Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2020 m. kovo 24 d. gautu ieškovės RUAB „Arno vila“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė RUAB „Arno vila“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atsakovei AB „Panevėžio statybos trestas“ dėl statybos darbų kainos sumažinimo.

Šioje byloje pateiktas kasacinis skundas yra teikiamas antrą kartą, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2020 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės pateiktą kasacinį skundą, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Antrą kartą pateiktame kasaciniame skunde nurodoma, jog ginčą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.667 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas. Ieškovės teigimu, teismai nepagrįstai, plečiamai interpretavo momentą, kuris laikytinas pretenzijos rangovui pareiškimu ir nuo kurio skaičiuojamas CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teismai nors ir rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau ją netinkamai interpretavo ir taikė. Ieškovės teigimu, ginčą nagrinėję teismai taip pat netinkamai aiškino ir taikė CK 1.126 straipsnio 1 dalį, 1.131 straipsnio 2 dalį bei sprendę, jog bylinėjimasis su draudiku nelaikytina svarbia priežastimi terminui atnaujinti, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą ieškovės paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinamas CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų egizstavimas. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti. Atrankos kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus, neturi pagrindo dėl jo priimtinumo daryti kitokią išvadą, nei padarė ankstesnė atrankos kolegija.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) paduodant kasacinį skundą sumokėtą 3259 (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių) Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. vasario 17 d. SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 281.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.