- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-35/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00455-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Gintaras Pečiulis, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- UAB „Arno vila“
- Atsakovas
- AB „Panevėžio statybos trestas“
- Advokatai
- Kęstutis Žickus
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovams advokatams Kęstučiui Žičkui ir Jurgitai Judickienei, atsakovės atstovui Andriui Ziniukui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Arno vila“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-367-544/2011 pagal ieškovės UAB „Arno vila“ ieškinį atsakovei AB „Panevėžio statybos trestas“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje ginčas kilo dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos ieškovė patyrė rangovui galimai pažeidus rangos darbų atlikimo terminus.
Ieškovės tvirtinimu, šalys 2005 m. rugpjūčio 23 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 508231 (toliau – ir Sutartis), pagal kurios 2.2 punktą, atsakovė įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis per sutartyje nustatytą terminą atlikti sutartyje numatytus darbus, vykdyti subrangovų atliekamų darbų priežiūrą. Vadovaujantis Sutarties 2.3 punktu, statybos darbų atlikimo terminai buvo esminis reikalavimas rangovui. Pagal Sutarties nuostatas (Sutarties priedas Nr. 3, Kalendorinis darbų vykdymo grafikas), statybos objektas turėjo būti priduotas užsakovui 2006 m. spalio 31 d. Ieškovės prašymu, atsakovė atliko ir papildomų statybos darbų, kurių kiekiai, kainos ir terminai buvo suderinti papildomais susitarimais prie Sutarties (pakeistas Sutarties priedas Nr. 3 –Kalendorinis darbų atlikimo grafikas), o darbų įvykdymo terminas pratęstas iki 2007 m. rugpjūčio 15 d. Tačiau atsakovė nesilaikė darbų pabaigos grafiko, neinformavo ieškovės apie grėsmes, dėl kurių darbai nebus užbaigti laiku (CK 6.158 str.). Visas statinys 1A10g, (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu naudoti tik 2008 m. spalio 21 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Ieškovė rašytines pretenzijas dėl terminų pažeidimo ir dėl darbų kokybės atsakovei pareiškė 2006 m. spalio 31 d., 2007 m. vasario 27 d., 2008 m. gruodžio 8 d., 2008 m. gruodžio 10 d., 2009 m. vasario 17 d., 2009 m. vasario 23 d., 2009 m. vasario 26 d. ir 2009 m. rugpjūčio 17 d. raštais. Tačiau net ir statinį pripažinus tinkamu naudoti, buvo nustatyta atliktų darbų trūkumų, kurie iki šiol neištaisyti ir dėl jų Sutartyje numatyti darbai iki šiol nėra priduoti užsakovui Sutarties 7.1 ir 19.1 punktuose nustatyta tvarka, todėl darbų atlikimo terminai ir toliau pažeidžiami. Statinio 2007 m. gruodžio 28 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas negali būti laikomas tinkamu atsakovės prievolių įvykdymo įrodymu, nes jis nepatvirtina visiško darbų, reikalingų statiniui pripažinti tinkamu naudoti, atlikimo, nes jame nurodyta, kad statinys nėra tinkamas naudoti 100 procentų. Visas statinys pripažintas tinkamu naudoti tik 2008 m. spalio 21 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Dėl atsakovės atliekamų darbų tarpinių ir pabaigos terminų pažeidimo ieškovė nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. (kada pagal Sutartį sutarties objektas turėjo būti perduotas užsakovui) iki 2008 m. spalio 21 d. (kada valstybinė komisija statinį pripažino tinkamu naudoti) patyrė 2 874 924,87 Lt nuostolių ir iki šiol juos patiria, nes darbai, kaip minėta, nustatyta tvarka nepriduoti. Už šiuos nuostolius atsakinga atsakovė (Sutarties 21.6 p.). Ieškovės vertinimu, jos patirtus nuostolius sudaro: 1) išlaidos statinio statybos techninei priežiūrai – 90 150,00 Lt (ieškovė, pagal Statybos įstatymo 30 straipsnį, privalėjo samdyti statybos techninius prižiūrėtojus ir jiems mokėti ilgiau); 2) pastato eksploatavimo išlaidos – 467 817,31 Lt (pastatas buvo nebaigtas statyti, todėl ieškovė negalėjo juo naudotis ir disponuoti, tačiau privalėjo mokėti už šildymą, elektros energiją, valymą, liftų priežiūrą, lietaus nuotekų naudojimą, gaisrinės signalizacijos priežiūrą, apsaugą); 3) 1 021 867 Lt dėl negalėjimo sudaryti pagrindinės butų pirkimo–pardavimo sutarties pagal 2006 m. birželio 29 d. preliminariąją buto/turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl buto 4G su automobilio parkavimo vietos (buvęs buto žymėjimas 4F) pastatymo ir pardavimo už 758 208,00 Lt), buto 5G su automobilio parkavimo vietos (buvęs buto žymėjimas 5F) pardavimo už 774 016 Lt, buto 5K su automobilio parkavimo vieta (buvęs buto žymėjimas 5H) pardavimo už 688 383 Lt. Pirkėjas, atsakovei pažeidus terminus, atsisakė sudaryti pagrindinę butų pirkimo–pardavimo sutartį preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis. Pasikeitus situacijai nekilnojamojo turto rinkoje, ieškovė pardavė butus, žymimus 4G, 5G ir 5K su automobilių parkavimo vietomis už mažesnę 1 198 730 Lt kainą; 4) 1 295 072,56 Lt palūkanos, kurios darbų vėlavimo laikotarpiu sumokėtos vykdant 2005 m. rugpjūčio 23 d. kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini)AB SEB bankui.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, pagal Sutartį su ieškove, atsakovė neturėjo atlikti apdailos darbų ir dalies kitų rangos darbų, kurių atlikimui ieškovė samdė kitus rangovus. Atsakovė tinkamai ir laiku atliko darbus bei pridavė juos valstybinei komisijai pagal 2007 m. gruodžio 28 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą (pirmas pastato statybos etapas). Antro ir trečio etapo rangos darbų vykdymui ieškovė samdė kitus rangovus, už kuriuos atsakovė nėra atsakinga. Kol ieškovės samdyti rangovai atlikinėjo darbus, ieškovė prašydavo atlikti papildomus darbus, kurie buvo derinami ir atlikti papildomai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Arno vila“ ieškinį atsakovei AB „Panevėžio statybos trestas“ dėl nuostolių atlyginimo, sprendė, kad byloje neįrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.249 str.), todėl tenkinti ieškinį nėra pagrindo, o bylos dalį dėl 158 573,27 Lt nuostoliams priteisimo nutraukė ieškovei atsisakius šios ieškinio dalies.
Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog baigiamasis atliktų pagal Sutartį darbų rezultatas Sutartyje nustatyta tvarka abiejų šalių pasirašytu baigiamuoju atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu arba nustatyta tvarka sudarytu vienašaliu perdavimo aktu (CK 6.694 str. 4 d.) buvo perduotas, taip pat byloje nenurodyta, kokių konkrečiai ir kokios vertės darbų, kurie sudarė Sutarties dalyką, 2007 m. rugpjūčio 15 d. atsakovė faktiškai nebuvo atlikusi. Iš 2007 m. gruodžio 28 d. gyvenamojo namo, pastato 1A10g, (duomenys neskelbtini), su administracinėmis, maitinimo, prekybos, paslaugų patalpomis ir požemine automobilių stovėjimo aikštele, esančio (duomenys neskelbtini) (pirmo etapo), darbų akto nustatęs, kad statybos darbų pirmuoju etapu yra pripažintos tinkamomis naudotis visos rūsio R2, 2–8 aukštų patalpos, rūsio R1 patalpos, išskyrus patalpas nuo RB21 iki RB24 ir RB28, taip pat 1 aukšto patalpos, išskyrus 1B-1, 1C-1, a-13, a-14, a-15, a-16, taip pat, kad atlikti statybos ir montavimo darbai tenkina projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, o minėtas objektas yra tinkamas naudoti, jog pirmojo etapo darbus atliko atsakovė, teismas atmetė ieškovės argumentus, kad pagal Sutartį statybos rangos darbai nebuvo pilnai atlikti iki 2008 m. spalio 21 d. akto sudarymo (tai patvirtina ir projektinė dokumentacija, 2007 m. gruodžio 5 d. išduota statybos leidimo versija). Ieškovė naudotis atsakovės Sutarties darbų rezultatu faktiškai pradėjo po 2007 m. gruodžio 28 d. darbų pripažinimo tinkamais naudoti, samdė kitus rangovus bei atsakovę tęsti antro ir trečio etapo statybos rangos darbus, atsakovei dėl to nustatyta tvarka pretenzijų nereiškė. Todėl teismas vertino, kad darbų priėmimo–perdavimo akto nebuvimas neturėtų būti suabsoliutinimas. Nuo 2007 m. lapkričio 27 d. iki 2008 m. gegužės 26 d. atsakovė, suderinusi su ieškove, atliko papildomus darbus, kuriems terminas nebuvo nustatytas (tą įrodo 34 lokalinės sąmatos papildomiems darbams, 4 papildomų darbų medžiagų sąmatos, 5 sąmatos–specifikacijos, 6 pasiūlymai ir 37 komerciniai pasiūlymai). Ieškovė taip pat samdė rangovus nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. pabaigos patalpų, terasos grindų įrengimui, sienų paruošimo darbams tapetų klijavimui ir dažymui, gipso montavimui, dažymo ir kitiems vidaus įrengimo darbams. Subrangovai atliko baigiamuosius apdailos darbus, dirbo ir po atsakovės atliktų darbų. Tarp ieškovės ir UAB „Kauno statybos trestas“ (rangovas) 2007 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 07-08B, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti komercinės paskirties pastato su gyvenamaisiais apartamentais, (duomenys neskelbtini), statybos darbus pagal užsakovo pateiktą projektinę dokumentaciją ir sutarties priedus Nr. 1–Nr. 3 bei juos 2007 m. lapkričio 1 d. priduoti pagal perdavimo–priėmimo aktą. Pagal 2007 m. rugsėjo 19 d. papildomą susitarimą, UAB „Kauno statybos trestas“ turėjo atlikti nenumatytus papildomus darbus, įeinančius į antro ir trečio etapų darbų sudėtį, pagal lokalines sąmatas ir juos atlikinėjo iki 2007 m. gruodžio mėn., o visus darbus baigė 2008 m. balandžio mėn. Kadangi terminui įtakos turėjo pačios ieškovės veiksmai dėl projektų keitimo iki statybos pabaigos, todėl visi objekto statybos darbai 100 procentų iki 2007 m. rugpjūčio 15 d. negalėjo būti baigti ir buvo nebaigti ne dėl atsakovės kaltės. Sutarties su atsakove pasirašymo metu 2005 m. rugpjūčio 23 d. techninio projekto dalis atsakovei buvo perduota, tačiau techninė dokumentacija 2005–2008 metais buvo ne kartą keičiama, o tai lėmė pagal Sutartį atliekamų statybos rangos darbų terminų keitimą. Tik 2007 m. rugpjūčio 15 d., t. y. kai atsakovė turėjo būti visiškai įvykdžiusi Sutartį, projektas buvo parengtas taip, kad statybą ir pastato parengimą eksploatacijai galima būtų vykdyti trimis etapais (tą įrodo architektūrinės dalies techninis projektas). Statybos leidimas buvo išduotas 2005 m. gegužės 25 d., kita versija – 2007 m. sausio 4 d. ir 2007 m. gruodžio 5 d. Darbo projektas dėl vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo patvirtintas 2008 m. kovo 5 d., dėl apsauginės signalizacijos įrengimo – 2008 m. balandžio 10 d., dėl gaisrinės signalizacijos įrengimo – 2007 m. gruodžio 19 d., dėl kompiuterinio telefoninio ir TV tinklo įvedimo – 2008 m. balandžio 10 d., dėl pravažiavimo–įeigos kontrolės sistemos – 2008 m. liepos 30 d., dėl automatinės gaisro gesinimo ir vidaus priešgaisrinis vandentiekis – 2007 m. gruodžio 19 d., šildymo daliai – 2006 m. birželio mėn., 2006 m. rugsėjo 12 d., 2006 m. lapkričio mėn., 2007 m. vasario 20 d. buvo patikslinti butų planai, projektas vandentiekiui ir nuotekoms – 2006 m. birželio mėn. ir tikslintas 2007 m. sausio 12 d., 2007 m. vasario 20 d. dėl patalpų išplanavimo keitimo, 2008 m. dėl restorano patalpų rengimo, papildomų sanitarinių mazgų įrengimo, gaisro gesinimo sistemos automatikos įrengimas – 2007 m. gruodžio 19 d. ir 2008 m. kovo 5 d. Taigi, kadangi keičiant projektą dėl esminių statybos objekto charakteristikų (butų, parkavimo vietų skaičius, butų ir kitų patalpų plotų pasikeitimas), 2008 m. rugpjūčio 1 d. ieškovei sudarius sutartį su kitu rangovu antro ir trečio etapo darbams, o atsakovei atliekant darbus pagal su ieškove suderintus papildomus susitarimus ir lokalines sąmatas, atsakovės atliekamų darbų pradžiai ir terminams įtakos turėjo kitų ieškovės rangovų darbai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė kalta dėl Sutartyje nustatyto termino pažeidimo. Atsakovė ir kiti rangovai negalėjo pilnai įvykdyti darbų pagal projektinę dokumentaciją be galutinio projekto ir statybos leidimo (atsakovei galutinis statybos leidimas įteiktas 2007 m. rugpjūčio 15 d.). Nepradėjus darbų pagal Sutartyje nustatytą darbų pradžios terminą ir abiem šalims aiškiai žinant, kad užbaigti darbus iki Sutartyje numatyto termino pabaigos nebus įmanoma, ieškovė nestabdė darbų (Sutarties 7.3 p., 23 str.) ir Sutarties nenutraukė, sudarė susitarimus su atsakove atskirų darbų atlikimui, pretenzijų laiku nereiškė, o šios aplinkybės rodo, kad abi Sutarties šalys neteikė reikšmės Sutartyje numatytam darbų atlikimo grafikui ir šio grafiko nesilaikė. Nors ieškovė pareiškė rašytines pretenzijas atsakovei dėl terminų pažeidimo ir darbų kokybės, tačiau tai neįrodo, kad ieškovė būtų tinkamai pranešusi atsakovei apie esamus darbų trūkumus ir prašiusi juos pašalinti (trukumų (defektų) nustatymo aktai nepasirašyti ir nėra duomenų, kad jie tinkamai įteikti atsakovei). Ieškovė faktiškai naudojasi atsakovės atliktų darbų rezultatu. Butai buvo pilnai įrengti, o kad vidaus apdailos ir viso pastato 1A10g fizinė būklė labai gera, įrodo ne tik nekilnojamojo turto 2009 m. birželio 2 d. ir 2009 m. birželio 12 d. vertinimo ataskaitos, o taip pat ir tai, kad nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. iki 2010 m. sausio 29 d. butai buvo parduoti. Rangos darbų terminas buvo pratęstas iki 2007 m. rugpjūčio 15 d. (antra statybos leidimo versija), atsakovės atliekamų papildomų darbų (ne pagal Sutartį) terminų nustatyta nebuvo, byloje nepaneigta, jog šių darbų eiliškumą ir apimtis lėmė ieškovės rangovų ir subrangovų atliktų darbų apimtys ir terminai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą pagrindė šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas nevertino byloje apklaustų liudytojų parodymų, taip pat statybos darbų žurnalo, o susitarimus prie Sutarties vertino kaip atskiras rangos sutartis, neįvertindamas papildomuose susitarimuose nurodytų darbų atlikimo terminų bei jų pažeidimo fakto.
2. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė 2005 m. rugpjūčio 23 d. Sutartimi ir jos priedais buvo įsipareigojusi atlikti tik pirmojo etapo pastato statybos darbus pagal byloje pateiktą projektinę dokumentaciją ir 2007 m. gruodžio 5 d. išduotą Statybos leidimo versiją.
3. Nepagrįsta teismo išvada, kad 2007 m. gruodžio 28 d. gyvenamojo namo su administracinėmis, maitinimo, prekybos, paslaugų patalpomis ir požemine automobilių stovėjimo aikštele, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo etapo Pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažinta, kad pastato pirmojo etapo statybos ir montavimo darbai tenkina projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, o atsakovė tinkamai įvykdė prievoles pagal Sutartį.
4. Sutartyje nurodytų statybos darbų įvykdymo terminas buvo pratęstas ne iki 2008 m. rugpjūčio 15 d., o iki 2007 m. rugpjūčio 15 d., todėl nepateisinamas atsakovės vykdytų statybos darbų vėlavimas nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d iki 2007 m. gruodžio 28 d. (iki pirmojo etapo Pripažinimo tinkamu naudoti akto sudarymo).
5. Statinio ar jo dalies pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymas nereiškia, kad pagal Sutartį rangovas laikomas visiškai įvykdęs savo prievoles dėl darbų atlikimo termino. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti faktas savaime nepatvirtina, kad darbai pagal statybos rangos sutartį yra užbaigti Darbų pagal statybos rangos sutartį užbaigimo momentas turi būti vertinamas pagal Sutarties sąlygas. Tiek atskirų darbų atlikimo terminai (tarpiniai terminai), tiek galutinis darbų atlikimo terminas nustatomi rangos sutartyje (CK 6.652 str. 1 ir 3 d., 6.681 str. 1 d.) ir nesiejami su statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymu ir pasirašymu, nebent taip būtų šalių sutarta. Šalys sutarė, kad darbai bus laikomi baigti šalims pasirašius baigiamąjį atliktų darbų priėmimo– perdavimo aktą (Sutarties 7.1, 19.4, 19.5 p.), todėl sieti statybos darbų pabaigą su pirmojo etapo Pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo momentu nėra pagrindo.
Šalies argumentai
6. Ieškovės nurodyti statybos darbų žurnalai įrodo, kad atsakovė ir jos subrangovai dalį statybos darbų tebevykdė jau po Sutarties priedais šalių suderintųjų atlikimo terminų pasibaigimo. Būtent dėl atsakovės vykdytų statybos darbų vėlavimo, ieškovė negalėjo laiku samdyti kitų rangovų pastato statybos darbų užbaigimui, o tai tiesiogiai turėjo įtakos ieškovės patirtiems nuostoliams dėl pavėluotos pastato statybos darbų pabaigos.
7. Ieškovė ne kartą reiškė atsakovei pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų, pateikė 68 pozicijų neatliktų darbų ir defektinį aktą, pasirašytą 4 asmenų: dviejų techninės priežiūros atstovų, ieškovės direktoriaus ir atsakovės projektų vadovo.
8. Kadangi atsakovės vykdyti statybos darbai Sutartyje nustatyta tvarka nėra perduoti iki šiol (Sutarties 7.1, 19.4, 19.5 p.), šalių susitarimu suderinti statybos darbų atlikimo terminai taip pat tebėra pažeidžiami.
9. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovės vykdytų statybos darbų vėlavimui turėjo įtakos ieškovės atlikti statomo pastato projektinės dokumentacijos keitimai. Už darbo projektų parengimą pagal Sutartį (Sutarties 10.4 p.) buvo atsakinga pati atsakovė. Statomo pastato projektinės dokumentacijos keitimai nepakeitė esminių statybos objekto charakteristikų. Kadangi ginčo pastatas yra priskirtas ypatingų statinių kategorijai, po statybos leidimo išdavimo keičiant projekto sprendinius, privaloma atlikti pakeisto projekto ekspertizę, jei dėl projekto sprendinių pakeitimo keičiasi pagrindinė statinio naudojimo paskirtis, statybos leidime nurodyti pagrindiniai statinio rodikliai, statinio laikančiosios konstrukcijos, didinamos planuojamos ūkinės veiklos apimtys. Tokia ekspertizė pakartotinai atliekama nebuvo, o tai įrodo, kad pastato projektinės dokumentacijos keitimai nekeitė esminių statybos objekto charakteristikų ir neturėjo įtakos atsakovės vykdytų statybos darbų atlikimo terminams.
10. Teismas netinkamai aiškino ir 2007 m. rugpjūčio 15 d. pastato techninio projekto pakeitimus kaip galutinio projekto pateikimą atsakovei. Minėtais projekto pakeitimais projektas buvo parengtas taip, kad statybą ir pastato įvedimą eksploatacijai būtų galima vykdyti trimis etapais. To reikėjo tam, kad ieškovė turėtų galimybes sumažinti patiriamus nuostolius dėl statybos darbų vėlavimo.
11. Ieškovės prašomi priteisti nuostoliai bei jų dydis yra įrodyti. Pasinaudojimas Sutarties nutraukimo teise ieškovei būtų sukėlęs dar didesnius nuostolius, todėl ja nebuvo pasinaudota.
12. Ginčo atveju įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Žala ieškovei padaryta dėl atsakovės netinkamo Sutarties vykdymo – darbų tarpinių ir pabaigos terminų pažeidimo. Tokiu būdu yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. Atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindė šiais motyvais:
1. Atsakovė pagal 2005 m. rugpjūčio 23 d. Sutartį įsipareigojo atlikti rangos darbus (sutarties priedas Nr. 1), į kuriuos neįėjo butų ir daugelio kitų patalpų apdailos darbai bei kiti rangos darbai, kurių atlikimui ieškovė samdė tiesiogiai kitus rangovus.
2. Tiek pagal Sutartį, tiek papildomai suderintus darbus atliko tinkamai ir laiku (darbai priduoti 2007 m. gruodžio 28 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu).
3. Pastato statyba buvo suskirstyta į tris etapus. Atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti tik pirmame statybos etape numatytus darbus bei juos priduoti valstybinei komisijai, tą ir padarė laiku (tą įrodo Techninis projektas bei 2007 m. gruodžio 28 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas).
4. Kol ieškovės tiesiogiai pasamdyti rangovai atlikinėjo darbus, numatytus antrame ir trečiame etapuose, ieškovė prašė atsakovę atlikti papildomus darbus, kurie buvo derinami papildomai pagal lokalines sąmatas. Po 2007 m. rugpjūčio 15 d. darbų atlikimo terminams įtakos turėjo ir tai, kad ieškovė nuo 2005 iki 2008 m nuolatos keitė techninį projektą.
5. Pagal ieškovės užsakytą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą atsakovės atlikti darbai yra vertinami puikiai ir defektų nenustatyta. Be to, ieškovė jau yra pardavusi visus butus, todėl net neturi reikalavimo teisės dėl defektų (tokius reikalavimus gali reikšti butų savininkai).
6. Dėl nesudarytos buto pirkimo–pardavimo sutarties yra kalta tik pati ieškovė, nes visas ginčas tarp pirkėjo ir pardavėjo yra kilęs dėl apdailos darbų neatlikimo, kurie nėra ir nebuvo atsakovės atliekamų darbų dalis.
7. Už eksploatacines išlaidas pagal Sutartį atsakovė atsiskaitė tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Remiantis CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Vadovaujantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, inter alia, pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, nes teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Ieškovė UAB ,,Arno vila“ ir atsakovė AB ,,Panevėžio statybos trestas“ 2005 m. rugpjūčio 23 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 508231 (toliau – ir Sutartis, rangos sutartis), pagal kurią atsakovė (rangovas) įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis objekte ,,Komercinės paskirties pastatas su gyvenamaisiais butais ir požemine automobilių aikštele“, Gynybinės sienos bokšto rekonstravimas–pritaikymas kavinei, pėsčiųjų gatvelės statyba“ atlikti Sutarties priede Nr. 1 nurodytus darbus ir vykdyti subrangovų atliekamų darbų priežiūrą pagal priedą Nr. 4, darbus atlikti pagal ieškovės (užsakovo) pateiktą techninį projektą.
Priede Nr. 1 ,,Rangovo darbų suvestinės kainos skaičiavimas“ nustatyta, kad atsakovė atliks bendrastatybinius darbus už 11 455 406 Lt, projekto valdymą ir darbo projektą už 589 527 Lt ir gerbūvio darbus už 486 561 Lt, iš viso su PVM darbų už 14 787 163 Lt.
Priede Nr. 4 ,,Subrangos darbų suvestinės kainos skaičiavimas“ sutarė, kad subrangovai atliks bendrastatybinių darbų už 3 561 540 Lt, spec. darbų už 4 966 407 Lt ir gerbūvio darbų už 127 000 Lt, iš viso su PVM už 10 212 837 Lt. Bendra sutarties kaina – rangovo ir subrangovinių darbų suma.
Sutarties 2.3 punkte šalys sutarė, kad statinio statybos darbų atlikimo terminai, labai gera – ne blogesnė negu normatyvinė kokybė sutartų išlaidų statinio statybai neviršijimas (išskyrus sutartyje numatytus atvejus) bei tikslus statinio projekto įgyvendinimas yra esminiai reikalavimai, keliami rangovui, už kurių nevykdymą bus taikoma atsakomybė.
Rangovas sutarties 7.1 punktu įsipareigojo darbus baigti Kalendoriniame darbų grafike (Priedas Nr. 3) nustatytais terminais. Kalendoriniame darbu vykdymo grafike darbų pabaiga – objekto pridavimas užsakovui – 2006 m. spalio 31 d. Šalių susitarimu 2007 m. birželio 11 d. statybos objekto pridavimas koreguotas, nustatant jo pridavimą 2007 m. rugpjūčio 15 d.
Šalys po Sutarties sudarymo sudarė papildomus susitarimus, kaip šios sutarties priedus: 1) 2006-03-21 papildomą susitarimą Nr. 5 dėl liftų įrengimo už 585 000 Lt su PVM; 2) 2006-03-21 papildomą susitarimą Nr. 6 dėl papildomų patalpų po įvažiavimo pandusu įrengimo už 106 942 Lt; 3) 2006-04-21 papildomą susitarimą Nr. 8 dėl lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo už 310 201,94 Lt; 4) 2006-04-21 papildomą susitarimą Nr. 10 dėl vidaus šildymo, vandentiekio ir nuotekų, drenažo, priešgaisrinio rezervuaro įrengimo už 1 476 088 Lt; 5) 2006-04-26 papildomą susitarimą Nr. 12 dėl langų ir balkonų konstrukcijų įrengimo už 155 721 Lt; 6) 2006-04-26 papildomą susitarimą (tuo pačiu) Nr. 12 dėl papildomų darbų, atsiradusių pakeitus balkonų, laiptų, mūro konstrukcijas už 186 705 Lt; 7) 2006-04-27 papildomą susitarimą Nr. 14, kuriuo sutarta pakeisti sąmatas, nekeičiant bendros sąmatų sumos; 8) 2006-06-05 papildomą susitarimą Nr. 16 dėl vidaus vėdinimo bei kondicionavimo sistemos įrengimo už 2 700 985 Lt, taip pat sutarta sumontuoti butų vidaus įrangą, gavus jos specifikaciją iki 2006 m. rugsėjo 30 d., specifikacijos negavus, jos sumontavimo terminas pratęsiamas; 9) 2006-06-06 papildomą susitarimą Nr. 19 dėl išorės aliuminio stiklo konstrukcijų gamybos ir montavimo už 3 300 000 Lt; 10) 2006-06-06 papildomą susitarimą Nr. 21 dėl apsaugos signalizacijos, video stebėjimo sistemos, gaisro signalizacijos ir kt. įrengimo už 770 000 Lt; 11) 2006-07-26 papildomą susitarimą Nr. 31 dėl vidaus elektros instaliacijos, skaitiklių duomenų nuskaitymo sistemos įrengimo už 801 561 Lt; 12) 2006-08-21 papildomą susitarimą Nr. 25 dėl polių apibetonavimo už 240 054 Lt; 13) 2006-09-12 papildomą susitarimą Nr. 27 dėl vandentiekio į gaisrinę vandens rezervuarą miesto sode montavimo už 56 819 Lt; 14) 2006-09-22 papildomą susitarimą Nr. 29 dėl balkonų turėklų ir 1 aukšto berėmio stiklo fasado įrengimo už 650 000 Lt; 15) 2006-09-22 papildomą susitarimą Nr. 31 dėl aliuminio ažūrinio tinklo įrengimo už 928 500 Lt.
Pagal atsakovės 2009 m. liepos 1 d. pažymą Nr. 09-27, iš viso aktuota (atlikta) objekte darbų už 30 334 981,41 Lt.
Komisija, paskirta Kauno apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-537, 2007 m. gruodžio 28 d. aktu pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo etapo statybos darbus pripažino tinkamais nustatytiems reikalavimams ir tinkamus naudoti. Tuo pačiu Kauno apskrities viršininko įsakymu paskirta komisija 2008 m. spalio 21 d. aktu pastato antrojo ir trečiojo etapo statybos darbus pripažino tinkamais nustatytiems reikalavimams ir tinkamais naudoti.
Atsakovė teigia, kad Sutartyje ir papildomuose susitarimuose numatyti darbai buvo priduoti ieškovei joje nustatytu terminu, remiantis 2007 m. gruodžio 28 d. pastato Pripažinimo tinkamu naudoti aktu, o jeigu objekto pridavimo terminai buvo pažeisti, tai įvyko dėl užsakovo kaltės, nes buvo keičiama projektinė dokumentacija bei darbai negalėjo būti atliekami nustatytais terminais dėl užsakovo samdytų kitų rangovų neatliktų darbų.
Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sutartyje ir jos papildymuose susitarimuose objekto statybos darbai nebuvo suskirstyti į etapus, o dėl darbų suskirstymo į etapus papildomų, ne Sutartyje numatytų, darbų neatsirado. Pagal Sutartį atsakovė objekte turėjo atlikti visus darbus, išskyrus butų ir komercinių patalpų apdailos darbus, kuriuos turėjo atlikti užsakovo tiesiogiai pasamdyti rangovai. Šias išvadas teisėjų kolegija daro remdamasi teismo Ekspertizės akto išvadomis (teismo ekspertas S. M.). Atsakovo pateikti dokumentai, kurie vadinami Ekspertizės aktu, negali būti įrodymais byloje, nes ji neatitinka CPK 216 straipsnio reikalavimų, neaprašyti atlikti tyrimai, kurių pagrindu padarytos išvados, atsakymai į keliamus klausimus nėra grindžiami byloje surinktais įrodymais, todėl šiuo dokumentu, sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, teisėjų kolegija nesirems. Ekspertizės akte konstatuota, kad po 2007 m. rugpjūčio 15 d., t. y. Kalendoriniame darbų atlikimo grafike nurodyto užbaigimo termino, objekte atsakovė atlikinėjo rangos sutartyje numatytus darbus – vykdė vidaus elektros įrengimo, vedinimo ir kondicionavimo įrengimo, aplinkos tvarkymo, bendro naudojimo patalpų apdailos ir kitus darbus. Šios išvados padarytos vadovaujantis statybos darbų žurnalu, atliktų darbų aktais, todėl abejoti jomis nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad iki rangos sutarties įvykdymo termino 2007 m. rugpjūčio 15 d. projektinė statomo pastato dokumentacija – techninis projektas nebuvo keičiamas, todėl nepagrįstas atsakovės aiškinimas, kad darbų atlikimo terminas pažeistas dėl ieškovės kaltės – techninio projekto koregavimo. Be to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad eksperto išvadose teigiama, jog techninio projekto korektūros ir pagal jas išduoti statybos leidimai įtakos darbų atlikimo terminams neturėjo. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijos dėl techninės dokumentacijos koregavimo, ir teigusi, kad tai trukdo vykdyti Sutartyje numatytus darbus nustatytais terminais, ar būtų reikalavusi dėl šių priežasčių pratęsti rangos sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus. Taip pat nepateikti įrodymai, kad ieškovės samdytų rangovų atliekami darbai trukdė atsakovei atlikti Sutartyje numatytus darbus ir dėl to buvo pažeisti jų atlikimo terminai.
Rangos sutarties objektas užsakovui priduotas 2008 m. spalio 21 d. pastato statybos darbų Pripažinimo tinkamu naudoti aktu, taigi pažeidus rangos sutarties Kalendoriniame darbų atlikimo grafike nurodytą 2007 m. rugpjūčio 15 d. terminą. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė Sutartyje nustatytų statybos darbų terminų nepažeidė.
Šalys Sutarties 21 punkte nustatė sutartinę civilinę atsakomybę. Jei dėl rangovo kaltės darbai neužbaigiami laiku, tai rangovas užsakovui pareikalavus, moka netesybas, kurios yra lygios 0,05 proc. nuo atliktų ir apmokėtų darbų kainos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną (21.1 p.). Šalys atsako už nuostolius, kuriuos dėl netinkamo šios šalies sutarties vykdymo ar nevykdymo, patiria kita sutarties šalis, ir privalo juos atlyginti tiek, kiek šių nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos netesybos (21.6 p.). Rangovo atsakomybė užsakovui pagal šią Sutartį (įskaitant baudas, delspinigius, nuostolių atlyginimą) yra ribojama iki 10 proc. sutarties kainos. Ieškovė ieškinį atsakovei pareiškė dėl nuostolių atlyginimo remdamasi CK normomis, nustatančiomis atsakomybę už sutartinių prievolių nevykdymą. CK 6.256 straipsnio 1 dalis įpareigoja kiekvieną asmenį tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.).
Ieškovė nurodo, kad nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. rangos sutarties Kalendoriniame darbų grafike nustatyto darbų pabaigos termino iki 2008 m. spalio 21 d., kai buvo surašytas darbų priėmimo aktas, patyrė šiuos nuostolius: išlaidos statinio statybos techninei priežiūrai – 90 150 Lt; pastato eksploatavimo išlaidos – 467 817,31 Lt; nuostoliai, patirti dėl negalėjimo sudaryti pagrindinę butų pirkimo–pardavimo sutartį pagal 2006 m. birželio 29 d. preliminariąją buto/turto pirkimo pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini)– 1 021 867 Lt ir, vykdant 2005 m. rugpjūčio 23 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankui, dėl statybos darbų vėlavimo sumokėtos palūkanos 1 295 072,56 Lt, t. y. iš viso patyrė nuostolių 2 874 906,87 Lt.
Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti yra visi CK 6.246-6.249 straipsniuose nustatyti pagrindai – ji neteisėtai neįvykdė Sutartyje numatytų darbų nustatytais terminais, dėl to ieškovė patyrė nuostolius. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nuostoliai yra ne tik turto netekimas arba sužalojimas, bet ir turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Statinio statybos techninė priežiūra, pagal Statybos įstatymo 30 straipsnį, yra privaloma. Ieškovė iki galutinio pastato pripažinimo tinkamu naudoti samdė techninės priežiūros paslaugas, už kurias, pagal byloje esančius dokumentus, sumokėjo 90 150 Lt. Atsakovės aiškinimas, kad techninė priežiūra jos atliekamiems darbams nebuvo reikalinga, o ji buvo atliekama dėl kitų rangovų atliekamų darbų, nepagrįstas, nes byloje nustatyta, jog ji statybos darbus atlikinėjo pažeisdama Sutartyje nustatytus terminus iki 2008 m. spalio 21 d., t . y. iki kol pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Atsakovei Sutartyje nustatytais terminais atlikus darbus statybos, techninė priežiūra dėl jos atliekamų darbų nebūtų buvusi reikalinga, todėl teigti, kad techninė priežiūra buvo atliekama ne dėl jos atliekamų darbų, nėra pagrindo.
Ieškovė pateiktais dokumentais įrodė, kad dėl atsakovės kaltės pažeidus statinio statybos darbų atlikimo terminus, ji patyrė nuostolius, apmokėdama einamąsias pastato eksploatavimo išlaidas (šildymas, elektros energija ir jos priežiūra, patalpų valymas, liftų priežiūra, lietaus nuotekų tinklų naudojimas, gaisrinės signalizacijos priežiūra, apsauga) – 467 817,31 Lt. Atsakovė teigia, kad pagal rangos sutarties 8.6 punktą, ji įsipareigojo apmokėti eksploatavimo išlaidas, kurias sunaudojo statybos darbų vykdymo metu ir šias išlaidas paslaugų tiekėjams yra apmokėjusi, todėl kitų išlaidų, kurias patyrė ieškovė, atlyginti neprivalo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė reikalauja atlyginti išlaidas, kurias ji patyrė dėl to, kad turėjo apmokėti pastato eksploatavimo išlaidas dėl pastato statybos terminų pažeidimo, o ne išlaidas, kurias turėjo atsakovė vykdydama statybos darbus, todėl tokie atsakovės argumentai atmetami.
Ieškovė nurodo, kad atsakovei pažeidus statinio statybos darbų atlikimo terminą, nuostolių ji patyrė ir dėl to, kad 2006 m. birželio 29 d. sudarius preliminariąją butų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo numatyta iki 2007 m. sausio 31 d. pirkėjui perduoti 3 butus su automobilių parkavimo vietomis už 2 220 597 Lt, tačiau preliminariosios sutarties negalėjo įvykdyti dėl statybos objekto neužbaigimo nustatytu terminu. Butai dėl kainų pasikeitimo nekilnojamojo turto rinkoje buvo parduoti 1 021 867 Lt mažesne kaina, o tai sudaro ieškovės patirtus nuostolius. Byloje esanti preliminarioji butų pirkimo–pardavimo sutartis, ieškovės ir butų pirkėjo susirašinėjimo dėl butų įrengimo užbaigimo raštai patvirtina, kad šios sandorio šalys stengėsi, kad būtų sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, derėjosi dėl butų įrengimo darbų terminų pratęsimo, atsakovės atsakomybės už butų įrengimo terminų pažeidimą. Taigi butų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės – darbų neužbaigimo nustatytu terminu. Butai parduoti atitinkamai kitiems pirkėjams 2010 m. sausio 29 d. už 415 000 Lt; 2009 m. lapkričio 19 d. už 401 730 Lt ir 2009 m. rugsėjo 21 d. už 382 000 Lt, iš viso už 1 198 730 Lt. Tokiu būdu ieškovė negavo pajamų 1 021 867 Lt, kurias būtų gavusi, jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi rangos sutartyje nustatytų objekto statybos terminų (CK 6.249 str. 1 d.) (2 220 597-1 198 730=1 021 867).
Atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai, kad dėl pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo pagal preliminariąją sutartį kalta pati ieškovė, nepagrįsti. Pagal statybos ir rangos santykius reglamentuojančias teisės normas, statinį galima naudoti tik pripažinus jį tinkamu naudoti (Statybos įstatymo 24 str.), užsakovas, pradėjęs naudotis statiniu iki jo priėmimo, prisiima riziką dėl atsitiktinio jo žuvimo ir netenka teisės įrodinėti, kad rangovas atliko darbus su trūkumais (CK 6.694 str. 3 d.), todėl tokie argumentai atmestini. Aiškinimas, kad ieškovė butus pardavė anksčiau nei nutraukė preliminariąją sutartį, neparemtas įrodymais. Kaip jau minėta, butai parduoti 2009–2010 m., kai darbai priimti ir statinys pripažintas tinkamas naudoti 2008 m. spalio 21 d.
Ieškovė nurodo, kad atsakovei pažeidus rangos sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus, darbų vėlavimo laikotarpiu pagal kreditavimo sutartį AB SEB bankui sumokėjo 1 295 072,56 Lt palūkanų. Negalėdama visapusiškai naudotis ir disponuoti sutarties objektu – komercinėmis patalpomis, gyvenamaisiais butais ir požemine automobilių aikštele, negavo planuotų pajamų, kurias būtų gavusi, jei nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų. Negaudama pajamų iš turto pardavimo, neturėjo galimybės mažinti iš banko gautos paskolos, o tuo pačiu ir palūkanų. Ieškovė mano, kad darbų objekte vėlavimo laikotarpiu bankui pagal kreditavimo sutartį sumokėtos palūkanas yra nuostoliai, kuriuos atsakovė privalo atlyginti.
Įstatyme įtvirtinta, kad žala (nuostoliai) yra pripažįstamas asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas ir atsižvelgiant į negautų pajamų dydžio buvimo realumą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinas gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Taigi sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir, ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010).
CK 6.247 straipsnyje reglamentuojama, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kadangi nuostoliai yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 str. 1 d.), tai aiškinant šią nuostatą pažodžiui, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio konkrečiu atveju egzistavimo, turi įvertinti atsiradusios žalos prigimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012).
Europos Žmogaus Teisių Teismas turtinės žalos atlyginimo atveju vadovaujasi principu, kad pareiškėjas kiek įmanoma labiau turėtų būti grąžinamos į padėtį iki pažeidimo padarymo (restitutio in integrum). Teisingas atlyginimas gali apimti kompensaciją tiek dėl realiai patirtų nuostolių (damnum emergens), tiek dėl galimų nuostolių ateityje (lucrum cessans). Pareiga įrodyti turtinę žalą dėl tariamo pažeidimo tenka pareiškėjui. Šis privalo pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę.
Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką, priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalinti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija).
Nagrinėjamoje byloje ieškovės prašoma priteisti 1 295 072,56 Lt suma kildinama iš kreditavimo sutartimi nustatytų palūkanų, kurias ji sumokėjo bankui per darbų objekte vėlavimo laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. iki 2008 m. spalio 21 d. Šios ieškovės išlaidos buvo pagal kreditavimo sutartį suplanuotos, atsakovė tiesiogiai šių išlaidų atsiradimui poveikio neturėjo. Realios pajamos, kurias būtų ieškovė gavusi, jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi rangos sutartyje nustatytų terminų objekto statybai užbaigti, turėjo būti įrodytos. Pareiga įrodyti turtinę žalą dėl pažeidimo tenka ieškovei, kuri turi pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę. Ieškovė be duomenų apie turėtas išlaidas sumokant bankui palūkanas, įrodymų apie tai, kokias pajamas būtų gavusi iš užbaigto statybos objekto, nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės negautų pajamų yra priežastinis ryšys, nes ieškovės patirtos išlaidos yra pernelyg nutolę nuo atsakovės neteisėtų veiksmų. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu tenkinti šią ieškovės ieškinio dalį nėra pagrindo.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 1 579 834,31 Lt (90 150+467 817,31+1 021 867) žalai atlyginti.
Anksčiau nurodytais motyvais patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, pagal CK 6.37 ir 6.210 straipsnius, ieškovei iš atsakovės priteistinos ir 6 procentų procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi tarp šalių iškilusio ginčo sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Nagrinėjamu atveju bylos baigtis yra naudinga ieškovei, jos reikalavimas patenkintas 54,95 procento. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, remiantis CPK 93 straipsnio 1–5 dalimis, proporcingai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, bei proporcingai patenkintiems reikalavimas priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Ieškovė už ieškinio pareiškimą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 20 000 Lt dydžio žyminį mokestį, o 10 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas 2010 m. rugsėjo 7 d. teismo nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistina 10 990 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o valstybės naudai – 5 495 Lt.
Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 10 000 Lt dydžio žyminį mokestį, o 20 000 Lt žyminio mokesčio mokėjimas teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi atidėtas iki procesinio sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistina 5 495 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o valstybės naudai – 10 990 Lt.
Apeliacinės instancijos teisme ieškovė prašė priteisti 10 769,71 Lt advokato pagalbai apmokėti ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.
Ieškovės prašoma priteisti patirtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti suma yra reali ir pagrįsta į bylą pateiktais dokumentais, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos sudėtingumą lemia nagrinėjamų klausimų naujumas, išskirtinumas, taikomų teisės aktų kiekis, vieningos teismų praktikos nebuvimas ir pan. Ieškovė tokių aplinkybių teikdama prašymą dėl išlaidų atlyginimo nenurodė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1–5 dalimis, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti suma už advokatų teisinę pagalbą žymiai viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius, todėl ši suma mažintina ir iš atsakovės ieškovei priteistina 4 380 Lt už advokatų teisinę pagalbą.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta ekspertizė, už kurios atlikimą ieškovė sumokėjo 30 250 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą nagrinėjamoje byloje, rėmėsi šios ekspertizės pateiktomis išvadomis. Todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalimis, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovės siūlytas ekspertas buvo nurodęs 7 260 Lt mažesnę kainą už ekspertizę, tačiau ieškovė nesutiko, kad ekspertizę atliktų atsakovės pasiūlytas ekspertas, ieškovei iš atsakovės priteistina 9 362,38 Lt už ekspertizės atlikimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą.
Ieškovės UAB ,,Arno vila“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės AB ,,Panevėžio statybos trestas“ (į. k. 147732969) ieškovės UAB ,,Arno vila“ (į. k. 132456657) naudai 1 579 834,31 Lt (vieną milijoną penkis šimtus septyniasdešimt devynis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis litus ir 31 cnt) žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės AB ,,Panevėžio statybos trestas“ (į. k. 147732969) ieškovei UAB ,,Arno vila“ (į. k. 132456657) 6 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą – 1 579 834,31 Lt – nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės AB ,,Panevėžio statybos trestas“ (į. k. 147732969) ieškovės UAB ,,Arno vila“ (į. k. 132456657) naudai: 16 485 Lt (šešiolika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) sumokėto žyminio mokesčio, 4 380 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt litų) už advokatų teisinę pagalbą ir 9 362,38 Lt (devynis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt du litus ir 38 cnt) už ekspertizės atlikimą.
Priteisti iš atsakovės AB ,,Panevėžio statybos trestas“ (į. k. 147732969) valstybės naudai 16 485 Lt (šešiolika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio.