerių metų ieškinio senatį, o atsakovė apie trūkumus sužinojusi 2013m. pabaigoje nagrinėjant ieškovės pareikštą reikalavimą draudimo kompanijai, ieškovė atsakovei pretenziją dėl trūkumų pateikė tik 2017-04-20, t. y. pasibaigus 5 m. garantiniam terminui. Tvirtina, kad atnaujinti ieškovei ieškinio senaties terminą nėra pagrindo, nes ieškovė visada naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis, todėl pareikšti pretenziją ir ieškinį galėjo tinkamai ir laiku.
39. Kadangi atsakovė ginasi ieškinio senatimi, todėl pirmiausia turi būti atsakyta, ar ieškovė nepraleido įstatymu nustatyto ieškinio senaties termino kreiptis teisminės gynybos ir, ar yra pagrindas praleistam terminui atnaujinti pagal CK 1. 131 straipsnio 2 dalį.
40. CK 1. 125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. CK ir kiti įstatymai atskirų rūšių reikalavimams pareikšti gali nustatyti sutrumpintus, t. y. trumpesnius nei bendrasis ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienerių metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas yra nustatytas reikalavimams, kylantiems dėl rangovo atliktų darbų trūkumų (CK 1.125 straipsnio 10 dalis, C K 6.667 straipsnio 1 dalis).
41. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). CK 6.667 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai įstatymas ar rangos sutartis numato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Asmuo, kuriam pareikšta pretenzija, gali atsisakyti ją tenkinti remdamasis termino pretenzijai pareikšti, taip pat ir ieškinio senaties termino pasibaigimu. Garantinis terminas – tai įstatymo ar šalių susitarimu nustatytas terminas, per kurį galioja vienos iš sutarčių garantija, jog perduotas ir tinkamai naudojamas daiktas atitinka sutartyje numatytą daiktų kokybę bei galės patikimai tarnauti arba bus patikimai naudojamas (CK 6.697 straipsnis). Garantinių terminų pasibaigimas paprastai nulemia sandorio šalies suteiktos garantijos pasibaigimą, taigi ir atsakomybės už daiktų kokybės trūkumus, iškilusius ar paaiškėjusius po garantinio termino pabaigos, išnykimą. Tai reiškia, kad asmuo netenka teisės į ieškinį dėl daiktų kokybės trūkumų, iškilusių arba paaiškėjusių po garantinio termino pabaigos, t. y. skirtingai nei ieškinio senaties termino pasibaigimo atveju, išnyksta ne tik teisė į ieškinio priverstinį patenkinimą, bet ir pati subjektinė teisė.
42. Ieškovė nurodo, kad tik įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. Nr. 2A-352-407/2017 sužinojo, jog jai iš draudiko bus atlyginta tik dalis defektų šalinimo sumos, todėl reikalavimą nagrinėjamoje byloje pareiškė per garantinį laikotarpį. Teismo vertinimu, toks ieškovės aiškinimas nėra teisingas. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir faktinių bylos aplinkybių, kad dėl darbų, kuriuos atliko atsakovė, o ieškovė juos laiko atliktais su defektais, 2007 m. gruodžio 28 d. valstybinė komisija darbų rezultatą pripažino tinkamu ir jį priėmė. Ieškovė nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-312-173/2016 įrodinėjo, kad faktiniu valdymu pastatytą objektą priėmė 2008m. pabaigoje. Dėl atsiradusių darbų trūkumų 2013m. rugsėjo 24d. ieškovė kreipėsi į draudimo kompaniją, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė apie darbų trūkumus būtų informavusi atsakovę. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-312-173/2016 Kauno apygardos teisme pagal ieškovės pareikštą ieškinį draudimo kompanijai – ERGO Insurance SE dėl 427 846,95 Eur draudimo išmokos, už garantinių įsipareigojimų nevykdymą priteisimo ir į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukus atsakovę 2013m. spalio mėn. galimai ir atsakovei taip pat buvo žinoma apie atliktų darbų trūkumus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, reiktų spręsti, kad nuo šio momento atsakovei ir buvo pareikšta pretenzija dėl darbų trūkumų, tačiau jau praleidus garantinius terminus (CK 6. 698 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad ieškovė teismui ieškinį dėl atsiradusių daikto trūkumų atsakovei pateikė tik 2017m. liepos 4d. ir jau praleisdama įstatymu nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti (CK 6. 667 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, kad ji visą laiką veikė aktyviai (nedelsdama pranešė atsakovei apie defektus, rūpinosi defektų priežasčių ištyrimu, kreipėsi į atsakovą dėl defektų šalinimo, kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokos), todėl mano, kad atsakovės atsakomybė yra tęstinio pobūdžio ir ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Taip pat nurodo, jeigu teismas ieškinio senaties terminą skaičiuotų ne nuo 2017-04-20, tai prašo atsižvelgiant į ieškovės procesinį elgesį, nuolatinį siekį ginti teises, o atsakovės vengimą bendradarbiauti, atnaujinti ieškinio terminą.
43. Vadovaujantis CK 1.131 str. 1 d., ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Tai reiškia, kad, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, asmuo praranda galimybę apginti savo pažeistą teisę teismine tvarka. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Kai yra ginčo šalies prašymas taikyti ieškinio senatį ir teismas nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas, pažeistoji teisė gali būti ginama, jeigu teismas nustato, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir jį atnaujina (CK 1.131 str. 2 d.); tuo atveju, kai teismas, esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį, nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, ieškinys atmetamas vien dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, net kai ieškovo reikalavimai iš esmės turėtų būti patenkinti (CK 1.131str. 1 d.). Taigi, teisės aktai nustato konkrečias teisės normas, susijusias su ieškinio senaties taikymu, ir nenustato jokių išimčių, jog šios normos galėtų būti taikomos kitaip.
44. Teismas įvertinęs ieškovės pateiktą argumentaciją, kuria prašoma atnaujinti terminą ieškiniui paduoti sprendžia, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti termino ieškiniui pateikti praleidimo priežasčių svarbą (CPK 178 straipsnis). Nustatyta, kad ieškovė būdama verslo subjektu ir visada naudodamasi kvalifikuoto advokato pagalba, reikšdama ieškinį draudimo kompanijai dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų, kaip rūpestingas ir pareigingas asmuo turėjo visas galimybes tinkamai ir laiku pareikšti pretenzijas bei ieškinį ir pačiam rangovui. Ieškovės aiškinimas, kad atsakovui nereiškė reikalavimo dėl iškilusių darbų defektų, laukdama kitos iškeltos draudimo kompanijai civilinės bylos dėl draudimo garantijos priteisimo baigties, nesuprantamas ir neįtikinamas. Pastebėtina, kad įstatymai nedraudžia dėl atsiradusių statybos darbų defektų vienu metu reikšti reikalavimus tiek rangovui atlikusiam darbus, tiek ir draudėjui, dėl darbų, kurių atlikimo buvo suteikta garantija. Kitos ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su ieškovės siekiu ginti savo pažeistas teises, o atsakovo nebendradarbiavimu sprendžiant ginčą tarp šalių, teismo vertinimu, negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis praleisto ieškinio senaties terminui atnaujinti. Atskirai akcentuotina, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti prižįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. Nutarimo Nr. 39,15.2 punktas).Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes spręstina, kad ieškovė terminą ieškiniui pateikti praleido be svarbių priežasčių ir šios priežastys nesudaro įstatyminio pagrindo terminui atnaujinti.
45. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363- 469/2015; kt.).
46. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas neturi pareigos pirmiausia nustatyti teisės pažeidimą ir tik tada taikyti ieškinio senatį. Atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinys atmetamas todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas ieškovo teisių pažeidimas, pažeistos teisės neįmanoma apginti teismine tvarka dėl praleisto ieškinio senaties termino. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tai, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimams atmesti, reiškia, kad tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 317/2008; kt.).
47. Taigi, atmetus ieškinį motyvuojant jį praleistu ieškinio senaties terminu, kita ieškinio analizė, susijusi su jo ( ne) pagrįstumu tampa nereikalinga.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Atmetus ieškovės ieškinį, ieškovė privalo atlyginti atsakovei bei tretiesiems asmenims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis). Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 2000 Eur už atliktą ekspertizę. Tretysis asmuo – V. K. prašo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Tretysis asmuo UAB Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai taip pat prašo priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nustatyta, kad į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą atsakovė 2018 m. sausio 18 d. sumokėjo 2000 Eur dydžio avansą už ekspertizės atlikimą. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi ekspertui atlikusiam ekspertizę pagal 2018 m. balandžio 17 d. sąskaitą faktūrą serija 18-04 Nr.01 buvo apmokėta 2000 Eur. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, atsakovės prašymu išlaidos sumokėtos ekspertui priteistinos iš ieškovės. Taip pat turi būti iš ieškovės priteistos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti tretiesiems asmenims V. K. bei UAB Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai. Šių trečiųjų asmenų prašomos priteisti išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, redakcija galiojanti nuo 2015-03-27, dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Iš ieškovės UAB „Arno vila“ į/k 132456657 priteisti atsakovei AB „Panevėžio statybos trestas“ į/k 147732969 2000 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Iš ieškovės priteisti trečiajam asmeniui – V. K. 300 Eur, trečiajam asmeniui UAB Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai į/k 135284821 - 605 Eur, išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.
Šalims išaiškintina, kad šalys nepasibaigus sprendimo apeliacine tvarka apskundimo terminui, gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti teismui patvirtinti (CPK 140 straipsnio 4 dalis).